Civilinė byla Nr. e2-13-477/2022

Proceso Nr. 2-54-3-00712-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.4; 2.6.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,

sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,

dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovui advokatui Dominykui Vanharai (prisijungęs per ZOOM),

atsakovei R. V. (prisijungusi per ZOOM), jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei (prisijungusi per ZOOM),

atsakovės A. V. atstovei advokatei Indrei Panavaitei (prisijungusi per ZOOM),

atsakovės A. G. atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei (prisijungusi per ZOOM),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovėms A. V., R. V., tretiesiems asmenims E. P. įmonei, notarėms Rūtai Rastenienei ir Jovitai Vaitonienei dėl žemės dovanojimo sandorio nuginčijimo ir atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui E. P., atsakovei A. G., tretiesiems asmenims E. P. įmonei, notarei Jovitai Vaitonienei, dėl pastato pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad tarp atsakovės A. V. ir atsakovės R. V. sudarytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2019-07-19 dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir jį nuginčyti; konstatuoti, kad atsakovė A. V. ir atsakovė R. V. realiai sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, bei perkelti ieškovui E. P. pirkėjo teises ir pareigas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovo E. P. įmonei priklauso 0,3155 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1). Ieškovo individualiai įmonei priklausantis žemės sklypas net iš dviejų pusių ribojasi su atsakovei A. V. priklausiusiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 3,00 ha bendro ploto (toliau – Žemės sklypas2). Ieškovo įmonė savo žemės sklypą įsigijo būtent iš pačios atsakovės A. V. ir jos brolio. Ieškovo įmonei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieškovas ir jo įmonė verčiasi ūkine veikla. Šiame žemės sklype gyvena ir pats ieškovas su šeima. Ieškovas visą laiką nuo Žemės sklypo 1 įsigijimo draugiškai ir kaimyniškai sugyveno tiek su atsakove, tiek su jos sūnumi ir anūku. Paminėti asmenys ne kartą svečiuodavosi pas ieškovą, dalyvaudavo šventėse ar šiaip užsukdavo papietauti ar pavakarieniauti. Savo ruožtu, ieškovas ne kartą tiek su atsakove, tiek su jos sūnumi ar anūku yra kalbėję apie tai, kad, jei atsakovė nuspręstų parduoti savo Žemės sklypą2, ieškovas šį žemės sklypą pirktų. Tiek dėl to, kad ieškovas, dėl žemiau išvardintų priežasčių turi pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą2, jei jis būtų parduodamas, tiek ir dėl to, kad ieškovas mato interesą įsigyti Žemės sklypą2, jei jis būtų parduodamas. Ieškovas ne kartą tiek iš A. V., tiek iš jos sūnaus bei anūko sulaukė patikinimų, kad, jei Žemės sklypas2 bus parduodamas, apie tai ieškovas bus informuotas pats pirmasis ir būtent jam bus pasiūlyta šį Žemės sklypą2 pirkti. Pats ieškovas iš A. V. brolio yra nusipirkęs ir statinį – pirtį, kuris stovi būtent Žemės sklype2. Ieškovui pasikreipus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių, pavyko išsiaiškinti, kad atsakovė A. V. sudarė Žemės sklypo2 dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2019-07-19 su atsakove R. V.. Kiek ieškovui yra žinoma, atsakovė R. V. yra kito ieškovo kaimyno, kuris turi žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovo E. P. žemės sklypu, tačiau nesiriboja su Žemės sklypu2, ilgametė gyvenimo draugė. Įvertinus šias aplinkybes, kad R. V. neturi jokio ryšio su atsakove A. V., t. y. nėra A. V. artima giminaitė ir ar šiaip giminaitė, nėra A. V. jokia draugė, slaugytoja ar t. t., tačiau yra ieškovo įmonės kaimyninio žemės sklypo savininko ilgametė gyvenimo draugė, t. y. savininko, kuris irgi turi interesą pirkti žemės sklypus toje teritorijoje. Ginčo sutartis tarp A. V. ir R. V. buvo sudaryta išimtinai tam, kad nuslėpti Žemės sklypo2 pirkimo - pardavimo teisinius santykius, t. y. tam, kad būtų išvengta ieškovo pirmenybės teisės pirkti Žemės sklypą2. Ieškovas, kuriam nuosavybės teise priklauso Žemės sklype2 stovintis statinys – pirtis, turi pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypą2. Atsakovė A. V. neturėjo jokio intereso dovanoti Žemės sklypo2, kaip didelės vertės turtinio objekto, atsakovei R. V., nes tarp atsakovių neegzistuoja joks ryšys, kuris galėtų nulemti A. V. dovanoti Žemės sklypą2 R. V.. Ieškovas prašo taikyti jo paminėtu Žemės sklypo2 apsimestiniu dovanojimo sandoriu pažeistų teisių gynybos būdą – perkelti ieškovui Žemės sklypo2 pirkėjo teises.

Atsakovė R. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2019-07-19 dovanojimo sutartimi atsakovė A. V. jai padovanojo 3,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakove A. V. ir jos šeima ji pažįstama beveik dveji metai, bendrauja šeimomis, susitinka rečiau, tačiau nuolat palaiko ryšį telefonu. Mano, kad atsakovės A. V. šeimą ir atsakovės R. V., šeimą sieja draugiški santykiai. Iš įsimintinesnių ir ilgesnių susitikimų gali įvardinti kelis atvejus: 2018 m. rugsėjo mėnesį ji, atsakovė R. V., su nepilnamečiais sūnumi ir dukra svečiavosi pas atsakovę A. V.. 2019 m. vasarą atsakovė su sūnumi I. V. svečiavosi jos šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos mėnesį atsakovė su sūnumi I. V. svečiavosi jos šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsakovės sūnus atvyksta pažvejoti, 2019 m. spalio mėnesį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), svečiavosi 3 dienas. 2019 m. spalio mėnesį ji, atsakovė R. V. kartu su faktiniu sutuoktiniu D. K. dalyvavo atsakovės sūnaus I. V. darbo/verslo vakarėlyje. Kiekvieną atskirą atvejį sunku aprašyti ir detalizuoti, tačiau nori patvirtinti, jog jų šeimas sieja nuoširdūs, draugiški santykiai. Iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovė A. V. asmeninės nuosavybės teise valdė 3,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau deramai, kaip savininkė jo valdyti, naudotis ir juo disponuoti negalėjo. Atsakovei A. V. priklausęs 3,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su 0,3155 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nuosavybės teise E. P. įmonei, tačiau faktiškai naudojamas E. P.. Jau keletą metų ieškovas E. P. jautėsi atsakovei A. V. priklausančio žemės sklypo pilnateisių šeimininku. Ieškovas E. P. arba tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. P. įmonė, be atsakovės A. V. sutikimo jai priklausančiame žemės sklype pastatė malkinę, du garažus, pradėjo krauti lentas, malkas, sandėliuoti įvairius buitinius daiktus. Kadangi ieškovas galimai užsiima kaimo turizmo veikla, jo klientų automobiliai, kemperiai buvo laikomi atsakovei A. V. priklausančio žemės sklypo dalyje. Statant nelegalius statinius buvo nukasta atsakovei A. V. priklausančiame žemės sklype buvusi natūrali kalva, ja užpilta pelkė, nupjauti medžiai. Ieškovas E. P. visame atsakovei A. V. priklausiusiame žemės sklype pristatė šunų būdų ir pradėjo laikyti didžiulius šunis. Taigi susiklostė tokia situacija, kad atsakovė, bijodama būti užpulta ieškovo šunų, net negalėjo įeiti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Atsakovė A. V. yra garbaus amžiaus asmuo, jai 86 metai. Tokia konfliktinė situacija, faktinis jai priklausančios nuosavybės užgrobimas itin vargino, kėlė nerimą. Atsakovės R. V. žiniomis, atsakovė siūlė jai priklausantį žemės sklypą dovanoti savo sūnui. Matydami, kad dalis sklypo yra užstatyta, o likusia dalimi kaip pilnateisis šeimininkas naudojasi ieškovas E. P., įvertinę, kad bus reikalinga bylinėtis dėl nuosavybės teisės susigrąžinimo, tiek sūnus, tiek anūkas siūlomos dovanos atsisakė. Kadangi juos siejo draugiški santykiai, be to jie visai netoli ginčo žemės sklypo turi sodybą, atsakovė A. V. pasiūlė dovanoti žemės sklypą jai, atsakovei R. V.. Ieškovas E. P. patikslintame ieškinyje nenurodo visiškai jokių aplinkybių, kad 2019-07-19 dovanojimo sutarties sudarymo metu už 3,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei A. V. buvo sumokėta kažkokia pinigų suma. Su ieškiniu neteikiami ir jokie įrodymai patvirtinantys ieškovo samprotavimus. Atsakovė R. V. tvirtina, kad 2019-07-19 dovanojimo sutartis nėra apsimestinė pirkimo pardavimo sutartis, nes jokia kaina už nuosavybėn perleistą 3,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo mokėta. Atsakovė R. V. tvirtina, kad būtent neatlygintinis ginčo žemės sklypo perleidimas atitiko tiek dovanotojos A. V., tiek jos, apdovanotosios R. V. valią. Ieškovas E. P. savo pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, sieja su Žemės įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), stovi būtent 3,000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje teigiama, jog ieškovui E. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – pirtis, esantis aukščiau minėtame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio neva eksploatacijai jam būtų reikalingas visas šis žemės sklypas, atsakovės A. V. 2019-07-19 sudaryta Dovanojimo sutartimi padovanotas (perleistas) atsakovei R. V.. Ieškovas E. P. kartu su teismui pateiktais dokumentais – ieškinio bei patikslinto ieškinio priedais pateikė ir VĮ Registrų centras išrašą apie jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2012-02-23 apylinkės teismo sprendimas, civilinė byla Nr. 2-265-452/2012, tačiau šiame išraše ar kuriuose kituose ieškovo teismui pateiktuose dokumentuose nėra tikslių duomenų apie tai, kurioje vietoje stovi ši pirtis, be to, pirties, žemės sklypo ir net trečiajam asmeniui E. P. įmonei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame esančių statinių adresas pagal VĮ Registrų centras duomenis yra tas pats – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ Registrų centras išraše apie žemės sklypą taip pat nėra duomenų, jog minėtame žemės sklype būtų užfiksuoti (inventorizuoti) kokie nors ant jo esantys statiniai ar įrenginiai, įskaitant pirtį. Iš pridedamo VĮ Registrų centras atsakovės A. V. atstovei pateikto 2012-02-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-265-452/2012, matyti, jog pirtis ieškovo asmeninėn nuosavybėn atiteko po jo sudarytos santuokos nutraukimo ir turto, buvusio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktine A. P., pasidalijimo. Iš šio teismo sprendimo turinio taip pat negalima spręsti apie tikslią pirties dislokacijos vietą, tačiau matyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovo nuosavybėn atiteko ir E. P. individuali įmonė, kuriai priklauso du žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju, net jei ir būtų galima padaryti prielaidą, kad pirtis yra žemės sklype, iki minėtos Dovanojimo sutarties sudarymo priklausiusiame A. V., tai šiai atsakovei nėra žinoma, kokiu būdu ieškovas ir/ar jo buvusi sutuoktinė galėjo nuosavybės teise įgyti daiktą, galimai esantį kitam savininkui priklausiusiame žemės sklype be pastarojo žemės sklypo savininko žinios. Atsakovė A. V. neneigia, kad jai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype netoli ežero pakrantės buvo statinys, kažkada naudotas, kaip pirtis, tačiau dėl amortizacijos, senumo faktiškai yra sugriuvęs, daugelį metų nenaudojamas. Jei visgi šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad minėtas statinys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui E. P. ir yra ta pati pirtis, tai visiškai nesuprantama, kokiu būdu tokio statinio galimam eksploatavimui būtų reikalingas naudoti visas 3,00 ha ploto žemės sklypas, į kurį pretenduoja ieškovas. Atsakovė A. V., sudarydama dovanojimo sutartį bei šiuo pagrindu jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą perleisdama atsakovei R. V., minėtu būdu realizavo savo – savininkės teisę – nuosavu turtu disponuoti savo nuožiūra. Šis jos – turto savininkės – nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą įgyvendinimo būdas ne tik visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau yra visiškai apgalvotas, sąžiningas sprendimas, atitinkantis buvusios žemės sklypo savininkės valią. A. V., būdama vyresnio amžiaus žmogus, nuolatos gyvendama (duomenys neskelbtini), t. y. pakankamai toli nuo žemės sklypo buvimo vietos, pati dėl šių priežasčių neturėjo galimybių šiuo turtu rūpintis, jį prižiūrėti ir pan. Tokio noro (ir dėl užimtumo bei kitų aplinkybių) nepareiškė ir A. V. vaikai ir anūkai, be to anūkai gyvena užsienyje. Atsakovė, prieš nuspręsdama žemės sklypą padovanoti R. V., kuri nėra su atsakove ir jos artimais žmonėmis susijusi giminystės ar svainystės ryšiais, šį klausimą apsvarstė ir suderino su savo artimaisiais, kurie pritarė žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymųi su R. V.. Šis žemės sklypas, nors ir yra nemažo ploto, išsidėstęs gana vaizdingoje vietoje – prie ežero, tačiau nėra paklausus, jei būtų buvęs parduodamas. Dėl žemės sklypo buvimo Nacionalinių ir regioninių parkų rekreacinėje teritorijoje jokia nauja statyba šiame žemės sklype nėra galima. Be to, jame nėra statinių – gyvenamojo namo ir jo priklausinių ar buvusių pastatų pamatų (liekanų), kas leistų šiame žemės sklype statyti ar pertvarkyti statinius, juose nuolatos gyventi ar naudoti poilsiui. Dėl šių priežasčių, pats tokio pobūdžio turto turėjimas atsakovei ir/ar jos artimiems giminaičiams neatrodė esąs naudingas ar galintis sukurti kokią nors pridėtinę vertę. Be to, tokio pobūdžio turtas reikalauja priežiūros, t. y. šiltuoju metų laikotarpiu jame turi būti šienaujama žolė, kertami menkaverčiai krūmai, sausuoliai ir pan. Šių darbų atlikti atsakovė dėl aukščiau minėtų priežasčių neturėjo galimybės, tuo užsiimti nepageidavo ir jos giminaičiai, kurių viena dalis, minėjome, gyvena (duomenys neskelbtini), o kita – užsienyje. Skirti lėšas žemės sklypo priežiūrai samdant pašalinius žmones atsakovei atrodė visiškai neracionalu ir nenaudinga. Šių aplinkybių vedina atsakovė A. V. nusprendė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą perleisti atsakovei R. V., kuriai nuosavybės teise priklauso su žemės sklypu besiribojantis kitas žemės sklypas ir kuri ten esančioje sodyboje nuolatos gyvena. Atsakovių ir jų artimų giminaičių tarpusavio santykiai yra itin šilti, artimi, paremti ilgalaike draugyste, todėl A. V. gavo R. V. pažadą, kad pastaroji tinkamai rūpinsis jai padovanotu turtu, jį prižiūrės, savo sodyboje sudarys galimybę svečiuotis dovanotojai. A. V. neabejoja tuo, kad ji pati ir jos artimiausi giminaičiai tokią realią galimybę – svečiuotis, ilsėtis R. V. sodyboje, esančioje šalio to paties žemės sklypo (kartu aplankant ir buvusią šios atsakovės tėviškę), ateityje turės, tai patvirtino ir susiklostę jų tarpusavio santykiai, nuoširdus bendravimas. A. V. ar kuris kitas asmuo iš R. V. už pastarajai perleistą žemės sklypą jokia forma nėra gavę jokio atlygio, nėra sudarę jokių kitų sutarčių, kurios galimai leistų abejoti sudarytos dovanojimo sutarties turiniu ar jos šalių išreikšta valia. Pati atsakovė A. V. ar jos sūnus I. V. niekuomet nėra žadėję ieškovui žemės sklypą parduoti ar kitu būdu perleisti būtent jam, panašaus pobūdžio kalbų ir jokių nors kiek artimesnių atsakovės, jos sūnaus ar kurių kitų giminaičių santykių su ieškovu niekuomet nebuvo ir nėra. A. V. ir jos sūnus su E. P. yra bendravę tik keletą kartų – epizodiškai, tačiau tuo metu nebuvo kalbama nei apie ieškovo kokius nors ketinimus žemės sklypą įsigyti, nei apie šios atsakovės ketinimus šį turtą kam nors perleisti. E. P. be A. V. pritarimo, neteisėtai žemės sklype be statybą leidžiančių dokumentų yra pastatęs statinius, nukasė dalį žemės sklype buvusio natūraliai susiformavusio šlaito, tuo pažeisdamas jo vientisumą, žemės sklype įrengtuose voljeruose/būdose laikė savo šunis, atliko kitus ūkinės veiklos veiksmus. Šios aplinkybės ne tik buvo žinomos A. V., tačiau ją skaudino, kadangi jai priklausantis turtas buvo ne tik neteisėtai ieškovo eksploatuojamas, tačiau tuo pačiu ir darkomas, niokojamas. Ši aplinkybė taip pat nulėmė atsakovės valią minėtą nekilnojamąjį daiktą perleisti kitai kaimynei – R. V., kuria visiškai pasitikėjo, gana ilgą laiko tarpą pažinojo, su kuria artimai bendravo, vertino už tvarkingumą ir darbštumą, todėl ramia širdimi nusprendė šį turtą padovanoti R. V.. A. V. ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas atsakovės A. V. turėtas ir su bylos vedimu susijusias išlaidas.

Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, o priešieškinį prašo atmesti. Mano, kad atsakovės A. V. ir R. V. 2019-07-19 sudarė apsimestinį žemės sklypo dovanojimo sandorį ir tik vien dėl to, kad ieškovas E. P. netektų galimybės įsigyti šį žemės sklypą, kuris ribojasi su jo individualios įmonės turimais žemės sklypais ir ant kurio stovi jam priklausantis Pastatas – Pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ne vieną kartą yra kalbėjęs su atsakove A. V., kad jeigu ji sugalvotų parduoti žemės sklypą, jis jį tikrai nupirktų. Tai yra visiška tiesa, kadangi ji pati apie tokias aplinkybes žino ir pati atsakovei A. V. ne kartą prieš du – tris metus yra perdavusi ieškovo E. P. prašymą pirkti jai priklausiusį žemės sklypą. Tuo metu atsakovė A. V. ją patikino, kad jeigu jau sugalvos parduoti savo žemės sklypą, tai visų pirma pasiūlys ieškovui ir, kad jai reikia apie tai pasitart su dviem savo vaikais – sūnumi I. ir dukra N.. Taigi, ir tuo metu atsakovė A. V. net neužsiminė jai apie tai, kad ketina savo žemės sklypą ne parduoti, o kažkam dovanoti. Be to, tuo metu atsakovė A. V. jai pasakė, kad žemės sklypo ieškovui E. P. neparduos, nes jos teigimu E. P. neturi pinigų. Su atsakove A. V., A. G. yra pažįstama nuo 1986 metų. A. V. yra jos mirusio vyro G. G. sesuo, jos bendravo šeimomis, draugavo, gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jai gerai žinoma su kuo draugavo A. V.. A. V. ir jos šeima neturėjo jokių draugų (duomenys neskelbtini), ji niekada nedraugavo su R. V. ar jos šeima. Atsakovė A. V. neturėjo jokio svarbaus tikslo padovanoti tikrai didelės vertės žemės sklypą visiškai svetimam jai žmogui – atsakovei R. V.. A. V. turėtas žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežerų, apie 100 metrų yra ežero pakrantės, kitoje dalyje yra miškas, taigi akivaizdu, kad šis žemės sklypas yra labai paklausus rinkoje ir jį gali nupirkti bet kuris trečiasis asmuo ir labai greitai. Be to, kiek jai žinoma, A. V. sūnus I. V. yra bedarbis, pati atsakovė turi dar vieną dukrą N., kelis anūkus, todėl padovanoti didelės vertės turtą atsakovei R. V. jai nebuvo jokio racionalaus tikslo. Be to, kiek jai žinoma, tarp ieškovo E. P. ir jo šeimos bei atsakovės R. V. bei jos sugyventinio D. K. yra labai konfliktiški santykiai. Atsakovė R. V. su šeima visaip, kaip tik gali kenkia ieškovui, trukdo jo vykdomai veiklai, jo turimoje nuosavybėje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė R. V. tokiu sandoriu tik siekė padidinti savo nuosavybę. Prašo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovės R. V. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš atsakovių A. V. ir R. V. priteisti jai, atsakovei A. G., visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Notarė Rūta Rastenienė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad 2019-07-19 Panevėžio miesto 9-ame notaro biure buvo patvirtinta žemės sklypo dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. V. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. V.. Tiek užsakant pažymas sandoriui, tiek prieš tvirtinant sandorį, tiek ir sandorio tvirtinimo metu abi šalys patvirtino, kad dovanotoja dovanoja, tai yra perleidžia neatlygintinai, apdovanotajai ši žemės sklypą, o apdovanotoji patvirtino, kad jai dovanojamą turtą priima. A. V. patvirtino, kad jos tikroji valia yra padovanoti, o ne parduoti žemės sklypą. Atsakovės tarpusavyje sudarė dvišalę sutartį t. y. realinį sandorį, išreikšdamos teisėtą valią neatlygintinai perduoti ginčo objektą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią dovaną priimti. Sutartis nuo to momento įsigaliojo, kai turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas apdovanotajai R. V., kuri jai dovanojamą turtą priėmė. Šios dovanojimo sutarties šalys, dovanotoja A. V. ir apdovanotoji R. V., būdamos veiksnūs asmenys, atlikdamos tarpusavyje veiksmą, kai viena šalis turi turtines nuosavybės teises i šią ginčo žemę, neatlygintinai perleido kitai šaliai nuosavybės teises į ši turtą, o apdovanotoji išreiškė valią ir šią dovaną priėmė, sudarė dovanojimo sutarti. Teisės aktai leidžia kiekvienam asmeniui laisvai ir savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu. Turtas gali būti dovanojamas bet kuriam asmeniui, nedraudžiama turtą dovanoti ir asmeniui, kuris nėra dovanotojo artimas giminaitis. Šalys patvirtino, kad jų sudaromi sandoriai atitinka tikrąją jų valią. Šalių veiksnumas taip pat buvo patikrintas registre. Kadangi prieš tvirtinat sandorį buvo įsitikinta, kad perleidžiamam turtui nėra arešto ir kitokių apribojimų, jis atitinka tikrąją abiejų šalių valią, teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti sandorį nebuvo, todėl šis dovanojimo sandoris, kaip atitinkantis tikrąją šalių valią bei teisės aktų reikalavimus, buvo patvirtintas. Prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Notarė Jovita Vaitonienė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Atsakovė R. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniais 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškinyje nurodė, kad 2020-01-14 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas į bylą pateikė 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį ir 2005-08-01 perdavimo priėmimo aktą, iš kurių atsakovei R. V. tapo žinomas šių sandorių turinys. 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartimi, G. G. už 500 Lt pardavė ieškovui E. P. pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje yra nurodyta, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) po pastatu registruotas A. V. vardu. Taigi, abiem šios sutarties šalims šios sutarties sudarymo metu buvo žinoma, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis po parduodama pirtimi priklauso atsakovei A. V.. Žemės sklypas, kuriame stovi ieškovui E. P. priklausanti pirtis yra valdomas privačios nuosavybės teise, todėl teisė naudotis šiuo žemės sklypu ieškovui neperėjo įstatymo pagrindu kaip valstybinės žemės sklypo atveju. Nėra jokios civilinės sutarties, kurios pagrindu ieškovas būtų įgijęs atsakovei A. V. priklausančio žemės sklypo naudojimo teises ar kurioje būtų nustatytos žemės sklypo naudojimo sąlygos. Atsakovės R. V. žiniomis, sudarant 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį, atsakovės A. V. sutikimas gautas nebuvo. Galimai apie šios sutarties sudarymą atsakovė A. V. net nebuvo informuota. 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo aptartos nei įstatymų sąlygos, nei nurodyta jokia sutartis, kurioje būtų nustatytos žemės sklypo naudojimo sąlygos, nors tokių nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų imperatyviai reikalaujama pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį (t. y. kad be žemės sklypo savininko sutikimo nekilnojamas daiktas gali būti parduotas tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms). 2005-08-01 sutartyje neaptartos pirties pirkėjo (t. y. ieškovo E. P.) teisė į žemės sklypą, nenurodyta statinių vieta žemės sklype (formaliai nurodyta, kad statinys yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.394 straipsniui, CK 6.396 straipsnio 1 daliai) prieštaraujanti sutartis yra niekinė pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 6.396 straipsnio 2 dalį.

Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Atsiliepime nurodė, kad pritaria R. V. priešieškinyje nurodytiems argumentams ir papildomai nurodo, kad A. V. ne tik sudarydama ieškovo ginčijamą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, tačiau ir vėliau – iki šios civilinės bylos iškėlimo, buvo įsitikinusi, kad jai nuosavybės teise priklausiusiame minėtame žemės sklype nėra jokių kitiems asmenims priklausančių statinių. Tuo tarpu statinys – pirtis (kurio, kaip paaiškėjo civilinės bylos nagrinėjimo metu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso ieškovui) yra buvusios senosios A. V. ir jos brolio G. G. tėvams priklausiusios sodybos dalis. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad kiti šios sodybos pastatai – pvz. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kt. bei pats žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. P. IĮ ir yra šios įmonės įgyti pagal 2005-07-05 d. su G. G. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. A. V. suprato, kad ant jos broliui G. G. nuosavybės teise priklausančio (jam atitekusio) žemės sklypo esantys pastatai nuosavybės teise priklauso jam, tačiau negalėjo numanyti, kad jai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype likęs senas statinys – pirtis, anksčiau priklausęs jos tėvams, kažkokiu būdu taip pat galėjo atitekti gretimo žemės sklypo savininko nuosavybėn. Dėl šių priežasčių, atsakovė visuomet buvo įsitikinusi, kad ši pirtis, į kurią nuosavybės teisės A. V. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotos, faktiškai liko neinventorizuotu ir teisiškai neįregistruotu statiniu, kadangi ji pati, būdama žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, minėto statinio neinventorizavo ir/ar neatliko jo kadastrinių matavimų, neatliko ir kitų su statinio galima teisine registracija sietinų veiksmų. Atsakovė tam ir nematė objektyvios būtinybės, kadangi ši pirtis yra senas, apleistas, griūvantis statinys, savo paskirties neatliekantis jau daugelį metų. Be to, šiuo statiniu niekuomet nesinaudojo ieškovas ir/ar kiti asmenys, statinio netvarkė ir neeksploatavo. Kitaip tariant, atsakovei A. V. tapus žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, jokie asmenys į šį statinį pretenzijų nereiškė, jokiomis priemonėmis ar būdais atsakovei nepranešė apie į jį įgytas nuosavybės teises, neatliko ir jokių faktinių veiksmų – iš kurių A. V. būtų galėjusi suprasti, kad šio daikto savininkas yra koks nors tretysis asmuo. VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išraše apie nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie jame registruotus statinius, taigi ir dėl šios priežasties atsakovė objektyviai neturėjo galimybės numanyti, suprasti, kad jai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype esantis statinys – pirtis – nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Atsakovėms A. V. ir R. V. sudarant 2019-07-19 dovanojimo sutartį, jos skiltyje 2.2. nebuvo nurodyti jokie duomenys apie šiame žemės sklype faktiškai esantį statinį. Sandorį rengusi bei tvirtinusi notarė šalims nenurodė į jo turinį įtraukti sąlygų, sietinų su statinio – pirties naudojimu, perleidimu ar pan. Apie 2005-08-01 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties šalys ir sandorį tvirtinusi notarė, jokia forma atsakovės A. V. neinformavo, atitinkamai, nebuvo gautas žemės sklypo savininkės sutikimas, kad naujasis pirties savininkas – ieškovas – naudotųsi kokia nors A. V. priklausiusio žemės sklypo dalimi. Dėl šių priežasčių atsakovė A. V. atsakovei R. V. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių ne tik apie jai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype esančios pirties savininką, bet ir tai, kad šis statinys yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ir/ar nuosavybės teise priklauso kokiems nors tretiesiems asmenims. Atsakovė R. V. 2005-08-01 tarp G. G. ir E. P. sudarytą pirties pirkimo-pardavimo sutartį bei daikto perdavimo aktą ginčija, kaip atsakovės A. V. teisių ir pareigų perėmėja.

Ieškovas E. P. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovė savo priešieškinyje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės pagal priešieškinį A. G. mirusio sutuoktinio sudaryta ginčo Sutartis ir ginčo Aktas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o konkrečiai – CK 6.394 straipsnio 3 daliai.  Minima teisės nuostata reglamentuoja, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ieškovas ginčo pirtį pagal ginčo Sutartį pirko iš jos savininko, ginčo Sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, taip, kaip ir numato CK, už ginčo pirtį pagal Sutartį ieškovas sumokėjo visą Sutartyje nustatytą kainą. Dėl šių aplinkybių ieškovas šios bylos kontekste privalo būti laikomas sąžiningu. Ginčo Sutartis ir ginčo Aktas buvo sudaryti 2005-08-01. Vadinasi, jie Registrų centre buvo įregistruoti vėliausiai tų pačių metų rugpjūčio viduryje. CK 1.125 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kas reiškia, kad priešieškinio senaties termino pradžia prasidėjo vėliausiai 2005 m. rugpjūčio viduryje (kai ginčo Sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre) ir pasibaigė, atitinkamai 2015 m. rugpjūčio viduryje. Priešieškinis byloje buvo pareikštas, atitinkamai 2020-01-20, kas reiškia, kad priešieškinis šioje byloje yra pareikštas ieškinio senaties terminą praleidus beveik 5 metus, t. y. itin ženkliai. Ieškovas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti vien tuo pagrindu, kad jis pareikštas itin ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovė R. V., pareiškusi priešieškinį, neturi jokio materialinio suinteresuotumo priešieškinio patenkinimo atveju, nes ginčo Sutartį sudarė ne atsakovė R. V. ir ne atsakovė A. V., t. y. buvusi žemės sklypo savininkė. Ginčo Sutartį sudarė jau miręs atsakovės A. V. brolis, kuris buvo ginčo pirties savininkas ir kuris ją ginčo Sutartimi pardavė ieškovui.

Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad sutartis tarp ieškovo (pirkėjo) ir G. G. (pardavėjo) buvo sudaryta dar 2005 metais, kuomet žemės sklypo savininke buvo atsakovė A. V., kuri yra G. G. sesuo, taigi, parduotas pastatas, t. y. pirtis, asmeninės nuosavybės teise priklausė jam, o žemės sklypas, kuriame yra pirtis, priklausė A. V.. Atsakovei A. G. šios aplinkybės yra puikiai žinomos, kadangi tiek ji, tiek jos sutuoktinis G. G., palaikė artimus ryšius su jo seserimi A. V., nuolat matydavosi ir bendravo.  G. G. nusprendus parduoti pirtį, jis ją pirmiausia pasiūlė įsigyti savo sesei A. V., kadangi ji buvo to žemės sklypo, kuriame stovi pirtis, savininkė. Tačiau ji nerodė jokio suinteresuotumo įsigyti pirties, jai pirtis buvo nereikalinga, kaip ji pati nurodė atsiliepime į priešieškinį: „pirtis yra senas, apleistas, griūvantis statinys, savo paskirties neatliekantis jau daugelį metų“. Taigi, nors A. V. ir nepanoro savo nuosavybėn įsigyti pirties, tačiau ji itin rūpinosi jos pardavimu, t. y. domėjosi pardavimo procesu bei pati dalyvavo pirties pardavime, kuomet ieškovas su jos broliu G. G. vyko pas notarę, A. V. važiavo kartu su jais. A. V. tiesioginis dalyvavimas pirties pardavime patvirtina faktą, jog ji kuo puikiausiai žinojo apie vykdomą sandorį ir jam pritarė, nereiškė jokių pretenzijų dėl šio sandorio sudarymo. Be to, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kadangi pirtį galima gražinti natūra jį pardavusiam asmeniui (G. G.), po jo mirties jo teisių perėmėjui, t. y. atsakovei A. G., tai šio sandorio pripažinimas negaliojančiu jokių pasekmių priešieškinį pareiškusiai R. V. nesukels. Sutinka su ieškovo E. P. išdėstyta pozicija, jog R. V. priešieškinis yra pateiktas visiškai nepagrįstai, todėl turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. P. ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į priešieškinį išdėstytais motyvais, taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. V. ir jos atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai. R. V. patvirtino, kad tarp jos ir A. V. 2019-07-19 buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoris. Už šį žemės sklypą, R. V. A. V. nei pinigais, nei kitais būdais neatsiskaitė. 

Teismo posėdžio metu atsakovė A. V. ir jos atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Su priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Posėdžio metu A. V. patvirtino, kad tarp jos ir R. V. 2019-07-19 buvo sudaryta jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoris. A. V. yra garbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), dėl ko rūpintis žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), jai yra itin sunku, jos vaikai ir vaikaičiai taip pat neturėjo intereso rūpintis nurodytu žemės sklypu. Pasitarusi su šeimos nariais, nusprendė jį padovanoti R. V.. Tokį sprendimą lėmė ir tai, kad tarp jos ir R. V. susiklostė draugiški santykiai, be to, R. V. patikino, kad A. V. ir jos šeimos nariai galės atvykti į ginčo žemės sklypą, naudotis juo. R. V. už jai padovanotą žemės sklypą, A. V., nei pinigais, nei kitais būdais neatsilygino. A. V. nedalyvavo sudarant jos broliui G. G. sudarant jai priklausiusiame žemės sklype esančios pirties pirkimo – pardavimo sutartį, ir apie šią sutartį, bei kam priklauso pirtis, ji nežinojo.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. ir jos atstovė, su patikslintu ieškiniu sutiko atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu, tretysis asmuo notarė Rūta Rastenienė palaikė savo atsiliepimą į ieškinį. Notarė parodė, kad 2019-07-19 ji patvirtino tarp A. V. ir R. V. sudarytą A. V. priklaususio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoris. Prieš patvirtindama šį sandorį, notarė išsiaiškino tikrąją šalių valią dėl sudaromo sandorio, taip pat sandorio šalims išaiškino žemės sklypo dovanojimo sandorio pasekmes. A. V. tikroji valia sudaryti jai priklausančio žemės sklypo dovanojimo sandorį su R. V., notarei nekėlė jokių abejonių. Notarei nekilo abejonių, kad šalys siekia sudaryti apsimesti sandorį, siekdamos pridegti kitą, tikrąją jų valią atitinkantį sandorį.       

Teismo posėdžio metu notarė Jovita Vaitonienė parodė, kad jį patvirtino 2005-08-01 tarp G. G. ir E. P. sudarytą fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas daugiau nei prieš šešiolika metų, šio sandorio sudarymo aplinkybių išsamiau nurodyti negali.

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.   

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V., Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato tyrėjas parodė, kad yra atlikęs tyrimo veiksmus tiek pagal E. P., tiek ir pagal R. V. bei jos sugyventinio pareiškimus dėl tarpusavio nesutarimų. Liudytojui žinoma, kad nurodytų asmenų santykiai yra konfliktiški.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K., (duomenys neskelbtini) parodė, kad duomenys apie ūkiniuose kiemuose esančius pastatus, yra kaupiami ūkinės knygose. Liudytojui žinoma, kad A. V. priklausiusiame žemės sklype, yra pirtis, kurią naudoti pagal tiesioginę paskirtį negalima, nes ji yra apleista ir apgriuvusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. V., atsakovės A. V. sūnus palaikė A. V. parodymus. Jam buvo žinoma, kad A. V. su R. V. sudarė žemės sklypo dovanojimo sandorį. Už šį sandorį A. V. negavo jokio atlyginimo. Toks sandoris buvo sudarytas todėl, kad tarp liudytojo, A. V., R. V. ir jos sugyventinio D. K. susiklostė artimi ir draugiški santykiai, jie nuolat bendrauja. A. V. priklausęs žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, dėl ko jo vertė nėra didelė, be to jo priežiūra kėlė tiek A. V. ir liudytojui papildomus rūpesčius. Su E. P. nuolat kildavo konfliktai, santykiai su juo buvo blogi, dėl ko A. V. neketino jam parduoti savo žemės sklypo. Padovanojusi žemės sklypą R. V., A. V. gavo patikinimą, kad bet kada galės atvykti į jį, lankyti savo gimtas vietas.  

Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. – P., E. P. sutuoktinė  parodė, kad jai žinoma, jog E. P. A. V. siūlė nupirkti jai priklausantį žemės sklypą. Šio pasiūlymo sąlygų, liudytoja nežino.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. – R. V. sugyventinis parodė, kad jam žinoma, jog A. V. padovanojo R. V. jai priklausiusį žemės sklypą. R. V. už padovanotą žemės sklypą, jokiais būdais neatsilygino. Tarp A. V., R. V., I. V. ir liudytojo yra susiklostę draugiški santykiai.

Dėl 2019-07-19 žemės sklypo dovanojimo sandorio sudaryto tarp A. V. ir R. V. nuginčijimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui.

Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtines teises (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo  sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo  sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo  priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, dovanojimo  sutartis gali būti pripažinta dovanojimo  sutartimi tik esant būtinajai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Teismas pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuluotas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų (priešieškinio) faktinį pagrindą. Todėl aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atvejus atsiranda apsimestinio sandorio teisinės pasekmės. Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinė teisė, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). 

Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti tik imperatyviųjų teisės normų galiojimo, todėl ko įstatymai nedraudžia, tas leidžiama (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti įvairaus turinio sutartis, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. V. patvirtino, kad ji R. V. padovanojo jai priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš R. V., A. V. už padovanotą žemės sklypą jokio atlyginimo negavo. Apsisprendimą padovanoti R. V. žemės sklypą, nulėmė draugiški santykiai su R. V. šeima bei noras išvengti papildomų rūpesčių, susijusių su šio žemės sklypo priežiūra. A. V. yra garbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu, A. V. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad sudarydama jai priklausančio žemės sklypo dovanojimo sandorį su R. V., jokio kito sandorio nesudarė. Teismas neturi pagrindo abejoti A. V. parodymais. Ieškovas ir jo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti A. V. parodymais.

Atsakovės A. V. parodymus patvirtino notarė R. Rastenienė, kuri parodė, kad 2019-07-19 ji patvirtino tarp A. V. ir R. V. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sandorį. Kaip matyti, notarei nekėlė jokių abejonių šalių tikroji valia sudaryti žemės sklypo dovanojimo sandorį. Kaip nurodė notarė, jai nekilo įtarimų, kad šalių sudaromas žemės dovanojimo sandoris yra priedanga kitam, tikrąją šalių valią atitinkančiam sandoriui. Notarei nežinoma, kad už padovanotą žemės sklypą, R. V. kaip nors būtų atsilyginusi A. V.. Teismas neturi pagrindo abejoti notarės R. Rastenienės parodymais. Ieškovas ir jo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti notarės R. Rastenienės parodymais.

            R. V. patvirtino A. V. ir notarės R. Rastenienės parodymus bei nurodė, kad A. V. jai padovanojo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). R. V. už jai padovanotą žemės sklypą, A. V. jokiais būdais neatsilygino.

            Atsakovių ir notarės parodymus patvirtino liudytojas I. V.. I. V. parodė, kad palaiko draugiškus santykius su R. V. ir jos sugyventiniu D. K., lankosi jų sodyboje.

R. V. ir I. V. parodymai, nekelia abejonių, ieškovas ir jo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti I. V. ir R. V. parodymais.

Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pateikė 2022-01-04 Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. DGE220104R, kuriame nustatyta, kad A. V., R. V. padovanoto žemės sklypo rinkos vertė yra 26 900 Eur. Kaip matyti iš šio akto turinio, atliekant ginčo žemės sklypo vertinimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad šis žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje, kurioje yra taikomi pakankami dideli ribojimai bet kokiai ūkinei veiklai, dėl ko jo rinkos vertė gali būti kita. Kad šio žemės sklypo vertė gali turėti kitą realią rinkos vertę, netiesiogiai iš dalies patvirtina ir tai, kad ieškovas, reikalaudamas pripažinus nuginčytu tarp atsakovių sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį ir perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, nenurodė kokia sutartinė žemės sklypo kaina, turėtų būti nustatyta šiuo atveju. Šios aplinkybės rodo, kad reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra nenustatyta, kas leidžia spręsti, jog ieškovo argumentai dėl didelės ginčo žemės sklypo vertės yra nepagrįsti.

Kaip yra suformuota Aukščiausiojo teismo praktikoje šios kategorijos bylose, ieškovas, siekdamas nuginčyti dovanojimo sandorį, privalo įrodyti, kokį kitą sandorį, šalys realiai sudarė. Ieškovas nurodė, kad atsakovės A. V. ir R. V., realiai sudarė atlygintiną žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas negalėjo nurodyti, už kokią kainą jo manymu, A. V. pardavė R. V. ginčo žemės sklypą. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų patvirtinančių, kokiomis sąlygomis buvo sudarytas ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų patvirtinančių, kokiu būdu, kada ir kur, R. V. atsiskaitė su A. V. už perduotą žemės sklypą. Teismas laiko, kad ieškinys grindžiamas įrodymais neparemtomis prielaidomis.

E. P. ieškiniu prašo pripažinti tarp A. V. ir R. V. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sandorį nuginčytu, taip pat pripažinti, kad tarp šių atsakovių buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir perkelti ieškovui šio žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas.

Teismas laiko, kad toks ieškinio reikalavimas savo turiniu yra ydingas, nes ieškovas nenurodė, kokias konkrečias pirkėjo teises ir pareigas jis prašo jam perkelti. Tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, ieškovas ir jo atstovas negalėjo nurodyti, kokia turėtų būti nustatyta ginčo žemės sklypo pardavimo (pirkimo) kaina. Teismui patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, jo vykdymas būtų negalimas. Pareikšdamas tokį reikalavimą, ieškovas iš esmės perkelia teismui pareigą, sukonkretinti ieškinio reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu, teismas siūlė ieškovui ir jo atstovui sukonkretinti ieškinio reikalavimus, tačiau šiuo pasiūlymu nebuvo pasinaudota. Šios kategorijos bylose, teismas nėra aktyvus, todėl negali už proceso dalyvius formuluoti ir konkretinti teismui pateikiamo ieškinio reikalavimus.     

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas laiko, kad atsakovių A. V. ir R. V. sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis, jos sudarymo metu atitiko tikrąją jų valią ir nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimą, sutarčių aiškinimo taisykles, bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Teismas šioje byloje nenustatė jokių susitarimų tarp atsakovių dėl atlygio, susijusio su dovanojimo sandoriu perleistu ginčo turtu, todėl negalima daryti išvados, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitą sandorį – žemės sklypo pirkimą–pardavimą. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, kad ieškovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė jo teigiamų aplinkybių, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Ieškovui šių aplinkybių neįrodžius, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Kiti šalių ieškinyje bei atsiliepimuose į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai, nes jie kildinami iš pagrindinio.

Byloje priėmus sprendimą atmesti ieškinį, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-11-13 ir 2020-01-27 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

            Atsakovė R. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniais 2005-08-01 fiziniam asmeniui priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškinis pareikštas CPK 143 str. 2 d. 2 p. pagrindu – kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio.

            R. V. priešieškinyje nurodė, kad jis reiškiamas tikslu paneigti E. P. ieškinio argumentus susijusius su pirmenybės teisės E. P. įsigyti A. V. priklausiusį žemės sklypą.

            Teismas atmetė E. P. ieškinį, nes ieškovas neįrodė, kad tarp A. V. ir R. V. buvo sudarytas apsimestinis žemės sklypo dovanojimo sandoris, kuriuo šios atsakovės pridengė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Esant šioms aplinkybėms, byloje nekyla pirmenybės teisės įsigyti E. P., A. V. priklausiusį žemės sklypą klausimas, nes tik teismui nustačius, kad tarp nurodytų atsakovių buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, būtų reikšminga spręsti ir dėl E. P. pirmenybės teisės, įsigyti A. V. priklausiusį ginčo žemės sklypą. Priešieškinio reikalavimų vertinimas CPK 143 str. 2 d. 2 p. pagrindu šiuo atveju, yra nereikšmingas, netikslingas ir perteklinis, nes neturės jokios įtakos teismo sprendimui šioje byloje, todėl teismas plačiau nepasisako dėl priešieškinio reikalavimų.

            Esant nustatytoms aplinkybėms, priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovėms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovių atstovai rengė ir pateikė atsiliepimus į ieškinį, R. V. atstovė rengė priešieškinį, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo 11 teismo posėdžių. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iš ieškovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atitinkamai atsakovei R. V. – 2 340 Eur, A. V. – 3 200 Eur. 

Atsakovė pagal priešieškinį A. G., patyrė 1 149,50 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinys ir priešieškinis yra atmesti. Atsakovė R. V. pareikšdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsikirsdama į ieškinį, R. V. nurodė, kad ji su A. V. sudarė A. V. priklausančio žemės sklypo dovanojimo sutartį. Vėliau R. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniais 2005-08-01 E. P. priklausančio pastato pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju R. V. nuo pareikšto jai ieškinio, gynėsi dviem alternatyviais būdais. Priešieškinis yra atmestas dėl to, kad E. P. ieškinys yra neįrodytas ir dėl to atmestas. A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl R. V. pasirinktinos gynybos nuo jai pareikšto ieškinio taktikos, todėl esant šioms aplinkybėms, iš R. V. priteistina 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. G. (CPK 93 str. 4 d.).       

Byloje susidarė 100,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 100.22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

            Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. V. 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. G..

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100.22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-11-13 ir 2020-01-27 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas