Baudžiamoji byla Nr. 1-83-1100/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16875-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

nukentėjusiajai J. S., jos ir nukentėjusiojo E. S. (E. S.) atstovei advokatei Eglei Mockienei,

kaltinamajai M. V., gynėjai advokatei R. V.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

M. V. 2023 m. gegužės 10 d. apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuojamu automobiliu Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę – į (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimą, kad, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, ir 158 punkto reikalavimą, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, t. y. jos važiavimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) kelio įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir, sukdama į dešinę – į (duomenys neskelbtini) kelią, jo važiuojamosios dalies eismo pusę skirtą važiuoti A. V. g. kryptimi, nepraleidusi partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jos judėjimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę pusę (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį E. S. (E. S.), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

M. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji M. V. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2023 m. gegužės 10 d.) apie 8.40 val. kaip paprastai neskubėdama važiavo į darbą. Eismo sąlygos buvo intensyvios ir nebuvo paprasta pamatyti visas aplinkybes. Buvo šviesus rytas, nors ten šešėlinė pusė, nelijo. Sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sustojo prie raudono šviesoforo signalo ir ketino sukti iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini). Ši sankryža jai puikiai žinoma, nes pro ją kiekvieną dieną važiuodavo į darbą, taip pat žino, kad šalia yra mokykla ir vaikai eina per perėją. Prieš ją stovėjo vienas lengvasis šviesios spalvos automobilis. Kadangi eismo sąlygos buvo intensyvios (visur buvo automobilių), ji buvo sutelkusi dėmesį į priekį. Jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, prieš ją buvęs automobilis ir ji įvažiavo į sankryžą, prieš ją buvęs automobilis praleido pėsčiuosius. Ji matė paskutinį pėsčiąjį ryškiais drabužiais. Kai prieš ją buvęs automobilis pradėjo važiuoti ir nuvažiavo, ji peržvelgė visą perėją, tačiau nei ant šaligatvio, nei kitur nebuvo jokių pėsčiųjų. Prieš manevrą žiūrėjo į dešinėje pusėje buvusį šaligatvį. Jei pėsčiųjų būtų, ji būtų praleidusi juos. Ji pajudėjo labai lėtai, paskui už perėjos pradėjo greitėti. Pravažiavusi pėsčiųjų perėją, pajuto smūgį į automobilio šoną, labai išsigando, iš karto sustabdė automobilį, iššoko, apibėgo iš galo ir pamatė vaiką, gulintį prie automobilio galinio rato iš keleivio pusės. Paaiškinime nurodė, kad kontaktą pajuto 20–25 metrų už perėjos, tačiau tiek nebuvo, buvo gal 10–12 m. Tuo metu buvo šoko būsenos, todėl negalėjo adekvačiai įvertinti visų aplinkybių. Negalėjo pasakyti, kur tiksliai kontaktas buvo (truputį už jos, nes nematė to). Vaikas buvo iki daugiau kaip pusės po automobiliu, galva buvo į šaligatvio pusę, rankos nebuvo matyti. Šio vaiko nematė iki nagrinėjamo įvykio. Jos automobilis nebuvo apgadintas. Ji išgirdo smūgį, todėl mano, kad vaikas atsitrenkė į automobilį, tačiau paties įvykio nematė. Negalėjo pasakyti, kiek laiko pradėjo nuo išgirsto smūgio iki transporto priemonės sustabdymo. Paklausė vaiko, kaip jis jaučiasi, atsakė, kad gerai. Bandė skambinti greitajai medicinos pagalbai, tačiau šalia buvę žmonės pasakė, kad ji jau yra iškviesta. Vairuotojo pažymėjimą turi trisdešimt metų. Apibendrindama nurodė, kad ji, pravažiavusi sankryžą, buvo visą dėmesį sutelkusi į priekį ir nesitikėjo, kad kažkas gali išbėgti į gatvę ne perėjoje.

Atsakydama į prokuroro klausimus, M. V. parodė, kad nematė, koks degė šviesoforo signalas pėstiesiems, nes ji jau buvo pravažiavusi sankryžą. Patikslinto, kad prieš įvažiuojant į sankryžą, pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Prieš pėsčiųjų perėją ji pristabdė (nebuvo visiškai sustojusi) ir labai lėtai važiavo. Jei vaiko nebuvo gatvėje, o ji važiavo, vaikas kažkokiu būdu atsirado gatvėje, todėl mano, kad jis įbėgo į gatvę ir užsižiūrėjęs atsitrenkė į automobilį.

Atsakydama į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, M. V. parodė, kad matė eismo pakeitimus (dabar yra atskiri šviesoforo signalai pėstiesiems ir transporto priemonėms) ir mano, kad tai buvo susiję su nagrinėjamu įvykiu. Iki tol buvo bendra tvarka – užsidega žalias šviesoforo signalas, praeina pėstieji ir automobiliai važiuoja. Matė, kad nagrinėjamu atveju pėsčiųjų perėja buvo tuščia, pasitikėjo savo matymu. Toje vietoje perėja buvo pažymėta tiesia linija skersai gatvės. Perėjos ribos aiškiai apibrėžtos.

Atsakydama į nukentėjusiosios klausimą, M. V. parodė, kad nebuvo pavažiavusi atgal po kontakto.

Atsakydama į gynėjos klausimus, M. V. parodė, kad ji nekliudė vaiko, o šis atsitrenkė toje vietoje, kur nesitikėjo kito eismo dalyvio. Išgirdo smūgį automobilio šone. Paaiškinime rašė, kad vaikas bėgo įstrižai per perėją, nes bandė suvokti, kas ir kodėl įvyko, tačiau nematė vaiko bėgančio.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2023 m. gegužės 10 d.) apie 8.40 val. kaip visada vežė sūnų E. S. į mokyklą. Eismas buvo intensyvus, diena saulėta. Prie mokyklos yra gatvės susiaurėjimas, ten vaiko negalima išleisti, nes susidaro spūstis, todėl nusprendė išleisti jį prieš pėsčiųjų perėją. Buvo 15 m iki sankryžos, kai sūnus išlipo. Kai ji liko stovėti, pravažiavo kaltinamosios automobilis ir kitas automobilis. Ji važiavo iš tos pačios pusės kaip ir M. V., kai ši pasuko į dešinę, nukentėjusioji buvo prieš ją (J. S. liko stovėti prieš šviesoforą, taip pat prieš nukentėjusiąją stovėjo dar vienas automobilis). Matė, kad žmonės mojavo, kai kaltinamoji pasuko automobilį į dešinę, ir kažkas atsitiko, taip pat matė, kad M. V. automobilis pajudėjo atgal, truputį dešiniau ir sustojo. Kai nukentėjusiajai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji įvažiavo į sankryžą, pamatė, kad po automobiliu (arčiau galinių ratų) guli jos vaikas, kurio veidas buvo arčiau šaligatvio, o kojos – ant važiuojamosios kelio dalies. Sūnaus krūtinės nebuvo matyti, jo galva buvo išlindusi ir kažkiek pečiai buvo matomi. Pačio kontakto nematė. Taip pat nematė sūnaus judėjimo sankryžoje.

Atsakydama į prokuroro klausimus, J. S. parodė, kad ji matė, kaip sūnus iki sankryžos pabėgo, o pradėjo eiti ramiai įžengęs į perėją. Jis niekur negalėjo nusukti, kitaip eiti per perėją. Perėja yra tiesiai, o už jos – iš karto mokykla.

Atsakydama į gynėjos klausimus, J. S. parodė, kad ji po nagrinėjamo įvykio išmetė džinsus, o striukę pateikė ikiteisminiam tyrimui. Sūnus pasakojo, kad M. V. automobilis iš dešinės pusės žibinto priekiu partrenkė jį ir jis atsidūrė po ratais (automobilis galimai pervažiavo per jo klubus). Nežino, kuria automobilio dalimi pervažiavo sūnų.

Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. mokslo metų pabaigoje. Buvo rytas, reikėjo apie 9.30 val. mokykloje susirinkti. Oras buvo normalus, buvo apsiniaukę ir iš pradžių nebuvo saulės, vėliau saulė pasirodė. Nagrinėjamas įvykis įvyko netoli mokyklos, į kurią ėjo. Tuo keliu kasdien neina į mokyklą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi buvo automobilių kamščiai, todėl jo motina nusprendė jį atvežti iki tos vietos, kur dega šviesoforas (ten daug tėvų išleidžia savo vaikus iš automobilių). Ten anksčiau buvo tokia tvarka – kol pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas, automobiliai gali sukti į dešinę pusę (lyg užsidegdavo signalas, kad galima automobiliams važiuoti), po šio eismo įvykio buvo pakeista taisyklė. Nagrinėjamu atveju jis priėjo prie sankryžos, užsidegė žalias šviesoforo signalas, visi automobiliai sustojo, automobilis kaip džipas sankryžoje (stovėjo iš dešinės, arčiau pačios sankryžos), ruošėsi daryti posūkį, įjungė posūkio signalą, praleido mergaitę, kuri ėjo priešais jį, stovėjo dar 2–3 s, jis pagalvojo, kad jį praleidžia. Jis praėjo eiti pėsčiųjų perėjoje prieš automobilį, kuris pradėjo važiuoti ir partrenkė jį. Jis pradėjo eiti per perėją iš pradžių dešiniau, matė, kad suka automobilis, todėl bandė pasukti į dešinę, kad jo neužkabintų, tačiau vis tiek susidūrė su automobiliu. Per perėjo ėjo nelabai greitu žingsniu. E. S. atsitrenkė į priekinį dešinį automobilio žibintą, po to jį dėl striukės ir kuprinės įtraukė po automobiliu, bet tiksliai nežino. Po to, jis gulėjo ant žemės ir nežino, automobilis pavažiavo arba į priekį, arba atgal, tačiau žino, kad du kartus pravažiavo. Po partrenkimo bendravo su pareigūnais ir medikais. Į automobilį atsitrenkė gal padarius du žingsnius pėsčiųjų perėjoje (paėjus gal 1–2 me), atrodo ėjo sekundę. Automobilis jį pravilko, galima taip suprasti iš jo drabužių. Po automobiliu buvo beveik visas kojų ilgis. Telefone nebuvo sugadinimų, tik įbrėžimas ant galinio korpuso, bet tiksliai nežino, nes telefonas senas.

Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, E. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo apsirengęs striuke, megztiniu, kelnėmis, apsimovęs batais. Po nagrinėjamo įvykio nelabai atsimena, bet ant bato buvo didelis nusitrynimas, striukė, kadangi plona, buvo visa suplėšyta ant nugaros ir rankovių. Su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo ausinės, telefonas, maistas, raktai ir piniginė. Po nagrinėjamo įvykio ausinės nenukentėjo, o telefonas iškrito ir nukrito ant kelio. Ant kuprinės buvo didelė skylė, taip pat šonai pratrinti. Prieš einant per perėją, vienas automobilis stovėjo ir nuvažiavo tiesiai, o kitas automobilis, kuris rodė posūkį, partrenkė jį.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, E. S. parodė, kad nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos ėjo greitu žingsniu, o prie pačios perėjos sustojo, kol sulaukė žalio šviesoforo signalo. Priėjus prie perėjos degė raudonos spalvos šviesoforas, pereinantis į geltoną šviesoforo signalą. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, praėjo mergaitė, jis pažiūrėjo į automobilį ir pats nuėjo, žiūrėjo tiesiai į kelią, o paskui į draugus, kurie buvo prie pat mokyklos su mokytoja. Jie stovėjo gal 15 metrų atstumu nuo jo, buvo vienoje pusėje prie mokyklos ir jiems reikėjo į stotelę, kai partrenkė jį. Nėjo kartu su mergaite per sankryžą, nes ji buvo toliau nuo jo apie metro atstumu. Iki nagrinėjamo įvykio nematė vairuotojos.

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną apie 8.40 val. (buvo pakankamai šviesu) automobiliu Hyundai vežė vaikus į darželį. Eismas tuo metu buvo pakankamai intensyvus, nes stovėjo eilėje ir laukė, kol kiti automobiliai praleis ją. Matė, kad priešais yra automobilių, kurie suko į dešinę. Iš (duomenys neskelbtini) g. V. P. suko į kairę į (duomenys neskelbtini)  (iš viso yra dvi eismo juostos, iš antros eismo juostos galima sukti į kairę; sukant į kairę ir į dešinę reikia praleisti kitus automobilius; kai šviečia žalias šviesoforo signalas, praleidžiami pėstieji, taip pat jei tiesiai važiuoja kiti automobiliai ir tada sukama), praleido pėsčiuosius ir, sukimo metu įvažiavusi į (duomenys neskelbtini), išgirdo balsus ir lyg smūgį. Atsisukusi pamatė, kad lygiagrečiai dar šiek tiek važiuoja automobilis ir po juo guli, pagalvojo, manekenas, o ne žmogus, nes jis dar kažkiek šonu sukosi (matė, kad galva sukosi ir tada po galiniu ratu vaikas užstrigo, o automobilis sustojo). Lyg pamena, kad, kol vaikas riedėjo, kol automobilis važiavo. Žmonės rodė ženklus, kad automobilis sustotų. Paties eismo įvykio kontakto nematė ir nežino, kaip vaikas atsidūrė po transporto priemone. Po to, liudytoja sustojo netoli visuomeninio transporto stotelės (duomenys neskelbtini) (per vidurį labiau). Kitos vairuotojos automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos. Nuėjusi pamatė, kad vaikas prispaustas, o žmonės iškvietė pagalbą.

Atsakydama į nukentėjusiosios atstovės klausimus, V. P. parodė, kad ji atvažiavo iš priešingos pusės. Jos ir M. V. automobiliai gal net tuo pačiu metu suko lygiagrečiai važiuodamos.

Atsakydama į gynėjos klausimus, V. P. parodė, kad ji praleido visus pėsčiuosius pėsčiųjų perėjoje. Kai ji suko į kairę, jos automobilis atsidūrė lygiagrečiai su M. V. automobiliu.

Liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra bylai reikšmingu laiku ėjo į mokyklą nuo (duomenys neskelbtini) visuomeninio transporto stotelės ir iš automobilio buvo išleistas berniukas. Dukra pasakojo, kad ji perėjo gatvę, kai degė žalias šviesoforo signalas, kai kažką išgirdo – atsisukusi pamatė, kad berniukas buvo po automobiliu, kuris važiavo (matė berniuko galvą iš po automobilio). Patikslino, kad dukra jau buvo beveik perėjusi perėją, kai išgirdo triukšmą. Dukra buvo išsigandusi, nes jis buvo klasės draugo draugas. Klausė, ar berniukas bėgo per gatvę, bet ji atsakė, kad berniukas ėjo paskui ją per perėją. Asmeniškai nepažįsta berniuko. Nežinojo, ar dukra buvo priėjusi prie įvykio vietos.

Atsakydama į prokuroro klausimą, M. S. parodė, kad jos dukra sakė, kad ji su berniuku ėjo per žalią šviesoforo signalą link mokyklos ir matė, kad berniukas ėjo jai iš paskos per perėją.

Atsakydama į gynėjos klausimą, M. S. parodė, kad nežino, kaip jos dukra matė, kad berniukas ėjo per perėją, bet ji buvo įsitikinusi.

Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną (2023 m. gegužės mėn.) jis buvo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos antrosios komandos budinčios pamainos vadas. Gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) vienoje iš atkarpų įvykusį įvykį, kurio metu yra po automobiliu prispaustas vaikas. Atvykus į įvykio vietą, buvo užblokuotas kelias priešpriešiniu eismu. Pamatė, kad už pėsčiųjų perėjos stovi automobilis, priėjus iš šono po automobiliu buvo prispaustas vaikas, todėl buvo imtasi gelbėjimo veiksmų, t. y. pakelti automobilį, stabilizuoti vaiko kaklą ir nugarą bei buvo laukiama, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Vaikas buvo šiek tiek arčiau galinių ratų, kūnas buvo po automobiliu – galvos pusė buvo išorinėje pusėje prie automobilio keleivio durelių. Bendravo su vaiku, nes jis buvo sąmoningas, buvo užduodami standartiniai klausimai (ką jaučia ir ko ne, ką skauda ir kt.). Vaikas sakė, kad jam skauda arčiau pilvo, tikslesnių detalių neprisiminė. Neklausė vaiko apie eismo įvykio aplinkybes. Automobilis iš stovėjimo vietos nebuvo patrauktas, tik pakeltas. Ant vaiko drabužių buvo matyti, kad sužalojimai tikėtini. Po įvykio su kolegomis kalbėjo, kad gal iš vaiko kelnių ir batų buvo matyti vilkimo žymių, bet tiksliai negalėjo pasakyti. Neprisiminė, ar teko bendrauti su automobilio vairuotoja.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, E. B. parodė, kad vaikas buvo arti už perėjos (gal nuo 1 iki 3 metrų už perėjos). Dažniausiai pagal pirminę informaciją daromi pranešimai internete.

Ekspertas V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas, turi eismo įvykio teismo eksperto ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, ekspertas yra nuo 1997 metų. Atliekant specialių žinių reikalaujantį tyrimą, jam buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais ir įvykio vietos nuotraukos. Vaizdo peržiūra buvo atlikta naudojant grotuvą, įvykio vietos mastelinio plano nubraižymui naudojo atitinkamą programą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo užfiksuota eismo įvykio kontakto pėdsakų (ant automobilio taip pat nebuvo jokių pėdsakų ar sugadinimų, kurie rodytų kontaktą su pėsčiuoju), vaizdo medžiagoje neužfiksuotas partrenkimo momentas. Eismo įvykio mechanizmas, kurį jis nustatė, tikėtinas, nes, neaišku, kuria automobilio dalimi buvo kliudytas pėsčiasis; pagal įvykio vietos apžiūros duomenis, pėsčiojo padėtis nebuvo užfiksuota, tik iš liudytojų parodymų matyti, kad jie sakė, kad pėsčiasis po partrenkimo buvo po automobilio priekine dalimi. Vilkimas buvo nustatytas įprastine tvarka (gal labiau ne velkamas, o ridenamas buvo). Paprastai ėjimas ar bėgimas atliekamas matematiniais skaičiavimais. Šiuo atveju vaizdo įraše matyti, kad pėsčiojo judėjimas buvo kaip labai ramus bėgimas, nebuvo greito judėjimo; iš vaizdo įrašo sprendžiant, nemano, kad toks pėsčiojo judėjimas turėtų įtaką įvykiui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad link pėsčiųjų perėjos ir automobilis, ir pėsčiasis judėjo, galima sakyti, kartu.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, V. M. paaiškino, kad pačiame mechanizme pėsčiojo partrenkimo vieta netiriama, pagrindinė sąlyga – ar pėsčiųjų perėja, ar šalia jos pareiga praleisti pėsčiąjį sukant į kairę reguliuojamoje sankryžoje išlieka. Šiuo atveju pasikeistų, jei pėsčiasis kirto važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, tuomet būtų galima sakyti, kad pėsčiasis turi priežastinį ryšį su įvykiu. Net jie eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos, tai atstumas nebūtų didelis, nes automobilis sustabdytas buvo taip, kad jo galinė dalis nuo pėsčiųjų perėjos buvo nutolusi virš 6 metrų – tai nedidelis atstumas, ypač jei pėsčiasis buvo stumiamas ar ridenamas automobilio. Pareiga praleisti pėsčiąjį sukant į dešinę išlieka. Jei būtų nustatyta, kad pėsčiasis ėjo ne per pėsčiųjų perėją, tada jo veiksmai būtų vertinami kaip turintys priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu.

Ekspertas V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertas. Patirtis atliekant eismo įvykio ekspertizes yra nuo 1993 metų. Atliekant tyrimą, jam buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga „PDF“ failo formatu, taip pat buvo pateikti du vaizdo įrašai. Atlikdamas tyrimą, buvo eismo įvykio vietoje, padarė matavimus, nuotraukas ir tuo remdamasis padarė ekspertinę išvadą. Patvirtino padarytas išvadas.

Pasak V. M., iš vaizdo įrašų matyti, pėsčiojo ir automobilio judėjimo iki jų susidūrimo fragmentas (paties susidūrimo nematyti). Vaizdo įrašas analizuotas ekspertinės išvados tiriamojoje dalyje (2.1. punkte). Būdamas eismo įvykio vietoje, atliko matavimus ir stebėjimus, Pirmoje ir antroje nuotraukose matomas pėsčiųjų perėjos išsidėstymas prie (duomenys neskelbtini) namo sienos atžvilgiu. Iš aštunto ir devinto paveikslėlių sprendžiama, kad didesnė pėsčiųjų perėjos pločio dalis yra matoma vaizdo kameromis, vadinasi, iš nugaros pėsčiojo judėjimas buvo filmuojamas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pėsčiasis, prieš įbėgdamas į pėsčiųjų perėją, judėjo dešiniau. Iš tų požymių spręstina, kad pėsčiojo partrenkimas įvyko arba prie pėsčiųjų perėjos dešiniojo krašto pagal pėsčiojo judėjimo kryptį, ar už jos. Negalima objektyviai nustatyti, nes nėra eismo įvykio pėdsakų. Iš visų pateiktų duomenų (daugiausia iš liudytojų parodymų) spręstina, kad pėsčiasis po eismo įvykio gulėjo po automobiliu tarp ratų, arčiau galinio dešinio rato. Byloje nenustatyta, kad pėsčiasis buvo pervažiuotas automobilio ratais. Iš subjektyvių duomenų daroma prielaida, kad pėsčiasis buvo partrenktas dešinės pusės šonu tarp dešinės pusės ratų, nes, jei jis būtų partrenktas transporto priemonės priekine dalimi, jis būtų bent iš dalies pervažiuotas. Taip pat nustatyta, kad ant automobilio sugadinimų nėra. Dėl kompiuterio programos, kurią naudojo atkuriant eismo įvykio mechanizmo fragmentus, tai ja galima modeliuoti partrenkimą panaudojant erdvinį automobilio modelį ir pėsčiojo manekeno modelį. Tam, kad tai būtų sumodeliuota ir gauta pagrįsta išvada, reikia žinoti, kur buvo pirminio kontakto vieta. Kadangi tokių pirminių objektyvių duomenų nėra, tai nebuvo atliekamas automobilio ir pėsčiojo susidūrimo mechanizmo modeliavimas.

V. M. teigimu, ekspertinės išvados 2.2 punkte, septintame paveikslėlyje yra automobilio išsidėstymo schema, jo atlikti matavimai ir rezultatai. Esminis dalykas yra vienuoliktame paveikslėlyje. Automobiliui pradėjus judėti iš vietos (tokia automobilio padėtis atkurta iš vaizdo įrašo; vienuoliktame paveikslėlyje užfiksuotas mėlynas transporto priemonės siluetas), matyti, kurioje vietoje buvo raudonu apskritimu pavaizduotas pėsčiasis. Vienuoliktame paveikslėlyje violetinis kontūras atspindi matymo lauką iš automobilio dešinio veidrodėlio. Iš mastelinio brėžinio spręstina, kad labai tikėtina, kad vairuotoja negalėjo matyti pėsčiojo per galinio vaizdo veidrodėlį, nes pėsčiasis buvo už automobilio, tai net pasukus galvą pro priekinį dešinių durelių stiklą, jai pėsčiasis nebuvo matomas. Dvyliktame paveikslėlyje atkurta tikėtina situacija, kai automobilio priekyje esanti pėsčiųjų perėjos riba, kurioje vietoje buvo pėsčiasis. Šioje padėtyje tikėtina, kad pėsčiąjį buvo galima matyti pro priekinių dešinių durelių stiklą (jis galėjo būti matomas periferiniu regėjimu – vairuotojai reikėjo pasukti galvą, identifikuoti pavojų eismo saugumui ir tada imtis veiksmų). Paskaičiuota, kad šioje situacijoje sustabdyti automobilį, kurio greitis buvo 10 km/h, reikėjo 6,5 metrų atstumo. Kitaip sakoma, automobilio vairuotoja, pastebėjusi pėsčiąjį, kaip pavaizduota dvyliktame paveikslėlyje, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį ir išvengti pėsčiojo partrenkimo.

Susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo ekspertizės centro specialisto išvada. V. M. nuomone, minėtoje specialisto išvadoje padaryta išvada apie eismo įvykio pagrindinę sąlygą yra daugiau teisinė. Iš techninės pusės atlikus tyrimą, galima sakyti, kad pėsčiasis įbėgo į važiuojamą dalį arba pėsčiųjų perėjos ribose, arba už jos ribų, bet KET nustato, kad pėsčiasis turi įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, t. y. nereiškia, kad pėsčiasis, įžengdamas į pėsčiųjų perėją, neturi stebėti situacijos.

Pasak V. M., nepriimtini pėsčiojo veiksmai reiškia – įžengė, tikėtina, ir bėgo į gatvės važiuojamąją dalį galimai ne pėsčiųjų perėjoje, kai tuo metu automobilis judėjo ir vairuotojas galėjo nematyti pėsčiųjų perėjos link judėjusio pėsčiojo, o jį pastebėjęs galėjo neturėti techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki susidūrimo su pėsčiuoju. Kuo didesnis greitis, tuo pėsčiojo judėjimo laikas išlieka mažesnis, jei jis būtų ėjęs, jo judėjimo laikas būtų didesnis ir galimai būtų išvengta susidūrimo ir vairuoja būtų spėjusi sustabdyti automobilį arba pėsčiasis galimai nebūtų pasiekęs susidūrimo vietos.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, V. M. paaiškino, kad pėsčiojo teisė įžengti į perėją nereiškia, kad ji yra absoliuti esant leidžiamam šviesoforo signalui, atitinkamas KET reikalavimas nustato, kad reikia įsitikinti, ar tai yra saugu. Jo atliktas tyrimas rodo, kad automobilio vairuotoja nepraleido pėsčiojo. Tam priežastis galėjo būti, kad ji galėjo nematyti pėsčiojo, o, kai pastebėjo, neturėjo techninės galimybės sustabdyti transporto priemonės. Vienuoliktame paveikslėlyje pavaizduota, kokiu būdu ji galėjo pastebėti pėsčiąjį. Jo padaryta ekspertinė išvada turi konsultacinės išvados svarbą. Tai nėra specialisto išvada ar ekspertizės aktas teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 metais jam nebuvo pratęsta kvalifikacija eismo įvykių srityje, tačiau apskundė tokį sprendimą teismui, kuriame laimėjo bylą. Vėliau išlaikė egzaminą iš naujo.

Į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, V. M. paaiškino, kad akcentuojama, kad pėsčiasis, tikėtina, įbėgo į pėsčiųjų perėją, nes buvo nustatytas vidutinis greitis. Nematomas momentas partrenkimo ir pėsčiojo išbėgimo į važiuojamąją dalį. Jis rėmėsi skaičiavimais, koks buvo vidutinis greitis. Nurodė, kodėl vairuotoja galėjo nematyti pėsčiojo, o, pastebėjusi pėsčiąjį, galimai neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Negalima visiškai objektyviai atkurti kokioje situacijoje ir kokioje padėtyje automobiliui esant, vairuoja galėjo pastebėti pėsčiąjį. Dvyliktame paveikslėlyje yra automobilis (mėlynas siluetas), užfiksuotas prieš įvažiuojant į pėsčiųjų perėją, pasisukęs (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. važiuojamųjų dalių atžvilgio kampu. Vairuotoja jau buvo orientuota į priekį. Tam, kad pamatytų pėsčiąjį žiūrint į priekį, galbūt pėsčiasis galėjo būti pastebėtas vairuotojos periferiniu regėjimu. Tam, kad identifikuotų tą judantį objektą, reikia pasukti galvą (tam reikalingas atitinkamas laikas). Paskui, kai pasuktų galvą ir pamatytų pėsčiąjį, ji turi sureaguoti, imtis veiksmų stabdyti transporto priemonę. Iš šių duomenų ir padarė išvadą, kokio atstumo reikėjo automobiliui tam, kad jo vairuotoja sugebėtų sustabdyti automobilį, jei tokioje situacijoje ji būtų pastebėjusi eismo dalyvį. KET aiškiai nustato, kad reikia praleisti pėsčiuosius per pėsčiųjų perėją. Šioje situacijoje, kad pamatytų iš paskos ir iš dešinės buvusį pėsčiąjį, vairuotojai reikėjo prieš įvažiuojant į pėsčiųjų perėją pasukti galvą didesniu kampu atgal; galbūt pro galinį stiklą buvo galima pamatyti pavojų arba gal dar kažkokių veiksmų reikėjo imtis, kad pamatytų, kad iš kairiojo šono kažkas atbėga. Negalima nustatyti, ar eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, ar ne, bet prie pėsčiųjų perėjos dešinės ribos (arti jos), kadangi daugiau nei pusė pėsčiųjų perėjos matoma vaizdo įraše ir partrenkimas neįvyko matomoje zonoje.

Ekspertas K. Z. (K. Z.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo surašytą specialisto išvadą. Jam buvo pateikti E. S. medicinos dokumentai. Eismo įvykių metu vertinama sužalojimų visuma, o ne trauminiai poveikiai. Visi nukentėjusiojo sužalojimai patirti vieno epizodo metu. Iš įrašų medicinos dokumentuose negalima nustatyti, į kurią kūno vietą buvo patirtas smūgis, tačiau sužalojimų visuma atitinka E. S. pasakojimą, kad jį pervažiavo. Kalbant apie nubrozdinimus, kurie atsiranda tempiant, turėtų matytis dinaminiai įbrėžimai, tačiau medicinos dokumentuose nebuvo tokių įrašų, todėl negali teigi, kad nubrozdinimas atsirado dėl tempimo. Patvirtino, kad E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiajam buvo nustatytas priekinės srities raktikaulio lūžis, gaktikaulio šakos lūžis, kas sutrikdo dubens kaulus.

Ekspertas R. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas. Trečiame paveikslėlyje pažymėtas pėsčiųjų perėjos kraštas, artimas automobilio vairuotojo judėjimo krypčiai. Virš ketvirto paveikslėlio nurodyta, kad geltonu kontūru užfiksuota pėsčiojo kojos dalis; nustatoma, kad pėsčiojo judėjimas užfiksuotas šaligatviu. Išvada, kad vairuotojos veiksmai, kai ji šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje automobiliu nedavė kelio pėsčiajam ir jį partrenkė, yra kategoriška. Pėstiesiems sankryžose, kur yra pėsčiųjų perėja, yra aiškiai apibrėžtos ribos, todėl jie važiuojamąja dalimi turi judėti pėsčiųjų perėjos ribose. Todėl suformulavo išvadą, kad jei ne pėsčiųjų perėjoje kirto sankryžą, tai tokie pėsčiojo veiksmai yra nepriimti techniniu požiūriu. Kita vertus, esmė nesikeičia, kad net tuo atveju jei būtų nustatyta, kad pėsčiasis kirto važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos ribose, vairuotoja partrenkė jį. Netyrė pėsčiojo judėjimo greičio, nes nebuvo suformuluotas toks klausimas, be to, jo judėjimas nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, R. M. paaiškino, kad papildomos sąlygos vienuoliktame klausime nebuvo, bet, atlikus tyrimą, eksperto nuomone, yra svarbu formuojant išvadą prie pagrindinės sąlygos pažymėti aplinkybę, kad, jeigu pėsčiasis judėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, tai jo veiksmai buvo techniniu požiūriu nepriimti. Negalima nustatyti, kurioje vietoje pėsčiasis buvo partrenktas.

Atsakydamas į nukentėjusiųjų atstovės klausimus, R. M. paaiškino, kad, kai atliekamas eismo įvykio tyrimas, eismo įvykis susietas su KET, be jų neįmanoma atlikti eismo įvykio tyrimo. Koks likęs atstumas iki važiuojamosios dalies krašto negalima nustatyti iš vaizdo įrašo ketvirtame paveiksliuke. Užfiksuota, kad pėsčiojo koja yra arčiau vaizdą užfiksavusio įrenginio, jis toli nuo vaizdo kameros, todėl negalima nustatyti koks atstumas iki krašto.

Atsakydamas į gynėjos klausimus, R. M. paaiškino, kad dėl kategoriškumo, atliekant tyrimus, taikoma išvadų skalė – kategoriška, tikėtina ir nustatyti negalima. Kai nustatyti negalima, nėra duomenų ar metodikos nustatyti aplinkybių. Išvada, kad vairuotoja nedavė kelio sukdama į dešinę ir partrenkė pėsčiąjį, kategoriška. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, dėl kurių vairuotoja galėjo nematyti pėsčiojo.

2023 m. gegužės 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotos automobilio Volkswagen T-Roc stovėjimo vieta ir kitos reikšmingos aplinkybės po nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 16–25).

2023 m. gegužės 10 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota automobilio Volkswagen T-Roc apžiūra po eismo įvykio. Nenustatyta, kad ant transporto priemonės yra kokių nors sugadinimų (1 t., b. l. 26–31).

2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kurias papasakojo E. S., J. S. ir M. V. (1 t., b. l. 37).

2023 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašų iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra (1 t., b. l. 42–43).

2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos nuotraukos su E. S. drabužiais iš nagrinėjamo įvykio vietos. Apžiūrėta striukės nuotrauka. Striukė yra tamsiai pilkos spalvos, ant dešinės pusės krašto matyti purvas ir įplėšimai, taip pat ant dešinės pusės ties rankove matyti skylė. Apžiūrima dešinės kojos „Fila“ bato nuotrauka. Ant bato kairės vidinės pusės matyti nutrynimai ir įplėšimai. Apžiūrima pateikta kuprinės nuotrauka. Nuotraukoje matyti ties kuprinės viduriu įplyšimas ir skylė (1 t., b. l. 48–55).

2023 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnyba, apžiūra (1 t., b. l. 56–57).

2023 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš viešbučio (duomenys neskelbtini) kameros apžiūra (1 t., b. l. 61–62).

2023 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota papildoma vaizdo įrašo iš viešbučio (duomenys neskelbtini) kameros apžiūra (1 t., b. l. 63–68).

2023 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta Susisiekimo įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. gegužės 10 d. laikotarpio nuo 8.35 val. iki9 8.45 val. darbo režimo išklotinė ir sankryžos schema. Nustatyta, kad, išnagrinėjus šviesoforų darbo režimo išklotinę, galima teigti, kad žalias šviesoforo signalas pėstiesiems, kertantiems (duomenys neskelbtini) g., užsidega 1 s anksčiau nei automobiliams važiuojantiems (duomenys neskelbtini) g. ir sukantiems į dešinę, – į (duomenys neskelbtini) g. važiavimui link (duomenys neskelbtini) g. Žalias šviesoforo signalas tiek pėstiesiems, tiek automobiliams baigia degti tuo pačiu metu ir po to dar mirksi 4 s, dega geltonas šviesoforo signalas 3 s ir tada užsidega raudonas šviesoforo signalas. Nuo to momento, kai pėstiesiems, kertantiems (duomenys neskelbtini) g., baigia degti žalias šviesoforo signalas (neįskaitant žalio mirksinčio ir degančio geltono, – 7 s) geltonas–raudonas šviesoforo signalas kertantiems (duomenys neskelbtini) g. užsidega po 8 s, o žalias šviesoforo signalas – po 9 s (1 t., b. l. 74–85)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1899/2023(01) nurodyta, kad, vadovaujantis E. S. medicinos dokumentų duomenimis, daromos tokios išvados:

1) E. S. kūne konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinio šlaunikaulio kaklo lūžiu, dešiniosios gužduobės lūžiu, simfizės lūžiu kairiau vidurinės linijos, kairės gaktikaulio šakos lūžiu, kryžkaulio lateralinės masės lūžiu kairėje, dešinės kojos nubrozdinimu čiurnos srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina užduotyje nurodytu būdu – nukentėjus eismo įvykio metu, būnant pėsčiuoju. Sužalojimas padarytas praėjus nedaug laiko prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. gegužės 10 d.;

2) sužalojimas vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13, „76:6.14 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116–118).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1803(23) (toliau – 2023 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1803(23)) nurodyta, kad:

1) negalima nustatyti pėsčiojo E. S. tikslios partrenkimo vietos (duomenys neskelbtini) g. ilgio ir pločio atžvilgiu;

2) tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilio Volkswagen T-Roc vairuotoja M. V. reguliuojamoje sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį jai iš dešinės kirto pėsčiasis E. S.. M. V. pėsčiojo nepraleido, dėl to vairuojamuoju automobiliu kliudė jį. Vėliau pėsčiasis pateko po automobiliu, buvo vilktas juo. Po to automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje;

3) techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad automobilio Volkswagen T-Roc vairuotoja M. V., reguliuojamoje sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį kirtusiam pėsčiajam E. S., dėl to jį partrenkė (1 t., b. l. 151–155).

V. M. 2023 m. lapkričio 24 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2023-60 konstatuota, kad:

1) eismo įvykio, užregistruoto 2023 m. gegužės 10 d. apie 8.44 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, kurio metu automobilis Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pėsčiąjį E. S., eigos esminiai fragmentai buvo tokie:

– automobilio Volkswagen T-Roc vairuotoja, pajudėjusi iš vietos, sankryžoje suko iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. Šiam automobiliui prieš posūkį pajudėjus iš vietos, pėsčiasis E. S. jau bėgo šaligatviu link pėsčiųjų perėjos, link kurios artėjo automobilis Volkswagen T-Roc.

– objektyviai negalima nustatyti, kurioje vietoje (duomenys neskelbtini) g. išilginių matmenų atžvilgiu įvyko automobilio Volkswagen T-Roc ir pėsčiojo susidūrimas (negalima atmesti, kad tai įvyko už pėsčiųjų perėjos ribų), o skersinių matmenų atžvilgiu susidūrimas įvyko, tikėtina, (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje (žiūrint (duomenys neskelbtini) link).

– labai tikėtina, kad pėsčiasis E. S. bėgdamas atsitrenkė į judėjusio automobilio Volkswagen T-Roc dešinį šoną jo kėbulo dalyje tarp dešinės pusės ratų; tolesnėje eigoje pėsčiasis nukrito ir pakliuvo iš dalies po automobilio Volkswagen T-Roc dešinio šono apačia ir galimai buvo prispaustas šio automobilio dugno dešine puse ir / arba dešiniu užpakaliniu ratu.

– automobilis Volkswagen T-Roc po eismo įvykio buvo sustabdytas padėtyje, 2023 m. gegužės 10 d. schemoje pažymėtoje 1-a pozicija;

2) šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė pėsčiojo E. S. veiksmai – įžengė (tikėtina, įbėgo) į gatvės važiuojamąją dalį (galimai – ne pėsčiųjų perėjoje), kai tuo metu artėjo automobilis Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja susidariusioje kelio situacijoje galėjo nematyti šio judėjusio link pėsčiųjų perėjos pėsčiojo, o jį pastebėjusi galimai neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki susidūrimo su pėsčiuoju vietos ir išvengti buvusio eismo įvykio.

Techniniu požiūriu automobilio Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmų (sukdama sankryžoje į dešinę susidūrė su pėsčiuoju E. S.) priežastinis ryšys su tiriamojo eismo įvykio kilimu yra sąlyginis ir tiesiogiai siejamas su nepriimtinais šio pėsčiojo veiksmais (2 t., b. l. 40–52).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24) (toliau – 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24)) konstatuota, kad:

1) eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio Volkswagen T-Roc vairuotoja važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ji suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., siekdama važiuoti link A. V. g. Pėsčiasis judėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Automobilis Volkswagen T-Roc sankryžos sankirtoje judėjo vidutiniu 12,7 km/h greičiu. Kelio ilgio atžvilgiu automobilis Volkswagen T-Roc partrenkė pėsčiąjį už pėsčiųjų perėjos artimojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi. Kelio pločio atžvilgiu pėsčiojo partrenkimas buvo ne arčiau, negu 1,9 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane;

2) kelio ilgio atžvilgiu automobilis Volkswagen T-Roc partrenkė pėsčiąjį už pėsčiųjų perėjos artimojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi. Negalima nustatyti, ar pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjos ribose, ar už jos. Kelio pločio atžvilgiu pėsčiojo partrenkimas buvo ne arčiau negu 1,9 m nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio judėjimo kryptimi. Tikslios pėsčiojo partrenkimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu nustatyti negalima;

3) negalima nustatyti automobilio Volkswagen T-Roc padėties kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, kai pėsčiasis pradėjo judėti važiuojamąja dalimi. Prieš pėsčiajam pradėjus judėti važiuojamąja dalimi ir iki automobilio Volkswagen T-Roc sustojimo po partrenkimo, šviesoforas, skirtas reguliuoti eismą automobilio Volkswagen T-Roc judėjimo kryptimi, ir šviesoforas, skirtas reguliuoti eismą pėsčiojo judėjimo kryptimi, švietė žalią signalą. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja neturėjo objektyvios galimybės matyti pėsčiojo;

4) atlikto tyrimo rezultatų pagrindu daroma išvada, kad automobilio Volkswagen T-Roc vairuotojos veiksmai, – šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., automobiliu Volkswagen T-Roc nedavė kelio (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį kirtusiam pėsčiajam ir jį partrenkė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga;

5) iš pateiktų vaizdo įrašų negalima nustatyti pėsčiojo partrenkimo momento. Vidutinis automobilio Volkswagen T-Roc judėjimo greitis posūkio į dešinę metu 5,18 m atkarpoje buvo 12,7 km/h;

6) negalima nustatyti kuri automobilio Volkswagen T-Roc dalis turėjo kontaktą su pėsčiuoju partrenkimo metu;

7) prieš pėsčiajam pradėjus judėti važiuojamąja dalimi ir iki automobilio Volkswagen T-Roc sustojimo po partrenkimo, šviesoforas, skirtas reguliuoti eismą automobilio Volkswagen T-Roc judėjimo kryptimi, ir šviesoforas, skirtas reguliuoti eismą pėsčiojo judėjimo kryptimi, švietė žalią signalą. Pėsčiojo sustojimo vaizdo įrašuose neužfiksuota. Negalima nustatyti, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje pėsčiasis pradėjo ja judėti. Negalima nustatyti, kuri automobilio Volkswagen T-Roc dalis turėjo kontaktą su pėsčiuoju partrenkimo metu;

8) negalima nustatyti kuri automobilio Volkswagen T-Roc dalis turėjo kontaktą su pėsčiuoju partrenkimo metu;

9) iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja neturėjo objektyvios galimybės matyti pėsčiojo.

10)        atsakyta išvados 9-e punkte.

11)        automobilio Volkswagen T-Roc vairuotojos veiksmai, – šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) g. sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., automobiliu Volkswagen T-Roc nedavė kelio (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį kirtusiam pėsčiajam ir jį partrenkė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga;

Jeigu pėsčiasis kirto (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjos ribose, tai jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini (3 t., b. l. 94–102).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Visų pirma pasakytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060).

2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeista 281 straipsnio 3 dalies redakcija, nes šio straipsnio dalies sankcijoje nustatyta nauja bausmė – laisvės apribojimas. Akivaizdu, kad nauja BK 281 straipsnio 3 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris sušvelnina bausmę, todėl turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl teismas vertins, ar kaltinamoji galimai padarė nusikalstamą veiką, nustatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 27 punkte nurodyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

KET 158 punkte nurodyta, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.

Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje įvyko eismo įvykis tarp automobilio Volkswagen T-Roc, kurį vairavo M. V., ir pėsčiojo E. S., kuriam dėl nustatytų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

M. V. ir jos gynėja bylą nagrinėjant teisme akcentavo, kad ginamoji yra nekalta dėl eismo įvykio, nes eismo įvykį nulėmė pirmiausia nukentėjusiojo E. S. neatsargūs veiksmai. Teismas nesutinka su tokia gynybos versija. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į eismo sąlygas. Nagrinėjamo įvykio metu buvo šviesus paros metas, nelijo ir nebuvo kitų metereologinių sąlygų, kurios apsunkintų M. V. stebėti eismo sąlygas. Pagal proceso dalyvių duotus parodymus, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje eismas buvo pakankamai intensyvus, tačiau negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad pati M. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad minėta sankryža jai puikiai žinoma, nes pro ją kiekvieną dieną važiuodavo į darbą, taip pat žino, kad šalia yra mokykla ir vaikai eina per perėją. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. gegužės 10 d. (trečiadienį) apie 8.40 val. Taigi akivaizdu, kad tokiu laiku paprastai būna intensyvesnis mokinių, einančių į mokyklą, judėjimas per pėsčiųjų perėjas, esančias (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ar šalia jų. Taigi pripažintina, kad M. V., kuriai aptariama sankryža žinoma, turėjo itin rūpestingai elgtis važiuodama per sankryžą ir darydama joje posūkį į dešinę.

Atlikus byloje specialių žinių reikalaujančius tyrimus, negalima tiksliai objektyviai nustatyti, kurioje vietoje įvyko kontaktas tarp automobilio Volkswagen T-Roc ir pėsčiojo E. S.. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į vaizdo įraše pavadinimu „20230727_153950 (2)“ užfiksuotas aplinkybes. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad E. S. pradėjo bėgti (tikslus greitis nenustatytas) šaligatviu nuo vaizdo įrašo 9 s, tuo metu automobilis Volkswagen T-Roc sankryžoje buvo įjungęs dešinės pusės posūkio signalą ir laukė, kada prieš jį buvęs automobilis užbaigs manevrą į dešinę. E. S. toliau bėgo tiesiai, o per tą laiką matyti, kad jis įbėgo į pėsčiųjų perėjos zoną, nes aptariame vaizdo įraše užfiksuota pėsčiųjų perėjos kairės pusės punktyrinė linija (žiūrint iš pėsčiojo pusės). 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24) ketvirtame paveikslėlyje užfiksuotas momentas, kuomet E. S. kairė koja vaizdo įraše užfiksuota arčiausiai važiuojamosios dalies. Iš šio paveikslėlio taip pat matyti, kad nukentėjusysis yra priešais pėsčiųjų perėjos zoną. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis įbėgo būtent į pėsčiųjų perėją, o ne už jos ribų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuo to momento, kai E. S. pradėjo bėgti šaligatviu, iki įbėgimo į pėsčiųjų perėją praėjo apie keturias sekundes. Priešais M. V. vairuojamą automobilį Volkswagen T-Roc stovėjęs kitas automobilis pradėjo daryti posūkio manevrą, kai praėjo pėsčioji per pėsčiųjų perėją, nuo vaizdo įrašo 10 s, o šios transporto priemonės toliau atliekamas aptariamas manevras užfiksuotas vaizdo įrašo 12 s. Dar iki prieš M. V. stovėjusiam automobiliui užbaigiant posūkio manevrą, kaltinamosios automobilis pradėjo iš lėto judėti nuo vaizdo įrašo 11 s, o pradėjo greitėti nuo vaizdo įrašo 12 s. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios M. V. laikotarpiu nuo vaizdo įrašo 10 iki 12 s pastebėti prieš pėsčiųjų perėją bėgantį E. S. ir įbėgantį į ją (vaizdo įrašo 13 s), t. y. įsitikinti, kad daryti posūkio manevrą į dešinę yra saugu, juolab byloje neabejotinai užfiksuota, kad žalias šviesoforo signalas tuo metu degė ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems, o pagal 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24). Pastebėtina, kad pagal KET 27 punktą, vairuotojas, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Taigi vairuotojai, sankryžose prieš atlikdami minėtą manevrą, turi stebėti, ar prieš pat važiuojamosios dalies krašto yra pėsčiųjų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji, bylai reikšmingoje vietoje prieš atlikdama posūkį į dešinę, turėjo įsitikinti, ar prieš pėsčiųjų perėją nėra jokių pėsčiųjų, o ne iš karto automatiškai važiuoti sankryža, kai pravažiavo prieš ją važiavęs automobilis. Reikšminga ir tai, kad vaizdo įraše pavadinimu „20230727_153950 (2)“ užfiksuota, kad, prieš E. S. įbėgant į pėsčiųjų perėją, M. V. dar nebuvo įpusėjusi daryti manevrą į dešinę (vaizdo įrašo 13 s). 

Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis praėjo eiti pėsčiųjų perėjoje prieš automobilį, kuris pradėjo važiuoti ir partrenkė jį. Pasak nukentėjusiojo, jis pradėjo eiti per perėją iš pradžių dešiniau, matė, kad suka automobilis, todėl bandė pasukti į dešinę, kad jo neužkabintų, tačiau vis tiek susidūrė su automobiliu. Vaizdo įraše pavadinimu „20230727_153950 (2)“ iš tiesų užfiksuota, kad nukentėjusysis prieš pėsčiųjų perėją ir įžengdamas į pėsčiųjų perėją bėgo, o nėjo (vaizdo įrašo 9–13 s). Taigi teismas atmeta E. S. parodymus dėl jo ėjimo kaip prieštaraujančius byloje esančiam objektyviam įrodymui. Kita vertus, iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad E. S., įbėgęs į pėsčiųjų perėją, pradėjo bėgti dešiniau. Įvertinus tuo metu M. V. vairuojamo automobilio daromą posūkio manevrą į dešinę, teismas neabejoja, kad nukentėjusiojo judėjimas pėsčiųjų perėja dešiniau (jau po įbėgimo į pėsčiųjų perėją) buvo nulemtas būtent kaltinamosios elgesio, nes E. S. siekė išvengti susidūrimo su transporto priemone.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios M. V. tam tikru momentu dar iki atliekant posūkio manevrą į dešinę pastebėti E. S. prieš pėsčiųjų perėją; nukentėjusiojo įžengimą pėsčiųjų perėjos ribose; jo nulemtą judėjimą pėsčiųjų perėja dešiniau dėl kaltinamosios atliekamo posūkio manevro, šiuo atveju nėra reikšminga, kurioje konkrečioje vietoje E. S. buvo partrenktas, t. y. ar pėsčiųjų perėjoje, ar šalia pėsčiųjų perėjos. M. V., vairuodama automobilį ir prieš darydama posūkį į dešinę, turėjo vadovautis KET 27 ir 158 punktų reikalavimais. Kaltinamosios parodymai, kad ji išgirdo smūgį, todėl mano, kad vaikas atsitrenkė į automobilį, tačiau paties įvykio nematė, rodo, kad M. V. daro tik prielaidą dėl eismo įvykio mechanizmo. Akivaizdu, kad vairuotojas, kuris nematė pėsčiojo, negali tiksliai nurodyti eismo įvykio mechanizmo.

Tiek 2023 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1803(23), tiek 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24) konstatuota, kad automobilio Volkswagen T-Roc vairuotojos veiksmai, – šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje iš (duomenys neskelbtini). sukdama į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., automobiliu Volkswagen T-Roc nedavė kelio (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį kirtusiam pėsčiajam ir jį partrenkė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismas nenustatė pagrindo abejoti procesinių dokumentų, kuriems surašyti reikia specialių žinių, turiniu (juose padarytomis išvadomis) ir juos surašiusių specialisto ir eksperto kompetencija. Šiuose procesiniuose dokumentuose padarytos išvados tarpusavyje neprieštarauja. Byloje yra V. M. 2023 m. lapkričio 24 d. eksperto išvada Nr. MV 2023-60, tačiau teismas nesivadovauja šia konsultacinės išvados statusą turinčiu dokumentu kaip prieštaraujančiu 2023 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadai Nr. 11-1803(23) ir 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktui Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24). Be to, V. M. 2023 m. lapkričio 24 d. eksperto išvados Nr. MV 2023-60 2 punkte nustatytas eismo įvykio mechanizmas padarytas prielaidų pobūdžio išvadomis „šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu lėmė pėsčiojo E. S. veiksmai – įžengė (tikėtina, įbėgo) į gatvės važiuojamąją dalį (galimai – ne pėsčiųjų perėjoje), kai tuo metu artėjo automobilis Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja susidariusioje kelio situacijoje galėjo nematyti šio judėjusio link pėsčiųjų perėjos pėsčiojo, o jį pastebėjusi galimai neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamo automobilio iki susidūrimo su pėsčiuoju vietos ir išvengti buvusio eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. įbėgo į pėsčiųjų perėją (tikslus greitis nenustatytas). Nors šioje byloje nenustatytas nukentėjusiojo judėjimo greitis, tačiau ekspertas R. M., surašęs 2024 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2894 (24) / 11-3343 (24), paaiškino, kad iš vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti pėsčiojo judėjimo greičio. Teismas, įvertinęs vaizdo įraše pavadinimu „20230727_153950 (2)“ nukentėjusiojo bėgimą prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojus įbėgimą į pėsčiųjų perėją (nors ir nenustatytas jo greitis), pripažįsta E. S. tokį elgesį dideliu neatsargumu. KET 44 punkte nurodyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Akivaizdu, kad saugus judėjimas per pėsčiųjų perėją yra ėjimas, o ne bėgimas ja. Kita vertus, įvertinus M. V. automobilio stovėjimo vietą ir laiką prieš kitam automobiliui atliekant posūkio manevrą į dešinę, tuo metu E. S. buvimo vietą; anksčiau aptartas eismo sąlygas (nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios M. V. pastebėti nukentėjusįjį prieš pradedant atlikti posūkio į dešinę manevrą); byloje nustatytą kaltinamosios automobilio nedidelį greitį, transporto priemonės padėtį E. S. įžengus į pėsčiųjų perėją, nėra abejonių, kad šiuo atveju pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo kaltinamosios veiksmai. M. V., būdama vairuotoja, turėjo visas galimybes prieš pradėdama atlikti posūkio manevrą į dešinę pastebėti pėsčiąjį E. S., tačiau nepadarė to, nors KET 27 ir 158 punktai reikalauja to. Akivaizdu, kad kaltinamoji, darydama automobiliu manevrą į dešinę nedideliu greičiu (nustatytas 12,7 km/h greitis) ir matydama E. S., turėjo galimybes išvengti eismo įvykio, pavyzdžiui, laiku sustabdyti transporto priemonę. Šiuo atveju konstatuotina, kad tarp M. V. veiksmų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių yra priežastinis ryšys, kuris laikytinas pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. V. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti byloje nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Vien tai, kad kaltinamoji nepastebėjo pėsčiojo E. S., savaime nereiškia, kad ji sukėlė padarinius be kaltės, nes, kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ji turėjo visas galimybes pastebėti nukentėjusįjį.

Taigi byloje nustatyta, kad M. V. 2023 m. gegužės 10 d. apie 8.40 val. Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuojamu automobiliu Volkswagen T-Roc, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę – į (duomenys neskelbtini) g., pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, kad, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, ir 158 punkto reikalavimą, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, t. y. jos važiavimo kryptimi degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) g. kelio įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. ir, sukdama į dešinę – į (duomenys neskelbtini) g. kelią, jo važiuojamosios dalies eismo pusę skirtą važiuoti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi, nepraleidusi partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jos judėjimo kryptimi iš dešinės pusės į kairę pusę (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį E. S. (E. S.), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

M. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Vien kaltinamosios ir jos gynėjos nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. V. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat atsižvelgia į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą nagrinėjamo įvykio metu.

M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

M. V. anksčiau neteista (2 t., b. l. 27), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 28). Ji ištekėjusi, dirba. Duomenų apie M. V. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad bauda už neatsargų nusikaltimą gali būti nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytą neatsargų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismas įvertinęs M. V. asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po nuosprendžio įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 15 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas neturi pagrindo teigti, kad M. V. sistemingai pažeidinėja KET, nes, kaip minėta, kaltinamoji per paskutinius 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 28). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog, nors dėl eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata, eismo įvykio metu M. V. buvo blaivi, vairavo apdraustą automobilį, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios padaryti KET 27 ir 158 punktų pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais. Ji nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra objektyvusis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymis, todėl savaime negali lemti jos vertinimo kaip šiurkščios, pasižyminčios dideliu pavojingumu. Kaltinamoji anksčiau neteista, dirba. Taigi jos padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, M. V. iki šiol laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, teismas vertina ir šioje byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes.

Įvertinęs ankščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. V. netikslinga ir neproporcinga šioje baudžiamojoje byloje skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta ir neskiriant kaltinamajai BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje nenurodė jokių argumentų, kuriais pagrįstų šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą M. V..

VI.        Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Byloje pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma:

1) nukentėjusiajam E. S. priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiajai J. S. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) nukentėjusiajai J. S. 2 283,68 Eur turtinės žalos atlyginimo;

4) 5 procentus metinių procesinių palūkanų kiekvienam iš nukentėjusiųjų iš jų priteistos pinigų sumos nuo civilinio ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su kiekvienu iš nukentėjusiųjų (2 t., b. l. 110–114).

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnui buvo padaryta daug sužalojimų, pagrindiniai buvo dubens ir šlaunikaulio lūžiai. Iki nagrinėjamo įvykio E. S. buvo judrus vaikas, po to jis savaitę negalėjo atsikelti, buvo didelis emocinis šokas, iki šiol kiekvieną savaitę vaikšto į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Po nagrinėjamo įvykio E. S. du kartus gulėjo ligoninėje – vieną kartą nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 18 d., paskui po pusantros savaitės – dar savaitei. Tada sūnus mėnesiui pateko į reabilitaciją. Jam buvo padarytos dvi operacijos, taip pat ruošiamasi daryti trečią operaciją – išimti metalinius sutvirtinimo elementus, kurie sudėti. E. S. mažiausiai pusantro mėnesio negalėjo normaliai judėti. Šiuo metu sūnaus fizinė būsena yra gana gera, tik jam užeina skausmai, turi gerti nuskausminamuosius kiekvieną dieną. Skausmai būna dubens ir šlaunikaulio srityse. Jis negali lankyti fizinio pamokų, ant kūno likę randų. E. S. emocinė būsena šiuo metu pradeda atsigauti.

Dėl jos prašomos neturtinės žalos J. S. nurodė, kad ji matė savo sūnų po automobilio ratais, matė, kaip jis buvo ištraukiamas iš automobilio. Ji buvo šokiruota ir strese. Jos gyvenimas iš esmės pasikeitė, turėjo du mėnesius sūnų slaugyti, buvo su juo dvi savaites ligoninėje, po to kartu lankėsi reabilitacijoje. Nukentėjusioji ėmė nedarbingumą. Iki šiol jos emocinė būsena nėra atsistačiusi. Pati stengiasi nevartoti vaistų, nesilankė nei ji, nei sūnus pas psichologus.

Sūnaus telefonas buvo padovanotas žiemą, jis naudojosi šiuo daiktu pusę metų (buvo ne naujas). Mokėjo už telefoną 390 Eur, nunešė į taisyklą, kur surašė aktą, kiek remontas kainuotų. Sugadintus daiktus turėjo kuprinėje. Jos vaikas nevalgo ligoninės maisto, todėl buvo perkamas maistas atskirai. Ji pirko ramentus sūnui. Automobiliui kuras buvo važinėjimams į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, reabilitacijas. Po nagrinėjamo įvykio suprastėjo jo lietuvių kalbos mokymasis, todėl reikėjo samdyti korepetitorių. Po nagrinėjamo įvykio ji nuomojosi automobilį, nes po šito įvykio pamiršo pakeisti transporto priemonės ratus, todėl sustabdžiusi policija panaikino automobilio techninę apžiūrą. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomojusi vieno kambario butą. Batai buvo pirkti nauji (savaitė prieš nagrinėjamą įvykį), visi drabužiai buvo suplėšyti, kuprinė tapo skylėta. Sūnaus džinsai buvo išmesti.

Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po nagrinėjamo įvykio gydytojai jam praktiškai nieko nesakė dėl patirtų sužalojimų, o viską sakydavo motinai. Ligoninėje buvo gal daugiau kaip mėnesį. Po nagrinėjamo įvykio matė tik kojos ir rankos nutrynimus. Daugiausia skaudėjo koją. Šiuo metu jaučiasi normaliai, anksčiau skaudėjo kelį ir koją. Kai išrašė iš ligoninės, pirmas dienas galėjo paeiti porą metrų, po to prasidėjo skausmai. Iki reabilitacijos jis vaikščiojo su ramentais. Reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) buvo mėnesį. Po nagrinėjamo įvykio jis negalėjo visiškai nešioti kuprinės, nes pradėdavo skaudėti koją. Iki eismo įvykio lankė karate treniruotes. Buvo medikų rekomendacija, kad metus po operacijos nebūtų tokių užsiėmimų. Šiuo metu nereikia jokios pagalbos. Nesilankė pas psichologą, emocinė būsena normali. Šiuo metu daro kūno kultūrą pagal palengvintą programą, kojos neskauda, tik toje vietoje yra randų. Po nagrinėjamo įvykio miegas nepablogėjo. Telefone nebuvo sugadinimų, tik įbrėžimas ant galinio korpuso, bet tiksliai nežino, nes telefonas senas. Po nagrinėjamo įvykio nelabai atsimena, bet ant bato buvo didelis nusitrynimas, striukė, kadangi plona, buvo visa suplėšyta ant nugaros ir rankovių. Su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo ausinės, telefonas, maistas, raktai ir piniginė. Po nagrinėjamo įvykio ausinės nenukentėjo, o telefonas iškrito ir nukrito ant kelio. Ant kuprinės buvo didelė skylė, taip pat šonai pratrinti.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl M. V. sukelto eismo įvykio buvo sudaužytas E. S. mobiliojo ryšio telefonas Huawei, sugadinta kuprinė ir drabužiai, taip pat 2023 m. gegužės 10 d. mokyklinei ekskursijai skirti užkandžiai už 6,44 Eur. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad sudaužyto mobiliojo ryšio telefono Huawei kaina yra 390 Eur, nes jis pirktas išsimokėtinai 2022 m. sausio mėn., tačiau negalima ignoruoti 2024 m. vasario 26 d. pirminės patikros akto, iš kurio matyti, kad šio telefono ekranas yra pažeistas, keitimas kainuotų 235 Eur. Keičiamų detalių ir darbo kaina yra 255 Eur. Remontas neekonomiškas ir viršija telefono kainą (2 t., b. l. 150). Teismas, įvertinęs 2024 m. vasario 26 d. pirminės patikros akte nurodytą informaciją, atsižvelgdamas į civiliniame ieškinyje nurodytą mobiliojo ryšio telefono įsigijimo laiką, nagrinėjamo įvykio laiką (praėjo beveik 1,5 metų po mobiliojo ryšio įsigijimo), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad sugadinto mobiliojo ryšio telefono kaina nagrinėjamo įvykio metu buvo 235 Eur.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad E. S. buvo nupirkti džinsai, kurių vertė 20,72 Eur, kuprinė, kurios vertė 24,97 Eur, batai, kurių vertė 59,99 Eur (2 t., b. l. 153, 156–157). Nors byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sugadintos striukės vertę (35 Eur), 2023 m. gegužės 10 d. mokyklinei ekskursijai skirtų užkandžių kainą (6,44 Eur). Kita vertus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes (dėl eismo įvykio nukentėjusysis pateko po automobiliu), taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra abejonių, kad tokio pobūdžio turtinė žala buvo padaryta, ji nėra neproporcingai didelė. Todėl darytina išvada, kad šios grupės turtinė žala yra 147,12 Eur (20,72 + 24,97 + 35 + 59,99 + 6,44 Eur).

Kita turtinės žalos grupė, kurią prašoma priteisti civiliniu ieškiniu, yra maisto prekės, pirktos E. S. gydantis ligoninėje ir reabilitacijoje. Teismas, susipažinęs su pateiktais čekiais, daro išvadą, kad ši civilinio ieškinio dalis yra nepagrįsta. Pirma, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo skirtas koks nors specialus valgymo režimas. Antra, pirkti maisto produktai yra kasdieniai (batonėliai, bandeliai, jogurtai, varškės sūreliai ir kt.). Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nebūtų perkami minėti maisto produktai, jei jis nebūtų patyręs eismo įvykio, t. y. kasdieniame gyvenime. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nevalgydavo ligoninės maisto, nesudaro pagrindo priteisti išlaidų maistui.

Teismui nekyla abejonių, kad po nagrinėjamo įvykio E. S. reikėjo vaistų. Pagal pateiktus čekius, buvo iš viso sumokėta 141,65 Eur, todėl teismas pripažįsta šią sumą turtine žala. Prie civilinio ieškinio pateikti čekiai taip pat įrodo, kad nukentėjusiajam buvo pirkti ramentai (30 Eur) ir ortopedinė avalynė (40 Eur). Šios išlaidos taip pat pripažįstamos turtine žala (70 Eur).

Prie civilinio ieškinio pateikti čekiai taip pat įrodo, kad už kurą buvo sumokėta iš viso 421,23 Eur. Pasak J. S., automobiliui kuras buvo važinėjimams į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, reabilitacijas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą pinigų sumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji neįrodė, kad visa minėta pinigų suma buvo skirta būtent kurui važiuojant į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, reabilitacijas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mažina tokio pobūdžio turtinę žalą iki 250 Eur.

