Civilinė byla Nr. e2-31261-1097/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25081-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atstovei Mildai Simelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato Ateities g. 10 butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „Ateities 10“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovės UAB ,,Vitropolis“ ir UAB ,,Kodinis raktas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB ,,Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ,,Ateities 10“ (toliau – Bendrija), prašydamos pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytos 2015 m. spalio 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041, 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų dėl sutarties pakeitimo dalis ieškovių atžvilgiu.
2. Ieškovės nurodė, kad yra gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies patalpų savininkės. Dalis kitų pastato butų bei patalpų savininkų įsteigė Bendriją ir pasirinko jai taikyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Ieškovės nėra Bendrijos narės. Bendrija 2015 m. spalio 23 d. su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo Bendrijos nariams; sutarties priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems šios paslaugos neteikiamos (tarp jų buvo ir ieškovės). 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimais atsakovės pakeitė sutartį, t. y. išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – taip pat ir ieškoves.
3. Ieškovių teigimu, sutarties ir susitarimų dalys ieškovių atžvilgiu turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrija neturi teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Ginčo pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl pastato administravimo būdo (CK 4.75 straipsnis). Ginčo pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis namas ir nepatenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik pastato patalpų savininkų vienbalsiai, o ne Bendrijos narių. Bendrija, pasirinkusi taikyti šį įstatymą, iš tiesų buvo įsteigta ne kaip visiems pastato patalpų savininkams privalomas administratorius, o kaip organizacija, skirta tarnauti ją įsteigusių asmenų interesams ir poreikiams, t. y. ji neturi minėtame įstatyme nustatyto administratoriaus statuso. Dėl to Bendrija neturėjo teisės sudaryti ginčo sutarties visų pastato patalpų savininkų vardu.
4. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, Bendrija yra įsteigta teisėtai, sprendimas dėl sutarties sudarymo su atsakove yra priimtas turint teisėtą pagrindą ir yra galiojantis bei nenuginčytas, o ieškovės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra, ar nėra Bendrijos narės, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė nurodė, kad Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimas nėra keliamas, o tokios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą ir kt. reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Ginčo pastatas yra priskiriamas prie šio įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodytų kitos paskirties pastatų, todėl patenka į įstatymo reguliavimo sritį. Bendraturčių pasirinkta bendrosios nuosavybės valdymo forma steigiant Bendriją lemia, kad Bendrijos valdymo organų priimti sprendimai yra privalomi visiems patalpų savininkams, todėl ieškovės, net ir nebūdamos Bendrijos narėmis, privalo vykdyti Bendrijos organų priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokesčius.
5. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,Ateities 10“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Bendrija įsteigta teisėtai, informacija apie pastato savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą buvo išsiųsta visiems pastato patalpų savininkams ir visame pastate apie tai buvo viešai pakabinti skelbimai. Bendriją įkurti tik daliai pastato patalpų savininkų nebuvo galimybės dėl pastato bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos, kurių išskirti nėra galimybės. Bendrija įsteigta daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų daugumos valia (CK 4.85 straipsnis) bei vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Patalpų savininkas gali nestoti į Bendriją, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl sudaryta sutartis su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ yra privaloma ir ieškovėms. Atsakovė taip pat nurodė, kad nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės pastatas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra draudimo gamybos paskirties pastato patalpų savininkams susitarti dėl šiame įstatyme numatyto teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, įgyvendinimo būdo (CK 4.75 straipsnis).
6. Teismo posėdžio metu ieškovės prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“ prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,Ateities 10“ į teismo posėdį neatvyko.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes:
8.1. Ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra gamybos, pramonės paskirties. Jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 74 negyvenamosios patalpos (t. 1, b. l. 39–47). Dalis prekybos ir gamybos paskirties patalpų priklauso ieškovėms.
8.2. 2015 m. balandžio 13 d. juridinių asmenų registre įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato 9duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,Ateities 10“ (toliau – Bendrija) (t. 1, b. l. 23–32). Bendrijos įsteigimo tikslas – įgyvendinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 8 punktas).
8.3. 2015 m. liepos 31 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu fiksuotas sprendimas pritarti 2019 m. gegužės 26 d. administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo komerciniam pasiūlymui ir sutartį pagal šį pasiūlymą sudaryti su UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“) (t. 1, b. l. 33–38).
8.4. 2015 m. spalio 23 d. UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“) ir Bendrija sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl gamybos, pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo (t. 1, b. l. 87–101).
8.5. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytame sutarties priede Nr. 1 nurodytas sąrašas Bendrijos valdomų, naudojamų ir prižiūrimų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, esančių gamybiniame pastate; sąraše nurodomos ir ieškovėms priklausančios patalpos (t. 1, b. l. 93–96).
8.6. 2018 m. gegužės 29 d. sudarytame sutarties priede Nr. 2 nurodytas sąrašas Bendrijos valdomų, naudojamų ir prižiūrimų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, esančių gamybiniame pastate; sąraše nurodomos ir ieškovėms priklausančios patalpos (t. 1, b. l. 97–101). Susitarime pateikiami paslaugų tarifai.
9. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl šių teisinių nuostatų galiojimo ir taikymo nagrinėjamai situacijai, t. y. ieškovės neginčija savo, kaip pastato bendraturčių, pareigos apmokėti išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės objektams pastate išlaikyti ir išsaugoti.
10. Byloje nėra ginčijamas Bendrijos įsteigimo teisėtumas. Taigi – Bendrija yra teisėtai įsteigtas juridinis asmuo. Ginčas yra dėl to, koks yra šio juridinio asmens sprendimų privalomumas ginčo pastato patalpų bendrasavininkiams: ieškovės teigia, kad pastatas nėra daugiabutis, todėl jam netaikomas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Bendrijos narių priimti sprendimai nėra privalomi kitiems bendrasavininkiams, kurie nėra Bendrijos nariai. Ieškovės nedalyvavo steigiant Bendriją, todėl, jų teigimu, pastaroji negali priimti ieškovėms privalomų sprendimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu. Ieškovės neginčija Bendrijos steigimo, nurodydamos, kad Bendriją galėjo steigti to pageidaujantys asmenys ir tai yra jų laisvo apsisprendimo teisė, tačiau Bendrija negali priimti sprendimų ne narių atžvilgiu. Atsižvelgdamos į tai, ieškovės atsakovių sudarytą sutartį dėl administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo bei ją pakeitusius susitarimus ginčija iš dalies, t. y. prašo pripažinti juos negaliojančiais ieškovių atžvilgiu. Atsakovių tvirtinimu, Bendrija yra įsteigta teisėtai, jai taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, todėl Bendrijos narių priimti sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra, yra privalomi visiems bendrasavininkiams, t. y. ir ne Bendrijos nariams. Taigi, byloje ginčas yra kilęs bendrosios nuosavybės valdymo srityje, t. y. dėl to, ar ginčo pastatas patenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo apimtį ir ar Bendrijos sprendimai yra privalomi ieškovėms, kurios nėra Bendrijos narės.
11. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ Ketvirto skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti specialiai skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Tačiau nurodytame CK skirsnyje nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokias, kaip nagrinėjamoje byloje esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką.
12. Kasacinis teismas tokioje situacijoje yra išaiškinęs, kad pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą. Nustačius, kad konkretūs ginčo teisiniai santykiai patenka į pastarųjų teisės normų reguliavimo sritį, ginčas teisme spręstinas taikant jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019). Taigi kasacinis teismas išaiškino įstatymų leidėjo valią pastatams, kurie nėra daugiabučiai, įtvirtinti reguliavimą, nustatytą naujos redakcijos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, o tokį ketinimą tiesiogiai parodo ir įstatymo pavadinimas, kuriame, skirtingai nei anksčiau galiojusio įstatymo pavadinime, yra tiesiogiai įvardijama, kad jis reglamentuoja ir ,,kitos paskirties pastatų“ savininkų bendrijas. Taigi, šio įstatymo taikymas nėra apribotas vien daugiabučiais ir gyvenamaisiais namais. Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu atsakyti į klausimą, ar ginčo pastatas patenka į įstatyme apibrėžtą ,,kitos paskirties“ pastatų kategoriją.
