Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2007

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                 52.3; 114.3; 36.1

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkės), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autokaustos statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Aviacijos paslaugų centras“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė

 

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2004 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 10/21, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti objekto (1806,60 kv. m bendro ploto sandėliavimo pastato, esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, Pievų g. 1) rekonstrukciją, o atsakovas  – už atliktus darbus sumokėti 1 850 000 Lt.  Ieškovas visus sutartimi nurodytus darbus atliko tinkamai, tačiau atsakovas už atliktus darbus liko skolingas 218 592,36 Lt. Sutartyje taip pat nurodyta, kad užsakovas (atsakovas), nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, moka rangovui (ieškovui) 0,2 proc. pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

            Ieškovas, remdamasis CK 1.136-1.138, 6.681, 6.687, 6.210, 6.37 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo 218 592,36 Lt skolos už atliktus darbus, 127 045,97 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Atsakovas 2006 m. kovo 1 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, prašė šį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad šalys 2004 m. gruodžio 16 d. pasirašė papildomą susitarimą (statybos rangos sutarties priedą), kuriuo pakeitė rekonstrukcijos darbų atlikimo terminus bei nustatė 200 000 Lt baudą ieškovui už tam tikrų darbų neatlikimą iki 2005 m. kovo 1 d. Šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl šiame susitarime nurodytų darbų atlikimo termino. Susitarimo 4.1 punktu šalys susitarė, kad 1200 kv. m patalpų, pažymėtų projekto plane raudona spalva, rekonstrukcijos darbai turi būti visiškai užbaigti iki 2005 m. kovo 1 d. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (statybos darbų žurnalą, atliktų darbų priėmimo aktą, sandėlio rekonstrukcijos darbų grafiką, nuotraukas, atsakovo raštus jo nuomininkui – UAB „Wurth Lietuva“), padarė išvadą, kad ieškovas ginčijamų patalpų rekonstrukciją atliko tinkamai ir nustatytu terminu, t. y. iki 2005 m. kovo 1 d.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jo prievolė ieškovui yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu (įskaitymu), nes ieškovo reikalavimą apmokėti 218 592,36 Lt atsakovas įskaitė į 200 000 Lt baudą bei delspinigius. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įskaitymui. Pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Atsakovas neįrodė, kad apie tokį pareiškimą jis būtų informavęs ieškovą, todėl įskaitymas neįvyko. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtos prievolės laiku sumokėti už atliktus darbus, todėl preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija. Į apeliacinio skundo argumentą, kad iš atsakovo priteisti delspinigiai yra pernelyg dideli, teisėjų kolegija nurodė, jog sutartyje šalys nustatė ne tik delspinigius už neatsiskaitymą laiku, bet ir baudą, kuri yra beveik tokio pat dydžio (200 000 Lt) už sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino praleidimą, todėl šiuo atveju yra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, jos yra lygiavertėje padėtyje ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo jų dydžio.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 177, 185 straipsnius), šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to priėmė nepagrįstus sprendimą ir nutartį.

Teismai visiškai netyrė ir nevertino pagrindinio tiesioginio įrodymo – statybos darbų žurnalo įrašų apie betoninių grindų įrengimo ir pridavimo atsakovui laiką. Šio žurnalo įrašai kartu su darbų priėmimo akto Nr. 04/29 duomenimis patvirtina, kad ginčo patalpų betonines grindis ieškovas įrengė tik 2005 m. balandžio mėnesį, t. y. praleidęs terminą.  Būtent šių įrodymų kontekste turėjo būti sprendžiama, ar iki 2005 m. kovo 1 d. ieškovas užbaigė ir pridavė atsakovui visus atliekamus darbus ginčo patalpose.

Teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai – atsakovo susirašinėjimas su jo nuomininku UAB „Wurth Lietuva“ – akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog patalpų rekonstrukcija buvo baigta 2005 m. kovo 1 d., nes juose atsakovas konstatavo apie darbų atlikimą. Šiai išvadai paneigti atsakovas prašė teismų apklausti byloje kaip liudytoją nuomininko atstovą. Tačiau teismai nepagrįstai šį prašymą nemotyvuotai atmetė.  

