Civilinė byla Nr. e2-594-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06050-2022-6

            Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

            2.6.10.5.2.7.; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovui S. V., ieškovo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovui pagal įgaliojimą P. B. (P. B.).

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo S. V. naudai 110 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasinaudojo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” teikiamomis paslaugomis, apsilankė atsakovės pirtyje, už šią paslaugą susimokėjo atsakovei 15 Eur. Būdamas atsakovės pirtyje apie (duomenys neskelbtini) val. patyrė traumą. Ieškovas, užėjęs į garinę pirtį, atsisėdo ant trečiosios gultų eilės ir vanojosi vantomis, į šią eilę pateko eidamas kita dviejų gultų eile, esančioje prie garinės sienos. Žinojo, kad nulipant žemyn turi būti dar dvi gultų eilės. Ieškovas, nulipęs ant antros gultų eilės ir žengęs žingsnį į pirmąją gultų eilę, krito ant žemės, kadangi ten nebuvo pirmos gultų eilės – ji buvo įstumta. Ieškovas krito žemyn stačia galva ant grindų, trenkėsi su galva į grindis ir (duomenys neskelbtini). Kiek laiko buvo (duomenys neskelbtini), nežino, nes tuo metu buvo vienintelis atsakovės klientas nuo pat pirties atidarymo iki maždaug (duomenys neskelbtini) val. Krisdamas (duomenys neskelbtini). Kūno sužalojimus patvirtina pridedamas ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją aprašymas. Patyręs minėtas traumas ir (duomenys neskelbtini); ilgą laiką praleido pirtyje, todėl papildomai susimokėjo už atsakovės teikiamą pirties paslaugą. Ieškovas krito iš maždaug 1,5 metro aukščio. Įvykis įvyko dėl to, kad įrengiant įstumiamus/ištraukiamus gultus buvo/yra šiurkščiai pažeistas Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimas. NVSC nustatė, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas įrengtas taip, kad jį būtų galima ištraukti ir įstumti atgal, tačiau apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo). Ieškovas patyrė fizinį skausmą dėl sveikatos sužalojimo ir moralinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus dėl patirto išgąsčio ir didelio streso. Ieškovas po įvykusio nelaimės įvykio (duomenys neskelbtini) kreipėsi raštu į atsakovę su pretenzija. Atsakovė nesutiko su faktu, kad toks įvykis įvyko ir nesutiko atlyginti jokios patirtos žalos. Ieškovas reikalauja iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už patirtą išgąstį ir didelį stresą, bei dvasinius išgyvenimus; 110 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. už sumokėtas relaksacines paslaugas 30 Eur, kurių negavo, ir 80 Eur už medicinines paslaugas: gydytojo apžiūrą, būklės įvertinimą bei konsultaciją.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog sužalojimus, kurių nuotraukas jis prideda, patyrė ir ar galėjo patirti atsakovės pirtyje. Atsakovė neturi informacijos, kad ieškovui lankantis pirtyje ir jam išeinant iš pirties, būtų gauti iš jo kokie nors nusiskundimai dėl patirtų nepatogumų ar tuo labiau sužalojimų. Atsakovė neturi duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į administratorę dėl pirmosios pagalbos. Ieškovas ir teismui nepateikė jokių įrodymų, jog patyręs tokias neva skausmingas traumas būtų iš karto kreipęsis į medikus dėl skubios pagalbos suteikimo. Pateikta į bylą Ambulatorinio apsilankymo kortelė patvirtina, jog ieškovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 12 dienų nuo tariamo įvykio. Traumas jis galėjo patirti kitoje vietoje. Ieškovas klaidingai nurodė pirtyje (garinės patalpoje) esant neva trims eilėms gultų, iš kurių vienas nuo grindų būtų pakilęs. Pirtyje yra tik dvi gultų eilės. 26 cm aukščio techninis pakojis ties 75 cm aukščio pirmos eilės gultu nėra ir negali būti laikomas kaip gultas. Pakojis yra užrakinamas iš vidinės tik personalui prieinamos gultų pusės. Ieškinyje aiškiai nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti įvardintos kaip neteisėti (aplaidūs) atsakovės veiksmai (neveikimas). Kadangi ieškovas į medikus kreipėsi ne dėl pirmosios pagalbos gavimo, o tik apžiūrai ir tik po 12 dienų nuo tariamo įvykio, tiek turtinė, tiek neturtinės žalos vertintinos kaip visiškai nepagrįstos.

Ieškovas pateikė dubliką, nurodo, kad atsakovės atsiliepimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir pateiktas tam, kad galima būtų jai išvengti nuostolių dėl aplaidžios veiklos. Pirtyje niekur nėra patalpinta informacija, ką pirties klientai turi daryti atsitikus panašiems atvejams. Atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai apie pirtyje esančias gultų eiles (skaičių) negali būti pagrindas ieškinio atmetimui, nes visas vaizdas apie gultų eiles matosi iš pateiktų nuotraukų. Minėtoje pirtyje ieškovas tikrai susižalojo, kadangi ne vienam pirtininkui, tuo metu buvusiam pirtyje, pasakojo apie patirtą traumą ir ją rodė.

Triplike atsakovė nurodė, kad nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad pirtyje nėra patalpintos informacijos apie tai, kur kreiptis patyrus traumą. Vidaus tvarkos taisyklėse, kurios teikiamos lankytojams susipažinti, yra fojė prie kasos ir bare. Byloje vis dar nėra įrodyta ieškovo susitraumavimo galimybė ir tikrumas atsakovės pirtyje. Priešingai nei teigia ieškovas, iš jo pateiktų nuotraukų aiškiai matyti tik tai, kad niekur nematyti trečios gultų eilės (techninio pakojo). Trauma, jei būtų įrodyta, kad ji galėjo būti patirta atsakovės pirtyje, galėjo kilti tik dėl paties ieškovo sąmoningo neatidumo ir nerūpestingumo bei nesisaugojimo lipant nuo gulto. Kaip matyti iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus departamento (duomenys neskelbtini) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes pareiškėjai (atsakovei) ar ją įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, be to, pranešimas atsakovei tiesiogiai nesukuria jokių teisių ir pareigų. Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) neturi ir jokios įrodomosios galios, jis neįrodo, jog ieškovas galimai nukrito nuo gulto dėl tariamos informacijos apie techninį pakojį nebuvimo.

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio argumentus. Nurodė, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietė, kad jis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ieškovui išduotas čekis buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nugriuvęs pasėdėjo apie (duomenys neskelbtini) val., kol susikaupė eiti namo. Norėjo pirtininko paslaugos, bet po griuvimo pirtininkui sakė, kad susižalojo ir nesidarys procedūros. (duomenys neskelbtini). Kol atsigavinėjo, atėjo A. K., stebėjosi, kad ieškovas vos neužsimušė. Po įvykio kurį laiką nesilankė pirty. Paprastai lankosi (duomenys neskelbtini) pirtyje. Skausmai buvo dideli, tą patvirtina nuotrauka, žaizdų lokacija, gydytojo pažyma. Žaizdas gydėsi pats. Nurodė, kad apie įvykį sakė pirtininkui. Administracijai nesakė, nes nebuvo jokios informacijos, ką daryti tokiu atveju. Po kurio laiko ėjo į pirtį, papasakojo kitiems pirtininkams. Patyrė pažeminimą, pergyveno. Atėjo į pirtį, į relaksacinę vietą, o patyrė traumą. Atsakovė sako, kad viskas buvo tvarkoj, bet tą paneigia NVSC raštas, liudytojų parodymai. Paaiškino, kad sėdėjo viršutiniame gulte, kojos ant apatinio. Anksčiau buvo apačioj dar viena pakopa, kuri mobili, įstumiama. Žengė žemyn žinodamas, kad yra dar vienas laiptas, griuvo, nes atrama buvo įstumta. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Kadangi pirties patalpoje ėjo pro kitą pusę, negalėjo matyti, ar yra apačioj pakopa. Kadangi ieškovas pirtyje buvo ilgiau ne (duomenys neskelbtini) val., pirko kitą kvitą. Sakė pirtininkui, kad patyrė traumą. Taip pat dar atėjo ir A. K., kuris matė žaizdas. Nuotraukos darytos gal dieną prieš tai, kai ėjo pas gydytoją. Į gydytoją kreipėsi, nes skaudėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trauma apsunkino mobilumą. Nėra prielaidos, kad kitur patyrė traumą, nes sužalojimo lokaciją patvirtina liudytojas. Atsakovės neteisėti veiksmai fiksuoti NVC rašte, akivaizdžiai pažeistos vartotojo teisės. Neturtinė žala – buvo relaksacijos paskirties objekte, o patyrė traumą, stresą. Sumažėjęs mobilumas buvo. Nepasirašė, kad susipažino su taisyklių dokumentais. Pirtyje apšvietimas buvo neryškus, prieblanda. 

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pažįsta ieškovą. Matė, kad ieškovui, išėjus iš pirties, buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas sakė, kad nuvirto ar paslydo. Pirtis buvo tuščia. Nematė, kaip atsitiko. Pasiteiravo, ar skauda, neprašė pagalbos. Klausė, ar reikia vaistinėlės. Ieškovą matė apie pietus, prausykloje. Kalbėjosi, nereiškė pretenzijų. Liudytojas stengėsi būti paslaugus. Nesakė, kad yra kiti sužalojimai (nepamena, nes būtų kažką daręs), nes būtų bandęs padėti. Liudytojas nubrozdinimus vėsino vandeniu. Ieškovas liko pirty ilgai. Nubrozdinimai nebuvo dideli, (duomenys neskelbtini), bet nereikėjo bintuoti. (duomenys neskelbtini). Komentuodamas byloje pateiktą pirties patalpos nuotrauką, nurodo, kad ieškovas sėdėjo ant viršutinio gulto. Paaiškino, kad pirma pakopa skirta atsisėdimui. Nebūna papildomos pakopos. Nurodė, kad ieškovas į garinę pirtį ėjo keletą kartų, (duomenys neskelbtini) matė prie pirties. Įspėjamieji ženklai yra - kad negalima nešti vandens, negalima pilti. Prie įėjimo į garinę yra įspėjimas, kad slidu, kad yra laiptai. Įspėjamieji užrašai atsirado iš karto atidarius pirtį. Liudytojas teigė, kad jis nenaudoja techninio pakojo. (duomenys neskelbtini), P. B., pranešė turbūt tą pačią dieną. Komentuodamas nuotrauką, nurodė, kad nematė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); tokių žaizdų nematė, tiek daug nebuvo. Nepamena (duomenys neskelbtini). Pažįsta A. K. Nepamena, ar tą dieną buvo. Pirtis buvo tuščia, nežino, kodėl ėjo toj vietoje, sėdosi. Jokių kraujo dėmių nebuvo ((duomenys neskelbtini)). Taisyklės yra prie baro, prie kasos. Garinėj yra prie sienos taisyklės, ženklai, kas galima, ko negalima daryti. Nežino, ar tose taisyklėse yra informacija apie techninį pakojį. Toje vietoje ne laiptas, o gultas. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gal yra techninio pakojo užraktas, liudytojas jo nenaudoja, nėra ištraukęs. Galima nulipti ant žemės nuo kiekvieno gulto, išskyrus galą, nes ten ne laiptas. Informaciją ieškovas turi žinoti, nes yra (duomenys neskelbtini).

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės advokatas nesutiko su ieškiniu. Nėra jokių faktinių, teisinių aplinkybių taikyti civilinę atsakomybę, nėra sąlygų. Pats ieškovas patvirtina, kad neįrodė neteisėtų veiksmų, dėl ko patyrė žalą. Remiasi vien NVSC raštais, kuriuose skirtingai nurodytos aplinkybės. Juose nurodytos aplinkybės nesukuria atsakovei teisių ir pareigų, nepažeidė teisės aktų. Administraciniai teismai nurodė, kad nėra privalomų pasekmių atsakovei ar elgesys būtų netinkamas. Raštai apie galimą pažeidimą yra niekiniai. Pats ieškovas neįvardino neteisėtų veiksmų. (duomenys neskelbtini), nepasižiūrėjo, kur lipa. Gultas buvo ne 1,5 m, o apie 70 cm. Liudytojas parodė, kad paprastai žmogus lipa iš šono, ką darė ir ieškovas, bet kodėl lipo tiesiai, neaišku. Atsakovė nekalta, kad ieškovas nesugebėjo nulipti. Jei ir (duomenys neskelbtini), tai yra dėl ieškovo neatsargumo. Nereiškė pretenzijų, kad gultai įrengti netinkamai. Nuotraukos po savaitės sužalojimų nepatvirtina, kad patyrė traumą įvykio metu. Liudytojas E. V. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) lokacija buvo žemesnė – (duomenys neskelbtini). Ieškovas inscenizavo sužalojimą, neva patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, krisdamas į priekį. Jei ir patyrė, tai dėl savo aplaidumo. Nėra priežastinio ryšio – liudytojas tokių sužalojimų nematė, jie negalėjo susidaryti pagal nurodytą mechanizmą (griuvo priekiu). Svarbios aplinkybės, kad ieškovas, pirtyje praleidęs nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., nesikreipė medicininės pagalbos. Jei būtų bloga, nebūtų sėdėjęs tiek ilgai. Antro bilieto pirkimas įrodo, kad jokių traumų nepatyrė. Kreipėsi į medikus, darė nuotraukas po savaitės – tai patvirtina, kad nepatyrė traumų. Jei (duomenys neskelbtini), tai netrukdė tęsti pirties paslaugos. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) lankytojų, būtų iškvietę pagalbą. (duomenys neskelbtini). Nėra vartojimo teisinių santykių, nes veikė kaip verslininkas. Įspėjamieji ženklai buvo, kokius nurodė liudytojas E. V. Ieškovas apie techninį pakojį sužinojo tik iš NVSC. Jei būtų matęs, būtų nurodęs. Ieškovas negalėjo žinoti apie pakojį. Ieškovas neturėjo galimybės įsivaizduoti apie techninį pakojį. Ieškovas buvo vienas pirty – niekas negalėjo pakojo įtraukti; ieškovas apie tai (duomenys neskelbtini) nežinojo. Techninio pakojo aukštis yra apie 20 cm, nieko nekeičia. Jei ir būtų žinojęs, būtų lipęs nuo įsivaizduojamo 1,5 m. aukščio. Lipo nežiūrėdamas, kur lipa, nebūtų padėję ir įspėjamieji ženklai. Teiginys, kad lipo iš 1,5 m., parodo jo blogą įsivaizdavimą. Suklupti galima dėl kitų priežasčių. Ten buvo darbuotojas, vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kam ir kada turi būti reiškiamos pretenzijos. Taisyklės buvo prie baro, prie kasos. Nežino, ar buvo įvykio metu įstumta pakopa. NVSC nustatytos aplinkybės nesukelia teisinių pasekmių. Kiekvienas NVSC rašto pažeidimas yra skirtingas. Kaip atsakovei įrodyti, kad nebuvo pažeidimo. Atsakovė nieko netaisė, NVSC nereikalavo jokių lipdukų klijuoti. VAAT konstatavo, kad NVSC raštai nesukelia teisinių pasekmių, niekiniai raštai. Neteisėti veiksmai nepripažinti.

