Civilinė byla Nr. 2S-1664-603/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08134-2022-1                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.;

3.5.1.

                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės vadovės N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LT Aqua“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė N. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio pareiškimas dėl 500 Eur baudos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) “ vadovui už antstolio reikalavimų nevykdymą, skyrimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-6673-728/2018 dėl 228,95 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos UAB „LT Aqua“ naudai. Nurodo, jog atlikdamas vykdymo veiksmus priėmė 2022 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-22-241-3500 dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuriame įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini) “  vadovą pateikti informaciją apie turimą turtą. Siunčiami dokumentai buvo įteikti skolininkės vadovei N. S. 2022 m. vasario 11 d., tačiau jie buvo grąžinti, kartu pridedant raštą, jog vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., kuomet buvo atleista iš pareigų nutraukiant su ja darbo sutartį. Antstolio teigimu, 2022 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku buvo prašoma suinteresuoto asmens N. S. pateikti visuotinį akcininkų sprendimą/protokolą, kurio pagrindu suinteresuotas asmuo yra atleistas iš įmonės vadovės pareigų ir yra paskirtas naujas direktorius, kartu nurodant, jog nepateiktas akcininkų sprendimas dėl suinteresuoto asmens kaip vadovės įgaliojimų pabaigos ir naujo vadovo paskyrimo bei dokumentų akcininkams perdavimo aktas. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkymas nevykdomas, siekiant sąmoningai apsunkinti vykdymo procesą.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, paskirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei N. S. 100 Eur baudą už antstolio Daliaus Traigio 2022 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo Nr. S-22-241-3500, nevykdymą.

4.       Teismas sprendė pareiškimą  nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) 593 straipsnio 2 dalis).

5.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, jog antstolio priimtas 2022 m. vasario 9 d. patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo Nr.S-22-241-3500 nėra vykdomas.

6.       Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi privalomi vykdyti vykdomieji dokumentai, antstolio reikalavimai vykdyti teismų sprendimus bei kiti reikalavimai. Nurodė, kad antstolio įpareigojimų nevykdymas, nenustačius svarbių tokio nevykdymo priežasčių leidžia teismui konstatuoti piktybišką valstybės funkcijas vykdančio asmens teisėtų reikalavimų nevykdymą, kuris, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, leidžia skolininkui skirti CPK 645 straipsnio ribose nustatytą baudą. Todėl įvertinęs tai, jog suinteresuotas asmuo yra skolininko vadovė, kad bauda skiriama pirmą kartą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais paskyrė 100 Eur baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo N. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

7.1.       suinteresuotas asmuo gyvena „(duomenys neskelbtini), o civilinė byla nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, apeliantei nepranešant apie civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą;

7.2.       antstolio reikalavimas pateikti informaciją neturi teisinio pagrindo. Antstoliui pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai pasibaigė 2017 m. lapkričio 24 d., naujam akcininkui atleidus apeliantę iš užimamų pareigų. Taigi suinteresuotas asmuo 4 metus ir 5 mėnesius neturi jokio ryšio su įmone, nežino kur ji registruota, įmonės naujojo vadovo bei kokiu turtu įmonė disponuoja;

7.3.        nedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantė neturi jokių galimybių įvykdyti antstolio patvarkymo. Antstolis, disponuodamas informacija apie pasibaigusius apeliantės darbo santykius, savo veiksmais klaidina teismą, o pastarasis priima neįgyvendinamą jokiomis leistinomis teisinėmis priemonėmis skundžiamą nutartį.

8.       Antstolis Dalius Traigys atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad gavus suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės dokumentus, 2022 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu suinteresuotas asmuo buvo informuotas dėl papildomų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens atleidimą iš vadovės pareigų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, pateikimo. Kadangi nepateikti rašytiniai įrodymai apie tai, jog suinteresuotas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigų atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir nepateiktas dokumentų akcininkams perdavimo aktas, pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nurodyta N. S., ji yra atsakinga už antstolio reikalavimų nevykdymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria tenkinant iš dalies antstolio prašymą paskirta juridinio asmens vadovui bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vykdomojoje byloje Nr. 0241/21/00133 esančiais duomenimis nustatyta, jog vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-6673-728/2018 dėl 228,95 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos UAB „LT Aqua“ naudai antstolis priėmė 2022 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-22-241-3500 dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuriame įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti informaciją apie turimą turtą. Nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. eina suinteresuotas asmuo N. S. ir pastarąją įpareigojo pateikti minėtame patvarkyme nurodytus dokumentus. Apeliantė antstoliui nurodė nesanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pasibaigus 2017 m. lapkričio 24 d. darbo santykiams. Teikė antstoliui 2022 m. vasario 17 d. prašymą, adresuotą VĮ „Registrų centras“ generaliniam direktoriui „Dėl išregistravimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų“, taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. vasario 15 d. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo pabaiga nurodyta 2017 m. lapkričio 24 d. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog antstolio D. Traigio kontoros teisininkė 2022 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę apie gautus dokumentus ir, nurodydama įstatyme reglamentuotą atleidimo iš direktoriaus pareigų tvarką, nurodė apeliantei papildomai pateikti rašytinius įrodymus: visuotinį akcininkų sprendimą/protokolą, kuriuo apeliantė atleista iš direktorės pareigų ir yra paskirtas nauja bendrovės vadovas, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nurodė naujajam akcininkui perdavusi visus su įmone susijusius dokumentus, nurodė pateikti dokumentų perdavimo aktą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė būtų pateikusi papildomus antstolio kontoros darbuotojos nurodytus dokumentus. Kadangi neįvykdytas antstolio 2022 m. vasario 9 d. patvarkyme Nr. S-22-241-3500 nurodytas reikalavimas pateikti nurodomus duomenis, antstolis kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei skyrimo.  

13. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, remdamasi tuo, jog darbo santykiai įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė dar 2017 m. lapkričio 24 d., akcininkui atleidus ją iš vadovės pareigų, todėl ji neturi pareigos ir negali vykdyti antstolio reikalavimų. Nurodo, jog antstolis, turėdamas visus rašytinius įrodymus, tarp jų ir apie apeliantės atleidimą iš vadovės pareigų nuo 2017 m. lapkričio 24 d., nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, o pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatuodamas jos pareigą vykdyti antstolio reikalavimą, paskyrė baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais.

14. Pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo nevykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

15. Taigi asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemonę – baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

16. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t.y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

17. Teisės aktai numato, kad kai antstolio reikalavimų vykdymas pavedamas juridiniam asmeniui, už jų vykdymą atsako būtent juridinio asmens vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis; ABĮ 37 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 12 dalies 16 punktas; CPK 585, 645 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas žemiau nurodomais motyvais laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog nagrinėjamu atveju ji nėra atsakinga už antstolio reikalavimų, nurodytų 2022 m. vasario 9 d. patvarkyme Nr. S-22-241-3500 nevykdymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Juridinių asmenų registro duomenis, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2017 m. rugsėjo iki šiol yra suinteresuotas asmuo N. S.. CK 2.66 straipsnio 1 dalyje nurodyti Juridinių asmenų registre registruojami duomenys, tarp kurių numatyta, jog turi būti įregistruojami ir juridinio asmens valdymo organai bei jų duomenys (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktas). CK 2.66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. ABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog juridinių duomenų registre nurodomi duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos. Nagrinėjamu atveju matyti, jog duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą nepakeisti, juo iki šiol yra suinteresuotas asmuo N. S., taigi, pagal išviešintus duomenis Juridinių asmenų registre, nėra pagrindo laikyti, jog suinteresuoto asmens įgaliojimai yra pasibaigę.

20. Suinteresuoto asmens kaip vadovės įgaliojimų pabaigos nepagrindžia ir apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami pasibaigę darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovo atsistatydinimo procedūra ir su ja susiję privalomi atlikti veiksmai įtvirtinti ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas būtų išrinkęs ir paskyręs kitą vadovą. Apeliantė taip pat jokių duomenų (pvz. akcininko sprendimo), išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. vasario 15 d. pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurių matyti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo pabaiga 2017 m. lapkričio 24 d., nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nurodydama, kad jos kaip vadovės įgaliojimai įmonėje pasibaigė 2017 m. lapkričio 24 d., tik praėjus gana nemažam laiko tarpui (po daugiau nei 4 metų), galimai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su 2022 m. vasario 17 d. prašymu „Dėl išregistravimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų“. Taigi apeliantė, nebūdama įmonės vadove nuo 2017 m. lapkričio 24 d., kaip kad įrodinėja nagrinėjamu atveju, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad duomenys apie ją kaip vadovę Juridinių asmenų registre būtų pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybę, kad tokia apeliantės pateikta pažyma nepatvirtina apeliantės santykių su įmone įgaliojimo pabaigos, pagrindžia ir kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, susiję su juridinio asmens vadovo įgaliojimų pabaiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238/2007). Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nepagrindė, kad visi su įmone susiję dokumentai perduoti akcininkui (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolio kontoros darbuotoja nurodė apeliantei pateikti dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, tačiau byloje nėra duomenų, jog toks aktas būtų pateiktas. Taigi, remdamasis tuo kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju N. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už antstolio patvarkymo nevykdymą, o jos atsakomybės nepaneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

21. Pirmosios instancijos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, apie civilinės bylos nagrinėjimą nepranešė apeliantei. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje numatyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį nagrinėjimą. Taigi teisinis reglamentavimas įtvirtina teismo diskreciją nuspręsti, kokia tvarka bus nagrinėjamas pareiškimas dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, kad nutartis, kuria paskirta bauda, yra skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl asmuo, kuriam paskirta bauda, nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus gali nurodyti teikdamas atskirąjį skundą. Kaip matyti, apeliantė teise peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jai paskirta bauda, apeliacinės instancijos teisme pasinaudojo. Taigi pirmosios instancijos sprendimas nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, procesinės teisės normų nepažeidžia.

22. Kiti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies antstolio prašymą skirti baudą skolininkės vadovei dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

          netenkinti atskirojo skundo.

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

           Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

     Teisėja Loreta Bujokaitė