Civilinė byla Nr. 3K-3-442-378/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26140-2015-0                                                      

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.19.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., D. R. (D. R.), V. R. (V. R.), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naujasodžių valda“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kitoks sprendimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo nutartį bankrutavus pagrindiniam skolininkui ir antstoliui išieškant iš įkeisto nekilnojamojo turto, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą prašydama panaikinti antstolio R. V. 2015 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078 S-152376, 2015 m. birželio 26 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078 S-155290, 2015 m. birželio 26 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078-H S-155292 ir 2015 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. 0179/12/01078 S-155761 bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01078.
3. Hipotekos lakštu Nr. 01120060006100, įregistruotu 2006 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, AB „Swedbank“ naudai buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys D. R., V. R. ir R. P. už UAB „Naujasodžių valda“ suteiktą kreditą. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudaryti hipotekos lakštai Nr. 01120060026744, Nr. 01120070002759, Nr. 01120070004040, Nr. 01120070008812, Nr. 01120070017415 su vėlesniais pakeitimais bei kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220060006099, kuriais UAB „Naujasodžių valda“ įkeitė nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus bei lėšas AB „Swedbank“.
4. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Naujasodžių valda“ iškelta bankroto byla, prasidėjo priverstinis kreditorės AB „Swedbank“ interesų tenkinimo procesas.
5. Antstolis 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria nutarta išieškoti kreditorei AB „Swedbank“ skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, ir kuria buvo nustatyta priverstinai parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų tvarka.
6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi konstatavo, kad nurodytas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė hipotekos lakšte Nr. 01120060006100 šalių nustatyto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumo, todėl nutarties dalį dėl priverstinai parduodamų iš varžytynių nekilnojamųjų daiktų tvarkos pakeitė, nurodydamas, kokia tvarka nekilnojamieji daiktai iš varžytynių turi būti parduodami. Ginčo inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypai pateko į parduotinų pirmąja eile objektų sąrašą.
7. Antstolio 2015 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. 0179/12/01078 buvo atnaujintas pirmąja eile nurodytų žemės sklypų pardavimas, 2015 m. birželio 26 d. buvo priimtas patvarkymas dėl pirmąja eile nurodytų žemės sklypų pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui. 2015 m. birželio 26 d.  buvo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai, kuriais įkeisto turto savininko pasiūlytam pirkėjui buvo parduoti likusieji pirmąja eile parduotini žemės sklypai. Pardavus aptartus žemės sklypus 2015 m. birželio 26 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. 0179-12/01078-H S-155292 dėl hipotekos pabaigos pardavus turtą, paskirstytos gautos lėšos.
8. Pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus pagal 2011 m. gegužės 4 d. hipotekos teisėjo nutartį, nes Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi iš dalies ši nutartis buvo pakeista, todėl atlikti vykdymo veiksmus pagal priimtą vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį antstolis neturėjo teisės ir tai buvo pagrindas vykdomąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktai).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
10. Teismas sprendė, kad inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypai buvo parduoti atsižvelgiant į CPK 704 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Turto pardavimo veiksmai buvo derinti su bankroto administratore, todėl organizuojant turto pardavimą tuo pačiu metu kartu su žemės sklypais tam pačiam pirkėjui buvo parduotos ir sklypuose esančios komunikacijos, bankroto procese nustatyta tvarka pirkėjui su bankrutuojančia įmone sudarius šio turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi žemės sklypai buvo parduoti kartu su juose esančiais statiniais (komunikacijomis), laikantis teismo nutartimi nustatytos tvarkos, turto pardavimą derinant su bankroto administratore, tai teismas sprendė, kad turto pardavimo tvarka nebuvo pažeista ir atitiko įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką.
11. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmų pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01078 buvo  Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, kuri įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą ir priėmus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį. Išieškotoja, kreipusis dėl skolos išieškojimo, pateikė vykdyti abi minėtas nutartis.
12. Teismas pažymėjo, kad dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdomosios bylos nutraukimo jau buvo ne kartą pasisakyta teismo nagrinėjant ankstesnius R. P. skundus dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundė antstolio patvarkymą atnaujinti turto pardavimą, nors pati jau buvo prašiusi panaikinti turto pardavimo sustabdymą ir teismas jos skundą šiuo klausimu tenkino, nuspręsdamas, kad turto pardavimo eilės tvarka buvo pažeista, nurodant, jog antstolis negalėjo pažeisti teismo nustatytos turto pardavimo tvarkos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-19143-866/2015 ir 2015 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23161-866/2015).
13. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 29 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
14. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad teismuose jau buvo nagrinėti pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdomosios bylos nutraukimo, pareiškėja jau buvo pateikusi skundą iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, t. y. buvo skundžiamas antstolio atsisakymas nutraukti vykdymo veiksmus remiantis pirmiau nurodytais argumentais. Pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19143-866/2015, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1608-565/2015, buvo atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, plačiau dėl pareiškėjos argumentų nepasisakė, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad žemės sklypai buvo parduoti kartu su juose esančiais statiniais (komunikacijomis) tuo pačiu metu ir tam pačiam pirkėjui, derinant  turto pardavimą su bankroto administratore, taip atsižvelgiant į skolininko, įkeisto turto savininkų ir kreditorės interesų užtikrinimą bei siekiant turtą parduoti maksimaliai naudingomis sąlygomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Antstolis vykdė vykdomuosius veiksmus be vykdomojo dokumento. Antstoliui 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmus vykdyti AB „Swedbank“ pateiktą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir pradėjus vykdyti išieškojimą, 2012 m. liepos 1 d. jau buvo įsigalioję CPK pakeitimai, kuriais buvo panaikintos CPK nuostatos dėl hipotekos teisėjų veiklos, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje aiškiai reglamentuota, jog tik jau pradėtas išieškojimas vykdomas pagal iki šio įstatymo galiojusias teisės normas. Taigi 2012 m. rugpjūčio 16 d. antstoliui priimant vykdyti kreditorės prašymą, CPK nebuvo nurodytas toks vykdomasis dokumentas kaip hipotekos teisėjo nutartis ir ją keičianti apeliacinės instancijos teismo nutartis. Kreditorės pateikto prašymo pradėti priverstinius vykdymo veiksmus metu galiojusi CPK tvarka nustatė, jog kreditorius privalėjo pateikti antstoliui notaro išduotą vykdomąjį dokumentą.
2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartis ir ją keičianti Vilniaus apygardos teismo 2012 kovo 1 d. nutartis nėra dokumentai, kurie po 2012 m. liepos 1 d. buvo tinkami dokumentai vykdymo veiksmams pradėti.
3. Ginčo byloje teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, susijusių su hipotekos teisiniais santykiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015, nurodyta, kad teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.
4. Po 2012 m. liepos 1 d. teisės aktų pakeitimo kreditorius, neturėdamas atitinkamo vykdomojo dokumento, privalėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo, o to nepadarius jo pateiktas dokumentas (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartis) negali būti pripažįstamas tinkamu dokumentu išieškojimo vykdymui pradėti.
5. Antstolis neturėjo teisės parduoti ginčo žemės sklypų. Užtikrinant AB „Swedbank“ suteiktos paskolos grąžinimą, buvo sudaryta keletas hipotekos lakštų, kuriais įkeistas skirtingiems savininkams priklausantis turtas tai pačiai prievolei užtikrinti. Nepaisant to, kad hipotekos sutartis yra įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, visi nurodyti hipotekos lakštai pagal materialinių santykių turinį yra kvalifikuojami kaip viena hipotekos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Kai vieną pardavimo objektą (žemės sklypą ir statinį) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris parduodamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Parduodant atskirai hipoteka įkeistus žemę ir pastatus, pažeidžiami ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).
6. Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo vykdymo procese, kai apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016, nurodė, kad, pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies redakciją, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto pardavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. 
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjos skundai dėl antstolio R. V. veiksmų dėl vykdymo veiksmų
   pradėjimo ir vykdomosios bylos nutraukimo jau buvo nagrinėti teismuose. Pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo atmestas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19143-866/2015 (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1608-565/2015).
2. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį kasatorės argumentai yra nepagrįsti ir iš naujo nesvarstytini.
3. Kasatorė taip pat buvo pateikusi skundus dėl antstolio veiksmų parduodant įkeistus žemės sklypus atskirai nuo juose įregistruotų statinių, priklausančių bankrutuojančiai įmonei. Skundai išnagrinėti ir atmesti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.14045-141/2012 (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-146-258/2013); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12344-866/2013 (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2SA-259-653/2013).
4. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 4 d. nutartį pakeitusioje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartyje buvo nutarta parduoti tik įkeistus žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklausė fiziniam asmeniui. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, nagrinėjamu atveju antstolis priverstinį vykdymą vykdė tik pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame aiškiai nurodyta, iš kokio nekilnojamojo turto vykdomas išieškojimas, antstolis neturėjo teisės atlikti išieškojimą iš kito turto, nei nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
5. Žemės sklypai pagrįstai buvo parduoti kartu su juose esančiais statiniais (komunikacijomis) tuo pačiu metu ir tam pačiam pirkėjui, derinant turto pardavimą su bankroto administratore. Taip buvo atsižvelgiama į skolininko, įkeisto turto savininkų ir kreditorės interesų užtikrinimą bei siekiama turtą parduoti maksimaliai naudingomis sąlygomis.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01078 buvo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis, kuri įsiteisėjo išnagrinėjus atskirąjį skundą ir priėmus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį.
2. Hipotekos teisėjo nutartis įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
3. Vykdomos nutartys buvo išduotos iki 2012 m. liepos 1 d.
4. Išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CPK 558, 559 straipsniai).
5. Antstolio veiklos ribas apibrėžia jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).
6. ĮBĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą bankrutuojančios įmonės turtu disponuoti turi teisę tik bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
7. Vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomą kitų (likusių neparduotų) objektų pardavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008), todėl turi būti užtikrinta, kad dirbtinai nesumažėtų viso parduodamo turto vertė. Vykdymo proceso metu buvo nuspręsta įkeistų žemės sklypų pardavimą vykdyti tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta galimybė visą turtą (žemės sklypą ir jame esantį pastatą) parduoti kaip kompleksą tam pačiam pirkėjui. Įkeisti užstatyti žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 704 straipsnis), kuris taip pat pirko sklype pastatytą pastatą, parduotiną įmonės bankroto procese.
8. Teismai, ne kartą nagrinėję pareiškėjos skundus ir išanalizavę skunduose pateiktus motyvus bei vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus, pagrįstai nustatė, kad turto pardavimo procesas vyko teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

18. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus pagal 2011 m. gegužės 4 d. hipotekos teismo nutartį, nes Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi iš dalies ši nutartis buvo pakeista, todėl atlikti vykdymo veiksmų pagal priimtą vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį antstolis neturėjo teisės ir tai yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento (hipotekos teisėjo nutarties) priėmimo vykdyti neteisėtumas grindžiamas pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo.

20. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą.

21. Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

22. Neteisėtas vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti sudaro pagrindą nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismuose jau buvo nagrinėti kasatorės skundai dėl antstolio veiksmų dėl vykdymo veiksmų pradėjimo ir vykdomosios bylos nutraukimo. Kasatorė jau buvo pateikusi skundą iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, t. y. buvo skundžiamas antstolio atsisakymas nutraukti vykdymo veiksmus remiantis pirmiau nurodytais argumentais; pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01078 nutraukimo įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19143-866/2015, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1608-565/2015, buvo atmestas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau nurodytų argumentų plačiau nepasisakė.

24. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi. Pagal vykdomosios bylos pradėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą hipotekos teisėjo nutartis buvo laikoma vykdomuoju dokumentu, kuris vykdomas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

25. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi klausimas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo dėl tų pačių argumentų, kuriais grindžiamas pareiškėjos skundas nagrinėjamoje byloje, išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl šių argumentų plačiau taip pat nepasisako.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo vykdymą pagal hipotekos teisėjo nutartį bankrutavus pagrindiniam skolininkui ir antstoliui išieškant iš įkeisto nekilnojamojo turto, aiškinimo ir taikymo

26. Kreditorės ir UAB „Naujasodžio valda“ kredito sutarčiai užtikrinti buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys suinteresuotiems asmenims ir kasatorei. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudaryti hipotekos lakštai Nr. 01120060026744, Nr. 01120070002759, Nr. 01120070004040, Nr. 01120070008812, Nr. 01120070017415 su vėlesniais pakeitimais bei kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220060006099, kuriais UAB „Naujasodžių valda“ įkeitė nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus bei lėšas AB „Swedbank“.

27. Hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010; kt.).

28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesams apsaugoti. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios specialiosios proceso teisės (ypatingosios teisenos) – CPK XXXVI skyriaus – normos buvo skirtos hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimui užtikrinti, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka.

29. Skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, hipoteka įkeistas turtas realizuojamas (parduodamas) specialaus įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančio įstatymo – ĮBĮ – nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatais (patvirtintais Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“), o ne CK 4.192–4.196 straipsnių, CPK 700–725 straipsnių teisiniu reglamentavimu.

30. Tais atvejais, kai yra įkeistas ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir trečiųjų asmenų turtas, priverstinis išieškojimas realizuojant įkeistą trečiųjų asmenų turtą tęstinas toliau, o bankrutuojančios įmonės turtas pardavinėjamas neatsižvelgiant į hipotekos lakštuose nustatytą įkeisto turto pardavimo eilę, kai ji nustatyta, bei nenustatant tokio turto pardavimo iš varžytynių eilės, kai hipotekos lakštuose ji nebuvo aptarta. Bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012).

31. Kasatorės teigimu, antstolis neturėjo teisės parduoti ginčo žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Kasatorės pozicija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014 išdėstytais išaiškinimais, kur konstatuota, kad kai vieną pardavimo objektą (žemės sklypą ir statinį) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris parduodamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius.

32. Dėl paminėto kasatorės argumento pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje konstatuota, kad jeigu tokį turtą, kaip vieną pardavimo objektą, sudaro ir bankrutuojančios įmonės turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens turtas, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius, tačiau nurodytos bylos atveju hipotekos lakšte buvo įtvirtinta, jog skolininkui ir suinteresuotam asmeniui priklausantys įkeisti daiktai varžytynėse parduodami kartu, t. y. šalys sutartinės hipotekos lakšte įtvirtino nuostatą, kad įkeisti savarankiški daiktai varžytynėse parduodami kaip suformuotas vienas pardavimo objektas. Taigi, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas visų pirma pagrįstas konkrečia bylos aplinkybe – įkeistų daiktų savininkų susitarimu dėl įkeistų daiktų pardavimo kartu, įtvirtintu hipotekos lakšte.

33. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės nurodytoje nutartyje pažymėta, jog turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jeigu toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus, akcentuojant maksimalų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų patenkinimą.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai.

35. Nagrinėjamos bylos atveju suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai buvo parduoti kompleksiškai su juose esančiais bankrutuojančios įmonės statiniais (komunikacijomis) tuo pačiu metu ir tam pačiam pirkėjui, derinant turto pardavimą su bankroto administratore, taip atsižvelgiant į skolininko, įkeisto turto savininkų ir kreditorės interesų užtikrinimą bei siekiant turtą realizuoti maksimaliai naudingomis sąlygomis.

36. Susiklosčiusi nutarties 36 punkte nurodyta faktinė turto pardavimo situacija niekaip nepažeidė suinteresuotų asmenų teisių ir užtikrino efektyvią kreditorių interesų apsaugą bei išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp skolininko, suinteresuotų asmenų ir kreditorės interesų.

37. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista vadovaujantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,18 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatorės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,18 Eur (aštuonis Eur 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Gražina Davidonienė

                        Algis Norkūnas

                       Sigita Rudėnaitė