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas P. B. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), pirtis atsidarė (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pirtyje. Techninis pakojis buvo nuo garinės pirties įsteigimo ((duomenys neskelbtini) m.). Tvirtinimas buvo visada. NVSC buvo atvykę 2 kartus, bet tikrino vieną kartą - tikrino garinę pirtį, nesakė detaliai, ką tikrina. Po to sužinojo, kad dėl ieškovo skundo. Užėjo kartu į pirtį, jie klausė, kur yra techninis pakojis. Techninio pakojo tikslas – jei pritrūktų vietos, pasodinti žmones. Galima lipti kojom. Techninis pakojis būna įstumtas ir užrakintas. Ar (duomenys neskelbtini) buvo ištrauktas, ar iki (duomenys neskelbtini) galėjo būti ištrauktas, negali atsakyti. Apšvietimas labai geras, ne prieblanda. E. V. bendravo su ieškovu 3-4 k., buvo visą dieną. E. V. apie įvykį nieko nesakė. Ieškovas keikė įmonę, apie traumą neteikė jokios informacijos. Trauma nebuvo užregistruota įvykių žurnale. Nematė (duomenys neskelbtini). Vidaus tvarkos taisyklės yra registratūroje, prie kasos. Yra du egzemplioriai. Lankytojai nesupažindinami pasirašytinai. Ieškovas nesusipažino. Administracija pasako apie jas, prašo susipažinti. Dėl informacijos prie garinės pirties paaiškino, kad apie techninį pakojį nėra informacijos, nes neprivaloma. Taisyklėse taip pat nėra informacijos, nes pakojis techninis, skirtas darbuotojams. A. K. žino. (duomenys neskelbtini). Buvo keletą kartų, kai atėjo ieškovas, A. K. (buvo apie (duomenys neskelbtini) žmonių), kurie teikė patarimus. Nemokėjo pinigų ieškovui, pardavė bilietus. Kvitų išdavimo momentas sutampa su mokėjimo. Tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) val. susimokėjo išeidamas. Atstovo vertinimu, A. K. yra sąžiningas.

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ klientas nuo atidarymo, iki to dalyvavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atvyko į pirtį kaip paprastai (duomenys neskelbtini) val. Pamatė ieškovą, jis pasiskundė, kad nulipdamas nepamatė laipto, krito, nes buvo įstumta trečia pakopa. Tuo momentu buvo pakopa kaip priedas, stalas, nebuvo pritvirtinta. Laisvai išsitraukdavo. (duomenys neskelbtini). Apatinėj pakopoj buvo įstumiama pakopa. Liudytojas yra pats ją įstūmęs. Šiuo metu pritvirtinta. Jis buvo kaip pagalbinis staliukas vanojimui. Po kurio laiko sutiko ieškovą, sakė, kad žaizdos negyja. Jei atsakovė būtų užtvirtinusi taip, kad nuo prisilietimo neįsistumtų, nebūtų galima susižeisti. Tai buvo judanti pirma pakopa. Pats lipdavo ant tos pakopos. Neteisybė, kad ši pakopa niekada neištraukiama, nes buvo ištraukiama, įstumiama. Per pakojį lipo ant gulto ir nusileidinėjo per jį. Pakopa apie 20-25 cm. Ieškovas buvo suglumęs, gali būti, kad patyręs (duomenys neskelbtini) traumą. (duomenys neskelbtini). Nebuvo hematomų, tik paraudimai. Komentuodamas sužalojimų nuotrauką, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nuotrauka po savaitės. Liudytojo draugai aptarinėjo sužalojimus, nes ne kasdienis įvykis. Nurodė, kad vartotojas neturi galvoti, kur lipti, paslaugos davėjas turi užtikrinti, kad nenukristų. 

2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad pažįsta ieškovą, vaikšto į pirtį. Nėra buvęs atsakovės pirtyje. Po įvykio, po 2 sav., ieškovas atėjo į (duomenys neskelbtini) pirtį, atėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ar sužalojimų buvo viršutinėje kūno dalyje, nepastebėjo. 

2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu ieškovo advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad NVSC išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) raštą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirtyje „(duomenys neskelbtini)“ patirtos traumos. Apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima būtų ištraukti ir įstumti atgal, tačiau apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo). Tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Laikytina, kad valstybės institucijos išduotas dokumentas nesudaro prejudicinio fakto, bet yra prima facie įrodymas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 5 skirtingos apimties ir turinio gynybines versijas: 1) (duomenys neskelbtini), tarp šalių sudaryta sutartis laikytina verslo, bet ne vartojimo sutartimi. Šią versiją paneigia įgaliotas atsakovės atstovas P. B., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui pirties paslaugą teikė bendra tvarka, išduodant grynųjų pinigų priėmimo kvitus. 2) Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas inscenizavo sužalojimą, o medicinos specialisto nustatyti sužalojimai padaryti kitoje vietoje, kitu laiku – po (duomenys neskelbtini). Šią versiją iš dalies paneigia įgaliotas atsakovės atstovas P. B., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui pirties paslaugas teikė ir ieškovą matė pirties patalpose, liudytojas E. V. nurodė, kad matė ieškovą su (duomenys neskelbtini) ir ieškovui siūlė suteikti pagalbą, ieškovas jam sakęs apie patirtus sužalojimus. Kraujosruvos galimos ir praėjus tam tikram laikui, kaip ir nevienodas jų gijimo laikotarpis bei mastas. 3) Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad ieškovas, jei ir patyrė sužalojimus, tai kitokio pobūdžio ir menkesnio masto, nei medikų užfiksuota. Šią versiją paneigia medicininės apžiūros dokumentai ir A. K., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą ir jo sužalojimus matė (duomenys neskelbtini) pirties patalpose, girdėjo jo pasakojimą apie patirtus sužalojimus. 4) Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad S. V., jei ir patyrė sužalojimus, tai dėl to pats kaltas, kadangi ištraukiamo gulto tokio nebuvo, kaip ir techninio pakojo, o jei „techninis pakojis“ ir buvo – jis visada buvo užrakintas. NVSC rašte konstatuota, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima būtų ištraukti ir įstumti atgal, tačiau apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo). 5) Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad S. V., jei ir patyrė sužalojimus, tai dėl to jam nieko blogo nenutiko, kadangi po to jis ilgą laiką prabuvo pirtyje, pirko papildomą bilietą. Medicinos specialistai ir asmenys, dalyvaujantys baudžiamuosiuose procesuose, žino, kad ne kiekvienas asmuo į patirtas traumas reaguoja vienodai, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas iš karto nesikreipė į policiją ar medicininę įstaigą, jo patirtų sužalojimų ir skausmo nepaneigia. Atsakovės samprotavimai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) turėjo susidomėti 1 gulto mobilumu, ar geltonu segtuvu prie kavos puodelių, neatitinka contra proferentem taisyklės principų. Atsakomybė už pateiktų tokių sutarčių neskaidrumą, neišsamumą ir neapibrėžtumą tenka atsakovei. Kasacinio teismo išaiškinta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Byloje nėra duomenų apie ieškovo didelį neatsargumą ar neatsargumą. Vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo standartą.

Ieškovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad liudytojas E. V. patvirtino, jog matė, kad šiek tiek (duomenys neskelbtini), labai skauda – tai reiškia, kad trauma buvo didelė. Nors liudytojas nurodė, kad iš nuotraukų nebuvo tokios didelės žaizdos, bet tai prieštarauja parodymams, kad ieškovas sakė, kad labai skauda. (duomenys neskelbtini). Buvo paliktas vienas. Pagal atsakovę, buvo techninis pakojis kojoms atsiremti. Nepateikė įrodymų, kam reikalingas pirtyje. Ieškovas žino, kaip elgtis pirtyje – (duomenys neskelbtini), matė, kad buvo pakojis, per kurį užlipo, nulipo, atsidarius pirčiai oficialiai, būdamas pripratęs prie pakojo, tikėjosi, kad jis ten ir bus. Liudytojas A. K. nurodė, kad ištraukiamas gultas buvo nuo pradžios. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad nebuvo. Įstatymas nereguliuoja, po kiek laiko reikia kreiptis su pretenzija. (duomenys neskelbtini). Vyko į relaksacinę vietą, bet patyrė traumą. Patyrė didelį stresą, nes (duomenys neskelbtini), prabudus nebuvo nė vieno žmogaus. Vargais ne galais išėjo, kreipėsi į pirtininką, sakė, kad labai skauda. Po traumos buvo sunku vaikščioti. Ikiteisminėje stadijoje prašė 5000 Eur, teisme nusileido iki 2000 Eur.

Atsakovės advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad neaišku, ką ieškovas laiko neteisėtais veiksmais – ar neinformavimą, ar dėl techninio pakojo. NVSC rašte kalbama, kad pakojis yra, bet nesuteikta informacija. Neteisėti veiksmai turi būti susieti su žala. Labai abstraktu, kad atsakovė turėjo užtikrinti saugumą. Ieškovas veiksmų neteisėtumą sieja su keletu aplinkybių: 1) Dėl techninio pakojo – jo buvimas savaime nesukėlė neigiamų pasekmių. To nekonstatavo ir NVSC. Jis nėra neteisėtas. To neįrodinėjo ir ieškovas. Nėra priežastinio ryšio. 2) Slankiojanti pakopa nereiškia neteisėtų veiksmų. 3) Informacijos nepateikimas apie pakojį – neaišku, kokia informacija turėjo būti pateikta, kokios informacijos nebuvimas sąlygojo žalą. NVSC (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apatinis gultas pritvirtintas. Apie tai, kad pažeidimas dėl neinformavimo, neužsimenama. Nebuvo pažeidimo dėl informacijos nepateikimo. Vadinasi, informacijos nepateikimas nebuvo pažeidimas. Ieškovas patvirtino, kad žinojo apie pakojį. Net jei nebuvo informacijos, ar tai sukliudė galimybei lipti per ten, kur buvo pakojis. Ieškovas turėjo pasižiūrėti žengiant. Jei žala kilo, tai dėl ieškovo nerūpestingumo. Iš atsakovės pusės nebuvo jokių neteisėtų veiksmų dėl nesaugių paslaugų. NVSC raštai – nepriimdamas nagrinėti, VAAT nurodė, kad nesukelia teisinių pasekmių atsakovei. Ieškovas neįrodė, atsakovė paneigė, kad yra neteisėti veiksmai. E. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo techniniu pakoju, o tai reiškia, kad pakojis buvo įstumtas. Apie (duomenys neskelbtini) val. ieškovas įėjo ne pirmą kartą į garinę pirtį – negalėjo nematyti, kad nebuvo pakojo. Ieškovas buvo vienas pirtyje. Žala – (duomenys neskelbtini). Gydytojas nustatė – (duomenys neskelbtini). Ieškovas neaiškino, kad nukritęs veidu į priekį susižalojo (duomenys neskelbtini). Tai neatitinka kritimo į priekį mechanizmo. A. K. matė mėlynes ant (duomenys neskelbtini) – nėra įrodymų, kad buvo tokios mėlynės, nenustatė gydytojas. Neaišku, kuo tikėti – ieškovu, liudytoju A. K. ar gydytoju. Ieškovas teigė, kad susitrenkė (duomenys neskelbtini). Kritus iš tokio aukščio, neįmanoma susitrenkti galvą, nesusižeidus veido – gydytojas nenustatė jokių sužalojimų. Kyla klausimas, ar žala galėjo atsirasti pirtyje. (duomenys neskelbtini), nebūtų sėdėjęs dar (duomenys neskelbtini) val. pirtyje, neprašydamas pagalbos. Jam pagalbą siūlė E. V. (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kuo gydėsi savaitę. Nebuvo tokios traumos, kokią nurodo ieškovas. Fizinė žala nebuvo patirta pirtyje, galimai po to. Jokių pretenzijų dėl techninio pakojo atsakovei nereiškė, nors reiškė kito pobūdžio pretenzijas atsakovės atstovui. Negalėjo patirti tokių sužalojimų pirtyje kaip nurodo. Negalėjo atsirasti (duomenys neskelbtini). Į gydytoją kreipėsi po savaitės. Neturtinės žalos dydis už tokio pobūdžio sužalojimus vertinamas kita suma nei prašo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas – 1000-1200 Eur, nežymus sutrikdymas – 100-500 Eur. Byloje nėra įvertintas žalos mastas. Visi įspėjamieji ženklai buvo prieš garinę pirtį. Nėra priežastinio ryšio dėl atsakovės veiksmų ir žalos. Žala kilo dėl to, nes nežiūrėjo, kur lipa, pagal jį, iš 1,5 m (nors buvo 70 cm). Žala kilo dėl ieškovo veiksmų. Yra pagrindas atleisti nuo atsakomybės ar sumažinti, jei atsakovei nustatytų neteisėtus veiksmus. Dėl vartojimo santykių – ieškovas nurodo, kad dalyvavo ne kaip vartotojas, bet kaip (duomenys neskelbtini) ir tą dieną buvo pakviesti asmenys, kurie (duomenys neskelbtini). Ieškovas save įvardina kaip verslo subjektą. Nebuvo vartojimo santykių, o verslo santykiai.

Atsakovės įgaliotas atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad parodymai neatitinka medicinos išvadų. Žinodamas, kad yra pakojis, lipo per šoną. Tą dieną neminėjo apie įvykį. NVSC dėl žymėjimų pirtyje patys nežino, nes specifinė vieta. Negali būti žymėjimo pirtyje dėl temperatūros (70-100°C). Taisyklėse yra nurodyta, kad asmuo atsakingas už savo sveikatą. Dėl A. K. parodymų pažymėjo, kad jis aiškiai dėstė įvykių eigą, darė medicinines išvadas, bet neprisiminė dviejų kartu buvusių draugų vardų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia pirčių paslaugas. Bylos duomenimis, ieškovas S. V. (duomenys neskelbtini) lankėsi atsakovės pirtyje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo teigimu, jis, būdamas pirtyje, apie (duomenys neskelbtini) val. nukrito nuo gultų ir patyrė traumą – (duomenys neskelbtini). 

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo teigimu, įvykis įvyko dėl to, kad įrengiant įstumiamus/ištraukiamus gultus buvo/yra šiurkščiai pažeistas Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimas. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, kad ieškovas neįrodė, jog sužalojimus, kurių nuotraukas jis prideda, patyrė ir ar galėjo patirti atsakovės pirtyje. Atsakovės vertinimu, jei žala kilo, tai dėl ieškovo nerūpestingumo, iš atsakovės pusės nebuvo jokių neteisėtų veiksmų dėl nesaugių paslaugų. 

Bylos duomenimis, tarp bylos šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis), už paslaugas ieškovas sumokėjo 30 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat taikomos vartojimo paslaugas reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovė – verslininkė, teikianti paslaugas, ieškovas – asmeniniais tikslais paslaugas įsigijęs vartotojas (CK 6.228¹ straipsnis). 

Atsakovės teigimu, ginčo atveju vartojimo teisiniai santykiai nesusiklostė, nes ieškovas pirtyje lankėsi ne kaip vartotojas, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovo, atsakovės įgalioto atstovo P. B. paaiškinimais, liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), ieškovas, liudytojas A. K., kiti asmenys, (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) ieškovas lankėsi pirtyje kaip klientas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina į bylą pateikti fiskaliniai kvitai, iš kurių matyti, kad už pirties paslaugas ieškovas atsakovei sumokėjo.

Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 19, 24 punktai).

Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu (šiuo klausimu žr. ESTT 1997 m. liepos 3 d. sprendimo byloje Benincasa prieš Dentalkit, C-269/95, 16 punktą; 2005 m. sausio 20 d. sprendimo byloje Johann Gruber prieš Bay Wa AG, C-464/01, 36 punktą; 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje Maximilian Schrems prieš Facebook Ireland Limited, C-498/16, 29 punktą; 2019 m. spalio 3 d. sprendimo byloje Jana Petruchova prieš FIBO Group Holdings Limited, C-208/18, 41, 56 punktus), t. y. vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Horatiu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Romania SA, C-110/14, 21 punktas). Tokio požiūrio, kad vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

Specialios taisyklės, skirtos vartotojui kaip silpnesniajai šaliai apsaugoti, taikomos tik sutartims, kurios buvo sudarytos siekiant patenkinti privačius asmens poreikius ir kurios niekaip nėra susijusios su jo verslu ar profesija, taigi ši apsauga nėra pateisinama tuomet, kai sutartis sudaryta siekiant su profesine veikla susijusių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus paslaugos įsigijimo (naudojimo) tikslą, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas veikė asmeniniais tikslais, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas sudarė sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas žalą patyrė atsakovės pirtyje, ar paslaugų teikėja tinkamai vykdė pareigą teikti saugias paslaugas, aiškiai ir suprantamai suteikti klientui (vartotojui) būtiną informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis (nagrinėjamu atveju – įstumiamu/ ištraukiamu gultu pirties patalpoje).

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovės pirtyje leidosi nuo gultų viršaus, būdamas įsitikinęs, kad yra dar vienas gultas apačioje, ir nukrito – (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis susižalojo (duomenys neskelbtini) atsakovės pirtyje, patvirtino liudytojas A. K., kuris nurodė pirtyje tą dieną matęs ieškovą, kuris buvo suglumęs, gali būti, kad patyręs (duomenys neskelbtini) traumą, (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojas E. V. ((duomenys neskelbtini)), kuris nurodė matęs ieškovą (duomenys neskelbtini), liudytojas M. M. patvirtino matęs ieškovą porą savaičių po įvykio, matė mėlynę (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas (ieškinio priedas Nr. 13), darytas praėjus savaitei po įvykio, iš kurių matosi (duomenys neskelbtini), taip pat ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame gydytojas, apžiūrėjęs ieškovą (duomenys neskelbtini), nustatė (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentus, kad ieškovas inscenizavo susižalojimą, teismas pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į medikus tik (duomenys neskelbtini), nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl patirtų sužalojimų.

Teismas pažymi, kad, remiantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog (CPK 4 straipsnis): i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Vertinant ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakovės paaiškinimus, jų nuoseklumą, patikimumą, pažymėtina, kad atsakovė, ikiteisminėje stadijoje apskritai nepripažinusi įvykio, teismo proceso metu kėlė prielaidas, kad jei ieškovas ir susižalojo, tai sužalojimai buvo ne tokio masto, kaip teigia ieškovas. Įvertinus ieškovo, liudytojų teiktų paaiškinimų nuoseklumą, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo, liudytojų teiktais paaiškinimais, kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nelogiškus atsakovės argumentus, kad ieškovas galėjo padidinti žalos mastą. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2008; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016 ir kt.).

Įvertinus visumą rašytinių įrodymų (medicininius dokumentus), nuotraukas, paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad ieškovas patyrė traumą (duomenys neskelbtini) atsakovės pirtyje – (duomenys neskelbtini), t. y. patyrė žalą. Atsakovė į bylą nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių įrodymų, kad ieškovas susižalojo kitomis aplinkybėmis. 

Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas.

CK 6.719

Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos) 4 punkte nustatyta, kad pirties paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas. Pagal Higienos normos 6 punkto nuostatas, pirties paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą. Statiniai ir patalpos, kuriuose įrengta pirtis, juose esantys įrenginiai, įranga turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo, apsinuodijimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pvz., garso, šviesos) priemonės (Higienos normos 14 punktas). LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Teismas konstatuoja, kad nurodytos teisės aktų nuostatos įpareigoja pirties paslaugas teikiantį subjektą užtikrinti, kad specialiai įrengtose patalpose esanti įranga būtų tinkama, kad ją naudojant įprastai nekeltų grėsmės paslaugos gavėjo sveikatai ir gyvybei, suteikti informaciją apie saugų įrangos, inventoriaus naudojimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas po to, kai lipo nuo gultų viršaus, nukrito maždaug nuo 70-76 cm aukščio gulto ir patyrė sveikatos sutrikdymą.

Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC), gavęs ieškovo skundą, (duomenys neskelbtini) atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima ištraukti ir įstumti atgal, apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo) (NSVC (duomenys neskelbtini) raštas Nr. ((duomenys neskelbtini)). Atsakovės vertinimu, NVSC raštas nesukelia jai teisinių pasekmių, nes Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti nepakeistą, atsisakydamas priimti atsakovės skundą, konstatavo, kad Patikinimo aktu jokios pasekmės atsakovei neatsirado, todėl, atsakovės  vertinimu, NVSC raštai yra niekiniai. Vertinant nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, neprivalo būti konstatuoti rašytiniais įrodymais ar kitų teismų procesiniais sprendimais. Teismas pažymi, kad šalys byloje reikalavimus ir atsikirtimus įrodinėja CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, nustatinėjamos ir įrodinėjamos civilinėje byloje pagal civilinio proceso taisykles nepriklausomai nuo to, ar jos nustatytos administracinėje byloje (CPK 176-185 straipsniai).

Ieškovas nurodė, kad lankydamasis atsakovės pirtyje iki (duomenys neskelbtini), užlipo ir nulipo nuo gultų naudodamasis dar viena pakopa, kuri mobili, įstumiama. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis (duomenys neskelbtini) atsakovės pirtyje lankėsi ne pirmą kartą, patvirtino atsakovės įgaliotas atstovas P. B., liudytojas A. K. 

Remiantis į bylą pateiktomis nuotraukomis (ieškinio priedas Nr. 6), šalių paaiškinimais, liudytojų A. K., E. V. parodymais nustatyta, kad pirties patalpoje įrengtos dvi eilės gultų, kurių viena pusė yra įrengta žemiau, kita – aukščiau (prie kaitinimo įrenginio, krosnies). Nustatyta, kad iš apatinio gulto, esančio prie kaitinimo įrenginio, ištraukiama apie 20 cm aukščio pakopa. Byloje šalys skirtingai įvardija ištraukiamą/įstumiamą gultą – atsakovės atstovų teigimu, tai techninis pakojis, ieškovas įvardija gultu. Atsakovės teigimu, techninis pakojis būna įstumtas ir užrakintas, naudojamas tik pirtininko. Atsakovės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pakojis gali būti naudojamas pasodint žmones, jei pritrūktų vietos, galima lipti kojom. Atsakovės teigimu, pakojo tvirtinimas buvo visada. Teismas pažymi, kad tai, jog pakojis yra tvirtinamas, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad jis buvo ištraukiamas ir naudojamas ištrauktas klientų. Aplinkybę, kad ieškovui lankantis pirtyje iki (duomenys neskelbtini) pakojis buvo ištrauktas ir naudojamas lipti, patvirtino liudytojas A. K., kuris, kaip nustatyta byloje, lankėsi pirtyje kartu su ieškovu. Liudytojas A. K. nurodė, kad per ištraukiamą iš apatinio gulto pakopą pats lipdavo, ji buvo ištraukiama/įstumiama, šiuo metu – pritvirtinta.  

Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad pirtyje nepateikta informacija klientui dėl ištraukiamo gulto. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Atsakovės teigimu, vidaus tvarkos taisyklės padėtos klientams gerai matomose vietose (prie registratūros ir baro), tačiau byloje nėra duomenų, kokio turinio minėtos taisyklės yra (CPK 178 straipsnis). 

Teismas pažymi, kad vartotojų interesų apsauga, inter alia (be kita ko), apima ir jų sveikatos bei saugos užtikrinimą. Taigi vartotojai turi gauti informaciją, susijusią su paslaugų sauga, kuri leistų jiems įvertinti būdingą riziką ir imtis atsargumo priemonių, būtinų šiai rizikai išvengti. Tam tikros informacijos nepateikimas gali lemti ne tik pareigos informuoti pažeidimą, bet kartu ir pareigos pateikti vartotojui saugią ir kokybišką paslaugą pažeidimą. CK 6.22813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė – pirties paslaugų teikėja, neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą (nustatyti neteisėti veiksmai), dėl ko ieškovas, lipdamas nuo gultų, nugriuvo ir susižalojo. CK 6.2286 straipsnio 5 dalis nustato, jog verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju ieškovui atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant nurodytų Higienos normų, CK nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, atsakovės, kaip pirties paslaugų teikėjos, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Byloje neįrodyta, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kasacinio teismo pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Teismas daro išvadą, kad atsakovė savo veiksmais, neužtikrindama saugių paslaugų teikimo, nesuteikdama tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, prisidėjo prie sąlygų žalai kilti sudarymo, sukurdama atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, dėl ko ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

Atsakovės teigimu, žala kilo dėl ieškovo veiksmų, nerūpestingo ieškovo elgesio, nes jis leidosi pirtyje atidžiai nežiūrėdamas, kur lipa, vadovaudamasis klaidingu įsivaizdavimu, kad yra dar viena pakopa. Dėl to, atsakovės vertinimu, yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas). Pagal CK 6.297 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo išaiškinimus bei teismų praktikos pavyzdžius panašiose bylose siekdamas, kad įrodymų vertinimas nebūtų pernelyg išsiskiriantis ir pernelyg nutolęs nuo teismų praktikos. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika, Nr. 48, p. 409-454).

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo elgesys pirtyje gali būti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerūpestingas, kad jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Turtine žala ieškovas laiko už pirties paslaugas sumokėtą kainą, išlaidas už gydytojo konsultaciją. Ieškovas nurodė, kad prašomą 110 Eur turtinę žalą sudaro: 30 Eur už pirties paslaugas, 80 Eur išlaidos už gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultaciją. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus (mokėjimų kvitus, PVM sąskaitą-faktūrą), sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su sveikatos sužalojimu, todėl jas pripažįsta pagrįstomis (CPK 178 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta įrodymais, teismas iš atsakovės ieškovui priteisia 110 Eur turtinę žalą.

Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą – 2000 Eur. Ieškovo teigimu, dėl šio įvykio patyrė jis fizinį skausmą, po traumos buvo (duomenys neskelbtini), patyrė dvasinius išgyvenimus dėl patirto išgąsčio ir didelio streso. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, nurodo, kad ieškovas pirtyje prabuvo visą dieną, iškart nesikreipė pagalbos.

Teismas pažymi, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). 

Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų patvirtina liudytojų parodymai, nuotraukos, ambulatorinio apsilankymo aprašymas (CPK 185 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų nuotraukų, darytų po savaitės, matyti, kad (duomenys neskelbtini), jokių ilgalaikių pasekmių nėra, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų skirtas medikamentinis gydymas. Iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad po patirtų sužalojimų gydymas neužtruko, (duomenys neskelbtini), t. y. 12 dienų po įvykio, apsilankymo pas gydytoją metu nustatyta, kad ūmus skausmas atslūgo, (duomenys neskelbtini), asmuo darbingas.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kurie nustatyti įstatyme. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2013).

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Neabejotina, kad sužalojimai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, sutrikdė emocinę būseną, sukėlė fizinį skausmą.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Įstatymo leidėjas įtvirtina diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Teismas pažymi, kad atsakovė ginčijo įvykį, turtinės žalos neatlygino.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pakenkimas sveikatai nebuvo didelis ir ilgalaikis, ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, taip pat sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovui nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, tačiau jie buvo laikini, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteistinas 800 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 910 Eur sumą, nuo 2022 m. kovo 24 d. (nuo ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teikiant ieškinį, ieškovas S. V. sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, ieškovas taip pat patyrė 1300 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, kitus procesinius dokumentus, už atstovavimą byloje, t. y. patyrė 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2299 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą ieškinį, kitus procesinius dokumentus, už atstovavimą byloje.

Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokatų teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 51 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 35 punktas). Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovės priteisiant 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas, todėl jam iš atsakovės priteistinas visų jo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui priteistina 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant procesinę bylos baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) turtinės žalos, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 910 Eur sumą nuo 2022 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

            Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                  Jurgita Rimeikienė