Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-06][nuasmeninta nutartis byloje][2K-155-942-2019].docx
Bylos nr.: 2K-155-942/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 civilinis atsakovas baudž. byloje
Kategorijos:
Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Kvalifikuotas piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)
Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)

?Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

           Baudžiamoji byla Nr. 2K-155-942/2019

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00320-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1; 2.4.7 

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei, 

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui Muradui Bakanui,

nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,

nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

nuteistajam K. J.,

nukentėjusiosios O. J. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, 

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. ir jos atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžių dalių, susijusių su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinio ieškinio išsprendimu, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalių, susijusių atitinkamai su E. P., R. J., K. J. ir V. S. pripažinimo kaltais padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. 

        Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu:

E. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ketveriems metams, 300 straipsnio 3 dalį dvejiems metams, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.006.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, nuteistajam E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimas dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ketveriems metams ir 300 straipsnio 3 dalį trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.006.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams ir 300 straipsnio 3 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

K. J.

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams ir 300 straipsnio 3 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) po dvejus metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistųjų E. P., R. J., A. P. jam solidariai priteista 16 219 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „Ignalinos šilas“ civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistųjų E. P., R. J., K. J. civilinei ieškovei solidariai priteista 83 077,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nuteistųjų R. J. ir A. P. jai solidariai priteista 85 344,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinio ieškinio dalis atmesta.

        Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo K. J. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliaciniai skundai atmesti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno (Andrej Mirnyj), nuteistųjų R. J., E. P. ir nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikintas nuteistiesiems E. P., R. J., K. J. ir V. S. skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, nuteistajam V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimas dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuteistajam R. J. į bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

Ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, kad E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. solidariai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo jai priteistos sumos turtinei žalai atlyginti, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. solidariai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų E. P., R. J., K. J., V. S. palikta galioti be pakeitimų.

Iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. lygiomis dalimis priteista 500 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. 

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra išteisinti J. P. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. P.  pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, O. D.  pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), V. J.  pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį J. P. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

 

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovės, prašiusios jos atstovaujamosios ir jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio visus kasacinius skundus atmesti, nuteistojo E. P. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo E. P. kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo R. J. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo R. J. kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo K. J., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, nuteistojo V. S. ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovės kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

        

n u s t a t ė :

        

I. Bylos esmė 

 

1.       R. J., A. P., K. J., V. S. ir E. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. sausio 19 d. suklastojo dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

1.1.                      V. S., būdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkas, dėl savo einamų pareigų turėdamas galimybę disponuoti Akmenės r. Papilės seniūnijoje laikomais neišspręstais prašymais grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymo grąžinti žemę ir išmokėti kompensaciją grafoje „asmens pavardė, vardas, tėvo vardas“ virš S. O. rašytų rankraštinių įrašų savo ranka padarė įrašą „N. G., grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“, ištaisė S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“ ir viršuje prirašė skaitmeninius įrašus „64,98“, o kitoje prašymo pusėje grafose „kur šiuo metu gyvena“ ir „plote (ha)“ ištaisė S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“. Po to šį suklastotą prašymą E. P. pateikė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisės atkūrimo procesui inicijuoti.

1.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. melagingai liudijo Papilės Šv. Juozapo bažnyčios kunigui D. Ž., nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, kad S. O. tėvas K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra pakrikštytas Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje 1915 m. birželio 5 d., o jo tėvai yra A. P. ir N. G.. Šio melagingo liudijimo pagrindu Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigas D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išdavė A. P. suklastotą krikšto liudijimą Nr. 24, o jį A. P. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

1.3.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. suklastojo S. O. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą Papilės sen., Pašilės k., ir parengti išvadą dėl 64,9 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Grinkiškio sen., nors S. O. tokios teisės neturėjo. Suklastojus S. O. parašą, A. P. pateikė šį prašymą Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

1.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, V. S. ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal S. O. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Akmenės r., Pašilės k., 63,20 ha žemės ir 1,78 ha vandens telkinio ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, nors S. O. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į N. G. valdytą žemės sklypą ir giminystės ryšio su ja pagrindžiančių dokumentų, kartu patvirtindamas pridedamo suklastoto dokumento – 2008 m. rugpjūčio 2 d. Papilės Šv. Juozapo parapijos išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus pirmiau nurodytą pažymą, jis šį pagamintą netikrą dokumentą pateikė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teis atkūrimo procesui inicijuoti.

1.5.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93 933 Lt (27 204,88 Eur) vertės), 2,40 ha miško (1606 Lt (465,13 Eur) vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 Lt (335,09 Eur) vertės), turėtų Šiaulių apskr., Akmenės r., Pašilės k., nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytu būdu šią suklastotą išvadą perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui.

1.6.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr., Radviliškio r., Grinkiškio sen., su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, E. P. padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą S. O. žemės ir miško sklypas Akmenės r. nesuprojektuotas ir nesuteiktas, suklastota išvada Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui.

1.7.                      Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvados Nr. 3195 pagrindu Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 71-19802-20679 S. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 60,80 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtam 72,00 ha didelės – 93 933 Lt (27 204,88 Eur) – vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė L. S., kuris per du kartus – 2010 m. vasario 8 d. ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną – K. J. ir R. J. už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) ir I. K. bei J. K. (pagal išvadą Nr. 5565) atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą grynaisiais sumokėjo 117 000 Eur (403 977,60 Lt). 

2.       R. J., A. P., K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o E. P. ir V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d. – 2010 m. vasario 8 d. R. J., A. P., K. J., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, padedami E. P. ir V. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą – 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio Šiaulių apskr., Papilės sen., Pašilės k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

2.1.                      R. J., veikdamas kartu su A. P. ir K. J., siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P. ir žemėtvarkininkui V. S., iš anksto susitarę siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. turtą, suklastojus S. O. ir N. G. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą – Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduotą krikšto liudijimą Nr. 24, V. S. suklastojus tikrą S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymą grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją, taip pat bendrai veikusiems asmenims suklastojus S. O. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą Papilės sen., Pašilės k., ir išvadą dėl 64,9 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Grinkiškio sen., V. S. neteisėtai parengus 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780, joje nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją ir kartu patvirtinant pridedamo suklastoto dokumento – Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, po to ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotą Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neteisėtai kito asmens, t. y. S. O., naudai, jai apie tai nežinant, S. O. vardu įgijo svetimą, jai nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusios savininkės N. G. turėtiems, bendros 96 696 Lt (28 005,10 Eur) vertės, žemės bei miško sklypus ir vandens telkinį.

2.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. 2008 m. rugpjūčio 13 d. Telšių rajono 3-iajame notarų biure pas notarą G. P. pasirašyti įgaliojimą Nr. T3GP-9790 V. K. (V. K.) jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen., šią išvadą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui, V. K. 2008 m. rugsėjo 18 d. pavedimu iš UAB „Benedicte-4“ banko sąskaitos pervedus jam priklausančius 392 200 Lt (113 588,97 Eur) į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą ir iš jų 292 200 Lt (84 626,97 Eur) sumokėjus už S. O. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, R. J., A. P., K. J. apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės vertės – 292 200 Lt (84 626,97 Eur) – turtą.

2.3.                      V. K. baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą ir Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 71-19802-20679 S. O. atkūrus nuosavybės teises į 60,80 ha žemės sklypą bei perdavus jai neatlygintinai 72,00 ha didelės – 93 933 Lt (27 204,88 Eur) – vertės valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 722, 723 Radviliškio r. sav., Pagojo ir Mikailiškių k., jis šiuos žemės sklypus 2009 m. liepos 15 d. S. O. vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Po to, A. P. prašymu V. K. 2009 m. birželio 5 d. surašius prašymą Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui perkelti išvados likutį 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio į Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrių ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. SD-807-(1.15) persiuntus 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. gruodžio 4 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 3557 S. K. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 į 2,40 ha miško, už šios turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą S. K. pažadėjus A. P. sumokėti 1500 Lt (434,43 Eur), R. J., A. P., K. J. pasikėsino įgyti svetimą, S. K. priklausantį turtą – 1500 Lt (434,43 Eur), tačiau savo veikos nebaigė, nes, S. K. nespėjus pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises žemės reformos žemėtvarkos projekto pasirinktoje kadastrinėje vietovėje galiojimo metu ir nerealizavus šios išvados, jis pinigų nesumokėjo.

2.4.                      A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. gruodžio 4 d. taip pat pasirašyti įgaliojimą Nr. 3556 R. K. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 į 1,78 ha vandens telkinio, R. S. už šios turtinės teisės perleidimą R. K. ir būsimą vandens telkinio pardavimą A. P. sumokėjo grynaisiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, apie 30 000 Lt (8688,60 Eur), pinigų sumą. Taip R. J., A. P., K. J. neteisėtai įgijo svetimą, R. S. priklausantį, tiksliai nenustatytos vertės turtą.

2.5.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2010 m. sausio 19 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotą Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr., Radviliškio r., Grinkiškio sen., su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, R. J., A. P., K. J. neteisėtai kito asmens, t. y. S. O., naudai, jai apie tai nežinant, S. O. vardu įgijo svetimą, jai nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusios savininkės N. G. turėtiems, bendros 96 696 Lt (28 005,10 Eur) vertės, žemės bei miško sklypus ir vandens telkinį.

2.6.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. gruodžio 4 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 3562 A. P. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (sudubliuota), o nenustatytam asmeniui Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamos Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvados Nr. 3195 antrame lape padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą S. O. žemės ir miško sklypas Akmenės r. nesuprojektuotas ir nesuteiktas, A. P. 2010 m. sausio 18 d. parašius prašymą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) persiųsti Švenčionių r. Adutiškio sen., šis prašymas 2010 m. sausio 19 d. buvo pateiktas Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui. E. P. 2010 m. sausio 19 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 išsiuntė šią suklastotą išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui. Po to A. P. 2010 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J., veikdamas pagal S. O. 2009 m. gruodžio 4 d. įgaliojimą Nr. 3562, pasirašė perįgaliojimą Nr. 336 L. S. jo vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą). L. S. pastebėjus įgaliojimą Nr. T3GP-9790 V. K. S. O. vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą išvadą Nr. 3195, ir paprašius šį įgaliojimą panaikinti, V. K. R. J. ir A. P. prašymu Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure 2010 m. vasario 8 d. parašė pareiškimą dėl įgaliojimo Nr. 658 atsisakymo, kuriuo atsisakė 2008 m. rugpjūčio 13 d. išduoto S. O. įgaliojimo Nr. T3GP-9790. L. S. už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) ir I. K. bei J. K. (pagal išvadą Nr. 5565), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą K. J. ir R. J. per du kartus, t. y. 2010 m. vasario 8 d. ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, sumokėjo grynaisiais iš viso 11 7000 Eur. Taip R. J., A. P., K. J. apgaule įgijo svetimą, L. S. priklausantį, didelės vertės – 11 700 Eur – turtą.

3.       R. J., A. P., K. J., E. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti ir už tai, kad, būdami iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe kartu su J. P. ir asmeniu, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. sausio 25 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

3.1.                      J. P. ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d. I. V. B. vardu raštu užpildė tariamai 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k. turėtą 138,32 ha žemės sklypą (išmokėti kompensaciją), jame nurodydamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio šios žemės savininko J. B. įpėdinė, ir įkalbėjo I. V. B. pasirašyti šį prašymą. Po to J. P. šį suklastotą prašymą pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d., J. P. 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054 nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal I. V. B. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., 138,32 ha žemės sklypą ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 138,32 ha žemės sklypą, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, asmeniui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. kartu su asmeniu, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, kurį po to jie perdavė VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teis atkūrimo procesui inicijuoti.

3.3.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d. A. P. surašė I. V. B. 2018 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl žemės susigrąžinimo, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės plotą 138,32 ha žemės sklypui Pažižmėlių k. ir parengti išvadą Ukmergės r., Siesikų k., nors ji tokios teisės neturėjo. R. J. apgaule įkalbėta I. V. B. šį prašymą pasirašė, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo jį po to pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. miręs asmuo savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino Vilniaus apskr. Ukmergės r. Siesikų sen. persiunčiamoje Šiaulių apskrities viršininko patvirtintoje 2008 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. 5581 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k. turėtą 138,32 ha 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo, ir suklastotu 2008 m. gruodžio 22 d. jo paties pasirašytu raštu Nr. S-2257-(1.9) ją išsiuntė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui.

3.5.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. miręs asmuo savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiamoje Šiaulių apskrities viršininko patvirtintoje 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. 5561 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, dubliuojančioje suklastotą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k. turėtą 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės 138,32 ha žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo. Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-1557-(19.) dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvados Nr. 5561 persiuntimo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui ši išvada buvo perduota Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.6.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 25 d. rašto Nr. SD-39, kuriuo Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvada Nr. 5561, tikrumą. Po to šie suklastoti dokumentai buvo persiųsti Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui.

3.7.                      Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2008 m. gruodžio 22 d. išvados Nr. 5581 pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22073 I. V. B. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 105,20 ha didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė V. K., kuris už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą A. P. sumokėjo 100 000 Lt (28 962,20 Eur), o R. J. 97 000 Lt (28 093,14 Eur) avansą, ir R. J., kuris už būsimą I. V. B. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą pagal su įgaliotu asmeniu K. J. pasirašytą preliminarią sutartį per V. K. A. P. sumokėjo 286 850 Lt (83 077,50 Eur). 

4.       R. J., A. P., K. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o E. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už tai, kad R. J., A. P., K. J., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami E. P., asmens, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, ir J. P., 2008 m. gruodžio 12 d. – 2010 m. kovo 9 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės sklypą Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

4.1.                      R. J., A. P., K. J., veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, kuri mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko J. P. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į tariamo buvusio savininko J. B. turtą. R. J. iš I. V. B. gavus jos gimimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jos tėvu įrašytas J. B., P., ir I. V. B. tėvo J. B., P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarius šių dokumentų kopijas, Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui J. P. užpildžius I. V. B. 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymą grąžinti buvusio savininko J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k. turėtą 138,32 ha žemės sklypą (išmokėti kompensaciją), nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio savininko J. B. įpėdinė, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. pasirašyti šį prašymą, o po to A. P. surašius I. V. B. vardu 2008 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl žemės susigrąžinimo, kuriuo prašoma atkurti lygiavertį žemės plotą 138,32 ha žemės sklypui Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., ir parengti išvadą persiuntimui Ukmergės r., Siesikų k., nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, R. J. apgaule įkalbėjus  pasirašyti šį prašymą, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo dokumentų kopijas ir pirmiau nurodytus I. V. B. prašymus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui. Po to, žemėtvarkininkui J. P. neteisėtai parengus 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal I. V. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., 138,32 ha žemės sklypą ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 138,32 ha žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo, nes iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k. turėtą 138,32 ha žemės sklypą valdė ne I. V. B. tėvas J. B., P., o kitas asmuo J. S. B., Leonardo, asmeniui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. suklastotus dokumentus pateikė VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisės atkūrimo procesui inicijuoti. Po to, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d., asmuo, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu suderino suklastotą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5581 dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k. buvusį 138,32 ha žemės sklypą. Taip R. J., A. P., K. J. I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, I. V. B. nepriklausančią, didelės  179 279 Lt (51 922,79 Eur) – vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k. esančiam 138,32 ha žemės sklypui žemės ir miško sklypus.

4.2.                      Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. B. 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 7659 V. K. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, ir pasirašyti testamentą Nr. 7660 V. K., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Ukmergės r., Siesikų sen., V. K. už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą R. J. į jo nurodytą L. V. banko sąskaitą 2008 m. gruodžio 23 d. pervedė 97 000 Lt (28 093,14 Eur) avansą. V. K. taip pat prieš tai 2008 m. rugsėjo 18 d. pavedimu iš UAB „Benedicte-4“ banko sąskaitos į A. P. tėvo A. J. P. sąskaitą buvo pervedęs 392 200 Lt (113 588,97 Eur), iš kurių 100 000 Lt (28 962 Eur) A. P. sumokėta kaip avansas už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą. Taip R. J., A. P., K. J. apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės vertės 197 000 Lt (57 055,14 Eur) turtą.

4.3.                      Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. Radviliškio rajono           1-ajame notarų biure pas notarę R. P. 2009 m. kovo 25 d. parašyti pareiškimus dėl įgaliojimo Nr. 7659 ir testamento Nr. 7660 V. K. panaikinimo, pasirašyti įgaliojimą Nr. R-1396 L. V. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, ir pasirašyti testamentą Nr. R-1398 L. V., kuriuo jai paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Ukmergės r., Siesikų sen., taip pat R. J. apgaule įkalbėjus L. V. priimti I. V. B. įgaliojimą ir testamentą, V. K. apie tai nežinant, baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22073 I. V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai tariamai turėtajam lygiavertis 105,20 ha didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės žemės sklypas Ukmergės r., Siesikų sen., Vidugirio k. Po to R. J. nurodymu L. V. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Ukmergės r. žemėtvarkos skyrių ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti suteiktus sklypus I. V. B. vardu, ir gavo nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. 44/1346549, 44/1346540, 44/1346533. Taip R. J., A. P., K. J. I. V. B. vardu neteisėtai apgaule įgijo svetimą, valstybei priklausantį, didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės turtą. Po to R. J. nurodymu L. V., atstovaudama I. V. B. pagal įgaliojimą Nr. R-1396 ir panaudodama I. V. B. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure pas notarę R. P. 2010 m. kovo 2 d. pasirašė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R-734, kuria UAB Investas“ iš I. V. B. už 495 000 Lt (143 361,91 Eur) nupirko Ukmergės r., Siesikų sen., Vidugirio k. esančius žemės sklypus. Taip R. J., A. P., K. J. neteisėtai apgaule įgijo svetimą, UAB Investas“ priklausantį, didelės – 495 000 Lt (143 361,91 Eur) – vertės turtą.

4.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 19 d. asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotą patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į 138,32 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., R. J., A. P., K. J. I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, jai nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės, žemės ir miško sklypus.

4.5.                      Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 nenustatytu būdu perdavė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. J. apgaule įkalbėjo I. V. B. Pakruojo rajono                        2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. rugsėjo 3 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 2540 K. J. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561. Po to R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., su UAB „Pamario jėgainių energija“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. 2009 m. spalio 11 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, taip siekdamas parengti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 ir, atkūrus nuosavybės teises į 138,32 ha žemės sklypus Mažeikių r., Leckavos kadastrinėje vietovėje, sudaryti prielaidas juos už 300 000 Lt (86 886 Eur) parduoti UAB „Pamario jėgainių energija. Po to K. J. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. lapkričio 16 d. prašymą pagal suklastotas išvadas, tarp jų ir pagal Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiųstą suklastotą patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje. Taip R. J., A. P., K. J. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „Pamario jėgainių energija“ priklausantį, didelės  300 000 Lt (86 886 Eur) – vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė, nes Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje neliko tinkamo žemės sklypo pirmiau nurodytai išvadai realizuoti. Po to, R. J. prašymu R. Š. 2010 m. sausio 5 ir 14 d. K. J. parašius prašymus išsiųsti 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintą išvadą Nr. 5561 Akmenės r. Papilės sen., ši išvada Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 15 d. raštu Nr. RM.2-71(1.24) buvo persiųsta Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui, kur, R. J. K. J. vardu 2010 m. sausio 25 d. surašius prašymą išsiųsti  Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, E. P. 2010 m. sausio 25 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 25 d. raštu Nr. SD-39 išsiuntė šią suklastotą išvadą Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. Po to K. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J., veikdamas pagal I. V. B. 2009 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą Nr. 2540, 2010 m. sausio 26 d. pasirašė perįgaliojimą Nr. 328 R. J. I. V. B. vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu į 138,32 ha žemės sklypą pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, ir, veikdamas pagal I. V. B. 2009 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą Nr. 2540, 2010 m. kovo 3 d. sudarė su R. J. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., nurodant 286 950 Lt (83 106,46 Eur) turto pardavimo kainą, iš kurių 286 850 Lt (83 077,50 Eur) V. K. grynaisiais sumokėjo A. P. Po to įgaliotas asmuo R. J. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2010 m. balandžio 9 d. prašymą pagal suklastotą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 I. V. B. vardu atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Ignalinos r., tačiau nuosavybė atkurta nebuvo, nes buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimas dėl išvados parengimo teisėtumo. Taip R. J., A. P., K. J. bendrais veiksmais įgijo svetimą, R. J. priklausantį, didelės – 286 850 Lt (83 077,50 Eur) – vertės turtą.

5.       R. J., A. P. ir E. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteisti taip pat už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuris 2013 m. rugsėjo 17 d. mirė, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2009 m. rugsėjo 18 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

5.1.                       A. P. R. P. vardu užpildė 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k. turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), jame nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad R. P. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė. R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.2.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastojus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo tariamai 1997 m. spalio 10 d. išduotą pažymą apie R. S. krikštą, pasirašytą Viekšnių parapijos klebono V. G., G. R., J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., R., gim. (duomenys neskelbtini), tariamai Viekšnių bažnyčioje 1940 m. vasario 18 d. įregistruoto sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, R. R., G., 1951 m. sausio 10 d. Akmenės rajono CBAĮ biure išduoto gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, asmuo, kuris 2013 m. rugsėjo 17 d. mirė, šiuos suklastotus dokumentus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.3.                       A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Kruopių sen., Bambalų k. esantį 54,63 ha žemės sklypą ir parengti išvadą dėl 26,88 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kretingos r., Imbarės sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.4.                       A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir parengti išvadą dėl 14,1 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Tyrulių sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.5.                       A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir parengti išvadą dėl 13,54 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Anykščių r., Troškūnų sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. jį pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.6.                       O. D. E. P. prašymu, jau nedirbdama Akmenės rajono žemėtvarkos skyriuje, 2010 m. R. P. vardu užpildyto 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanke grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k. turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją) užrašė tikrovės neatitinkančią gavimo datą ir žymą „Gauta                   2000-11-16“ ir savo parašu patvirtino šio dokumento gavimo laiką Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, taip, neturėdama tyčios suklastoti, suklastojo šį prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priėmus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tris R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymus atkurti nuosavybę į pirmiau nurodytus žemės sklypus ir parengti išvadas dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, O. D. parengė 2009 m. balandžio 16 d. pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792, joje nurodydama, kad pagal R. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko R. S. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Akmenės r., Bambalų k., 51,52 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 51,52 ha žemės, 3 ha miško, kurią po to savo parašu patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P.

5.7.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus pirmiau nurodytus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Šiaulių apskr. Radviliškio r. Tyrulių sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3233 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 2,81 ha žemės (4153 Lt (1202,79 Eur) vertės) ir 11,29 ha miško (15 847 Lt (4589,61 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui.

5.8.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Utenos apskr. Anykščių r. Troškūnų sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 išsiuntė Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.9.                       E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Klaipėdos apskrities Kretingos r. Imbarės sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225 išsiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui.

5.10.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. birželio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-548 išsiuntė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.11.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. birželio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.12.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Tauragės apskr. Pagėgių sav. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntė Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui.

5.13.                       Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Tauragės apskr. Pagėgių sav. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k. turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, kurią po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu                 Nr. SD-537 išsiuntė Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui.

5.14.                       Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. išvados Nr. 3235 pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 16312 R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 34,30 ha didelės – 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė V. A., kuris už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą A. P. ir R. J. grynaisiais sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą, V. B., kuris už būsimą R. P. ir J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir jiems perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą R. J. grynaisiais sumokėjo 50 000 Lt (14 481 Eur) avansą, V. R., kuris už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą dabar jau mirusiam D. V. grynaisiais sumokėjo 56 000 Lt (16 218,72 Eur), R. Š., kuris už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą R. J. ir A. P. grynaisiais sumokėjo 99 000 Lt (26 065,80 Eur). 

6.       R. J., A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o E. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už tai, kad R. J., A. P., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami E. P. ir asmens, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 16 d. – 2010 m. gruodžio 6 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusio savininko R. S. turtą  51,52 ha žemės ir 3 ha miško Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k., taip pat nusikalstamai įgytų turtinių teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

6.1.                      R. J., A. P., veikdami kartu, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjo, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. turtą. Suklastojus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo tariamai 1997 m. spalio 10 d. išduotą pažymą apie R. S. krikštą, pasirašytą Viekšnių parapijos klebono V. G., G. R., J., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. S., R., gim. (duomenys neskelbtini), tariamai Viekšnių bažnyčioje 1940 m. vasario 18 d. įregistruotos santuokos sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Akmenės rajono CBAĮ biure 1951 m. sausio 10 d. išduoto R. R., G., gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, taip pat A. P. surašius R. P. 2000 m. lapkričio 16 d. prašymą grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k. turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), jame nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad R. P. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė, ir tris R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymus atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir atitinkamai parengti išvadas dėl 26,88 ha, 14,1 ha, 13,54 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn atitinkamai Kretingos r., Imbarės sen., Radviliškio r., Tyrulių sen., Anykščių r., Troškūnų sen., R. P. pasirašius šiuos prašymus, asmuo, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., šiuos suklastotus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir R. P. pasirašytus prašymus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkei O. D., kuri, paprašyta E. P., 2010 m. pažymėjo dokumentų gavimo datą ir parengė 2009 m. balandžio 16 d. pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792, kurią po to savo parašu patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P.. Po to E. P. ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderino suklastotas Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3233, 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k. buvusius 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Taip R. J., A. P. neteisėtai R. P. vardu įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 79 742 Lt (23 094,88 Eur) vertės, žemės ir miško sklypus.

6.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nenustatytu būdu patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3233 perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. B. 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1836 V. B. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3233, ir testamentą Nr. 1837, kuriuo V. B. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Radviliškio r., Tyrulių sen. 2009 m. gegužės 8 d. R. J. parašė avanso lapelį ir iš V. B. gavo grynaisiais 50 000 Lt (14 481 Eur)  apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą – V. B. priklausantį didelės – 50 000 Lt (14 481 Eur) – vertės turtą.

6.3.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 išsiuntė suklastotą patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. B. 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1834 V. R. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234, ir testamentą Nr. 1839, kuriuo V. R. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Anykščių r., Troškūnų sen. Už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą D. V. grynaisiais buvo gauta 56 000 Lt (16 218,72 Eur), kuriuos jis už būsimą žemės pardavimą prieš tai gavo iš V. R.. Taip R. J., A. P. bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą, V. R. priklausantį, didelės – 56 000 Lt (16 218,72 Eur) – vertės turtą.

6.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225 išsiuntė suklastotą patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. B. 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1835 R. Š. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235, ir testamentą Nr. 1838, kuriuo R. Š. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Kretingos r., Imbarės sen. 2009 m. balandžio 17 d. R. P. pasirašė preliminariąją sutartį su R. Š., o R. J. ir A. P. už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą jo grynaisiais gavo 99 000 Lt (28 672,38 Eur). Taip R. J., A. P. bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą, R. Š. priklausantį, didelės – 99 000 Lt (28 672,38 Eur) – vertės turtą.

6.5.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. išvados Nr. 3235 pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 16312 R. P. neteisėtai atkūrus nuosavybės teises į 26,88 ha žemės sklypą ir perdavus neatlygintinai lygiavertį tariamai turėtajam 34,30 ha didelės – 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės žemės sklypą Kretingos r., Imbarės sen., Tuzų ir Žeimių k., bei Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 16312 neteisėtai atkūrus nuosavybės teises jai į žemę Kretingos r., Imbarės sen., Tuzų ir Žeimių k., suteikus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 167, 167-1, 167-2, 167-3, R. Š. šiuos žemės sklypus 2010 m. rugsėjo 16 d. R. P. vardu įregistravus VĮ Registrų centre ir gavus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. 44/1375919, 44/1375920, 44/1375922, 44/1375917, R. P. neteisėtai įgijo svetimą, valstybei priklausantį, didelės 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės turtą – žemės sklypus. Po to R. P. Telšių rajono 3-iojo notaro biure pas notarą G. P. 2010 m. gruodžio 6 d. pasirašė žemės sklypų pirkimopardavimo sutartis Nr. T3GP-12513, T3GP-12520, T3GP-12525, T3GP-12530 ir nuosavybės teisę į šiuos sklypus perleido B. M., kuris dėl sandorio susitarė su R. Š., 2009 m. balandžio 17 d. už 99 000 Lt (28 672,38 Eur) įgijusiu R. P. tariamai priklausančią turtinę teisę atkurti nuosavybę.

6.6.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 11 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderino suklastotas tariamai Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 16 d. patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k. Taip R. J., A. P. R. P. vardu neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59 743 Lt (17 302,77 Eur) vertės, žemės sklypus.

6.7.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 18 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintais suklastotais atitinkamai Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 18 d. raštais Nr. SD-537, SD-548 atitinkamai išsiuntė suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. rugsėjo 22 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 3731 K. J. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235. Po to R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009 m. spalio 11 d. su UAB „Pamario jėgainių energija“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį, taip siekdamas parengti nuosavybės teis į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 ir, atkūrus nuosavybės teisę į 40,42 ha žemės sklypus Mažeikių r., Leckavos kadastrinėje vietovėje, sudaryti prielaidas juos 119 486 Lt (34 605,54 Eur) parduoti UAB „Pamario jėgainių energija“. Po to K. J. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. lapkričio 16 d. prašymą pagal suklastotas išvadas, tarp jų ir pagal Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiųstas suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Mažeikių r., Reivyčių sen., Leckavos kadastrinėje vietovėje. Taip R. J., A. P. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „Pamario jėgainių energija“ priklausantį, didelės – 119 486 Lt (34 605,54 Eur) – vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė, nes dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo R. P. nuosavybės teisė Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje nebuvo atkurta.

6.8.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 11 d., E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotas tariamai Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k., R. J., A. P. neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59 743 Lt (17 302,77 Eur) vertės, žemės sklypus.

6.9.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. rugsėjo 11 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntus suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 Tauragės apskrities viršininko administracijos Pagėgių žemėtvarkos skyriui, o R. P. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2009 m. rugsėjo 22 d. pasirašius įgaliojimą Nr. 3731 D. S. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, ir testamentą Nr. 3736, kuriuo D. S. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Pagėgių sav., bendrai veikę R. J. arba A. P.  V. A. grynaisiais gavo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą, V. A. priklausantį, didelės – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) – vertės turtą.

7.       R. J. ir A. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį taip pat nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. kovo 17 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. J.

7.1.                      Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpildė 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko J. D. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k. turėtą 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją) jame nurodydamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad O. J. yra buvusio savininko J. D. įpėdinė, kurį po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastojus O. J. ir J. D. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. pagaminus netikrą E. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB Pakruojo rajono CBAĮ biuro 1955 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Tėvas“ įrašyta „D. J., netikrą L. K., A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), Tryškių CBKĮ biuro 1950 m. birželio 1 d. neva išduotą sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą O. K., L., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB CBAĮ, Respublikos archyvo, 1958 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Motina“ įrašyta „K. D., E., suklastojus tikrą E. K. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) jame melagingai nurodant tėvavardį „Jono“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė šiuos suklastotus dokumentus Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.3.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpildė O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 54,75 ha žemės (miško) sklypą Ignalinos r., Daugėliškio sen., kurį po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpil O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 1 ha žemės (miško) sklypą Vilniaus apskr., Vilniaus r., kurį po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.5.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu raštu užpildė O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 11 ha žemės (miško) sklypą Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Beižonių k., kurį po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.6.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Vilniaus apskr. Elektrėnų sav. Beižonių kadastrinei vietovei persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtus 11 ha žemės (2377 Lt (688,43 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, kuri po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.7.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Vilniaus apskr. Vilniaus r. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5612 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtą 1 ha žemės (2107 Lt (610,23 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, kuri po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.8.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Ignalinos r. Daugėliškio sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5613 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtus 51,75 ha žemės ir 3 ha miško, iš kurių 47,09 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (99 267 Lt (28 749,71 Eur) vertės) ir 7,66 ha valstybės išperkamam miškui (9822 Lt (2844,65 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, kuri po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-514-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.9.                      Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo didelę turtinę žalą patyrė V. K., kuris pagal su O. J. 2010 m. kovo 19 d. pasirašytą preliminariąją sutartį už žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą A. P. grynaisiais sumokėjo 217 900 Lt (63 108,20 Eur), ir K. Š., kuris pagal su O. J. įgaliotu asmeniu A. P. pasirašytą 2010 m. balandžio 28 d. preliminariąją sutartį žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą A. P. grynaisiais sumokėjo 49 900 Lt (14 452,04 Eur). 

8.       R. J. ir A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2010 m. vasario 25 d. – 2010 m. balandžio 28 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. D. turtą – 63,75 ha žemės ir 3 ha miško Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

8.1.                      R. J. ir A. P., veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, kuri mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. turtą. A. P. O. J. gavus E. K. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojus šį tikrą dokumentą liudijime ištaisant E. K. tėvavardį iš „T.“ į „J., pagaminus netikrą E. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB Pakruojo rajono CBAĮ biuro 1955 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. 5 (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Tėvas“ įrašyta „D. J.“, netikrą L. K., A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), Tryškių CBKĮ biuro 1950 m. birželio 1 d. neva išduotą sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą O. K., L., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB CBAĮ, Respublikos archyvo, 1958 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Motina“ įrašyta „K. D., E.“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo šių suklastotų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, suklastotą O. J. vardu užpildytą 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko J. D. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k. turėtą 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), suklastotus tris O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymus atkurti nuosavybę į Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k. neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 54,75 ha, 1 ha ir 11 ha žemės (miško) sklypus atitinkamai Ignalinos r.,  Daugėliškio sen., Vilniaus apskr., Vilniaus r., Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Beižonių k., pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkė V. J., nepatikrinusi giminystės ryšį pagrindžiančių dokumentų, t. y. nepareikalavusi su 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymu grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) pateikti dokumentų originalus, parengė 2010 m. kovo 8 d. pažymą Nr. 630 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų joje nurodydama jai nežinomą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal O. J. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko J. D. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., 63,75 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą O. J. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 63,75 ha žemės, 3 ha miško, nors O. J. tokios teisės neturėjo. Asmuo, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtino pirmiau nurodytą pažymą, o ne vėliau kaip 2010 m. kovo 16 d. savo parašu ir vardiniu antspaudu suderino suklastotas Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2010 m. kovo 16 d. išvadas Nr. 5611, 5612, 5613 dėl buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. buvusius 63,75 ha žemės ir 3 ha miško. Taip R. J. ir A. P. O. J. vardu neteisėtai įgijo svetimą, O. J. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtiems 63,75 ha žemės ir 3 ha miško 134 373 Lt (38 917,11 Eur) vertės žemės ir miško sklypus.

8.2.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirusio asmens pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir iš ten 2010 m. kovo 24 d. raštu persiųsta Elektrėnų žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1156 K. Š. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1155 jam jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5611, ir testamentą Nr. 1160 K. Š., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5611. Po to A. P., veikdamas pagal O. J. 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimą Nr. 1155, 2010 m. balandžio 28 d. su K. Š. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. D. nuosavybės teisėmis Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtą žemę (pagrindas Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611), ir iš K. Š. grynaisiais gavo 49 900 Lt (14 452,04 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, K. Š. priklausantį, didelės – 49 900 Lt (14 452,04 Eur) – vertės turtą.

8.3.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirusio asmens pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5612 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1157 A. P. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1158 T. S. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5612, ir testamentą Nr. 1161 T. S., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5612. Po to D. D. už šios turtinės teisės perleidimą jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grynaisiais sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, D. D. priklausantį 2000 Lt (579,24 Eur) vertės turtą.

8.4.                      Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-514-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5613 buvo išsiųsta Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. J. 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1154 V. K. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1159 jam jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5613, ir testamentą Nr. 1162 V. K., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5613. Po to A. P. apgaule įkalbėjo O. J. su V. K. 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. D. nuosavybės teisėmis Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k. turėtą žemę (pagrindas Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. patvirtinta išvada Nr. 5613), ir iš V. K. grynaisiais gavo 217 900 Lt (63 108,20 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės – 217 900 Lt (63 108,20 Eur) – vertės turtą.

9.       Pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytas nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pripažino tęstinėmis ir jas kvalifikavo kaip tęstines nusikalstamas veikas atitinkamai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

10.       Be to, E. P. ir V. S. nuteisti ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos kitiems asmenims.

10.1.                       E. P., būdamas valstybės tarnautojas, eidamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P-15 patvirtinto šios pareigybės aprašymo 6 punk koordinuodamas ir organizuodamas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą, pagal 11 punktą nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas apskrities viršininkui dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo bei žemės suteikimo, pagal 25.1, 25.3 punktus būdamas atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių kokybišką įvykdymą laiku, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymą ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nuo 2004 m. spalio 12 d. galiojusi įstatymo redakcija), 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, teismui neatnaujinus praleistų terminų, davė neteisėtus nurodymus dėl dokumentų pildymo ir registracijos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui V. S., savo parašu neteisėtai patvirtino ir taip suklastojo 2008 m. rugpjūčio 4 d., 2009 m. balandžio 16 d. pažymas Nr. 4780, 4792 dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikė suklastotus dokumentus UAB „Šiaulių hidroprojektas išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino suklastotas ir sudubliuotas Šiaulių apskrities viršininko išvadas – dvi 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadas Nr. 3195, 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3233, 3234, 3235, 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntė žemėtvarkos skyriams: suklastotą išvadą Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 5561 suklastotu E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 25 d. raštu Nr. SD-39  Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 – Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225  Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-548  Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu                       Nr. SD-537  Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotas išvadas Nr. 3234, 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 – Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui. Tokiais veiksmais E. P. padėjo R. J., K. J., A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu ir teisėtumu, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, kuri taip pat patyrė didelę turtinę žalą, nes, dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133 663 Lt (38 711,48 Eur) vertės žemės sklypus. Didelę turtinę žalą patyrė ir fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 1 058 128 Lt (306 455,05 Eur), taip pat didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai ir gresia priverstinis turto išieškojimas.

10.2.                       V. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, eidamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, vykdydamas Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 167-K patvirtinto Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybės aprašymo 6, 13 punktuose nurodytas funkcijas, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymo 19, 20, 21, 23 punktus ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nuo 2004 m. spalio 12 d. galiojusi įstatymo redakcija), 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismui neatnaujinus praleisto termino, neteisėtai priėmė Telšių vyskupijos Papilės Šv. Juozapo parapijos 2008 m. rugpjūčio 2 d. remiantis A. P. liudijimu išduotą krikšto liudijimą, taip kartu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, nes giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos, pakei įrašus ir taip suklastojo S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymą grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją, surašė 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokiais veiksmais V. S. padėjo R. J., K. J., A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Taip V. S. tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu ir teisėtumu, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, kuri taip pat patyrė didelę turtinę žalą, nes, dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, valstybė prarado 93 933 Lt (27 204,87 Eur) vertės žemės sklypus. Didelę turtinę žalą patyrė ir fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 726 178 Lt (210 315,68 Eur), taip pat didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.

 

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

 

11.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl E. P. veiksmų kvalifikavimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, nurodė, kad, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir E. P. veiksmų kvalifikaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kvalifikuodamas E. P. nusikalstamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalies nenurodė dėl rašymo apsirikimo, kuris neturi įtakos nustatytoms ir aprašytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kvalifikacijai ir bausmei.

12.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus dėl jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtų įpareigojimų, pirmiausia pažymėjo, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad E. P. nusikalstamas veikas padarė ne naktį, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nesusijusios su išėjimu iš namų tamsiu paros metu, konstatavo, kad jam buvo nepagrįstai paskirta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nuteistajam E. P. kitų skirtų įpareigojimų. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas nuteistiesiems R. J., A. P., K. J., V. S. taip pat turėtų būti naikinamas paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

13.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl V. S. nepagrįstai netaikytos baudžiamojo poveikio priemonės teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimo, nurodė, kad pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 682 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti V. S. asmeninius ir valstybės prioritetus ir tada spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, įvertinusi tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir atlikdamas savo pareigas, konstatavo, kad V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimas dvejiems metams (BK 682 straipsnis).

14.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai į bausmės laiką neįskaityto jo suėmimo laiko nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d., su šiais nuteistojo argumentais sutiko ir nurodė, kad, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į nuteistajam R. J. paskirtos bausmės laiką.

15.        Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės apeliacinio skundo argumentus dėl jos atstovaujamosios civilinio ieškinio išsprendimo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios O. J. civilinio ieškinio dalį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdu, kad nukentėjusioji O. J. dėl nuteistųjų R. J., A. P. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji O. J. savo patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur. Jai buvo padaryta 85 344,44 Eur turtinė žala – jokia šios žalos dalis neatlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą, turėjo važinėti į teismus, baudžiamasis procesas užsitęsė ilgai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. J. ir A. P. nusikaltimus O. J. padarė tyčia, kad R. J. išsituokęs, o A. P. nevedęs, abu yra darbingo amžiaus, R. J. dirba, o A. P. – nedirbantis, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, R. J. ir A. P. turtinę padėtį, padarytų nusikaltimų padarinius ir įvertinęs nusikaltimų padarymo aplinkybes, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, sprendė, kad nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš nuteistųjų R. J. ir A. P. solidariai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš nukentėjusiosios O. J. pareikšto civilinio ieškinio matyti, jog ji taip pat prašė jai iš nuteistųjų R. J. ir A. P. solidariai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką toks nukentėjusiosios prašymas tenkintinas, jos prašomas priteisti procesines palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo. 

16.        Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nuteistiesiems E. P., R. J., K. J., V. S. panaikino paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, nuteistajam V. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimą, nuteistajam R. J. į bausmės laiką įskaitė jo suėmimo laiką, ištaisė rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. solidariai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo jai priteistos sumos turtinei žalai atlyginti, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo, taip pat 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

 

III. Kasacinių skundų argumentai

 

 

17.       Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. ir jos atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti ir tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinį ieškinį dėl žalos bei procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš valstybės ir nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarkos nustatymo. Kasatorės skunde nurodo:

17.1.                       Baudžiamąją bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė atsakomybės be kaltės instituto esmę, todėl nepagrįstai atleido valstybę nuo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą valstybės tarnautojos – Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R. – neteisėtais veiksmais. Skundžiamuose nuosprendžiuose pateikti teismų motyvai valstybės civilinės atsakomybės klausimu apsunkina tinkamai apginti pažeistas teises dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, taip pat iškreipia atsakomybės be kaltės instituto esmę.

17.2.                       Būtent Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., mirusi 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu tvirtino nuteistųjų R. J. ir A. P. suklastotus dokumentus su žinomai melagingais duomenimis, kitiems žemėtvarkos skyriams siuntė išvadas su jose nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. žemę, ir taip nuteistiesiems R. J. su A. P. padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

17.3.                       Baudžiamojoje byloje esančiame 2015 m. sausio 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad R. J. ir A. P. bendrininkė klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą buvo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., tačiau ji mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ikiteisminį tyrimą dėl jos atsisakoma pradėti. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikų, susijusių su O. J. interesais, buvo pradėtas 2011 m., 2012 m. gegužės 4 d. sujungtas su kitais ikiteisminiais tyrimais, o 2014 m. liepos 18 d. vėl išskirtas. Per tą laiką buvo surinkta pakankamai R. R. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas patvirtinančių duomenų, bet galimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijų netinkamai pasirinktos taktikos iš pradžių sujungiant, o po to vėl išskiriant ikiteisminius tyrimus ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai; per tą laiką R. R. mirė. Kita vertus, tai nešalina abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose konstatuotų faktinių aplinkybių, kad mirusi R. R. buvo nuteistųjų R. J. ir A. P. bendrininkė klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą; ją reabilituojantis teismo sprendimas nėra priimtas.

17.4.                       Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. su nuteistaisiais R. J. ir A. P. bendrininkavo būdama valstybės tarnautoja, jos vaidmuo nuteistųjų R. J. ir A. P. nusikalstamoje veikoje buvo esminis, nes ji buvo atsakinga už duomenų tikrumą ir turėjo įgaliojimus tvirtinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadų projektus prieš jas patvirtinant apskrities viršininkui – apskrities viršininko parašas tebuvo formalumas. Nuteistieji R. J. ir A. P. be R. R. dalyvavimo nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų.

17.5.                       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnio nuostata dėl kiekvieno asmens pareigos laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, o viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas)), asmens patirta žala ir neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-377/2008, 3K-3-171/2009, 3K-3-91/2010). O. J. civiliniame ieškinyje nurodytos, teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės patvirtina valstybės tarnautojos R. R. bendrininkavimą darant nusikalstamas veikas, dėl to atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad nors R. R. ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes mirė, jos veiksmų neteisėtumas yra sąlyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

17.6.                       O. J., pateikdama baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 271 straipsniu, prašė nustatyti nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarką – dalį jai iš R. J., A. P. ir civilinės atsakovės valstybės priteistos žalos išieškoti baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareiškusiems, bet juos jai pareiškusiems civilinio proceso tvarka nukentėjusiesiems K. Š. ir V. K., t. y. 17 786,52 Eur ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines palūkanas išieškoti K. Š. ir 63 884,09 Eur ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines palūkanas – V. K. naudai.

17.7.                       Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinio ieškinio klausimą, nenustatė nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarkos ir tokio sprendimo nemotyvavo.

17.8.                       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

17.9.                       CPK 271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.

17.10.                       Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji R. J. ir A. P., padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R., neteisėtai apgaule įgijo svetimą, K. Š. priklausantį, didelės – 49 900 Lt (14 452,04 Eur) – vertės turtą, t. y., pasinaudodami suklastotais dokumentais, A. P. veikiant pagal O. J. įgaliojimą, 2010 m. balandžio 28 d. sudarė su K. Š. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pagal suklastotą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5611 ir iš K. Š. gavo 49 900 Lt (14 452,04 Eur). Be to, nuteistieji R. J. ir A. P., padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R., neteisėtai apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės – 217 900 Lt (63 108,20 Eur) – vertės turtą, t. y., pasinaudodami suklastotais dokumentais, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. su V. K. pasirašyti 2010 m. kovo 19 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pagal suklastotą Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5613, iš V. K. gavo 217 900 Lt (63 108,20 Eur).

17.11.                       K. Š. civilinio proceso tvarka O. J. pareiškė ieškinį dėl 49 900 Lt (14 452,04 Eur), 10 000 Lt (2896,20 Eur) nuostolių ir procesinių palūkanų. Toje pačioje civilinėje byloje O. J. pareiškė priešieškinį, prašydama A. P., veikiančio pagal turėtą jos įgaliojimą, ir K. Š. 2010 m. balandžio 28 d. sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-169/2014 priteisė iš civilinės atsakovės O. J. civiliniam ieškovui K. Š. 10 000 Lt (2896,20 Eur) netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1513,30 Lt (438,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o likusią civilinio ieškinio dalį ir O. J. priešieškinį atmetė. Šį teismo sprendimą O. J. yra apskundusi apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui (byla apeliacinėje instancijoje buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, 2019 m. sausio 10 d. atnaujinta ir paskirta nagrinėti 2019 m. vasario 12 d., bylos Nr. 2A-1-856/2019).

17.12.                       V. K. taip pat civilinio proceso tvarka pareiškė O. J. ieškinį dėl 217 900 Lt (63 108,20 Eur) ir procesinių palūkanų. O. J. pareiškė priešieškinį, prašydama 2010 m. kovo 19 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ši byla buvo sustabdyta iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, 2018 m. lapkričio 21 d. atnaujinta ir 2018 m. gruodžio 31 d. priimtas sprendimas V. K. civilinį ieškinį atmesti, O. J. priešieškinį dėl 2010 m. kovo 19 d. preliminariosios žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla                                    Nr. 2-39-357/2018).

17.13.                       Taigi, kaip matyti, baudžiamojoje byloje kasatorei O. J. yra priteista visa nuteistųjų R. J. ir A. P. padaryta žala, įskaitant ir tą sumą, dėl kurios ieškinius civilinio proceso tvarka jai buvo pareiškę nukentėjusieji K. Š. ir V. K.. Dėl to dalis O. J. priteistos žalos atlyginimo priklauso K. Š. ir V. K., kurie baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareiškė, nes jie juos buvo pareiškę civilinio proceso tvarka taip pat nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiai O. J.. Siekiant išvengti tokio dviprasmiškumo ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismai nukentėjusiųjų K. Š. ir V. K. ieškinių, pareikštų civilinio proceso tvarka, dėl nuteistajam A. P. sumokėtų pinigų nepatenkino, šioje baudžiamojoje byloje yra teisinga ir logiška nustatyti kasaciniame skunde prašomą nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarką, atitinkančią CPK 271 straipsnio nuostatas.

18.       Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, susijusias su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu, panaikinti ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą jam nutraukti, o jam pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

18.1.                       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 302 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. 3, 3.1.4. 3.1.5, 3.1.6, 3.1.8, 3.1.9, 3.1.10 punktų reikalavimų.

18.2.                       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė tik vieną motyvą, kad neva kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga, kuri niekaip negalėjo būti įvykdyta be jo, Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjo, kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė įrodymų ir nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais grindžiamas nuosprendis dėl jo pripažinimo kaltu, taip pat jų neanalizavo ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio, iš kurio logiškai išplauktų jo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, neaprašė į įrodinėjimo dalyką įeinančių aplinkybių, kurios leistų padaryti vienareikšmę išvadą apie jų buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje iš esmės tik deklaratyviai nurodyta, kad pakanka įrodymų.