2.  Teismai neatsižvelgė į tai, kad šalių sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro net 73 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai per didelės netesybos ir nepagrįstai jų nesumažino. Jie pažeidė CK 6.73, 6.258 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003, Nr.3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005 ir kt.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą bei nutartį. Ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė rangos sutartį, o atsakovas, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą ir vengdamas sumokėti skolą, sugalvojo versiją, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminus ir turi mokėti atsakovui 200 000 Lt baudą. Joks įskaitymas šiuo atveju negalimas. Ieškovas savo prievoles įvykdė, todėl jokia bauda negalėjo būti išskaityta.   

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                               

                      IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

          Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą buvo analizuoti reikalavimai atliktų darbų aktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, buvo akcentuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus; 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, buvo nurodyta, kad atliktų darbų priėmimo perdavimo akte yra informacija apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas). Pirmiau nurodytose ir kitose nutartyse nebuvo akcentuojama dėl pasirašyto atliktų darbų akto kaip įrodinėjimo priemonės. Kadangi šioje byloje akcentuojama dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, tai teisėjų kolegija pasisako dėl atliktų darbų priėmimo būtent šiuo aspektu.

Atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį rangovas gali pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir tada privaloma nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone.  Įvertinant nurodytas aplinkybes, taikant CK 177 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų leistinumo, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, kad buvo pažeistos procesinės teisės nuostatos atmetant prašymą apklausti liudytoją. Liudytojas būtų kviečiamas liudyti apie aplinkybes, susijusias su atliktų darbų priėmimu. Esminės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo  aplinkybės yra fiksuojamos atliktų darbų perdavimo priėmimo akte. Galimi papildomi liudytojų paaiškinimai dėl akte užfiksuotų darbų atlikimo pagal rangos sutartį aplinkybių. Minėta, kad ši aplinkybė įrodinėjama atliktų darbų perdavimo aktu ir pagal jo nuostatas daromos išvados, ar sutartu laiku šie buvo atlikti.  

Byloje yra atliktų darbų dėl 1800 kv. m betoninių grindų įrengimo priėmimo aktas, surašytas 2005 m. balandžio mėnesį. Tai įstatymo leistina įrodinėjimo priemonė, iš kurios duomenų sprendžiama, kada buvo atlikti darbai, ar buvo laikytasi statybos darbų atlikimo tarpinio termino. Byloje neįrodyta, kad buvo pranešta apie pasirengimą perduoti atliktus darbus anksčiau, negu surašytas atliktų darbų aktas, jame nėra pastabų dėl faktinio darbų atlikimo ir darbų priėmimo laiko, o byloje nebuvo argumentuojama, kad darbų priėmimas buvo vilkinamas ir taip pažeista CK 6.694 straipsnio 1 dalis. Teismai, spręsdami dėl dalies darbų atlikimo laiko ir darydami išvadą dėl sutartyje nustatyto tarpinio termino nepažeidimo, nesivadovavo įrodymų leistinumo taisykle, nustatyta CPK 177 straipsnyje, todėl netinkamai taikė CPK 177 ir 185 straipsnius. Pažymėtina, kad šis procesinis pažeidimas siejamas tik su faktinių aplinkybių nustatymu apie tarpinio termino pažeidimą. Jis turi reikšmės netesybų nustatymui, bet ne atsiskaitymo sumos pagal sutartį priteisimui. Byloje įrodyta, kad visi pagal sutartį numatyti darbai yra atlikti ir perduoti.  

Procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas kasaciniam teismui panaikinti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažeidus terminą atsirastų galimybė taikyti sutartyje nustatytas sankcijas – netesybas. Byloje nustatytas faktas, kad visus sutartyje nurodytus darbus rangovas atliko, todėl jis įgijo teisę į visą sutartimi nustatytą apmokėjimą. Pagal CK 6.652 straipsnio 2 dalį rangovas atsako už darbų pabaigos termino ir tarpinių terminų pažeidimą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Statybos rangos sutartį reglamentuojančios CK nuostatos šios rangovo atsakomybės nepanaikina, o byloje įrodyta, kad šalių sutartis patvirtina sutartinę atsakomybę už tarpinio termino pažeidimą – baudą. Rangovas byloje nepareiškė ieškinio dėl baudos priteisimo, bet laikėsi pozicijos, kad baudos dydžio sumą įskaitė į darbų apmokėjimo sumą. Prievolė gali pasibaigti dėl įskaitymo, jeigu nustatytas įskaitymo pagrindas ir laikytasi įskaitymo tvarkos. Kad būtų atliktas įskaitymas, reikia, jog pareiškimą dėl įskaitymo viena prievolės šalis padarytų ir kita šalis jį gautų. Teismai padarė išvadą, kad šios aplinkybės neįrodytos. Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinant tai daroma išvada, kad apmokėjimas pagal sutartį negalėjo būti sumažintas dėl baudos įskaitymo, todėl ieškovui konstatuojama teisė į visą apmokėjimo sumą pagal statybos rangos sutartį. Reikalavimas dėl baudos priteisimo šioje byloje nepareikštas, nenagrinėjamas, o baudos atsiradimas yra ginčijamas, todėl aplinkybė, kad buvo praleistas tarpinis terminas, šioje byloje netenka esminės reikšmės. Proceso įstatymo pažeidimas ją nustatant nesudaro pagrindo panaikinti šios teismo sprendimo dalies. Teismų sprendimai dėl skolos priteisimo teisiškai pagrįsti ir jų dydis byloje nustatytas tinkamai.

