Civilinė byla Nr. e2A-403-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00964-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.2.1; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dignalita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 819 933,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškelta UAB „Timber construction group“ bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Bankroto administratorė nustatė, kad UAB „Timber construction group“ 2015 m. pabaigoje, 2016 m. pradžioje vykdė reorganizavimą, kurio pagrindu iš UAB „Timber construction group“ priklausančio turto buvo suformuotas naujas juridinis asmuo – UAB „Dignalita“. Įmonės atskyrimo sąlygose nurodyta, kad UAB „Timber construction group“ 987 914,85 Eur vertės turtas perkeliamas į UAB „Dignalita“, o visi UAB „Timber construction group“ įsipareigojimai lieka šiai bendrovei. Po reorganizavimo trečiasis asmuo UAB „Dignalita“ vykdo veiklą, o ieškovei UAB „Timber construction group“ 2017 m. lapkričio 24 d. teismo nutartimi konstatuotas nemokumas ir iškelta bankroto byla. Perkelto į UAB „Dignalita“ turto vertė (819 933,96 Eur) beveik sutampa su ieškovės bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 828 911,39 Eur. Neatlygintinai perdavus darbo įrankius bei administracines patalpas, UAB „Timber construction group“ nebegalėjo vykdyti darbų, turėjo nuomotis patalpas, o tai prisidėjo prie jos nemokumo.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra buvęs ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl puikiai žinojo ieškovės finansinius rodiklius bei tikrąją ekonominę būklę. Atsakovas atliko sandorį pats su savimi, nes perleido vieno jam priklausančio juridinio asmens turtą kitam jam priklausančiam juridiniam asmeniui. Tokie atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, ir ieškovės kreditorių atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningi, tyčiniai, iš anksto suderinti, nes atsakovas tuo pačiu metu buvo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Dignalita“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku.
4. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. buvo parengtos ieškovės atskyrimo sąlygas, kurios įstatymų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę visiems be išimties bendrovės kreditoriams susipažinti ne tik su atskyrimo sąlygomis, bet ir su naujai įsteigtos UAB „Dignalita“ įstatais, ieškovės trijų paskutinių metų finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat su tarpiniu finansinių ataskaitų rinkiniu. Vadovaujantis šiomis sąlygomis buvo atskirta ieškovės dalis ir šiai daliai priskirtu turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurta UAB „Dignalita“. Tai, kad visi kreditoriai jokių prieštaravimų ir papildomų reikalavimų užtikrinimo dėl vykdomo reorganizavimo nepareiškė, leidžia teigti, kad reorganizavimo metu nebuvo pagrindo abejoti įmonės finansiniu stabilumu. Tikslas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas dėl turimo turto ir įsipareigojimų atskyrimo, buvo siekis pritraukti naujus investuotojus (akcininkus) ir toliau tęsti veiklą, o ne išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. 2016 m. vasario 19 d. 34 procentus ieškovės akcijų paketo įsigijo V. S. ir G. M. Po reorganizavimo naujų akcininkų padedama ieškovė sėkmingai tęsė veiklą, vykdė sutartis, taip pat plėtojo gyvenamųjų namų investicinius projektus iki nekilo nesutarimų su ieškovės kontahente UAB „Fima“.
5. Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. ieškovė užbaigė generuodama 243 448 Eur pelną, 2016 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kuriuose pradėjo vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybas. Taigi po įmonės atskyrimo buvo sukurtas apie 120 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kuris šiuo metu yra bankroto administratorės dispozicijoje. Po reorganizavimo ieškovė lizingu įsigijo transporto priemones, statybinę techniką, pasirašė darbų atlikimo sutartis mažiausiai už 4 000 000 Eur. Atsakovas už ieškovės prisiimtus įsipareigojimus AB Šiaulių bankui laidavo atskyrimo metu trečiojo asmens perimtu ir savo asmeniniu turtu, o tai patvirtina, kad atsakovas sąžiningai ir atsakingai veikė įmonės ir jos kreditorių bei akcininkų interesais.
6. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. susidūrusi su finansiniais sunkumais stengdamasi generuoti pajamas bendrovė aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą, sudarė naujas sutartis su klientais, derėjosi su užsakovu Švedijoje dėl 581 264,22 Eur rangos sutarties, sugebėjo gauti 324 065 Eur pajamų. Atsakovui dedant pastangas įmonės finansinei būklei stabilizuoti, buvo pateiktas 170 928,93 Eur sumos ieškinys skolininkei UAB „Fima“ dėl patirtų nenumatytų išlaidų vykdant rangos sutartį kompensavimo. Atsakovas taip pat įsigijo dalies kreditorių finansinius reikalavimus, tokiu būdu sumažindamas kreditorių skaičių. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Dignalita“ ieškovės bankroto byloje turi daugiau nei 83 procentus visų finansinių reikalavimų ir siekia ieškovės mokumo atstatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Timber construction group“ iš atsakovo A. M. 819 933,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu atsakovas A. M. buvo vienintelis jos akcininkas ir vadovas. Po UAB „Timber construction group“ turto dalies atskyrimo įkurtos UAB „Dignalita“ vieninteliu akcininku taip pat tapo A. M. Atsakovas, kaip vienintelis UAB „Timber construction group“ akcininkas, 2015 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarė bendrovės atskyrimui, ir vėliau 2015 m. lapkričio 16 d., jau kaip įmonės administracijos vadovas, parengė ir pasirašė bendrovės atskyrimo sąlygas, o pagal 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą, veikdamas pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu, jau kaip UAB „Dignalita“ administracijos vadovas, perėmė 819 933,96 Eur vertės ilgalaikį turtą. Pagal atskyrimo sąlygas UAB „Dignalita“ proporcingai nebuvo perduoti jokie neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ar kitos neįvykdytos prievolės, nors UAB „Timber construction group“ jų turėjo. Pagal atskyrimo sąlygų 13 punktą, 2015 m. rugsėjo 30 d. tarpinių finansinių ataskaitų duomenis, UAB „Timber construction group“ bendra turto vertė buvo lygi 885 105 Eur, nuosavas kapitalas 599 938 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 285 167 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad kreditorius Danske Bank A/S davė sutikimą reorganizuoti UAB „Timber construction group“ atskyrimo būdu ir kad ilgalaikis turtas būtų perkeltas į UAB „Dignalita“, reikalaudamas laidavimu užtikrinti kliento prievolių, kylančių iš su banku sudarytos kredito ir faktoringo sutarčių, įvykdymą. Šis kreditoriaus sutikimas, teismo vertinimu, neatleido ieškovės nuo įsipareigojimų kredito įstaigai ir esant laidavimui (CK 6.81 straipsnis). Po atskyrimo sąlygų įgyvendinimo bendrovėje visiškai neliko ilgalaikio turto, liko tik neįvykdyti įsipareigojimai. Tokia situacija iš esmės atitiko juridinio asmens nemokumo būseną.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie iš esmės pablogino ieškovės turtinę padėtį, sumažino ieškovės, kaip juridinio asmens, vertę ir padidinimo nemokumą, įmonė neteko ženklios vertės turto dalies, kurią buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui ar įmonės ūkinei komercinei veiklai. Nors atsakovas nagrinėjant bylą teisme teigė, kad ieškovei liko 188 483 Eur vertės debitorių skolos, tačiau apie realią galimybę jas išieškoti bei atliktus išieškojimo veiksmus, įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, dėl jų ieškovei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas.
11. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo teiginį dėl ieškovės reorganizavimo tikslo pritraukti naujus investuotojus. Teismas vertino, kad G. M., už 492,32 Eur įgijusio 17 vienetų ieškovės vardinių paprastųjų akcijų, vadovaujama UAB „IG sprendimai“ rinkos tyrimų bei verslo partnerių paieškas ieškovei atliko pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartį už atlygį. Vėlesni atsakovo veiksmai, t. y. 2016 m. sudarytos rangos darbų sutartys, įsigytas nekilnojamasis turtas, kredito, laidavimo sandoriai, jungtinės veiklos sutartis, taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas veikė sąžiningai ir buvo lojalus ieškovės atžvilgiu vykdant reorganizavimą arba jam pasibaigus.
12. Teismas pažymėjo, kad praėjus kiek daugiau nei metams po ieškovės reorganizavimo, 2017 m. gegužės 24 d. atsakovas kreipėsi į teismą dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikdamas restruktūrizavimo metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1478-407/2017, konstatavo, kad įmonės restruktūrizavimo metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Pelnas planuojamas gauti iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių debitorinėms skoloms išieškoti. Taigi ieškovės siekis restruktūrizuotis buvo tik prielaida, kad bus sukurtos palankios sąlygos įmonei vystyti veiklą iš jos gaunat pelną.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas neveikė ir atskyrimo sąlygų neįgyvendino taip, kad nekiltų abejonių dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl atsakovo veiksmai pripažintini neatitinkančiais bendrovės vadovui keliamų aukštesnės veiklos ir atsakomybės standartų reikalavimų bei vertintini kaip sprendimai, kurie nebuvo priimti veikiant išimtinai ieškovės interesais. Teismas pažymėjo, jog šalys neginčijo ir neįrodinėjo, kad atskyrimo dokumentuose nurodyta neteisinga trečiajam asmeniui perkelto turto vertė ir perdavimo metu buvo nereali.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas A. M. prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Reorganizavimu buvo siekiama atskirti ieškovės pagrindinę veiklą (statybos darbus) nuo ilgalaikio turto ir su juo susijusių veiklų. Atsakovo, kaip vienintelio akcininko, motyvas reorganizuoti ieškovę buvo sudaryti sąlygas verslo plėtrai, į pagrindinę ieškovės veiklą (statybos darbus) įtraukiant kaip akcininkus žmones su reikalingu „know-how“ ir naudingais dalykiniais ryšiais. Tai patvirtina aplinkybės, kad praėjus mėnesiui nuo reorganizavimo pabaigos atsakovas sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su V. S. ir G. M., kuriomis kiekvienam iš jų perleido po 17 procentų ieškovės akcijų. Šie žmonės norėjo prisidėti prie ieškovės veiklos, tačiau nenorėjo mokėti akcijų kainos dalies, atspindinčios ieškovės valdomą turtą. Šiai problemai išspręsti ieškovė ir buvo reorganizuota, jos ilgalaikio turto pagrindu sukuriant naują bendrovę – UAB „Dignalita“.
14.2. V. S. ir G. M. realiai prisidėjo prie ieškovės veiklos plėtros. Ieškovės pardavimo pajamos per 2016 m. išaugo 624 268 Eur, o tai yra 47,94 procentais daugiau nei 2015 m. Ieškovė 2016 m. sudarė sutartis su AB „Axis Industries“, UAB „Fima“, UAB „Mažas būstas“ ir kt., kurių vertė 4 510 152,84 Eur. Taigi ieškovė turėjo realius objektus 2016 m. ir atliko juose statybos darbus, iš kurių generavo pajamas. Išvardintos aplinkybės neleidžia abejoti, kad ieškovės reorganizavimas buvo dalis verslo plėtros plano.
14.3. Ieškovei veikla klostėsi gerai pirmus tris 2016 m. ketvirčius. 2016 m. I ketvirtį gauta 61 288 Eur pelno, o turtas sudarė 436 455 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 232 664 Eur. 2016 m. II ketvirtį gauta 121 864 Eur pelno, o turtas sudarė 776 488 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 557 892 Eur. 2016 III ketvirtį gauta 169 755 Eur pelno, o turtas sudarė 1 555 584 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 91 6625 Eur. Po reorganizavimo buvo tinkamai atsiskaitinėjama su kreditoriais, jiems iš viso sumokėta 502 151,68 Eur, kreditoriai toliau bendradarbiavo su ieškove (tiekė prekes ir teikė paslaugas).
14.4. Ieškovę finansiniai sunkumai ištiko 2016 m. IV ketvirtį dėl ginčo su UAB „Fima“, prasidėjus nesutarimams dėl geopolių įrengimo technologijos, todėl UAB „Fima“ sustabdė visus darbus objekte. Dėl darbų stabdymo ieškovė patyrė prastovą, 83 733,40 Eur be PVM nuostolių, kurie pasireiškė išlaidomis technikos ir įrangos nuomai, su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams. Ieškovė, atnaujinusi darbus, geopolių įrengimą atliko pagal brangesnę technologiją (pabrangimas 86 415,47 Eur be PVM), tačiau UAB „Fima“ atsisakė už tai atlyginti. Dėl to ieškovė padavė UAB „Fima“ į teismą dėl nenumatytų 170 928,93 Eur išlaidų kompensavimo. Ieškovės padėtį apsunkino ir skolininkų vengimas atsiskaityti (debitorinių skola buvo 226 852 Eur). Dėl šių priežasčių pradėjo trūkti apyvartinių lėšų.
14.5. Ieškovei susidūrus su sunkumais, atsakovas ėmėsi veiksmų finansiniai padėčiai pagerinti. 2017 m. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė gavo 324 065 Eur pajamų, sudarė sutartis su UAB „Kornela“, A. A., Bendermen Holding limited, Partner VN, derėjosi dėl 581 264,22 Eur užsakymo. Ieškovė susitarė su dalimi kreditorių dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo. Trečiasis asmuo UAB „Dignalita“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas, įvykdė dalį prievolių už ieškovę. Iš tokio atsakovo elgesio galima spręsti, kad jis buvo suinteresuotas ieškovės veiklos tęstinumu.
14.6. Skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgta į įmonės reorganizavimo atskyrimo būdu esmę ir jo teisinį reglamentavimą. Reorganizavimo atskyrimo būdu metu išskiriama įmonės turto dalis, kurios pagrindu įsteigiama nauja įmonė, todėl normalu, kad dėl reorganizavimo atskyrimo būdu sumažėja reorganizuojamos įmonės turto ir (ar) įsipareigojimų masė. Nors šiuo atveju turtas ir įsipareigojimai buvo paskirstyti neproporcingai, tačiau po reorganizavimo ieškovė buvo pajėgi normaliai tęsti veiklą. Skundžiamame sprendime daroma niekuo nepagrįsta išvada, kad užbaigus reorganizavimą ieškovės būklė iš esmės atitiko nemokumo būseną. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės pradelstus įsipareigojimus ar jų pokyčius. Po reorganizavimo ieškovei liko statybos veiklai vykdyti reikalingi resursai (kvalifikuoti darbuotojai, apyvartinės lėšos, atestatai, sertifikatai ir kt.). Faktas, kad 2016 m. sausio 13 d. įregistruoti ieškovės pakeisti ir trečiojo asmens įstatai, suponuoja, jog reorganizavimas buvo atliktas laikantis reikalavimų, kurie užtikrina kreditorių interesų apsaugą. Be to, kreditorius Danske bank A/S davė sutikimą reorganizuoti ieškovę.
14.7. Sprendime neįvertintas ieškovės kreditorių, buvusių prieš viešą paskelbimą apie sudarytas reorganizavimo sąlygas, skaičius ir užbaigus reorganizavimą įsipareigojimų jiems vykdymas. Tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Tai esminis skundžiamo sprendimo motyvų trūkumas, nes pagal logikos dėsnius reorganizavimas negalėjo turėti neigiamos įtakos tų ieškovės įsipareigojimų, kurių ieškovė dar neturėjo reorganizavimo metu, vykdymui. Po reorganizavimo ieškovei tęsiant veiklą atsiradę įsipareigojimai nėra susiję su atsakovo veiksmais reorganizavimo metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė ieškovės ar jos kreditorių teises.
14.8. Sprendime nepasisakyta dėl reorganizavimo metu atsakovo atliktų veiksmų pagal verslo sprendimo taisyklę, t. y. ar verslo sprendimas atskirti ieškovės statybos veiklą ir ilgalaikį turtą, kad į ieškovės veiklą galėtų būti įtraukti nauji akcininkai ir plečiama įmonės veikla, priimtas laikantis rūpestingumo pareigos standarto. Tai esminis skundžiamo sprendimo motyvų trūkumas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pažeidė verslo sprendimo taisyklę, t. y. priėmė žinomai ieškovei nenaudingus ekonominius sprendimus. Bylos duomenys patvirtina, jog po reorganizavimo atsakovas darė viską, kad ieškovės veikla būtų pelninga, o ieškovei susidūrus su reorganizavimu nesusijusiomis finansinėmis problemomis ėmėsi veiksmų stabilizuoti jos finansinę būklę.
15. Ieškovė BUAB „Timber construction group“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Atsakovas bankroto administratorei neperdavė buhalterinės apskaitos programos bei nurodė, kad programa neatlygintai perduota UAB „Dignalita“. Tačiau bankroto administratorė, vadovaudamasi didžiosios knygos duomenimis, parengė įmonės kreditorių sąrašą neatlygintai perduoto turto dienai, iš kurio matyti, kad perdavus visą turtą, ieškovės skolos sudarė 348 372,97 Eur. Be to, administratorė į bylą pateikė ir ieškovės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad įmonės debitoriniai įsipareigojimai sudarė 103 680,78 Eur. Didžiausias debitorius yra UAB „Fima“ (95 705,66 Eur), su kuriuo vykęs teisminis ginčas išspręstas ieškovės nenaudai. Taigi neatlygintai perleistas turtas tiesiogiai sąlygojo bankroto bylos ieškovei iškėlimą.
15.2. Po reorganizavimo ieškovė toliau vykdė veiklą neatlygintai trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“ perleistose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), mokėjo bankui paskolą už neatlygintai perleistą turtą bei dar papildomai mokėjo UAB „Dignalita“ nuomos mokestį už naudojimąsi administracinėmis patalpomis bei neatlygintai perleistomis transporto priemonėmis. Šias aplinkybes pagrindžia teismo patvirtintas UAB „Dingalita“ finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje. Be to, UAB „Dingalita“ 2017 m. birželio 21 d. sudarius skolos perkėlimo sutartį bei susitarimą dėl 2016 m. birželio 22 d. kredito sutarties, ieškovės įsipareigojimai niekur nedingo, 2017 m. birželio 21 d. susitarimu ieškovė įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui perimto ieškovės įsipareigojimo AB Šiaulių bankui dydį (skolą).
15.3. Atsakovo minimi asmenys (nauji akcininkai) viešajame registre nefigūruoja, bankroto administratorei perduotame akcininkų sąraše taip pat nurodomas vienas akcininkas – A. M. Be to, administratorė nustatė galimai neteisėtą finansinę schemą, per kurią tariamam akcininkui G. M. buvo išmokamos didelės pinigų sumos. UAB „Timber construction group“ ir UAB „IG sprendimai“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį, pagal kurią UAB „IG sprendimai“ įsipareigojo ieškoti verslo partnerių, o UAB „Timber construction group“ už tai atsiskaityti. Administratorė rado 5 suteiktų paslaugų aktus, kurie pasirašyti abiejų šalių, ir pagal kuriuos ieškovės bendra mokėtina suma UAB „IG sprendimai“ yra 59 375,10 Eur. Kitaip tariant, ieškovė įsipareigojo sumokėti akcininkui G. M. beveik 60 000 Eur už jo tariamai suteiktas paslaugas. Toks susitarimas su akcininko valdomu kitu juridiniu asmeniu vienareikšmiškai vertintinas kaip žala bendrovei, nes tuo metu ieškovė jau buvo nemoki.
15.4. 2016 m. sausio 13 d. ieškovė neatlygintinai perleido UAB „Dignalita“ transporto priemonę „Mercedes Benz GL350 BlueTec“, kurią UAB „Dignalita“ 2016 m. kovo 21 d. pardavė ieškovei už 75 000 Eur. Taigi atsakovas A. M. sukūrė tokią finansinę schemą, pagal kurią UAB „Dignalita“ neteisėtai praturėjo 75 000 Eur. Toks schemos modelis vertintinas kaip neteisėtas, nes tas pats turtas buvo perleistas neatlygintai, o po to atpirktas už 75 000 Eur.
15.5. Atsakovas nurodė, kad po reorganizavimo ieškovė sudarė daugiau nei 4 500 000 Eur vertės sutarčių, tačiau nenurodė kokia apimtimi minėtos sutartys buvo įvykdytos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sutartys buvo vykdomos ir generavo ieškovei pelną. Atsakovas akcentuoja sutarčių bendrą sumą ir tuo pačiu metu nurodo, kad ieškovės nemokumą sąlygojo patirti tik 170 928,93 Eur nuostoliai. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai.
