Civilinė byla Nr. e2A-738-357/2020
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00836-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.6.11.6; 3.1.7.11;
3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S. bei trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujamai Kelmės skyriaus, dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pripažinimo apsimestine bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestine dalyje dėl kainos ir nustatyti, kad žemės sklypas M. S. buvo parduotas už 1500 Eur bei perkelti ieškovui pirkėjo M. S. teises ir pareigas pagal šią sutartį nustatant, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jolvyda“ R. K. pardavė šį sklypą už 1500 Eur; taip pat priteisti iš R. K. M. S. 1500 Eur. Nurodė, kad jam priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). 2019 m. 04 mėn. jis, kaip gretimo sklypo savininkas gavo Kelmės Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, jog UAB „Jolvyda“ parduoda besiribojantį su jo sklypais 3,6 ha. ploto žemės (miško) sklypą už 1500 Eur. Pasiūlymas jam tiko, todėl raštu informavo Nacionalinę žemės tarnybą apie sutikimą sklypą pirkti. Gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą, jog yra įrašytas pirmumo teise į eilę sklypui pirkti, tačiau po to gavo pranešimą, jog UAB „Jolvyda“ sklypą parduoda jau už 8300 Eur. Tokia kaina buvo akivaizdžiai nereali, todėl jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą išaiškinimo dėl pardavėjo pasiūlymo pakeitimo. Vėliau sužinojo, jog sklypas 07-29 d. buvo parduotas M. S.. Mano, kad atsakovė nesąžiningai nurodė apsimestinę, daugiau nei 5 kartus didesnę 8300 Eur kainą, siekdama nesąžiningai užkirsti kelią ieškovo įgytų ir įstatyme įtvirtintų teisų realizavimui, todėl 2019-07-29 sutartyje su M. S., neturinčiu pirmumo teisės, nurodyta apsimestinė kaina.
2. Atsakovai UAB „Jolvyda“ ir M. S. prašė ieškinį atmesti. M. S. kaip UAB „Jolvyda“ atstovas nurodė, kad jis 2018 m. Kelmės Nacionalinės žemės tarnybos organizuotame aukcione nupirko ginčo sklypą už pradinę 6123 Eur kainą; taip pat nupirko dar vieną sklypą kitoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)). Tais pačiais metais dalį sklypo iškirto (1,1 ha plyno kirtimo ir 0,1 ha išretinta), dar liko apie 0,5 ha neiškirsto ąžuolyno. Tada savininkė nusprendė sklypus parduoti ir jam kaip direktoriui pavedė tai padaryti. Jis Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pažymą sklypų pardavimui atitinkamai už 1500 Eur (ginčo sklypo) ir 500 Eur (kito sklypo) kainas. Tačiau netrukus jo tėvas, kuris taip pat dirba įmonėje, ginčo sklypui rado kitą pirkėją (agentūrą, jos nenurodo) už 8300 Eur kainą, todėl Nacionalinei žemės tarnybai pateikė kitą pažymą su šią kainą. R. K. buvo pateikęs sutikimą pirkti sklypą už 1500 Eur, bet už antrąją kainą pirkti nepageidavo. Po to agentūra pirkti sklypą atsisakė. Bendrovei reikėjo pinigų, todėl jis pats, kaip fizinis asmuo nupirko abu sklypus ir grynais pinigais sumokėjo nurodytą kainą (už ginčo sklypą – 8300 Eur).
3. M. S. paaiškino, kad visas aplinkybes paaiškino kaip bendrovės atstovas. Papildė, kad sklypą pirko, nes po iškirtimo draugai pasakė, jog gali gauti ES paramą miško atsodinimui. Sklypo 8300 Eur kaina yra reali, ją tikrai sumokėjo ir jam pinigai jokia forma nebuvo grąžinti. Kitų sklypų toje vietovėje neturi. Po nupirkimo su abiem sklypais nieko nedarė (medžių nekirto, neatsodino ir pan.). Kreiptis į Miškų tarnybą dėl dabartinės sklypo vertės nustatymo nepageidauja, nes toks įvertinimas būtų formalus (neapžiūrint sklypo natūroje), o taip nustatoma kaina gali visiškai neatitikti realios rinkos kainos. Ieškovo pateiktame antstolio akte yra neteisingi duomenys (antstolis galimai suklydo dėl sklypo ribų), nes sklype yra likę apie 40 ąžuolų.