13. Įstatyme naudojamų sąvokų turinys atskleidžiamas paties Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad ,,kitos paskirties pastatas“ – tai asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (10 dalis). Kaip matyti iš tokios apibrėžties, kitos paskirties pastatas apibūdinamas nepateikiant baigtinio galimų jo paskirčių sąrašo. Atsižvelgiant į prieš tai pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad pastatas, kurio paskirtis gamybos, pramonės, taip pat patenka į įstatyme vartojamą ,,kitos paskirties“ pastato sąvoką. Dėl to spręstina, jog ginčo pastatui galėjo būti taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, nes šis pastatas patenka į įstatymo reguliavimo apimtį. Nustačius, kad ginčo pastate buvo teisėtai įsteigta Bendrija, ir konstatavus, jog ginčo teisiniai santykiai patenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, ieškovių reikalavimo pagrįstumas vertintinas šio įstatymo įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste.
14. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad: šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (1 dalis); šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką (2 dalis); šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (3 dalis).
15. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, bendriją steigia vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, o sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas; bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais (3 dalis). Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta bendrijos steigiamojo susirinkimo tvarka, pagal kurią bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma, o balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Taigi, šios nuostatos leidžia pripažinti nepagrįstu ieškovių teiginį, jog sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo privalo būti priimami vienbalsiai. Kaip matyti, vienas iš tokių sprendimų – sprendimas steigti bendriją – priimamas daugiau kaip pusės savininkų sprendimu. Pažymėtina, kad atsakovė Bendrija nurodė, jog informacija apie Bendrijos steigiamąjį susirinkimą buvo perduota visiems pastato patalpų savininkams, ieškovės šios aplinkybės neginčijo, todėl laikytina, kad nedalyvauti sprendžiant klausimą dėl vienos iš bendrosios dalinės nuosavybės formos pasirinkimo buvo ieškovių apsisprendimas.
16. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis įtvirtina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Pabrėžtina, kad šios pareigos nepriklauso nuo to, ar savininkas yra Bendrijos narys (21 straipsnio 2 dalis). Pagal šios straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, be kitko, privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
17. Pažymėtina, kad toks Bendrijos sprendimų privalomumas nepaneigia patalpų savininko teisės spręsti dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Taigi, bendrija yra forma savininkų sprendimams ir teisėms įgyvendinti. Patalpų savininkai, nesantys bendrijos nariai, nėra nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009), nes, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, jie turi plačias teises dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose priimant sprendimus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovių teiginius dėl to, jog Bendrijos sprendimai, priimti bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir naudojimo klausimais, yra neprivalomi Bendrijos narėmis nesančioms ieškovėms. Tokie teiginiai neatitinka įstatymo nuostatų. Dėl to ieškinys dėl sutarties ir susitarimų, kuriais susitarta dėl pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros paslaugų, pripažinimo negaliojančiais ieškovių atžvilgiu atmestinas.
19. Išvadą dėl ginčo pastate įsteigtos bendrijos sprendimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra bei naudojimu, privalomumo ieškovėms, kaip pastato bendrasavininkėms, patvirtina ir sisteminis bendrosios nuosavybės valdymą reglamentuojančių nuostatų bei teismų praktikos aiškinimas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovės, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tokiam bendraturčių susitarimui įforminti ir nurodytoms bendrosios nuosavybės teisėms įgyvendinti teisės aktuose iš esmės nustatytos trys galimybės (kurios priklauso ir nuo pastato paskirties): gali būti sudaroma jungtinės veiklos sutartis, arba gali būti steigiama savininkų bendrija, arba, jei tai daugiabutis – gali būti paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Įtvirtinami atskiri bendrosios nuosavybės valdymo institutai. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017). Šiame kontekste svarbu tai, kad iš reguliavimo visumos ir lingvistinio nuostatų aiškinimo išplaukia alternatyvus šių bendrasavininkių teisių įgyvendinimo formų pasirinkimų pobūdis, t. y. pasirenkamas vienas iš būdų. Dėl to, ginčo pastate esant teisėtai įsteigtai Bendrijai, kiti, kartu taikomi, bendrosios nuosavybės administravimo būdai prieštarautų teisinio reguliavimo sistemai bei formuojamai praktikai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovėms jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovių nepriteisiamas. Duomenų apie atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta (CPK 98 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,26 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš ieškovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 6,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 3,13 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
atmesti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „Ateities 10“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Priteisti valstybei iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ (j. a. k. 123550926) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodinis raktas“ (j. a. k. 223659990) 6,26 Eur (šešis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 3,13 Eur (tris eurus 13 ct) iš kiekvienos ieškovės. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė