Civilinė byla Nr. e2A-818-921/2026

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00973-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 100 Eur skolą, 243,60 Eur delspinigius, 14 500 Eur negautas pajamas (nuostolius, žalos atlyginimą), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovei ne kartą buvo teikti raginimai padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Ieškovas laikė, kad atsakovė vienašališkai inicijavo sutarties nutraukimą, dėl ko turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (negautas pajamas (žalą). 

3.       Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovas nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovo teigimu, tai paneigia su ieškiniu pateikti susirašinėjimai.

4.       Atsakovės pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 5 445 Eur nuostolius, 12,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašomi priteisti nuostoliai susidarė ieškovui neperdavus atsakovei statybos darbų žurnalų ir kitos išpildomosios dokumentacijos. Atsakovė, neturėdama šių dokumentų statybos užbaigimo procedūroms atlikti, privalėjo pirkti statinių ekspertizės paslaugas, kurios bendrai kainavo 5 445 Eur. Pažymėjo, jog dėl atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių yra kaltas ieškovas, kuris privalo atlyginti atsakovei padarytą žalą.

5.       Atsakovė atsiliepimu nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovei 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 23-11 nurodytų statybos darbų vadovo paslaugų nesuteikė. Atsakovės darbuotojai vykdė tiek statybos darbų vadovo funkcijas, tiek statybos darbų statybos objektų statybos užbaigimo procedūras. Atsakovė pati rengė dokumentus šioms procedūroms atlikti, pateikė prašymus išduoti statybos užbaigimo aktus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Atsakovė pažymėjo, kad nuo 2023 m. lapkričio 8 d. apribojo ieškovo galimybę pildyti ir (ar) pasirašyti elektroniniuose statybos darbų žurnaluose kaip statybos darbų vadovo funkcijas vykdančiam subjektui, kuris tokių funkcijų iš tiesų faktiškai neatliko. Šias funkcijas buvo pavesta atlikti kitiems asmenims, ieškovui atsisakius jas atlikti. Pažymėjo, kad prašydamas priteisti negautas pajamas iš atsakovės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos. Ieškovo negautas pajamas lėmė ne atsakovės veiksmai, o paties ieškovo netinkamas paslaugų sutarties vykdymas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Atsakovei iš ieškovo priteisė 5 445 Eur nuostolių atlyginimą, 12,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 122 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovę iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. siejo darbo teisiniai santykiai, kurie ieškovo prašymu pasibaigė nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas, kaip atsakovės darbuotojas, atliko statybos darbų vadovo funkcijas statybos darbų objektuose adresais: (duomenys neskelbtini). Nutrūkus darbo teisiniams santykiams su ieškovu, atsakovė pasiūlė ieškovui tęsti ir užbaigti vykdytas statybos darbų vadovo funkcijas statybos darbų objektuose pagal paslaugų teikimo sutartį. Sutartimi šalys susitarė, kad už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas atsakovė ieškovui sumokės sutartyje nustatyta tvarka sutarto dydžio užmokestį (sutarties 3.1 punktas). Sutartimi šalys susitarė dėl apmokėjimo terminų (sutarties 3.4 punktas). Šalys sutartį pasirašė 2023 m. rugsėjo 18 d. 2023 m. lapkričio 24 d. ieškovas pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 23-11, 2 100 Eur sumai už suteiktas projektinius-konstruktorinius darbus (statybos vadovo funkcijos, statybos darbų žurnalų pildymas).

8.       Teismas, vertindamas sutartį bei visus kitus rašytinius įrodymus, pripažino, jog šalys yra profesionalai statybos srityje, todėl sprendė, kad nėra pagrindo vieną ar kitą šalį, veikiančią pagal paslaugų sutartį, pripažinti silpnesne, jos atžvilgiu taikyti išskirtinę teisių apsaugą.

9.       Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, nustatė, kad priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 5 445 Eur nuostolius, kurie susidarė dėl to, kad ieškovas neperdavė atsakovei statybos darbų žurnalų ir kitos išpildomosios dokumentacijos ir atsakovė, neturėdama šių dokumentų statybos užbaigimo procedūroms atlikti, privalėjo pirkti statinių ekspertizės paslaugas. Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovė pateikė ieškovui prašymą grąžinti dokumentus, kurie buvo perduoti, tačiau ieškovas atsakovės prašymus ignoravo.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei neperdavė trijų statybos darbų objektų – (duomenys neskelbtini) – popierinių statybos darbų žurnalų, kurių atkurti galimybės nebuvo, todėl atsakovė, kaip alternatyvą neišlikusiems statybos darbų žurnalams, privalėjo VTPSI pateikti statybos objektų, nurodytų statinių ekspertizių aktus. Atsakovė pas UAB „Banduva” užsakė minėtų trijų statybos darbų objektų statinio ekspertizių atlikimą, už kurį sumokėjo 5 445 Eur su PVM sumą. Teismas vertino, kad ši suma laikytina atsakovės patirtais tiesioginiais nuotoliais, kuriuos atsakovė patyrė dėl neteisėtų ieškovo veiksmų (neveikimo). Teismas pripažino, kad tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, nuostoliai yra konkretūs, aiškūs, apibrėžti. Todėl teismas tenkino priešieškinį ir atsakovei iš ieškovo priteisė 5 445 Eur nuostolių atlyginimą.

11.       Spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teismas sprendė, kad ieškovas atsakovei turi mokėti 12,50 proc. metines palūkanas už priteistą 5 445 Eur sumą, skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

12.       Teismas, spręsdamas dėl ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovės 2 100 Eur dydžio skolos ir 243,60 Eur dydžio delspinigių, nustatė, kad ieškovas šią sumą prašo priteisti pagal atsakovei išrašytą 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 23-11, už ieškovo nurodytas suteiktas projektinius-konstruktorinius darbus (statybos vadovo funkcijos, statybos darbų žurnalų pildymas).

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovu, pasibaigus darbo teisiniams santykiams nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., tarėsi dėl darbų vadovo funkcijų vykdymo ir statybos užbaigimo procedūrų funkcijų vykdymo paslaugų teikimo keturiuose statybos darbų objektuose. Sutartimi šalys buvo susitarusios, kad ieškovas atsakovei suteiks statybos darbų vadovo paslaugas bei statinio užbaigimo procedūrų vykdymo paslaugas. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, konstatavo, jog ieškovo daryti įrašai statybos darbų žurnale yra atlikti ne darbų metu, o daug vėliau. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo jau neatliko statybos darbų vadovo pareigų patvirtina tuo laiku sudaryti atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktus darbus. Atliekant statybos vadovo funkcijas atsakovės vardu veikė ne ieškovas, o atsakovės paskirtas kitas asmuo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 23-11 nurodytų paslaugų suteikimą pagrindžiančių dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrindė suteiktų paslaugų fakto, nepateikė suteiktų paslaugų detalizacijos, nenurodė, kokių konkrečiai darbų vykdymą po darbo sutarties pasibaigimo statybos darbų objektuose ieškovas prižiūrėjo, kokių statybos darbų atitiktį patvirtino statinio projektui po darbo sutarties pasibaigimo paslaugų sutarties pagrindu. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė.

14.       Teismas, spręsdamas dėl ieškiniu prašomų priteisti iš atsakovės 14 500 Eur negautų pajamų, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo įpareigoja teismą taikyti žalos atlyginimo institutą. Ieškovas, teismo vertinimu, negautas pajamas kildina iš sutartyje nustatyto atlyginimo, kurį atsakovė turėjo sumokėti tuo atveju, jeigu ieškovas būtų tinkamai atlikęs darbą pagal sutartį ir įvykdęs statinių nurodytų paslaugų sutarties 1.1.1 punkto a, b, c, d papunkčiuose užbaigimo procedūras. Atsakovė teigė, jog ieškovas neatliko sutarto darbo (statinio užbaigimo procedūrų funkcijų vykdymo), todėl atlyginimo už neatliktas paslaugas negavimas negali būti siejamas su ieškovo negautomis pajamomis.

15.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad: ieškovas nedalyvavo vykdant dviejų objektų ((duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimo procedūras, o statybos vadovo pareigas juose atliko kiti atsakovės paskirti asmenys; objekto (duomenys neskelbtini), užbaigimo procedūra yra sustabdyta, tačiau ieškovas taip pat nedalyvavo šio objekto statybos užbaigimo procedūrų vykdyme, priešingai, trukdė atsakovei pradėti procedūrą, negrąžindamas jam perduotų dokumentų; objekto (duomenys neskelbtini), procedūra yra sustabdyta dėl nustatytų darbų trūkumų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų vykdęs šio objekto statybos vadovo funkcijas, priešingai, nustatyta, kad jas atliko kiti asmenys.

16.       Teismas, konstatavo, kad byloje įrodytos aplinkybės, jog ne atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, vykdydama paslaugų sutartį, o ieškovas netinkamai vykdė paslaugų sutartį, negrąžindamas atsakovei statybos darbų žurnalo bei atlikdamas įrašus statybos darbų žurnale, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nevykdant paslaugų sutarties, ieškovas neprisidėjo prie statybos užbaigimo proceso tinkamo įgyvendinimo, todėl ieškovui nepriteistinas atlyginimas už tokią paslaugą. Konstatavęs, jog ieškovas pats netinkamai vykdė sutartį, atsakovei pačiai atlikus užbaigimo procedūras, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir atsakovės civilinei atsakomybei kilti dėl ieškovo negautų pajamų atlyginimo.

17.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad teikiant priešieškinį sumokėjo 122 Eur žyminį mokestį bei 2 000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentais:

18.1.                      Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Teismas nesiėmė iš esmės išsiaiškinti tikrųjų sutarties pasirašymo motyvų, pagrindo, abiejų šalių siekiamybės, o nuklydo į labai siaurą atskirų ir pavienių sutarties sąlygų aiškinimąsi. Tokiu būdu teismo sprendimas yra neobjektyvus, neišsamus, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Ieškovas pažymi, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė) atsakovės atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį visa apimtimi.

18.3.                      Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį. Atsakovė pati perdavė statybinę dokumentaciją (taip pat ir statybos darbų žurnalus) ieškovui objektų ((duomenys neskelbtini)), todėl ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl atsakovės neveikimo ar netinkamo veikimo (atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu dėl sutarties vykdymo), bei vienašališkų atsakovės atliekamų veiksmų užsakant statinių ekspertizes (prieš teikdama ekspertizių užsakymus, atsakovė ieškovui neteikė prašymo dėl statybos darbų žurnalų susigrąžinimo, neinformavo ieškovo dėl sutarties nutraukimo). Atsakovė veikė savo rizika. Statinių ekspertizių užsakymui atsakovė negavo patvirtinimo (suderinimo) iš objektų administratoriaus UAB „Civinity namai Klaipėda“. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad užsakytų statinių ekspertizių pagrindu nebuvo įgyvendintos objektų užbaigimo procedūros, o gautos komisijos narių pastabos buvo susijusios su netinkamu Techninių darbų projektų parengimu. Todėl darytina išvada, kad atsakovės ekspertizių užsakymas buvo perteklinis, nereikalingas. Net ieškovui į bylą pateikus statybos darbų žurnalus, atsakovė iki šiol neįgyvendino statybos užbaigimo objekte (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad objektų užbaigimo vėlavimas, nuostoliai, žala kilo tik dėl atsakovės netinkamo elgesio. Todėl teismas priešieškinį turtėjo atmesti.

18.4.                      Teismas nepagrįstai netyrė aplinkybių, kad atsakovė galimai klastojo įsakymus, kuriais buvo skiriami objektų statinio statybos vadovai.

18.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas faktiškai atsakovei neatliko jokių veiksmų, nesuteikė jokių paslaugų.

19.       Atsiliepimu atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Priešingai, teismas sprendime yra pasisakęs dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo, o sprendimo motyvai bei išvados aiškūs, pagrįsti bylos duomenų analize ir vertinimu.

19.2.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas po paslaugų sutarties pasirašymo būtų vadovavęs statybos darbams, koordinavęs statinio statybos darbų vykdymą, darbo vadovų veiklą statinio normatyvinę kokybę ir kt. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kodėl atsakovei kilo pareiga sumokėti atlyginimą ieškovui net tuo atveju, kai buvo nustatyta, jog ieškovas neatliko jokio statybos normatyvinių dokumentų pildymo ir rengimo paslaugų, neorganizavo statybos užbaigimo procedūros, o pareikalavus grąžinti statybos darbų žurnalus, jų negrąžino. Ieškovui neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog ieškovui atlyginimas pagal paslaugų sutartį nepriklauso.

19.3.                      Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, jog ieškovas yra pats atsakingas dėl netinkamo sutarties vykdymo.