4. Atsakovė A. L.-Stanienė nurodė, kad apie sandorį žinojo kaip M. S. sutuoktinė, tačiau realiai pati jokių veiksmų neatliko ir juose nedalyvavo.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius (toliau – ir NŽT) nurodė, kad jis nereguliuoja asmenų tarpusavio santykių dėl sandorių sudarymo pagal Tarnybos išduotas pažymas, atliekant jam Miškų įstatyme nustatytas funkcijas. Pažymėjo, kad byloje pateikti reikalavimai išimtinai susiję tik su privačių asmenų civiliniais teisiniais santykiais, todėl dėl bylos baigties trečiasis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo. Prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2019 m. liepos 29 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine dalyje dėl kainos ir nustatė, kad 3,5589 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavėjas UAB „Jolvyda“, pirkėjui M. S. pardavė už 1500 Eur kainą. Perkėlė R. K. pirkėjo M. S. teises ir pareigas pagal 2019 m. liepos 29 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 3,5589 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, nustatant, kad UAB „Jolvyda“ pirkėjui R. K. pardavė 3,5589 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1500 Eur kainą. Priteisė iš R. K. M. S. 1500 Eur kainos kompensaciją, priteisė iš UAB „Jolvyda“ ir M. S. R. K. po 811 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi (tuometinis bylos Nr. e2-14480-471/2019) taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl atsakovams M. S. ir A. L.-S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo draudimo - paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas sprendė, kad notarine forma sudarytoje sutartyje nurodyta 8300 Eur kaina (tokią sumą M. S. įmokėjo į UAB „Jolvyda“ kasą) apskaityta bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir duomenų apie jos (ar jos dalies) grąžinimą M. S. nėra, todėl kitomis aplinkybėmis šių įrodymų pakaktų konstatuoti, kad tai yra tikroji sklypo kaina. Akcentavo, kad šioje byloje taip pat nustatyta, kad sklypo pirkėjas M. S. kaip fizinis asmuo kartu yra ir pardavėjos UAB „Jolvyda“ direktorius, todėl rėmėsi CK 6.67 str. 3 p. Nurodė, kad sudarant ginčo sandorį bylos šalims buvo žinoma M. K. pareikšta valia pirkti sklypą pirmumo teise, todėl jis laikytinas kreditoriui prilygintu asmeniu. Teismas sprendė, kad specifiniai atsakovų santykiai (pirkėjas yra pardavėjo ne tik vadovas, bet ir savininkės sutuoktinio sūnus, visa bendrovės veikla vykdoma kaip giminės verslas, kt.) leidžia atsakovams beveik be apribojimų sudaryti bet kokius susitarimus, tame tarpe, ir dėl ginčo sandorio (nurodyti bet kokią kainą, susitarti dėl papildomų tarpusavio atsiskaitymų ir pan.). Vertino, jog aplinkybė, kad M. S. bendrovei tikrai sumokėjo 8300 Eur ir nėra duomenų apie šios sumos dalies grąžinimą (kas turėtų būti padaryta, jei kaina yra apsimestinė), pripažįstama nepakankamu faktu netenkinti ieškinio reikalavimo. Nurodė, kad ieškinyje nurodomas kainos skirtumas galėjo būti grąžintas kitomis formomis (pvz., kaip atlyginimas kitiems giminaičiams už atliktus darbus), užskaitytas kaip M. S. paskola bendrovei (pagal jo paaiškinimą, jog sklypus pirko, nes „bendrovei reikėjo pinigų“), jo įnašas į bendrą giminės verslą ar atidėtas iki teisminio ginčo užbaigimo, nes ieškovas beveik iš karto po sandorio sudarymo ėmė reikalauti sudaryti sutartį su juo. Teismo vertinimu, patikimiausio įrodymo – sklypo rinkos vertės nustatymo – šalys nepateikė. Taip pat atsakovai nepateikė (nes ieškovas negali to padaryti) ir mažiau patikimų (dėl M. S. nurodytų motyvų), tačiau taip pat reikšmingų Valstybinės miškų tarnybos pažymų dėl medynų vertės nustatymo po atlikto miško iškirtimo. Todėl teismas rėmėsi tik byloje šalių patektais ir papildomai teismo iniciatyva gautais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Byloje neginčytinais rašytiniais įrodymais patvirtinta ir teismas konstatavo, kad nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad ginčo sklypo kaina nebuvo sumokėta. Taigi, tiek šalims, tiek teismui buvo aišku, kad ginčo sklypo kaina yra 8300 Eur, kaina buvo sumokėta, taigi nėra ir prielaidų nustatyti apsimestinumo faktą sandorio kainos dalyje. Norint apsimestinumo faktą nustatyti, ieškovas turėjo įrodyti, kad sumokėta tik 1500 Eur. Tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, teismas tokias aplinkybes tyrė savo iniciatyva, tačiau pripažino, kad nėra duomenų jas konstatuoti.
