Civilinė byla Nr. e2-136-1139/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-77-3-01568-2025-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.2.6.5

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

sekretoriaujant G. N., O. M.,

dalyvaujant ieškovės atstovei G. B.,

atsakovės atstovei D. N..

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo G. K., dėl žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

1.       ieškovė ADB „C. V. I. G.“ ieškiniu prašo iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos priteisti 253,95 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žala atsirado draudimo sutarties pagrindu ieškovui, kaip turto draudikui, atlyginus padarytą žalą butui, esančiam I. K. g. 7-8, Plungė, (2024-09-10 Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0475406), kuris buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu I. K., kuris priklauso Plungės rajono savivaldybei, tačiau 2002-07-31 Perdavimo – priėmimo aktu Nr. 6 Plungės rajono savivaldybė šį turtą patikėjimo teise perdavė valdyti Plungės rajono savivaldybės administracijai. Teigia, kad žalą sudaro lubų perdažymas, sienų apmušalų pakeitimas, virtuvės baldų permontavimas, patalpų valymas bei statybinių šiukšlių išvežimas. Ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo, t. y. nuo 136,74 Eur priteisimo, nes ši suma sudaro nusidėvėjimą.

2.       A. P. rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta reali žala. Paties buto apliejimo fakto neginčija, tačiau teigia, kad pagal faktą reali žala nėra kilusi: tapetai neatlipo, lubų dažai neatsilupo. Atsakovė yra visiškai įsitikinusi, jog apliejimas buvo minimalus, nesukėlęs faktinės žalos. Be to, jei ir buvo padaryta žala, nėra aiškus koks jos dydis, neaišku kaip atsakovė paskaičiavo žalos dydį.

3.       Teismo

4.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad neginčija fakto, jog iš buto, kuris priklauso Plungės rajono savivaldybei ir patikėjimo teise jį valdo Plungės rajono savivaldybės administracija, buvo aplietas butas Nr. 8, tačiau teigia, kad ieškovė neįrodė, kad realiai dėl to buvo padaryta žala. Apliejimas buvo nežymus, todėl pakako išdžiūti ir reali žala dėl to neatsirado. Ant virtuvės lubų nebuvo vanduo išsiliejęs, ant jų nefiksuota drėgmė. Nesutinka, kad reikalingas buvo baldų išmontavimas. V. R. centre fiksuotus buto duomenis matyti, kad virtuvės sienos ilgis – 2,74 m, plotis- 2,5 m., t. y. 6,85 kv. m., taigi durų ir sienos dalis, kuri klijuota plytelėmis, nebuvo išskaičiuota apskaičiuojant šios sienos remonto kaštus. Kyla pagrįstų abejonių dėl realios žalos ir jos dydžio. Draudimo bendrovė nesiėmė visų priemonių tinkamai nustatyti žalos mastą. Realiai pagal faktą žala nebuvo įvertinta. Nors draudimo bendrovė gavo SĮ „Plungės būstas“ raštą, tačiau pakartotinai nenuvyko į butą ir neįsitikino, kokia žala padaryta. Pateiktose nuotraukose nesimato, kad padaryta žala ir kad buvo būtina keisti tapetus ar perdažyti lubas. Be to, ieškovė neįrodė, kad dėmės ant lubų atsirado būtent dėl apliejimo, o ne dėl nusidėvėjimo ar kad jos nebuvo atsiradusios seniau. Ieškovės pateiktas buto apžiūros aktas yra abejotinas, nes nepateikė duomenų apie eksperto kompetenciją įvertinti žalą bei nustatyti jos dydį.

5.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Šalių atstovams neprieštaraujant, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a tu o j a :

Dėl dalies ieškinio byla nutrauktina. Likusi ieškinio dalis tenkintina iš dalies. 

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio

6.       Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).

7.       Ieškovė kartu su dubliku pateikė atsisakymą nuo dalies ieškinio, t. y. nuo 136,74 Eur. Nurodė, kad paskaičiuojant žalą nebuvo įvertintas turto nusidėvėjimas, todėl įvertinus turto nusidėvėjimą, kuris sudaro 35 proc. (136,74 Eur), likusi priteistina žala sudaro 253,95 Eur.

8.       Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio yra jos teisė, įstatymo ar šalių interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas priimtinas. Nesant tarp šalių ginčo, byla dėl šios ieškinio dalies – 136,74 Eur nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad pagal CPK 294 straipsnio nuostatas, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl žalos atlyginimo

9.       Byloje kilo ginčas dėl žalos, kurią draudikas sumokėjo kaip draudimą išmoką nukentėjusiajam, atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens.

10.       Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu ir tai įrodyti yra ieškovo pareiga. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

11.       CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos A. T. 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

12.       Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „C. V. I. G.“ ir R. B. 2024 m. rugsėjo 10 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0475406), pagal kurį buvo apdraustas butas, esantis adresu I. K. (toliau – Butas Nr. 8). 2024 m. spalio 1 d. vandeniu buvo sulietos R. B. priklausančio buto, esančio I. K., patalpos: vonia ir virtuvės dalis. Butas Nr. 8 buvo apgadintas išsiliejus vandeniui iš viršuje esančio buto, adresu I. K.. R. N. turto registro išrašu butas, esantis I. K. (toliau – Butas Nr. 11) nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybei, tačiau 2002 m. liepos 31 d. Perdavimo – priėmimo aktu Nr. 6 Plungės rajono savivaldybė šį turtą patikėjimo teise perdavė valdyti Plungės rajono savivaldybės administracijai (toliau – Atsakovė).

14.       Ieškovė apskaičiavo, kad apdraustų patalpų remonto kaina yra 480,39 Eur. Išskaičiavus 90 Eur išskaitą, draudėjai išmokėjo 390,69 Eur draudimo išmoką. Iš atsakovės prašo iš viso priteisti 253,95 Eur žalos (išskaičiavus 35 proc. nusidėvėjimą - 136,74 Eur). 

15.       Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. spalio 23 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka Nr. R24-3271. Atsakovė nesutiko su pretenzija ir nurodė, kad                                              2024 m. spalio 31 d. gavo informaciją iš SĮ „Plungės būstas“ darbuotojos J. G. (elektroninis laiškas), kad nuvykusi į butą, esantį I. K. g. 7-8, Plungė, nenustatė pažeidimų. Nurodė, kad lubų dažnai nėra atkibę, nėra sutrūkinėję, taip pat nesimato geltonių dėmių (pakitimų jokių dėl apliejimo nėra). Ant virtuvės sienos, kuri ribojasi su vonios patalpa, tapetai viršuje nėra atkibę ar pageltonavę. Tik apačioje matosi tapetų sujungimas atkibęs, kuris galėjo būti ir anksčiau. Pridėtos fotonuotraukos, kuriose fiksuotos vonios lubos, virtuvės siena, kuri ribojasi su vonios patalpa.

16.       Ieškovės pateiktame 2024 m. spalio 5 d. turto apžiūros akte užfiksuota, kad dėl apliejimo iš aukščiau esančio buto Nr. 11, buvo aplietas draudėjų butas Nr. 8 ir padaryta žala. Nurodyta, kad patalpose 8-3 ir 8-4 lubos g/b perdanga, glaistas, dažyta baltais emulsiniais dažais, matosi dėmės, dažų pakitimai. Nurodytas bendras kiekis - 10,16 kv.m, apgadintas plotas - apie 2 kv.m. Nurodyta, kad reikalingas perdažymas. Patalpoje 8-3 sienos tapetuotos, matosi išbrinkimai, kraštelių atsilipimai. Reikalingas 1-os sienos pertapetavimas. Nurodytas bendras plotas 6,45 kv.m, apgadinta apie 2 kv.m. Nurodyta paskutinė buto remonto data – 2014 m. Buto plotas 33,29 kv.m. Turto apžiūros aktą pasirašė ekspertas M. D. ir draudėjas A. B.. Žala ieškovės fiksuota ir nuotraukose.