19.4.                      Ieškovas skunde nepagrįstai tvirtina, jog atsakovei prašomų priešieškiniu išlaidų nebūtų reikėję patirti, jeigu atsakovė būtų statybos darbų žurnalų paprašiusi ieškovo. Atsakovė dar iki ginčo teisme prašė ieškovo statybos darbų žurnalų, tačiau ieškovas jų negrąžino, o grąžino tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl negrąžino atsakovei statybos darbų žurnalų. Byloje nustatyta, jog atsakovė išlaidas patyrė dėl ieškovo laiku negrąžintų statybos darbų žurnalų. Siekiant gauti statybos užbaigimo aktus, vietoje trūkstamų žurnalų teko pateikti ekspertizės aktus.

19.5.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo neinformuotas daugiabučių namų administratorius, todėl ekspertizės yra negaliojančios ir prieštaraujančios teisės aktams. Nėra įrodymų, kad namų administratorius nebuvo informuotas apie tai, kad prie prašymo išduoti statybos užbaigimo aktą, buvo pateikti ne statybos darbų žurnalai, o ekspertizės. Ekspertizės buvo pateiktos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašant išduoti statybos užbaigimo aktus ir tokių prašymų pagrindu surašyti objektų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užbaigimo aktai. Tai reiškia, kad kompetentingoms institucijoms nekilo abejonių dėl ekspertizės galiojimo ir turinio. Objekto (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas nėra užbaigtas ne dėl to, kad ekspertizė negaliojanti, o dėl nustatytų darbų trūkumų, už kuriuos atsakingas pats ieškovas. Ieškovo netinkamas paslaugų sutarties vykdymas lėmė atsakovės nuostolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai vykdė paslaugų sutartį. Pateikti elektroniniai laiškai nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys įsipareigojimų vykdymą.

19.6.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė klastojo įsakymus, kuriais buvo skiriami objektų statinio statybos vadovai. Ieškovas, norėdamas įrodyti, jog jis atliko statinio statybos vadovo funkcijas, privalėjo tai įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, jog atskirais laikotarpiais objektų statinių statybos vadovai buvo kiti asmenys ne ieškovas, jie dalyvavo ir statybos užbaigimo procedūros metu. Statinio statybos vadovo paskyrimas gali būti reglamentuotas keliais įsakymais, kurie vienas kitam neprieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo eisminius argumentus, juos papildo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų, atmetimu

23.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), todėl jo ieškinys turėjo būti patenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti, juos laiko nepagrįstais.

24.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, kurie ieškovo prašymu nutraukti nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Pasibaigus darbo santykiams, atsakovė pasiūlė ieškovui toliau vykdyti statybos darbų vadovo funkcijas objektuose pagal paslaugų teikimo sutartį. Ši sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2023 m. rugsėjo 18 d.

25.       Ieškovas, grįsdamas reikalavimą dėl 2 100 Eur skolos priteisimo, rėmėsi 2023 m. lapkričio 24 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 23-1. Sąskaitoje nurodyta, kad ieškovas keturiuose objektuose atliko projektinius-konstrukcinius darbus (vykdė statybos vadovo funkcijas, pildė statybos darbų žurnalą).

26.       CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 100 Eur skolą, privalėjo įrodyti, kad atliko sąskaitoje faktūroje nurodytus projektinius-konstrukcinius darbus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas ne tik nenurodė, kokius konkrečius darbus atliko, tačiau ir nepateikė jokių jų atlikimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas apeliaciniame skunde šios išvados neginčijo ir nenurodė jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių duomenų vertinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant duomenų apie ieškovo atliktus darbus, nurodytus sąskaitoje faktūroje, atmetė ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

27.       Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 14 500 Eur negautų pajamų, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kaip apskaičiavo šią sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas negautas pajamas kildina iš paslaugų teikimo sutartyje nustatyto atlyginimo, kurį atsakovė būtų privalėjusi sumokėti, jei paslaugų teikimo sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. jei ieškovas būtų suteikęs paslaugas ir užbaigęs statinių pridavimo procedūras (žr. paslaugų teikimo sutarties 1.1.1 ir 3.1 papunkčius). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pagrįstai vertino vadovaudamasis civilinės atsakomybės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250 straipsniai).

