Civilinė byla Nr. e2-788-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14506-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.2.3

    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo I. J. prašymas dėl teismo jam paskirtos baudos panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių, negautų pajamų priteisimo ir kita.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovui A. Z., kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo 2020 m. gruodžio 17 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 26 881 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 7 200 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino atsakovo A. Z. prašymą ir ieškovui I. J. paskyrė 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį butą, atliekant paskirtą byloje ekspertizę, nevykdymą.

3.       2023 m. birželio 21 d. teisme gautas ieškovo I. J. prašymas dėl baudos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo I. J. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

5.       Teismas nustatė, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai kildinami iš atsakovo atliktų statybos darbų pagal rangos sutartį, sudarytą su ieškovu, galimų trūkumų bei šių trūkumų ištaisymo patirto dydžio. Ieškovas byloje įrodinėja, kad atsakovas darbus ginčo bute atliko su trūkumais, kurių ištaisymas jam kainuos apie 36 417,21 Eur.

6.       Siekiant nustatyti, ar ieškinyje nurodyti argumentai dėl atliktų statybos darbų kokybės yra pagrįsti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta teisminė statybos ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui Dainiui Vaičiūnui. Nutartimi ieškovas buvo įpareigotas sudaryti sąlygas apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atlikti statybos darbai.

7.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovui paskirta bauda, konstatavus jo kaltę dėl teismo įpareigojimo, sudaryti galimybę pateikti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, nevykdymo. Teismas, skirdamas ieškovui baudą atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškinys teismui yra pateiktas 2021 m. gegužės 21 d., taigi, ieškovo inicijuotas teisminis procesas vyksta daugiau kaip dvejus metus; buto nuomos sutartis, kuria remiasi ieškovas, sudaryta 2022 m. spalio 10 d., t. y. po atsakovo teismui pateikto prašymo (2022 m. rugsėjo 13 d.) dėl ekspertizės skyrimo, tai sudarė prielaidas abejoti dėl nuomos santykių buvimo fakto tikrumo. Teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti duomenis apie valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centre“ įregistruotą ginčo buto nuomos sutartį, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Teismas nusprendė, kad buvo suteikta pakankamai laiko ieškovui, kaip buto savininkui, imtis veiksmų, jog ekspertas, atliekantis teismo paskirtą ekspertizę, ieškovui (jo nuomininkui) palankiu laiku galėtų apžiūrėti butą.

8.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodomos priežastys dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovui nustatyto įpareigojimo, sudaryti galimybę ekspertui patekti į butą, nevykdymo laikytinos subjektyvaus pobūdžio, priklausančios išimtinai nuo ieškovo, kaip buto savininko, valios. Vienu atveju, ieškovas teismo įpareigojimo nevykdymo priežastimi nurodė aplinkybę, kad nepavyksta susisiekti su buto nuomininku, nors bylos duomenimis jis su galimu nuomininku bendrauja susirašinėdamas elektroniniu paštu, kita vertus, yra galimybė susisiekti kitomis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Kitu atveju, ieškovas nurodė, kad nuomininkas kategoriškai atsisako ekspertą įsileisti į nuomojamą būstą. Teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino pakankamais patvirtinti, kad ieškovas, kaip buto savininkas, neturi galimybės įgyvendinti teismo nurodymo. Teismas nepripažino, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi tinkamai. Ieškovas pats inicijavo ginčą, todėl jis turi būti suinteresuotas pagrįsti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovo veiksmai (neveikimas), nesudarant galimybės ekspertui patekti ir apžiūrėti buto, nesant tam objektyvių priežasčių, teismo vertinimu, rodo jo veiksmų nesąžiningumą. Tokiais tyčiniais veiksmais ieškovas sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas ir ieškovui skyrė 300 Eur baudą.

9.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateiktą prašymą dėl baudos panaikinimo pažymėjo, kad jame ieškovas, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą, remiasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis (nuomininkas atsisako įleisti bet kokius asmenis į nuomojamą butą,  nuomininkas (po nutarties dėl baudos skyrimo) ėmėsi veiksmų – pateikė prašymą dėl nuomos sutarties įregistravimo VĮ „Registrų centre“. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra buto savininkas, todėl turėjo imtis veiksmų, juos derinant su galimo buto nuomininko interesais, jog teismo įpareigojimas būtų įvykdytas.

10.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys nepagrindžia, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi tinkamai, jog savo elgesiu nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskirajame skunde ieškovas I. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

11.1.                      Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovas nuomos sutartį sudarė po to, kai buvo pateiktas atsakovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo.

11.2.                      Ieškovas šiuo metu nedisponuoja jam nuosavybės teise priklausančiu butu, pats jame negyvena, jį valdo ir juo naudojasi trečiasis asmuo (nuomininkas), nuo kurio valios priklauso patekimo į butą aplinkybė. Trečiojo asmens pozicija negali suponuoti tai, kad ieškovas atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus.

11.3.                      Ieškovas mano, kad nėra būtinumo šiuo metu patekti į butą apžiūrai, kadangi butas yra išnuomotas, jame jau yra ištaisyti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai. Nurodė, kad jeigu atsakovas, kai bute buvo fiksuojami atliktų statybos darbų trūkumai, nebūtų pasišalinęs, o dalyvavęs apžiūroje, pasikvietęs savo specialistus, poreikio ekspertui apžiūrėti butą nebūtų buvę.

11.4.                      Ieškovas kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo papildomai pateikė trečiojo asmens (nuomininko) jam pateiktą prašymą, kuris buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“, kad būtų įregistruota tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta rašytinė nuomos sutartis, todėl remiantis sutarties nuostatomis, nuomos sutartį įregistruoti turėjo būtent trečiasis asmuo, ieškovui neturėtų kilti atsakomybė dėl to, ko nėra padaręs kitas asmuo.

11.5.                      Atsakovas nesavalaikiai teikia prašymus byloje. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo mėn., tačiau teismas jį atmetė. Antrą kartą atsakovas pateikė  prašymą skirti ekspertizę tik 2022 m. gruodžio 13 d. Ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad nesavalaikis atsakovo naudojimasis procesinėmis teisėmis, negali riboti ieškovo teisių ir interesų. Šiuo metu nėra galimybės patekti į ginčo butą ne dėl to, kad ieškovas atlieka kokius nors veiksmus ir (ar) jų neatlieka, o dėl to, jog atsakovas tuo metu, kai turėjo tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepasinaudojo.

12.       Atsakovas A. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad buto nuomos sutartis yra faktiškai vykdoma, o nėra sudaryta fiktyviai, siekiant nevykdyti teismo įpareigojimų, t. y. nesudaryti sąlygų teismo ekspertui patekti į butą ir jį apžiūrėti.

12.2.                      Pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo atliktų bute statybos remonto darbų trūkumų ir jų ištaisymo išlaidų dydžio. Atsakovui nesutinkant su ieškovo reikalavimu ir nesudarant galimybės teismo paskirtam ekspertui atlikti buto, kuriame atsakovas atliko remonto darbus, apžiūros, užkertama objektyvi galimybė atsakovui paneigti ieškovo ieškinyje pateiktus reikalavimus dėl statybos trūkumo buvimo fakto nustatymo ir jų šalinimo apimties bei kainos.

12.3.                      Buto nuomininkas nėra buto savininkas ir skiriasi šių subjektų teisių bei pareigų apimtis;  skiriasi ir jų galimybės naudotis turtu. Nuomos sutartimi asmuo (nuomotojas) suteikia nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa, bet ne perleidžia nuosavybės teisių į šį turtą. Ieškovas, būdamas buto savininkas, turi visas galimybes patekti į butą, net jei nuomininkas yra išvykęs, kadangi jam reikia tik informuoti nuomininką, kad toks patekimas yra būtinas, vykdant teismo įpareigojimą. Pažymėjo, kad ieškovas perleisdamas butą trečiajam asmeniui nuomos pagrindu turėjo atskleisti, jog bute atliktas remontas yra teisminio ginčo objektas. 

12.4.                      Ieškovas apie aplinkybę, kad butas, kuriame atlikti ginčijami statybos remonto darbai ir ieškovo nurodomi trūkumai, yra išnuomotas, informavo teismą tik nutartyje nustatytam terminui, sudaryti sąlygas teismo paskirtam ekspertui patekti į butą, baigiantis.

12.5.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.478 straipsnio 1 dalimi, buto nuomos sutartis ilgesniam nei 1 metų terminui privalėjo būti sudaryta raštu ir remiantis CK 6.478 straipsnio 2 dalimi prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsižvelgiant į tai, ieškovas negali remtis nuomos sutartimi, kuri nėra įregistruota viešajame registre, kaip pagrindu nevykdyti teismo nustatytų įpareigojimų, nesudarant galimybės teismo ekspertui patekti į ginčo butą ir jį apžiūrėti.

12.6.                      Ieškovo pozicija, kad patekti į butą nėra būtina, kai jis išnuomotas ir darbų trūkumai yra ištaisyti, o atsakovas atliekant ankstesnes buto apžiūras iš jų pasišalino ar pastabų nepareiškė, yra nepagrįsta bei neobjektyvi. Atliekant ankstesnes buto apžiūras, buvo neišklausyta atsakovo pozicija ir argumentai, todėl jų metu nustatyti trūkumai yra šališki bei neteisingi. Siekiant juos paneigti, būtina atlikti nepriklausomą bei nešališką vertinimą, pasitelkiant teismo ekspertą, kuris turės atsakyti į teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartyje suformuotus ekspertizės klausimus, kurie yra esminiai, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl buto nuomos sutarties sudarymo laiko, ankstesnių buto apžiūrų bei rezultatų, atsakovo teismui teiktų prašymų dėl ekspertizės skyrimo savalaikiškumo, nėra tiesiogiai susiję su teismo paskirta bauda, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. 

16.       CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas paskirti baudą, kurią apeliantas prašo panaikinti. 

18.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reiškiami ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovo atliktų statybos darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, pagal šalių sudarytą rangos sutartį, galimų trūkumų bei šių trūkumų ištaisymo ieškovo sąskaita dydžio. Atsakovas A. Z. pateikė prašymą teismui skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti bylai nagrinėti svarbias faktines aplinkybes.

19.       Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti ekspertizę esant poreikiui išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas turi diskreciją nuspręsti, ar konkrečiu atveju egzistuoja teismo ekspertizės poreikis. 

20.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi paskyrė byloje teismo statybos ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Dainiui Vaičiūnui, ekspertui sudarant sąlygas apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo paskirtas ekspertas, siekdamas surinkti duomenis išsamiam ir objektyviam ekspertiniam tyrimui bei vadovaudamasis CPK 214 straipsnio 2 dalimi, pateikė teismui prašymą leisti atlikti ginčo objekto apžiūrą ir įpareigoti ginčo šalis (ar jų atstovus) dalyvauti objekto apžiūroje bei užtikrinti teismo eksperto patekimą į ginčo objektą. Teismas leido atlikti objekto apžiūrą ir įpareigojo šalis dalyvauti objekto apžiūroje bei užtikrinti teismo eksperto patekimą į ginčo objektą. Ieškovas informavo teismą, kad jis neturi galimybės sudaryti sąlygų teismo ekspertui apžiūrėti ginčo butą, nes jis yra išnuomotas trečiajam asmeniui, o su juo ieškovui nepavyko susisiekti, vėliau trečiasis asmuo, ieškovo teigimu, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas dėl to buto apžiūra negalima.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino atsakovo A. Z. prašymą ir ieškovui I. J. paskyrė 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą.

22.       Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad jis šiuo metu jam nuosavybės teise priklausančiu butu nedisponuoja, jame gyvena ir butą valdo bei juo naudojasi trečiasis asmuo, būtent nuo kurio valios ir priklauso patekimo į butą aplinkybė. Nurodė, kad trečiojo asmens pozicija, negali lemti išvados dėl ieškovo atliekamų veiksmų neteisėtumo. Ieškovas kartu su prašymu dėl baudos panaikinimo pirmosios instancijos teismui papildomai pateikė trečiojo asmens jam perduotą  prašymą, pateiktą VĮ „Registrų centras“, kad būtų įregistruota tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis, kadangi pagal nuomos sutartį, įregistruoti ją privalėjo būtent trečiasis asmuo, todėl, ieškovo vertinimu, jam neturėtų kilti atsakomybė dėl to, ko nėra padarę kiti asmenys.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, jog teismas bei byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus bei tinkamai naudotis visomis šalims suteiktomis procesinėmis teisėmis bei pareigomis.

24.       Ekspertizės aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, kad joje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai vertinama kaip išvestinis įrodymas. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo ekspertizės išvada yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes tik specialių kompetencijų turintis ekspertas gali atlikti objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai vertinami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalį teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti faktus ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka. Siekdamas surinkti duomenis išsamiam ir objektyviam ekspertiniam tyrimui bei vadovaudamasis CPK 214 straipsnio 2 dalimi, ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti.

26.       Byloje nėra ginčo, kad butas, kuriame atlikti ginčijami statybos remonto darbai, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas nurodė, kad butas, kurį ekspertas nori apžiūrėti, vykdydamas jam pavestą užduotį atlikti byloje paskirtą statybos ekspertizę, šiuo metu yra išnuomotas trečiajam asmeniui ir, ieškovo teigimu, pastarasis nesutinka, kad į jį patektų teismo ekspertas bei (ar) ginčo šalys (jų atstovai).  

