(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo pietūs“  kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „VA REALS“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo, suinteresuoti asmenys byloje LUAB „Verslo pietūs“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Tavix“, V. Š., M. Š., UAB „Žvėryno bistro“.

n u s t a t ė :

BUAB „Verslo pietūs“ kreditorė UAB „VA REALS“ (pareiškėja) pareiškė prašymą, kuriuo prašo pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu bei pripažinti, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingi buvusi BUAB "Verslo Pietūs" vadovė V. Š. ir jos (buvęs) sutuoktinis - BUAB "Verslo Pietūs" akcininkas M. Š. (JANĮ 71 str.).

Pareiškėja nurodo, kad bankroto proceso metu kreditorei paaiškėjo aplinkybės, kurios jos įsitikinimu, sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu: kreditorės turimomis žiniomis, BUAB "Verslo Pietūs" veikla, vykstant teismo procesui pirmoje instancijoje pagal kreditorės ieškinį dėl skolos išieškojimo (c/b Nr. eL2-7072-1012/2017), buvo sistemingai pradėta perkėlinėti į kitą naujai įsteigtą (įregistravimo Juridinių asmenų registre data – 2017-06-22) įmonę UAB „Žvėryno bistro“. UAB „Žvėryno bistro“ vykdė tą pačią viešojo maitinimo veiklą, kaip ir BUAB "Verslo Pietūs". Palaipsniui visą veikla, darbuotojai, tiekėjai buvo perkelti į naują bendrovę, kurioje skolos kreditorei nebuvo. Įvardintos aplinkybės atitinka LR JANĮ 70 str. 2 d. 5 p. tyčinio bankroto požymį. BUAB "Verslo Pietūs", likusi be pajamų ir darbuotojų, buvo perleista tariamam („popieriniam“) akcininkui ir vadovui: MD T. R. (B. L. R.), kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. gruodžio 21 d., nuo 2018 m. lapkričio 27 d. įmonės vadovo pareigas ėjo I. M., nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. - V. Š. (faktinė BUAB "Verslo Pietūs" vadovė). Įmonės savininkas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo UAB Europos fondų parama, įmonės akcininku nuo 2019 m. sausio 14 d. buvo MD T. R.. Tarpinis vadovas I. M. yra įmonės, kuri vykdo įmonių pardavimo veiklą. Kreditorės įsitikinimu, BUAB "Verslo Pietūs" direktorė, žinodama apie vykstantį teismo procesą su kreditore dėl didelės skolos išieškojimo bei atlikusi faktinį verslo perkėlimą, siekė išvengti tyčinio bankroto pasekmių, todėl perleido BUAB "Verslo Pietūs" akcijas bei valdymą nominaliam akcininkui. Tokios aplinkybės leistų svarstyti ar šiuose buvusios BUAB "Verslo Pietūs" direktorės veiksmuose nėra LR BK 208 str. ir 209 str. nurodytų nusikaltimų požymių. Kreditorei taip pat yra žinoma, kad UAB „Žvėryno bistro“ steigėjas, akcininkas bei vadovas yra buvusios BUAB "Verslo Pietūs" direktorės V. Š. sutuoktinis veiklos perkėlimo metu M. Š., kuris buvo ir BUAB "Verslo Pietūs" akcininku, dirbo BUAB "Verslo Pietūs" vadybininku (duomenys apie M. Š., kaip BUAB "Verslo Pietūs" akcininką buvo pateikti civ. b. Nr. eL2-7072-1012/2017). Šios aplinkybės atitinka JANĮ 70 str. 2 d. 5 p. tyčinio bankroto požymį. Kreditorei taip pat yra žinoma, kad BUAB "Verslo Pietūs" pažeisdama CK 6.9301 str. numatytą mokėjimo tvarką vykdė mokėjimus kitam patalpų nuomotojui, kuriame veikė BUAB "Verslo Pietūs" valdoma maitinimo įstaiga nutraukus nuomos sutartį tarp kreditorės ir BUAB "Verslo Pietūs". Mokėjimai buvo vykdomi 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (AB „Saltoniškių verslo centras“). Įvardintos aplinkybės atitinka JANĮ 70 str. 2 d. 3 p. tyčinio bankroto požymį.  Jokių BUAB "Verslo Pietūs" apskaitos dokumentų nepavyko surasti, esamas vadovas jų nepateikė. Įvardintos aplinkybės atitinka JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. tyčinio bankroto požymį.  Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 str. 3 d.). Kreditoriaus įsitikinimu, už BUAB "Verslo Pietūs" tyčinio bankroto kilimą yra atsakingi buvusi BUAB "Verslo Pietūs" vadovė V. Š. ir jos (buvęs) sutuoktinis, BUAB "Verslo Pietūs" akcininkas M. Š..

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo - buvusi UAB “Verslo pietūs” vadovė V. Š. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškimas yra grįstas vien subjektyviomis pareiškėjo prielaidomis ir faktinės situacijos neatitinkančiomis aplinkybėmis, nepateikiant jokių pareiškėjo teiginius pagrindžiančių konkrečių įrodymų. Pareiškėja nurodo, kad buvusios vadovės V. Š. sutuoktinis įsteigė kitą įmonę, tačiau nekonkretizuoja kaip šie veiksmai prisidėjo prie bendrovės tariamai tyčinio bankroto sukėlimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė neįrodo tyčinio bankroto sąlygos, nurodytos JANĮ 70 str. 2 d. 5 p., šio punkto taikymui nepakanka nustatyti vien naujos įmonės įsteigimo, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį, ar kad BUAB „Verslo pietūs“ turtas buvo perduotas kitam juridiniam asmeniui. Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog egzistuoja JANĮ 70 str. 2 d. 3 p. nurodyta tyčinio bankroto sąlyga: kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Verslo pietūs“, pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą, vykdė mokėjimus kitam patalpų nuomotojui, kuriame veikė BUAB „Verslo pietūs“ valdoma maitinimo įstaiga, nutraukus nuomos sutartį tarp kreditoriaus ir BUAB „Verslo pietūs“. Tačiau kasacinis teismas, aiškindamas šioje CK teisės normoje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog būtų nustatytas šių teisės normų pažeidimas, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 str. 1 d. ar 2 d. nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas bei kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus bendrovei, kai ši atliko ginčijamą mokėjimą. Be to, pareiškimą dėl tyčinio bankroto pareiškęs asmuo privalo įrodyti, kad vadovas, pažeisdamas atsiskaitymo tvarką, tyčia siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, esmingai pabloginti jau nemokios įmonės turtinę padėtį ir sukelti įmonės bankrotą. Pareiškėja nedetalizuoja, kokio dydžio pinigines lėšas tuo metu bendrovė turėjo bei koks buvo šių lėšų santykis su bendrovės turimais pradelstais įsipareigojimais, o jos pateikta išklotinė neaiški ir neinformatyvi. Pareiškėjos vertinimu, jos nurodytos aplinkybės taip pat atitinka JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. - juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. V. Š. BUAB „Verslo pietūs“ vadove buvo nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., tuo laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o įmonės balansai tvarkingai buvo teikiami VĮ „Registrų centras.“ Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. buvo pakeistas įmonės vadovas, kuris perėmė ir visą bendrovės buhalterinę apskaitą, taigi, V. Š. neturi galimybių pateikti teismui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, po V. Š. bendrovei vadovavo dar du asmenys. Taigi nėra suprantama, kodėl pareiškėjas siekia pripažinti V. Š. kaltę dėl įmonės dokumentų neperdavimo, ji net nebuvo įtraukta į BUAB „Verslo pietūs“ bankroto bylos procesą. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Pareiškime dėstomi argumentai yra pagrįsti vien pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplaidų bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir priežastinį ryšį tarp aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir bendrovės nemokumo. 

Susipažinusi su suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimu į pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėja UAB „VA Reals“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir pateikė AB „Saltoniškių verslo centras“ buhalterinius dokumentus, nurodydama, kad didžioji dalis bendrovės mokėjimų vyko grynaisiais pinigais. Paskutinėse bankrutavusios bendrovės teiktose finansinėse ataskaitose už 2017 m. nurodoma, kad 2017 m. įmonės finansinis veikos rezultatas neigiamas (nuostolių dydis 19 063 Eur), atitinkamai yra pagrindas teigti, kad atsiskaitymo su AB „Saltoniškių verslo centras“ metu bendrovė neturėjo pakankami lėšų visiems kreditoriams sumokėti (pareiškėjos reikalavimas yra kildinamas iš laikotarpio iki nuomos sutarties su AB „Saltoniškių verslo centras“ nuomos sutarties sudarymo). Bendrovė, atstovaujama jo vadovės V. Š., tyčia, ilgą laiką ir sistemingai siekė išvengti atsiskaitymo su pareiškėja ir mokėjo pagal sąskaitas AB „Saltoniškių verslo centras“, kurios reikalavimo teisės atsirado vėliau. Šios aplinkybes patvirtina, kad įmonės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 d.). Pagal esamą reglamentavimą - jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas (BAĮ 19 straipsnio 4 dalis), tačiau turi būti užtikrintas skaidrus bendrovės turto ir dokumentų perdavimas. Kasacinis teismas nurodo, jog turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, nepateikiant įrodymų, jog turtas kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga tą turtą/pinigus išsaugoti buvo pažeista, o skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Minėta, kad įmonės bankroto byloje bankroto administratoriui jokie įmonės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, bankrutavusi įmonė veiklą nuo 2018 m. pabaigos nutraukė, atitinkamai yra pagrindas teigti, kad vadovė V. Š. netinkamai įgyvendino savo pareigą tinkamai perduoti bankrutavusios įmonės turtą ir dokumentus kitiems formaliems bankrutavusios įmonės vadovams.  Pareiškėja sąžiningai įgyvendina teisės aktų suteikiamas savo teisių gynimo priemones, procesu nepiktnaudžiauja. 

Suinteresuotas asmuo - UAB “Verslo pietūs” buvęs akcininkas M. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad kreditorė persekioja jį ir jo šeimą reikalaudama padengti skolą asmeninėmis šeimos lėšomis. UAB „Verslo pietūs“ tinkamai apmokėdavo visas sąskaitas iki 2015 m., kada bendrovė susidūrė su nenumatytais sunkumais greta atsidarius naujoms viešojo maitinimo vietoms ir dėl to sumažėjus klientų srautams ir apyvartai, be to, patalpose įvyko gaisras, dėl remonto restoranas nedirbo du mėnesius, patalpos buvo draustos, o draudimo išmoką gavo pareiškėja. Dėl šių aplinkybių už patalpų nuomą pareiškėjai susidarė 2 mėnesių skola – 7 029 Eur, buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais. Vėliau per pareiškėjos UAB „VA Reals“ darbuotoją Pavelą buvo pasiūlyta persikelti į pigesnes pareiškėjos dukterinei įmonei AB „Saltoniškių verslo centras“ priklausančias patalpas, tai ir buvo padaryta, priedu prie sutarties suderinta galutinė bendrovės skola, o jam priklausanti restorano kaip garantas palikta pareiškėjai (kreditorei). Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nesiekė pabėgti nuo skolų, stengėsi tęsti veiklą, kreditorės vadovų reikalavimu pakeitė patalpas į pigesnes tų pačių asmenų valdomas patalpas, todėl teiginys, kad bendrovė pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir pareiškėjos teises yra nepagrįsti ir sąlygoti pačios pareiškėjos inicijuotos naujos sutarties sudarymo. Dabar šiais faktais manipuliuojama. Nuomos mokesčio UAB „Saltoniškių verslo centras“ mokėjimas bendrovei buvo gyvybiškai būtinas siekiant vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl net ir esant faktiniam nemokumui, dar nesant iškeltos bankroto bylos, skolininko įprastai sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių kitiems kreditoriams vykdymo terminai, įstatymų yra leidžiamas, juos padiktuoja verslo logika. Pradėjus bendrovės veiklą naujose patalpose buvo susidurta su dideliais sunkumais, nes pastatas buvo avarinės būklės, senos ir netvarkingos komunikacijos (30 m senumo Puntuko valgykla), pradėta pastato renovacija dėl ko buvo nuolatinis triukšmas, tokios patalpos nepatrauklios klientui. Buvo vedamos derybos su pareiškėja, tiek su naujaisiais nuomotojais, kuriuos valdė tie patys asmenys, bet tai buvo ignoruojama. Palikta restorano įranga liko pareiškėjai, suinteresuotas asmuo siekdamas bendradarbiauti surado nuomotojui naujus nuomininkus, tačiau pareiškėja teikia ciniškus melagingus teiginius dėl sąmoningai blogo valdymo. UAB „Verslo pietūs“ nuo pat įmonės įsteigimo turto neturėjo, nesudarė jokių sandorių, kurie blogintų įmonės finansinę situaciją, bendrovė nuolat buvo tikrinama VMI, jokių pažeidimų nebuvo nustatoma, akivaizdu, kad pareiškėjos kaltinimai nepagrįsti. Parduodant įmonę buhalterija perduota tvarkingai, tai užfiksuota įmonės pardavimo akte – perduota buhalterija, kasa, užfiksuotos buvusios skolos. Apie I. M. buvo žinoma tiek, kad tai buhalterines paslaugas teikianti įmonė, kuri panoro nupirkti ilgai veikusią įmonę, žadėjo tęsti veiklą. Bendrovės veikla nebuvo perkelta į kitą įmonę, UAB „Žvėryno bistro“ tai naujas projektas, suradus patrauklias patalpas, įkurta 2017 m. birželio mėn., o UAB Verslo pietūs„ veikė iki pat 2018 m. rugsėjo mėn. Esant sudėtingai situacijai kai kurie bendrovės darbuotojai dirbo abiejose įmonėse iš anksto neapibrėžtu laiku, buvo darbuotojai, kurie buvo įdarbinti dirbti renginiuose ar banketuose – po 8 – 16 val. per mėnesį.

