Civilinė byla Nr. e2A-632-390/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03841-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9073-1070/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.        Ieškovė  bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kauno dujotiekio statyba“ ieškiniu prašė pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atliktą 2017 m. spalio 27 d. 39 730,64 Eur mokėjimą (sandorį) atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento; taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę VSDFV sumokėti ieškovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 39 730,64 Eur sumą, nurodant, kad atsakovė VSDFV turi teisę grąžintinai 39 730,64 Eur sumai tikslinti (didinti) finansinį reikalavimą ieškovės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje Nr. B2-470-254/2019 ir priteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 1-10 l.).

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. balandžio 6 d., iškelta ieškovės bankroto byla. Ieškovės administratorius, susipažinęs su jos dokumentais, nustatė, kad atsakovė ESO 2017 m. spalio 27 d. pervedė VSDFV 39 730,64 Eur sumą už ieškovę, kadangi ši buvo skolinga VSDFV, o atsakovė ESO buvo skolinga ieškovei. VSDFV pareikalavo, kad ESO pervestų 39 730,64 Eur sumą ne ieškovei, bet VSDFV. Atsakovės ESO atliktas 2017 m. spalio 27 d. 39 730,64 Eur mokėjimas VSDFV pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei teisme buvo priimtas 2017 m. spalio 4 d., todėl mokėjimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Mokėjimo atlikimo metu visas ieškovės turtas buvo areštuotas ir ieškovė turėjo aukštesnės eilės kreditorių, todėl atlikus šioje byloje ginčijamą mokėjimą buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatytas CK 6.930(1) straipsnyje. Taip pat ieškovės gautinos sumos buvo įkeistos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, todėl atsakovei pervesta 39 730,64 Eur suma taip pat buvo įkeista bankui.

3.       Atsakovė VSDFV pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad civilinėse bylose kaip kreditorę VSDFV atstovauja VSDFV teritoriniai skyriai – savarankiški juridiniai asmenys (4 t. b. l. 5).

4.       Atsakovė ESO prašė patenkinti ieškinį bei priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš VSDFV (4 t. b. l. 160-164). Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. raginimu į ją kreipėsi atsakovės VSDFV struktūrinis padalinys – VSDFV Kauno skyrius, informuodamas, kad ieškovė yra skolinga VSDFV, todėl ESO raginama sumokėti 84 775,20 Eur dydžio sumą, kurią ESO skolinga ieškovei pagal paslaugų teikimo sutartį. Raginime buvo nurodyta, kad jo neįvykdžius skola bus išieškota priverstinai, o skolininkės turtui bus pritaikytas areštas. Todėl ESO, vykdydama trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus kaip valstybės institucijos, turinčios teisę priverstinai išieškoti pinigines lėšas, nurodymą, turėjo apskaičiuoti susidariusį įsiskolinimą ieškovei ir pervedė VSDFV 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimu 39 730,34 Eur. Kadangi procesas vyksta išimtinai dėl VSDFV kaltės, todėl patenkinus ieškinį tik iš VSDFV turi būti priteistas ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį (2 t. b. l. 22-26). Nurodė, kad šioje byloje ginčijamas mokėjimas nelaikytinas sandoriu, nes VSDFV Kauno skyrius nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius santykius su atsakove ESO, o vykdė skolos išieškojimą iš ieškovės (draudėjos) BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bei vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“. Ieškovės bankroto administratorius pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau VSDFV Kauno skyrius netenkino šio prašymo 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu bei informavo administratorių, kad atsisakymą grąžinti lėšas galima skųsti VSDFV per 20 darbo dienų. Ieškovės bankroto administratorius neskundė VSDFV Kauno skyriaus sprendimo. Mano, kad administratorius privalėjo skųsti šį sprendimą administracinės teisenos tvarka, o ne kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

6.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė patenkinti ieškovės ieškinį (4 t. b. l. 9-11, 122-124).  Nurodė, kad visos ieškovei priklausančios reikalavimo teisės į pinigines lėšas yra įkeistos hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, todėl jo finansiniai reikalavimai yra patenkinami pirmiausiai be eilės.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ iš VSDFV 39 730,64 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iš atsakovių VSDFV ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ po 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvienos. Priteisė valstybei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8.       Teismas nurodė, kad

