Civilinė byla Nr. e2-4465-832/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01812-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.;
3.1.7.11.; 3.2.7.2.; 3.2.9.9.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,
civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arimetras“, dėl skolos priteisimo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,
n u s t a t ė :
2019-07-22 teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinys atsakovei UAB „Arimetras“ dėl skolos priteisimo.
Reikalavimas grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi su UAB „Budinks“.
Atsakovė UAB „Arimetras“ 2019-08-26 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, pagrindu, taip pat pripažinti ieškovę piktnaudžiavus teise bei paskirti 5000 Eur baudą, 50 procentų baudos priteisiant atsakovei.
2019-09-11 atsakovė pateikė prašymą išspręsti ieškinio teismingumo klausimą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad byloje susiklostęs ginčas yra kilęs iš tarp UAB „Budinks“ ir atsakovės UAB „Arimetras“ 2016-06-01 sudarytos sutarties dėl šviesiųjų naftos produktų parko plėtros statybos darbų atlikimo, kurios 62-63 straipsniuose įtvirtinta arbitražinė išlyga – šalys susitarė perduoti visus iš sutarties arba dėl jos kylančius ginčus spręsti arbitražui Stokholme, Švedijoje.
Prašymas tenkintinas ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas
CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys savo susitarimu gali ne tik pakeisti teritorinį bylos teismingumą, bet ir apskritai perduoti ginčą spręsti kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui. CPK 23 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šalys gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Galimybių sudaryti pirmiau įvardytus susitarimus įtvirtinimas yra šalių autonomijos principo, leidžiančio pačioms šalims pasirinkti elgesio modelį (tiek, kiek jų pasirinkimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir, inter alia (be kita ko), apimančio ir šalių laisvę susitarti dėl kito ginčų sprendimo būdo ar kitos ginčų nagrinėjimo vietos, negu nustato bendrosios taisyklės (CPK 22, 29 straipsniai), pripažinimo išraiška. Kita vertus, šalių autonomijos principo aptariamais (kaip ir kitais) aspektais veikimo sfera nėra neribota – šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinio ir rūšinio teismingumo (CPK 32 straipsnio 2 dalis), o tiek, kiek susiję su arbitražinių susitarimų sudarymo galimybėmis, kaip minėta, yra nustatytos tam tikros nearbitruotinų ginčų kategorijos (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), tačiau visais kitais atvejais, jeigu šalių susitarimas dėl teismingumo ar arbitražinis susitarimas neperžengia pirmiau įvardytų ribų ir nėra kitų aplinkybių, galinčių neutralizuoti tokį susitarimą (žr., pvz., Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį), tokie susitarimai yra privalomi šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, turi būti pripažįstami ir vykdomi teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
Šalys gali atsisakyti arbitražinio susitarimo, tačiau tai turi būti aiškiai išreikšta raštu. Šiuo atveju atsakovė aktyviais veiksmai rodo, kad neatsisakė arbitražinio susitarimo, nes reiškia prieštaravimus dėl bylos teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019), todėl konstatuotina, kad remiantis 2016-06-01 sutarties 62-63 straipsniais ginčas spręstinas arbitraže, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškinys šiuo atveju turi būti paliktas nenagrinėtas.
Dėl piktnaudžiavimo teise
Atsakovė prašė paskirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, 50 procentų baudos priteisiant sumokėti atsakovei.
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė asmeniui taikyti teisinę atsakomybę.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, ieškovė dar 2019-04-29 kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019-04-30 priėmus teismo įsakymą, atsakovė 2019-05-16 pateikė prieštaravimus, kuriais kėlė analogiškus klausimus kaip ir šioje byloje. Po prieštaravimų pateikimo ieškovė ieškinio nepareiškė, todėl 2019-06-26 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui (civilinė byla Nr. eL2-2937-715/2019).
Pažymėtina, kad ieškovė pareikšdama ieškinį nepateikė sutarties, pagal kurią atsakovė neva skolinga pradiniam kreditoriui, be to, kurioje, be kita ko, numatytas arbitražinis susitarimas. Taip pat ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kur ir ten jai buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą teise, kuri Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sumažinta iki 1000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).
Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pakartotinai reikšdama reikalavimus atsakovei neįsitikinusi skolos egzistavimu, ignoravo arbitražinį susitarimą, piktnaudžiavo teise, todėl jai skirtina bauda, tačiau mažesnė nei prašė atsakovė. Parenkant baudos dydį įvertintina tai, kad ieškovė Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 11d. nutartimi jau bausta už piktnaudžiavimą teise, ir nesibaigus procesui dėl paskirtos baudos 2019-07-22 pareiškė tą patį reikalavimą nauju ieškiniu, todėl ieškovei skirtina bauda ir nustatytinas 2000 Eur dydis, 50 procentų iš šios baudos skirtina atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė šioje byloje sumokėjo 853 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Atsakovė prašė priteisti 4023,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2. punktą už atsiliepimą į ieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3156,75 Eur, už kitą prašymą – 505,08 Eur. Šiuo atveju atsakovės atstovė atliko šiuos veiksmus, todėl teisėtos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje yra 3661,83 Eur, todėl ši suma ir priteistina atsakovei iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 95, 98, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu,
n u t a r i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, j. a. k. 304861942, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arimetras“, j. a. k. 166693887, palikti nenagrinėtą.
Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 (penkiasdešimt) procentų baudos, t. y. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arimetras“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arimetras“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 3661,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, 853 Eur žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Teisėjas Mindaugas Klemenis