Suinteresuotas asmuo UAB „Žvėryno bistro“, nemokumo administratorė ir kiti LUAB „Verslo pietūs“ kreditoriai atsiliepimų ar duomenų reikšmingų tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimui nepateikė.

Pareiškimas atmestinas

Bylos bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „VA REALS“ ieškinio pagrindu atsakovei UAB „Verslo pietūs“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta MB“ Tavix“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Verslo pietūs“ kreditorių sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi, patvirtinti tokie kreditorių reikalavimai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM finansinis reikalavimas sudarė 16,04 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas - 2,22 Eur, (pareiškėjos) UAB „VA REALS“ finansinis reikalavimas sudarė 10 912,00 Eur, kreditorės AB „Volfas Engelman“ finansinis reikalavimas  - 3 119,38 Eur, UAB „Handelshus“ - 378,79 Eur.

Teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bendrovė nutarta likviduoti dėl bankroto.

Nemokumo administratorė buvo pateikusi teismui prašymą priimti sprendimą dėl LUAB „Verslo pietūs“ pabaigos, teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

Galutinėje LUAB „Verslo pietūs“ bankroto ataskaitoje nurodoma, jog baigus likvidavimo procedūrą Vilniaus apygardos teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 14 428,43 Eur. UAB „Verslo pietūs“ vadovu bankroto bylos iškėlimo metu buvo MD T. R. (B. L. R), kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. gruodžio 21 d., nuo 2018 m. lapkričio 27 d. įmonės vadovo pareigas ėjo I. M., nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. - V. Š.. Įmonės savininkas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo UAB Europos fondų parama, įmonės akcininku nuo 2019 m. sausio 14 d. buvo MD T. R., Juridinių asmenų registre nurodyta įmonės veikla: gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė veikla. Nustatyta, kad pagrindinė įmonės veikla buvo kavinė-restoranas. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas. Registrų duomenimis nustatyta, jog įmonė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, transporto priemonių taip pat neturėjo. 2020 m. birželio 30 d. nemokumo adminsitratorius įmonės vadovei V. Š. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonei, kuri kilo dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeidimo, byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino ir pagal kurią atsakovė sumokėjo Įmonei 4 600 Eur. Viso nemokumo administravimo proceso metu buvo gauta 4 600 Eur, iš kurių 3 330 Eur kreditorių susirinkimo sprendimu buvo skirta administratoriaus atlyginimui, bankroto procese bus panaudota 680 Eur administravimo išlaidoms (dokumentų archyvavimas ir perdavimas savivaldybės archyvui, buhalterinės, teisinės paslaugos, banko komisiniai mokesčiai), kreditoriams turi būti skirta 590 Eur. Pagal JANĮ nuostatas, visiškai patenkinami bus antros eilės kreditorių reikalavimai: VSDFV Vilniaus skyriui turi būti pervesta – 2.22 Eur, VMI prie LR FM – 16,04 Eur, trečios eilės kreditoriams turi būti pervesta likusi 571,74 Eur suma, iš kurių 398.03 Eur - UAB ,,VA REALS‘‘, 17.94 Eur - UAB „Handelshus“, 155,77 Eur - UAB ,,Volfas Engelman‘‘. Galutinė bankroto ataskaita pasirašyta nemokumo administratorės įgalioto asmens, 2021 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimas pritarė (patvirtino) administratoriaus pateiktą BUAB „Verslo pietūs“ galutinei bankroto ataskaitai. Kadangi kreditorių susirinkimo metu kreditorė UAB “VBA VA REALS” balsavo prieš įmonės pabaigą, sprendimas dėl įmonės pabaigos teisme nebuvo priimtas, vėliau kreditorė kreipėsi į teismą dėl tyčinio bankroto. 

Pareiškėja, viena iš bendrovės kreditorių, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydama pripažinti BUAB „Verslo pietūs“ bankrotą tyčiniu dėl jos buvusio akcininko M. Š. ir iki 2018 m. lapkričio 27 d. vadove buvusios V. Š. neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia teigdama, kad bendrovės vadovė ir akcininkas verslą perkėlė į kitą bendrovę – UAB „Žvėryno bistro“, bei tuo, kad bendrovė pažeidė CK įtvirtintą skolų mokėjimo tvarką – nesumokėjo skolos už patalpų nuomą pareiškėjai (ankstesnei kreditorei), o mokėjo vėlesnę skolą – už naujų patalpų naujų nuomą AB „Saltoniškių verslo centras“. Vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja taip pat nurodo, kad bendrovės dokumentai administratorei nebuvo perduoti.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 str.). JANĮ 155 str., reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto byla iškelta 2019 m. rugpjūčio 19 d., t. y. galiojant JANĮ, tačiau pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra pareiškėjos tyčinio bankroto prašymo pagrindas, atlikimo metu, t.y. pagal ĮBĮ teisės normas, kurios taikytinos ir apeliaciniam procesui.

Dėl ginčo esmės ir teismo pareigos motyvuoti priimtą procesinį sprendimą

Nagrinėjamam klausimui taikytino ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Taigi, pagal minimą reglamentavimą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (1); jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas). 

Taigi, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo - minėtų pažeidimų (kreditorių teisių pažeidimo) ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Paminėtina, jog jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu kuo tiksliau apibrėžti bendrovės nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus bendrovės nemokumo momentu bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą.

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo UAB „Verslo pietūs“ nemokumo momento, tačiau nurodo, jog bendrovės vadovė ir akcininkas (suinteresuoti asmenys šioje byloje) nesąžiningai pradėjo elgtis ir bendrovės veiklą perkėlinėti į kitą bendrovę (UAB „Žvėryno bistro“) jos teisminio ginčo, kreditorei pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo iš skolininkės UAB „Verslo pietūs“ išieškant skolą išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m., nagrinėjimo metu. Pareiškėjos manymu bendrovės pardavimas buvo fiktyvus.

Suinteresuotas asmuo M. Š. nurodo, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė 2015 metais, neatlaikius konkurencijos bei bendrovės patalpose kilus gaisrui.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Vadinasi, sprendžiant, ar ir nuo kada bendrovė atitinka nemokios įmonės kriterijų, privalu atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių.

Siekdamas įvertinti bendrovės pradelstų įsipareigojimų atsiradimo momentą, teismas tiria bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmę ir atsiradimo momentą, atsiskaitymo terminus, jų įvykdymo datas, tiek kiek galima šiuo atveju nustatytai, kadangi bendrovės dokumentai paskutinio vadovo nemokumo administratorei ir teismui perduoti nebuvo. Vadovaujantis bankroto byloje turimais duomenimis, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Sodra duomenimis, proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta LUAB „Verslo pietūs“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto neturėjo nuo pat įsteigimo pradžios. Bendrovė 2010 m. iš pareiškėjos buvo išsinormavusi patalpas, kuriose vykdė viešo maitinimo paslaugas. Bendrovė su finansinėmis problemomis susidūrė dar 2015 m., tačiau veiklą tęsė, dar 2015 m. antroje pusėje persikėlė į pigesnes patalpas, esančias adresu Saltoniškių g. 29, Vilniuje (už 436 Eur nuomos mokestį + PVM). 2018 m. pateiktuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad 2017 m. įmonės finansinis veikos rezultatas buvo neigiamas – grynasis nuostolių dydis 19 063,00 Eur, neigiamas jis buvo ir 2016 m. – grynasis nuostolių dydis 1 999 Eur. 2017 m. laikotarpiu bendrovės turtą sudarė tik 14 047,00 Eur trumpalaikis turtas ir 371,00 Eur atsargos. Minėta, jog su esamu pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykiu, nors ir neuždirbdama pelno, 2015 – 2016 m. bendrovė dar veikė, samdė darbuotojus ir apmokėjo jiems darbo užmokestį net iki 2018 m. Bendrovės darbuotojai atleisti 2018 m. liepos 31 d., tik buvusios vadovės V. Š. ir buvusio akcininko, kaip nurodoma, jos sutuoktinio M. Š. atleidimai įforminti 2028 m. lapkričio 30 d., po įmonės pardavimo 2018 m. lapkričio mėnesį, kada 2018 m. lapkričio 29 d. Materialinių vertybių perdavimo -aktu buvusi vadovė V. Š. bendrovės antspaudą, kasos aparatus ir steigimo bei buhalterinius dokumentus (įmonės buhalteriją nuo 2010 m. iki 2018 m.) perdavė pirkėjo UAB „Europos fondų parama“ atstovui I. M. (I. M.). Bendrovės pardavimo bei materialinių vertybių perdavimo metu buvo fiksuotos tokiso bendrovės skolos: UAB „VA REALS“- 10 236,00 Eur skola, UAB „Volf Engelman“ – 4 242,28 Eur skola, UAB „Pontem“ – 602,00 Eur skola ir V. Š. – 55 179,00 Eur skola (pažymėtina, kad V. Š. nepareiškė finansinio reikalavimo įmonei ir jos kreditorinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje patvirtintas nebuvo). Pažymėtina, jog bankroto byla bendrovei UAB „Verslo pietūs“ kreditorės inicijuota beveik po metų – 2019 m. liepos mėnesį. Kaip galima spręsti iš bylos dokumentų, nuo bendrovės pardavimo realios veiklos bendrovė nevykdė, nes bendrovė nesamdė darbuotojų, o duomenų apie kokią nors kitą veiklą taip pat nėra.

Kaip matyti iš bankroto byloje esančių duomenų ir iš pareiškėjos nurodytos skolos priteisimo civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuri užbaigta įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (byla prašant išduoti teismo įsakymą buvo pradėta 2017 m. sausio 12 d., UAB „Verslo pietūs“ byloje pateiktas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas 2018 m. spalio 23 d.), kreditorė UAB „VA REALS“ ieškiniu minimoje byloje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Verslo pietūs“ 7 029,00 Eur skolą, nurodydama, jog tarp šalių 2010 m. susiklostė nuomos teisiniai santykiai, o 2015 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė pripažino, jog yra skolinga ieškovei 11 638,77 Eur sumą bei komunalinių mokesčių sumą už rugsėjo mėn., kuri pagal byloje esančią sąskaitą – faktūrą sudaro 479 Eur. Prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčioje minimoje civilinėje byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2017 m. kovo 24 d. atsakovė UAB „Verslo pietūs“ apmokėjo dalį skolos, t. y. grynais pinigais per kasą sumokėjo 790,00 Eur bei 4 298,77 Eur dalį skolos padengė mokant pavedimu (minimos bylos T.1., el.b.l. 63-69). Kaip matyti iš bylos dokumentų ir procesinių sprendimų, 2015 m. rugsėjo 30 d. šalių sudaryto Susitarimo Nr. 3 dėl nuomos sutarties nutraukimo ir išsikraustymo iš patalpų iki 2015 m. spalio 6 dienos, minimo susitarimo 8 p. yra nurodyta, jog kreditorei (ieškovei) buvo kaip užstatas (garantas) buvo perduotas turtas (4126 Eur vertės), apeliaciniame procese atsakovė įrodinėjo, jog skola turėjo būti mažinama 3 382 Eur suma, atsižvelgiant į tai, kad kurį ieškovas privalėjo įskaityti į skolos sumą bei pateikė 2015 m. spalio 5 d. raštą, kuriuo M. Š. perdavė ieškovei UAB „VA REALS“ jam priklausantį turtą kaip užstatą prie Susitarimo Nr. 3 dėl 2010 m. balandžio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 10/04/15 nutraukimo.

Taigi, nors pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo teisinio pagrindo mažinti skolos sumą remiantis minėtu įrodymu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina suinteresuoto asmens M. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog UAB „Verslo pietūs“ nesielgė nesislėpė nuo kreditorės, paliko įkaitu jai savo 4 126,00 Eur vertės turtą, kurį ši pagal sutartį turėjo teisę realizuoti, tačiau nerealizavo dėl jai vienai žinomų priežasčių. Skolininkė buvo įsipareigojusi padengti įsiskolinimą kreditorei pagal jų sulygtą skolos grąžinimo grafiką iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau skolininkė įsipareigojimo iki šio laiko grąžinti skolą neįvykdė.