8.2. Įrodymus, paneigiančius notarinės formos sandoryje nurodytą kainą bei jos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, turėjo pateikti ieškovas, teigdamas, jog sandorio kaina yra apsimestinė. Ginčo sandoris buvo patvirtintas notaro, notaras konstatavo atsiskaitymą pagal sandorį ir šis juridinis faktas patvirtintas nekilnojamojo turto registre. Sandorio kainos sumokėjimas byloje abejonių nesukėlė, teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovas. Nepaisant to, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir prieštaraudamas savo nustatytoms aplinkybėms, ėmėsi turto vertinimo veiksmų iš byloje esančių netiesioginių įrodymų, o tolimesnius savo motyvus tenkinti ieškinio reikalavimus, grindžia prielaidomis, o netiesioginius įrodymus ir įrodymais neparemtas prielaidas iškelia aukščiau už tiesioginius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atsakovų sudaryto sandorio realumą.
8.3. Teismo išvada, jog buvo nurodyta maksimali kaina, kad sklypo niekas nepirktų, prieštarauja logikai, nes tokią prielaidą galima būtų buvus daryti tik tokiu atveju, jei ieškovas būtų nurodęs savo maksimalią siūlomą kainą už sklypą, o atsakovė pranešime Nacionalinei žemės tarnybai specialiai būtų nurodžiusi didesnę. Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl teismo išvada yra visiškai niekuo nepagrįsta ir nelogiška.
8.4. Teismas, nors ir nurodydamas bylos eigoje, jog tokios kompetencijos neturi, imasi vertinti ir miškininkystės veiklą, medienos vertę bei kainas, teigdamas, jog neva buvo iškirsti pagrindinę sklypo vertės dalį sudarantys medžiai, nors atsakovai pateikė patikimus ir nenuginčytus įrodymus, jog sklype liko ąžuolo mediena ir pateikė medienos rinkos kainas patvirtinančią informaciją bei šaltinius, kuriais remiantis negalima daryti tokių išvadų, kurias padarė teismas, nesiremdamas jokiais turto vertės nustatymo šaltiniais, išskyrus savo abstrakčius pamąstymus. Teismas taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties laisvės principą, sutarties uždarumą, sutarties kainos nustatymą.
8.5. Atsakovai, kaip sandorio šalys turėjo visišką laisvę nustatyti sutarties kainą savo nuožiūra, šiuo atveju 8 300 Eur (CK 6.156 str. 4 d., 6.313 str. 1 d., 6.397 str. 1 d.). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog tikroji sklypo kaina yra 1500 Eur, išskyrus pirminį pranešimą, tačiau yra kitų įrodymų, kurie nurodo sklypo vertę. Jeigu teismas ėmėsi nustatinėti sandorio kainą, remdamasis jo rinkos verte, tai turėjo arba skirti byloje ekspertizę, arba vadovautis VĮ Registrų centras nustatytomis vertėmis. Jeigu sklypo kaina nebuvo paremta vertės skaičiavimu, tai teismas turėjo nustatyti, kad buvo sumokėta kita kaina. Tokių įrodymų, paties teismo teigimu, byloje nėra.
8.6. Teismas, neteisėtai, nepagrįstai ir nepakankamai motyvuotai nustatęs, jog ginčo sandorio kaina yra apsimestinė, todėl sandoris sudarytas tariamai ne už 8300 Eur, o už 1500 Eur, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pripažinimo pasekmes, tenkindamas antrąjį ieškinio reikalavimą perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip pažeistų teisių gynimo būdas, yra nustatytas tik specifiniais įstatymuose numatytais atvejais, kai yra pažeidžiama pirmenybės teisė įgyti parduodamą turtą (šiuo atveju taikytina Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 d.), todėl nagrinėjamu atveju jis negalėjo būti taikomas. Byloje neginčijamai įrodyta ir tai patvirtino trečiasis asmuo, jog buvo atliktos visos privalomos procedūros, užtikrinančios ieškovui teisę pasinaudoti savo pirmumu, įgyjant sklypą. Ieškovui buvo žinoma apie naują sklypo kainą, tačiau sudaryti sandorio tokiomis sąlygomis jis nepageidavo. Tokiu būdu nėra duomenų byloje, kurie leistų konstatuoti pirmumo teisės sudaryti ginčo sandorį pažeidimą ir taikyti tokio pažeidimo pasekmes – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą. Taigi, nesant Miškų įstatyme nurodytos pirmumo teisės pažeidimo, nebuvo ir šiame įstatyme nustatytų sąlygų pirkėjo teisių perkėlimui, tuo pagrindu teismas negalėjo tenkinti antrojo ieškinio reikalavimo.
8.7. Nagrinėjamu atveju teismas ydingai taikė niekinio sandorio pasekmes reglamentuojančias teisės normas (CK 6.145str., CK 1.87 str. CK 1.95 str. 1 d.) ir visiškai nepagrįstai bei neteisėtai priteisė iš ieškovo 1500 Eur atsakovei UAB „Jolvyda“, iš atsakovų M. S. ir A. L.-S. atimant ir ieškovui priteisiant žemės sklypą, už kurį pirkėjai neginčijamai sumokėjo 8300 Eur. Toks teismo sprendimas yra iš esmės ydingas, neteisėtas ir neteisingas, paliekantis teisinį neapibrėžtumą sklypo pirkėjams bei formuoja neteisingą ir ydingą teismų praktiką.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius prašo ginčą teismui spręsti savo nuožiūrą. Pažymi, kad trečiasis asmuo privačių asmenų civiliniais teisiniais santykiais nereguliuoja.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovui 847 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą paruošimą apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas, priešingai nei teigia atsakovai apeliaciniame skunde, įrodinėjo, kad pačios atsakovės UAB „Jolvyda“ pirmame pranešime, adresuotame Nacionalinei žemės tarnybai, nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina (1500 Eur), kurią norėtų gauti atsakovė UAB „Jolvyda“, ir atitiko tikrąją šio žemės sklypo kainą, o vėlesnė bendrovės nurodyta 8300 Eur kaina bei atsakovų sutartyje nurodyta ši suma buvo tik tikslu sutrukdyti ieškovui pasinaudoti įgyta pirmumo teise nupirkti žemės sklypą už pačios bendrovės pasiūlytą 1500 Eur kainą. Atsakovų sakoma netiesa dėl sutarties kainos, nagrinėjamu atveju lengvai buvo realizuota dėl specifinių atsakovų santykių.
10.2. Jeigu šios kategorijos, kaip nagrinėjama, bylose būtų pasikliaujama tik atsakovų nurodytais duomenimis jų sudarytame sandoryje ir jį lydinčiuose dokumentuose atsakovų forminamais duomenimis (kaip siūlo atsakovai ir apeliaciniame skunde), CK 1.87 straipsnyje įtvirtinta teisės norma (apsimestinio sandorio negaliojimas) būtų niekada netaikytina ir įrodyti apsimestinumo faktą būtų neįmanoma.
10.3. Atmestini atsakovų argumentai, kad tiek šalims, tiek teismui buvo aišku, jog ginčo sklypo kaina yra 8300 Eur, ir, kad tokia kaina buvo sumokėta. Tokie atsakovų teiginiai visiškai prieštarauja tiek ieškovo procesinių dokumentų turiniui, tiek ieškovo teiktiems paaiškinimams, tiek teismo išvadoms, padarytoms 2020 m. liepos 16 d. teismo sprendime.
10.4. Ieškovui ginčijant 2019 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas bei nurodant išsamius bei konkrečius tokio ginčijimo motyvus, teismas, kaip įtvirtina CPK 185 straipsnio nuostatos, tyrė bei vertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl 2019 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo apsimestinumo dalyje dėl žemės sklypo kainos. Nors atsakovai apeliaciniame skunde ir nesutinka su teismo atliktu įrodymų įvertinimu bei kelia proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu, aiškinimo bei taikymo klausimą, teismas, priešingai nei teigia atsakovai, tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo teisės normas, teisingai atsižvelgė į šios individualios bylos konkrečias aplinkybes.
10.5. Teismas labai aiškiais motyvais, nurodydamas konkrečius bylos duomenis, pagrindė, kad atsakovų sudarytas sandoris yra apsimestinis dalyje dėl žemės sklypo kainos bei, kad tai buvo atsakovų nurodoma netiesa, skirta tik tam, kad sutrukdyti ieškovui pasinaudoti pirmumo teise.
10.6. Teismas pagrįstai vadovavosi logikos dėsniais. Pastebėti akivaizdžius neatitikimus tarp kainų bei aiškius to prieštaravimus nėra reikalinga būti turto vertintoju.
10.7. Nors atsakovai akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog tikroji žemės sklypo kaina 1500 Eur, tačiau pati atsakovė UAB „Jolvyda“ tokią kainą nurodė Nacionalinei žemės tarnybai įgyvendindama Miškų įstatymo nuostatų reikalavimus bei suprasdama tokio elgesio motyvus bei teisines pasekmes. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad teismas konstatavęs sandorio apsimestinumą dalyje dėl žemės sklypo kainos nepagrįstai žemės sklypo pirkėjo teises perkėlė ieškovui. Teismui nusprendus, kad ginčijamas sandoris pripažįstamas apsimestiniu dalyje dėl jo kainos, ir konstatavus, jog žemės sklypo tikroji pardavimo kaina yra 1500 Eur, visas sandoris netampa niekiniu, pagal kurį taikytina restitucija, bet jam taikytinos tikrojo sandorio taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Pagal Miškų įstatymo nuostatas pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą už šią kainą turėjo gretimų sklypų savininkas - ieškovas - kuris tai išviešino 2019 m. gegužės 7 d. sutikimu ir buvo įrašytas į pažymą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypą pardavus M. S. pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę jį pirkti, pagal ieškinio reikalavimą ieškovui perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos (Miškų įstatymo 4-1 straipsnio 7 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine (kainos dalyje) bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, iš kurių matyti, jog po pakartotinio aukciono 2018-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Jolvyda“, atstovaujama M. S., iš valstybės nupirko 2,5803 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7296 Eur, už 6592,23 Eur. UAB „Jolvyda“ 2018-07-30 sutartimi iš valstybės nupirko 7540 Eur vidutinės rinkos vertės 3,5589 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6123 Eur. Pagal UAB „Jolvyda“ pranešimus Valstybinei miškų tarnybai apie ketinimą kirsti mišką buvo išduotas 2018-10-11 leidimas ginčo sklype plynai iškirsti 145 ktm. medienos ir 2018-10-12 leidimas plynai iškirsti 102 ktm. medienos. Atsakovei buvo išduotas 2018-09-07 leidimas sklype (duomenys neskelbtini) kaime plynai iškirsti 70 ktm. medienos.
13. UAB „Jolvyda“ 2019-04-04 pranešimu informavo NŽT apie sprendimą parduoti sklypą už 1500 EUR. NŽT 2019-04-15 raštu informavo ieškovą R. K., kaip gretimų sklypų savininką, apie atsakovės UAB „Jolvyda“ pateiktą pranešimą apie ginčo sklypo pardavimą už 1500 Eur. R. K. 2019-05-07 sutikimu pranešė NŽT apie sutikimą pirkti šį sklypą už nurodytą 1500 Eur kainą. NŽT 2019-05-13 raštu pranešė, kad R. K. įrašytas į pažymą kaip turintis pirmumo teisę pirkti sklypą asmuo, nes jis tik vienas pateikė sutikimą pirkti. 2019 m. gegužės 19-20 dienomis tarp R. K. ir UAB „Jolvyda“ vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurio metu UAB „Jolvyda“ nurodė turinti kitą pirkėją ir ieškovui siūlė pateikti kitą, didžiausią kainą, o ieškovas R. K. tokių derybų atsisakė.
14. 2019-06-04 pranešimu UAB „Jolvyda“ informavo NŽT apie sprendimą parduoti sklypą už 8300 Eur. NŽT 2019-06-14 raštu informavo ieškovą R. K. apie atsakovės UAB „Jolvyda“ pateiktą pranešimą parduoti tą patį sklypą už 8300 Eur. R. K. kreipėsi į NŽT su 2019-07-08 pareiškimu, prašydamas paaiškinti sandorio pagal pirmąjį pasiūlymą nesudarymo aplinkybes. NŽT 2019-08-05 rašte nurodė, kad NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti pardavėjos veiksmus ir aiškintis priežastis, įtakojusias pardavimo sąlygų pasikeitimą. NŽT 2019-07-11 UAB „Jolvyda“ išdavė pažymą apie galimybę parduoti sklypą pasirinktiems asmenims, kadangi sklypo nepageidavo pirkti Įstatyme nurodyti asmenys. 2019-07-29 notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Jolvyda“ pardavė pirkėjui M. S. kartu su sutuoktine A. L. – S. 7540 Eur vertės ginčo sklypą už 8300 Eur (duomenys neskelbtini) ir 7796 Eur vertės 2,5803 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už 500 Eur, viso už 8800 Eur. Nurodytą sumą M. S. sumokėjo UAB „Jolvyda“ pagal 2019-07-29 KPO, buvo išrašyta 2019-07-29 sąskaita faktūra, kuri įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.
Dėl ieškovo reikalavimų pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl kainos pripažinti apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
15. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė aplinkybe, jog 2019-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė dalyje dėl kainos, nurodė, kad sklypas realiai parduotas ne už jame nurodytą 8300 Eur, o faktiškai už 1500 Eur kainą. Atsakovai teigia, kad 8300 Eur kainos sumokėjimas yra įrodytas byloje, todėl nėra pagrindo sandorio laikyti apsimestiniu.
16. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo sandorio faktą prieš apsimestinio sandorio šalis, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.
17. Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – tikrosios šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu faktiškai yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015).
18. Sandoris gali būti apsimestinis dėl įvairių sandorio elementų simuliacijos – tiek dėl sandorio objekto, tiek ir dėl subjektų. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020; kt.).
19. Nagrinėjamos bylos atveju yra taikomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas), kuriuo pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą.
20. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
21. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs Miškų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje dalyje nurodytoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (Miškų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).
22. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).
23. Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirmumo teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmumo teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta šį pirmumo teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausiančiu ar jų naudojamu turtu. Pažeistai pirmumo teisei ginti yra nustatytas specialus gynimo būdas, kuris nėra atsitiktinis ir leidžia efektyviau bei greičiau pašalinti šios teisės pažeidimo padarinius – pažeistą pirmumo teisę jos turėtojas gali realiai apginti tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmumo teisės įgyvendinimą. Kita vertus, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad civilinių teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, suteikiantys pačiam asmeniui galimybę pasirinkti tą gynimo būdą, kuris labiausiai atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir kuris galėtų užtikrinti adekvačią jo pažeistų teisių gynybą. Todėl galimi ir kiti tokio asmens teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas ar sandorio panaikinimas, nors jie mažiau atitinka pirmumo teisės turėtojo interesus, sukelia didesnių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).
25. Tiek dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, tiek kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad šalis laisva valia pasirenka, kaip ji gins savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ir kuriuo iš CK 1.138 straipsnyje išvardintų civilinių teisių gynybos būdų ji naudosis. Apie tai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – 2012 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012, ir 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014. Teisėjų kolegija šiose nutartyse jau akcentavo civilinėje teisėje galiojantį dispozityvumo principą, išaiškino, kad asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, nurodė, kad privatinei teisei būdingas šalių autonomijos arba dispozityvumo principas, leidžiantis joms pačioms, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio modelį, pripažino, kad ieškovas gali pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą, pažymėjo, kad pažeista teisė, susiklosčius faktinei bei teisinei situacijai, susijusiai su pirmumo teisės galimu pažeidimu, gali būti ginama ir taikant sandorio negaliojimo institutą bei jo negaliojimo padarinius (restituciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012).
26. Byloje iš faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę pirkti ginčo sklypą, ja pasinaudojo, sutikdamas pirkti ginčo sklypą už 1500 Eur, tačiau po to atsakovė pakeitė sklypo kainą į 8300 Eur.
27. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė UAB „Jolvyda“ turėjo visišką laisvę nustatyti sutarties kainą savo nuožiūra, šiuo atveju 8 300 Eur (CK 6.156 str. 4 d., 6.313 str. 1 d., 6.397 str. 1 d.). Taip pat teigia, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos galiojimas negali būti kvestionuojamas trečiojo asmens, kuris nėra pirkimo-pardavimo sutarties šalis (CK 6.165 str. 4 d.) ir kurio atžvilgiu galioja CK įtvirtintas nesikišimo į privačius santykius principas (CK 1.2 str. 1 d.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nedraudžiama žemės pardavėjui keisti kainos bei teikti naujus pasiūlymus, laikantis įstatymo ir tinkamai atliekant naujos kainos išviešinimo pirmumo teisę turintiems asmenims procedūrą. Pažymėtina, kad savininko teisių turinys, apibrėžtas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, nustato savininko teisių įgyvendinimo ribas ir principus, taigi savininkas įgyvendina savo nuosavybės teisę valdydamas, naudodamas jam priklausantį nuosavybės teisės objektą bei disponuodamas juo savo nuožiūra, tačiau šie veiksmai neturi pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, naudodamasis savo teisėmis, savininkas negali pažeisti kitų asmenų teisių. Iš teisėjų kolegijos aptartų Miškų įstatymo nuostatų matyti, kad asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą miško ūkio paskirties žemės sklypą. Reglamentavimas imperatyviai nurodo, jog žemės sklypas yra parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia ir atitinkamą sutarčių laisvės principo išimtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėju atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams gindamas pažeistą jo pirmumo teisę įsigyti iš atsakovės UAB „Jolvyda“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1500 Eur kainą, kurią nurodė pats žemės sklypo pardavėjas UAB „Jolvyda“ Nacionalinei žemės tarnybai tikslu, kad turintys pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą asmenys galėtų pirmumo teise įgyti žemės sklypą už nurodytą 1500 Eur kainą. Ieškovas ginčydamas atsakovų sudarytą 2019 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įrodinėja, kad šioje sutartyje šalių nurodyta žemės sklypo kaina (8300 Eur) yra apsimestinė, suma nurodyta siekiant neleisti ieškovui pasinaudoti jam įstatyme įtvirtinta pirmumo teise.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė sutarčių laisvės principą, sutarties uždarumą, sutarties kainos nustatymą, kadangi pati atsakovė UAB „Jolvyda“ pranešimu nurodė NŽT apie parduodamą žemės sklypą už 1500 Eur vykdant Miškų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę keisti kainą, tačiau turi įrodyti kainos keitimo pagrindą, kadangi nagrinėjamu atveju kaina buvo padidinta tik tuomet, kai atsirado pirmumo teise norintis pasinaudoti ieškovas, nors kito parduodamo žemės sklypo (kurio pirkti pirmumo teises niekas nepanoro) kaina nebuvo pakeista. Bylos duomenys rodo, kad notarine forma sudarytoje sutartyje nurodytą 8300 Eur sumą M. S. įmokėjo į UAB „Jolvyda“ kasą, ji apskaityta bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir duomenų apie jos (ar jos dalies) grąžinimą M. S. nėra. Tačiau byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad sklypo pirkėjas M. S. kaip fizinis asmuo kartu yra ir pardavėjos UAB „Jolvyda“ direktorius. Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju yra taikomas CK 6.67 straipsnio 3 punktas, preziumuojantis, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas laikytinas kreditoriui prilygintu asmeniu ir tokioje situacijoje taikytinos CK 6.67 str. nuostatos, nes atsakovams sudarant ginčo sandorį, buvo žinoma M. K. pareikšta valia pirkti sklypą pirmumo teise. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, susijusia su specifiniais atsakovų santykiais (pirkėjas yra pardavėjo ne tik vadovas, bet ir savininkės sutuoktinio sūnus, visa bendrovės veikla vykdoma kaip giminės verslas) ir remdamasis ja nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pagrįstai darė išvadą, jog tai, kad M. S. bendrovei sumokėjo 8300 Eur, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apsimestinio sandorio sąlygų negaliojimo. Pinigų įnešimas į bendrovės kasą gali būti vertinamas šiuo atveju kaip nereikšmingas faktas, nes sutampant pardavėjo (bendrovės) valdymo organui ir pirkėjui (kaip fiziniam asmeniui), neatmetama galimybė kainos skirtumą sugrąžinti kitomis finansinių operacijų formomis.
31. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog tuo atveju, jeigu teismas vadovautųsi vien atsakovų sudarytame sandoryje ir jį lydinčiuose dokumentuose įrašytais duomenimis, CK 1.87 straipsnyje įtvirtinta teisės norma (apsimestinio sandorio negaliojimas) būtų realiai neįgyvendinama. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentuoja notarine forma sudarytą 2019 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei joje nurodytą kainą, taip pat akcentuoja, jog notaras konstatavo atsiskaitymą pagal sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 yra konstatavęs, jog tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas.
32. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes, galėjusias sąlygoti kainos pasikeitimą, vertino galimą sklypo kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovai turėjo įrodyti, jog pakeitė sklypo kainą pagrįstai, kadangi komerciniuose santykiuose asmens elgesio sąžiningumas negali būti vertinamas atsietai nuo įprastos verslo praktikos, komercinių papročių ir paprasčiausios verslo logikos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad yra nelogiška, jog patyręs verslininkas UAB „Jolvyda“ ir jo vadovas, vertingesnio žemės sklypo kainą nurodė Nacionalinei žemės tarnybai daug mažesnę, t. y. kad parduoda žemės sklypą už 1500 Eur, o vėliau netikėtai kainą padidino ir pats nupirko penkis kartus brangiau. Akivaizdu, kad pardavėjas ir pirkėjas nesitikėjo, jog atsiras asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti šį žemės sklypą ir norintys tokia teise pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikimiausio įrodymo – sklypo rinkos vertės nustatymo – atsakovai nepateikė, taip pat nepateikė (ieškovas negali to padaryti) reikšmingų Valstybinės miškų tarnybos pažymų dėl medynų vertės nustatymo po atlikto miško iškirtimo (analogiškų pateiktoms ieškovo), pagrįstai rėmėsi tik byloje šalių patektais ir papildomai teismo iniciatyva gautais įrodymais (CPK 179 str. 1 d. ir 2 d.). Pažymėtina, kad teismas bylas nagrinėja pagal visus jam turimus įrodymus, tuo tarpu šalių pareiga yra pagrįsti byloje savo turimą poziciją. Atsakovai, turėjo teisę prašyti byloje skirti ekspertizę sklypo kainai nustatyti, tačiau ta teise nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais, galinčiais įrodyti realią sklypo kainą.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagrįstai įrodė, jog ginčo sklypo reali kaina yra 1500 Eur. Šią išvadą pagrindžia pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės: 1) pati UAB „Jolvyda“, būdama patyrusi šioje srityje, nurodė tokią sklypo kainą, žinodama, kad jį nupirkti gali asmenys, pasinaudoję pirmumo teise; 2) daugiau neatsirado pirkėjų, norinčių pasinaudoti pirmumo teise; 3) duomenys apie M. S. (jis turi specialų šios srities išsilavinimą, daug metų dirba miškų kirtimu ir pardavimu užsiimančios bendrovės vadovu, šia veikla užsiima profesionaliai, pats užsiėmė ginčo sklypo pirkimu ir pardavimu) neleidžia manyti, kad jis galėjo suklysti nurodydamas sklypo kainą; 4) įvertinus kainą, už kurią atsakovė nupirko ginčo sklypą aukcione (nupirko už 6123 Eur, kai apie 3,56 ha sklypas su jame buvusiu apie 1,7 ha miško sklypu įvertintas 7540 Eur vidutine rinkos kaina) bei faktą, kad sklype iškirsta apie 247 ktm. medienos, 1500 Eur kainos pakėlimas iki 8300 Eur laikytinas neatitinkančiu rinkos dėsnių, nes iškirtus pagrindinę sklypo vertės dalį sudarančius medžius, turtas parduotas už apie 35 proc. didesnę nei pradinę kainą; 5) atsakovė nepateikė duomenų apie jokią investicinę bendrovę, kuri sklypą galimai norėjo pirkti gerokai didesne kaina, o jokių kitų pagrindų tokiam staigiam (per 2 mėn.) ir dideliam (daugiau kaip 5,5 karto) kainos pokyčiui nėra; 6) kito parduoto sklypo kaina taip pat pagrindžia, kad 1500 Eur kaina laikytina pagrįsta; 7) atsakovai nepateikė (o ieškovas negali to ir padaryti) Valstybinės miškų tarnybos pažymų dėl medynų vertės nustatymo po atlikto miško iškirtimo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
36. Svarbu tai, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręstas byloje tarp šalių kilęs ginčas.
37. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (šios nutarties 22 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Sklypo vertę pirmosios instancijos teismas nustatinėjo remdamasis visais bylos duomenimis bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamais principais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl ginčo sklypo kainos įvertinti nėra privalomos specialios žinios, kadangi teismo vertinimai ir išvados paremti byloje esančių įrodymų visuma.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė apsimestinio sandorio teisinius padarinius, tinkamai įvertino šiam ginčui aktualias Miškų įstatymo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijamas sandoris pripažįstamas apsimestiniu tik dalyje dėl jo kainos, todėl konstatavus, jog sklypas parduotas už 1500 Eur, visas sandoris netampa niekiniu, pagal kurį taikytina restitucija, bet jam taikytinos tikrojo sandorio taisyklės (CK 1.87 str. 1 d. ). Teismas teisingai nurodė, kad pagal Miškų įstatymo nuostatas pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą už šią kainą turėjo gretimų sklypų savininkas R. K., kuris tai išviešino 2019-05-07 sutikimu ir buvo įrašytas į pažymą, todėl žemės sklypą tomis pačiomis sąlygomis pardavus M. S., taip pažeidžiant ieškovo pirmumo teisę jį pirkti, pagal ieškinio reikalavimą jam perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos, iš jo tikrąją kainą sumokėjusiam M. S. priteisiant 1500 Eur kainos kompensaciją. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog byloje įrodyta, kad atsakovai sumokėjo 8300 Eur sumą už ginčo sklypą, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Atsižvelgiant į atsakovų specifinius santykius, į tai, kad atsakovai nereiškė byloje priešieškinio dėl kainos skirtumo grąžinimo, teismas pagrįstai šiuo klausimu daugiau nepasisakė. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę pagal pateiktą sutikimą pirkti ginčo sklypą už 1500 Eur, nes be ieškovo daugiau niekas pirmumo teise nepasinaudojo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė priteisti patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantų UAB „Jolvyda“, M. S. ir A. L.-S. lygiomis dalimis, t. y. po 282,33 Eur. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą jų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Jolvyda“, įmonės kodas 302718963, M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 282,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė