Civilinė byla Nr. e2-906-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00148-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5; 3.3.4.2.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 pagal ieškovo V. R. ieškinį, paduotą dokumentinio proceso tvarka, atsakovams M. M. ir V. M. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. B. kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020, kurioje 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu patenkintas ieškovo V. R. ieškinys ir jam iš atsakovų M. M. ir V. M. priteista 70 000 Eur skola, 508,27 Eur palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 460 Eur bylinėjimosi išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d.
2. Pareiškėja nurodė, kad preliminariu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų, todėl prašė atnaujinti procesą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
3. Paaiškino, kad pareiškėja yra atsakovės M. M. išieškotoja šešiolikoje iš daugiau nei dvidešimties vykdomųjų bylų, reikalavimų suma yra virš 53 800 Eur ir palūkanos, procesiniai sprendimai vykdomi antstolės V. D. antstolių kontoroje.
4. Civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 pareiškėja nebuvo išklausyta. Remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
5. Nurodė, kad pareiškėja inicijavo civilinę bylą dėl sandorio nuginčijimo, kai 2018 m. sausio 24 d. antstolė informavo apie faktinį skolininkės nemokumą, ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 Klaipėdos apygardos teismas panaikino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo artimiausiems giminaičiams sutartis ir butas buvo grąžintas skolininkei M. M.; sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 19 d.
6. Vykdymo veiksmai buvo tęsiami, 2020 m. gegužės 22 d. varžytynės neįvyko, nes nebuvo pirkėjų, todėl pareiškėja pageidavo perimti skolininkės butą, bet 2020 m. birželio 10 d. iš antstolės sužinojo, kad skolininkė nemoki, gerokai padidėjo į ginčo butą nukreiptinų reikalavimų suma – antstolis A. S., vykdydamas 2020 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant V. R. ieškinį, aprašė iš skolininkės M. M. turto realizavimo gautinas lėšas, arešto mastas – 70 508,27 Eur.
7. Pareiškėjai kilo abejonių dėl paskolos sutarties tikrumo, nes Lietuvoje dokumentinio proceso tvarka bylinėjosi asmenys deklaravę savo išvykimą iš Lietuvos, nors įstatymas tai draudžia. V. R. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 7 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). M. M. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 11 d.
8. Pareiškėja abejoja, kad skolininkė M. M. pirmojo karantino dėl COVID-19 pandemijos metu V. R. ieškinio pateikimo 2020 m. balandžio 17 d. išvakarėse galėjo atvykti į Lietuvą ir 2020 m. balandžio 16 d. deklaruoti savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Pažymėjo, kad po to, kai pareiškėjos atstovas 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu informavo skolininkę apie bylą, ji 2020 m. rugsėjo 5 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini).
9. Be to, skolininkė neprieštaravo dėl skolos iš jos priteisimo, neįvykdė teismo įpareigojimo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022 ir nepateikė įrodymų, kad paskola buvo gauta, nors teigė, jog pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą užsienio banke. Pareiškėja abejoja, kad skolininkė apskritai 2015 metais galėjo turėti sąskaitą užsienio banke, nes tik 2017 metais deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), o atsakovas V. M. apskritai paskolos sudarymo metu 2015 metais buvo nepilnametis, todėl galbūt nepagrįsta solidarioji atsakomybė.
10. Didelės paskolos suteikimas 2015 metais, pareiškėjos vertinimu, nedera su tuo, kad ištuokos byloje Nr. 2-174-1030/2017 ir kitose bylose skolininkei M. M. buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji nuolat procesiniuose dokumentuose ir raštuose antstoliams nurodydavo, kad neturi iš ko vaikams pirkti valgyti. Be to, skolininkė su V. R. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, nors nuomos sutartis kaip skolininkei būtų naudingesnė; be to, ji 2015 m. pabaigoje gavo 8 000 Eur paskolą iš savo mamos J. S., paskolos gražinimas buvo užtikrintas ginčo buto hipoteka. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-966-253/2018 skolininkės motina davė parodymus, kad skolino daug daugiau pinigų mokėti advokatams, bandė išvengti išieškojimo nukreipimo į ginčo butą. Pažymi ir tai, kad V. R. nereiškė reikalavimo skolininkės M. M. santuokos nutraukimo byloje, nors apie bylą žinojo ir buvo apklaustas kaip liudytojas.
11. Pareiškėja pažymėjo, kad prašė ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje iki termino prieštaravimams pateikti dėl preliminaraus teismo sprendimo, tačiau 2020 m. birželio 18 d. teismas jos ir J. D. prašymus priimti atsisakė, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimis nutraukė apeliacijos procesą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimis atsisakė priimti kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių.
12. Nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjos teikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. R., M. M. ir V. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, tačiau 2020 m. liepos 24 d. prokuratūros nutarimu skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo tenkintas.
13. Pareiškėja įtarė, kad paskolos sandoris buvo imituotas, jog skolininkė su savo draugo V. R. pagalba siekė maksimaliai pašalinti didžiausią išieškotoją G. B. dėl išieškojimo į ginčo butą nukreipimo, todėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. inicijavo civilinę bylą dėl paskolos sandorio, įforminto 2015 m vasario 24 d. paskolos rašteliu (dėl V. R. 70 000 Eur paskolos suteikimo penkeriems metams M. M. ir V. M.) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022 V. R. neįvykdė 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų ir nepateikė į bylą 2020 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) banko išrašo ir 2015 m. vasario 24 d. skolos raštelio originalų. Skolininkė M. M. taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti banko sąskaitos, į kurią ji yra gavusi iš V. R. pinigus, išrašą. Teismas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl teisinės pagalbos gaunant rašytinius įrodymus ir nustatė, kad: M. M. į sąskaitas AB SEB banke ir „Swedbank“, AB, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. kovo 1 d. iš V. R. 70 000 Eur ar 70 000 svarų sterlingų paskolos negavo; kad V. R. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. vasario 25 d. neturėjo jo nurodytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Nors V. R., M. M. ir V. M. tariamai sudaryta paskolos sutartimi kitų asmenų teisės nepažeidžiamos, tačiau ji prieštarauja viešajai tvarkai, nes jos sudarymas imituotas netikrais dokumentais. Fiktyvią sutartį panaudojus teisme turint tikslą prisiteisti skolą ir prisiteisus prisidėjus prie išieškojimo, kai skolininkės turto nepakanka visiems išieškotojams visiškai patenkinti reikalavimus, akivaizdu, kad pažeidžiamos trečiųjų asmenų išieškotojų teisės.
15. Pasisakydama dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimo nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. teismui atsisakius priimti pareiškėjų G. B. ir J. D. 2020 m. birželio 11 d. prašymo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ji dar neturėjo pakankamų V. R. ieškinio nepagrįstumo įrodymų, bet, jeigu būtų dalyvavusi byloje, būtų galėjusi pareikšti apie rašytinių įrodymų suklastojimą. Dabartiniu metu preliminarus teismo sprendimas priimtas neįvertinus V. R. pateiktų dokumentų kopijų tikrumo. Tik inicijavus bylą dėl V. R., M. M. ir V. M. paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu gautas 2020 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) V. R. sąskaitos, daugiau tikėtina, suklastotas išrašas, kuriame nurodyta, kad jis M. M. 2015 m. sausio 21 d. pervedė 25 000 Didžiosios Britanijos svarų (GBP), 2015 m. vasario 2 d. – 25 000 GBP ir 2015 m. vasario 24 d. – 20 000 GBP, nes 2022 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2020 gauta informacija, jog „banko įrašai rodo, kad IBAN (duomenys neskelbtini) (sąskaita (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. vasario 25 d. nebuvo atidaryta. Todėl negalime pateikti šio laikotarpio sąskaitos išrašų“. Todėl pareiškėja CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą skaičiuoja nuo 2022 m. vasario 18 d., nes vertina, kad būtent tada paaiškėjo informacija apie V. R. ieškinio nepagrįstumą.
16. Pareiškėja nurodė, kad ji, nebūdama byloje dalyvaujančiu asmeniu, negalėjo sprendimo skųsti. Nors preliminariame teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, tačiau tokiu teismo sprendimu yra pažeistos pareiškėjos teisės ir įstatymo saugomi interesai, t. y. jos turtiniai interesai, teisė į įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvykdymą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu automatiškai nepanaikintų 2020 m. gegužės 12 d. preliminaraus sprendimo, todėl ji naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
17. 2022 m. liepos 7 d. teisme gautas ieškovo V. R. prašymas priimti papildomą sprendimą, nes teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, nors savo atsiliepime jis prašė atlyginti patirtas išlaidas atstovo pagalbai ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
18. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos G. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
19. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 tiesiogiai dėl pareiškėjos G. B. teisių ar jos pareigų nepasisakyta, teismo sprendimas nesukuria jai teisių ar pareigų ir tokiu teismo sprendimu jos teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Faktas, kad atsakovė M. M. yra pareiškėjos skolininkė ir kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu prie išieškotojų prisidėjo dar vienas asmuo, pats savaime nereiškia, kad koks nors įstatymo saugomas interesas ar pareiškėjos teisės pažeisti. Kreditoriaus lūkestis iki galo patenkinti savo reikalavimą teisėtas, tačiau jis nėra absoliutus.
20. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas nelaiko išieškotojo teisės pažeidimu vien tik fakto, jog priverstinio vykdymo metu yra ar atsiranda kreditorių. Nelaikytina teisių pažeidimu ir aplinkybė, kad jau esamiems išieškotojams nebuvo suteikta teisė pasisakyti kiekvienoje byloje, kurioje jo skolininkui reikalavimus reiškia kiti kreditoriai. Skolininkės turtas, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas, nesumažėjo.
21. Teismo sprendimas tuo aspektu, kad jo pagrindu atsiranda naujas išieškotojas, nors ir keičia išieškojimo tvarką – eiliškumą, išieškotų lėšų paskirstymą, tačiau tai nesukuria kitose skolininko bylose nedalyvaujantiems asmenims teisių ir pareigų ir šiose bylose nepažeidžia teisių ir teisėtų interesų. Tai, kad vykdymo procesas dėl to užtruko ar pareiškėja nerealizavo savo ketinimo perimti skolininkės butą, taip pat nelaikytina jos teisių ir pareigų pažeidimu, nes vykdymo procese bet kada gali pasikeisti išieškotojų skaičius, gali atsirasti asmuo, kuris įvykdo prievolę už skolininką, turtas gali būti prarastas dėl įvairių aplinkybių, gali būti sudaryta taikos sutartis su vienu ar keliais kreditoriais ir pan., tačiau nė viena iš šių aplinkybių nėra pagrindas atnaujinti procesą skolininko civilinėje byloje.
22. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos subjektyvus supratimas apie ieškinio ar įrodymų (ne)pakankamumą nėra ir negali būti siejamas su termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimu. Pareiškėja 2020 m. birželio 11 d. pareiškime nurodo, kad jau tada galėjo pateikti įrodymų apie rašytinių įrodymų suklastojimą, vadinasi, pareiškimas dėl proceso atnaujinimo galėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai. Nagrinėjamu atveju prašymas pateiktas 2022 m. gegužės 10 d., todėl teismas konstatavo, kad prašymas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja neprašo atnaujinti trijų mėnesių termino procesui atnaujinti. Į bylą taip pat pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas prašymas atnaujinti procesą per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo ir priteisė iš pareiškėjos G. B. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. R..
24. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 8 d. buvo gautas ieškovo V. R. atsiliepimas į pareiškėjos G. B. prašymą atnaujinti procesą. Be kitų prašymų, 4 punkte ieškovas prašė priteisti iš pareiškėjos G. B. bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus. Prie atsiliepimo buvo pridėta teisinių paslaugų su advokato padėjėju sutarties kopija, sąskaitos už teisines paslaugas kopija, išrašas iš banko apie atliktą sąskaitos apmokėjimą.
25. Teismas nurodė, kad pareiškėjos G. B. prašymas atmestas, t. y. procesinis sprendimas iš esmės priimtas V. R. naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų išlaidų už advokato pagalbą dydžių, byla sudėtinga dėl didelės apimties, pareiškėjos G. B. prašyme buvo išdėstyta daugybė faktinių aplinkybių, į kurias atsakyta atsiliepime, pateiktas teisinis vertinimas. Dėl nurodyto ieškovo patirtos išlaidos pripažintos pagrįstomis, todėl priteistos.
26. Teismas papildomai pažymėjo, kad faktas, jog teismas netenkino ieškovo prašymo paskirti pareiškėjai baudą, šiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi reikšmės, nes prašymas skirti baudą nėra ir negali būti savarankiškas byloje dalyvaujančio asmens materialinis teisinis reikalavimas, be to, kaip jau buvo minėta, patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ruošiant atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą nėra didelės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Pareiškėja G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį dalyje, kurioje netenkintas prašymas atnaujinti procesą ir, jeigu teismas pakartotinai konstatuos, kad prašymas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, bei išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Pareiškėja siekė būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu M. M. pusėje padėti jai laimėti bylą, kurios baigtimi ji suinteresuota. Pareiškėja būtų pareiškusi apie galimą įrodymų suklastojimą ir būtų dėjusi pastangas, kad šios aplinkybės būtų teismo patikrintos CPK 184 straipsnio nustatyta tvarka. Skundžiamoje nutartyje šie pareiškėjos ketinimai tendencingai iškreipti.