Teismas atkreipia dėmesį, jog minimos bylos medžiaga patvirtina suinteresuotų asmenų (taip pat M. Š.) byloje pateiktus paaiškinimus, jog bendrovė bandė grąžinti skolas, paliko savo turtą kaip užstatą, nutraukus nuomos sutartį pačios kreditorės (nuomotojos) pasiūlymu perėjo veiklą tęsti į pigesnes su ja susijusios įmonės patalpas adresu Saltoniškių g. 29, Vilniuje. Nors minimų sąsajų buvimą suinteresuotas asmuo grindžia savo pateiktais paaiškinimais, kurie taip pat yra įrodinėjimo šaltinis civilinėje byloje, kreditorė (pareiškėja) šios nurodytos aplinkybės ne tik kad neneigia, bet ir minimoje civilinėje byloje iš esmės patvirtino, jog jai šios aplinkybės žinomos - 2016 m. spalio 4 d., t. y. jau pasibaigus skolos grąžinimo grafikui šalims susirašinėjant el. paštu ieškovas nurodė, kad likusi nesumokėta skolos suma yra 7 519 Eur (atsakovė šios sumos neginčijo) ir nurodė, kad dalis atsakovės pateiktame akte išvardyto jai kaip užstatas palikto turto yra turto yra objekte, Saltoniškių g. 29 (kita dalis turto, kaip buvo teigiama, neatsiejama jos pačios nuomotų patalpų dalis). Taigi, nors pareiškėja minimoje byloje teigė, kad patalpos adresu Saltoniškių g. 29, Vilniuje, su nagrinėjamu ginču nesusijusi, vis tik jai neabejotinai buvo žinomos skolininkės persikėlimo ir minimų pigesnių patalpų iš AB „Saltoniškių verslo centras“ išnuomavimo aplinkybės, kurios, kaip teigia suinteresuotas asmuo, jos pačios skolininkei ir buvo pasiūlytos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja teikia minimos bendrovės AB „Saltoniškių verslo centras“ buhalterinius dokumentus pati savarankiškai, net nepaaiškindama koks šių dokumentų gavimo kelias ar šaltinis. Vadinasi visos šios bendrovės persikėlimo ir kitos patalpų nuomos sutarties sudarymo su AB „Saltoniškių verslo centras“ aplinkybės pareiškėjai neabejotinai buvo  žinomos.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog iki bendrovės pardavimo 2018 m. lapkričio pabaigoje tiek vadovė, tiek akcininkas stengėsi išlaikyti įmonę gyvybingą, mokėjimus 2015 – 2017 m.m. atliko ne tik naujajai nuomotojai, bet ir kreditorei, iki pat 2018 m. spalio mėnesio, kada skolos byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, siekė, jog skolos dalis būtų užskaityta įkaito turtu. Darytina išvada, jog sprendimas netęsti įmonės veiklos ir parduoti verslą šeimos galutinai buvo priimtas 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje, kadangi tada buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai (išskurus vadovę ir bendrovėje dirbusį akcininką). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka bankroto bylos iškėlimo metu buvo tik 16,04 Eur dydžio ir susidarė tik nuo 2018 m. gegužės 15 d. (pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 metų gegužės mėn.). UAB „Verslo pietūs“ skola bendrovei UAB “Handelchus” susidarė per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 23 d., kada pagal 4 sąskaitas pirmą kartą buvo neapmokėtas prekių (maisto produktų) likutis 313,68 Eur sumoje. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog iki šio meto bendrovė siekė tęsti veiklą, pirko maisto produktus, vykdė viešo maitinimo paslaugas (reikšdama finansinį reikalavimą bankroto byloje minima kreditorė nurodė, jog atsakovas iš dalies apmokėjo už pateiktas prekes, mokėjimo sutrikimai prasidėjo 2018 m. liepos mėn. viduryje).

Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir JAR išrašo bei iš 2017 m. birželio 20 d. M. Š. pasirašyto steigimo akto, UAB „Žvėryno bistro“ jo buvo įsteigta ir 2017 m. birželio 22 d. įregistruota JAR. Tiek šios aplinkybės, tiek suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei teismo iš VSDFV Vilniaus skyriaus išreikalauti duomenys apie abiejų bendrovių darbuotojus patvirtina, jog vienu metu veikė ir veiklą vystė abi įmonės – tiek BUAB „Verslo pietūs“, tiek UAB „Žvėryno bistro“ ir kai kurie darbuotojai vienu metu dirbo abiejose įmonėse. Tačiau vien šios aplinkybės, teismo vertinimu nepakanka konstatuoti, jog ĮBĮ 20 str. 3 d. numatytos tyčinio bankroto aplinkybės buvimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie bankrutavusios bendrovės veiklos, turto ar klientų perėmimą ar buvusių sutarčių perėmimą ir tęsimą kitos bendrovės veikloje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad buvusio akcininko naujai įsteigta įmonė vykdytų ir finansinius buvusios įmonės įsipareigojimus ar  prisiimtų atsakomybę už nebaigtas vykdyti bendrovės UAB „Verslo pietūs“ sutartis ir arba būtų perėmusi jos reikalavimo teises. Byloje taip pat nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nors tokį buvus konstatuoti aplinkybių pakanka) yra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar pablogėjimu.

Kadangi civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Verslo pietūs“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuotų asmenų – buvusių vadovės V. Š. ir akcininko M. Š. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog LUAB „Verslo pietūs“ bankrotas yra tyčinis.

Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens V. Š. naudai atlygintinos jos patirtos 1 179,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, JANĮ 71 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kreditorės UAB „VA REALS“ pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš kreditorės UAB „VA REALS“ (j.a.k. 300085758) suinteresuoto asmens V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 179,75 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai 75 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidos naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                   Eglė Surgailienė