15.6. Analizuojant ieškovės sudarytus sandorius abejonių sukėlė ir 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartis. Šią sutartį pasirašė UAB „Timber construction group“, atstovaujama A. M., A. M. kaip fizinis asmuo bei buvęs ieškovės ir esamas trečiojo asmens darbuotojas V. J. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus, o V. J. įnašas – žinios ir fizinis darbas statant namus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė per kasą išmokėjo V. J. 106 400 Eur, mokėjimai atlikti 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d., t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Pastatai taip ir nebuvo pastatyti, o kasos pajamų orderių apie grąžintiną sumą administratorius nerado.
15.7. Tarp ieškovės kreditorių yra ir atsakovas A. M. su 43 432,98 Eur reikalavimu, kuris, apeidamas kitus kreditorius, susigrąžino sau pingines lėšas 2016 m. spalio 10 d. išimdamas analogišką sumą iš ieškovės kasos. Atsakovas pažeidė ir CK 6.9301 straipsnį, nes tiek su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, tiek su AB Šiaulių banku buvo sudaręs paskolų subordinavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo nesusigrąžinti savo išduotos paskolos, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai bankams. Ieškovės administratorės prielaidos dėl galimo turto perleidimo tretiesiems asmenims taip pat pasiteisino. UAB „Dignalita“ 2018 m. gruodžio 27 d. perleido UAB „Taleta“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Preziumuotina, jog toks UAB „Dignalita“ veiksmas, t. y. didžiausio savo valdomo turto perleidimas, vienareikšmiškai vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės už ieškovei padarytą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
17. Atsakovas A. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Timber construction group“ sudarytas teisinių paslaugų sutartis su UAB „Jurista“ ir advokate S. V.; Juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“; UAB „Timber construction group“ vienintelio akcininko 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimus; rangos sutartis su AB „Axis Industries“, UAB „Fima“, UAB „Mažas būstas“; UAB „Timber construction group“ buhalterinės apskaitos pažymą; apyvartos žiniaraščius; „Creditinfo“ ataskaitą; dokumentų, susijusių su UAB „Timber construction group“ ir UAB „Fima“ vykdytu projektu, kopijas.
18. 2020 m. vasario 5 d. ieškovė BUAB „Timber construction group“, atstovaujama Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi naujai paskirtos bankroto administratorės UAB „Admivista“, pateikė naują įrodymą – 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą ir rašytinius paaiškinimus dėl šio įrodymo vertinimo.
19. 2020 m. vasario 28 d. atsakovas A. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakyta dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo turinio vertinimo, kartu pridėjo susirašinėjimų su BUAB „Timber construction group“ bankroto administratore kopijas.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.
22. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo A. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi atsakovas turėjo galimybę juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad išimtinai visi atsakovo teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsakovas nepaaiškino, kodėl įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui. Svarbu tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės po reorganizavimo sėkmingai vykdytos veiklos, nesutarimų su UAB „Fima“, kurias naujai teikiamais įrodymais grindžia atsakovas, buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui, tačiau tai patvirtinantys įrodymai be jokių pateisinamų priežasčių teismui nebuvo teikiami. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir teikiamų įrodymų kiekį (apie 200 lapų), yra pagrindas teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise, jų priėmimas gali užvilkinti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą. Be to, didelė dalis įrodymų (PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos UAB „Timber construction group“ tiekėjų, ieškovei su UAB „Fima“ vykdant projektą, jas pagrindžiančios sutartys, atliktų darbų aktai) apskritai nėra susiję su nagrinėjama byla. Kai kurie įrodymai kelia abejonių dėl jų objektyvumo – buhalterinėje pažymoje nėra jokių duomenų apie ją sudariusį asmenį, apyvartos žiniaraščiai nėra pasirašyti atsakingo subjekto.
23. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės BUAB „Timber construction group“ pateiktą naują rašytinį įrodymą – 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą ir su juo pateiktus rašytinius paaiškinimus, kadangi šis įrodymas atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, įrodymas yra susijęs su bylos esme, todėl gali būti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovas yra susipažinęs su nauju įrodymu, dėl jo turinio vertinimo pasisakė 2020 m. vasario 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie su priedais (susirašinėjimų kopijomis), taip pat priimami ir vertinami.
Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir taikos sutarties sudarymo
24. 2020 m. kovo 3 d. atsakovas A. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus peržiūrėtas BUAB „Timber construction group“ 2020 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas pagal bankroto administratorės skundą, nagrinėjamą civilinėje byloje Nr. B2-149-221/2020. Kartu su rašytiniais paaiškinimais (prašymu) apeliantas pateikė naujus įrodymus – UAB „Tigesta“, UAB „Paltaja“ ir UAB „Admivista“ darbuotojų sąrašus; duomenis apie UAB „Admivista“ skirtą nuobaudą; statistikos duomenis apie kreditorių reikalavimų tenkinimą juridinių asmenų bankroto bylose; UAB „Dignalita“ 2020 m. vasario 27 d. reikalavimo sušaukti kreditorių susirinkimo kopiją.
25. Atsakovas nurodė, kad ieškovei atstovaujant nesąžiningai bankroto administratorei UAB „Admivista“ nebuvo išnaudotos visos galimybės bylą užbaigti taikiai, nebuvo atsižvelgta į kreditorių valią, neįvertinta, kad yra siekiama nutraukti bankroto bylą sudarant taikos sutartį.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas, atsižvelgdamas į ankstesnį 2020 m. vasario 7 d. atsakovo A. M. prašymą, 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, ir nustatė ieškovei BUAB „Timber construction group“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Admivista“, terminą iki 2020 m. vasario 27 d. pateikti teismui nuomonę dėl galimybės nagrinėjamą civilinę bylą užbaigti taikos sutartimi. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, informavo teismą, kad nepageidauja sudaryti taikos sutarties, nepaisant to, kad atsakovas inicijuoja kreditorių susirinkimus, kuriuose bando įpareigoti administratorę pasirašyti ieškovei nepalankią taikos sutartį ir išvengti atsakomybės.
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1337-221/2020 (byla išskirta iš civilinės bylos Nr. B2-149-221/2020) atsisakė priimti administratorės UAB „Admivista“ skundą dėl BUAB „Timber construction group“ 2020 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Teismas konstatavo, kad administratorės skundu prašomi panaikinti 2020 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimai dėl taikos sutarties sudarymo ir administratorės įgaliojimo pasirašyti taikos sutartį nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi dėl taikos sutarties sudarymo įmonės vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius.
28. Taigi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi konstatavus, kad 2020 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas neįpareigojo bankroto administratorės šioje byloje sudaryti taikos sutartį, ir administratorei UAB „Admivista“ pateikus Lietuvos apeliaciniam teismui poziciją, kad ji ieškovės vardu nepageidauja bylą užbaigti taikiai, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
29. Pažymėtina, kad administratorės UAB „Admivista“ ieškovės bankroto byloje atliekamų veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovo 2020 m. kovo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose (prašyme atidėti bylos nagrinėjimą) pateikti argumentai dėl administratorės netinkamai vykdomų pareigų ar piktnaudžiavimo teisėmis nevertinami, atitinkamai nepriimami ir nevertinami su šiais paaiškinimais (prašymu) pateikti nauji įrodymai.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
30. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas A. M. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju apklausti G. M. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo objektyviai įvertintos aplinkybės dėl ieškovės reorganizavimo sandorio sudarymo ir galimos žalos padarymo aplinkybių. Nebuvo apklaustas ieškovės akcininkas G. M., kuris galėtų paaiškinti svarbias bylai aplinkybes. Be to, ieškovės naujai pateiktuose įrodymuose yra pasisakyta dėl UAB „Timber construction group“ santykių su G. M. Taigi, pasak atsakovo, faktinės bylos aplinkybės apeliacinėje instancijoje negali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka.
31. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
32. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).
33. Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia netinkamu (nepakankamu) bylos faktinių aplinkybių ištyrimu pirmosios instancijos teisme ir poreikiu byloje apklausti liudytoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės reorganizavimu ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygomis, atitinkamai galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, apeliantas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde ir (ar) vėliau teiktuose raštiniuose paaiškinimuose. Be to, apeliantas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos rašytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme šalių duotų paaiškinimų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose.
34. Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje liudytoju apklausti apelianto nurodytą asmenį, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręsta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad G. M. parodymai gali turėti esminę įrodomąją reikšmę teisingam bylos išsprendimui, kadangi atsakovas nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti nurodytas asmuo. Vien tai, kad ieškovės pateiktame naujame įrodyme – 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte, yra minimas G. M. ar su juo susiję sandoriai, taip pat nesuteikia pagrindo šį asmenį apklausti kaip liudytoją. Svarbu tai, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl naujo įrodymo turinio vertinimo, įskaitant ir dėl aplinkybių, kurios susijusios su nurodytu asmeniu. Be to, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto matyti, kad atliekant ieškovės patikrinimą G. M. buvo leista pateikti poziciją ir turimą informaciją dėl vykdytų sandorių su ieškove.
35. Taigi nurodyto asmens parodymų išklausymas apeliacinėje instancijoje laikytinas netikslingu ir sudarantis prielaidas proceso vilkinimui. Esant šioms aplinkybėms, apelianto prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą kviesti G. M. atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės atribojimo
36. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. M. ieškovės UAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu buvo vienintelis jos akcininkas (nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 24 d.) ir vadovas (nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. sausio 17 d.). Atsakovas, kaip vienintelis UAB „Timber construction group“ akcininkas, 2015 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritarė įmonės atskyrimui. 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovas, kaip įmonės administracijos vadovas, parengė ir pasirašė UAB „Timber construction group“ atskyrimo sąlygas, o 2015 m. gruodžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimu šioms sąlygoms pritarė. Atsakovas A. M., kaip trečiojo asmens UAB „Dignalita“ vadovas, pagal 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą, veikdamas pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas, perėmė ieškovės UAB „Timber construction group“ 819 933,96 Eur vertės ilgalaikį turtą.
37. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario priimtų sprendimų teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. Nepaisant to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003).
38. Atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba faktiškai vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį; jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
39. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas priimamas, jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcijų savininkai (taip pat ir akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisės, savininkai). Sprendimu dėl reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar priimti po reorganizavimo sukuriamų naujų bendrovių įstatai. Dokumentas, patvirtinantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuoti bendrovę, ne vėliau kaip per 5 dienas turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 62 straipsnio 3, 4 dalys).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad juridinio asmens reorganizavimas yra akcininkų, o ne įmonės vadovo veiksmų sričiai priskirtinas veiksmas, kadangi sprendimas reorganizuoti įmonę ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas yra išimtinė akcininkų (visuotinio akcininkų susirinkimo) teisė. Taigi šioje byloje sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo už ieškovės BUAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu neatlygintinai trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“ perduotą turtą, remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovo civilinė atsakomybė turėjo būti vertinama kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), o ne kaip (ir kaip) valdymo organo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo civilinę atsakomybę nustatė pagal abu pagrindus, t. y. teismas nepagrįstai atsakovo civilinę atsakomybę papildomai vertino kaip juridinio asmens valdymo organo pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo ištirtos ir įvertintos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad teisės taikymo klaida turėjo esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko (akcininkui priklausančios įmonės) nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).
43. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 28, 29 punktai).
44. 2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Timber construction group“ atskyrimo sąlygų 13 punktas numatė, kad optimizuojant įmonės veiklą, nuspręsta visą UAB „Timber construction group“ ilgalaikį turtą atskirti į naują bendrovę – UAB „Dignalita“, įsipareigojimus paliekant UAB „Timber construction group“. Po atskyrimo veiksiančių bendrovių – UAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“ nuosavybė, turtas ir įsipareigojimai skaičiuojami ir sudaromi pagal UAB „Timber construction group“ turto balansines vertes, kurios reikšmingai nesiskiria nuo UAB „Timber construction group“ turto, nuosavybės ir įsipareigojimų tikrosios vertės. 2015 m. rugsėjo 30 d. finansinių ataskaitų duomenimis, UAB „Timber construction group“ bendra turto vertė buvo lygi 885 105 Eur, nuosavas kapitalas 599 938 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 285 167 Eur. 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu UAB „Timber construction group“, veikdama pagal reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu, perdavė, o UAB „Dignalita“ perėmė ilgalaikį 819 933,96 Eur vertės turtą.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo A. M., kaip vienintelio UAB „Timber construction group“ akcininko, veiksmai vykdant ieškovės reorganizavimą laikytini nesąžiningais ir neatitinkančiais atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Pažymėtina, kad reorganizavimo metu neatlygintinai buvo perduotas visas ieškovės ilgalaikis turtas, kurį sudarė: 444 787,22 Eur vertės nekilnojamas turtas (administracinis pastatas su kiemo statiniais), esantis (duomenys neskelbtini); 196 545,10 Eur vertės šio pastato rekonstrukcijos darbai (nebaigta statyba); 124 655,02 Eur vertės transporto priemonės (motociklas, lengvieji automobiliai, priekaba); 53 946,62 Eur vertės kompiuterinė technika, įrengimai, baldai ir kt. Atitinkamai pagal restruktūrizavimo sąlygas ieškovei buvo palikti jos įsipareigojimai kreditoriams. Nors atsakovas nurodė, kad reorganizavimo tikslas buvo pritraukti naujus investuotojus ir toliau tęsti veiklą, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes.
46. Vertinant veiksmus, kurie buvo atliekami po UAB „Timber construction group“ reorganizavimo, matyti, kad įmonės veikla buvo organizuojama nesiekiant ekonominės naudos, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, arba apskaitomos ne visos pajamos, dėl to ieškovė patyrė didžiulius veiklos nuostolius, kuriuos buvo galima numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 13 d. perdavus ilgalaikį turtą trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“, 2016 m. sausio 13 d. nuomos sutartimis tas pats turtas (komercinės patalpos, dalis automobilių, įranga) trečiojo asmens buvo išnuomotas ieškovei, t. y. UAB „Timber construction group“, kuri siekdama tęsti veiklą, buvo priversta nuomotis tas pačias patalpas ir darbo priemones. Per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 17 d. UAB „Dignalita“ už suteiktas nuomos paslaugas pagal sutartis bei atliktus darbus ieškovei UAB „Timber constructon group“ iš viso išrašė sąskaitų už 257 018,22 Eur. Bankroto bylos iškėlimo metu (2017 m. lapkričio 24 d.) ieškovė už paslaugas UAB „Dignalita“ buvo skolinga 89 351,94 Eur.
47. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovo nurodomi nauji akcininkai (investuotojai) V. S. ir G. M. ar kiti asmenys po ieškovės reorganizavimo būtų realiai prisidėję prie ieškovės veiklos plėtros. Atsakovas iš esmės nepaaiškino ir aplinkybių, kokių specialių žinių „know-how“ turėjo investuotojai, kurias naudojant buvo numatoma įmonės, nebeturinčios ilgalaikio turto (įskaitant turto veiklai vykdyti), verslo plėtra. Iš bylos duomenų galima spręsti priešingai, t. y. su nurodytais asmenimis (ar su jais susijusiais juridiniais asmenimis) buvo sudaromi abejonių keliantys sandoriai. 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Timber construction group“ ir UAB „IG sprendimai“, vadovaujama G. M., sudarė marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį, pagal kurią UAB „IG sprendimai“ įsipareigojo ieškoti verslo partnerių, o UAB „Timber construction group“ už tai atsiskaityti. Ieškovė UAB „Timber construction group“ įsipareigojo sumokėti UAB „IG sprendimai“ 59 375,10 Eur už paslaugas, tačiau ieškovės dokumentuose nėra duomenų apie paslaugų realų suteikimą. Tai pačiai G. M. vadovaujamai UAB „IG sprendimai“ ieškovė nebuvo išrašiusi sąskaitos už atliktus darbus pagal 2016 m. liepos 27 d. rangos sutartį, nepaisant to, kad darbai buvo atlikti. 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovė per kasą išmokėjo trečiojo asmens UAB „Dignalita“ darbuotojui V. J. 106 400 Eur už darbus, kurie turėjo būti atliekami atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis, V. J. jokių darbų neatliko ir gauto avanso ieškovei negrąžino. Pats atsakovas A. M. 2016 m. spalio 10 d. susigrąžino buhalterinės apskaitos duomenimis 2016 m. sausio 1 d. apskaitytą 43 432,98 Eur paskolą.
48. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovės pardavimo pajamos per 2016 m. išaugo 47,94 procentais daugiau nei 2015 m., kad ieškovė 2016 m. su klientais sudarė sutartis, kurių vertė siekė 4 510 152,84 Eur, kad pirmus tris 2016 m. ketvirčius ieškovė veikė pelningai, o jos finansinius sunkumus lėmė ginčas su pagrindine užsakove UAB „Fima“, nepagrįstos objektyviais (patikimais) įrodymais. Be to, šios nurodytos aplinkybės prieštarauja 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto išvadoms, kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir kurios nėra paneigtos 2020 m. vasario 27 d. atsakovo rašytiniais paaiškinimais. Minėtame akte konstatuota, kad ieškovė iki neatlygintinai perduoto turto dalies vykdė pelningą veiklą ir buvo sukaupusi 697 087 Eur nepaskirstyto pelno, o dėl vykdyto reorganizavimo per 2016 – 2017 m. patyrė 1 332 645 Eur nuostolį, t. y. 2016 m. dėl turto perdavimo patyrė 819 933,96 Eur nuostolį, o dėl nuostolingai vykdytos veiklos 218 682,35 Eur nuostolį, 2017 m. dėl nuostolingai vykdytos veiklos – 294 029,97 Eur nuostolį. 2020 m. sausio 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad įvertinus ieškovės gautas pajamas už atliktus darbus pagal atskirus objektus ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytas jiems tenkančias sąnaudas, paskirstytas pagal konkrečius objektus, nustatyta, kad UAB „Timber construction group“ dirbo nuostolingai. Pagal 2017 m. ieškovės apskaitytą gautų pajamų suma 341 998,50 Eur, tame tarpe 14 299,71 Eur sudaro pagautė – apskaitytos pajamos dėl neteisingai į sąnaudas nurašytų medžiagų vertės, patirtų sąnaudų suma yra 636 027,10 Eur, o veiklos nuostolis 294 029 Eur. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos akte nustatyti ir kiti netinkamai vestos buhalterinės apskaitos atvejai.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus juridinio asmens reorganizavimo procedūros atitikimas teisės aktų reikalavimams, įskaitant pranešimą kreditoriams apie būsimą reorganizavimą, taip pat negali paneigti atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. pačių reorganizavimo sąlygų ir procedūros tikslų nesąžiningumo. Tai, kad atsakovas reorganizavimo metu už UAB „Timber construction group“ prisiimtus įsipareigojimus laidavo bankui trečiojo asmens perimtu ir savo turtu taip pat nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad laidavimas buvo atliktas bankui reikalaujant. Priešingu atveju bankas nebūtų sutikęs su jam įkeisto nekilnojamojo turto (patalpų) perdavimu trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad likęs nesumokėtas ieškovės paskolos likutis bankui, už kurį laidavo atsakovas ir trečiasis asmuo, buvo tik 149 930 Eur, o perleidžiamo įkeisto turto vertė 444 787,22 Eur. Taigi atsakovas ir trečiais asmuo, laiduodami už ženkliai mažesnę ieškovės skolą, mainais perėmė ieškovei nuosavybės teise priklausantį kelis kartus vertingesnį turtą.
50. Visos išdėstytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina nesąžiningus, civilinės atsakomybės požiūriu neteisėtus ir kaltus atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmus reorganizuojant ieškovę. UAB „Timber construction group“ reorganizavimo sąlygos ir po reorganizavimo atliktų veiksmų visuma neatitinka bendrojo sąžiningumo principo, įtvirtinto CK 1.5 straipsnyje. Byloje esančios aplinkybės pagrindžia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams, t. y. ieškovei UAB „Timber construction group“ per pakankami trumpą laikotarpį nuo reorganizavimo pabaigos ir ilgalaikio turto perdavimo, Kauno apygardos teismui 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi konstatavus nemokumą, iškelta bankroto byla, trečiajam asmeniui UAB „Dignalita“ perduoto ilgalaikio turto vertė iš esmės atitinka ieškovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Tos pačios aplinkybės iš esmės patvirtinta ir priežastinį ryšį tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų ir ieškovės negalėjimo vykdyti prievolių. Dėl perduoto didelės vertės (likvidaus) turto ir kitų šioje nutartyje minėtų nesąžiningų bei verslo logika nepagrįstų atsakovo veiksmų iki tol pelningai veikusi UAB „Timber construction group“ tapo nemoki.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties 40 punkte konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo ištaisyta materialiosios teisės taikymo klaida neturi esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.
52. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis