Civilinė byla Nr. e2S-973-538/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04042-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Vesvela“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vesvela“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas kreditorės pareiškimas, kuriuo kreditorė prašė priteisti iš skolininkės 222 500,53 Eur skolos, 63 148,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 2,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 222 500,53 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 222 500,53 Eur skolos visiško grąžinimo, 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 285 648,58 Eur sumos ir nuo 2 proc. kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 222 500,53 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 222 500,53 Eur skolos visiško grąžinimo, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 817 Eur žyminio mokesčio ir 339,65 Eur atlygio advokatui.
2. Kreditorė taip pat prašė skolininkės UAB „Vesvela“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašomos priteisti bendros skolos su kompensuojamosiomis palūkanomis, priskaičiuotomis iki 2020 m. gegužės 31 d. įskaitytinai, sumos ribose (285 648,58 Eur) kreditorės UAB „Parsekas“ naudai areštuoti skolininkei UAB „Vesvela“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, - areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis, skolininko turtą surasti ir aprašyti pavedant antstoliui LR CPK nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, skolininkė gera valia vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Tokie faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad laikinas skolininkės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins kreditorės ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl areštuotinas skolininkei UAB „Vesvela“ priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esantis pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bankų sąskaitose ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 285 648,58 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 58 ct) sumos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Vesvela“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Kreditorius visiškai nepagrindė galimos būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Kreditorius vieninteliu argumentu, kuriuo grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad ieškinio suma didelė, tačiau šis motyvas pats savaime negali sudaryti pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto arešto. Tai, kad kreditorius pareiškė ieškinį, yra pagrindas kreditoriui pareikšti teismine tvarka ginčo sumos dydžio reikalavimus ir išspręsti kilusį civilinį - teisinį ginčą teisme, o ne pagrindas civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Pareiškimas paremtas išimtinai skolininko deklaratyviais teiginiais, kadangi kaip pats nurodo kreditorius, skolininkas yra atsiskaitęs su kreditoriumi, tačiau šiai dienai esminis faktinis klausimas, ar skolos likutis liko ir jei liko koks, tačiau vien tai negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
6.3. Kaip matyti iš pareiškimo, kreditorius pripažįsta, kad skolininkas yra apmokėjęs pagal pateiktas sąskaitas, tačiau kyla klausimas dėl kitos dalies skolos teisėtumo, todėl manytina, kad teismas, priimdamas nutartį neįvertino ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymi, kad nutartyje, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra jokių motyvų, kurie leistų suprasti, kodėl skolininkui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
6.4. Kreditorius nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkas ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimu. Vien pareiškimo pateikimas ar jame nurodytas reikalavimo dydis visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, skolininko nesąžiningumo nepreziumuoja. Kreditoriui neįrodžius nesąžiningų skolininko veiksmų, siekiant išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti tenkinamas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Parsekas“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Kreditorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 straipsnio 3 dalis). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu kreditorė pirmiausia grindė skolininkės nesąžiningu elgesiu iki civilinės bylos iškėlimo, kuris pasireiškė ženklaus dydžio skolos nedengimu ilgą laiką (virš vienerių metų laiko), nereagavimu į kreditorės rašytines pretenzijas, raginimus visiškai atsiskaityti ar pradėti dengti skolą bent jau dalimis, skolininkės UAB „Vesvela” nebendradarbiavimu su kreditore, duomenimis apie skolininkės nesąžiningus veiksmus sandoriuose su kitais asmenimis ir kt.
7.2. Byloje nėra jokių skolininkės gerą turtinę, finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, o, jų nesant, manytina, jog kreditorė įrodė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Skolininkė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, apart abstrakčių samprotavimų apie laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir paskirtį, atskirajame skunde nenurodė ir su juo nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, paneigiančių galimą skolininkės sunkią turtinę padėtį, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių geras skolininkės turtinės padėties pokyčio perspektyvas ir pan.
7.3. Skolininkė iki šiol nėra pateikusi VĮ Registrų centrui 2019 m. metinės finansinės atskaitomybės, su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie skolininkės turtinę padėtį, todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikimo galioti, kyla pagrindas vadovautis 2018 m. metinės finansinės atskaitomybės duomenimis, pagal kuriuos skolininkė 2018 m. patyrė 2 056 699 Eur nuostolio, 2017 m. ji taip pat veikė nuostolingai, patyrė 2 050 164 Eur nuostolio, taigi, skolininkės nuostoliai tolydžiai didėja.
7.4. Duomenų apie pagerėjusią skolininkės turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu nepateikta, priešingai, „CreditInfo“ duomenimis, 2019-2020 metais buvo inicijuota net 10 teisminių procesų dėl skolos priteisimo iš skolininkės. Iki karantino paskelbimo, 2020-03-17 duomenimis, skolininkės skola SoDrai buvo reikšmingo dydžio – 17 444,89 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Skolininkė UAB „Vesvela“ atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vesvela“, priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankų sąskaitose ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose pareikšto reikalavimo ribose, tai yra neviršijant 285 648,58 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 58 ct) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad kreditorius prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia vieninteliu argumentu ir nurodo, kad ieškinio suma didelė, tačiau šis motyvas pats savaime negali sudaryti pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto arešto.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 222 500,53 Eur skolos, 63 148,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 2,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 222 500,53 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 222 500,53 Eur skolos visiško grąžinimo, 8 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 285 648,58 Eur sumos ir nuo 2 proc. kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo 222 500,53 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 222 500,53 Eur skolos visiško grąžinimo, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 817 Eur žyminio mokesčio ir 339,65 Eur atlygio advokatui. Siekiant užtikrinti teismo įsakymo tinkamą įvykdymą, prašė skolininkės UAB „Vesvela“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi sprendė, kad kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, skolininkė gera valia vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia. Skolininkė nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdama, jog vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad kreditorė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininkės argumentais.
13. Nors didelė reikalavimo suma, kaip teisingai pažymi skolininkė, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio (pareiškimo) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio (pareiškimo) sumos taip pat yra reikšminga atsakovės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jos (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.
14. Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad kreditorės prašoma priteisti suma yra didelė, skolininkė ilgą laiką (virš vienerių metų) skolos nemoka, su kreditore nebendradarbiauja, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Be kita ko iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teismo įsakymas panaikintas, priėmus ieškinį ir skolininkė, atsiliepime į ieškinį, nesutinka tik su palūkanų dydžiu. Skolininkė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių gerą turtinę, finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų.
15. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o laikinas skolininkės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties skolininkės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Teismas pažymi, jog remiantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais kai pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
18. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl netenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant atskirąjį skundą priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Almantas Padvelskis