(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 23S23130 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų – nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš pateikto Sprendimo, atsakovas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti vadovaudamasis įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 str. 1 d. nustatyta teise, nes buvo atsisakyta išduoti vizą, tačiau faktais ir argumentais nepagrindė, kodėl pasinaudojo šia teise ir kodėl nustatė būtent tokį draudimo laikotarpį. Skundžiamo Sprendimo argumentai deklaratyvūs. Sprendimas nepagrįstas. Pareiškėjas neneigia fakto, kad jis buvo teistas. Tačiau šiuo metu yra praėję daugiau nei pusė teistumo laikotarpio, po nuosprendžio pareiškėjas toliau gyveno Lietuvoje, pasibaigus leidimui laikinai gyventi teikė prašymą naujam leidimui ir prašymo nagrinėjimo laikotarpiu turėjo leidimą pasilikti Lietuvos Respublikoje, gavęs neigiamą atsakymą dėl leidimo laikinai gyventi ir įpareigojimą išvykti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, migracijos įstatymų nepažeidė. Priimant spendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi nebuvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti. Teisinio tikrumo ir pagrįstų teisinių lūkesčių principas neleidžia nesant papildomų aplinkybių priimti kitokį sprendimą.

2.2. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda. Nurodytų baudų pareiškėjas nėra sumokėjęs. Šios aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia savo sprendimą vertintinos kritiškai. Pareiškėjas nurodytomis dienomis nebegyveno Lietuvoje. Pareiškėjas teikia Administracinių nusižengimų registro išrašą, kuris aiškiai patvirtina, kad galiojančių nuobaudų ir nesumokėtų baudų pareiškėjas neturi. Pareiškėjas patikslina, kad gyvendamas Lietuvoje dirbo kurjeriu. Sprendimas taip pat remiasi argumentu, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas Lietuvoje gyveno ilgą laiką, šalyje turi daug artimų draugų, su kuriais palaiko artimus ryšius (pridedama rekomendacija), į kurių vestuves, be kita ko, ir vyko, kuomet buvo atsisakyta išduoti vizą. Be to pareiškėjas dirbo pagal paslaugų sutartis, yra investuotojas, turi stiprius ir nepaneigiamus ekonominius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas yra Lietuvoje 2020 m. įsteigtos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini) vadovas ir savininkas, į įmonės veiklą investavęs svarias sumas. Pareiškėjo investicija Lietuvos Respublikoje nekelia abejonių. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebūnant Lietuvoje ir neturint galimybių betarpiškai vadovauti įmonei, ji patiria nuostolių, todėl jis siekia juo skubiau ją likviduoti. Nepagrįstas sprendimas uždrausti į Lietuvą pažeidžia aukščiau nurodytą pareiškėjo teisę valdyti investiciją ir ja disponuoti.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su argumentu, kad jo su Lietuva nesieja šeiminiai ryšiai. Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba nėščia pareiškėjo žmona. Pareiškėjas prideda santuokos liudijimą, žmonos leidimą gyventi Lietuvoje, darbo sutartį, informaciją apie nėštumą. Argumentus dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų vizai gauti patikimumo pareiškėjas išdėstė skunde dėl atsisakymo išduoti vizą. Pareiškėjas su prašymu pateikė Lietuvos pilietės tarpininkavimo raštą, kvietimą į vestuves, bilietus ir draudimo polisą. Ambasada nurodo, kad kelia abejonių tai, kad tarpininkaujantis asmuo yra kvietęs kitus (duomenys neskelbtini) piliečius darbo ir turizmo tikslais. Šis argumentas nepagrįstas. Asmuo, turintis verslo ir šeimos ryšių su (duomenys neskelbtini) (kvietimą pateikusios pilietės sutuoktinis – (duomenys neskelbtini) pilietis). Pareiškėjas pateikė kvietimą, tarpininkavimo raštą. Santuokos sudarymo faktą patvirtina pateiktas santuokos įrašas. Įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo nurodęs teisingą kelionės tikslą. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pareiškėjo sąskaitoje kelionės išlaidas padengsiančios lėšos buvo pervestos neseniai. Šis argumentas nėra teisėtas, įstatymas reikalauja, kad vizos prašantis užsienietis pagrįstų faktiškai turimas lėšas, po ne jų kilmę ar disponavimo laikotarpį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada) pateikė prašymą išduoti jam Šengeno vizą. Ši ambasada, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 str. 1 d. a) p. vi) pp., (laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių) ir b) p. (jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo), 2023 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad šiam asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad šio užsieniečio (patikrinus šio užsieniečio duomenis informacinėse sistemose) ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka) 9.2 p, kuriame nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą dėl to, kad kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

3.1. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Kaip jau nurodyta, Ambasada priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui. Ši Ambasada nurodė, kad Šengeno erdvės valstybių konsulatai ir Europos Komisija bendradarbiauja kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir keičiasi informacija, be kita ko, apie socialinę ir ekonominę valstybės struktūrą, netikrų, padirbtų ar suklastotų dokumentų naudojimą, nelegalios imigracijos maršrutus, nesąžiningos veiklos tendencijas, atsisakymus išduoti vizą ir t.t. Nagrinėjant pareiškėjų Indijoje, Bangladeše, Šri lankoje, Nepale pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų patvirtinamųjų dokumentų, todėl visi pateikiami dokumentai yra tikrinami dėl jų tikrumo ar juose pateiktos informacijos autentiškumo, įvertinant visą Ambasadoje turimą ir (arba) pasiekiamą informaciją. Teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis, vadinasi, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, teikdamas vizos prašymą, pareiškėjas turi susipažinti bei pažymėti patvirtinamųjų dokumentų sąraše, kokius dokumentus pateikia bei sąraše pasirašyti.

3.2. Ambasados darbuotojai nustatė, kad: pareiškėjas kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo vykimui į darbo partnerės ir kvietėjos vestuves, kurios turi vykti 2023 m. vasario 4 d., bei su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių reikalų sutvarkymui (pastebėtina, kad užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės lygiai tokiu pačiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą). Ėmus gilintis į pareiškėjo prašymą bei perskaičius ankstesnį sprendimą dėl atsisakymo jam išduoti nacionalinę vizą kilo pagrįstų abejonių tiek dėl kvietėjos, tiek dėl pareiškėjo patikimumo, jo tikrojo vykimo tikslo ir sąlygų; galima nelegalios migracijos grėsmė. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautame konsultacijos atsakyme rašoma, kad „kviečiamas (duomenys neskelbtini) pilietis 2020 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 str. (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) 2 d. Užsieniečio padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, todėl teistumas - 5 metai nuo bausmės atlikimo. Teismo paskirtą bausmę atliko 2020 m. balandžio 29 d. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto aprašo "Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, <..>" 12.1 papunkčiu, laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.“ Valstybės saugumo departamento konsultacijos atsakymas: „Įvertinus pastabose pateiktą informaciją, kyla pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo“; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacijos atsakymas: „Susisiekti su kvietėja bei patikslinti kviečiamo užsieniečio atvykimo tikslą, per konsultacijai skirtą laiką, nepavyko. Prieš tai, jos kviečiamas užsienietis, kuriam buvo išduota viza vykimui į draugės vestuvės, SODROS informacinės sistemos duomenimis, yra nuo 2022 m. lapkričio 22 d. įdarbintas Lietuvos įmonėje. Kilo pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo bei kvietėjos patikimumo, rekomenduojame vizos neišduoti“. Migracijos departamento konsultacijoje, atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nelegaliai Lietuvos Respublikoje. Nurodytus duomenis apie šį užsienietį Migracijos departamentas gavo 2023 m. sausio 24 d. raštu su prašymu uždrausti šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Įstatymo 133 str. 1 d.

3.3. Nustatyta, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda. Nurodytų baudų pareiškėjas, nėra sumokėjęs. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis dėl kurių jai atsisakyta išduoti vizą, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsienietei atvykti, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, vadovaujantis Tvarkos 9.2 p. buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Manome, kad pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikyta Tvarka (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius.

3.4. Nors pareiškėjas nurodo, kad turi ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, SODRA informacinės sistemos duomenimis, nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra įregistravęs, kad vykdo individualią veiklą. Pažymėtina tai, kad nors nuo 2021 m. birželio 1 d. yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , tačiau faktiškai jis nedirbo šioje įmonėje (jam nebuvo priskaityta jokio darbo užmokesčio) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), tai kad, pareiškėjas yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir joje įdarbintas, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad užsienietis turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

Teismas

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d. bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą.

5.1. Ambasada 2023 m. sausio 24 d., vadovaudamasi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu ir b punktu priėmė sprendimą (toliau – ir 2023 m. sausio 24 d. Sprendimas) atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.

5.2. Ambasada 2023 m. sausio 24 d. raštu informavimo Migracijos departamentą apie priimtą 2023 m. sausio 24 d. Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi, prašė įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei Šengeno informacinę sistemą (SIS), kadangi Ambasada priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.

5.3. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į Ambasados 2023 m. sausio 24 d. Sprendimą ir pateiktą informacinį raštą, 2023 m. kovo 5 d. Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT).

5.5. VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-6844-561/2023 pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą bei jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė keliskart pakartotinai. Teismas darė išvadą, jog Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pagrįstai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, SODRA informacinės sistemos duomenimis nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra įregistravęs, kad vykdo individualią veiklą. Teismas sutinka su Migracijos departamento pozicija, jog nors 2021 m. birželio 1 d. yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai jis nedirbo šioje įmonėje (jam nebuvo priskaityta jokio darbo užmokesčio nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), ir tai kad, pareiškėjas yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir joje įdarbintas, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamos veikos, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

5.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2119-662/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir VAAT 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prie kurio buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės K. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. vasario 7 d. Taip pat pareiškėjas pridėjo santuokos liudijimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinantį, kad pareiškėjas su minėtu asmeniu yra sudaręs santuoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių, o taip pat ir kitų prie patikslinto skundo pridėtų, įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

6.1. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunktyje nurodyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių. To paties straipsnio b) punktas reglamentuoja, jog vizą išduoti atsisakoma taip pat tada, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

6.2. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai.

6.3. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

6.4. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 punktą, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

7. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų – nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamo Sprendimo argumentai deklaratyvūs, Sprendimas nepagrįstas.

7.1. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

7.2. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 puslapiai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398- 442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2366/2012).

7.3. Ginčijamas Departamento Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, jog Ambasados 2023 m. sausio 24 d. Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Sprendime pažymėta, jog Ambasada nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Šengenos vizos išdavimo vykimui į darbo partnerės ir kvietėjos I. L. vestuves bei su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusių reikalų sutvarkymui (pastebėtina, kad užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės lygiai tokiu pačiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą). Ambasadai kilo pagrįstų abejonių tiek dėl kvietėjos, tiek dėl pareiškėjo patikimumo, jo tikrojo vykimo tikslo ir sąlygų; galima nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuteistas pagal LR BK 292 str. 2 d. Teismo paskirtą bausmę atliko 2020 m. balandžio 29 d. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) konsultacijos atsakyme nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) nurodė, jog kilo pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo bei kvietėjos patikimumo, rekomendavo vizos neišduoti. Migracijos departamento konsultacijoje, atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nelegaliai Lietuvos Respublikoje. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas LR ANK 417 str. 2 d ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda. Nurodytų baudų pareiškėjas, nėra sumokėjęs.

7.4. Departamento Sprendime nenustatyta pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (nėra duomenų, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, SODRA informacinės sistemos duomenimis, nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra įregistravęs, kad vykdo individualią veiklą. Pažymėtina tai, kad nors nuo 2021 m. birželio 1 d. yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai jis nedirbo šioje įmonėje (jam nebuvo priskaityta jokio darbo užmokesčio) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), tai kad, pareiškėjas yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir joje įdarbintas, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad užsienietis turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 9.2 p., kuriame nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą dėl to, kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo; nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

7.5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo teistas 2020 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo, tačiau paskirtą bausmę atliko. Taip pat pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus pagal Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimus pagal kuriuos pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. po 70 Eurų baudos, kurių jis nėra sumokėjęs. Pateiktame skunde pareiškėjas neneigia dėl paskirtos bausmės ir administracinių nuobaudų, tačiau, anot pareiškėjo, jis nebuvo Lietuvoje, kai jam paskirtos nuobaudos. Teismo vertinimu, vien tai, kad administracinės nuobaudos paskirtos tuo metu, kai pareiškėjo nebuvo Lietuvoje, nereiškia, jog jos paskirtos neteisėtai. Šiuo atveju nesvarbus paskirtų nuobaudų laikas, kadangi jos paskirtos už administracinius nusižengimus, kuriuos pareiškėjas atliko tuomet, kai buvo Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2023 m. kovo 5 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina Departamento Sprendime nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjui paskirtų administracnių nuobaudų. Be to, pareiškėjas šių administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs. Taip pat pagal į bylą pateiktą 2023 m. kovo 5 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį matyti, jog pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. pripažintas kaltu pagal BK 292 str. 2 d. Bausmė atlikta 2020 m. balandžio 29 d. Po teismo nuosprendžio pareiškėjas nurodė, jog atlikęs bausmę išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, jog po teismo nuosprendžio jis toliau gyveno Lietuvoje. Pažymėtina, jog Departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nelegaliai Lietuvos Respublikoje, todėl nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad galiojančių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė. Tai, kad šiuo metu praėjo dalis teistumo laikotarpio nereiškia, jog teistumas yra išnykęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nekviestionuoja pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas vertina, jog Departamentas Sprendime tinkamai nustatė pareiškėjo turimas administracines nuobaudas ir neišnykusį teistumą.

7.6. Kaip minėta, Departamentas nenustatė pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjas su šiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad turi Lietuvoje artimų ryšių su draugais, į kurių vestuves vyko, taip pat Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba nėščia pareiškėjo žmona. Pareiškėjo teigimu, jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios yra vadovas ir savininkas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų kartu su patikslintu skundu matyti, jog A. K. N. ir I. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Dėl šių asmenų santuokos sudarymo prašymas pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. I. L. pateiktame tarpininkavimo rašte dėl Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog kviečia pareiškėją į Lietuvą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. dėl dalyvavimo jos vestuvėse (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti Šengeno vizą kelionės tikslą nurodė kaip dalyvavimą draugų vestuvėse. Pateiktame prašyme prie papildomos informacijos apie kelionės tikslą pareiškėjas nurodė, jog ketina atvykti dėl verslo reikalų. Teismas akcentuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti draugų vestuvėse nereiškia, kad jam turėtų būti išduota Šengeno viza ar, kad jis turi socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Departamentas Sprendime nustatė, jog kilo pagrįstų abejonių tiek dėl kvietėjos, tiek dėl pareiškėjo patikimumo, jo tikrojo vykimo tikslo ir sąlygų; galima nelegalios migracijos grėsmė. Įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, jog I. L. teikė rekomendacinį laišką apie pareiškėją, VSAT su minėtu asmeniu nepavyko susisiekti ir patikslinti pareiškėjo atvykimo tikslo, Departamentas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 22S136632 grąžino pareiškėją į (duomenys neskelbtini), kadangi Lietuvoje jis gyveno pasibaigus leidimo laikinai gyventi laikotarpiui. Teismas sutinka su Departamento Sprendime nustatyta aplinkybe, jog kyla pagrįstų abejonių dėl kvietėjos patikimumo, kadangi nepavyko su ja susitikti, kad patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, taip pat pareiškėjas buvo įdarbintas Lietuvos įmonėje, todėl nėra aiškus tikrasis pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas. Šių abejonių pareiškėjas nepašalino, o į bylą pateikti įrodymai dėl kvietimo dalyvauti draugų vestuvėse nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai buvo tikrasis vykimo į Lietuvą tikslas. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat ir pateiktame skunde nepašalino abejonių dėl jo tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo.