9.       Teismas, spręsdamas dėl teisės aktų, taikomų tarp šios bylos dalyvių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, darė išvadą, kad būtina vadovautis pirmiausia ĮBĮ nuostatomis. Kitų įstatymų nuostatos (šiuo atveju – VSDĮ normos) taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ. Tuo atveju, jei nurodyti teisės aktai nereglamentuoja tam tikrų situacijų, taikytinos CK normos tiek, kiek šių situacijų nereglamentuoja ĮBĮ ir VSDĮ.

10.       Dėl atsakovės ESO lėšų pervedimo atsakovei VSDFV vertinimo kaip sandorio, teismas darė išvadą, kad atsakovės VSDFV ir trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atsiliepimų į ieškinį motyvas, jog atsakovės ESO atliktas mokėjimas į VSDFV biudžetą nebuvo sandoris, yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovei ESO pervedant lėšas į VSDFV biudžetą buvo vykdomas trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus (t. y. viešos įstaigos) reikalavimas (raginimas), pareikštas atsakovei ESO, trečiajam asmeniui VSDFV Kauno skyriui atliekant priverstinius valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo veiksmus, numatytus Priverstinio poveikių priemonių taikymo taisyklėse. Todėl teismas sprendė, kad tarp atsakovės ESO ir trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus iš esmės susiklostė santykiai, reguliuojami administracinės teisės aktų (tarp jų – VSDĮ, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių).

11.        Teismas nurodė, kad kai atsakovė ESO pervedė į VSDFV biudžetą 39 730,64 Eur (t. y. 2017 m. spalio 27 d.), Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo bei galiojo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytas ieškovės turto (tarp jo – ir reikalavimo teisės į atsakovę ESO) areštas. Teismo nutartis dėl arešto buvo paskelbta Turto arešto aktų registre 2017 m. spalio 5 d. Todėl nuo 2017 m. spalio 5 d. abi atsakovės ir trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius privalėjo vadovautis Įmonių bankroto įstatymu ir Turto arešto aktų registro įstatymu bei Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi.

12.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė ESO neturėjo pareigos vykdyti trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. raginimą, o trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisės reikalauti iš ESO pervesti į VSDFV biudžetą ieškovei priklausančias lėšas ir juo labiau disponuoti jomis, įskaitant juos kaip nepriemoką po 2017 m. spalio 5 d. (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).

13.       Teismo vertinimu, atsakovė VSDFV neturėjo teisinio pagrindo nukreipti priverstinio išieškojimo veiksmus į pas atsakovę ESO esančias ieškovės lėšas ir dėl to, kad tos lėšos buvo įkeistos trečiajam asmeniui Luminor Bank AS. Abi atsakovės ir trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius buvo informuotos apie tai. Į įkeistą turtą kitų nei įkeitimo kreditorių asmenų išieškojimas gali būti nukreiptas tik gavus hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus sutikimą (CPK 745 straipsnio 1 dalis, 747 straipsnis), o iškėlus bankroto bylą – ĮBĮ 34 straipsnyje numatytu atveju.

14.       Teismo vertinimu, trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus motyvai dėl lėšų negrąžinimo yra nepagrįsti. Skolų išieškojimas, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdytas, o ieškovės turtas (tarp jo – ir 39 730,64 Eur lėšos, esančios pas atsakovę ESO bei įkeistos Luminor Bank AS naudai) buvo areštuotas. Atsakovėms ir trečiajam asmeniui VSDFV Kauno skyriui buvo arba turėjo būti apie tai žinoma, kadangi arešto pritaikymo faktas buvo išviešintas (Turto arešto aktų registro 4 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės lėšų įskaitymas į privalomųjų įmokų įsiskolinimą negali būti laikomas einamųjų privalomų įmokų mokėjimu iš skolininkės lėšų, esančių jos sąskaitoje (CPK 145 straipsnio 6 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

15.       Trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus nuomone, ieškovės ieškinys turi būti atmestas ir dėl to, kad ji neskundė VSDFV Kauno skyriaus atsakymo VSDFV. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės šiam ginčui, kadangi kaip matyti, šioje byloje VSDFV visiškai palaiko trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus nuomonę ir nesutinka su tuo, kad į jos biudžetą įmokėtos atsakovės ESO lėšos turi būti grąžintos ieškovei. Todėl tai, kad ieškovė nesikreipė į VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo laikoma formaliu pažeidimu, neturinčiu reikšmės šio ginčo teisingam išsprendimui.

