Civilinė byla Nr. e2-684-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01622-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Harvedis“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Harvedis“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Finresta“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d.

2.       Suinteresuotas asmuo UAB „Vaivorykštė“ (toliau – ir kreditorė, užsakovė) BUAB „Harvedis“ nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti bankroto byloje kreditorės 203 363,25 Eur finansinį reikalavimą. UAB „Vaivorykštė“ nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos šešios rangos sutartys:

2.1.                      2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartis su UAB „Arisanda“ (3 t., b. l. 59-67), kurios teises ir pareigas 2017 m. gegužės 3 d. susitarimu perėmė UAB „Harvedis“ (e. b. 3 t., b. l. 79);

2.2.                      2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartis Nr. 2016/11/02-01 (e. b. 3 t., b. l. 215-226);

2.3.                      2017 m. sausio 18 d. statybos rangos sutartis Nr. 17/01/18 (e. b. 3 t., b. l. 83-94);

2.4.                      2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartis Nr. 17/01/26 (e. b. 3 t., b. l. 95-105);

2.5.                      2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartis Nr. 17/03/31 (e. b. 3 t., b. l. 123-132);

2.6.                      2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartis Nr. 17/08/08-L5A/ŠEĮ (e. b. 3 t., b. l. 163-172).

3.       Kreditorė paaiškino, kad pagal sudarytas rangos sutartis rangovė BUAB „Harvedis“ įsipareigojo užsakovei UAB „Vaivorykštė“ atlikti įvairius statybos rangos darbus. Užsakovės teigimu, darbai pagal šias sutartis nebuvo atlikti laiku, todėl užsakovė įgijo teisę reikalauti delspinigių, be to, užsakovės teigimu, darbai buvo atlikti su trūkumais, todėl ji taip pat įgijo teisę į žalos atlyginimą.

4.       Nemokumo administratorė nurodė, kad neginčija kreditorės UAB „Vaivorykštė“ finansinio reikalavimo lygaus 1 064,80 Eur sumai. Likusioje dalyje su kreditorės prašymu nesutiko, paaiškino, kad dalis UAB „Vaivorykštė“ prašomų patvirtinti reikalavimų dubliuojasi su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-288-856/2019 pagal BUAB „Harvedis“ ieškinį atsakovei UAB „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį.  

5.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Vaivorykštė“ trečios eilės 1 064,80 Eur finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Harvedis“ bankroto byloje.

6.       Įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę bei Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-288-856/2019 ginčą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčas šioje byloje dėl nemokumo administratorės ginčijamo kreditorės UAB „Vaivorykštė“ finansinio reikalavimo negali būti išnagrinėtas iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-288-856/2019 pagal BUAB „Harvedis“ ieškinį atsakovei UAB „Vaivorykštė“ dėl skolos priteisimo, todėl šios bylos nagrinėjimą sustabdė. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020 išnagrinėjus minimą civilinę bylą, šios bylos nagrinėjimą teismas atnaujino.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Vaivorykštė“ prašymo dėl 143 639,71 Eur reikalavimo patvirtinimo BUAB „Harvedis“ bankroto byloje.

8.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendė, kad BUAB „Harvedis“ bankroto byloje nemokumo administratorės prieštaravimas dėl kreditorės UAB „Vaivorykštė“ reikalavimo patvirtinti 39 492,08 Eur finansinį reikalavimą pagal 2017 m. kovo 1 d. sutartį dėl netesybų skaičiavimo, o taip pat dėl kreditorės reikalavimo patvirtinti 36 300 Eur finansinį reikalavimą pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutartį dėl netesybų skaičiavimo yra pagrįstas, kadangi teismas šį ginčą išnagrinėjo ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atitinkamai, teismas atmetė kreditorės reikalavimus dėl nurodytų sumų finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

9.       Teismas sprendė, kad kaip nepagrįsti negali būti tenkinami ir kreditorės reikalavimai dėl 9 466,60 Eur sumos žalai atlyginti pagal 2017 m. kovo 1 d. sutartį (2018 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra ŽAL-2018-01-29), nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog UAB „Vaivorykštė“ neįrodė darbų neatlikimo pagal šią sutartį, ar to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ar vėluojant. Atitinkamai, teismas darė išvadą, kad nėra įrodytos UAB „Harvedis“ civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad kreditorės finansinis reikalavimas dėl 4 521,76 Eur delspinigių pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutarties 15.1 punktą taip pat nepagrįstas, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog pagrindo delspinigiams skaičiuoti pagal šią sutartį nebuvo, o rangovės skola už komunalines paslaugas bei 5 procentų sulaikymo dėl draudimo garantiniu laikotarpiu nepateikimo suma išskaityta priteisiant skolą iš kreditorės (užsakovės) rangovei.

10.       Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 24 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr.2017/10/24/24-HAR dėl penkių ginčo sutarčių, kuriuo rangovė įsipareigojo nemokamai atlikti papildomus darbus, kurie ankstesnėse sutartyje nebuvo nurodyti, o taip pat užbaigti neužbaigtus darbus pagal visas penkias sutartis iki 2017 m. lapkričio 15 d. Teismas pažymėjo, kad papildomu susitarimu užsakovė pratęsė rangovei statybos rangos sutartyse buvusius nustatytus darbų atlikimo terminus iki 2017 m. lapkričio 15 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime buvo išvardinti konkretūs darbų trūkumai pagal 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. rangos sutartis, todėl vertino, kad toks papildomas susitarimas patvirtina, jog jokių kitų esminių darbų trūkumų nenurodytų papildomame susitarime nebuvo.

11.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis darė išvadą, kad rangovė siekė perduoti darbus užsakovei papildomame susitarime nustatytais terminais, tačiau užsakovė darbų nepriėmė nurodydama įvairias pastabas, kurios iš esmės buvo reiškiamos dėl užsakovės manymu netinkamai parengtų teikiamų dokumentų. Kreditorė (užsakovė) neatliko įrašų dėl darbų trūkumų ar defektų rangovės jai pateiktuose darbų priėmimo aktuose sutartyse nustatyta tvarka ir terminais, tačiau raštais aktus grąžino dažnai nurodydama bendro pobūdžio ar formalius aktų trūkumus, minėdama ankstesnius savo raštus. Teismas pažymėjo, kad kreditorės į bylą pateikti defektiniai aktai surašyti užsakovės vienašališkai kartu su jos samdytais naujais rangovais, be to, pateikti pažeidžiant sutartyse šalių nustatytą defektavimo tvarką ir terminus (pagal šalių susitarimą, tuo atveju, jei užsakovė nustato darbų trūkumus, šie trūkumai per 7 darbo dienas nurodomi atliktų darbų akte), todėl, teismo manymu, kreditorės pateikti defektiniai aktai turi būti vertinami kritiškai. 2018 m. kovo 16 d. antstolio Ričardo Kudarausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie neužbaigtus ar nekokybiškai atliktus darbus, teismo vertinimu, taip pat negali būti laikomas neginčijamu kreditorės argumentus pagrindžiančiu įrodymu, kadangi antstolis nėra statybos srities specialistas, o pagal ginčo sutartis šalys buvo sutarusios, jog esant ginčui dėl darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri privaloma šalims. Byloje nėra duomenų, kad užsakovė kvietė ar siūlė kviesti nepriklausomą ekspertą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad defektinius aktus pasirašęs asmuo (rangovas ar jo atstovas) turi eksperto kvalifikaciją. Net įvertinus minimų aktų turinį matyti, kad aktuose kaip defektai nurodyti ne darbų trūkumai, o dokumentacijos nepateikimas – AB „Šiaulių energija“ pažymų nepateikimas, originalios VEI pažymos nepateikimas, darbo projekto nepateikimas, statybos žurnalo nepateikimas, statybinių medžiagų deklaracijų nepateikimas, rangovo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento nepateikimas, draudimo poliso nepateikimas. Aktuose nėra nurodyta, kad nėra įvykdyti šalių 2017 m. spalio 24 d. susitarime nurodyti sutarčių trūkumai, kuriuos buvo susitarta ištaisyti iki 2017 m. lapkričio 15 (21) d., išskyrus darbo projekto nepateikimą.

12.       Dėl 2016 m. spalio 11 d. sutarties įsipareigojimų pašalinti darbų trūkumus (duše esančių vandentiekio vamzdžių, trapų perkėlimo) nuorodų aktuose nėra, o dėl kitų darbų priėmimo yra įrašai statybos žurnale. Dėl vandens apskaitos mazgo 2016 m. gruodžio 21 d. įrašas statybos darbų žurnale patvirtina, jog pasitarimo metu užsakovė pritarė vandens apskaitos mazgo sumontavimą atlikti pagal UAB „Arisanda“ projektą, o 2017 m. sausio 4 d. įrašas liudija, jog darbai buvo atlikti ir užsakovės priimti (užsakovės techninės priežiūros vadovo A. P. įrašas „pritariu statyti“, „taip pastatyta“, atliktas prisijungimas į miesto magistralinius tinklus). Sutiktina su atsakovės UAB „Harvedis“ nemokumo administratorės argumentais, jog dėl šios priežasties vėliau 2018 m. sausio 4 d. UAB „Šiaulių vandenys“ rašte Nr. S-31 nurodytos aplinkybės, jog reikalinga perdaryti sklendes pagal pirminį projektą, negali rangovės darbų paneigti, o užsakovė pati turi prisiimti nukrypimo nuo pradinio projekto pašalinimo pasekmes, kadangi tokius pakeitimus pati suderino su rangove. Šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti kreditorės reikalavimo pagal 2016 m. spalio 11 d. sutartį dėl 18 000 Eur baudos sumos pagal šios sutarties 14.1 punktą, o taip pat dėl 4 500 Eur žalos atlyginimo už apskaitos mazgo užbaigimo darbus, kadangi nėra įrodytos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

13.       Dėl 2016 m. lapkričio 2 d. sutarties trūkumų ir įvykdymo papildomame susitarime šalys buvo susitarusios, kad užsakovė išpjaus ir paruoš ertmes prie eskalatorių pagal užsakovės ir UAB „Schindler liftai“ pateiktus brėžinius, 2 aukšte užbetonuos nebaigtas betonuoti grindis, kompensuos už 1 aukšte nekokybiškai išbetonuotas grindis pagal užsakovės 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr.17/3-V-105, remiantis sutartimi, užsakovui išminisuojant 1 693,09 Eur sumą iš artimiausio užsakovo mokėjimo rangovui sumos. Teismas vertino, kad šios bylos dalykas neapima užsakovės atsiskaitymo su rangove ar jos mokėtinų sumų apimties pagal ginčo sutartis, todėl teismas sprendė neturintis pagrindo tvirtinti kreditorės reikalavimą dėl grindų betonavimo 1 693,09 Eur sumos, nors pastaroji šį trūkumą papildomame susitarime buvo pripažinusi. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Vaivorykštė“ patvirtinti finansinį 1 411,22 Eur reikalavimą žalos už ertmių prie liftų šachtų išpjovimo atsakovei grindė pateikta UAB „Šiaulių lyra“ sąskaita ir jos apmokėjimu naujai rangovei, tačiau šie darbai ir jų apmokėjimas kitam rangovui negali būti laikomi žala, kadangi atsakovė nurodė, jog pateiktame grindų betonavimo darbų techniniame projekte apie jokius UAB „Schindler liftas“ brėžinius – kaip turėtų būti įrengta grindų detalė ties liftų durimis ir eskalatoriais žinių nebuvo, o užsakovė šių argumentų byloje nepaneigė. Statybų žurnalas patvirtina, jog betonavimo darbai buvo atliekami 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, žurnale yra užsakovės atstovo įrašai balandžio 25–27 dienomis, kad darbai atlikti ir priimti, apie trūkumus įrašų nėra.