27.2. Kadangi gauta duomenų, jog ieškiniui pagrįsti V. R. galbūt panaudojo suklastoto dokumento kopiją, yra abejonių dėl nurodyto priimto ir įsiteisėjusio preliminaraus teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Kartu yra pagrindas spręsti, ar tokiu sprendimu nėra pažeidžiami pareiškėjos ir kitų išieškotojų, kuriuos pareiškėja taip pat prašo atnaujinus procesą įtraukti trečiaisiais asmenimis, teisėti interesai, kadangi dėl galbūt neteisėto ir nepagrįsto sprendimo visų išieškotojų nenaudai ženkliai keičiasi išieškotino iš M. M. turto proporcijos ir atitinkamai mažėja išieškotinos sumos.
27.3. Teisės būti išklausytam pažeidimas galbūt lėmė, kad į bylą neįtraukus pareiškėjos ir jos neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes (galimą rašytinio įrodymo suklastojimą), netinkamai buvo išnagrinėta byla. Liko neišnagrinėtos aplinkybės, ar 2020 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) banko išrašas, kurio kopiją V. R. pateikė kaip paskolos dalyko M. M. perdavimo įrodymą, be kurio jo ieškinys nebūtų tenkintas, nėra suklastotas. Šių aplinkybių nustatymas ir galėtų apibrėžti bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo ribas.
27.4. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovaujamasi apskųstu neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022, kuris neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, atliktu įrodymų, pateiktų pagrįsti proceso atnaujinimo šioje byloje būtinybę, vertinimu.
27.5. Teismas neturėjo pagrindo atlikti išsamią proceso atnaujinimo pagrindo analizę ir galutinai pasisakyti dėl ginčo esmės. Kadangi neatsakyta į svarbų klausimą, ar 2020 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) banko išrašas nėra suklastotas, nuo atsakymo į kurį priklauso, ar byloje priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kartu, ar nėra pažeisti išieškotojų teisėti interesai, todėl egzistuoja procesinės prielaidos byloje atnaujinti procesą.
27.6. Pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo tik 2022 m. vasario 18 d., kai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022 buvo gautas 2022 m. vasario 18 d. Centrinės institucijos ir tarptautinės teisės grupės elektroninis laiškas su (duomenys neskelbtini) banko 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. CPO-117500, kuriame nurodoma, kad sąskaita, į kurią tariamai buvo pervesta paskolos suma, nurodytu laikotarpiu galimai nebuvo atidaryta. Anksčiau sužinoti apie tokias aplinkybes pareiškėja neturėjo galimybių.
27.7. Pareiškėja iki 2020 m. gruodžio 16 d. išnaudojo visas civilines procesines galimybes įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Jos neįtraukus į bylą pareiškėjai neatsirado galimybės instancine tvarka skųsti 2020 m. gegužės 12 d. preliminarų teismo sprendimą, įsiteisėjusį 2020 m. birželio 26 d. Be to, pagal CPK 428 straipsnio 8 dalį apskritai įsiteisėjęs preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Vienintelė galimybė ištaisyti dokumentiniame procese priimtu preliminariu sprendimu padarytą klaidą yra proceso byloje atnaujinimas.
27.8. Teismo išvada, kad pareiškėjai apie jos teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma pateikus 2020 m. birželio 11 d. prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, padaryta pritaikius pernelyg aukštą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Vien prašymo padavimo faktas nepatvirtina išvados, kad pareiškėja, veikdama apdairiai ir rūpestingai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, galėjo pagrįstai tikėtis, jog byloje bus sprendžiamas jos įtarimų dėl galimo įrodymų suklastojimo išsklaidymo klausimas.
28. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. R. prašo atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
28.1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, teismo sprendimas nesukuria pareiškėjai teisių ar pareigų ir teismo sprendimu pareiškėjos teisės ir įstatymo saugomi interesai nėra pažeisti. Taigi, pareiškėja negali būti laikoma suinteresuotu asmeniu šioje byloje.
28.2. Visas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes pareiškėja yra anksčiau nurodžiusi tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022, tiek ir ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina teismų bei ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-868-796/2020.
28.3. Pareiškėja yra tik dar viena atsakovų kreditorė, pretenduojanti patenkinti savo reikalavimus iš jų turto bei suinteresuota pašalinti iš išieškojimo bet kokius kitus kreditorius – šiuo atveju ieškovą, kad gautų kuo daugiau piniginių lėšų priverstine tvarka pardavus suinteresuoto asmens M. M. turtą. Tokie pareiškėjos veiksmai nukreipti prieš ieškovą, siekiant jį eliminuoti iš suinteresuotų asmenų kreditorių tarpo, yra neteisėti, nesąžiningi, grubiai pažeidžiantys kreditorių lygiateisiškumą, ieškovo teises bei teisėtus interesus.
28.4. Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl 2015 m. vasario 24 d. paskolos raštelio fiktyvumo yra tik pamąstymai, niekuo nepagrįstos prielaidos bei kaltinimai, kurie nėra patvirtinti jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Pareiškėjos į šią bylą pateikta visiškai kita (duomenys neskelbtini) banko pažyma nepatvirtina pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl paskolos raštelio fiktyvumo.
28.5. Pareiškėjos prašymas įtraukti ją trečiuoju asmeniu šioje byloje yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi ji savo teises gina kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022 bei ikiteisminio tyrimo institucijose, o nenuginčijus sandorio pareiškėjos įtraukimas į šią jau išnagrinėtą civilinę bylą nesukels jokių teisinių padarinių.
28.6. Teismas neanalizavo, ar pareiškėjos argumentai dėl sandorio galimo fiktyvumo yra pagrįsti ar nepagrįsti. Todėl negalima teigti, kad teismas pasisakė dėl ginčo esmės. Be to, pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovo paskola atsakovams yra niekinė ir/ar negaliojanti.
28.7. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovų priteista skola yra reali ir pagrįsta byloje esančiais objektyviais rašytiniais įrodymais ir tai yra nustatyta jau dvejose civilinėse bylose. Todėl pareiškėja nepagrįstai kvestionuoja skolos realumą bei kaltina ieškovą ir atsakovus nusikalstamų veikų padarymu.
28.8. Pareiškėja apie šią bylą ir visas jos prašyme nurodomas aplinkybes žinojo dar prieš įsiteisėjant preliminariam teismo sprendimui, t. y. prieš pateikiant teismui 2020 m. birželio 11 d. prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020. Aplinkybes, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-868-796/2020, ji žinojo dar prieš paduodant 2020 m. birželio 11 d. prašymą, o ne tada, kai buvo gauta (duomenys neskelbtini) banko pažyma. Todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2020 m. birželio 11 d.
29. Pareiškėja G. B. atskiruoju skundu taip pat prašo tuo atveju, jeigu būtų netenkintas jos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-619-513/2022, sumažinti 2022 m. liepos 20 d. nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Pareiškėjos nuomone, suinteresuotam asmeniui V. R. priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina pirmiausia dėl to, kad teismas nurodyta nutartimi taip pat išnagrinėjo ir netenkino suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesu.
29.2. Nagrinėjami teisės klausimai nėra sudėtingi, teismų praktika šiais klausimais yra aiškiai ir nuosekliai išplėtota, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl atsiliepimo į pareiškėjos prašymą surašymas nereikalavo plačios, daug laiko atimančios teisės aktų ir teismų praktikos analizės, nagrinėjamų klausimų apimtis nėra didelė, atsiliepimas į pareiškėjos prašymą yra nedidelės apimties, tačiau galėjo būti ženkliai mažesnės apimties, kadangi pakankamai didelė dalis atsiliepimo argumentuojama neįsiteisėjusiu ir apeliacine tvarka apskustu, t. y. res judicata galios neturinčiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-182-613/2022 atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
29.3. Skundžiama nutartimi nutarta priteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios neatitinka nagrinėto klausimo sudėtingumo, yra neproporcingai didelės atliktų darbų apimčiai, turi nesąžiningo procesinio elgesio požymių.
30. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. R. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
30.1. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra pilnai apmokėtos, pagrįstos, būtinos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir nėra per didelės.
30.2. Nėra jokio pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Išlaidos neviršija išlaidų už advokato padėjėjo, rengusio atsiliepimą į prašymą, rekomenduotinų dydžių. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos yra daugiau nei tris kartus mažesnės nei rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai.
30.3. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakankamai didelės apimties, prašyme remiamasi eile aplinkybių, kurios yra painios ir sudaro kitos bylos nagrinėjimo dalyką, prie pareiškimo pridėta daug naujų dokumentų, todėl atsiliepimo byloje parengimas pareikalavo daug laiko sąnaudų.