            Kasacinio skundo argumentai dėl per didelių netesybų priteisimo pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį 0,2 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-400/2005 ir kt.).

            Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą argumentą, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių, jeigu jų dydis, nors ir didelis, bet maždaug atitinka savo dydžiu kitai šaliai nustatytų netesybų – baudos – dydį. Ta aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Nepagrįstas argumentas nemažinti sutartyje nustatytų netesybų dėl to, kad pasirinkdamos netesybų dydį labai aukštu tarifu – didelius delspinigių procentus, didelę baudos sumą, – kiekviena prievolės šalis lygiai įsipareigoja. Netesybos yra priteisiamos dėl neteisėtų individualių kiekvienos šalies veiksmų. Pasirinktas abstrakčiai lygus, nors ir subalansuotas netesybų dydis rodo, kad sutarties šalys nesuteikia viena kitai pranašumo. Bet tai nesuteikia teisės nustatyti abipusiškai aiškiai neprotingas savo dydžiu netesybas. Ne kiekviena šalis pažeidžia sutartį ir jai taikomos netesybos. Jos taikomos individualiai, todėl pasirinkta lygybė galioja tik vertinant abstrakčiai. Taikymo metu labai didelės netesybos teismo turi būti peržiūrimos priklausomai nuo to, protingas jų dydis ar ne, o ne nuo to, kad abi šalys savo įsipareigojimus užtikrino neprotingo, bet vienodo dydžio netesybomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos taikydami CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, ir tai sudaro pagrindą teismų procesinius sprendimus pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, kad priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 proc. už dieną, o šalių sutartyje jie buvo nustatyti skaičiuoti nuo pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio, sprendžia, kad priteisti 127 045,97 Lt delspinigiai mažinami iki 20 000 Lt. Bendrai ieškovui teismo priteista ieškinio suma sumažėja nuo 345 638,33 Lt (218 592,36 Lt skolos + 127 045,97 delspinigių) iki 238 592,36 Lt (218 592,36 Lt skolos + 20 000 Lt delspinigių). Nuo šios sumos skaičiuotinos ieškovo žyminio mokesčio išlaidos ir jos yra 2885,93 Lt (3000 Lt + 2 proc. nuo 138 592,36 Lt ? 5771,85 Lt : 2) ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 425 straipsnio 3 dalis). Ieškovas iš viso turėjo 4385 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (2885,93 Lt žyminio mokesčio išlaidų + 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apmokėti). Atsakovo naudai kasacinis skundas patenkintas 107 045,97 Lt sumai, todėl nuo šios  skaičiuotinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, jos yra 6281,84 Lt (3000 Lt + 2 proc. nuo 7045,97 ? 3140,92 Lt x 2 ) ir ši suma jam priteistina iš ieškovo. Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (6282 Lt ? 4386 Lt) iš ieškovo atsakovui priteisiama 1896 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

 

             n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą, Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 13 d. nutartį pakeisti.

Priteistus iš atsakovo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ (įmonės kodas 134135422) ieškovui UAB „Autokaustos statyba“ (įmonės kodas 136035755) 127 045,97 Lt delspinigių sumažinti iki 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. preliminaraus sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovui priteisimo panaikinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autokaustos statyba“ (įmonės kodas 136035755)  atsakovui UAB „Aviacijos paslaugų centras“ (įmonės kodas 134135422) 1896 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitas teismų sprendimų ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                             Janina Stripeikienė

           

 

Algis Norkūnas

 

 

Antanas Simniškis