7.7. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo ir jo vertimo į lietuvių kalbą matyti, jog pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė K. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjo sutuoktinė K. M. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. Pareiškėjo sutuoktinė skundo padavimo teismui dieną buvo nėščia. Kaip matyti pareiškėjo sutuoktinei leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindu, o prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ji buvo pateikusi Departamentui 2021 m. spalio 22 d. Prašymo teikimo metu, pareiškėjo sutuoktinė nurodė, jog yra netekėjusi. Departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, jog pareiškėjo sutuoktinė nepateikė duomenų apie pasikeitusią šeiminę padėtį, pagal Sodros išrašą ji negauna darbo užmokesčio, o pats santuokos liudijimas nėra patvirtintas pažyma Apostille, jis nebuvo pateiktas Departamentui. Iš Sodros išrašo matyti, jog valstybinio socialinio draudimo įmokos už K. M. nėra mokamos. Nors K. M. į bylą pateiktame laiške nurodė, jog jai reikia grįžti į Lietuvą dirbti, ji yra nėščia, o be vyro pagalbos bus labai sunku, tačiau pagal Sodros išrašą K. M. darbo užmokesčio negauna, pagal medicininius išrašus skundo padavimo teismui dieną buvo nėščia, pati nurodo, jog šiuo metu Lietuvoje negyvena, todėl tai kelia abejonių dėl pareiškėjo turimų ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Taip pat nėra aišku, ar į bylą pateiktas santuokos liudijimas yra tikras, kadangi jis nėra patvirtintas Apostille, jo originalas nebuvo pateiktas Departamentui, K. M. nepranešė Departamentui apie pasikeitusią šeiminę padėtį, o pateiktame laiške ji pati teigia, jog Lietuvoje negyvena. Nors pareiškėjas 2023 m. spalio 16 d. paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam ir Lietuvoje gyvenančiai jo sutuoktinei gimė sūnus, todėl jis būtų atskirtas nuo šeimos, tačiau į bylą pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjo sūnus gimė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, t. y. ne Lietuvoje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo sūnaus gimimo liudijime nurodyta, kad tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės K. M. nuolatinės gyvenamosios vietos adresas yra: (duomenys neskelbtini). Taigi, paties pareiškėjo pateikti duomenys apie sūnaus gimimą dar kartą patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjo sutuoktinė, nors ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau joje negyvena, sūnaus Lietuvos Respublikoje neaugina, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad tokiu būdu jis bus atskirtas nuo šeimos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo sutuoktine ir sūnumi tuo pačiu adresu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl Šengeno vizos išdavimo nebuvo teiktas dėl šeimos lankymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, Departamentas ginčijamame Sprendime tinkamai nenustatė pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

7.8. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios yra ir vadovas, ir savininkas, pažymėtina, jog jis nuo 2021 m. birželio 1 d. dirbo bendrovėje. Šios bendrovės direktoriumi paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., Departamentas nustatė, jog pareiškėjas bendrovėje nedirbo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 22 d. vykdo individualią veiklą. Pastebėtina, jog bendrovės įsteigimas nereiškia, kad pareiškėją sieja ilgalaikiai socialiniai ar ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Aukščiau nurodytais laikotarpiais pareiškėjas nedirbo, darbo užmokesčio negavo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjo vadovaujama bendrovė vykdo veiklą, ar, kad pareiškėjas vykdo kokią nors veiklą ir už tai gauna jis ar kiti asmenys darbo užmokestį. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjo darbas bendrovėje galėtų būti pagrindas išduoti Šengeno vizą.

7.9. Teismui, įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimo argumentai nėra deklaratyvūs, išsamiai išanalizuoti, susieti su taikomomis teisės aktų nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nenustatė Sprendimo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio nuostatų reikalavimams.

8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 23S23130 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

9. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. R. (V. R.indi) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                 Violeta Balčytienė

                                                                                                                       Rūta Miliuvienė                                                                                             

                                                                                                         Henrikas Sadauskas