16.       Teismas darė išvadą, kad Kauno apygardos teisme priėmus pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir areštavus visą ieškovės turtą, atsakovė VSDFV gavo atsakovės ESO pervestas ieškovei priklausančias bei įkeistas trečiajam asmeniui Luminor Bank AS 39 730,64 Eur lėšas, pažeidžiant imperatyvias teisės akto nuostatas (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalys, CPK 745 straipsnio 1 dalis, 747 straipsnis). Todėl ieškinį tenkini iš dalies, atmetant reikalavimą dėl 2017 m. spalio 27 d. mokėjimo kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tačiau priteisiant iš atsakovės VSDFV ieškovės naudai 39 730,64 Eur, pervestus į VSDFV biudžetą, pažeidžiant imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo, Turto arešto aktų registro įstatymo ir CPK nuostatas.

17.       Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.930(1) straipsnio pagrindu, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šis CK straipsnis negali būti taikomas, kadangi jis reguliuoja lėšų turėtojo-skolininko pareigas atsiskaitant su savo skirtingų eilių kreditoriais. Šiuo atveju ne pati skolininkė (t. y. ieškovė), bet jos debitorė atsakovė ESO atliko mokėjimą vienai iš ieškovių kreditorių (t. y. VSDFV).

18.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS pateikė byloje prašymą dėl 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su rašytinių paaiškinimų parengimu, atlyginimo priteisimo iš atsakovės VSDFV (4 t. b. l. 134-138). Atsakovė ESO prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti tik iš atsakovės VSDFV, kadangi ESO teigimu, ji, pervesdama lėšas į VSDFV biudžetą, vykdė valstybės institucijos nurodymą.

19.       Teismas trečiojo asmens Luminor Bank AS turėtas išlaidas priteisė iš abiejų atsakovių, t. y. VSDFV ir ESO lygiomis dalimis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ESO atliko ginčijamą mokėjimą VSDFV, žinodama (turėdama žinoti), kad ji neprivalo to daryti.

20.       Teismas iš VSDFV nepriteisė dalies byloje mokėtino žyminio mokesčio, tačiau iš atsakovės ESO CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu valstybei priteisė 410 Eur žyminį mokestį (t. y. ½ dalis nuo 820 Eur).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21.       Apeliaciniu skundu atsakovė  VSDFV prašo  panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Dėl netinkamo atsakovo. Fondo valdyba nėra priėmusi sprendimų ar atlikusi (neatlikusi) tam tikrų veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį nagrinėjamos bylos šalių teisinei padėčiai - sukeltų šalims tam tikras teisines pasekmes. Civilinėse ir administracinėse bylose Valstybinio socialinio draudimo fondui atstovauja Fondo valdybos teritoriniai skyriai – savarankiški juridiniai asmenys. Vien dėl to, jog ESO pervedė 39730,34 Eur už ieškovę į Fondo valdybos surenkamąją sąskaitą, Fondo valdyba neturėtų būti laikoma tinkama atsakove. Kreditoriumi ir lėšų gavėju yra Fondo valdybos teritorinis skyrius, o ne Fondo valdyba. 

21.2.                      Dėl įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo. Bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovei, Fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-09-14 sprendimo Nr.(7.16)S-57673, kuriuo netenkintas administratoriaus prašymas dėl piniginių lėšų grąžinimo, Fondo valdybai neskundė, taigi nors ir turėjo galimybę, tačiau nepasinaudojo savo teise skųsti sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisės norma, turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą.

22.       Atsiliepimu į atsakovės VSDFV apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Atsakovė yra atskirasis juridinis asmuo, disponuojantis surenkamosiomis bankų sąskaitomis, iš kurių į vieną ir buvo sumokėta 39 730,64 Eur, kurios atsakovė neturėjo teisės gauti. Atsakovė gautą 39 730,64 Eur sumą įsisavino, apskaitė savo surenkamojoje banko sąskaitoje, tai tą sumą privalės grąžinti ieškovei.

22.2.                      Nagrinėjamoje byloje Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo prašymą, 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Nr. T-70/2019 nutarė, kad civilinės bylos Nr. e2-9073-1070/2019 ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme - Kauno apylinkės teisme, į kurį su ieškiniu ir kreipėsi ieškovė. Taigi ieškovė pasirinko tinkamą ir teisėtą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir tvarką.

22.3.                      Atsakovė apeliaciniame skunde neskundžia kitų sprendimo motyvų, todėl darytina išvada, kad atsakovė pripažįsta ir sutinka, kad neteisėtai ir nepagrįstai bei būdama nesąžininga, t. y. žinodama, kad ieškovės gautina 39 730,64 Eur suma yra įkeista trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai, gavo 39 730,64 Eur sumą, kurią privalo sumokėti (grąžinti) ieškovei.

23.       Atsiliepimu į atsakovės VSDFV apeliacinį skundą atsakovė ESO  prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šioje byloje reikšminga yra ne tai, kodėl ESO ginčo piniginę sumą pervedė VSDFV, tačiau tai, ar toks mokėjimas apskritai galėjo būti atliktas, o jeigu ir buvo atliktas – turėjo būti anuliuotas, ir piniginė suma grąžinta ESO. ESO jokių pretenzijų į ginčo sumą neturėjo ir neturi, iš esmės jam nebuvo skirtumo, į kurią sąskaitą pervesti pinigus, tačiau dar kartą pabrėžia, kad ginčo mokėjimą atliko, vykdydamas VSDFV Kauno skyriaus raginimą. ESO, preziumuodamas, jog valdžios institucija veikia jai suteiktos kompetencijos ribose, neturėdamas realių galimybių patikrinti nekvestionavo VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo pervesti atitinkamą piniginę sumą teisėtumo.

24.       Apeliaciniu skundu atsakovė ESO prašo pakeisti 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui Luminor Bank AS priteisti iš atsakovės VSDFV, taip pat bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovės ESO  nepriteisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. ESO ginčo byloje buvo aktyvus ir nuoseklus, ir, laikėsi pozicijos, kad ieškinys pagrįstas. VSDFV su ieškiniu nesutiko, ko pasėkoje į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo Luminor Bank AS, todėl teisminis procesas vyksta išimtinai dėl VSDFV kaltės, todėl būtent VSDFV turi padengti visas atstovavimo išlaidas. Pažymi, kad iki Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 6 d., ir šios informacijos išviešinimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje, nežinojo (ir negalėjo žinoti), kad teisme priimtas ir nagrinėjamas pareikšimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Todėl atliekant ginčo mokėjimą, ESO objektyviai nežinojo, kad toks mokėjimas prieštarauja įmonių bankroto procedūras reglamentuojančioms teisės normoms.

24.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad piniginis reikalavimas pareikštas ir priteistas tik iš VSDFV, visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos būtent iš VSDFV.

25.       Atsiliepimu į atsakovės ESO apeliacinį skundą atsakovė VSDFV prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tuo atveju, jei Kauno apygardos teismas patenkins VSDFV apeliacinį skundą ir panaikins Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą, o ieškinį paliks nenagrinėtą, ESO apeliacinio skundo argumentai: dėl to, kad neturėjo pagrindo abejoti VSDFV Kauno skyriaus raginimo pagrįstumu, kad pinigų grąžinimas patraukus ESO atsakovu nepriklausė nuo ESO valios, kad nekvestionavo VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo, kad piniginis reikalavimas priteistas tik iš Fondo valdybos - neturės teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.    

Dėl atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinio skundo

27.       Apeliaciniu skundu atsakovė VSDFV pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl 39 730,64 Eur gavimo iš ESO neteisėtumo, pažeidžiant imperatyviąsias Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d., 4 str. 1 d. ir CPK 745 str. 1 d., 747 str., 754 str. 1 d. teisės normas, iš esmės neskundžia, tačiau apeliantės nuomone, yra padaryti procesinės teisės pažeidimai, nes nagrinėjamu atveju VSDFV yra netinkamas atsakovas ir buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014). Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Teismas vertindamas atsakovo tinkamumą turi atsižvelgti į nustatytus šalių tarpusavio teisinius santykius. 

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus atsakovei VSDFV, teismas, gavęs VSDFV pranešimą, 2019 m. gegužės 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovės atstovui pakeisti atsakovę VSDFV tinkamu – VSDFV Kauno skyriumi, tačiau ieškovės atstovas atsisakė pakeisti ieškovę. Teismas bylą nagrinėjo iš esmės, ieškinį tenkino iš dalies.

30.       Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 17 punktas nustato, kad VSDFV Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigose atidaromos Fondo lėšų ir Fondo administravimo įstaigų veiklos finansavimo sąskaitos, valiutinės sąskaitos, taip pat kaupiamųjų pensijų įmokų sąskaita. Pagal 18 punktą į Fondo lėšų sąskaitą įskaitomos socialinio draudimo įmokos ir kitos Fondo biudžete numatytos pajamos. Iš šios sąskaitos finansuojamos Fondo išlaidos atskiroms socialinio draudimo rūšims, kitos Fondo biudžete numatytos priemonės, joje esančios lėšos taip pat naudojamos kaip laikinai laisvos lėšos. Byloje nustatyta, kad ginčo lėšos buvo pervestos į atsakovės administruojamą surenkamąją banko sąskaitą (atsakovės teritoriniai skyriai yra atskiri juridiniai asmenys, tačiau neturi savo vardu surenkamųjų sąskaitų) ir lėšos yra jos žinioje, todėl ginčijamu teismo sprendimu lėšos priteistos iš ieškovės nurodytos atsakovės VSDFV pagrįstai.

31.       Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. ieškovė turėjo skųsti trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr.(7.16)S-57673 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, tačiau to nepadarė.

32.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kilus jam abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, savo iniciatyva 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi perdavė bylą Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rūšinio teismingumo (bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) klausimui spręsti. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes nagrinėjamoje byloje vyraujančiais teisiniais santykiais laikė civilinius teisinius santykius.

33.       Taigi ginčui esant teismingam bendrosios kompetencijos teismui, darytina išvada, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertino VSDFV veiksmų atliekant išieškojimą iš ieškovės į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą teisėtumą ir tai nurodė sprendime. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė išankstinės įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįstas.

34.       Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą atsakovės VSDFV apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinio skundo   

35.       Atsakovė apeliaciniu skundu kelia neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliantė nekvestionuoja.

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į ta, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

37.       Teismas nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, darė išvadą, kad trečiojo asmens Luminor Bank AS turėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš abiejų atsakovių, t. y. VSDFV ir ESO, lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovė ESO kvestionuoja tokią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir, jos nuomone, trečiojo asmens ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės VSDFV.  Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieškinys yra pagrįstas ir sutiko, kad lėšos būtų pervestos ieškovei, o teisminis procesas vyksta išimtinai dėl VSDFV kaltės.

38.       Teismas, priteisdamas iš atsakovės ESO bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vertino atsakovės veiksmus: atsakovė ESO atliko ginčijamą mokėjimą VSDFV, žinodama (turėdama žinoti), kad ji neprivalo to daryti, nes jai buvo pranešta, kad ieškovės lėšos yra įkeistos Luminor Bank AS, taip pat taikytas areštas ieškovės turtui buvo išviešintas Turto areštų aktų registre (pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre) ir darė išvadą, kad ir atsakovė ESO yra atsakinga dėl atsiskaitymo su VSDFV priešingai imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

39.        Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymą įtakojo ir atsakovės ESO veiksmai, todėl apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Taigi apeliantė ESO argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovių apeliacinių skundų argumentais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno  apylinkės teismo  2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas   

Algimantas Kukalis

Rūta Palubinskaitė