Pasak J. S., dėl nagrinėjamo įvykio pablogėjo sūnaus lietuvių kalbos mokymasis, todėl buvo samdytas korepetitorius. Teismas, įvertinęs E. S. padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymosi ir reabilitacijos laiką, neturi pagrindo abejoti tuo, juolab E. S. lietuvių kalba nėra jo pirmoji kalba. Iš pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad tokioms paslaugoms buvo sumokėta iš viso 120 Eur (2 t., b. l. 146–148).

Be to, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo sumokėta 505 Eur (205 + 300 Eur) už automobilio nuomos paslaugas, nes dėl patirto šoko J. S. pamiršo pasikeisti automobilio padangas ir juo važiuojant išimti sūnui chirurginius siūlus buvo anuliuota techninė apžiūra. Taigi teko dviem laikotarpiams nuomotis automobilį – pakartotiniam vykimui su sūnumi į ligoninę ir į sūnaus reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Išlaidas patvirtina rašytiniai dokumentai (2 t., b. l. 133–134). Nagrinėjamu atveju konkrečiai nenustatyta, kada automobiliui, kuriuo naudojosi J. S., buvo panaikinta techninė apžiūra dėl automobilio padangų nepasikeitimo. Be to, pagal KET 229 punktą, nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Taigi, jei automobilis, kurį vairavo J. S., buvo su tokio pobūdžio padangomis, įvertinus nagrinėjimo įvykio dieną (2023 m. gegužės 10 d.), akivaizdu, kad nukentėjusioji dar iki nagrinėjamo įvykio privalėjo gerokai anksčiau pakeisti transporto priemonės padangas ir iki tol negalėjo eksploatuoti tokios transporto priemonės. Vadinasi, J. S. pamiršo pasikeisti automobilio padangas pirmiausia dėl savo nerūpestingų veiksmų. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio išlaidos nelaikytinos turtine žala, todėl jas priteisti nėra pagrindo.

Taigi iš viso J. S. turtinę žalą sudaro 963,77 Eur (235 + 147,12 + 211,65 + 250 + 120 Eur).

Kita vertus, kaip minėta, teismas nustatė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo E. S. elgesyje buvo didelis neatsargumas, nes jis bėgo prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojęs įbėgo į ją (nors ir nenustatytas jo greitis). Nenustatyta priežasčių, kodėl E. S. taip turėjo skubėti pereiti pėsčiųjų perėją. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma įtvirtina ir mišrios kaltės institutą, t. y. atvejus, kai dėl žalos atsiradimo yra abiejų – ir nukentėjusiojo, ir žalos padariusio asmens – kaltė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2008).

Teismas, įvertinęs E. S. didelį neatsargumą, mažina nukentėjusiajai J. S. priteistinos turtinės žalos dydį iki 700 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Byloje nustatyta, kad dėl M. V. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. S. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neatsargiais veiksmais, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdama, kad jai taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab, kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad neatsargus nusikaltimas pagal savo esmę yra mažiau pavojingas nei tyčinis nusikaltimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1899/2023(01) konstatuota, kad E. S. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinio šlaunikaulio kaklo lūžiu, dešiniosios gužduobės lūžiu, simfizės lūžiu kairiau vidurinės linijos, kairės gaktikaulio šakos lūžiu, kryžkaulio lateralinės masės lūžiu kairėje, dešinės kojos nubrozdinimu čiurnos srityje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo patyrė fizinį skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas E. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis po nagrinėjamo įvykio du kartus gulėjo ligoninėje, buvo operuotas (2 t., b. l. 116–118), vėliau lankėsi reabilitacijoje. Pasak J. S. ir E. S., E. S. tam tikrą laiką negalėjo savarankiškai vaikščioti ir jam reikėjo kito asmens pagalbos. Nepatogumui sveikatai E. S. išliko ir ilgesnį laiką po eismo įvykio (vaikščiojo su ramentais, juto skausmą kūną) (2 t., b. l. 121–129). Jis dėl patiriamo skausmo vartojo vaistus. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nebelankė karatė būrelio, taip pat apribota jo fizinė veikla mokykloje. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu E. S. fizinė būklė yra gana gera, tačiau jam periodiškai apsilankyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad šio nukentėjusiojo įprastas gyvenimas po nagrinėjamo įvykio nemažą laiką pasikeitė į neigiamą pusę. Teismas taip pat vertina tai, kad pats E. S., apklausiamas teisme, nurodė, kad šiuo metu iš esmės nebepatiria didesnių dvasinių išgyvenimų. J. S. bylą nagrinėjant teisme taip pat iš esmės patvirtino tokią aplinkybę. Teismas neturi pagrindo netikėti abiejų nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su E. S. gydymusi ir jo pasikeitusiu gyvenimo būdu po nagrinėjamo įvykio. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu buvo mažametis, taigi patirti sužalojimai ir neigiami išgyvenimai galėjo padaryti tam tikrą žalą jo fiziniam ir emociniam vystymuisi. Kaip minėta, teismas nustatė E. S. didelį neatsargumą nagrinėjamo įvykio metu, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-225-895/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Tačiau pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, E. S. padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymo eigą, pasikeitusį gyvenimo būdą po nagrinėjamo įvykio, taip pat nukentėjusiojo didelį neatsargumą nagrinėjamo įvykio metu, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (32 000 Eur) E. S. yra aiškiai per didelis. Nukentėjusiajam priteistinas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis. Vien prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Nukentėjusioji J. S. civiliniu ieškiniu prašo jai priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Teismų praktikoje pažymima, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo artimojo sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks artimojo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas J. S. priteisti neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji buvo netoli vietos, kurioje įvyko eismo įvykis. Ji netrukus atsidūrė prie kaltinamosios automobilio, po kuriuo buvo jos mažametis vaikas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. S. matomas vaizdas sukėlė didelę stresą ir šoką, nes tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudžiausių padarinių. Be to, kol E. S. nepateko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, J. S. nebuvo aišku, kokio pobūdžio sužalojimai buvo padaryti jos sūnui. Kaip minėta, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat vertina, kad po nagrinėjamo įvykio E. S. du kartus gulėjo ligoninėje ir reabilitacijoje, o tuo metu buvo ir J. S.. Tam tikrą laiką nukentėjusioji betarpiškai prižiūrėjo sūnų, kai šis negalėjo savimi pasirūpinti (pavyzdžiui atsistoti, vaikščioti ir kt.). Svarbu ir tai, kad J. S. sprendžia visus klausimus, susijusius su E. S. gydymusi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad fizinius sužalojimus patyrė J. S. mažametis vaikas, todėl nėra abejonių, kad juos sieja stiprus emocinis ryšys. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad J. S. dėl E. S. patirtų sužalojimų, gydymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jos įprastas gyvenimas tam tikrą laiką iš esmės pasikeitė. Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginta.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į M. V. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), į jos kaltės rūšį (neatsargumas), eismo įvykio metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, jų pobūdį ir liekamuosius reiškinius sveikatai ir gyvenimo būdui, J. S. patirtas emocijas, jų trukmę, taip pat ir paties nukentėjusiojo E. S. didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, suformuota teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteisiama 1 000 Eur neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.)) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju M. V., padarydama nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo transporto priemonę, kuri nagrinėjamo įvykio dieną buvo drausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (1 t., b. l. 35–36). Taigi ši draudimo bendrovė atsako už nukentėjusiesiems E. S. ir J. S. padarytą žalą, kurios dydžiai neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo. Vien civilinio atsakovo nesutikimas su žalų priteisimu nukentėjusiesiems teismo savaime neįpareigoja.

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų kiekvienam iš nukentėjusiųjų iš jų priteistos pinigų sumos nuo civilinio ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo su kiekvienu iš nukentėjusiųjų. Teismas tenkina civilinio ieškinio prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nes atitinka CK 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). 

Nukentėjusiųjų atstovė advokatė E. M. pateikė prašymą priteisti J. S. 3 550 Eur advokatės paslaugoms apmokėti, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jas patvirtina 2024 n. kovo 19 d., 2024 m. liepos 24 d. ir 2025 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 126–128). 2024 m. kovo 19 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. EM24/15 nurodyta, kokius procesinius veiksmus atliko E. M. ikiteisminio tyrimo metu, atitinkamų veiksmų kaina, iš viso 2 250 Eur (3 t., b. l. 129). Tuo metu 2025 m. sausio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. EM25/2 nurodyta, kokius procesinius veiksmus atliko E. M. bylą nagrinėjant teisme, atitinkamų veiksmų kaina, iš viso 1 300 Eur (3 t., b. l. 130).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiųjų atstovė advokatė E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme aktyviai atstovavo nukentėjusiųjų interesams. Byla buvo išnagrinėta ne per vieną teisiamąjį posėdį, buvo atliktas įrodymų tyrimas bendra tvarka, atstovės surašė civilinį ieškinį, aktyviai dalyvavo apklausiant proceso dalyvius.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokatės laiko sąnaudas, sąskaitose už teisines paslaugas Nr. EM24/15 ir EM25/2 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 3 550 Eur –  tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Jos nukentėjusiajai J. S. priteistinos iš M. V.. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ nenustato, kad išlaidas advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti apmoka draudimo bendrovė. Išlaidos advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms nėra laikomos turtine žala nei TPVCAPDĮ, nei CK ar kito teisės akto prasme.

VII.        Kiti klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir kita informacija palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje M. V. nebuvo laikinai sulaikyta, kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai J. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam E. S. (E. S.) 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš M. V. priteisti nukentėjusiajai J. S. 3 550 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir kita informacija palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. V. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-83-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Darius Lukaitis