30.4. Prašymas paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra savarankiškas byloje pareikštas reikalavimas, todėl jo netenkinimas negali būti susijęs su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl bylos sustabdymo pagrindų (ne)egzistavimo
32. 2022 m. rugsėjo 14 d. byloje gautas pareiškėjos G. B. prašymas sustabdyti civilines bylas Nr. e2-906-467/2022 ir e2-907-467/2022 tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-826-XX/2022 bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-826-XX/2022 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento paskolos sandorį, įformintą 2015 m. vasario 24 d. paskolos rašteliu. Galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-826-XX/2022 gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi byloje keliamas klausimas dėl sandorio, kuris buvo pagrindas priimti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą.
33. Ieškovas V. R. prašo pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas ne Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. e2-182-613/2022 ir joje gautais įrodymais, o išimtinai tuo pagrindu, jog teismas galbūt sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
34. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Pažymėtina, kad teismo pareigos sustabdyti bylą, kai kita byla turės jai įrodomąją reikšmę, įtvirtinimu siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat proceso ekonomiškumo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.).
36. Šiuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir ar pagrįstai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu – kai teismas sprendime pasisako dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu, nors ir netiesiogiai, bet nusprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, kadangi įsiteisėjus preliminariam teismo sprendimui atsirado papildomas išieškotojas, kurio reikalavimai taip pat bus tenkinami iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto, todėl pareiškėjos reikalavimai tikėtina bus patenkinti mažesne apimtimi. Tuo tarpu byloje, kurios pagrindu prašoma sustabdyti nagrinėjamą bylą, yra sprendžiamas klausimas dėl paskolos sandorio, įforminto 2015 m. vasario 24 d. paskolos rašteliu galiojimo.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors paskolos sandorio pripažinimas negaliojančiu galėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi byloje aplinkybė, tačiau šiuo atveju procesą prašoma atnaujinti tik tuo pagrindu, kad preliminariame sprendime galimai pasisakyta dėl pareiškėjos (kuri neįtraukta į bylos nagrinėjimą) materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi tai, ar sandoris bus pripažintas negaliojančiu, ar ne, neturės įtakos apeliacine tvarka sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
38. Kartu pritartina ieškovo pozicijai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu pareiškėjos prašyme dėl bylos stabdymo nurodomos aplinkybės iš esmės susiję su kitu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomu pagrindu, dėl kurio pirmosios instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Taigi, stabdydamas bylą ir pasisakydamas dėl galimų sandorio negaliojimo padarinių, apeliacinės instancijos teismas peržengtų atskirojo skundo ribas.
39. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto privalomo bylos stabdymo pagrindo egzistavimo. Nors pareiškėja prašyme remiasi ir CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau nenurodo, kokie šiuo atveju gali būti kiti bylos stabdymo pagrindai; tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
40. Taigi pritartina, kad pareiškėjai nebūtų užkirstas kelias, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz. Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus paskolos sandorį, įformintą 2015 m. vasario 24 d. paskolos rašteliu negaliojančiu), pakartotinai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
41. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas dėl civilinės bylos stabdymo atmestinas.
Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir bylos nagrinėjimo ribų
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
43. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
44. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
45. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
46. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020, kurioje 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu patenkintas ieškovo V. R. ieškinys ir jam iš atsakovų M. M. ir V. M. priteista 70 000 Eur skola, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo pagrįstumą, atmetė jį nusprendęs, kad pareiškėja praleido terminą pateikti prašymą, be to, neįrodė prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagrįstumo. Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas ir tvirtina, kad ji nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir šiuo konkrečiu atveju egzistuoja jos nurodytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020, nes teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti
47. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
48. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo (galėjo) sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-106-823/2022, 33, 34 punktai).
51. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).
52. Pareiškėja teigia, kad apie tai, jog jos teisės galbūt yra pažeistos, ji sužinojo 2022 m. vasario 18 d., nes vertina, kad būtent tada jai paaiškėjo informacija apie V. R. ieškinio nepagrįstumą. Sužinojimo apie savo galbūt pažeistas teises faktą pareiškėja sieja su pažymos iš (duomenys neskelbtini) banko gavimu. Nurodytoje pažymoje pateikta informacija, kad atitinkamu laiku V. R. galimai neturėjo banko sąskaitos su konkrečiu IBAN numeriu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
54. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 tenkino ieškovo V. R. ieškinį ir jam iš atsakovų M. M. ir V. M. priteisė 70 000 Eur skolą, 508,27 Eur palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 460 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. 2020 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjos prašymas įtraukti G. B. ir J. D. į civilinės bylos Nr. e2-868-796/2020 nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės M. M. pusėje.
56. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų G. B. ir J. D. 2020 m. birželio 11 d. prašymą Nr. DOK-9361 įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsisakė priimti. Pareiškėja dėl minėtos nutarties 2020 b. birželio 21 d. pateikė atskirąjį skundą.
57. 2020 m. birželio 26 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminarus sprendimas.
58. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1209-881/2020 nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos 2020 m. birželio 21 d. atskirąjį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties.
59. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė, jog terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, kadangi pareiškimas dėl proceso atnaujinimo galėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugsėjo 11 d. įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino pradžią siejo su pareiškėjos pateiktu prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Nors apeliantė su tuo nesutinka, tačiau pripažinti jos poziciją pagrįsta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
60. Kaip jau nurodyta, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas yra tai, kad teismas galimai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, t. y., kad pareiškėja nebuvo įtraukta dalyvauti byloje, kurioje iš atsakovų M. M. ir V. M. ieškovui priteista 70 000 Eur skola, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja nurodo, kad apie nagrinėjamą civilinę bylą sužinojo 2020 m. birželio 10 d., kuomet buvo pritaikyti papildomi suvaržymai atsakovų turtui. Kaip žinia, atsakovė 2020 m. birželio 11 d. pateikė prašymą dėl jos įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau prašymą buvo atsisakyta priimti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja ją skundė apeliacine, o po to ir kasacine tvarka. Visgi sutiktina, kad galutinai apie tai, jog pareiškėja nebus įtraukta dalyvauti byloje ji sužinojo tik 2020 m. gruodžio 16 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (kad pareiškėja nebus įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą) momentas yra 2020 m. gruodžio 16 d. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas iš dalies suklydo nustatydamas termino pradžios momentą, konstatuotina, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis vėliausiai iki 2021 m. vasario 16 d., todėl terminą praleido (prašymas pateiktas 2022 m. gegužės 10 d.).
61. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 18 d., kuomet pareiškėja galimai sužinojo apie duomenų klastojimo faktą. Visų pirma, kaip jau nurodyta aukščiau, šiuo atveju proceso atnaujinimo pagrindas yra ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas (naujai paaiškėjusios aplinkybės), o pareiškėjos neįtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Be to, pareiškėjos nurodoma (duomenys neskelbtini) banko pažyma taip pat negalėtų būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, kadangi minėta pažyma ir jos įrodomoji vertė nėra patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol sandoris, kurio pagrindu priimtas preliminarus sprendimas, yra galiojantis ir nenuginčytas, pareiškėjos teikiama pažyma neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo.
62. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
63. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo neprašė atnaujinti termino, o atskirajame skunde nenurodė priežasčių, kurių svarbumą ir pagrįstumą, teismas galėtų įvertinti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti šį prašymą apeliacinės instancijos teisme, o, pareiškėjai nenurodžius jokių termino praleidimo priežasčių, nėra pagrindo ir jo atnaujinti.
64. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagrįstumą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, remdamasis atskirojo skundo argumentais, pasisako ir dėl šios skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą
65. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).
66. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo atlikti išsamią proceso atnaujinimo pagrindo analizę ir galutinai pasisakyti dėl ginčo esmės. Kadangi neatsakyta į svarbų klausimą, ar 2020 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) banko išrašas nėra suklastotas, nuo atsakymo į kurį priklauso, ar byloje priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kartu, ar nėra pažeisti išieškotojų teisėti interesai, todėl egzistuoja procesinės prielaidos byloje atnaujinti procesą. Tik atnaujinus byloje procesą, t. y. tik perėjus prie trečio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapo, galima nustatyti, ar yra pagrindas abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
68. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, lėšos ieškovui buvo priteistos iš atsakovės M. M., kuri yra pareiškėjos kreditorė ir iš kurios turto yra vykdomas išieškojimas pareiškėjos ir kitų kreditorių naudai. Bylą nagrinėjęs teismas atsisakė atnaujinti procesą, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad, teismo vertinimu, preliminariu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų.
69. Kaip jau minėta, antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas turėjo įvertinti tik tai, ar yra procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y., ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese).
70. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, antrajame etape turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu į prašomą atnaujinti bylą.
71. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).
72. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas nurodytą pareigą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 tiesiogiai dėl pareiškėjos G. B. teisių ar jos pareigų nepasisakyta, teismo sprendimas nesukuria jai teisių ar pareigų ir tokiu teismo sprendimu jos teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėja, nepasisakė dėl ginčo esmės, o tik nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja nelaikytina asmeniu, dėl kurio materialiųjų teisių ar pareigų buvo pasisakyta sprendime. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007).
74. Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
75. Šiuo atveju pritartina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminariame sprendime tiesiogiai dėl pareiškėjos G. B. teisių ar jos pareigų nepasisakyta. Šis sprendimas nesukuria pareiškėjai materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. sprendimu nėra paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens (pareiškėjos) materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms nėra tiesioginė, kitaip tariant, sprendimu nėra modifikuota pareiškėjos teisinė padėtis – nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jos materialiosios teisės ar pareigos. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Sutiktina, kad naujo išieškotojo atsiradimas vykdymo procese nelaikytinas pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu, kadangi vykdymo procesas paprastai trunka ilgą laiką, jis yra dinamiškas ir naujų kreditorių atsiradimas yra įprastas vykdymo proceso požymis. Tai, kad įsitraukus naujam išieškotojui, pareiškėjai bei kitiems jau esantiems išieškotojams galimai bus sunkiau visa apimtimi tenkinti savo reikalavimus iš atsakovų turto, savaime nelemia, kad šie reikalavimai apskritai nebus patenkinti.
76. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai, susiję su galimu dokumentų klastojimu ir paskolos teisinių santykių negaliojimu, nebūtų padarę lemiamos įtakos teismo priimtame preliminariame sprendime nurodomų teisės normų taikymui ir kartu sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi sandoris, kurio pagrindu priteista skola, ieškovui sprendimo priėmimo metu nebuvo nuginčytas ir buvo galiojantis. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos įsitraukimas į bylos nagrinėjimą būtų turėjęs ir esminės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą, skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
78. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl nutarties neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
79. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme klausimas ir ieškovui iš pareiškėjos priteista 1 000 Eur. Apeliantė prašo tuo atveju, jeigu būtų netenkintas jos atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties, sumažinti jai 2022 m. liepos 20 d. nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį.
80. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Taigi, Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą (Rekomendacijų 1 punktas). Teismas gali sumažinti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
82. Pareiškėjos G. B. prašymas atmestas, t. y. procesinis sprendimas iš esmės priimtas V. R. naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja pagrindas mažinti iš pareiškėjos ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes ieškovo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos ne tik kad neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (3 459,80 Eur), tačiau yra daugiau nei tris kartus mažesnės. Pareiškėjos G. B. prašyme buvo išdėstyta daugybė faktinių aplinkybių, į kurias atsakyta atsiliepime, atsiliepimas yra pakankamai didelės apimties, civilinė byla yra pakankamai sudėtinga ir priešingai, nei teigia pareiškėja, teismų praktika byloje nagrinėtais klausimais nėra pakankamai išplėtota.
83. Aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi nebuvo tenkintas ieškovo prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo, nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip. Pažymėtina, kad prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra procesinė šalių teisė ir nėra laikytinas savarankišku byloje pareikštu reikalavimu, į kurį reikėtų atsižvelgti skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (daug faktinių aplinkybių, analizuotini net keliose civilinėse bylose esantys įrodymai bei teismų sprendimai ir pan.), ieškovo procesinį elgesį (ieškovas, gavęs teismo procesinius dokumentus pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, nesudarinėjo kliūčių operatyviam teismo procesui), tai, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, šalių lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo.
84. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesudaro pagrindo keisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
85. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
87. Ieškovas prašo priteisti iš pareiškėjos 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-906-467/2022 (iki bylų sujungimo) ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-907-467/2022 parengimą, taip pat 150 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl bylos sustabdymo parengimą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus.
88. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 729,9 Eur, todėl maksimali už vieno atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokato padėjėjui priteistina suma sudaro 553,57 Eur (1 729,90 Eur x 0,4 x 80 proc.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šios išlaidos neviršija maksimalaus galimo priteisti pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydžio, išlaidas priteisia V. R. iš pareiškėjos. Viso ieškovui iš pareiškėjos priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. ir 2022 m. liepos 20 d. nutartis palikti nepakeistas.
Priteisti iš pareiškėjos G. B. ieškovui V. R. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Alma Urbanavičienė