18.3.                       Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje iš esmės taip pat nurodė tik vieną sąlygą, kad neva visi įrodymai ir jų visuma neabejotinai patvirtina visų nuteistųjų, tarp jų ir jo, kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo; naujų argumentų ar motyvų apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų nepasisakė ir jų neištaisė, nors tai jo apeliaciniame skunde ir buvo nurodyta.

18.4.                       Dėl tokių akivaizdžių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių trūkumų jis negalėjo išsamiai pasisakyti dėl nuosprendžių, nes teismai neanalizavo nusikaltimų požymių buvimo jo veikose, taip pat iš esmės neanalizavo ir nevertino įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės perrašė praktikoje suformuotų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui surašyti sąlygas, tačiau jų nepagrindė faktinėmis bylos aplinkybėmis, jų nedetalizavo, neanalizavo ir neindividualizavo.

18.5.                       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad jam inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nei nuosprendžio motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl šių BK straipsnio nuostatų jam taikymo ir jo bendrininkavimo formos bei rūšies. Dėl to iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

18.6.                       Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neva padarė klaidą, ir ją ištaisė pripažindamas jį kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nepagrindė jokiais įrodymais ir nepateikė įrodymų vertinimo – tik abstrakčiai nurodė, kad neva, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų ir kvalifikacijos, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje BK 24 straipsnio 6 dalies nenurodė dėl rašymo apsirikimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai neturi įtakos aprašytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms, kvalifikacijai ir bausmei, todėl gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik kad nuteisė jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, bet ir nurodė, jog jis šį nusikaltimą padarė kartu su BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu. Apeliacinės, kaip ir pirmosios, instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl bendrininkavimo formos ir rūšies, įrodymų iš naujo nebetyrė. Taigi apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė jo teisę gintis nuo pirmiau nurodyto nusikaltimo inkriminavimo.

18.7.                       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nuosprendyje nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Šis nusikaltimas yra tyčinis, o baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti ir (ar) kad jis būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nuosprendyje nepasisakė, nors jie jo apeliaciniame skunde ir buvo nurodyti.

18.8.                       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat nuosprendyje nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Šis nusikaltimas taip pat yra tyčinis, o baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti, ir (ar) kad jis būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus bei jais pasinaudojant  tyčia siekęs arba padėjęs kitiems užvaldyti valstybės ar kitų asmenų turtą. Pažymėtina, kad bendrų tyčinių veiksmų nebuvo ir baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių išankstinį tarpusavio susitarimą su kaltinime nurodytais asmenimis. Susitarimo klastoti pažymas, išvadas, dubliuoti išvadas, lydraščius taip pat nebuvo, tai patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Nei jis, nei liudytojai nepatvirtino, kad buvo kažkoks išankstinis susitarimas su juo, dokumentų klastojimas ir išvadų dubliavimas, taip pat to, kad jam buvo žinoma apie tai, jog dokumentai bus klastojami. Net ir A. P., kuris kaltę pripažino, taip pat nukentėjusieji ir liudytojai, tarp jų ir tie, kurie pirko išvadas, vienaip ar kitaip dalyvavę atkuriant nuosavybės teises, tokių aplinkybių nenurodė.

18.9.                       Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, kurie neva akivaizdžiai patvirtinta jo aktyvius veiksmus jam inkriminuotame sudėtingame sukčiavimo mechanizme neteisėtai atkuriant nuosavybės teises, nenurodė, kokiems konkrečiai baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams prieštarauja jo parodymai. Teismas nuosprendyje perrašė kaltinamojo akto duomenis, liudytojų ir kaltinamųjų duotus parodymus, baudžiamojoje byloje esančių dokumentų turinį, tačiau visiškai nevertino šių įrodymų ir nepasisakė dėl jų reikšmės vertinant jam inkriminuotų nusikaltimų požiūriu. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šiuo atveju yra ne vienas neaiškumas ir neatitikimas, kurie turi būti aiškinami jo naudai. Dėl to teismas, nesant baudžiamojoje byloje jo kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų, turėjo jį išteisinti ir baudžiamąjį procesą jam nutraukti.

18.10.                       Apklausiamas teisme jis nurodė, kad, prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, darbo krūvis buvo labai didelis. A. P. jam yra pažįstamas, nes jie yra kaimynai, jis ateidavo į žemėtvarką pakalbėti įvairiomis temomis. Visas atkūrimo bylas tikrindavo V. V., viskas ėjo per jo rankas. Jis taip pat papasakojo apie atkūrimo etapus, kaip tas procesas vyksta, kokie darbuotojai renka dokumentus, kas tikrina. Be to, jis parodė, kad jam nuolat skambinėjo V. V., ragindavo kuo greičiau tvarkyti žemės atkūrimo dokumentus, kad nebuvo pakankamai atidus, kad reikėjo atidžiau žiūrėti ir tikrinti jam pateiktus dokumentus, ir prisipažino, kad suklydo, kad išvadų numerių netikrino, neprisimena, ar buvo dar išvadų, galėjo būti, kad pasirašydavo jas būdamas UAB „Šiaulių hidroprojektas“, o išvados numerio paprašydavo telefonu.

18.11.                       Nuteistasis A. P., nors kaltę ir pripažino, gana abstrakčiai pasakojo apie savo ir kitų asmenų veiksmus ir, kalbėdamas apie jį, pasakė, kad apie tai, jog klastojami dokumentai, jam nebuvo sakęs. O nuteistoji V. J. patvirtino, kad darbo krūvis buvo išties didelis, todėl visų bylų nebuvo galimybės patikrinti.

18.12.                       Atsižvelgiant į nuteistųjų A. P. ir R. J. parodymus, negalima neatkreipti dėmesio į kitų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, notarių G. J., L. B., R. P. veiksmus, masiškai tvirtinant pretendentų įgaliojimus, jų testamentus, kitus sandorius, vienaip ar kitaip susijusius su nekilnojamojo turto atkūrimu. Visos jos teisininkės, turinčios nemažą darbo patirtį, tačiau nė vienai iš jų nekilo minčių apie tų sandorių teisėtumą, neužkliuvo duodančių įgaliojimus asmenų amžius, suvokimas apie savo veiksmus ir pasekmes. Matyti, kad net kitur, ne jų veiklos teritorijoje, gyvenančių asmenų sandoriai buvo tvirtinami tik pas jas, tačiau ir joms nekilo įtarimų dėl dokumentų tikrumo. Dėl to kyla natūralus klausimas, kodėl jam tokie klausimai turėjo kilti.

18.13.                       Jis taip pat nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas yra tyčinis ir gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad jis tyčia, būdamas iš anksto susitaręs su kitais asmenimis, būtų klastojęs dokumentus ir būtų tyčia siekęs piktnaudžiauti tarnyba. Nuosprendyje turėjo būti nurodyta, kad jis arba piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, arba viršijo savo įgaliojimus ir kaip konkrečiai tokie jo veiksmai pasireiškė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis neva pažeidė Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 6, 11, 25.1, 25.3 punktų reikalavimus, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė šie pažeidimai, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta. Nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.

18.14.                       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 228 straipsnio 2 dalį BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas turi būti padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų siekęs ar gavęs turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Nesant šio BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymio būtinojo požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekio, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį BK straipsnį.

18.15.                       Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tik labai abstrakčiai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog jis neva tyčia viršijo savo įgaliojimus ir veikė priešingai tarnybos interesams, todėl pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 228 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip ir nenurodė, kokia tyčios forma – tiesiogine ar netiesiogine – jis tuos neteisėtus veiksmus atliko, taip pat to, kokios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės atitinka pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis tyčia piktnaudžiavo pareigomis. Tai, kokios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės atitinka pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis tyčia piktnaudžiavo pareigomis, nenurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

18.16.                       Atsižvelgiant į jo šioje baudžiamojoje byloje užimtą poziciją, darytina išvada, kad jo veiksmuose jam inkriminuotuose epizoduose gali būti ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, o BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių, nes jis, kaip valstybės tarnautojas, galbūt tinkamai neatliko savo pareigų, veikdamas ne tyčia, o neatsargiai, per didelį darbo krūvį, nors dėl jo veiksmų juridiniai ir fiziniai asmenys ir patyrė didelę žalą. Jis asmeniškai neturėjo jokios materialinės naudos, taip pat jokio asmeninio suinteresuotumo. Išankstinis kaltinamųjų susitarimas veikti tyčia bendrai su kitais asmenimis nėra įrodytas. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kitų asmenų sumanymą bendrai tyčia veikti neteisėtai siekiant turtinės naudos sau ar kitiems. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kaip renkami kandidatai į pretendentus dėl nekilnojamojo turto atkūrimo, kaip su jais kalbama, kokių dokumentų reikalaujama, kas jiems žadama, kokie veiksmai atliekami. Su pretendentais ir notarais jis niekada neturėjo nieko bendro, apie išvadų pirkimą, kitų sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymą su juo niekas nekalbėjo ir apie tai jo neinformavo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šie jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, pagal kur jau yra suėjęs senaties terminas. Dėl to, kasacinės instancijos teismui nusprendus jo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 229 straipsnį, turėtų būti taikoma senatis, o baudžiamasis procesas jam nutrauktas ir kartu priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį. Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminius BPK reikalavimų pažeidimus (konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo), teismas, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

18.17.                       Apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, kad nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu – ketveriais metais laisvės atėmimo, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nustatytą neįgalumą, iš dalies pripažino savo kaltę ir gailėjosi; teismas galėjo ir turėjo pripažinti šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis ir atitinkamai sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl šių jo apeliacinio skundo argumentų nepasisakė, tik nurodė, kad bausmė paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra tinkamai individualizuota.

18.18.                       Apeliacinės instancijos teismas taip pat, pažeisdamas BPK 331 straipsnio nuostatas, nepasisakė ir dėl jo skundo argumentų, susijusių su jam nepagrįstai paskirta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, nes jis buvo ir yra dirbantis.

18.19.                       Apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs ir tai, kad nesuprantama, dėl kokių priežasčių jam yra apribota galimybė išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas, nėra susijusios su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje. Tuo labiau kad miesto ir rajono ribos yra skirtingos. Dėl to neaišku, ar jam negalima išvykti iš gyvenamosios vietos miesto teritorijos ar ir iš rajono teritorijos. Be to, akivaizdu, kad įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo tikrai nepadės įgyvendinti bausmės paskirties, t. y. neatitinka BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.

18.20.                       Kadangi jis nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, mano, kad turi būti panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, nors tai iš esmės lengvina jam paskirtą bausmę.

19.       Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar BPK 20 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, 276 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi balsu teisiamajame posėdyje, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, 276 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymus ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas  tik kitiems įrodymams patikrinti, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiantį rungimosi principą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Kasatorius nurodo:

19.1.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu apgaule įgijęs svetimą turtinę teisę atkuriant nuosavybę pagal O. J., R. P., S. O. ir I. V. B. prašymus, taip pat suklastojant su tuo susijusius dokumentus. Jo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo įrodymų išvardijimu ir konstatavimu, kad jo kaltė įrodyta. Nuosprendžio motyvavimas šiuo atveju buvo svarbus, nes jis (kasatorius) neatliko kaltinime nurodytų veiksmų: nepažinojo prašymus atkurti nuosavybę pateikusių asmenų, nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises, nesudarė teisės į nuosavybės teisės atkūrimą perleidimo sandorių, neveikė kaip įgaliotinis, nebendravo su asmenimis, kurių vardu buvo pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises, arba bendravo tik po to, kai sprendimas atkurti nuosavybės teisę jau buvo priimtas (O. J.). Dėl pinigų priėmimo iš L. S. jis nurodė, kad pinigai buvo sumokėti už L. V. disponuojamą teisę į nuosavybės atkūrimą, t. y. paaiškino tokio veiksmo pagrindą, kuris baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigtas. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodyti išsamūs motyvai dėl A. P., O. J., L. V. parodymų vertinimo ir jų pripažinimo įrodymais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo motyvų išvadų nepateikė ir apsiribojo tik deklaratyviu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 303307 straipsnių, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

19.2.                       Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausta daug asmenų, kurie davė reikšmingus jo kaltę paneigiančius parodymus, be to, ir jis, ir K. J. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus, tačiau teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kuo vadovaudamasis išsprendžia prieštaravimus tarp įrodymų, taip pat nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus. Tokiais teismo veiksmais buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus.

19.3.                       Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tik deklaratyviai konstatavo, kad jo ir kitų nuteistųjų veikose yra jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, kad jų kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kad nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga ir niekaip negalėjo būti įvykdyta be Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje turėjo pateikti tiek faktinius, tiek teisinius motyvus, nes baudžiamojoje byloje apklausta daug asmenų, kurie atliko veiksmus, identiškus nurodytiems kaltinamajame akte,  rašėsi įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą (V. K., O. J., I. V. B., L. S., L. V., J. K., I. K., R. Š. ir kt.). Baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste reikšminga buvo tai, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų  ne. Kartu taip pat turėjo būti pateikti motyvai, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais negu kitų. Pažymėtina, kad A. P. ir L. V. patys yra atlikę veiksmus pateikiant pareiškimą atkurti nuosavybės teises už kitus asmenis, atstovavo nuosavybės teises įgijusiems asmenims pagal įgaliojimą, gavo pinigus pirkėjams atsiskaitant už parduotus žemės sklypus ir darė tai iki susipažįstant su juo.

19.4.                       Pirmosios instancijos teismas nepašalinto prieštaravimų tarp O. J. ir A. P. parodymų dėl to, ar A. P. O. J. turtinę teisę pardavė ir gavo iš A. P. pinigus, taip pat prieštaravimo dėl to, kad I. V. B. turtinę teisę pardavė ir gavo turtinės teisės kainą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė motyvų, kodėl jis kaip patikimais parodymais vadovaujasi L. V., I. K., A. P. parodymais, nors L. V. ir I. K. yra atlikusios veiksmus, identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams, o apie A. P. baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad atkuriant nuosavybės teises jis tarpininkavo iki susipažindamas su juo ir K. J., šią veiklą vykdė savarankiškai, ir A. P. parodymų, kad neva viską sutvarkydavo jis (kasatorius), nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. A. P. pats pripažino, kad su žemės sklypus supirkinėjančiu V. K. buvo pažįstamas nuo 2000 metų, juos siejo bendra prekybos mediena veikla. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. buvo įgijęs išvadą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ta pačia data, tuo pačiu numeriu ir du kartus ją panaudojo nuosavybės teisėms atkurti. Pinigus už įgytą teisę atkurti nuosavybę V. K. pervedė A. P. tėvui, t. y. jokio ryšio nei su juo, nei su K. J. nebuvo.

19.5.                       Išsamus nuosprendžio motyvavimas buvo būtinas ir dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai nurodyti asmenys, kurie atliko veiksmus, su kokiais konkrečiais dokumentais. Kaltinamajame akte visais atvejais, kai kalbama apie dokumentų suklastojimą, apgaulės panaudojimą, nurodyta, kad tai padarė nenustatytas asmuo, nenustatytu laiku ir vietoje. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie jo ir K. J. veiksmai, sudarantys BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėtį, t. y. nenurodyta, kad jie būtų įrašę neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitę tikro dokumento turinį, pagaminę netikrą dokumentą. Kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kad jis ir K. J. būtų ką nors suklaidinę, pateikę tikrovės neatitinkančią informaciją, kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą. Taigi jis ir K. J. neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos darymas. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta nei jam, nei K. J., taigi kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Jis ir K. J. nekaltinami tuo, kad būtų kam nors padėję padaryti nusikalstamą veiką ar organizavę nusikalstamos veikos padarymą.

19.6.                       Nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad jis ir K. J. būtų parengę dokumentus, duodančius pagrindą atkurti arba inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą. A. P. nurodė, kad tokius dokumentus pagamindavo jis ir paduodavo jam, tačiau nežino, kas su jais toliau buvo daroma. Tai atitinka ne dokumento suklastojimo, o suklastoto dokumento gabenimo ir realizavimo požymius, tačiau A. P. nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos būtų jam perdavęs. Pažymėtina, kad A. P. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, jis yra suinteresuotas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visus veiksmus, kuriuos A. P. nurodo kaip atliktus jo (kasatoriaus), didesnes galimybes atlikti turėjo jis pats. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo jis ir K. J. būtų bendravęs su R. R., E. P., J. P., O. D., V. S. Visus šiuos asmenis pažinojo A. P., kuris pripažino su jais bendravęs. A. P. pripažino, kad iki susipažindamas su juo (kasatoriumi) užsiėmė nuosavybės teisių atkūrimu į mažesnio ploto žemės sklypus. Be to, A. P. asmeniškai gavo pinigus ir sudarė sandorius su visais kaltinime nurodytų nuosavybės teisių pirkėjais: K. Š., V. K., R. Š., V. A., R. S.. A. P. pripažino, kad V. K. pažinojęs gerokai anksčiau iki susipažįstant su juo (kasatoriumi). V. K. apklausiamas teisme nurodė, kad yra įsigijęs nuosavybės teises pagal identiškos vertės išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir bandęs jas realizuoti pagal vienodus numerius turinčias išvadas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. tikrieji susitarimai su V. K. yra neatskleisti ir šių asmenų parodymus pripažinti patikimais nėra pagrindo.