28.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad: 1) ieškovas nedalyvavo vykdant dviejų objektų ((duomenys neskelbtini)) statybos užbaigimo procedūras, o statybos vadovo pareigas juose atliko kiti atsakovės paskirti asmenys; 2) objekto (duomenys neskelbtini), užbaigimo procedūra yra sustabdyta, tačiau ieškovas taip pat nedalyvavo šio objekto statybos užbaigimo procedūrų vykdyme, priešingai, trukdė atsakovei pradėti procedūrą, negrąžindamas jam perduotų dokumentų; 3) objekto (duomenys neskelbtini), procedūra yra sustabdyta dėl nustatytų darbų trūkumų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų vykdęs šio objekto statybos vadovo funkcijas, priešingai, nustatyta, kad jas atliko kiti asmenys.

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog vykdė tarp šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Taip pat ieškovas nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų. Konstatavus, kad ieškovas nevykdė sutarties, o statybos užbaigimo procedūras atliko pati atsakovės (jos paskirti asmenys), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškinio reikalavimų, patenkinimu

30.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsakovei iš jo priteistas nuostolių atlyginimas, nurodo, kad: pirma, nuostoliai iš jo negali būti priteisti, nes atsakovė su juo nebendradarbiavo vykdant paslaugų teikimo sutartį, neinformavo apie užsakomas ekspertizes ir prieš jas užsakydama nepateikė prašymo grąžinti statybos darbų žurnalus; antra, atsakovė, užsakydama statinių ekspertizes, negavo daugiabučių namų administratoriaus UAB „Civinity namai Klaipėda“ patvirtinimo; trečia, statybos ekspertizių užsakymas buvo perteklinis ir nereikalingas. Tai, kad ekspertizės buvo nereikalingos, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė iki šiol neįgyvendino statybos užbaigimo procedūrų viename iš objektų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti, juos laiko nepagrįstais.

31.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė ieškovui prašymą grąžinti dokumentus, kuriuos jam perdavė: trijų objektų statybos darbų žurnalus ir ventiliacinių kanalų valymo išpildomąją dokumentaciją. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčija. Byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovės pateiktą prašymą nereagavo, dokumentų negrąžino, todėl jo argumentai, esą atsakovė nebendradarbiavo ir neprašė grąžinti statybos darbų žurnalų prieš užsakydama ekspertizes, laikytini nepagrįstais.

32.       Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad užsakant statinio ekspertizę buvo privalomas trečiojo asmens UAB „Civinity namai Klaipėda“ pritarimas arba, kad atsakovė tokio pritarimo nebuvo gavusi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog išlaidos už ekspertizes negali būti priteisiamos dėl trečiojo asmens pritarimo nebuvimo, laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.

33.       Pažymėtina, kad statinio statybos užbaigimo procedūros yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje ir detalizuojamos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017 arba Reglamentas) V skyriuje.

34.       STR 1.05.01:2017 60 punkte nustatyta, kad statytojas, siekdamas gauti statybos užbaigimo aktą, kompetentingam padaliniui pateikia prašymą. Dokumentų, teikiamų kartu su prašymu, sąrašas įtvirtintas Reglamento 61 punkte. Pagal STR 1.05.01:2017 10 priedo 2 punktą, statybos užbaigimo komisijai turi būti pateikiamas popierinis statybos darbų žurnalas. Tačiau Reglamento 61 punkte numatyta alternatyva: jei nėra galimybės pateikti popierinio statybos darbų žurnalo, gali būti teikiamas statinio ekspertizės aktas, patvirtinantis statinio atitiktį esminiams reikalavimams, nurodytiems Statybos įstatymo 4 straipsnyje.

35.       Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad statybos užbaigimo aktui gauti būtina pateikti statybos darbų žurnalą, o jo nesant, kaip alternatyva teikiamas statinio ekspertizės aktas.

36.       Kadangi ieškovas negrąžino atsakovei popierinių statybos darbų žurnalų, atsakovė, siekdama užbaigti objektų statybos procedūras, pagrįstai užsakė statinių ekspertizes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė už šias paslaugas bendrovei UAB „Banduva“ sumokėjo 5 445 Eur. Šias išlaidas atsakovė patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (negrąžintų popierinių statybos darbų žurnalų), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą atsakovei iš ieškovo.

Dėl kitų argumentų

37.       Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl parteistinos iš

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“, juridinio asmens kodas 303522871, iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Edvardas Paliokas

Tomas Romeika 

Jurgita Sujetienė