14.       Papildomo susitarimo 3.5 punkte dėl penktosios 2017 m. kovo 31 d. sutarties trūkumų ir įvykdymo atsakovė vienašališkai pasirašė šildymo darbų atlikimo aktą Nr. 4-3, kadangi užsakovė darbus formaliais pagrindais priimti atsisakė, vilkino darbų priėmimą. Teismo vertinimu, atsakovė be pagrindo išrašė rangovei 54 000 Eur delspinigių sąskaitą pagal 2017 m. kovo 31 d. sutarties 15.1 punktą, todėl patvirtinti šios sumos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje taip pat nėra pagrindo. Reikalavimą dėl 2 397 Eur žalos užsakovė grindė kito rangovo UAB „Henris“ 2018 m. liepos 23 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 0017698 dėl šilumos sistemos tvarkymo pagal 2018 m. liepos 4 d. aktą. Teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad užsakovė tinkamai nebuvo informuota apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktus. Užsakovės atsisakymas pasirašyti aktą yra formalus, kadangi užsakovė turėjo realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo įrašydama pastabas aktuose, tačiau to nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakovė rangovės atliktais darbais naudojasi, byloje esanti VEI 2017 m. gruodžio 11 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 15ĮP2-208111 patvirtina, jog sumontuoti, išbandyti šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai, šilumos tiekimo tinklo įvadas nuo šilumos kameros iki komercinės paskirties pastato atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

15.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad užsakovė sudarytų rangos sutarčių nustatyta tvarka ir terminais būtų reiškusi rangovei pastabas dėl atliktų statybos darbų trūkumų, apimčių ar kitų neatitikimų, konstatavusi byloje dabar nurodomus defektus taip, kaip numatyta sutartyse. Byloje duomenų, kad užsakovė, įrodinėdama savo teiginius apie nekokybiškai atliktus darbus, būtų pasinaudojusi ginčo sutartyse įtvirtinta teise šaukti nepriklausomą ekspertą, taip pat nėra. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas atmetė užsakovės teiginius apie nekokybiškai atliktus darbus kaip neįrodytus.

16.       Teismas papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog rangovė nepateikė draudimo poliso ar defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu garantijos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi toks rangovės sutarčių pažeidimas pagal sutarčių nuostatas suteikė užsakovei teisę sulaikyti penkis procentus mokėtinos rangovei sumos, tačiau šioje byloje dėl užsakovės apmokėjimo už darbus rangovei nėra sprendžiama.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atskirajame skunde kreditorė UAB „Vaivorykštė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį ir kreditorės UAB „Vaivorykštė“ prašymą patvirtinti 143 639,71 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Harvedis“ bankroto byloje tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Kreditorės prašymui bankroto byloje patvirtinti jokios prejudicinės galios neturi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020 bei jose pateikti teismų išaiškinimai, nes kreditorė, patikslinusi prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (sumažindama prašomą 203 363,25 Eur kreditorinį reikalavimą iki 143 639,71 Eur), į prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes jau atsižvelgė.

17.2.                      Teismas nepagrįstai žalos sąskaitą Nr. ŽAL-2018-01-29 vertino kaip išrašytą pagal 2017 m. kovo 1 d. rangos sutartį ir rėmėsi Šiaulių apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo priimtais procesiniais sprendimais. Ši sąskaita buvo išrašyta pagal 2016 m. lapkričio 2 d. rangos sutartį, kuri nebuvo minėtų bylų nagrinėjimo dalykas.

Argumentai dėl 2016 m. spalio 11 d. rangos sutarties 

17.3.                      Atsakovės 2021 m. sausio 28 d. pareiškime klaidingai teigiama, kad BUAB „Harvedis" vandentiekio montavimo ir mazgo įrengimo darbus pagal 2016 m. spalio 11 d. rangos sutartį atliko dar 2017 m. sausio 4 d. Dėl šios sutarties teisių ir pareigų perėmimo iš susijusios įmonės UAB „Arisanda“ rangovė į kreditorę kreipėsi tik po 4 mėnesių po tariamo sutartinių darbų atlikimo pabaigos, ką patvirtina pačios atsakovės 2017 m. gegužės 3 d. raštas.

17.4.                      Rangovei BUAB „Arisanda" nevykdant laiku prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir apeliantei pateikus netesybų sąskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. (t. y. iki rangove pagal šią sutartį tapo atsakovė), būtent pagal šią 2016 m. spalio 11 d. sutartį Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus UAB „Vaivorykštė" prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Arisanda" bankroto byloje, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-741-569/2017 patvirtino UAB „Vaivorykštė“ kreditorinį reikalavimą 8 259,21 Eur sumai, kurį sudarė netesybos už vėlavimą atlikti darbus. Atsakovė visas teises ir pareigas pagal šią sutartį iš UAB „Arisanda" perėmė 2017 m. gegužės 4 d., o po minėtos datos netesybas skaičiuojant atsakovės atžvilgiu, nėra pagrindo kvestionuoti netesybų dydžio.

17.5.                      2017 m. spalio 24 d. papildomu susitarimu atsakovė pakartotinai įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 15 d. suderinti ir priduoti vandens apskaitos mazgą UAB „Šiaulių vandenys“, tačiau atsakovė šių sutartinių darbų neatliko, o UAB „Šiaulių vandenys" atsisakė priimti atsakovės darbą. Be to, Statybos darbų žurnale nėra jokio įrašo apie šiems darbams atlikti parengtą darbo projektą, o kaip vandens apskaitos mazgo įrengimas buvo numatytas darbo projekte kreditorei net nėra žinoma, nes darbo projektas iš atsakovės nėra gautas iki šiol ir iš esmės nėra ir nebuvo įmanoma atlikti jokių projekto derinimo veiksmų.

17.6.                      Byloje esantys defektiniai aktai Nr. 1, Nr. 1/1, Nr. 1/2, Nr. 1/3 ir Nr. 1/4, kuriuose išvardinta net 11 šios sutarties vykdymo trūkumų, įrodo, kad atsakovė ne tik neperdavė dokumentacijos kreditorei, bet ir neatliko eilės kitų darbų. Be kita ko, atsakovės nekokybiškai atliktus darbus ir apskritai neatliktus darbus iliustruoja ir 2018 m. kovo 16 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių protokolas Nr. 98-21, kuriame yra gausu nuotraukų, atspindinčių 2018 m. kovo 16 d. faktinę situaciją.

Argumentai dėl 2016 m. lapkričio 2 d. rangos sutarties

17.7.                      Tai, kad atsakovė pilnai 2016 m. lapkričio 2 d. sutartyje numatytų darbų ne tik laiku, bet ir kokybiškai neatliko, patvirtina byloje esantys objekto defektiniai aktai Nr. 2, Nr. 2/1, Nr. 2/2, Nr. 2/3 ir Nr. 2/4, kuriuose identifikuotas atsakovės atliktų darbų brokas. Tai, kad atsakovės atlikti darbai turėjo akivaizdžių ir gausių trūkumų, atsakovės buvęs vadovas pats pripažino pasirašydamas 2017 m. spalio 24 d. papildomą susitarimą Nr. 2017/10/24-HAR, kurio 3.2.4. punktu atsakovė įsipareigojo atlikti daugiasluoksnių poliuretano plokščių nelygumų, pažeidimų ir sandarinimo darbus. Antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad atsakovė 2018 m. kovo 16 d. šių trūkumų pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sutartį nebuvo ištaisiusi.

17.8.                      Atsakovė netinkamai atliko grindų ant perdangos 2B ir 3 aukštuose 2 170 m2 betonavimo darbus ir šį trūkumą pati pripažino papildomame susitarime Nr. 2017/10/24-HAR numačiusi, kad atliks šiuos darbus iki 2017 m. lapkričio 15 d.  Šio įsipareigojimo atsakovei neįvykdžius kreditorė pagrįstai samdė kitą rangovą UAB „Šiaulių lyra“, kad šie nekokybiškai atlikti darbai būtų ištaisyti, o 2018 m. sausio 12 d. pagrįstai išrašė atsakovei UAB „Harvedis" PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA00Q6729 1 411,22 Eur sumai.

17.9.                      Statybos darbų žurnale atsakovė nurodė, jog atliko 565 kv. m prekybinės salės grindų betonavimo darbus, tačiau kadangi atsakovė šiuos darbus atliko nekokybiškai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas D. P. jų nepriėmė visa apimtimi, o nustatytus feketus ištaisė kiti rangovai. Pati atsakovė šių darbų trūkumus pripažino 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime, kuriame sutiko kompensuoti kreditorės patirtus nuostolius 1 693,09 Eur sumai (susitarimo 3.2.3 punktas)

Argumentai dėl 2017 m. kovo 31 d. rangos sutarties

17.10.                      Defektiniuose aktuose Nr. 5, Nr. 5/1, Nr. 5/2, Nr. 5/3 ir Nr. 5/4 nustatyti darbų trūkumai pagal šią sutartį. Be to, šie trūkumai yra užfiksuoti ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, t. y. iš pridėtų nuotraukų matosi, kad didelė dalis šildymo vamzdynų nėra izoliuoti, dalis radiatorių yra nepritvirtinti, o kai kurie stovi net neprijungti prie šildymo sistemos, nėra termostatinių galvų ant radiatorių ir kt.

Kiti argumentai

17.11.                      Papildomu susitarimu kreditorė nepratęsė rangovei statybos rangos sutartyse buvusių numatytų darbų atlikimo terminų. Susitarimo 3.1. punkte, 3.2. punkte ir 3.5. punkte šalys aiškiai įvardino, kad atsakovė ženkliai vėluoja atlikti 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartyse numatytus darbus. Papildomo susitarimo 9 punkte nustatyta, kad visi ankstesnių sutarčių punktai net ir sudarius papildomą susitarimą lieka galioti. Taigi sudarius papildomą susitarimą liko galioti ir minėtų sutarčių 11.13 punktas (2017 m. kovo 31 d. sutartyje 11.10 punktas), leidžiantis kreditorei bet kada reikšti atsakovei pretenzijas dėl darbų trūkumų.

17.12.                      Nutartimi buvo nepagrįstai nustatyta įrodinėjimo pareiga išimtinai tik kreditorei. Atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad darbus pagal aptariamas sutartis atliko tinkamai, laiku ir kokybiškai, ir kad nebuvo pagrindo skaičiuoti sutartinių netesybų ar, kad išrašytos sąskaitos dėl žalos atlyginimo būtų nepagrįstos.

17.13.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus faktus, nurodęs, kad antstolis nėra statybos specialistas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad po papildomame susitarime nurodytų terminų objekte liko akivaizdūs statybos rangos darbų trūkumai.

17.14.                      Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai nurodė, kad duomenų apie rangos sutarčių nutraukimą byloje nėra. Byloje yra apeliantės 2018 m. kovo 19 d. raštas atsakovei, siųstas jau po papildomo susitarimo sudarymo, kuriuo atsakovei pranešama apie sutarčių nutraukimą tuo pagrindu, kad rangovė nevykdo darbų arba vykdo taip lėtai, kad nėra įmanoma tikėtis tinkamo ir savalaikio sutarčių įvykdymo.

18.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Harvedis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 nustatytomis aplinkybėmis vertindamas suinteresuoto asmens pareikštą finansinį reikalavimą, kildinamą būtent iš 2017 m. kovo 1 d. bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutarčių, kurios buvo išnagrinėtos bylos dalykas.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas priimtais teismų sprendimais vadovavosi tik vertindamas analogiškas faktines aplinkybes, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomąją reikšmę ar vertinant užsakovo subjektus, turinčius teisę pasirašyti atliktų darbų aktus.

Argumentai dėl 2016 m. spalio 11 d. rangos sutarties

18.3.                      Kaip matyti iš UAB „Vaivorykštė“ pateiktos baudos sąskaitos 18 000 Eur sumai, bauda paskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. spalio 30 d., nors 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimu šalys susitarė, kad BUAB „Harvedis“ atliks darbus iki 2017 m. lapkričio 15 d., todėl skaičiuoti baudą darbams atlikti už laikotarpį, kurį pati UAB „Vaivorykštė“ pratęsė, nebuvo jokio pagrindo.

18.4.                      UAB „Vaivorykštė“ PVM sąskaita faktūra Nr. ŽAL-2018-03-13 4 500 Eur sumai už žalos atlyginimą taip pat nepagrįsta, kadangi UAB „Harvedis“ techninio projekto sprendinius pakeitė ne savavališkai, o atsižvelgdama į tai, kad pagal techninį projektą Nr. CP14 Trijų aukštų komercinės paskirties pastate su požemine automobilių stovėjimo aikštele, vidaus vandentiekio ir nuotėkų šalinimo padaryti buvo neįmanoma. 2016 m. gruodžio 21 d. gamybinio pasitarimo metu dalyvaujant ir UAB „Vaivorykštė“ atstovams buvo nutarta sumontuoti vandens apskaitos mazgą pagal UAB „Arisanda“ pateiktą darbo projektą. Tai, kad darbai buvo vykdomi pagal UAB „Arisanda“ projektą patvirtina 2017 m. sausio 4 d. įrašai statybos darbų žurnale.

Argumentai dėl 2016 m. lapkričio 2 d. rangos sutarties

18.5.                      Darbai, kurių pagrindu UAB „Vaivorykštė“ pateikė sąskaitas UAB „Harvedis“ dėl žalos atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus, neapėmė atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytą 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį. UAB „Harvedis“ rašte UAB „Vaivorykštė“ nurodė, kad pateiktame grindų betonavimo projekte informacijos apie jokius UAB „Schindler liftas“ brėžinius, kuriuose nurodyta, kaip turėtų būti įrengta grindų detalė ties lifto durimis ir eskalatoriais, nebuvo.

18.6.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog užsakovės naujai rangovei UAB „Šiaulių lyra“ sumokėta 1 411,22 Eur suma yra dėl atsakovės kaltės ar neteisėtų veiksmų, o tai, kad atliekamus betonavimo darbus užsakovė leido atlikti nesant techninio projekto, reiškia, kad užsakovė veikė savo rizika.

Argumentai dėl 2017 m. kovo 31 d. rangos sutarties 

18.7.                      2017 m. lapkričio mėn. UAB „Harvedis“ pateikė UAB „Vaivorykštė“ atliktų darbų aktus ir kvietė priimti pagal sutartį laiku ir tinkamai atliktus darbus, tačiau jokio atsakymo iš UAB „Vaivorykštė“ negavo ir, kaip ir kitų sutarčių atvejais, buvo priversta 2018 m. sausio 2 d. UAB „Vaivorykštė“ pateikti pranešimą dėl vienašalio darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo. Pateikus minėtą pranešimą per sutartyje nustatytą 7 dienų terminą pastabų nebuvo gauta, todėl, vadovaujantis sutarties 11.9 punktu, laikytina, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vaivorykštė“ pareikštas reikalavimas dėl 54 000 Eur delspinigių ir 2 397 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Kiti argumentai

18.8.                      Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-809-856/2018 UAB „Vaivorykštė“ atsiliepime į UAB „Harvedis“ ieškinį pati nurodė, kad papildomu susitarimu buvo pratęstas terminas rangovei iki 2017 m. lapkričio 15 d. darbams atlikti. Tiek Šiaulių apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami civilinę bylą pagal UAB „Harvedis“ ieškinį, taip pat ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pagrįstai 2017 m. spalio 24 d. susitarimo nuostatas vertino kaip termino susitarimu sulygtiems darbams atlikti pratęsimą.

18.9.                      Dėl 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris pažymėjo, kad antstolis faktines aplinkybes konstatavo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo UAB „Harvedis“ 2018 m. sausio 2 d. informavimo, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai yra pasirašomi vienašališkai. 

18.10.                      Aplinkybė, kad UAB „Vaivorykštė“ teigia nuo 2018 m. balandžio 9 d. nutraukusi statybos rangos sutartis nepaneigia byloje esančių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kad UAB „Harvedis“ darbus pagal sutartis atliko tinkamai ir kokybiškai, o UAB „Vaivorykštė“ pateiktas finansinis reikalavimas dėl delspinigių ir žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

19.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo D. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas bei Šiaulių apygardos teismas savo sprendimuose aiškiai konstatavo, kad UAB „Harvedis“ darbus, atliktus pagal ginčo sutartis bei papildomame susitarime nustatytus terminus, siekė priduoti laiku, tačiau juos priimti vilkino UAB „Vaivorykštė“. 

19.2.                      Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo UAB „Harvedis“ prašomų priteisti net šešis kartus sumažintų delspinigių priteisimo, sprendė, kad net ir sumažinti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir jų dydį sumažino iki 0,02 procentų.

19.3.                      Su aptariamais finansiniais reikalavimais susijusių sutarčių 11.12-11.15 punktuose buvo nurodyta, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo apie atliktų darbų tinkamumą yra sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Byloje duomenų, kad kreditorė, įrodinėdama savo teiginius apie neva nekokybiškai atliktus darbus, pasinaudojo sutarčių 11.12 punkte įtvirtinta teise, nepateikta.

19.4.                      Byloje neginčijamų aplinkybių, kad tariami darbų defektai susidarė būtent dėl UAB „Harvedis“ kaltės, kreditorė nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

21.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

22.       Kartu su atskiruoju skundu kreditorė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2018 m. kovo 19 d. UAB „Vaivorykštė“ raštą su priedais atsakovei ir rašto išsiuntimo el. paštu įrodymą, kuriuo informavo atsakovę, kad neištaisius darbų trūkumų iki 2018 m. balandžio 3 d. visos tarp šalių sudarytos rangos sutartys bus nutraukiamos nuo 2018 m. balandžio 9 d. Kreditorė nurodo, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, o prioritetas turėtų būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl prašo šiuos įrodymus, jei jų dar nėra bylos medžiagoje, pridėti prie bylos.

23.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąlyginio prašymo dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme formulavimas, prašant juos prijungti prie bylos, jei įrodymų dar nėra bylos medžiagoje, neatitinka šalių bendradarbiavimo su teismu principo (CPK 8 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys privalo būti susipažinusios su bylos medžiaga, be kita ko, įrodinėdamos savo reikalavimus šalys remiasi būtent bylos medžiaga, todėl bendradarbiavimo su teismu principą atitinka toks šalių elgesys, kai savo teiginiams pagrįsti šalys daro nuorodas į bylos medžiagą bei neteikia teismui byloje jau esančių įrodymų pakartotinai. Bylos nagrinėjimas trunka jau dvejus metus, byla yra didelės apimties (10 tomų), sudėtinga, todėl šalies prašymas priimti įrodymus, neįsitikinus, ar jie į bylą nebuvo pateikti anksčiau, neatitinka šalių bendradarbiavimo su teismu principo.

25.       Nustatyta, kad kreditorės 2018 m. kovo 19 d. raštas su priedais atsakovei, kuriuo pranešama apie paskutinį terminą darbų trūkumams ištaisyti (2018 m. balandžio 3 d.) ir informuojama, kad trūkumų neištaisius, sutartys bus nutraukiamos nuo 2018 m. balandžio 9 d. jau yra bylos medžiagoje (e. b. 3 t., b. l. 196-208). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos ir atsisako juos priimti. 

Dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020 prejudicinės galios 

26.       Remdamasis Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020, pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti kreditorės 38 492,08 Eur finansinį reikalavimą dėl netesybų taikymo pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, 9 466,60 Eur finansinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, taip pat kreditorės 36 300 Eur finansinį reikalavimą dėl netesybų taikymo pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį ir 4 521,76 Eur finansinį reikalavimą dėl delspinigių skaičiavimo pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį.

27.       Atskirajame skunde kreditorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020. Kreditorė nurodo, kad į teismų nustatytas aplinkybes atsižvelgė 2021 m. sausio 21 d. patikslintame pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, sumažindama prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą nuo 203 363,25 Eur iki 143 639,71 Eur. Be to, teismas kreditorės sąskaitą Nr. ŽAL-2018-01-29 nepagrįstai vertino kaip išrašytą pagal 2017 m. kovo 1 d. rangos sutartį, kai iš tiesų ši sąskaita buvo išrašyta pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį. 

28.       Nustatyta, kad pradiniu prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreditorė UAB „Vaivorykštė“ prašė patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, sudarantį 203 363,25 Eur (e. b. 3 t., b. l. 32). Pirminėje teismui nemokumo administratoriaus pateiktoje pažymoje (e .b. 3 t. b. l. 185-189) kreditorė detalizavo PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu susidarė atsakovės skola. Kreditorė nurodė, kad pagal 2017 m. kovo 1 d. sutartį yra neapmokėta 39 492,08 delspinigių ir 9 466,60 Eur žalos atlyginimo, o pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutartį – 36 300 Eur delspinigių ir 4 521,76 Eur delspinigių (atskiros PVM sąskaitos faktūros). Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-711-450/2020 kreditorė į bylą pateikė patikslintą pažymą (e. b. 7 t., b. l. 167-169), kurioje iš naujo detalizavo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu yra susidariusi atsakovės skola. Kreditorė nurodė, kad pagal 2017 m. kovo 1 d. sutartį liko neapmokėta 9 466,60 Eur žalos atlyginimo sąskaita. Kitų reikalavimų nei pagal 2017 m. kovo 1 d. sutartį, nei pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutartį kreditorė patikslintoje pažymoje nenurodė.

29.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad kreditorei patikslinus prašomą patvirtinti reikalavimą ir atsisakius reikalavimo dėl 38 492,08 Eur netesybų pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, dėl 36 300 Eur delspinigių pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos sutartį ir 4 521,76 Eur delspinigių pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį (atskiros PVM sąskaitos faktūros), pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino šių PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą, kadangi kreditorei patikslinus pirminį reikalavimą, ginčo dėl jų byloje neliko. 

30.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti kreditorės reikalavimą dėl 9 466,60 Eur žalos atlyginimo pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, kadangi Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020, nustačius, kad pagal minėtą sutartį darbai buvo atlikti tinkamai, nebuvo pagrindo užsakovei priteisti žalos atlyginimą už, užsakovės vertinimu, netinkamai pagal šią sutartį atliktus darbus. Pažymėtina, kad atskirajame skunde užsakovė teigia, kad sąskaita Nr. ŽAL-2018-01-29 iš tikrųjų buvo išrašyta ne pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, tačiau pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį.  

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pradinėje, tiek patikslintose kreditorės pažymose PVM sąskaita faktūra Nr. ŽAL-2018-01-29 9 466,60 Eur sumai buvo priskirta ne prie 2016 m. lapkričio 2 d. sutarties, tačiau prie 2017 m. kovo 1 d. sutarties. Nors kreditorė ir nurodo, kad pažymose įsivėlė klaida priskiriant sąskaitą ne tai sutarčiai, tačiau pažymėtina, kad būtent šalys teismui nurodo faktines aplinkybes ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnis). Kadangi teismas kreditorės reikalavimą nagrinėja atsižvelgdamas į kreditorės prašymo pagrindą bei apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, kreditorei kildinant minėtą reikalavimą iš 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir netyrė, ar ši sąskaita nėra išrašyta pagal kitas sutartis. Be to, 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartimi buvo susitarta dėl daugiasluoksnių poliuterano plokščių sumontavimo, o sąskaita išrašyta už žalos atlyginimą dėl nesandaraus pastato ir drėgmės GKP pertvarų demontavimo darbų, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, neturint specialių žinių, sudėtinga nustatyti pagal kurią iš sudarytų rangos sutarčių ši sąskaita faktūra buvo išrašyta, pačioje PVM sąskaitoje faktūroje tokios informacijos taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos neperkvalifikavo kaip išrašytos pagal kitą nei pažymose nurodyta sutartį.

32.       Atskirojo skundo argumentai, kad dėl šios sąskaitos nebuvo pasisakyta Šiaulių apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad ši sąskaita neabejotinai buvo išrašyta pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas minėtose bylose buvo būtent rangovės teisė į apmokėjimą už atliktus darbus pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, tačiau užsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumas, nustačius, kad darbai pagal ginčo sutartis atlikti tinkamai, nebuvo vertinamas, taip pat nebuvo nustatyta, kokios konkrečiai žalos atlyginimo sąskaitos kreditorės buvo išrašytos pagal toje byloje nagrinėtas 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartis.

33.       Atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės neabejotinai nustatyti, jog ši sąskaita buvo išrašyta pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį, o ne 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį, teismas sprendžia vadovautis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreditorės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl kreditorės atskirajame skunde nurodytų kitokių faktinių aplinkybių negu buvo paaiškinta pirmosios instancijos teisme, nekeisti.

34.       Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės nei jau išnagrinėtoje byloje. Nors Lietuvos apeliacinio teismo ir Šiaulių apygardos teismo bylose konstatuota, kad rangovė darbus pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį atliko tinkamai, tačiau ši išvada nesaisto šią bylą nagrinėjančio teismo, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kitų statybos rangos sutarčių tinkamo įvykdymo tarp tų pačių šalių, o šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus byloje grindžia kitais argumentais. Konstatuotina, kad kiekviena iš šalių sudarytų statybos rangos sutarčių turi būti vertinama atskirai ir atskirai tiriama, ar konkreti sutartis buvo įvykdyta tinkamai.

Dėl 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo prie sudarytų rangos sutarčių vertinimo 

35.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime (e. b. 5 t., b. l. 228-230) užfiksuotų atliktų darbų trūkumų sąrašas yra baigtinis. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytas pakankamas pagrindas išvadai, kad užsakovei papildomu susitarimu pratęsus šalių sudarytų rangos sutarčių vykdymo terminus, kitų esminių darbų trūkumų pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis nebuvo.

36.       Papildomo susitarimo 2 punkte rangovė įsipareigojo statybos objekte „Trijų aukštų komercinės paskirties statinio su požemine automobilių saugykla, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir statybos objektas) papildomai ir nemokamai savo jėgomis, lėšomis, medžiagomis ir mechanizmais atlikti šiuos darbus: požeminiame aukšte įrengti papildomą drenažą (2.1 punktas); įrengti betonines grindis su lietaus nuotėkų nuvedimu III aukšto restorano balkone (2.2 punktas); įrengti stogo dangą su apšiltinimo sluoksniu (2.3 ir 2.4 punktai).

37.       Papildomo susitarimo 3 punktu rangovė įsipareigojo statybos objekte užbaigti sutartinius darbus, kuriuos atlikti ženkliai vėluoja. Susitarimo 3.1 punkte nurodomi užbaigtini statybos darbai pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį, 3.2 punkte – statybos darbai pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį, 3.5 punkte – statybos darbai pagal 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį. Detalizuojant pagal kiekvieną iš šalių sudarytų rangos sutarčių atliktinus neužbaigtus darbus nustatytas terminas šiems darbams atlikti – daliai darbų iki 2017 m. lapkričio 15 d., likusiems – iki 2017 m. lapkričio 21 d.

38.       Papildomo susitarimo 5 punktas nustatė, kad užsakovė įsipareigoja priimti rangovės tinkamai atliktus darbus pagal kiekvienoje iš sutarčių numatytas darbų priėmimo sąlygas ir netaikydama jokių sankcijų dėl terminų pažeidimo. Kita vertus, papildomo susitarimo 8 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei šalys nesilaikys šio papildomo susitarimo bet kokių įsipareigojimų ir (ar) terminų, darbų kokybės reikalavimų bus skaičiuojami delspinigiai numatyti visose sutartyse nuo papildomo susitarimo aukščiau išvardintuose punktuose numatytos datos pagal kiekvienos iš statybos rangos sutarčių sąlygas, terminus bei tvarką.

39.       Šalys nurodė, kad visi kiti statybos rangos sutarčių punktai lieka galioti ir šis susitarimas aiškinamas tik kartu su minėtų sutarčių nuostatomis (papildomo susitarimo 9 punktas).

40.       Įvertinusi šalių 2017 m. spalio 24 d. sudaryto papildomo susitarimo nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bylos nagrinėjimo ribų, t. y. byloje esant šalių 2017 m. spalio 24 d. papildomam susitarimui, kuriame užfiksuoti pagal kiekvieną iš anksčiau sudarytų statybos rangos sutarčių vėluojami atlikti darbai (neatlikti darbai) bei papildomi darbai, nėra pagrindo spręsti, kad papildomo susitarimo sudarymo metu egzistavo kokie nors kiti, susitarime nenurodyti atliktų darbų trūkumai pagal kiekvieną iš statybos rangos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija byloje pasisakys tik dėl 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo užfiksuotų statybos darbų trūkumų ištaisymo (darbų atlikimo) pagal kiekvieną iš anksčiau šalių sudarytų statybos rangos sutarčių.

41.       Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pacituotas papildomo susitarimo nuostatas daro išvadą, kad papildomu susitarimu šalys susitarė pratęsti terminą darbams, išvardintiems susitarime, atlikti. Kaip minėta, papildomo susitarimo 3 punkte išvardinti pagal ankstesnes sutartis neatlikti darbai ar nekokybiškai atlikti darbai ir susitarta juos atlikti iki 2017 m. lapkričio 15 ir 21 d. Pažymėtina, kad termino pratęsimą darbams atlikti patvirtino ir pati užsakovė 2021 m. sausio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, nurodžiusi, kad šalys jokių rašytinių susitarimų dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, išskyrus 2017 m. spalio 24 d. papildomą susitarimą, nebuvo sudariusios (e. b. 7 t., b. l. 162, paaiškinimų 9 punktas). Analogiškai papildomo susitarimo nuostatas dėl termino pratęsimo užsakovė vertino ir Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-288-856/2019 (2018 m. lapkričio 15 d. atsiliepimo į ieškinį 36 pastraipa). Dėl šios priežasties atmestini užsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad užsakovė papildomu susitarimu nepratęsė statybos darbų atlikimo termino, o nustatė papildomą terminą trūkumams ištaisyti.

42.       Papildomo susitarimo 8 punkte buvo nurodyta, kad nesilaikius papildomo susitarimo delspinigiai rangovei bus skaičiuojami nuo papildomo susitarimo aukščiau išvardintuose punktuose nurodytos datos pagal statybos rangos sutartyse numatytas sąlygas, terminus bei tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos normos lingvistinė formuluotė suponuoja, kad delspinigių skaičiavimo pradžia yra būtent papildomame susitarime nurodyta data („nuo papildomo susitarimo aukščiau išvardintuose punktuose nurodytos datos“), t. y. nuo pratęsto darbų atlikimo užbaigimo termino pabaigos (2017 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d.). Kita vertus, šalių referavimas į ankstesnių susitarimų nuostatas suponuoja, kad delspinigių dydį, termino pabaigą bei skaičiavimo tvarką nustato būtent ankstesni susitarimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad užsakovė teisę į delspinigius pagal 2017 m. spalio 24 d. susitarimą įgyja tik tada, kai iki 2017 m. lapkričio 15 (21) d. yra neįvykdyti papildomame susitarime nustatyti darbai ir tik nuo šios datos pagal anksčiau šalių sudarytose sutartyse nustatytą tvarką, t. y. ankstesnėse sutartyse nustatytą netesybų (delspinigių, baudos) dydį, tačiau ne atsižvelgiant į konkrečiose sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą, kuris, kaip minėta, papildomu susitarimu buvo pratęstas.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį (papildomo susitarimo 3.1 punktas)

43.       Kreditorės atskirajame skunde nurodoma, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog pagal šią sutartį darbai nebuvo atlikti laiku. Kreditorės teigimu, šalys 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime susitarė, kad atsakovė turi suderinti ir priduoti vandens apskaitos mazgą UAB „Šiaulių vandenys“, tačiau UAB „Šiaulių vandenys“ vandens apskaitos mazgą atsisakė priimti. Užsakovė pažymi, kad netinkamai atliktus darbus, susijusius su vandens apskaitos vamzdžio įrengimu patvirtina byloje esantys defektiniai aktai Nr. 1/1, Nr. 1/2, Nr. 1/3 ir Nr. 1/4. Šiuose aktuose, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyti ne tik dokumentacijos pildymo trūkumai, tačiau taip pat ir darbų trūkumai – nesumontuoti sanitariniai prietaisai, nepabaigti montuoti vandentiekio ir nuotėkų tinklai, neparuoštos angos revizinėms durelėms, karštas vandentiekis neprijungtas prie trasos, neužsandarintos angos per perdangas vamzdžių perėjimo vietose ugniai atsparia medžiaga ir kt. Šiuos nekokybiškai atliktus darbus, kreditorės teigimu, patvirtina ir 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

44.       Šalys papildomo susitarimo 3.1 punkte susitarė, kad pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį rangovė įsipareigoja iki 2017 m. lapkričio 15 d. užbaigti šiuos darbus, kuriuos atlikti ženkliai vėluoja: perkelti III aukšto duše esančius vandentiekio vamzdžius ir dušo nuotėkų surinkimo trapus 3.12 patalpoje esančiuose dušuose (3.1.1 punktas); suderinti ir priduoti VAM (vandens apskaitos mazgas) UAB „Šiaulių vandenys“ (3.1.2 punktas); suderinti su užsakovu ir pateikti vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklų, lietaus ir nuotėkų tinklų bei VAM įrengimo darbų darbo projektą (3.1.3 punktas). 

45.       Kreditorė, remdamasi 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.1 punktu bei 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartimi išrašė šias PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu susidariusį finansinį reikalavimą prašo patvirtinti atsakovės bankroto byloje: 2018 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽAL-2018-03-13 4 500 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l 190) ir 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 18 000 Eur baudos (e. b. 3 t., b. l. 209).

46.       Byloje nustatyta, kad statybos darbų žurnale po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo yra vos keli įrašai, kurie nepatvirtina nei vieno iš aukščiau nurodytų darbų atlikimo, t. y. statybos darbų žurnale nėra atžymėta, kad būtų perkelti duše esantys vandentiekio vamzdžiai ar dušo nuotėkų surinkimo trapai, taip pat nėra duomenų apie vandens apskaitos mazgo įrengimo darbus bei jo pridavimą UAB „Šiaulių vandenys“. Byloje taip pat nėra pateiktas po papildomo susitarimo sudarymo parengtas ir suderintas vandens apskaitos mazgo įrengimo darbų projektas, nors pagal papildomą susitarimą rangovė turėjo pareigą tokį projektą parengti. Byloje esantis 2018 m. sausio 4 d. UAB „Šiaulių vandenys“ raštas patvirtina, kad vandens apskaitos mazgas nebuvo rangovės priduotas, nurodyta, kad įrengtas vandens apskaitos mazgas negarantuoja nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo į objektą, be to, įrengiant mazgą nukrypta nuo techninio projekto sprendinių.

47.       Atsakovė, įrodinėdama, kad vandens apskaitos mazgą įrengė tinkamai, pateikė į bylą UAB „Harvedis“ raštą dėl vandens apskaitos mazgo (duomenys neskelbtini) (be datos) bei vandens apskaitos mazgo suderinimo lapą (be datos) (atsakovės 2019 m. gruodžio 20 d. paaiškinimų Nr. DOK-54051 priedas „dėl vandens apskaitos mazgo“, e. b. 6 t., b. l. 24). Minėtame rašte nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 21 d. pasitarimo metu buvo aptarta, o 2017 m. sausio 4 d. vandens apskaitos mazgas buvo sumontuotas pagal UAB „Arisanda“ pateiktą darbo projektą (suderinimo lapas), kuris buvo suderintas su užsakove. Rangovės teigimu, 2017 m. sausio 4 d. įrašas statybos darbų žurnale patvirtina, kad vandens apskaitos mazgas objekte buvo sumontuotas.

48.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėtame suderinimo lape esantis užsakovės darbuotojo statybos techninio prižiūrėtojo D. P. parašas patvirtina, kad užsakovė savo rizika nukrypo nuo techninio projekto, dėl ko vėliau UAB „Šiaulių vandenys“ vandens apskaitos mazgą atsisakė priimti, todėl būtent užsakovė turi prisiimti dėl nukrypimo nuo techninio projekto kilusias pasekmes. Remdamasis šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo už vandens apskaitos mazgo įrengimo darbus ir finansinio reikalavimo dėl baudos skaičiavimo pagal šią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu byloje esančių įrodymų vertinimu nesutinka. 

49.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančių įrodymų chronologinę tvarką. Įrašas statybos darbų žurnale apie įrengtą vandens apskaitos mazgą yra padarytas iki 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo, t. y. 2017 m. sausio 4 d. Rangovės nedatuotame rašte kreditorei dėl vandens apskaitos mazgo yra referuojama į aplinkybes buvusias iki papildomo susitarimo sudarymo, t. y. teigiama, kad vandens apskaitos mazgas buvo tinkamai įrengtas 2017 m. sausio 4 d. pagal šalių iš anksto suderintą UAB „Arisanda“ pateiktą darbo projektą. Byloje yra pateiktas vandens apskaitos mazgo suderinimo lapas, pasirašytas rangovės atstovo A. P. ir užsakovės atstovo statybos techninės priežiūros vadovo D. P., pagal kurį, kaip teigia rangovė 2017 m. sausio 4 d., įrenginėjo vandens apskaitos mazgą. 2017 m. sausio 4 d. įrašas statybos darbų žurnale patvirtina, kad vandens apskaitos mazgą priėmė užsakovės atstovas techninis prižiūrėtojas D. P.. Kita vertus, teises ir pareigas pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį atsakovė iš UAB „Arisanda perėmė“ tik 2017 m. gegužės 3 d. (e. b. 3 t., b. l. 79), o byloje esantis 2017 m. spalio 24 d. papildomas susitarimas patvirtina, kad rangovė pripažino, jog vandens apskaitos mazgo darbo projektas nebuvo suderintas su užsakove, taip pat, kad papildomo susitarimo sudarymo metu UAB „Šiaulių vandenys“ nebuvo priduotas pats vandens apskaitos mazgas, todėl įsipareigojo iki 2017 m. lapkričio 15 d. parengti ir suderinti su užsakove vandens apskaitos mazgo įrengimo projektą, taip pat suderinti ir priduoti vandens apskaitos mazgą UAB „Šiaulių vandenys“.

50.       Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad rangovė negali tinkamo vandens apskaitos mazgo darbo projekto parengimo fakto pagal 2017 m. spalio 24 d. susitarimo 3.1 punktą įrodinėti remdamasi anksčiau nei papildomas susitarimas šalių pasirašytu vandens apskaitos mazgo suderinimo lapu pagal kurį 2017 m. sausio 4 d. buvo vykdomi darbai, o rangovė dar nebuvo perėmusi 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties vykdymo. Kaip minėta, pačiu papildomu susitarimu rangovė pripažino, kad iki jo sudarymo momento vandens apskaitos mazgo įrengimo darbo projektas nebuvo suderintas, ką, kaip minėta, rangovė įsipareigojo atlikti po papildomo susitarimo sudarymo iki 2017 m. lapkričio 15 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rangovės pozicija yra prieštaringa, t. y. nurodoma, kad vandens apskaitos mazgas 2017 m. sausio 4 d. buvo įrengtas pagal rangovės ir užsakovės suderintą UAB „Arisanda“ projektą (suderinimo lapas), tačiau 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime vis tiek nurodoma rangovės pareiga iki 2017 m. lapkričio 15 d. su užsakove suderinti vandens apskaitos mazgo įrengimo projektą, šį mazgą priduoti UAB „Šiaulių vandenys“. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovė būtent po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo turėjo pareigą parengti ne tik vandens apskaitos mazgo darbo projektą, tačiau taip pat ir vidaus vandentiekio ir nuotėkų tinklų, lietaus ir nuotėkų tinklų darbo projektus, tačiau byloje duomenų, kad rangovė tokius projektus būtų parengusi, nėra.

51.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 4 d. UAB „Šiaulių vandenys“ jau po papildomame susitarime nustatyto termino pabaigos darbams atlikti vandens apskaitos mazgą atsisakė priimti, nurodydama, kad įrengtas mazgas neužtikrina nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo ir yra nukrypta nuo techninio projekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas patvirtina, kad rangovės įsipareigojimas pagal 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.1.2 punktą (priduoti VAM UAB „Šiaulių vandenys“) iki 2017 m. lapkričio 15 d. nebuvo įvykdytas. Kreditorės dėl rangovės netinkamai įvykdytų įsipareigojimų patirtus nuostolius patvirtina 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta kreditorei kitos rangovės - UAB „Henris“ už vandentiekio įvado apskaitos mazgo perdarymą objekte (duomenys neskelbtini). 

52.       Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina užsakovės teiginius, kad rangovė 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime nustatytų darbų pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį (3.1 punktas) tinkamai neatliko, po susitarimo sudarymo nesuderino su užsakove darbų projektų, nepridavė vandens apskaitos mazgo UAB „Šiaulių vandenys“, todėl remiantis 2016 m. spalio 11 d. sutarties 12.5 punktu užsakovė įgijo teisę reikalauti, kad rangovė apmokėtų netinkamai įrengto vandens apskaitos mazgo defektų ištaisymo išlaidas. Į bylą kreditorė pateikė kitos rangovės UAB „Henris“ kreditorei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 4 500 Eur sumai už vandentiekio įvado apskaitos mazgo perdarymą statybos objekte bei atliktų vandentiekio apskaitos mazgo darbų priėmimo–perdavimo aktą (e. b. 3 t., b. l. 191-192), kurie patvirtina, kad kreditorei rangovės netinkamai atliktų darbų ištaisymas kainavo 4 500 Eur. Byloje ginčo dėl nurodyto žalos dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vaivorykštė“ kreditorinis 4 500 Eur reikalavimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽAL-2018-03-13 (e. b. 3 t., b. l. 190) išrašytą už žalos atlyginimą dėl įvado apskaitos mazgo perdarymo yra tvirtinamas atsakovės UAB „Harvedis“ bankroto byloje.

53.       Papildomai pažymėtina tai, kad statybos darbų techninio prižiūrėtojo D. P. parašas statybos darbų žurnale priimant vandens apskaitos mazgą 2017 m. sausio 4 d. nepaneigia 2017 m. spalio 24 d. papildomu susitarimu nustatytos rangovės pareigos šį mazgą priduoti UAB „Šiaulių vandenys“. Kaip minėta, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad rangovė nei šios (susitarimo 3.1.2 punktas), nei darbo projekto parengimo ir suderinimo pareigos neįvykdė (susitarimo 3.1.3 punktas).

54.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pagal 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartį užbaigti darbai po papildomo susitarimo sudarymo galutiniu priėmimo–perdavimo aktu būtų perduoti užsakovei (sutarties 11.14  punktas). Iš byloje esančio rangovės 2018 m. sausio 2 d. rašto kreditorei dėl vienašalio darbų perdavimo matyti, kad rangovė šiuo raštu nurodė vienašališkai pasirašanti darbų priėmimo–perdavimo aktus pagal 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį, tačiau ne pagal kitas šalių sudarytas statybos rangos sutartis. Nemokumo administratorius nepateikė konkrečių argumentų, nuorodų į bylos medžiagą, kuri patvirtintų, kad po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo darbus, nurodytus susitarimo 3.1 punkte atsakovė atliko ir perdavė užsakovei. Byloje esantys pavieniai atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, neįrodo, kad vandens apskaitos mazgą buvo bandoma perduoti užsakovei, taip pat dalis atliktų darbų aktų yra nekonkretūs, nenurodyta tiksli šių aktų surašymo data, aktai nepasirašyti užsakovės, o dalis aktų yra surašyti iki papildomo susitarimo sudarymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negali patvirtinti papildomame susitarime nurodytų darbų tinkamo atlikimo. Atitinkamai, byloje nesant nei galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pagal 2016 m. spalio 11 d. sutartį, nei tarpinių vandens apskaitos mazgo priėmimo–perdavimo aktų, pasirašytų po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo ir patvirtinančių, kad darbai, nurodyti papildomame susitarime atlikti tinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė savo įsipareigojimus pagal minėtus susitarimus įvykdė tinkamai.

55.       Kitus argumentus dėl kreditorės surašytų defektinių aktų Nr. 1/1, Nr. 1/2, Nr. 1/3 ir Nr. 1/4 bei 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, teisėjų kolegija vertina kaip neturinčius reikšmės bylos baigčiai dėl 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties, kadangi darbų neatlikimo faktas konstatuotas remiantis kitais byloje esančiais įrodymais.  

56.       Kadangi konstatuota, kad rangovė pagal 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.1 punktą statybos rangos darbų, nurodytų ir 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutartyje, tinkamai neatliko, spręstinas kreditorės 2018 m. sausio 15 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl 18 000 Eur (e. b. 3 t., b. l. 209) baudos pagrįstumo klausimas.

57.       2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties 14.1 punktas nustatė, kad rangovas dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus daugiau kaip 5 darbo dienas turi sumokėti užsakovui baudą, lygią 100 Eur už kiekvieno pažeidimo kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais užsakovo nuostoliais, patirtais dėl sutarties pažeidimo bei atlyginti kitus užsakovo nuostolius, kiek jų nepadengia minėta bauda. Kaip išaiškinta nutarties 42 punkte užsakovė teisę reikalauti rangovės sumokėti šalių sutartas netesybas įgijo tik tada, kai pasibaigė rangovei darbams atlikti pratęstas terminas, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. Byloje esantis UAB „Henris“ atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (e. b. 3 t., b. l. 192) patvirtina, kad vandens apskaitos mazgo įrengimo darbai buvo pabaigti ir kreditorės priimti 2018 m. kovo 26 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad teisę į netesybas dėl netinkamai atlikto vandens apskaitos mazgo kreditorė turi būtent iki šios datos, nes tinkamai įrengus vandens apskaitos mazgą jokių neigiamų padarinių po šios datos kreditorė nepatyrė. Taigi, pagal šalių sudarytus susitarimus kreditorė turi teisę reikalauti netesybų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. (įskaitytinai) iki 2018 m. kovo 26 d. (įskaitytinai), t. y. už 130 dienų.

58.       CK 6.73 straipsnis nustato, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (1 dalis). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (2 dalis).

59.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Spręsdamas, iki kokio dydžio mažinti netesybas teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

60.       Atsižvelgdama į 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties vertę (59 471,45 Eur), į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad rangovės atliktų darbų defektų taisymas užsakovei kainavo 4 500 Eur, taip pat į tai, kad vandens apskaitos mazgo įrengimas sudarė tik nedidelę dalį nuo visų šia sutartimi susitartų ir atliktų statybos rangos darbų, į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo aiškų abiejų šalių nebendradarbiavimą vykdant sudarytas statybos rangos sutartis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių susitartas 100 Eur už kiekvieno pažeidimo kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažinamas iki užsakovės realiai patirto nuostolio sumos (4 500 Eur).

61.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes netesybos yra kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Taigi kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

62.       Nagrinėjamoje byloje kreditorė, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo rangovei netinkamai atlikus šalių sutartus statybos rangos darbus, įrodinėja patirtus tiesioginius nuostolius – defektų ištaisymo išlaidas. Papildomai kreditorė atsakovės bankroto byloje prašo patvirtinti jos finansinį reikalavimą dėl netesybų pagal kiekvieną iš sudarytų statybos rangos sutarčių. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką dėl netesybų įskaitymo į nuostolius, kai yra reiškiami abu reikalavimai, o kreditoriaus patirtas nuostolis yra visiškai atlygintas, taip pat į tai, kad teisėjų kolegija sprendė šalių susitartas netesybas mažinti iki kreditorės realiai patirto nuostolio sumos, atlikus sumažintų netesybų įskaitymą į nuostolius, teisėjų kolegija sprendžia, kad visas kreditorės finansinis reikalavimas pagal 2016 m. spalio 11 d. sutartį ir 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.1 punktą sudaro 4 500 Eur, kuris yra tvirtinamas atsakovės BUAB „Harvedis“ bankroto byloje. 

Dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį (papildomo susitarimo 3.2 punktas)

63.       Atskirajame skunde nurodoma, kad atliktų darbų trūkumus pagal šią sutartį įrodo defektiniuose aktuose Nr. 2, Nr. 2/1, Nr. 2/2, Nr. 2/3, Nr. 2/4 užfiksuoti trūkumai – pažeistos fasado plokštės, nutrūkę fasadinės plokštės montavimo varžtai, plokštės sumontuotos su nuokrypiu, neužsandarintos plokščių jungimosi vietos, nutrupėję išbetonuotų grindų kampai. Šiuos trūkumus, sudarydama 2017 m. spalio 24 d. papildomą susitarimą, pripažino ir pati atsakovė. Tai, kad jie nebuvo ištaisyti, patvirtina 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, kreditorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 11.15 punktą pagal kurį atliktų darbų trūkumai turėjo būti fiksuojami pasitelkus nepriklausomą ekspertą – tarp šalių nebuvo ginčo, kad papildomo susitarimo 3.2.3 punkte nurodyti darbai atlikti netinkamai ir už šiuos darbus rangovė kompensuos užsakovei. Papildomai nurodoma, kad minėta nuostata turi būti aiškinama taip, kad būtent rangovė turi samdyti ekspertus, siekdama įrodyti, kad darbus atliko tinkamai. Pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo tą faktą, kad pagal šią sutartį nebuvo atlikti 1 832 m2 automobilių stovėjimo aikštelės grindų betonavimo darbai.

64.       Šalys papildomo susitarimo 3.2 punkte susitarė, kad pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį rangovė įsipareigoja iki 2017 m. lapkričio 15 d. užbaigti šiuos darbus, kuriuos atlikti ženkliai vėluoja: išpjauti ir paruošti ertmes prie eskalatorių pagal užsakovės ir UAB „Schindler liftai“ pateiktus brėžinius (3.2.1 punktas); užbetonuoti nebaigtas betonuoti grindis (3.2.2 punktas); kompensuoti už I aukšto nekokybiškai išbetonuotas grindis pagal užsakovės pateiktą 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. 17/03-V105 užsakovei išminusuojant 1 693,09 Eur sumą iš artimiausio užsakovės mokėjimo rangovei sumos (3.2.3 punktas); atlikti daugiasluoksnės poliuterano plokštės montavimo darbus, atlikti nelygumų, pažeidimų ir sandarinimo darbus (3.2.4 punktas); suderinti su užsakove ir pateikti grindų betonavimo ir daugiasluoksnės poliuterano plokštės montavimo darbų projektą (3.2.5 punktas).

65.       Kreditorė, remdamasi 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2 punktu bei 2017 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartimi išrašė šias PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu susidariusį finansinį reikalavimą prašo patvirtinti atsakovės bankroto byloje: 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ŽAL-2017-10-16 1 693,09 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l. 210); 2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CVA0006729 1 411,22 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l. 227); 2018 m. sausio 15 d. delspinigių PVM sąskaitą faktūra 31 400 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l. 82).

66.       Byloje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra Nr. ŽAL-2017-10-16 1 693,09 Eur sumai užsakovės buvo išrašyta už nekokybiškai išbetonuotas I aukšto grindis. Kaip minėta, papildomo susitarimo 3.2.3 punkte šalys susitarė, kad ši suma bus išminusuota iš artimiausio užsakovės mokėjimo rangovei sumos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas neapima užsakovės atsiskaitymo su rangove ar jos mokėtinų sumų apimties, todėl sprendė, kad nėra pagrindo byloje tvirtinti šį kreditorės finansinį reikalavimą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiktina.

67.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog užsakovė 1 693,09 Eur sumą turėjo teisę išskaityti iš mokėtinos rangovei už atliktus darbus sumos, neatima iš jos teisės gauti šią sumą, jei susitartas išskaitymas iš rangovei mokėtinų sumų nebuvo padarytas. Kitaip tariant, 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.3 punkte šalys aiškiai įtvirtino užsakovės teisę į 1 693,09 Eur nuostolių atlyginimą už nekokybiškai išbetonuotas I aukšto grindis ir susitarė dėl specifinės nuostolių atlyginimo tvarkos, t. y. nurodytą sumą užsakovė išskaito iš rangovei mokėtinų sumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje nustatyta specifinė užsakovės nuostolių išskaitymo iš rangovei mokėtinų sumų tvarka nepanaikino užsakovės teisės gauti nuostolių atlyginimą ir kitu būdu, jei išskaitymas nebuvo padarytas, o pirmosios instancijos teismo išvados, kad bylos nagrinėjimo dalykas neapima užsakovės rangovei mokėtinų sumų ir šiuo pagrindu atsisakymas patvirtinti užsakovės 1 693,09 Eur finansinį reikalavimą dėl šalių sutarto nuostolių užsakovei atlyginimo, yra nepagrįstas.

68.       Pažymėtina, kad užsakovės teisę į šią sumą jau yra konstatavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020 nurodydamas, kad šalių susitarimas atimti 1 693,09 Eur sumą iš artimiausio užsakovės mokėjimo rangovei sumos laikytinas susitarimu mažinti mokėjimą būtent pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį, o ne pagal ginčo sutartis (pastaba: 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutartis dėl kurių spręsta cituojamoje byloje). Atsižvelgdama į tai, kad šią sumą užsakovė turi teisę gauti pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį, kuri nebuvo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. Nr. e2A-711-450/2020 dalykas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir pripažino užsakovės teisę gauti šią sumą, tačiau nemažino rangovei pagal 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. sutartį nagrinėtoje byloje priteistos sumos.

69.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorė įrodė savo teisę gauti iš rangovės 1 693,09 Eur sumą už netinkamai išbetonuotas I aukšto grindis, šią kreditorės teisę jau buvo pripažinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020. Pažymėtina, kad atsakovė nei 2019 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, nei 2021 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, nei 2021 m. gegužės 5 d. atsiliepime į atskirąjį skundą jokių argumentų, kodėl kreditorei neturėtų būti priteisiama ši 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.3 punktu susitarta nuostolių atlyginimo suma nepateikė. Byloje taip pat nepateikti jokie duomenys, kad užsakovė savo teisę į susitartą 1 693,09 Eur nuostolių atlyginimą yra įgyvendinusi išskaitydama šią sumą iš rangovei mokėtinų sumų (byloje nėra duomenų apie užsakovės atliktus mokėjimus rangovei). Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorės prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽAL-2017-10-16 1 693,09 Eur sumai yra pagrįstas, todėl tvirtinamas atsakovės UAB „Harvedis“ bankroto byloje.

70.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CVA0006729 1 411,22 Eur sumai kreditorės rangovei buvo išrašyta už išpjautas ir paruoštas ertmes prie eskalatorių ir už šių angų šonu visu perimetru apibetonavimą. Minėta, kad 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.1 punktu rangovė įsipareigojo išpjauti ir paruošti ertmes prie eskalatorių pagal užsakovės ir UAB „Schindler liftai“ pateiktus brėžinius. Kreditorė paaiškina, kad darbai rangovės nebuvo atlikti, todėl užsakovė šiems darbams atlikti samdė kitą rangovę UAB „Šiaulių lyra“. Byloje pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktas dėl ertmių prie eskalatorių išpjovimo ir paruošimo bei angų šonų apibetonavimo, pasirašytas UAB „Šiaulių lyra“ vadovo ir UAB „Vaivorykštė“ vadovo (e. b. 3 t., b. l 228-229), patvirtina, kad 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.1 punkte nurodytus darbus atliko UAB „Šaulių lyra“. Kita vertus, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi nurodydama, kad apie UAB „Schindler liftas“ brėžinius ir kaip turėtų būti įrengta grindų detalė ties liftų durimis jai nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad užsakovė šių rangovės argumentų nepaneigė. Teismas pažymėjo, kad įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad grindys buvo betonuojamos 2017 m. balandžio 25-27 d. ir šie darbai užsakovės atstovo – statybos techninio prižiūrėtojo D. P. buvo priimti nenurodžius jokių trūkumų.

71.       Teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį į byloje esančių įrodymų chronologinę tvarką bei rangovės gynybinės pozicijos prieštaringumą. Byloje yra pateiktas kreditorės 2017 m. liepos 27 d. raštas rangovei (3 t., b. l. 231), kuriame kreditorė paaiškina, kad rangovės atstovui R .Songailai buvo pateikti UAB „Schindler liftas“ brėžiniai su nurodymu, kaip turėtų būti įrengta detalė ties liftų durimis ir prašoma grindų detales ties liftų durimis įrengti tinkamai, tačiau į šiuos brėžinius nebuvo atsižvelgta. Kartu su šiuo raštu kreditorė pakartotinai pateikė UAB „Schindler liftas“ brėžinius rangovei. Vėliau, t. y. 2017 m. spalio 24 d. papildomame susitarime šalys susitarė ir patvirtino, kad grindys prie eskalatorių pagal UAB „Schindler liftas“ brėžinius nėra įrengtos tinkamai, o rangovė iki 2017 m. lapkričio 15 d. įsipareigojo šiuos darbus atlikti. Statybos darbų žurnale po papildomo susitarimo sudarymo (2017 m. spalio 24 d.) padaryti įrašai nepatvirtina, kad šis įsipareigojimas rangovės buvo vykdomas. Byloje taip pat nėra po papildomo susitarimo sudarymo pasirašyto šių darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovė nepaaiškina, kaip ir kada šį konkretų darbą po papildomo susitarimo sudarymo perdavė užsakovei. Rangovės argumentus apie tai, kad jai nebuvo pateiktas joks UAB „Schindler liftai“ brėžinys teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes tą byloje paneigia 2017 m. liepos 27 d. kreditorės laiškas rangovei. Be to, rangovės pozicija, kad ginčo darbai buvo atlikti tinkamai dar 2017 m. balandžio 25-27 dienomis (įrašai statybos darbų žurnale), nepagrįsta, nes vėlesniu susitarimu rangovė pripažino šių darbų neatlikimą ir įsipareigojo šiuos darbus atlikti pagal UAB „Schindler liftas“ brėžinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovės gynybinė pozicija, kad darbus atliko tinkamai dar iki papildomo susitarimo sudarymo, o vėliau tuos pačius darbus papildomame susitarime įvardijo kaip neužbaigtus ir įsipareigojo juos atlikti iki 2017 m. lapkričio 15 d., yra prieštaringa ir neįtikinanti. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorė įrodė, jog rangovė pagal 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.1 punktą neįvykdė prisiimto įsipareigojimo išpjauti ir paruošti ertmes prie eskalatorių pagal UAB „Schindler liftai“ brėžinius, o rangovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad šis įsipareigojimas iki 2017 m. lapkričio 15 d. jos buvo įvykdytas.

72.       Kaip minėta, kreditorės patirtą nuostolį dėl to, kad nebuvo atlikti 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2.1 punkte nurodyti darbai pagal 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį įrodo byloje esantis 2017 m. gruodžio 28 d. UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Vaivorykštė“ pasirašytas atliktų darbų aktas bei UAB „Šiaulių lyra“ 2017 m. gruodžio 29 PVM sąskaita faktūra kreditorei pagal kuriuos minėti darbai kreditorei kainavo 1 411,22 Eur (e. b. 3 t., b. l. 228-229), rangovė argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo neteikė. Atsižvelgdama į 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties 12.5 punktą, pagal kurį rangovei neištaisius darbų trūkumų, kreditorė trūkumus ištaiso pasitelkdama kitą rangovą atsakovės sąskaita, teisėjų kolegija sprendžia kreditorės 1 411,22 Eur finansinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovės BUAB „Harvedis“ bankroto byloje patvirtinti.

73.       Kreditorė pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sutartį taip pat yra išrašiusi 2018 m. sausio 15 d. delspinigių sąskaitą 31 400 Eur sumai (3 t., b. l 82), šį finansinį reikalavimą prašo patvirtinti atsakovės bankroto byloje. Paaiškina, kad sąskaitą išrašė pagal 2017 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 14.1 punktą.

74.       Šalių sudarytos 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 14.1 punktas numatė, kad rangovė, dėl savo kaltės vėluodama atlikti darbus pagal sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 5 darbo dienas turi sumokėti užsakovei baudą, lygią 200 Eur už kiekvieno pažeidimo kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tais pačiais kriterijais kaip ir dėl 2016 m. spalio 11 d. statybos rangos sutarties (nutarties 58-62 punktai), atsižvelgdama į tai, kad šalys ilgą laiką viena su kita nebendradarbiavo, taip pat į tai, kad papildomame susitarime nustatyta tik dalis pagal 2016 m. lapkričio 2 d. sutartį turėtų atlikti statybos rangos darbų, pripažįsta šalių susitartą netesybų dydį aiškiai per dideliu ir mažina užsakovės prašomų netesybų dydį iki realios nustatytos kreditorės patirto nuostolio sumos. Sumažintą netesybų sumą teisėjų kolegija įskaito į kreditorės patirtą nuostolio sumą – 3 104,31 Eur (1 693,09 Eur + 1 411,22 Eur). Nustatyto 3 104,31 Eur dydžio kreditorės finansinis reikalavimas tvirtinamas atsakovės BUAB „Harvedis“ bankroto byloje.

75.       Analogiškai kaip ir 2016 m. spalio 11 d. sutarties atveju, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kreditorės surašytų defektinių aktų Nr. 2, Nr. 2/1, Nr. 2/2, Nr. 2/3, Nr. 2/4 bei 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės, kadangi rangovės pagal 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.2 punktą netinkamai atliktus darbus įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako dėl 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 11.15 punkto aiškinimo, kadangi byloje nustačius, kad rangovė papildomame susitarime pripažino, jog darbų pagal UAB „Schindler liftas“ brėžinius neatliko, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vėliau tokie darbai rangovės būtų atlikti, nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šio darbo kokybės, dėl ko būtų reikalinga samdyti nepriklausomą ekspertą darbų kokybei įvertinti.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį

76.       Atskirajame skunde pažymima, kad atliktų darbų trūkumus pagal šią sutartį įrodo defektiniuose aktuose Nr. 5, Nr. 5/1, Nr. 5/2, Nr. 5/3, Nr. 5/4 užfiksuoti trūkumai – nebaigta apšiltinti pastato šildymo sistema, nesumontuotos termostatinės galvos ir nebaigti sudėti automatiniai nuorintojai, dalis radiatorių blogai pritvirtinti ar nesumontuoti, nesudėti automatiniai valdikliai „vulkanams“ ir vėjo užuolaidoms, perdangų gręžimo vietose palikti išpurvinti, aptaškyti langai ir kt. Kreditorė pažymi, kad šias aplinkybes taip pat patvirtina ir 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 

77.       Šalys papildomo susitarimo 3.5 punkte susitarė, kad pagal 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį rangovė įsipareigoja iki 2017 m. lapkričio 21 d. užbaigti šiuos darbus, kuriuos atlikti ženkliai vėluoja: atlikti šildymo sistemos darbus (3.5.1 punktas); suderinti su užsakovu ir pateikti šildymo sistemos įrengimo darbo projektą (3.5.2 punktas).

78.       Kreditorė, remdamasi 2017 m. spalio 24 d. papildomu susitarimu dėl neatliktų darbų pagal 2017 m. kovo 31 d. sutartį, išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. sausio 15 d. delspinigių PVM sąskaitą faktūrą 54 000 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l. 133); 2018 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CVA0007056 12 782,90 Eur sumai (e. b. 3 t., b. l. 134).

79.       Įrašai statybos darbų žurnale patvirtina, kad po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo rangovė atliko šiuos darbus: „šilumos tiekimo tinklų naujai sumontuotų praplovimas“ (pastaba: kalba netaisyta), „naujai sumontuotų šilumos tinklų gedimo signalizacijos patikra“, tačiau šie darbai nėra priimti statybos techninės priežiūros vadovo D. P.. Kita vertus, byloje esantis 2018 m. sausio 2 d. rangovės raštas kreditorei patvirtina, kad darbų pagal šią sutartį priėmimą–perdavimą rangovė įformino vienašališkai.

80.       CK 6.994 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

81.       Kreditorė faktą, kad darbų priėmimo–perdavimo aktų nepasirašė pagrįstai įrodinėja remdamasi 2018 m. sausio 12 d. defektiniais aktais Nr. 5, Nr. 5/1, Nr. 5/2, Nr. 5/3, Nr. 5/4 bei 2018 m. kovo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat pateikia 2018 m. liepos 4 d. kreditorės ir kitos rangovės UAB „Henris“ pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl šildymo sistemos darbų sutvarkymo bei kreditorei kitos rangovės UAB „Henris“ 2018 m. liepos 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už šildymo sistemos tvarkymo darbus ginčo objekte (e. b. 3 t., b. l. 135-137). Kita vertus, atsakovė nurodo, kad rangovei pateikus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, kreditorė per sutartyje nustatytą 7 dienų terminą pastabų nepareiškė, todėl remiantis sutarties 11.9 punktu turi būti laikoma, kad darbai atlikti tinkamai.

82.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių paaiškinimus ir įrodymus, kuriais byloje remiasi šalys, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog rangovė šildymo sistemos darbų po 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo sudarymo tinkamai neatliko. Statybos darbų žurnale yra tik du įrašai dėl šių darbų atlikimo, kurių nepriėmė statybos techninis prižiūrėtojas – užsakovės atstovas D. P.. Byloje esantis kito rangovo ir kreditorės pasirašytas atliktų šildymo sistemos darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad šie darbai buvo atliekami kitos rangovės. Be to, užsakovė, gavusi rangovės 2018 m. sausio 2 d. raštą dėl vienašalio atliktų darbų perdavimo, ne per rangovės nurodomas 7 dienas (sutarties 11.9 punktas), tačiau pakankamai operatyviai – 2018 m. sausio 12 d. užfiksavo šildymo sistemos įrengimo darbų trūkumus, kurie neapsiribojo tik dokumentacijos užpildymo trūkumais, t. y. defektiniame akte Nr. 5 užfiksuota, kad liko nebaigta apšiltinti pastato šildymo sistema, ant radiatorių nesumontuotos termo galvos, nesudėti automatiniai nuorintojai, nesudėti automatiniai valdikliai, išpurvinti langai ir kt. Defektinį aktą pasirašė statybos techninis prižiūrėtojas D. P., užsakovės atstovė J. Š. bei kitos rangovės UAB „Šiaulių lyra“ atstovas V. J.. Pažymėtina ir tai, kad rangovės vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas yra be tikslios datos, be to, byloje yra pateiktas tik vienas iš dviejų šio akto lapų (e. b. 5 t., b. l. 48). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorė įrodė, jog šildymo sistemos darbų pagal 2017 m. spalio 24 d. papildomo susitarimo 3.5 punktą dėl 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutarties, nepriėmė pagrįstai, nes jie nebuvo atlikti tinkamai, o atliktų darbų defektus ištaisė kita rangovė. Į bylą pateikta kitos rangovės UAB „Henris“ PVM sąskaita faktūra už šildymo sistemos sutvarkymą patvirtina, kad kreditorei netinkamai atliktais darbais buvo padarytas 12 686,25 Eur dydžio nuostolis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorė atsakovei išrašė sąskaitą didesnei sumai – 12 782,90 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, už šildymo sistemos darbų netinkamą atlikimą kreditorės patirtas nuostolis turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitos rangovės už šių darbų atlikimą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrįstumo rangovė neginčijo, todėl byloje nustatytas kreditorės patirto nuostolio dydis pagal 2017 m. papildomo susitarimo 3.5 punktą ir 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį yra 12 686,25 Eur.

83.       Kreditorė pagal 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartį taip pat yra išrašiusi 2018 m. sausio 15 d. delspinigių sąskaitą (e. b. 3 t., b. l. 133) 54 000 Eur sumai, šį finansinį reikalavimą prašo patvirtinti atsakovės bankroto byloje. Paaiškina, kad sąskaita išrašyta pagal minėtos sutarties 15.1 punktą.

84.       Šalių sudarytos 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutarties 15.1 punktas nustatė, kad rangovė dėl savo kaltės vėluodama atlikti darbus pagal sutarties 14.2 punkte nurodytą terminą daugiau kaip 5 darbo dienas turi sumokėti užsakovei baudą, lygią 300 Eur už kiekvieno pažeidimo kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tais pačiais kriterijais kaip ir kitų statybos rangos sutarčių atveju (nutarties 58-62, 74 punktai), atsižvelgdama į tai, kad šalys ilgą laiką viena su kita nebendradarbiavo, taip pat į tai, kad šildymo sistemos darbai yra atlikti ir užsakovei šiuo metu dėl to nėra daromas joks nuostolis, mažina užsakovės prašomų netesybų dydį iki realios nustatytos kreditorės patirto nuostolio sumos ir šią netesybų sumą įskaito į kreditorės patirtą nuostolio sumą – 12 686,25 Eur. Nustatyto 12 686,25 Eur dydžio kreditorės finansinis reikalavimas tvirtinamas atsakovės BUAB „Harvedis“ bankroto byloje.

Dėl pagal statybos rangos sutartis sulaikomų sumų

85.       Kreditorė 2021 m. sausio 15 d. patikslintoje pažymoje dėl atsakovės skolos susidarymo taip pat paaiškino, kad turi teisę į 10 385,90 Eur sumą, kurią pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis turėjo teisę sulaikyti atsakovei neįvykdžius sutartinės pareigos – nepateikus defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo – civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ar defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu garantijos, ir prašo šią sumą, kurią turėjo teisę sulaikyti, patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Pažymėtina, kad ieškovė prašo patvirtinti sulaikytas sumas ne tik pagal 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartis, tačiau taip pat ir pagal 2017 m. sausio 18 d. statybos rangos sutartį bei 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį.

86.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2017 m. kovo 1 d. statybos rangos sutartį sumos, kurias užsakovė turėjo teisę sulaikyti, jau buvo išskaičiuotos iš rangovei priteistinų sumų Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2021, todėl nagrinėjamoje byloje papildomai dėl išskaitymų pagal šią sutartį nespręstina. Taip pat pažymėtina, kad kreditorė detaliai nepaaiškina aplinkybių, susijusių su 2017 m. sausio 18 d. šalių sudaryta statybos rangos sutartimi, o tik nurodo, kad turi teisę sulaikyti 683,50 Eur sumą pagal 2017 m. vasario 22 d. atliktų darbų aktą, nenurodydama, kada šį aktą pateikė teismui. Kadangi byloje nėra minėto akto pagal kurį užsakovė teigia turinti teisę į sulaikymą, taip pat kreditorei nepateikus išsamaus paaiškinimo dėl šios rangos sutarties vykdymo aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl kreditorės nurodytos sulaikomos sumos pagrįstumo. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo ribas kiekvienu atveju nustato šalys, nurodydamos teismui faktines aplinkybes ir analizei patogia forma pateikdamos įrodymus, kurių pagrindu grindžia savo reikalavimus. Šalims iš esmės neatskleidus savo reikalavimo faktinio pagrindo, nepagrindus reikalavimo byloje esančia medžiaga, esant šalių bendradarbiavimo su teismu stokai, teismas neturi pagrindo tenkinti byloje nedetalizuoto kreditorės reikalavimo. 

87.       Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kreditorės teisės į sulaikomas sumas pagal 2016 m. spalio 11 d., 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutartis.

88.       2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarčių 13.8 punktai bei 2017 m. kovo 31 d. statybos rangos sutarties 14.8 punktas nustatė, kad nuo kiekvienos sąskaitos užsakovė turi teisę sulaikyti papildomai iki 5 (penkių) procentų mokėtinos rangovei sumos. Užsakovė sumoka visą sulaikytą sumą per 15 (penkiolika) dienų po visų rangovės įsipareigojimų (garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimo) įvykdymo užsakovei (sutarčių 13.1 ir 13.2 punktai). 2017 m. kovo 1 d. sutarties 13.2 punkte taip pat buvo numatyta, kad rangovė kartu su rangovės pirmuoju atliktų statybos darbų perdavimo užsakovei aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį ir taip pat pateikti įrodymus apie tokios garantijos apmokėjimą ir galiojimą. Šis dokumentas rangovės nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovės kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovei.  

89.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-711-450/2020 pažymėjo, kad defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu priemonė buvo šalių nustatyta įgyvendinant jos svarbią tikslinę paskirtį – užtikrinti, kad per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus užsakovė turės lėšų rangovės galbūt padarytiems statybos darbų defektams ištaisyti (nutarties 63 pastraipa).

90.       Nustatyta, kad užsakovė teisę į sulaikomas sumas įrodinėja nuo 2017 m. vasario-rugpjūčio mėn. rangovės pateiktų atliktų darbų aktų, t. y. kreditorė teigia, kad turi teisę sulaikyti sumas pagal rangovės pateiktus darbų atlikimo aktus, kurie buvo užsakovei pateikti 2017 m. vasario–rugpjūčio mėn. Bylos nagrinėjimo metu jau yra suėjęs 3 metų terminas per kurį užsakovė, pasinaudodama rangovės pateikta garantija, būtų galėjusi padengti darbų defektų šalinimo išlaidas. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal kiekvieną iš sutarčių neatliktus darbus ar nustatytus defektus užsakovė atliko (ištaisė) savo sąskaita samdydama kitas rangoves, o tokio dydžio kreditorės finansinis reikalavimas (patirtas nuostolis) yra tvirtinamas atsakovės bankroto byloje. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės neatliktus darbus atliko kiti rangovai, kurie turi savarankišką pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę (pavyzdžiui, byloje nustatyta, kad ertmes prie liftų pagal UAB „Schindler liftas“ brėžinius įrengė rangovė UAB „Šiaulių lyra“; vandens apskaitos mazgą įrengė rangovė UAB „Henris“ ir kt.). 

91.       Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl sulaikomų sumų rangovei nepateikus garantijos kvalifikuotinas kaip šalių susitartos netesybos. Šio susitarimo paskirtis yra užtikrinti kreditorės minimalius nuostolius tuo atveju, jeigu užsakovei nėra pateiktas garantinis raštas, laikant, kad 5 proc. sulaikoma suma nuo kiekvieno mokėjimo rangovei yra minimalūs užsakovės būsimi nuostoliai dėl galimų atliktų darbų defektų ištaisymo. Kreditorės patirtą nuostolį dėl darbų neatlikimo (netinkamo atlikimo) patvirtinus atsakovės bankroto byloje kaip kreditorės finansinį reikalavimą, kreditorės pagal ginčo sutartis sulaikytos sumos, kurių paskirtis – kreditorės nuostolių užtikrinimas rangovei nepateikus garantijos, yra įskaitomos į kreditorės realiai patirto nuostolio sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorės pateiktoje patikslintoje pažymoje gausu aritmetinių klaidų (pažymos 5.2.2 punktas – nurodyta 5 proc. sulaikyta suma nuo 4 188,84 Eur yra 83 776,82 Eur; bendra detalizuota kreditorės sulaikomų sumų suma neatitinka kreditorės prašomo patvirtinti 10 385,90 Eur reikalavimo), be to, šalys susitarė, kad sumos sulaikomos nuo kiekvienos rangovės pateiktos užsakovei sąskaitos, tačiau šių sąskaitų byloje nėra, kreditorė nedetalizuoja, nuo kokių konkrečių sąskaitų sulaikė pažymoje nurodytas sumas, todėl kreditorės reikalavimas papildomai atmestinas kaip neįrodytas nepateikus pakankamų įrodymų ir paaiškinimų dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

Dėl procesinės bylos baigties

92.       JANĮ 94 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Be to, kreditorių reikalavimai pagal nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos) (JANĮ 94 straipsnio 3 dalis).

93.       Byloje nenustatyti faktai, kad kreditorės UAB „Vaivorykštė“ reikalavimas būtų užtikrintas jos naudai įkeistu turtu, taip pat nenustatytas pagrindas kreditorės reikalavimą tenkinti pirmąja eile. Šių faktų neįrodinėjo ir pati kreditorė. Atsižvelgiant į tai, kreditorės 20 290,56 Eur (4 500 Eur + 1 693,09 Eur + 1 411,22 Eur + 12 686,25 Eur) reikalavimas tvirtinamas antrąja eile. Atlikus netesybų įskaitymą į kreditorės patirto nuostolio sumą, taip pat konstatuotina, kad visas kreditorės patvirtintas reikalavimas priskirtinas pirmajam etapui.

94.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti iš dalies – patvirtinti kreditorės UAB „Vaivorykštė“ antros eilės finansinį reikalavimą 20 290,56 Eur sumai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ prašymą dėl 143 639,71 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti iš dalies.

Patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“, juridinio asmens kodas 144050881, 20 290,56 Eur antros eilės finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Harvedis“ bankroto byloje.

Teisėjai                                                                     Gintaras Pečiulis

                                                                                     Agnė Tikniūtė

                                                                             Vytautas Zelianka