17.       SĮ „Plungės būstas“ 2024 m. spalio 14 d. rašte Nr. D2-914, atsiųstame ieškovei, nurodyta, kad apie įvykį SĮ „Plungės būstas“ buvo informuota 2024 m. spalio 1 d., nedelsiant buvo nuvykta į butą, esantį I. K. g., ir pirminės apžiūros metu pastebėta, kad iš vonios lubų per perdangos sujungimą laša vanduo. Vonios lubų dažų apdaila neatsilupusi. Virtuvės lubose nesimato apibėgimo žymių ir sienų tapetai neatkibę. Patikrinus viršutinį butą Nr. 11, pagrindiniai namo stovo vamzdynai tvarkingi, gedimų nenustatyta. Tačiau vonios patalpoje esančio tualeto bakelio vandens teikimo santechnikos žarnelė praleido vandenį.

18.       Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija fakto, kad butas Nr. 8 buvo užlietas iš jai priklausančio buto, t. y. Nr. 11. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad iš buto Nr. 11 vanduo užliejo butą                 Nr. 8 dėl to, kad bute Nr. 11 tualeto bakelio vandens tiekimo santechnikos žarnelė praleido vandenį. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar realiai dėl užliejimo buvo padaryta žala, jei taip, tai kokio dydžio. 

20.       Atsakovė teigia, kad faktiškai žala nebuvo padaryta, nes išdžiūvus vandeniui, ant vonios, virtuvės lubų bei virtuvės sienos, kuri ribojasi su vonia, neliko jokių dėmių, nors matyti atlipę tapetai, tačiau teigia, kad tai galėjo būti ir iš anksčiau. Savo argumentus atsakovė grindžia SĮ „Plungės būstas“ pateikta informacija (elektroniniu laiškas, rašytas 2024 m. spalio 31 d.), nuotrauka, kur užfiksuota, kad tikrinant virtuvės lubas, drėgmė nenustatyta (atsiliepimo 6 psl.), taip pat nuotraukomis, darytomis buto Nr. 8 virtuvėje ir vonioje.

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus apie žalos padarymą. Pateikė nuotraukas, kuriose fiksuota drėgmė 16,1 proc., 4,7 proc. (vonios lubų) (Nuotraukos Nr. 1-2). Fiksuoti vonios lubų nelygumai (Nuotrauka Nr. 4-7). Nuotraukoje Nr. 11 fiksuota virtuvės siena, kuri ribojasi su vonia, matosi kampo nelygumai. Nuotraukose Nr. 15-20 fiksuota minėtos virtuvės sienos drėgmė 5,0 proc., 4,8 proc., 2,3 proc., 5,7 proc., 1,6 proc., Taip pat matyti atkibę tapetai (ties durų stakta). Nuotraukose Nr. 22-23 taip pat matyti tapetų nelygumai. Iš bendro virtuvės sienos vaizdo matyti, kad sienoje yra durys bei dalis sienos yra išklijuota plytelėmis. Prie sienos apačioje ir viršuje yra virtuviniai baldai (Nuotrauka Nr. 24). Turto apžiūros akte nurodyta, kad būtent dėl apliejimo iš aukščiau esančio buto Nr. 11, buvo aplietas butas Nr. 8 ir nekilnojamajam turtui padaryta žala. Atsakovės pateiktose nuotraukose taip pat matyti vonios lubų nelygumai, o virtuvėje ant sienos, kuri ribojasi su vonia, matyti tapetų nelygumai, dėmės (ties plytelėmis, durų stakta viršuje).

22.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad žala visiškai nebuvo padaryta. Byloje objektyviais rašytiniais įrodymai, nuotraukomis, patvirtinančiomis, kad buvo nustatyta tiek vonios lubų, tiek virtuvės sienos drėgmė bei nelygumai, fiksuoti ir dalis atkibusių tapetų, įrodyta, kad vis tik žala buvo padaryta. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti, kad dėmės ir kiti trūkumai atsirado būtent po užliejimo. Buto apžiūros akte nurodyta, kad pažeidimai atsirado būtent po užliejimo. Butą apžiūrėjo ekspertas M. D.. Ieškovė nurodė, kad jų draudimo bendrovė yra sudariusi sutartį su UAB „SMART CLAIMS“ – draudimo žalų profesionalais, ir pateikė UAB „SMART CLAIMS“ pranešimą, kad bendrovės partneris-ekspertas M. D. turi 10 metų darbo patirtį su statybos/nekilnojamojo turto, transporto žalomis, kad jis turi aukštąjį statybos inžinerinį išsilavinimą. Nors ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių šio eksperto kvalifikaciją, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju turto apžiūros aktas nėra ekspertizės aktas, o rašytinis įrodymas ir teismas, įvertinęs šį įrodymą, neturi pagrindo abejoti jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra patvirtintos ir nuotraukomis, įrodančiomis, kad tiek vonios lubos, tiek virtuvės siena, kuri ribojasi su vonia, buvo drėgnos, kad jose yra nelygumai, vietomis atlipę tapetai. 

23.       Šiuo atveju teismas neturi pagrindo remiantis atsakovės pateiktomis nuotraukomis, kuriose, beje, taip pat matyti lubų ir sienų (tapetų) nelygumai, bei SĮ „Plungės būstas“ pateikta informacija daryti priešingą išvadą. Pirma, SĮ „Plungės būstas“ yra Plungės savivaldybei priklausanti įmonė, todėl gali būti suinteresuota nurodyti jai palankius duomenis. Antra, užlietą butą apžiūrėjo                     SĮ „Plungės būstas“ darbuotoja, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie šios darbuotojas (J. G.) kompetenciją įvertinti žalos padarymo faktą. Be to, iš SĮ „Plungės būstas“                             2024 m. spalio 14 d. rašto Nr. D2-913, adresuoto ieškovei, nustatyta, kad SĮ „Plungės būstas“ buto, esančio I. K., savininkas 2024 m. spalio 1 d. informavo apie įvykį, ir nedelsiant buvo nuvykta į vietą, t. y. tą pačią dieną ir fiksavo, jog per perdangos sujungimą laša vanduo. Nors pažeidimų dėl apliejimo nenustatė, tačiau tai nepaneigia fakto, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio, trūkumai (pažeidimai) negalėjo atsirasti (išryškėti ir pan.).  2024 m. spalio 5 d. atliekant buto apžiūrą ekspertas vis tik nustatė apgadinimus, kuriuos užfiksavo drėgmės matuokliu (drėgmė fiksuota po penkių dienų), nuotraukomis bei surašė turto apžiūros aktą. Taigi drėgmė nebuvo dingusi per keletą dienų, vadinasi, ir trūkumai ar sugadinimai galėjo išryškėti vėliau, t. y šiek tiek išdžiūvus luboms ir sienoms. Minėta, kad teismas šiais duomenimis neturi pagrindo abejoti. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad žala visiškai nebuvo padaryta, atsakovė nepateikė.

24.       Taigi nustačius, kad butas, esantis I. K., buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto ir dėl to buvo patirti nuostoliai, sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovė yra atsakinga už žalos atsiradimą, todėl jiems tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis), nes atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jai priklausančio buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jų bute esanti įranga/technika, nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

25.       Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tokiuose ginčuose žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos A. T. 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taikant tokį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkūrimo sąnaudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sąnaudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę.

26.       Atsakovė nesutiko su paskaičiuotu žalos dydžiu. Tvirtino, kad ieškovė neįrodė, kad reikalinga perdažyti virtuvės lubas, taip pat paskaičiuojant virtuvės sienos plotą, ant kurios reikalinga pakeisti naujus sienų apmušalus, neaišku ar išskaičiavo durų ir sienų plytelių plotą. Nesutinka, kad reikalingas ir baldų permontavimas.

27.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, iš dalies sutinka su atsakove, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis nėra visiškai pagrįstas įrodymais.

28.       Ieškovė pateikė duomenis kaip buvo apskaičiuota 390,69 Eur dydžio žala (turto remonto sąmata). Turto apžiūros akte nurodyta, kad dėl apliejimo reikalinga perdažyti vonios ir virtuvės lubas (patalpos 8-3 (virtuvė) ir 8-4 (vonia)) bei pertapetuoti vieną sieną, esančią patalpoje 8-3. Iš pateiktos sąmatos nustatyta, kad lubų dažymas sudarė 193,04 Eur (neįvertinus nusidėvėjimo) už 10,16 kv.m. Iš buto plano nustatyta, kad virtuvės plotas (patalpa 8-3) yra 7,42 kv. m., o vonios (patalpa 8-4), 2,74 kv.m, taigi pagal sąmatą paskaičiuotas visų vonios ir virtuvės lubų perdažymas. Iš buto, esančio I. K., plano matyti, kad pažymėtos patalpos 8-3 (virtuvė) ir 8-4 (vonia) ribojasi. 

29.       Atsakovė nesutinka, kad reikalinga buvo perdažyti ir virtuvės lubas, nes jose nebuvo fiksuota drėgmė. Sutiktina su atsakove, kad duomenų, jog lubose buvo nustatyta drėgmė, nėra, tačiau ieškovės pateiktose nuotraukose, turto apžiūros akte yra fiksuotas ir virtuvės lubų sugadinimas, nuotraukose fiksuoti sugadinimai ties sujungimu su siena viršuje (Nuotraukos Nr. 17, 20). Be to, įvertinus tai, kad užliejimas buvo iš viršutinio aukšto, buvo užlietos vonios lubos, virtuvės siena – ant kurios keliose vietose nustatyta drėgmė, tik patvirtina, kad virtuvės lubos taip pat dėl užliejimo buvo apgadintos.

30.       Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė įrodė, kad virtuvės luboms dėl užliejimo taip pat buvo padaryta žala, dėl ko būtina lubas perdažyti. Pažymėtina, kad nors matyti minimalūs pažeidimai (ties sujungimu su siena), tačiau nepaisant to, perdažyti būtina visas lubas.

31.       Atsakovė taip pat ginčija ir ieškovės paskaičiuotą virtuvės sienos, ant kurios reikalinga pakeisti sienų apmušalus, plotą. Teigia, kad neaišku ar buvo išskaičiuotas durų ir plytelių, kurios užklijuotos ant tos pačios sienos, plotas, be to, teigė, kad virš durų iš viso nebuvo tapetų.

32.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su atsakove, kad ieškovės paskaičiuotas sienos, kuriai reikalinga pakeisti sienų apmušalus, plotas neatitinka byloje pateiktų objektyvių duomenų.

33.       Turto apžiūros akte nurodyta, kad būtina „pertapetuoti“ vieną sieną – 6,45 kv.m. Sąmatoje paskaičiuota sienos apmušalų pakeitimas – plotas 6,45 kv.m. – 109,65 Eur neįvertinus nusidėvėjimo. 2024 m. lapkričio 26 elektroniniame laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad reikalingas plotas buvo paskaičiuotas pagal faktą. Tačiau taip pat laiške nurodė, kad pagal buto planą sienos plotas neišskaičiavus durų yra 6,96 kv. m, o sąmatoje nurodytas plotas yra 6,45 kv.m. Remdamasi šiais duomenimis, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad paskaičiuotas sienos plotas yra mažesnis nei visos sienos plotas, todėl tai patvirtina, kad buvo išskaičiuotas durų plotas, ką pasak jos, patvirtina ir 2024 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške nurodyta informacija, kur buvo patikslinta, kad durų plotas nėra įskaičiuotas. Ar buvo išskaičiuotas plytelių plotas, negalėjo paaiškinti. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad daugiau teismui jokių įrodymų neteiks.

34.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad reikalinga pakeisti virtuvės sienos, kuri ribojasi su vonios patalpa, sienų apmušalus 6,45 kv.m. Nors ieškovė elektroniniame laiške, siųstame ieškovei 2024 m. lapkričio 26 d. nurodė, kad paskaičiuotas plotas pagal faktą, tačiau taip pat nurodė, kad pagal planą minimos sienos plotas yra didesnis nei eksperto nurodytas tvarkomas sienos plotas. Ir tai, pasak ieškovės atstovės, patvirtina, kad buvo išskaičiuotas durų plotas. Tačiau tokios aplinkybės prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams.

35.       Ieškovė iš esmės nurodydama visą virtuvės patalpos sienos, kuri ribojasi su vonios patalpa, plotą (6,96 kv.m.), remiasi VĮ Registrų centras duomenimis – buto planu. Atsakovė taip pat teigdama, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo šios sienos remontuotiną plotą taip pat remiasi tuo pačiu planu ir teigia, kad bendras šios sienos plotas yra 6,85 kv.m (ilgis – 2,74 m, plotis- 2,5 m).

36.       Iš buto plano nustatyta, kad sienos, kuri ribojasi su vonia ilgis iš viso yra 2,48 m., o aukštis, plane pažymėtas „H“, yra 2,54 m, taigi sienos plotas iš viso pagal planą yra 6,2992 kv.m, suapvalinus 6,30 kv.m. (2,48 m x 2,54 m), o ne 6,96 kv.m. kaip nurodė ieškovės atstovė ir ne 2,85 kv.m, kaip teigė atsakovės atstovė. Pažymėtina, kad plane nurodytas skaičius 2,74 yra patalpos 8-4 bendras plotas (vonios plotas). Įvertinus šią aplinkybę, nelogiška, kad sienos, kurios apmušalus reikalinga pakeisti, plotas yra faktiškai didesnis (6,45 kv.m), nei pagal planą nurodytas šios sienos visas plotas (6,30 kv.m). Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ir neteikė teismui papildomų duomenų, kad faktiškai visos sienos plotas skiriasi nuo plane nurodyto. Išskyrus turto apžiūros akte nurodyto sienos ploto, kurį reikalinga remontuoti, kitų duomenų nėra. Be to, ieškovės atstovė, įrodinėdama žalos dydį, rėmėsi ir plane nurodytu plotu, kurį neteisingai nurodė – 6,96 kv.m. 

37.       Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju ieškovės virtuvės sienos ploto, kuriam reikalinga pakeisti sienų apmušalus, paskaičiavimas neatitinka tikrovės. Tiek iš buto plano, tiek iš nuotraukų bei ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, nustatyta, kad sienoje, kurios apmušalus reikalinga pakeisti, yra įmontuotos durys, taip pat dalis sienos yra klijuotos plytelėmis. Taigi, siekiant tinkamai apskaičiuoti sienos plotą, būtina atimti durų bei plytelių plotą. 

38.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad standartinių durų plotas yra apie 2,00 m                 (1m x 2m), todėl niekaip negali būti, kad ieškovė išskaičiavo durų plotą, kuris, pasak ieškovės skaičiavimų, sudarytų apie 0,51 kv.m. (6,96 kv.m - 6,45 kv.m.). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jokių papildomų įrodymų neteiks ir remiasi standartinių durų, kurios yra statomis įprastai viduje, matmenimis.

39.       Teismas, įvertinęs ieškovės paskaičiavimus, t. y. kad reikalinga pakeisti sienų apmušalus                    6,45 kv.m sienos plotui iš bendro 6,69 kv.m. ploto, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog buvo išskaičiuota sienos dalis, kuri padengta plytelėmis, t. y. 0,51 kv.m, tačiau akivaizdu, kad nebuvo išskaičiuotas durų plotas. Iš buto plano nustatyta, kad sienos dalies, kurioje yra durys, plotas sudaro 2,10 kv.m (0,85 m ilgis x 2,48 m aukštis). Remiantis viešais duomenimis bei atsakovės argumentais, teismas daro išvadą, kad standartinių vidaus durų į kambarį, virtuvę (mažiausių) su apvadais plotas įprastai sudaro apie 2 kv.m. (200x80, minimalūs apvadai - 6 cm iš kiekvienos pusės).

40.       Taigi iš bendro sienos, kurios apmušalus reikalinga pakeisti, ploto (6,30 kv.m.), tikslinga neįskaičiuoti durų (2.0 kv.m), bei plytelių (0,51 kv.m.), ploto. Taigi sienos, kuriai reikalinga pakeisti sienos apmušalus, plotas sudaro 3,79 kv.m. Pagal sąmatą vieno kvadrato sienų apmušalų pakeitimo kaina nurodyta 17 Eur, taigi virtuvės sienos apmušalų keitimo suma būtų ne 109,65 Eur, kaip nurodyta sąmatoje, o 64,43 Eur, neįvertinus nusidėvėjimo.

41.       Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentą, kad virš durų nėra sienų apmušalo, nurodo, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog virš durų, priešingai nei teigia atsakovė, yra sienų apmušalai. Pirma, ieškovė, atsakydama į atsakovės paklausimą, 2024 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške nurodė, kad virš durų tapetai yra. Nuotraukose taip pat akivaizdžiai yra užfiksuota, kad virš durų yra tapetai (Nuotrauka Nr. 17).

42.       Nesutiktina su atsakove, kad nepagrįstai paskaičiuotas ir baldų permontavimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, to neginčija ir atsakovė, kad šalia virtuvės sienos, kurios apmušalus reikalinga pakeisti, yra sumontuoti baldai, todėl akivaizdu, kad norint tinkamai pakeisti sienos apmušalus bei nudažyti virtuvės lubas, yra būtina išmontuoti prie minėtos sienos esančius baldus ir atgal juos sumontuoti. Todėl teismas laiko, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo virtuvės baldų permontavimą. Dėl papildomų darbų išlaidų, kurias sudaro 55 Eur, ginčo nebuvo.

43.       Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš viso buto remontui reikalinga suma sudaro 253,95 Eur. Konkrečiu atveju, nors ieškovė draudėjai išmokėjo 390,69 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau faktiškai įrodė, kad reali žala, išskaičiavus nusidėvėjimą, sudaro ne 253,95 Eur, o 224,55 Eur (bendra sąmatos suma būtų 435,47 Eur, o įvertinus 35 proc. nusidėvėjimą bei atlikus 90 Eur išskaitą, remonto sumą sudaro 224,55 Eur).

44.       Atsižvelgus į tai, ieškovės prašomas priteisti žalos dydis mažintinas ir iš atsakovės priteistinas žalos dydis, kurį realiai patyrė ieškovė, t. y. 224,55 Eur, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kuriai priklausančiame bute buvo užliejimo židinys, kompensuotų nurodytą sumą. Savo ruožtu, atsakovė turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovei. Kita ieškinio dalis laikytina neįrodyta ir atmestina kaip nepagrįsta.

45.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys laikomas iš dalies įrodytu, todėl tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 224,55 Eur žalos atlyginimas (CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

46.       Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 224,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus iš dalies (88 procentus), proc.), iš atsakovės priteistina 19,36 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu

nusprendžia:

Priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“  atsisakymą nuo ieškinio dalies – 136,74 Eur atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai ir dėl šios dalies civilinę bylą nutraukti.

Likusią ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188714469, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“, , naudai:

-       224,55 Eur (su šimtus dvidešimt keturis Eur, 55 ct) žalai atlyginti;

-       5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2025 m. rugsėjo 11 d., iki sprendimo visiško įvykdymo.

-       19,36 Eur (devyniolika Eur 36 ct) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus pateiktas originalias nuotraukas grąžinti atsakovei J. P..

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja         Ilona Rimkuvienė