19.7.                       K. J. nepripažino pasirašęs kaltinamajame akte nurodytu jo vardu sudarytų dokumentų. Šie K. J. parodymai nėra paneigti baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad ir A. P., ir L. V. nurodė, kad jiems nežinoma, jog K. J. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. K. J. 2009 m. lapkričio 16 d. prašymo kopiją, 2010 m. sausio 14 d. prašymus K. J. vardu pasirašė ne K. J.. Nėra duomenų, kad K. J. žinojo apie 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2010 m. sausio 14 d. prašymus Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui. K. J. taip pat neigė davęs sutikimą R. Š. pasirašinėti dokumentus jo vardu. K. J. neigė pasirašęs su juo (kasatoriumi) 2010 m. kovo 9 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimopardavimo sutartį. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sutartyje yra K. J. parašas, pažymėtina, kad sutartyje yra ne K. J. ranka daryti, jo nepasirašyti įrašai. Jis (kasatorius) patvirtino, kad K. J. pinigų nemokėjo ir su juo susitikęs nebuvo.

19.8.                       Nebuvo paneigti jo parodymai, kad pinigus 50 000 Eur – iš L. S. jis gavo už J. K. atkurtas nuosavybės teises ir juos perdavė L. V.. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis iš L. S. pinigus gavo daugiau nei vieną kartą ir kad pinigai buvo mokami būtent už I. V. B. atkuriamą nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad liudytojo R. P. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis pats siekė įgyti teisę atkurti nuosavybę ir dėl vykdytos bendros ūkinės veiklos buvo susijęs su L. S., todėl davė palankius tik jam parodymus, kurių neįmanoma patikrinti kitais tyrimo veiksmais.

19.9.                       Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus pateikti išvadas ir motyvus dėl faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neištaisė. 

19.10.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 6.2 punkte nurodyta, kad per R. P. išvados pardavimą, jam 2009 m. gegužės 8 d. pasirašius avanso lapelį, ir už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą bei būsimą žemės pardavimą apgaule įgijo svetimą, V. B. priklausantį, didelės – 50 000 Lt (14 481 Eur) – vertės turtą, o nuosprendžio 6.9 punkte nurodyta, kad gautas 40 000 Lt avansas iš V. A. G. P. išvadų pardavimą. Pažymėtina, kad dėl šių epizodų ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla yra nagrinėjama teisme. Jis R. P. ir G. P. išvados nepardavinėjo ir pinigų atitinkamai iš V. B. ir V. A. už jas negavo, taip pat nevedė derybų dėl išvadų pardavimo.

19.11.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 19 punkte nurodyta, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kaltinamojo A. P., kuris savo kaltę visiškai pripažino, parodymais. Teismo išvada dėl A. P. kaltės pripažinimo ir parodymų yra nepatikima, nes jis nenurodė reikšmingų aplinkybių ir neatskleidžia faktų, o tik patvirtino, kad bendravo su nukentėjusiaisiais ir klastojo dokumentus, o jo (kasatoriaus) reikalas buvo bendrauti su žemėtvarka, tačiau jis (A. P.) tame bendravime nedalyvavo ir pats nematė.

19.12.                       Kaltinamųjų kaltė dėl S. O. nuosavybės teisių atkūrimo grindžiama A. P. parodymais, jis 2017 m. birželio 28 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad niekieno neprašomas susirado S. O. ir su ja susitarė atkurti jai nuosavybės teises į žemę; jis susitarė su S. O., o R. J. – su žemėtvarka, tačiau A. P. nenurodė, kad taip veikti kartu su juo (kasatoriumi) buvo susitarta ir kad jis būtų matęs jo (kasatoriaus) atliktus tokius veiksmus ar dalyvavęs juos jam atliekant. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama, be jų pačių prisipažinimo iš dalies, dar ir Nacionalinės žemės tarnybos raštais, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie raštai tik patvirtina, kad buvo pažeidimų nuosavybės atkūrimo procese, kurį vykdė ir buvo atsakingi žemėtvarkos darbuotojai, o jis ir K. J. jokių veiksmų šiame procese neatliko ir neinicijavo. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad S. O. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų suklastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo faktus įrodo 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvada. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-236(14), 11Š-238(14) nurodomas suklastojimo būdas, bet ne veiksmus atlikęs asmuo, o Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-237(14) nurodyta, kad įrašus padarė ir pasirašė E. P., tačiau apie šiuos įrašus jis (kasatorius) nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje                            Nr. 11Š-225(11) taip pat nurodomas suklastojimo būdas, bet ne šį veiksmą atlikęs asmuo. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-164(13) nurodyta, kad įrašus padarė ne E. L., o kitas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus jis (kasatorius) nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-154(15) nurodyta, kad įrašus padarė ne E. L., o kitas asmuo, o pasirašė E. L., E. P., A. P. ir nenustatytas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus jis (kasatorius) nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 18 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-210(15), 11Š-54(15) nurodyta, kad įrašus padarė ir pasirašė A. P., tačiau apie šiuos įrašus jis (kasatorius) nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje    Nr. 11Š-153(14) nurodyta, kad pasirašė E. P., bet apie tai jis (kasatorius) nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2010 m. vasario 8 d. tarp L. S. ir K. J. pasirašytas grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo aktas, juo patvirtinama, kad L. S. perdavė, o K. J. priėmė 50 000 Eur dydžio grynųjų pinigų sumą, laikomą daliniu atsiskaitymu už J. K., dėl kurio epizodo byloje tyrimo nebuvo, išvadą, ir tai neginčijamai patvirtina, kad jis (kasatorius) aktyviai dalyvavo procese pats ir įtraukė savo tėvą, o ne veikė prašomas savo darbdavio ar kitų asmenų, kaip teigė savo parodymuose teisme. Toks vertinimas yra klaidingas, nes atlikti veiksmai visiškai neprieštarauja jo parodymams, kad jis pardavinėjo J. K. išvadą prašomas J. K. dukros L. V. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2015 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-7(15) nurodyta, kad grynųjų pinigų priėmimo kvite pasirašė K. J., ir tai atitinka kaltinamųjų parodymus bei nėra nusikalstamas veiksmas. S. O. parodė, kad dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dokumentų pateikimo iki paties nuosavybės atkūrimo realizavimo iš kaltinamųjų ji bendravo ir kalbėjosi tik su A. P.. Liudytojo L. S. parodymai apie J. K. ir S. O. išvadų pirkimą ir dalies pinigų perdavimą K. J. neprieštarauja jo ir K. J. parodymams.

19.13.                       Kaltinimas dėl I. V. B. nuosavybės teisių atkūrimo grindžiamas duomenimis, kuriais kaltinimą grindžia ir prokuroras. Kaltinimas grindžiamas A. P. teisme duotais parodymais, kuriuose jis nenurodė konkrečių aplinkybių, neįvardijo konkrečių veiksmų, nenurodė, iš kur jis tai žinojo, ar buvo koks susitarimas veikti, ar matė, ar girdėjo, o tik apibendrintai pasakė, kad su I. V. B. visus klausimus sprendė jis (kasatorius). J. P. savo parodymuose taip pat nenurodė, kad jam kas nors yra žinoma apie kokius nors jo ar K. J. veiksmus atkūrinėjant nuosavybės teises I. V. B. Nuosprendyje minimas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. R4-467, kuriame nurodyta, kad I. V. B. negali būti atkurtos nuosavybės teisės, buvo parašytas ir išsiųstas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui jau atkūrus nuosavybės teisę, o šį raštą gavusi jau mirusi R. R. jo niekam neperdavė ir nevykdė, todėl jis ir kiti nuteistieji nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumą. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-88(12) nurodyta, kokiu būdu tiriami dokumentai parašyti ir kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų technologijų, leidžiančių teigti, kad įrašai padaryti ne dokumente nurodyta data, o kokiu nors kitu laiku. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-86(12) nurodyta, kokiais antspaudais suantspauduoti dokumentai, tačiau nenurodyta, koks asmuo tai atliko. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-85(12) nurodyta, kad pasirašė E. P., R. R., I. V. B., A. P. ir kitas asmuo, tačiau apie tai jis (kasatorius) nieko nežinojo ir nieko dėl to nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-155(14) pasisakyta, kokiu tušinuku buvo padaryti įrašai, tačiau nenurodytas juos atlikęs asmuo. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 12 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-180(14), 11Š-181(14), 11Š-220(14), 11Š-218(14) atitinkamai nurodyta, kad pasirašė V. J., R. R., I. V. B., tačiau jis (kasatorius) apie tai nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-38(14) nurodyta, kad sutartį su UAB „Pamario jėgainė“ vadovu už nurodytą K. J. pasirašė jis (kasatorius). Pažymėtina, kad tai atitinka ir patvirtina jo ir K. J. parodymus ir nurodytas aplinkybes. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje                      Nr. 11Š-179(14) nurodyta, kad prašymą Akmenės žemėtvarkos skyriui dėl parengtos ir gautos žemėtvarkos skyriuje išvados tolesnio persiuntimo K. J. vardu pasirašė jis (kasatorius). Tai taip pat atitinka K. J. parodymus ir neprieštarauja jo (kasatoriaus) parodymams. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2015 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-239(14) nurodyta, kad atskirame, nesusegtame sutarties lape po savo pavarde pasirašė K. J. Tai atitinka nuteistųjų parodymus ir nurodytas aplinkybes. 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistui buvo paskirta atlikti užduotį, tačiau tik teismo posėdžio metu baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, t. y. 2018 m. sausio 18 d., prokuroras A. Mirnas pateikė kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią 2015 m. liepos 20 d. specialisto išvadą Nr. 118-25(14), kuri nebuvo pateikta kaltinamiesiems ir teismui iki nurodyto teismo posėdžio ir kurioje nurodyta, kad pas I. V. B. galimai rastą ir jos tyrėjai N. L., kuri teismo posėdyje apklausta nebuvo, perduotą jo rašytą raštelį su savo kontaktais parašė jis (kasatorius). Pabrėžtina, kad tai visiškai neprieštarauja ir patvirtina jo (kasatoriaus) parodymus.

19.14.                       Nuosprendyje prie duomenų, kuriais grindžiamas prokuroro kaltinimas, taip pat nurodyti L. V., kuriai dėl nusikalstamų veikų I. V. B. epizode buvo pareikšti įtarimai, vėliau neteisėtai prokuroro nutarimu nutraukti nepaneigus įtariamosios atliktų veiksmų neteisėtumo, teisme apklaustos kaip liudytojos, parodymai. Ši liudytoja, dirbdama teisinį darbą teisėsaugos statutinėje tarnyboje ir turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, pripažinusi, kad atliko neteisėtus veiksmus, parodė, kad dokumentą surašė ir jį suklastojo nesuvokdama savo veiksmų esmės, elgėsi, kaip jos prašė jis (kasatorius), ir juo pasitikėjo, kad jis nedaro nieko neteisėto. Pažymėtina, kad teismui apklausiant L. V. kaip liudytoją jai nebuvo išaiškinta teisė neliudyti prieš save ir prieš asmenis, su kuriais ją sieja giminystės ryšys, – su juo (kasatoriumi) ji augina du bendrus vaikus, o K. J. yra jos vaikų senelis, nors tokį prašymą prieš apklausiant ją jis (kasatorius) teismui ir buvo pateikęs. Teismas taip pat neišnagrinėjo ir atsisakė pridėti jo pateiktus dokumentus ir jų kopijas, patvirtinančias, kad L. V. pati iki susipažindama su juo 2008 metais aktyviai dalyvavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atkurti nuosavybės teisę, – dirbdama Šiaulių greitosios medicinos pagalbos brigadoje ieškodavo senų, pagyvenusių asmenų, suteikdama pagalbą kaip felčerė, su jais išsikalbėdavo, jų klausinėdavo apie atsikurtą nuosavybę ir siūlydavo savo arba A. P. pagalbą ją atkuriant. Jam (kasatoriui) pradėjus su ja bendrauti, ji yra siūliusi užsidirbti – padėti atkurti jos tėvo vardu nuosavybės teisę ir tarpininkauti parduodant šias bei kitas išvadas. Iš šios veiklos L. V. sidirbo dideles sumas pinigų. L. V. bendravo ir turėjo verslo reikalų su baudžiamojoje byloje nurodytais asmenimis: R. Š., V. K., taip pat su UAB „Investas“ ir kitais.

19.15.                       Pirmosios instancijos teismas nevertino L. V. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje jau po A. P. parodymų, kuriuos jis davė tik teisme ir tada, kai ikiteisminis tyrimas dėl jos prokuroro nutarimu jau buvo nutrauktas, todėl liko neįvertinti A. P. parodymai, kad nusikalstamu būdu gautus pinigus jis dalydavosi tai su juo (kasatoriumi), tai su L. V., kuri kartais atvažiuodavo jų pasiimti ir pan. Taip pat liko neįvertintos ir A. P. nurodytos aplinkybės, kad jis dokumentams klastoti reikiamus dokumentų blankus gaudavo nuvykęs į Latvijos Respubliką. Pažymėtina, kad iš duomenų apie L. V. matyti, kad ji Gyventojų registre yra deklaravusi, jog nuo 2012 m. kovo 27 d. išvyksta gyventi į užsienio valstybę – Latvijos Respubliką.

19.16.                       Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta I. K. Pažymėtina, kad teismas prieš apklausą teismo posėdyje jos neinformavo, kad ji bus apklausiama kaip specialioji liudytoja, ir neišaiškino jai teisės atsisakyti duoti parodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais specialiosios liudytojos parodymais.

19.17.                       Baudžiamajai bylai išnagrinėti labai svarbius parodymus turėjo duoti UAB Investas“ buhalteris A. K., kuris buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma šį liudytoją apklausti ir leisti užduoti jam konkrečius klausimus, tačiau teismas atsisakė patenkinti tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal A. K. teismui atsiųstą pranešimą jis yra Norvegijoje ir Lietuvoje bus tik nuo 2017 m. gruodžio 24 d., o teismas negali laukti mėnesį laiko liudytojo, nes užsitęs bylos nagrinėjimas. Liudytojo A. K. apklausa teisme buvo svarbi įrodinėjant pinigų mokėjimą L. V. už I. V. B. žemę ir paneigiant pačios L. V. parodymus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė tik A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais netiksliais ir neišsamiais parodymais.

19.18.                       Pirmosios instancijos teismas, nors nuosprendyje ir nenurodo, kad liudytojo R. Š. parodymai yra patikimi ir kad jie yra jo ir kitų nuteistųjų kaltės įrodymas, visgi nevertino šio liudytojo ir jo parodymų patikimumo. Jis (kasatorius) pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, svarbias vertinant liudytojo R. Š. parodymus, ir teikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas atsisakė juos priimti. R. Š., nurodęs, kad jis nemokėjo už žemės sklypų projektavimo darbus ir tokių paslaugų neužsakinėjo, kartu parodė, kad prašymus Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui teikė paprašytas K. J. ir todėl dokumentuose pasirašė K. J. vardu. Pažymėtina, kad tai, jog R. Š. ne tik pasirašė dokumentuose, bet ir mokėjo už žemėtvarkos projekto parengimą, patvirtina, kad R. Š. buvo asmeniškai materialiai suinteresuotas įgyti žemės sklypus ir veikė savarankiškai. Kaip liudytojas apklaustas UAB „Pamario jėgainių energija“ direktorius, atsakydamas į užduotą klausimą, taip pat parodė, kad jis R. Š. nedavė nurodymų organizuoti žemės matavimo darbus Mažeikiuose, kad įmonė nebuvo skyrusi pinigų tokiems darbams atlikti. Pagal gautus dokumentus už matavimo darbus asmuo, pasirašydamas K. J. vardu, sumokėjo 23 500 Lt (6806,07 Eur). Tai didelė pinigų suma, todėl nustačius, kad už šiuos darbus savo iniciatyva sumokėjo R. Š., ši aplinkybė turėtų esminę reikšmę baudžiamajai bylai išnagrinėti ir įrodymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo už K. J. pasirašė parašu, vizualiai labai panašiu į baudžiamojoje byloje esančius R. Š. parašus, todėl buvo tikslinga skirti rašysenos ekspertizę. Prašymas paskirti tokią ekspertizę teismui buvo pateiktas, tačiau buvo atmestas.

19.19.                       Kaltinimas dėl R. P. nuosavybės teisių atkūrimo grindžiamas duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tokiais duomenimis laiko A. P. parodymus, kuris nenurodė kokių nors reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė faktų – jis tik patvirtino, kad bendravo su R. P. ir kad jiems su juo (kasatoriumi) reikėjo susieti giminystės ryšį. Pažymėtina, kad A. P. neparodė buvus kokius nors susitarimus su juo (kasatoriumi) ar kad jis būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus. A. P. taip pat nurodė nematęs jo (kasatoriaus) V. B. duoto raštelio dėl pinigų už J. U. išvadą paėmimo ir neparodė, kaip toks raštelis ir jo turinys apie J. U. išvadą ir pinigus susisijęs su nuosavybės teis atkūrimu R. P.. Nuosprendyje, be kita ko, nurodyta, kad kaltinimai grindžiami ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-3796, nors jis neįrodo jo ir kitų nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ar jo (kasatoriaus) žinojimo apie nusikalstamą kitų nuteistųjų veiką ir tik pagrindžia pažeidimus nuosavybės teis atkūrimo procese, už kurį buvo atsakingi žemėtvarkos darbuotojai, su kuriais jis šiais klausimais nebendravo. Tai patvirtina ir patys žemėtvarkos darbuotojai. Nuosprendyje taip pat nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai, nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės R. P., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu jis (kasatorius) niekaip nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo.

19.20.                       Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-171(11) nurodyta, kad pasirašė ne R. J., o kitas asmuo. Apie tai jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. kovo 5 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-85(12), 11Š-220(11), 11Š-182(12), 11Š-43(13) nurodyta, kokiu būdu buvo uždėti spaudai dokumentuose, apie kuriuos jis nieko nežinojo ir dėl kurių padarymo nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-164(13) nurodyta, kad pasirašė ne R. D., o kitas asmuo, apie kurį jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. O Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje                             Nr. 11Š-149(14) nurodyta, kad pasirašė ne R. D., o A. P., E. P. ir kitas asmuo. Apie tai jis nieko nežinojo ir dėl to padarymo nesitarė (3 t., b. l. 6066). Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-230(13), 11Š-150(14) nurodyta, kad pasirašė E. P. Apie tai jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 118-43(14) nurodyta, kad jo V. B. duoto raštelio įrašus padarė jis (kasatorius). Tai atitinka jo parodymus. Pažymėtina, kad raštelio turinys yra apie J. U. išvadą ir pinigus už tokią išvadą. Tokių santykių buvimą nurodo ir jis, tačiau tai nesusiję su R. P. nuosavybės teisių atkūrimu, neparodo jokio nusikalstamo veiksmų pobūdžio, nes nusikalstami veiksmai dėl J. U. išvados pardavimo nėra pripažinti nusikalstamais. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-38(14) nurodyta, kad K. J. vardu pasirašė ne nurodytas K. J., o jis (kasatorius). Tai atitinka jo ir K. J. parodymus ir jų nurodytas aplinkybes. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d., 2014 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-166(14), 11Š-235(14) nurodyta, kad pasirašė R. P. Apie tai jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. 

19.21.                       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji viską darė ir visur pasirašinėjo, kur jai liepė A. P., nes teismo posėdyje ji parodymų negalėjo duoti ir teismo buvo pripažinta ribotai pakaltinama.

19.22.                       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai vadovavosi ir liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis su juo (kasatoriumi) ir A. P. derėjosi dėl R. P. ir dėl Z. M. išvadų pirkimo. V. A. nenurodė, su kuriuo iš jų ir dėl kurios išvados derėjosi, o teigdamas, kad sumokėjo avansą, nenurodė, kuriam iš  ir už kurią išvadą sumokėjo. Nenustatęs šių aplinkybių teismas nepaneigė kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad su V. A. jis bendravo tik dėl Z. M. išvados pardavimo.

19.23.                       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jo ir kitų nuteistųjų kaltę grindžia ir liudytojo E. R. parodymais, kuriais jis iš dalies paneigia liudytojo R. Š. parodymus. Pažymėtina, kad liudytojas E. R. nurodė, kad už sutartis mokėjimai nebuvo atlikti, sutartys įvykdytos nebuvo, atskirai sutartys nebuvo ir nutrauktos, nes įmonė jas laiko niekinėmis, t. y. nesukėlusiomis ir negalinčiomis sukelti jokių teisinių pasekmių nuo jų pasirašymo momento. Tai atitinka ir jo parodymus.

19.24.                       Kaltinimas dėl O. J. nuosavybės teisių atkūrimo taip pat grindžiamas duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Tokiais duomenimis teismas pripažįsta A. P. parodymus apie bendravimą su O. J., kaip ją įkalbėjo atkurti nuosavybės teises, kaip ir kokius dokumentus iš jos gavo ir kaip, pardavus išvadą jau atkūrus nuosavybės teises, gavo pinigus ir taip užvaldė svetimą turtą. Šiuose savo parodymuose A. P., norėdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, patvirtindamas prokuroro kaltinime nurodytas aplinkybes, melagingai teigia, kad dokumentų originalus atidavė jam (kasatoriui), o gavęs pinigus, juos pasidalijo su juo. Pažymėtina, kad A. P. nenurodė, ar buvo jų tarpusavio susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, koks tas susitarimas buvo ir kaip jis pasireiškė, taip pat nenurodė ir pinigų sumos, kurią perdavė kaip atlygį jam, todėl tokie A. P. teiginiai vertintini kaip asmens, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, gynybos taktika.

19.25.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. J., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu jis nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo. Nuosprendyje nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-124(12) konstatuota, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys, apie kuriuos jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra šios nuosprendyje nurodytos išvados.

19.26.                       Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. spalio 14 d., 2014 m. balandžio 23 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-214(14), 11Š-92(14) nurodyta, kokiu būdu ir kokiu rašikliu padaryti įrašai dokumentuose. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-127(12) nurodyta, kokiu būdu ir kokiais antspaudais antspauduoti dokumentai, apie kuriuos jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-215(14) nurodyta, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne jis, o kiti asmenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 7 d. specialisto išvadose Nr. 11Š-241(14),                           11Š-229(14) nurodyta, kad dokumentuose įrašus atliko ir pasirašė R. R. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje                       Nr. 11Š-124(12) nurodyta, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-113(14) nurodyta, kad įrašus atliko ir pasirašė O. J. Pažymėtina, kad apie visa tai jis nieko nežinojo ir dėl to nesitarė.

19.27.                       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. J. parodymais, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji bendravo tik su A. P., o jo (kasatoriaus) nepažįsta, jį mačiusi tik kaip A. P. vairuotoją, kuris pokalbiuose nedalyvavo. Vėliau, kai O. J. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, ji savo parodymus papildė ir nurodė, kad matė jį (kasatorių) jau atkūrus nuosavybės teises ir prasidėjus tyrimui dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo, kurį A. P. pristatė kaip teisininką, galintį pakonsultuoti teisiniais klausimais.

19.28.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad iki nuosavybės teis atkūrimo O. J. dėl nuosavybės teis atkūrimo ir O. J. išvados pirkimo jie bendravo ir derėjosi su A. P., o jo (kasatoriaus) arba nematė, arba nepažinojo, arba nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu kaip liudytojos apklaustos notarės G. J. ir R. P. nurodė, kad dėl notaro veiksmų, susijusių su O. J. nuosavybės teisių atkūrimu ar išvadų pardavimu, pas jas lankėsi ir atliekant tokius veiksmus dalyvavo tik A. P., o jo (kasatoriaus) arba nebuvo, arba jis atlikinėjo kitus, su šia byla nesusijusius, asmeninio pobūdžio notarinius veiksmus.

19.29.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų A. K., S. K. ir I. V. B. parodymai. Nors ši nuosprendžio formuluotė nėra suprantama dėl rašymo ar kitokio pobūdžio apsirikimo, vis dėlto pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų liudytojų parodymų nepatikrino, nes ir pateikus teismui motyvuotus prašymus iškviesti juos ir apklausti ar bent išreikalauti dokumentus, patvirtinančius  negalėjimą atvykti į teismo posėdį ar būti apklaustiems nuotoliniu būdu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai tokius prašymus atmetė.

19.30.                       Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas, ištyręs ir patikrinęs įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse, atsižvelgdamas į įrodymų sąsajumą ir leistinumą, konstatavo, jog jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, nors teismas bylos duomenų kaip įrodymų neįvertino, jų neanalizavo ir dėl jų sąsajumo ir leistinumo nepasisakė.

19.31.                       Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų, netinkamai aiškino Konstitucijos ir baudžiamojo proceso teisės normas, reglamentuojančias teisėjo, eksperto, prokuroro nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nelogiškas išvadas dėl dviejų eksperčių pasirašytų specialisto išvadų teisinės galios, kai viena iš eksperčių neteisėtai dalyvavo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nors viena iš eksperčių ir neturėjo teisės dalyvauti pateikiant specialisto išvadą, tačiau pateikiant išvadą dalyvavo kita ekspertė, konstatavo, kad jos pateiktos išvados yra galiojančios. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro nustatytą tvarką išvadą privalo pateikti du ekspertai. Be to, ekspertė, kurios pateiktą išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažino galiojančia, net nebuvo apklausta teisme apie išvados galiojimą, paaiškėjus, kad viena iš eksperčių neturėjo teisės dalyvauti teikiant išvadą, taip pat nebuvo gautas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro patvirtinimas apie dviejų eksperčių, teikusių išvadą, kompetencijos pasidalijimą.

19.32.                       Apeliaciniame skunde taip pat buvo keltas valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro nešališkumo klausimas. Buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos užduotys ir gautos 2013 m. lapkričio 22 d., 2014 m. spalio 4 d., 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. gruodžio 22 d. specialisto išvados Nr. 11Š-164 (13), 11Š-153(14), 11Š-154(14), 11Š-184(14), kurias pateikė specialistė ekspertė E. Mirnaja, kuri yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro A. Mirno motina. Pagal BPK 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Šiuo atveju specialistė ekspertė E. Mirnaja yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro artima giminaitė. Tai sudarė pagrindą nušalinti specialistę E. Mirna nuo išvados teikimo šioje baudžiamojoje byloje, tačiau nepaisant to ji išvadas teikė keletą metų. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ikiteisminis tyrimas užsitęsė, atsirado pagrindas proceso veiksmus, kuriuose dalyvavo specialistė E. Mirnaja, atlikti iš naujo. Dėl padarytų šių BPK pažeidimų kilo ir prokuroro atsakomybės klausimas, todėl prokurorui toliau dalyvaujant procese kilo pagrįstų abejonių, ar tuo pasinaudojant nebus siekiama nuslėpti padarytų pažeidimų. Kartu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad prokuroras A. Mirnas tapačiu pagrindu buvo nušalintas nuo Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-18-922/2015.

19.33.                       Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos jo apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad klausimas dėl prokuroro nušalinimo buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį. Pažymėtina, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, nes Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas dėl jo skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymo nušalinti prokurorą A. Mirną, nutartimi konstatavo, jog ekspertės E. Mirnajos pateiktų specialisto išvadų trūkumai (ekspertės, kuri yra prokuroro artima giminaitė, dalyvavimas) gali būti ištaisyti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme paskiriant teismo ekspertizę, tačiau jų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neištaisė.

19.34.                       2017 m. gruodžio 13 d. jis pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą skirti teismo rašysenos ekspertizę, nes neteisėtai baudžiamajame procese dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikančio ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Mirno motinos, ekspertės E. Mirnajos, pateiktos specialisto išvados, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, negali būti pripažįstamos įrodymais, tačiau teismas šį jo prašymą atmetė nurodydamas, kad šios išvados gali būti vertinamos kaip įrodymas, nes išvadas pasirašė dvi specialistės, ne tik E. Mirnaja. Tokia teismo išvada prilyginama viešam teismo pareiškimui, kad teismas neketina laikytis įstatymų, konkrečiai BPK 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes specialisto išvadose nenurodyta, kurią tyrimo dalį ir kuri specialistė atliko, ir dėl to preziumuojama, kad visą tyrimą atliko E. Mirnaja, o kita specialistė pasirašė tik formaliai.

19.35.                       Pirmosios instancijos teismas liudytojų apklausą 2017 m. spalio 16 ir 18 d. atliko nedalyvaujant R. P. gynėjui advokatui, nors ji negali suprasti vykstančio teismo proceso, jai pateiktų kaltinimų esmės ir negali atsakyti į teismo klausimus, nes teismo psichiatrinės ekspertizės metu jai nustatyti riboto pakaltinamumo požymiai. Taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.

19.36.                       Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos UAB „Investas“ buhalterinės apskaitos dokumentų  kasos orderių kopijos, iš kurių matyti baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų L. V., J. K., I. K., R. Š. atlikti mokėjimai, susiję su kaltinime nurodytomis išvadomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pagrindžiami jo argumentai dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi ir jų nekaltumo, nes šiuos veiksmus atliko būtent jie, o ne jis. Nors šie dokumentai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su baudžiamąja byla ir jų pridėjimui prie bylos pritarė prokuroras, teismas, nenurodydamas motyvų, atsisakė juos pridėti prie baudžiamosios bylos. Tai sudaro pagrindą manyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo subjektyviai ir objektyviai suinteresuotas bylos baigtimi.

19.37.                       Pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas nušalinimas ir dėl to, kad neteisėtai buvo pakeista jam (kasatoriui) paskirta kardomoji priemonė. Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuris buvo vykdomas 2018 m. vasario 27 d. 20.00 val. 2018 m. kovo 1 d. 11.00 val. Šią nutartį apskundus aukštesniajam teismui, teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo pagrindo jam skirti suėmimo, todėl ši kardomoji priemonė jam buvo panaikinta. Vykdant pirmiau nurodytą neteisėtą nutartį jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (1.35.)7R-2932 sutiko atlyginti. Pirmosios instancijos teismo teisėjas M. Klemenis atsisakė išnagrinėti pirmiau nurodytą nušalinimą motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenustato galimybės pareikšti nušalinimą baigiamųjų kalbų metu. Taigi jo pareikštas nušalinimas liko neišnagrinėtas, o abejonės dėl teismo šališkumo liko nepašalintos.

19.38.                       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas M. Klemenis palaikė draugiškus santykius su A. P. gynėju advokatu G. Griciumi, tačiau privačių draugiškų santykių su juo savo privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą paties teisėjo M. Klemenio veiksmų teisėtumą vertino Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, t. y. tie patys teisėtvarkos padaliniai, kurių atliktus tyrimo veiksmus teisėjas M. Klemenis privalėjo įvertinti, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Dėl to teisėjas negalėjo nešališkai vertinti jį patį įvertinti privalančių pareigūnų ir institucijų darbo rezultatų šioje baudžiamojoje byloje.

19.39.                       Be to, teisėjas M. Klemenis nuteistajam E. P. po atliktos širdies operacijos ir gydymo stacionare tęsiant gydymą namuose priėmė nutartį atvesdinti  į teismą, nors E. P. pateikė nustatytos formos pažymą apie negalėjimą atvykti į teismą. Neteisėtai taikydamas prievartos priemones, teismas pažeidė ne tik Lietuvos teisės, bet ir tarptautinių dokumentų nustatytą draudimą nežmoniškai elgtis, draudimą kankinti (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnis), t. y. tokiais demonstratyviais veiksmais teisėjas M. Klemenis siekė įbauginti kaltinamuosius ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

19.40.                       Baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie jo ir K. J. veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau jų veiksmai kvalifikuoti kaip vykdytojų. Kaltinamajame akte taip pat nenurodyta, kuo pasireiškė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis. Taigi iš kaltinamojo akto negalima spręsti, kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų padarymu jis ir K. J. yra kaltinami. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi asmenys (V. S., E. P., O. D., V. J., J. P.), kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimą su juo ir K. J., tokias aplinkybes neigia.

19.41.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įrodymais pripažino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Skundžiamu nuosprendžiu įrodymais buvo pripažinti I. V. B. parodymai, nors ji nė karto nebuvo apklausta teisme, o apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ji sirgo liga, dėl kurios negalėjo duoti teisingų parodymų, taip pat L. V., I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsižvelgiant į tai, taip buvo suvaržyta jo ir K. J. Konstitucijos ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta teisė apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, taip pat jų teisės į gynybą ir į teisingą ir nešališką teismą. Teismo pasirinktas BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių aiškinimas duoda pagrindą manyti, kad BPK 20 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, 276 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi balsu teisiamajame posėdyje, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, 276 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymus ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas – tik kitiems įrodymams patikrinti, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiantį rungimosi principą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apsiribojo tik deklaratyviu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų nepažeidė.

19.42.                       Apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, kad sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

19.43.                       Sandoriai su atkurtomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą yra atliekami po to, kai tokios teisės yra įgytos ir sukčiavimas yra baigtas. Šiuo atveju asmuo įgyja atkuriamą teisę į nuosavybę nuo pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašymo momento ir gali ja disponuoti ją perleisdamas kitiems asmenims. Sukčiavimo įgyjant atkuriamas nuosavybės teises baigtumo momentas yra pažymų apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus surašymo momentas. Kaltinime nurodytos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašytos 2008 m. rugpjūčio 4 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 8 d. Atitinkamai sudarant tolesnius sandorius su atkuriamų nuosavybės teis perleidimu apgaulė prieš atkuriamas nuosavybės teises suteikiančius asmenis nėra naudojama ir nuosavybės teisės kaskart pakartotinai nėra vėl įgyjamos iš naujo, todėl vėlesni sandoriai su atkurtomis nuosavybės teisėmis neatitinka sukčiavimo sudėties. Nei jis, nei K. J. neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, taigi turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę į nuosavybės atkūrimą, veikimas pagal įgaliojimą neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Pažymėtina, kad teismo nuosprendis prieštaringas ir tuo aspektu, kad nukentėjusioji O. J. nežinojo ir nesuprato, kad jos seneliai neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, tačiau neva tai turėjo suprasti jis ir K. J., kurie nei apie O. J., nei apie jos senelius jokių duomenų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų pažeidimų neištaisė ir apsiribojo tik deklaratyviu pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo konstatavimu.

19.44.                       Apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, kad O. J. neturėjo teisės reikšti civilinį ieškinį už kitą asmenį, neturėdama tam įgaliojimo. Nors O. J. civiliniame ieškinyje teigiama, kad nustatoma sprendimo vykdymo tvarka, tačiau teismo nuosprendžiu priteisiama turtinė teisė gali būti vykdoma įstatymo nustatyta tvarka ir su tokia vykdymo tvarka gali nesutikti asmuo, kurio naudai vykdoma teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio. Taigi O. J. civiliniu ieškiniu prašoma ne nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, bet priteisti pinigų sumą kitam asmeniui. Sprendimas dėl civilinio ieškinio būtų sąlyginis, nes jis priklausytų nuo to, ar asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, priims jo įvykdymą iš asmens, iš kurio jis neprašė nieko priteisti. Pažymėtina, kad CPK 267 straipsnio nuostatos imperatyviai draudžia priimti sąlyginius sprendimus, todėl O. J. civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas.

19.45.                       Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai tenkino O. J. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo. Minėta, O. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvų žemę. O. J. neturėjo jokių prielaidų manyti, kad nacionalizuota buvo dar ir senelių žemė. O. J. žinojo, kad nuosavybės teisės jai nepriklauso. Liudytojas V. K. parodė, kad pinigus už atkuriamas nuosavybės teises notarų biure padavė matant O. J., tik nematė, kuris iš dalyvavusių asmenų pinigus pasiėmė. O. J. pripažino, kad iki išėjimo į pensiją dirbo draudimo agente, todėl sandorių sudarymo ypatumai ir rašytinių bei notarinių sandorių reikšmė jai gerai žinomi. Notarė nebuvo kaltinama kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimu, todėl preziumuojama, kad ji tinkamai atliko pareigas ir išaiškino O. J. sandorio esmę. Šios aplinkybės prieštarauja O. J. paaiškinimams, kad ji neskaitė jos vardu surašytos preliminariosios sutarties, jos vardu surašytų ir pasirašytų įgaliojimo, testamento, nesidomėjo, kurio konkrečiai jos artimo giminaičio turėta nuosavybės teisė, kokios vertės, kurioje vietoje buvusi žemė buvo surasta. Iš O. J. vardu sudarytų įgaliojimo, sutarties, testamento ji suprato, kad jai atkuriama didelės vertės nuosavybės teisė į ne jos giminaičio žemę. Tai sudaro BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius. Taigi nebuvo pagrindo O. J. pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove.

19.46.                       Baigiant nagrinėti apeliacinį skundą, pasikeitus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijai, jis apeliacinės instancijos teismui 2018 m. lapkričio 6 ir 7 d. pateikė atitinkamai prašymus dėl EŽTT 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo pridėjimo prie baudžiamosios bylos bei pakartotinės rašysenos ekspertizės atlikimo ir prokuroro A. Mirno nušalinimo baudžiamojoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas  neišnagrinėjo.

20.       Kasaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar BPK 20 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, 276 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi balsu teisiamajame posėdyje, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, 276 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymų ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas – tik kitiems įrodymams patikrinti, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiantį rungimosi principą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Pažymėtina, kad nuteistojo K. J. kasaciniame skunde iš esmės nurodomi argumentai, tapatūs pirmiau išdėstytiems nuteistojo R. J. kasacinio skundo argumentams (nuteistojo K. J. skunde iš esmės nėra tik nuteistojo R. J. kasaciniame skunde nurodytų argumentų dėl R. J. prašymų apeliacinės instancijos teisme išsprendimo). Dėl to nuteistojo K. J. kasacinio skundo argumentai iš naujo dar kartą nedėstomi. 

21.       Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas R. Kivylius prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, susijusias su V. S. pripažinimu kaltu ir nuteisimu, panaikinti ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

21.1.                       V. S. gynėjo paduotame apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis prašant priimto nuosprendžio dalį, susijusią su V. S. nuteisimu, panaikinti ir jį dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo išteisinti. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, taip pat atkreiptas dėmesys į aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo įvertintos, tačiau kurias buvo būtina nustatyti ir įvertinti, aptarti ir dėl jų pasisakyti. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo išsamiai išdėstyti argumentai dėl V. S. inkriminuotų dokumentų klastojimo veiksmų S. O. 1992 m. balandžio 4 d. prašyme ranka atliekant taisymus, buvo išsamiai pasisakyta dėl tuo metu buvusios praktikos ir kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti V. S. veiksmuose nesant kaltės, taip pat išsamiai aptartos aplinkybės dėl Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 ir akcentuota jų svarba. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apie šiuos apeliacinio skundo argumentus nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas tik abstrakčiomis frazėmis nurodė, kad, teisėjų kolegijos nuomone, V. S. kaltė suklastojus dokumentus ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, taip padedant kitiems asmenims apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės turtą, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie išsamiai yra išdėstyti ir aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, taip pat kad V. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kuriais ginčijama V. S. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra nepagrįsti ir vertintini kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Taigi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo V. S. gynėjo apeliacinio skundo ir motyvuotai neaptarė motyvų, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas ir paliekamas galioti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nuosprendyje nenurodė motyvų, neaptarė įrodymų ir nepagrindė išvadų.

21.2.                       V. S. nepagrįstai inkriminuotas dokumento suklastojimas, nes jis nepagamino ir savo veiksmais nesukūrė dokumento, kuris sukeltų teisines pasekmes ir turėtų juridinę galią, t. y. galėtų būti BK 300 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gynyba aiškiai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad V. S. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neklastojo ir negalėjo suklastoti, nes jo užpildyta pažyma buvo perduota jo tiesioginiam viršininkui – Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., kurią šis, privalėdamas patikrinti, patikrino ir pasirašė, taip suteikdamas šiam dokumentui juridinę galią. Kitaip tariant, dokumento pildymas, užpildams ir (ar) surašymas, kuris nėra patvirtintas institucijos atsakingo asmens parašu (šiuo atveju Žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P.), nesuteikia dokumentui juridinės galios, t. y. toks dokumentas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ir pareigų jokiems asmenims. Kartu pažymėtina, kad V. S. užpildytoje pažymoje tėra išvardyti dokumentai, kurie kartu su pažyma buvo perduoti Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P. tam, kad būtų įvertinti, patikrinti ir priimtas sprendimas dėl tolesnės nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigos. V. S. priimant sprendimą nedalyvo ir objektyviai tolesnei nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigai įtakos negalėjo daryti – tai vienasmenis skyriaus vedėjo E. P. veikimas.

21.3.                       Skundžiamais nuosprendžiais V. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už kvalifikuotą dokumento suklastojimą, t. y. kai dėl dokumento suklastojimo padaroma didelė žala. Pažymėtina, kad nei kaltinime, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nėra nurodyta motyvų, kurie atskleistų V. S. atliktų veiksmų ir dėl to padarytos didelės žalos priežastinį ryšį. V. S. šioje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys, todėl didelės žalos padarymo aplinkybės viso bylos proceso metu niekaip nebuvo siejamos su kokiais nors jo veiksmais, tuo labiau dokumento (-ų) suklastojimu. Priežastinis ryšys tarp veiksmų (dokumento suklastojimo) ir didelės žalos V. S. atveju nebuvo įrodinėjamas ir atitinkamai įrodytas. Skundžiamuose nuosprendžiuose aprašant V. S. inkriminuoto BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą apsiribota tik deklaratyviomis frazėmis nurodant, kad šis nusikaltimas jam inkriminuotas pagrįstai ir teisingai. Siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį padarymo svarbu atskleisti asmens veiksmus ir šių veiksmų rezultatą (padarinius), t. y. ar šiais veiksmais buvo sukurtas juridinę galią turintis dokumentas ir ar šio dokumento sukūrimas (pagaminimas) sukėlė padarinius – didelę žalą. Tuo tarpu šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nei nagrinėtos, nei įvertintos ir dėl jų nepasisakyta. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikančios prokuratūros pozicija dėl V. S. inkriminuoto dokumento suklastojimo padarymo būdo nebuvo nuosekli ir aiški: prokuratūros apeliaciniame skunde buvo dėstoma apie V. S. prisidėjimą (padėjimą) suklastojant dokumentą, o kaltinamajame akte buvo teigiama apie savarankišką V. S. veikimą suklastojant dokumentą; veika, aprašyta kaip padėjimas, nebuvo atitinkamai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnį.

21.4.                       Vienu atveju V. S. yra inkriminuotas taisymų S. O. 1992 m. balandžio 4 d. prašyme Akmenės žemėtvarkos skyriui grąžinti jos tėvo K. A. P. turėtą žemę darymas, kitu atveju dėstoma apie prisidėjimą kartu su E. P. suklastojant pirmiau nurodytą pažymą, tačiau neaišku, kuris iš šių veiksmų buvo didelės žalos priežastis. Šios aplinkybės yra itin svarbios, nes jos susijusios ir su galimos civilinės atsakomybės V. S. taikymu, siekiant išsiakinti ir bent jau žinoti, ar jo atlikti veiksmai buvo žalos priežastis.

21.5.                       Nei iš kaltinamojo akto, nei iš skundžiamų nuosprendžių neaišku, kokio būtent dokumento suklastojimas sukėlė didelę žalą, kam ta žala buvo padaryta, kokio dydžio žala padaryta ir kaip tai susiję su konkrečiais V. S. inkriminuotais veiksmais, ir ar V. S. padėjo, prisidėjo ar suklastojo dokumentą. Tai akivaizdūs kaltinamojo akto surašymo trūkumai (BPK 219 straipsnis), sutrukdę nagrinėti bylą teisme, o gynybai gintis nuo neaiškaus kaltinimo. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui.

21.6.                       Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti. Apie tai skundžiamuose nuosprendžiuose nepasisakyta.

21.7.                       Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už kvalifikuotą piktnaudžiavimą, kurio būtinas ir įrodinėtinas požymis yra turtinės ar kitos asmeninės naudos siekimas. Tuo tarpu baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. S. būtų siekęs turtinės ar kitokios naudos. Apie tai nėra pasisakyta nei kaltinime, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnį, taigi turėjo būti pagrįstas ir įrodytas asmeninės jo, o ne bendrininkų grupės naudos siekimas. Tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nėra net užuominų ar prielaidų, kurios leistų bent jau numanyti galimą V. S. interesą elgtis neteisėtai. Kita vertus, net jei būtų sprendžiama dėl galimo V. S. veikimo bendrininkų grupės ar konkretaus grupės nario naudai, pažymėtina, kad net ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokuratūra sutiko, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrininkai būtų susitarę daryti nusikaltimus. Taigi baudžiamojoje byloje nenustatytas susitarimas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą ne tik apie V. S. naudos siekimą sau, bet ir jos siekimą bendrininkų grupės naudai. Nuosprendyje remiamasi sutikusio su teisėsauga bendradarbiauti nuteistojo A. P. parodymais, tačiau pabrėžtina, kad jis nenurodė jokių aplinkybių ne tik apie neva V. S. siekiamą turtinę ar kitą asmeninę naudą, bet ir V. S. dalyvavimą darant nusikaltimus.

21.8.                       Skundžiamais nuosprendžiais V. S. nuteistas ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

21.9.                       Nuosprendžiuose ir kaltinime bendrininkams inkriminuoti neteisėti veiksmai susiję su nuosavybės teisų atkūrimo procesu, kuris yra neabejotinai sudėtingas tiek teisinio reglamentavimo (ir (ar) jo nepakankamumo) prasme, tiek šiame procese dalyvaujančių asmenų, institucijų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų skaičiumi, taip pat įvairių administracinių procedūrų gausa ir laiko trukmės aspektu. V. S. šioje byloje buvo apkaltintas ir nuteistas kaip pačios žemiausios grandies valstybės tarnautojas, dalyvavęs tik pradinėje sudėtingo nuosavybės teisių atkūrimo proceso stadijoje, kurioje objektyviai net nebuvo galima sukurti teisių ir (ar) pareigų, lemiančių didelę žalą – neteisėtą nuosavybės teisių įgijimą.

21.10.                       Pažymėtina, kad V. S. baudžiamosios bylos tyrimo laikotarpiu ėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas. Jis buvo vienas iš daugelio Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkų, be to, Žemės tvarkymo departamentui priklausė kitų Šiaulių apskrities rajonų žemėtvarkos skyriai ir atitinkamai juose dirbantys žemėtvarkininkai. Padalinys – Žemės tvarkymo departamentas buvo pavaldus Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kuriai vadovavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos viršininkas. Šios struktūros išdėstymas ir suvokimas yra itin svarbus, kadangi padarinių (didelės žalos) kilimas šioje baudžiamojoje byloje sietinas ir yra neįmanomas be Šiaulių apskrities viršininko priimto sprendimo, kuriuo sukuriama nuosavybės teisė į konkretų žemės sklypą, mišką ir (ar) vandens telkinį. Būtent šio realaus nekilnojamojo turto neteisėtas įgijimas panaudojant apgaulę sudaro V. S. inkriminuoto, BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo rezultatą, o visi inkriminuoti veiksmai susiję su šio rezultato pasiekimu. Veiksmų grandinės žinojimas svarbus tam, kad būtų tinkamai identifikuoti šioje grandinėje veikiantys asmenys ir nustatyti jų veiksmai, taip pat identifikuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarinių.

21.11.                       V. S., žemiausios grandies valstybės tarnautojas, buvo tiesiogiai pavaldus viršininkui E. P. (Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui). V. S., kaip žemiausios grandies valstybės tarnautojo, pareigybinės funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė yra visiškai kitokios nei Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P.. Pažymėtina, kad, esant skirtingai atsakomybei, pareigybių aprašymuose nustatyti ir skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai aptariamoms pareigoms eiti: E. P. ėjo pareigas turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal einamas pareigas turėjo neabejotinus ir aiškiai apibrėžtus valdingus įgalinimus jam pavaldžiam žemėtvarkininkui V. S., turėjo teisę priimti sprendimus, pasirašyti oficialius dokumentus, taip suteikiant jiems dokumento statusą BK 300 straipsnio prasme. Tuo tarpu V. S., vienas iš žemėtvarkininkų, dirbantis Papilės seniūnijoje (net ne Akmenėje), turintis vidurinį išsilavinimą, neturėjo įgalinimų ir teisių atlikti veiksmus, kurie sukeltų reikšmingas pasekmes.

21.12.                       V. S. buvo tiesiogiai pavaldus Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., taigi objektyviąja prasme jis negalėjo daryti įtakos vedėjui E. P., jam priimant pagal funkcijas priskirtą sprendimą dėl pažymos pasirašymo ir atitinkamai nuosavybės atkūrimo proceso eigos tęsimo. Priimant šį sprendimą V. S. nedalyvavo ir objektyviai įtakos šiam procesui, jo eigai, E. P. sprendimui padaryti negalėjo. Be to, V. S. apie tolesnę nuosavybės teisės atkūrimo proceso eigą nežinojo ir pagal einamas pareigas žinoti neprivalėjo; tolesniam nuosavybės atkūrimo procesui įtakos daryti negalėjo nei einamų pareigų, nei kokiu nors kitu pagrindu. Būtent E. P. žinioje buvo visi nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai (originalai), kurie išvardyti V. S. tik užpildytoje pažymoje, taigi tik E. P. pareiga, teisė ir atsakomybė buvo nuspręsti dėl pažymos pasirašymo ir tolesnės proceso eigos.

21.13.                       V. S. skundžiamais nuosprendžiais nuteistas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis) atliekant veiksmus apgaule, todėl ypač svarbu nustatyti ir įvertinti, ar šių veiksmų atlikimas buvo būtina sąlyga bendrininkų nusikalstamam rezultatui pasiekti, t. y. „ar V. S. inkriminuotų veiksmų atlikimas buvo būtinas, kad juos atliktų būtent V. S., ir ar tai buvo būtina sąlyga siekiant įgyvendinti apgaulę“. Logiška, kad taisymus ranka, kurių darymo V. S. neneigia, prašyme galėjo atlikti bet kas. Nebūtinai tai turėjo būti valstybės tarnautojas (žemėtvarkininkas) – tai galėjo atlikti bet kas kitas (net nenustatytas asmuo), o šio veiksmo atlikimo padarinys būtų identiškas, nepaisant V. S. dalyvavimo. Dokumentas, patekęs pas E. P., nepriklausomai nuo to, kieno ranka daryti įrašai, vienodai galėjo būti toliau realizuotas tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, t. y. E. P. pasirašant pažymą. Tas pats pasakytina ir apie pažymos užpildymą.

21.14.                       Tokios pat loginės išvados darytinos ir dėl V. S. inkriminuotų veiksmų neva priimant Papilės Šv. Juozapo bažnyčios kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduotą krikšto liudijimą Nr. 24. Pažymėtina, kad dokumento atsiradimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje aplinkybės ir net buvimas joje nesukelia teisinių padarinių ir neturi įtakos tolesnei nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigai. Juridiškai nėra svarbu tai, kaip šis dokumentas pateko į bylą, kas konkrečiai jį įdėjo. Esminę reikšmę turėjo E. P. sprendimas pasirašyti pažymą ir duoti tolesnę eigą nuosavybės teisių atkūrimo procesui, kuriame, kaip minėta, V. S. nedalyvavo. Baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta tai, kad būtent V. S. priėmė šį dokumentą. Kita vertus, net ir darant prielaidą dėl inkriminuoto bažnytinės pažymos priėmimo, pirmiau nurodytą krikšto liudijimą neabejotinai galėjo priimti ir į bylą įdėti bet kuris kitas asmuo.

21.15.                       Taigi V. S. veikimas ir jam inkriminuoti veiksmai nebuvo būtina sąlyga nusikaltimui padaryti, padariniams kilti veikiant bendrininkų grupe realizuojant nusikalstamą sumanymą.

21.16.                       Pažymėtina, kad A. P. suklaidinęs kunigą gavo krikšto liudijimo originalą, su kunigo parašu ir bažnyčios antspaudu. Suklastoto turinio bažnytinio dokumento gavimas pareikalavo didelių pastangų, o tolesni A. P. veiksmai realizuojant šį dokumentą tik patvirtina, kad būtent V. S. buvo asmuo, į kurį buvo nukreipta apgaulė, o ne asmuo, joje dalyvaujantis kaip menamas bendrininkas. Krikšto liudijimo pateikimas žemėtvarkininkui (nebūtinai tai turėjo būti V. S.) patvirtina, kad dokumento adresatas tebuvo eilinis valstybės tarnautojas – žemėtvarkininkas, o pateikiant šį dokumentą neabejotinai buvo siekiama suklaidinti būtent eilinį žemėtvarkininką, kad šis, matydamas bažnyčios kunigo pasirašytą tikrą dokumentą, neabejotų jo turinio tikrumu ir jį priimtų.

21.17.                       Apgaulė visada yra susijusi su tiesos imitavimu, kai maskuojant siekiama iškreipti tikrovę taip, kad asmuo, į kurį nukreipta apgaulė ir kurį siekiama klaidinti, nesuvoktų prieš jį naudojamos apgaulės ir ją priimtų kaip tariamą tiesą. Nagrinėjamu atveju būtent eilinis žemėtvarkininkas, teturintis vidurinį išsilavinimą, lojalus ilgametis tarnautojas, buvo asmuo, į kurį ir buvo nukreipta apgaulė.

21.18.                       Kaltinimo, atitinkamai ir pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, nelogiškumas pasireiškia tuo, kad V. S. kaltinamas veikęs bendrininkų grupe neva padedant sukčiauti ir dar piktnaudžiavimu siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nes tokiu atveju tampa nelogiškos A. P. pastangos gauti tikrą bažnytinį dokumentą, kai būtų pakakę tiesiog klastotės. Juk logiška, jei V. S., kaip nurodyta kaltinime ir nuosprendžiuose, yra bendrininkas, padedantis vykdyti nusikalstamą sumanymą – apgaulę įgyti didelės vertės svetimą turtą, o tarp bendrininkų yra susitarimas, nelogiškos tampa pastangos ir veiksmai siekiant suklaidinti kunigą gaunant liudijimą ir toliau dokumentą panaudojant klaidinant patį V. S. ir jam pateikiant neva tikrą krikšto liudijimo originalą.

21.19.                       Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tuo tarpu skundžiamuose nuosprendžiuose nėra konstatuoti jokie bendrininkavimo požymiai, kiek tai susiję su V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Negana to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ir įvardyta, kokia forma išreikštas bendrininkų tariamas susitarimas.

21.20.                       V. S. inkriminuoto bendrininkavimo įrodymas ir susitarimo bendrininkauti momento nustatymas taip pat sietini ir su galimybe nusikaltimus kvalifikuoti kaip padarytus idealiąja sutaptimi ir atitinkamai netaikyti senaties (turėtų būti – taikyti senatį).

21.21.                       BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimų padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnio 1 dalies c punktas nustatė aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. V. S. inkriminuotas dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas pagal kaltinimo formuluotę buvo padaryti ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d.

21.22.                       Iš skundžiamų nuosprendžių ir baudžiamosios bylos, kaip minėta, nėra aiškus susitarimo bendrininkauti momentas (data), t. y. kada įvyko susitarimas padėti apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą (BK 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). Jei tariamas susitarimas padėti sukčiauti būtų įvykęs V. S. inkriminuotų veiksmų atlikimo metu, nusikaltimai galėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti idealiąja sutaptimi, tačiau baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Esant nenustatytam susitarimui padėti sukčiauti, nusikaltimai kvalifikuotini atskirai, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodytų nusikaltimų padarymą turėjo būti taikyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

21.23.                       Pažymėtina, kad V. S. kaltė tendencingai ir deklaratyviai grindžiama vien tik prielaidomis, spėjimais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais kaltinimo teiginiais. Faktinių duomenų vertinimas nebuvo atliktas, o tai neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimų. Išvados apie V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymą padarytos nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. V. S. kaltę teismas grindė tik prieštaringais ir deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš jį sudarančių 120 puslapių vos keliuose punktuose iš esmės telpa visų V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių pripažinimo įrodytomis aprašymas. Dėl šių esminių nuosprendžio trūkumų buvo pateiktas išsamus apeliacinis skundas, be kita ko, pažymint, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau apeliacinėje instancijoje šie trūkumai nebuvo ištaisyti.

21.24.                       Pažymėtina, kad viso bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme V. S. priverstinai buvo pasyvus proceso stebėtojas – teismo posėdžiuose apklausiami liudytojai nieko neliudijo apie tai, kas būtų susiję su V. S. inkriminuotomis veikomis, nes jie jo tiesiog nežinojo, nepažinojo ir nebuvo su juo bendravę. Net ir nuteistieji R. J., K. J., A. P. parodė neturėję jokių santykių su V. S.. Vienintelis E. P. patvirtino, kad V. S. buvo Papilės seniūnijoje dirbęs žemėtvarkininkas.

21.25.                       Atskirai nepaminėtinas (turėtų būti – paminėtinas) ir galimas teismo ir valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro šališkumas, pasireiškiantis tendencingu nusistatymu prieš V. S..

21.26.                       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. S. gynėjas prašė atkreipti dėmesį ir į pasikeitusią prokuroro poziciją dėl O. D. ir V. J. kaltės ir jo pareikšto prašymo jas išteisinti. Pirmosios instancijos teismas prokuroro pareikštą prašymą patenkino ir O. D. su V. J. išteisino. Lyginant teismo motyvus dėl V. S. ir O. D., V. J., įžvelgtinas dvejopų standartų taikymas vertinant tas pačias pareigas atlikusius asmenis (žemėtvarkininkus) ir iš esmės identiškus jų atliktus veiksmus.

21.27.                       Pavyzdžiui, O. D. atveju nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog ji, R. P. prašyme užrašydama gavimo žymą, turėjo tyčią klastoti dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad dokumentų priėmimas iš V. V. negali būti traktuojamas kaip nusikalstami, neteisėti veiksmai. Maža to, teismas konstatavo ir tai, kad tos pačios pažymos, kurios užpildymu kaltinamas ir V. S., rengimas, kurią pasirašė skyriaus vedėjas E. P., nelaikytinas nusikalstamu. Dėl V. J. veiksmų, identiškų V. S. veiksmams, teismas sprendė, kad jos veikoje nėra nusikaltimo požymių, o veiksmai priimant dokumentus, užpildant pažymą, teismo vertinimu, tėra drausminis nusižengimas, nesudarantis pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

 

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

22.       Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. ir jos atstovės advokatės D. Balčiūnienės, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato R. Kivyliaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

 

Dėl nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinių skundų argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

 

23.       Iš nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinių skundų matyti, kad vienas esminių jų skundų argumentų yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma jų apeliaciniais skundais, nes neatsakė į visus jų apeliacinių skundų argumentus.

24.       Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

25.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017).

26.       Nagrinėjamų kasatorių skundų kontekste pažymėtina ir tai, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018). Tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010,                    2K-190-648/2018). Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010,                            2K-229-222/2017), ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229-222/2017). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje yra paduota keletas apeliacinių skundų, kiekvieną iš jų reikia aptarti nuosprendyje ar nutartyje ne tik aprašant skundų esmę, bet ir dėstant teismo išvadas (motyvus), nes, kaip minėta, BPK nuostatos įpareigoja teismą kruopščiai patikrinti apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tiksliai laikantis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti kiekvieno apeliacinio skundo motyvus, o savo sprendime aptarti visų apeliacinių skundų esminius argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2010).

27.       Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus. Kadangi Konvencijos tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80). Viena motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Taigi teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti (2019 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje Baltic Master Ltd. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55092/16, § 34).

28.       Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06, § 24; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09, § 39–40). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (Fomin prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Didžiosios kolegijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Moreira Ferreira prieš Portugaliją (Nr. 2), peticijos Nr. 19867/12, § 84; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06), tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91; 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Rostomashvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 13185/07, § 55). Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Zhang prieš Ukrainą, peticijos Nr. 6970/15, § 61; 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Deryan prieš Turkiją, peticijos Nr. 41721/04, § 30–33). Tačiau kai šalies argumento išnagrinėjimas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo; nepaisydami kaltinamojo iškelto konkretaus, reikšmingo ir svarbaus klausimo, teismai neįvykdo savo pareigų pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Zhang prieš Ukrainą, § 61). Šio principo kontekste aiškinama ir EŽTT praktikoje suformuota bendra nuostata, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš principo gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Deryan prieš Turkiją, § 31–33). Be to, teisingo proceso sąvoka reikalauja, kad teismas, kuris tik glaustai motyvavo savo sprendimą inkorporuodamas į jį žemesnio teismo pateiktus motyvus ar naudodamas kitą motyvavimo techniką, ne tiesiog iš karto pritartų žemesnės instancijos teismo išvadoms, o iš tikrųjų išnagrinėtų esminius jam pateiktus klausimus (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, § 60; 2007 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Boldea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 19997/02). Nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo būdas gali atitikti teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas (Boldea prieš Rumuniją; Deryan prieš Turkiją; Zhang prieš Ukrainą, § 66). Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad EŽTT praktikos nuostata dėl apeliacinės instancijos teismo galimybės motyvuojant savo sprendimą tiesiog pritarti skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimą išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-699/2015).

29.       EŽTT taip pat yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismui neatsakant (nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė – tai dėl kokių priežasčių (2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Laranjeira Marques da Silva prieš Portugaliją, peticijos Nr. 16983/06; 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Uche prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12211/09). Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (tokios kaip šie argumentai yra nepagrįstos ir prieštarauja bylos medžiagai), kurios naudojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus, galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, tad tokių formuluočių išdėstymas nėra tinkamas motyvavimas (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; taip pat žr. Zhang prieš Ukrainą, § 66; Rostomashvili prieš Gruziją, § 59; 2017 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Nikolay Genov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 7202/09). EŽTT praktikoje pažymėta ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (Mitrofan prieš Moldovos Respubliką; Fomin prieš Moldovą, § 31).

30.       Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbą ir konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

31.       Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliaciniais skundais buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, atitinkamai susijusias su nuteistųjų E. P., R. J., K. J., V. S. nuteisimu, ir juos išteisinti. Apeliaciniuose skunduose buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai tiek dėl baudžiamojoje byloje sprendžiamų faktinių, tiek ir dėl teisinių pagrindų. Iš nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų matyti, kad vieni esminių jų skundų argumentų yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, nuteistųjų veikų kvalifikavimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimu.

32.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytų nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentų, iš esmės apsiribojo formaliais, bendro pobūdžio teiginiais, tokiais kaip: pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus; skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais; nuteistųjų R. J., K. J. kaltė suklastojus ir panaudojus suklastotus dokumentus ir dėl to padarius didelę žalą valstybei ir fiziniams asmenims, apgaule savo naudai įgijus svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės turtą, E. P., V. S. kaltė suklastojus dokumentus ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, taip padedant kitiems asmenims apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės turtą, J. P. kaltė, suklastojus dokumentus ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie išsamiai yra išdėstyti ir aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje; naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir dėl nuteistųjų priimti išteisinamąjį nuosprendį ir civilinius ieškinius atmesti, kaip to prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo; nuteistiesiems pateiktuose kaltinimuose ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos tiek, kiek to reikalaujama BPK 219 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, todėl nėra pagrindo teigti, kad jiems pateikti kaltinimai yra neaiškūs ir pažeista nuteistųjų teisė į gynybą; pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi, o nuteistųjų R. J. ir K. J. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos; visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje; pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų visumos analize; pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog E. P. tyčia viršijo savo įgaliojimus ir veikė priešingai tarnybos interesams, ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnį – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik išvardijo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė nuteistųjų kaltę, ir tik lakoniškai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir sutiko su tuo, kad visi nurodyti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuosprendyje pats įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinių skundų prašymų bei esminių argumentų BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir atsakyta į esminius nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimo. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad tuo atveju, jei apeliantų nurodomi prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyta, kodėl daroma tokia išvada (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose                                Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015).

34.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentais ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis, tik deklaratyvus pritarimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą. 

35.       Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie suvaržė nuteistųjų E. P., R. J., K. J., V. S. teisę į teisingą bylos procesą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria išnagrinėtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovės apeliacinis skundas, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

36.       Nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kitų BPK pažeidimų, taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. ir jos atstovės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo nenagrinėjami, nes jų nagrinėjimas susidariusioje situacijoje pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies imperatyvą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nes, analizuodamas šiuos nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. ir jo gynėjo ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ir jos atstovės kasacinių skundų argumentus, kasacinės instancijos teismas neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų apeliacinės instancijos teismo,  naujo nagrinėsiančio šią baudžiamąją bylą, savarankiškumą.

 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

 

n u t a r i a :

        

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliaciniai skundai atmesti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

        

Teisėjai                                                                        Rima Ažubalytė

 

                                                                                Artūras Ridikas

 

                                                                                Aurelijus Gutauskas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 24 str. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 228 str. Piktnaudžiavimas
  • BPK
  • CK
  • 3K-3-377/2008
  • CPK
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • BPK 113 str. Civilinio ieškinio nagrinėjimas
  • CPK 271 str. Sprendimo įvykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas
  • 2A-1-856/2019
  • BK 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimas
  • BPK 320 str. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
  • BPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK 57 str. Nušalinimo teisė
  • BPK 276 str. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas
  • BPK 234 str. Bylos perdavimas pagal teismingumą, bylos išskyrimas, bylos nagrinėjimo atidėjimas
  • BPK 219 str. Kaltinamojo akto turinys
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys
  • BK 95 str. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis
  • 2K-P-135-648/2016
  • 2K-69/2011
  • 2K-319-976/2015
  • 2K-7-107/2013
  • BPK 369 str. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 2K-34/2010
  • 2K-114/2010
  • 2K-418-699/2015