27.       Viena iš priemonių tinkamai atlikti teismo ekspertizę yra objekto apžiūra, kuri leidžia teismo ekspertui tinkamai įvertinti tiriamą objektą, pasitelkiant įvairius technologijas, būdus, metodus, priemones, kurie leistų objektyviai atsakyti teismo ekspertizės išvadoje į teismo pateiktus klausimus apie tiriamąjį objektą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria buvo pavesta atlikti teismo ekspertizę dėl bute atliktų statybos darbų, įpareigojo šalis pateikti ekspertui jo prašomus dokumentus bei informaciją, sudaryti sąlygas apžiūrėti butą. Teismo nurodymas ginčo šalims yra privalomas ir šalys jį privalėjo įvykdyti.

28.       Kaip jau nurodyta nutarties 23 punkte, šalys procese turi sąžiningai naudotis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovui inicijavus teisminį ginčą dėl atsakovo atliktų statybos remonto darbų galimų trūkumų bei jų šalinimo išlaidų priteisimo, ieškovas, kaip sąžininga proceso šalis, turi ne tik tinkamai naudotis jam suteiktomis teisėmis (įrodyti ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimų pagrindą), bet ir siekti visapusiškai išsiaiškinant ginčo aplinkybes, būti aktyvus ir suinteresuotas kuo greitesniu bei teisingu ginčo išsprendimu. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas buto, į kurį reikalinga patekti teismo ekspertui (ir (ar) ginčo šalims), siekiant tinkamai atlikti teismo paskirtą ekspertizę bei parengti ekspertizės išvadą, savininku, priešingai ne tai numato jam suteiktos procesinės pareigos, nesiėmė tinkamų veiksmų, įvykdyti konkretų teismo įpareigojimą.

29.       CK 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Šiuo atveju ieškovas, sudaręs rašytinę buto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, neprarado savo, kaip buto savininko, teisių ir pareigų. Ieškovas atskirajame skunde neteisingai vertina nuomos sutarties šalių santykį, jų teises ir pareigas prilygindamas buto pirkimo– paradavimo sutarčiai bei atitinkamoms teisėms ir pareigoms. Ieškovas, būdamas buto savininku, privalo savo turtu (butu) rūpintis, jį prižiūrėti, bendradarbiauti ir derinti jo, kaip turto savininko, interesus su nuomininko interesu, tačiau kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą šio buto naudojimą, siekiant, jog turtas neprarastų savo vertės, nebūtų sugadintas, spręsti kitus su butu susijusius klausimus (mokesčių ir rinkliavų mokėjimas, avarijų likvidavimas, pastato inžinerinių sistemų priežiūros užtikrinimas, kapitalinis remontas ir kita). Siekiant šių pareigų įgyvendinimo, buto savininkas turi ir privalo turėti galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, tuo labiau, kad pats pateikė duomenis apie tai, jog trečiasis asmuo yra išvykęs bei butu šiuo metu nesinaudoja. Toks ieškovo, kaip buto savininko, elgesys (netinkamas veikimas) yra nesąžiningas elgesys ir leidžia konstatuoti teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą be teisėto pagrindo.

30.       Nuomos sutartis, kuria remiasi ieškovas, pagal byloje esančius duomenis nėra įregistruota viešame registre, o, vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 2 dalimi, prieš trečiuosius asmenis tokia sutartis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Aplinkybė, kad pareiga įregistruoti nuomos sutartį numatyta nuomininkui, nepanaikina ieškovo, kaip buto savininko, pareigos užtikrinti bei kontroliuoti tokios sutartinės pareigos įvykdymą. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo byloje nėra proceso šalis, todėl jo pozicija dėl patekimo į butą, nėra svarbi ir nepakankama priežastis teismo įpareigojimo nevykdymui. Ieškovas galėjo ir privalėjo imtis aktyvių veiksmų sudarant galimybę teismo paskirtam ekspertui bei ginčo šalims patekti į butą ir taip užtikrinti jam pavestą teismo įpareigojimo įvykdymą. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tinkamai nesinaudojant savo, kaip buto savininko, teisėmis ir pareigomis, nevykdant teismo įpareigojimų, sudaryti galimybę teismo ekspertui ir (ar) ginčo šalims patekti į butą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui skyrė baudą už teismo įpareigojimo sudaryti sąlygas patekti į butą nevykdymą.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė