Civilinė byla Nr. e2S-264-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19854-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.1.3; 3.1.14.3; 3.3.2.4

                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2320-717/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,Legal Balance ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. Z. priteisti: 1) 5 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 2) 535,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 190,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 648,22 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.); 6) 26 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 143,00 Eur žyminį mokestį; 8) 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB Legal Balance terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, iš viso 176,00 Eur (87,75 Eur + 87,75).

3.       Teismas vertino, kad ieškovė į ieškinio sumą neįtraukė dviejų materialiųjų reikalavimų – priteisti 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d., ieškinio penktasis reikalavimas) ir 26 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio šeštasis reikalavimas), dėl ko nebuvo tinkamai apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis. Tokia teismo pozicija paremta tuo, kad šie, į ieškinio sumą neįtraukti, reikalavimai yra pačios ieškovės įvardijami kaip negautos pajamos (nuostoliai).

4.       Teismas nurodė, kad reikalavimas skaičiuojamas procentais nuo negrąžintos kredito sumos ir alternatyviai apibrėžtas laike, t. y., iki visiškos kredito grąžinimo sumos, bet ne vėliau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.), yra prilygintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytoms terminuotoms išmokoms ar daviniams, kurių ieškinio suma yra apskaičiuojama pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi ieškovės ieškinio data (taigi, ir jo parengimo) yra 2020 m. gruodžio 10 d., o sutarties pasibaigimo diena yra už beveik trijų metų, skaičiuojamų nuo ieškovės ieškinio parengimo dienos, teismas sprendė, kad ieškovės už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 87,75 Eur (5 000,00 Eur x 26 proc. metinės palūkanos x 3 m. x 3 proc. x 75 proc.).

5.       Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra prilygintinas CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms neterminuotoms arba iki gyvos galvos išmokoms ar daviniams, kurių ieškinio suma yra apskaičiuojama pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą už trejus metus. Teismas sprendė, kad ieškovės už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis taip pat sudaro 87,75 Eur (5 000,00 Eur x 26 proc. metinės palūkanos x 3 metai x 3 proc. x 75 proc.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų, išreikštų procentine išraiška, žyminiu mokesčiu apmokestinami pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas. Teismas tokius samprotavimus, tikėtina, išdėstė, nes nėra susipažinęs su aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika.

6.2.                      Aukštesnės instancijos teismai yra išaiškinę, kad atsižvelgiant į nutartyje minimų ieškinio reikalavimų pobūdį, neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, dėl to už pareikštą ieškinį šioje reikalavimų dalyje žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovo reikalavimą. Žyminis mokestis nuo pareikšto terminuoto reikalavimo, kai konkretus palūkanų mokėjimo terminas nėra žinomas, neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

6.3.                      Kiti pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmę identiškas nutartis identiško pobūdžio bylose, pasinaudodami CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise, savo iniciatyva naikina tokio pobūdžio nutartis patys.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

10.       Pažymėtina, kad nors ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio ir argumentų matyti, kad iš esmės yra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB Legal Balance 2020 m. gruodžio 11 d. pirmosios instancijos teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti: 1) 5 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 2) 535,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 190,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 648,22 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.); 6) 26 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 143,00 Eur žyminį mokestį; 8) 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai priteisti 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d., ieškinio penktasis reikalavimas) ir 26 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio šeštasis reikalavimas), yra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai už kuriuos turi būti sumokėtas CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytas žyminis mokestis. Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį tuo, kad teismas nepagrįstai ją įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už nurodytus du ieškinio reikalavimus, kadangi jie yra procesinio pobūdžio ir nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos bei mokėtino žyminio mokesčio dydžio, nes konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

14.       Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

15.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-798/2020). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: <...> reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16.       Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.), ir nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, reiškia reikalavimą taikyti atsakovui (skolininkui) civilinę atsakomybę, kas laikytina savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad tenkinus ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl negrąžinto kredito priteisimo, tai nebūtų savaime pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimus priteisti negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sutarties pasibaigimo ar kredito grąžinimo, todėl šie reikalavimai negali būti laikomi išvestiniais. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1340-657/2020, 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1278-324/2020, 2021 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-219-254/2021, 2021 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-220-601/2021, 2021 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-317-254/2021). Pastebėtina ir tai, kad pati ieškovė, apskaičiuodama ieškinio sumą, sudeda 1-4 ieškinio reikalavimus, t. y. pati ieškovė pripažįsta, jog reikalavimas priteisti 648,22 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, yra turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis.

17.       Teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad penktasis ieškinio reikalavimas pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes priskirtinas reikalavimams dėl terminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma šiems reikalavimams skaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškinio suma bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, skaičiuojamą ne daugiau kaip už trejus metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 9 d., penktas ieškinio reikalavimas), gali būti išreikštas konkrečia suma, todėl šiuo atveju ieškinio suma nustatytina pagal išieškomą sumą pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o ne pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-317-254/2021). Įvertinus tai, kad nurodytu reikalavimu siekiama prisiteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. sausio 9 d., t. y. už 1 125 dienas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio suma už tokį reikalavimą sudaro 4 006,80 Eur (5 000,00 Eur x 26 proc. metinės palūkanos / 365 x 1 125 dienų sk., CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, už šį reikalavimą mokėtinas 90,00 Eur (4 006,80 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (ieškinį paduodant per elektroninių paslaugų portalą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamą teisės normą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą), tačiau pagrįstai sprendė, kad toks reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu ir dėl to pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgiant į tai, kad už penktąjį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis yra didesnis (90,00 Eur, o ne 87,75 Eur), nei apskaičiuotas pirmosios instancijos teismo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje patikslinama, nurodant mokėtiną žyminio mokesčio dydį (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 328 straipsnis). 

7.       Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šeštasis ieškinio reikalavimas pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes priskirtinas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl ieškinio suma šiems reikalavimams skaičiuotina taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškinio suma bylose dėl neterminuotų išmokų ar davinių nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, skaičiuojamą ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, už ieškovės reikalavimą priteisti 26 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos suma sudaro 3 900,00 Eur (5 000,00 Eur x 26 proc. x 3 m., CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl to už šį reikalavimą mokėtinas 87,75 Eur (3 900,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (ieškinį paduodant per elektroninių paslaugų portalą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai apskaičiavo už šį reikalavimą mokėtiną žyminio mokesčio dalį ir pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

8.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio penktasis ir šeštasis reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo išreikšti procentine išraiška yra savarankiški materialiniai reikalavimai, už kuriuos turi būti sumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį, nurodant mokėtino žyminio mokesčio dydį, kuris šiuo atveju sudaro 177,75 Eur (90,00 Eur + 87,75 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei nustato naują terminą, t. y. iki 2021 m. vasario 12 d. (įskaitytinai), pašalinti Kauno apylinkės tesimo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovė per nustatytą terminą turi pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą 177,75 Eur žyminio mokesčio dalį. 

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance terminą iki 2021 m. vasario 12 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas