Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-609-252/2018
Sigita Kulbienė Proceso Nr. 2-08-3-03685-2016-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-956-2018 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K. dėl nuostolių atlyginimo,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naideka” 13 077,12 Eur nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. ir 21.00 val. Prancūzijoje dėl M. K., vairavusio transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko du eismo įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala.
3. M. K. buvo samdomas atsakovės darbuotojas ir minėti eismo įvykiai kilo jam einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykių dieną buvo transporto priemonės SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, todėl buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.
4. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žalosios kortelės sistemos) dalyvės. Ši sistema veikia taip, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Prancūzijos) nacionalinis draudikų biuras, išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės registracijos valstybės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.
5. Paaiškėjo, kad Lietuvoje Respublikoje registruota minėta transporto priemonė, nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykių metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė Biurui reikalavimą 13 077,12 Eur sumai (12 403, 56 Eur ir 673,56 Eur). Ieškovas sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 13 077,12 Eur bei pateikė reikalavimą grąžinti sumokėtą sumą atsakovei. Atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Naideka“ 13 077,12 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 392 Eur žyminį mokestį, 817,14 Eur išlaidas už dokumentų vertimus, 88 Eur išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 82,97 Eur kelionės išlaidas - ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovės 22,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Apylinkės teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. eismo įvykio metu buvo sužaloti du asmenys motociklo YAMAHA FZ8 vairuotoja L. R. ir keleivis P. R. bei apgadintas pats motociklas, o tos pačios dienos 21 val. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykius sukėlė atsakovės darbuotojas M. K., vairavęs transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė nebuvo apdraudusi transporto priemonės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
9. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14.15 val. Prancūzijoje eismo įvykis kilo dėl trečiojo asmens kaltės, kas sudaro vieną iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
10. Teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į transporto priemonę, todėl remiantis Prancūzijoje kelių eismą reglamentuojančių Kelių eismo taisyklių R 412-6 straipsniu yra atsakingas už šį įvykį. Ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo.
11. Teismas pasisakė, kad vykdant eismo įvykio tyrimą, 2012 m. gegužės 16 d. apžiūros metu nustatyti L. R. sužalojimai, patirti 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykyje laikytini tiesiogine ir aiškiai susijusia su eismo įvykiu pasekme. Nukentėjusiųjų medicininė ekspertizė atlikta kvalifikuoto gydytojo, galinčio įvertinti dėl kūno sužalojimo patirtą žalą, remiantis 1985 metų liepos 5 d. įstatymo nuostatomis (Badinterio įstatymas). Prašomą priteisti žalos dydį sudaro: 10 385,71 Eur pagrindinė žalos suma, 460 Eur išlaidos ir mokesčiai už paslaugas (ekspertizės išlaidos), 1557,85 Eur administravimo išlaidos. Iš Prancūzijos draudikų biuro pateiktos žalos detalizacijos nustatyta, kad L. R. dėl kūno sužalojimo patyrė 2410 Eur žalą, kurią sudaro 49,28 Eur prarastas uždarbis, 560 Eur I klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 184 d., 1800 Eur patirtas skausmas 2 iš 7 (neturtinė žala). P. R. dėl kūno sužalojimo patyrė 3332 Eur žalą, kurią sudaro 370 Eur II klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 61 d., 450 Eur I klasės dalinis laikinas sveikatos sutrikdymas 150 d., 2500 Eur patirtas skausmas 2,5 iš 7 (neturtinė žala), 11,85 Eur pirminės medicinos išlaidos. Žala turtui - motociklui yra 3567,69 Eur dydžio. Iš 2013 m. sausio 7 d. susitarimo protokolo matyti, kad draudikų biuras nukentėjusiajai L. R. išmokėjo 3567,69 Eur kompensaciją dėl 2012 m. gegužės 12 d. eismo įvykio metu patirtos žalos turtui. Dėl transporto priemonės apgadinimų ekspertizės ataskaita bei sudaryta sąmata, pagal kurią mokėtina suma dėl motociklo būklės atstatymo yra 3482,80 Eur, kurią sudaro 275,99 Eur už darbą, 2591,90 Eur už detales, 614,91 Eur už elementus pagal sutartinę garantiją, todėl teismas sprendė, kad žala turtui yra 3482,80 Eur dydžio. Pagrindinės žalos sumos dydis, kurią teismas laikė pagrįsta ir įrodyta būtų 10 500,82 Eur. Prancūzijos draudikų biuras reikalavimą ieškovui pateikė 10 385,71 Eur sumai, kurią ieškovas ir sumokėjo, todėl teismas vertino, kad sumažinta 84,89 Eur sumai turtinės žalos dalis, neturi teisinės reikšmės prašomam priteisti žalos dydžiui.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis Prancūzijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu Prancūzijoje per eismo įvykį nukentėjusiesiems asmenims apskaičiuota ir išmokėta kompensacija.
13. Reikalavimą dėl kitų išlaidų, kurias sudaro - 230 Eur mokestis už L. R. medicinos ekspertizę, 230 Eur mokestis už P. R. medicinos ekspertizę, teismas laikė pagrįstu ir pasisakė, kad 1557,85 Eur (15 proc. nuo 10 385,71 Eur sumos) administravimo mokestis neviršija Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendimo Nr. 2 numatyto administravimo mokesčio dydžio, todėl jis taip pat priteistinas.
14. Dėl antrojo eismo įvykio įvykusio Prancūzijoje Calais mieste 2012 m. gegužės 12 d. 21 val. teismas vertino, kad jis kilo irgi dėl trečiojo asmens kaltės, nes pastarasis persirikiuodamas sukti į kairę kliudė ir apgadino automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu pažeidė Prancūzijos Kelių eismo taisyklių R412-6 ir R413-17 straipsnius.
15. Teismas laikė, kad 468,56 Eur automobilio remonto išlaidos, 5 Eur prekinės vertės netekimas yra įrodyti bylos duomenimis, o 200 Eur administravimo išlaidos atitinka Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. 37 – osios generalinės asamblėjos Sprendime Nr. 2 2 dalyje numatytą mokėtinų administravimo mokesčių dydį.
16. Pažymėjo, kad atsakovė savo darbuotojo buvo informuota apie įvykius, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti eismo įvykių tyrimo procese, žalos reguliavime ir pati teikti užklausimus Prancūzijos kompetentingoms institucijoms, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos argumentai dėl vilkiko vairuotojo kaltės nebuvimo laikytini neįrodytais.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovas netikrino Prancūzijos nacionalinio draudiko biuro išmokėtų sumų nukentėjusiesiems, ir dėl to nepagrįstai sumokėjo prašomą sumą. Pasisakė, kad tokios pareigos ieškovė neturi, nes eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu.
18. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui 12 403,56 Eur sumą už pirmąjį eismo įvykį ir 673,56 Eur sumą už antrąjį eismo įvykį, ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.
19. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia reiškiant regresinį ieškinį laikytinas prievolės Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas. Kadangi ieškovas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą sumokėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. spalio 27 d., o ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės 16 d., tai ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
20. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl jį tenkino bei pripažino, kad yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22-956/2018 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliantės vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir ieškinį tenkino tik atsižvelgdamas į ieškovo nuomonę ir Prancūzijos draudikų biuro pateiktas dokumentų kopijas, kurias teismas nepagrįstai laikė tinkamais, didesnę įrodomąją galią, turinčiais įrodymais, dėl faktų pagrįstumo ir užsienio teisės turinio.
23. Pažymi, kad teismas perkėlė pareigą paneigti pasibaigusio Prancūzijoje proceso rezultatą, kuriam vairuotojas M. K. neturėjo nei teisės, nei galimybės, nei pareigos daryti jokios įtakos.
24. Nurodo, kad dėl eismo įvykio 2012 m. gegužės 12 d. 14 val. 15 min. yra kalta motociklo vairuotoja. Mano, kad teismas neįvertino, jog M. K. besiruošiant daryti manevrą, motociklo vairuotoja turėjo matyti užsidegančius galinių žibintų šviesinius signalus ir imtis priemonių išvengti užvažiavimo. Kadangi vilkikas važiavo nedideliu greičiu, tai jei motociklo vairuotoja būtų laikiusius Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir saugaus atstumo, o ne sustojusi 1 metro atstumu nuo automobilio priekabos, tokių pasekmių būtų išvengta.
25. Apeliantės vertinimu, ieškovas nepagrįstai išmokėjo Prancūzijos draudikų biuro reikalaujamą sumą, nėra nei vienos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes atgręžtiniam reikalavimui nepakanka fakto, jog ieškovas sumokėjo išmoką kitos valstybės draudikų biurui. Be to, teismas pažeidė ir materialinės teisės normas nepasisakęs, dėl mišrios kaltės, kas sudarytų pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba mažinti priteistą žalą.
26. Teismas neišsiaiškino dėl kokių priežasčių M. K. vairuojamai transporto priemonei kliudžius du stovinčius automobilius, jis buvo sulaikytas 24 valandoms ir už ką jam buvo skirta 1260 Eur bauda. Teismas buvo įpareigojęs ieškovą tokius duomenis pateikti, bet vėliau nebereikalavo tokių dokumentų. Kas rodo, kad šiuo atveju nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. M. K. šio eismo įvykio metu galėjo būti neblaivus.
27. Nurodo, kad byloje taip ir nebuvo nustatyta kas yra kaltas dėl abiejų eismo įvykių, todėl nėra pagrindo teismui vadovautis ieškovės pateiktais įrodymais ir priteisti iš atsakovės nepagrįstą žalą.
28. Teigia, kad teismo išvados dėl ieškinio senaties termino netaikymo yra nemotyvuotos, kas leidžia spręsti dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo ir absoliutaus sprendimo nebegaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pagrindine prievole yra atsiskaitymas su nukentėjusiais, o vėlesnis skirtingų šalių draudikų biurų atsiskaitymas yra išvestinė prievolė. Mano, kad tai yra subrogacijos, o ne regreso santykiai. Apylinkės teismas pažeidė CK 1.128 straipsnį, nustatantį, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Ieškinys pateiktas tik 2016 m. gegužės 10 d., t.y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo reikalavimo atlyginti žalą pareiškimo dienos, todėl nepaisanti kaip būtų kvalifikuoti teisiniai santykiai, tiek 3 metų, tiek vienerių metų ieškinio senaties terminai yra praleisti ir jų ieškovė neprašė atnaujinti.
29. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nenustatė kada Prancūzijos draudikų biuras atlygino apeliantės padarytą žalą bei nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieškinys neatitinka keliamų įstatymo reikalavimų. Be to, ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie tai, kad jis pagrįstai išmokėjo išmokas Prancūzijos draudikų biurui.
30. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė kasacinio teismo praktiką, netyrė visų įrodinėtinų elementų kaip antai atsakovo deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų įtvirtintų CK, nepašalino byloje esančių trūkumų ir prieštaravimų. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pažymi, kad teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgijo tik esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
33. Apeliantė buvo informuota apie ginčo eismo įvykių metu padarytos žalos administravimo procesą, tačiau apsiribojo tik M. K. paaiškinimų, kuriuose jis pripažino aplinkybę, kad padarė žalą tretiesiems asmenims, atsiuntimu.
34. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto. Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia tokio pobūdžio bylose nustatomas pagal faktą kada Biuras išmokėjo išmoką užsienio valstybės nacionaliniam draudikų biurui.
35. Nagrinėjamu atveju išmokos buvo sumokėtos 2014 m. rugpjūčio 7 d. bei 2014 m. spalio 27 d., o ieškinys pareikštas 2016 m. gegužės 13 d., t.y. nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinis skundas atmestinas.
37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 12 d. 14 val. 18 min., Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Naideka“ darbuotojas M. K. vairuodamas, šios bendrovės pagal lizingo sutartį naudojamą, transporto priemonę SCANIA R470LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo motociklo YAMAHA F78 vairuotoją L. R. ir keleivį P. R. bei apgadino motociklą. Tos pačios dienos 21 val. M. K., vairuodamas minėtą transporto priemonę sukėlė kitą eismo įvykį, kurio metu apgadino J. M. automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
39. Eismo įvykio valstybės - Prancūzijos draudikų biuras, sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiems asmenims nutarties 38 punkte nurodytų eismo įvykių metu Lietuvos Respublikoje registruota, bet nedrausta transporto priemone, padarytą žalą, pateikė Biurui 2014 m. birželio 12 d. reikalavimą 12 403, 56 Eur sumai dėl pirmojo eismo įvykio metu padarytos žalos ir 2014 m. rugsėjo 4 d. 673,56 Eur sumai dėl antrojo eismo įvykio metu padarytos žalos, viso 13 077,12 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui 13 077, 12 Eur išmoką.
40. Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovės pagal lizingo sutartį naudojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras kreipėsi į atsakovę UAB „Naideka“ su pretenzija dėl 13 077,12 Eur sumos sumokėjimo ieškovui. Atsakovė pretenzijoje nurodytos sumos nesumokėjo.
41. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.
42. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
43. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.
44. Apeliantė nesutinka su atliktu bylos įrodymų vertinimu, įrodinėjimo naštos paskirstymu bei tvirtina, kad byloje nėra nustatyta nei viena sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
45. Tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (LAT 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
46. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė.
47. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, šalių poziciją ginčo klausimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naštos tarp šalių.
48. Ginčo, kad nutarties 38 punkte nurodyti eismo įvykiai įvyko ir, kad juose dalyvavo atsakovės darbuotojas, vairavęs lizingo sutarties pagrindu atsakovės valdomą transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta Europos Sąjungoje galiojančiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tarp šalių nėra.
49. Apylinkės teismas detaliai įvertino eismo įvykio, kurio metu nukentėjo L. R. ir P. R. bei buvo apgadintas motociklas, eigą, jo kilimo priežastis, pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens M. K. neteisėtų veiksmų – Prancūzijos Kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio reikalavimų pažeidimo ir eismo įvykio pasekmių – nukentėjusiųjų sužalojimo ir motociklo apgadinimo. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
50. Apelianto pozicija, kad dėl eismo įvykio kalta motociklo vairuotoja L. R., nes vilkikas atgal važiavo nedideliu greičiu už vilkiko stovėjusio motociklo vairuotoja pamačiusi užsidegančius galinių žibintų signalus turėjo imtis priemonių siekdama išvengti užvažiavimo ar laikytis tokio atstumo, kuris tokioje situacijoje būtų saugus, yra nepagrįsta. Šio eismo įvykio tyrimo medžiaga patvirtina, kad nukentėjusieji motociklu važiavo ta pačia kryptimi paskui atsakovės darbuotojo vairuojamą vilkiką, kuris ėmė judėti atbuline eiga, nesustojo po garsinio signalo bei galine priekabos dalimi atsitrenkė į paskui jį sustojusį motociklą. Motociklo keleivis buvo prispaustas motociklo. Vilkiko vairuotojas transporto priemonę sustabdė tik po to, kai L. R. ėmė belsti į vilkiko vairuotojo langą. Po eismo įvykio Prancūzijos policijos pareigūnams teikęs paaiškinimus M. K. nurodė, kad savo sunkvežimiu važiavo atbuline eiga ir nematė, kad tiesiai už jo stovi motociklas. Tik tuomet, kai į langą pabeldė žmogus ir parodė jam sustoti jis išlipo iš kabinos ir pamatė, kad prispaustas motociklininkas. M. K. parodymai teikti teismo posėdžio metu buvo analogiški, jis savo kaltę pilnai pripažino, nes tiesiog važiuodamas atgaline eiga nepastebėjo už jo sustojusio motociklo. Byloje nėra fiksuota kokiu atstumu stovėjo motociklas iki susidūrimo su vilkiku ar, kad motociklo vairuotoja objektyviai turėjo galimybę išvengti vilkiko užvažiavimo. Byloje esanti schema tepatvirtina transporto priemonių išsidėstymą gatvėje jau po eismo įvykio, todėl joje nurodomas 1 m. atstumas tarp vilkiko ir motociklo, nepagrindžia kokiu atstumu įvykio momentu stovėjo motociklas.
51. Kita vertus, ši aplinkybė nėra tokia reikšminga, nes atbuline eiga važiuojančios transporto priemonės vairuotojas visada turi įsitikinti, kad tokį manevrą atlikti yra saugu. Juolab, kad nukentėjusios parodymai teikti policijoje 2012 m. birželio 13 d. patvirtina, kad siauroje gatvėje sustojus vilkikui jos motociklas buvo apie 5-6 m. atstumu, judėti atbuline eiga vilkikas ėmė staigiai, neveikė jo atbulinės eigos žibintai, jis negirdėjo nei šauksmų, nei motociklo garso signalo (1 t., b.l. 141-143). Tad jei motociklas būtų stovėjęs tik 1 metro atstumu, jam judant iki to momento kol motociklo vairuotoja paliko motociklą ir nubėgo iki vilkiko vairuotojo kabinos, eismo įvykio pasekmės būtų žymiai sunkesnės. Duomenų, kad nukentėję pažeidė Prancūzijos Kelių eismo taisykles taip pat nėra nustatyta. Trečiojo asmens veiksmai įvykio metu, pagrindžia apylinkės teismo išvadas, kad vairuotojas nebuvo atsargus ir nesielgė pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, todėl aplinkybė, kad jis savo veiksmais pažeidė Prancūzijos Kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio reikalavimus, konstatuota pagrįstai. M. K. darbdaviui pateikto paaiškinimo dėl šio eismo įvykio turinys prieštaringas, nes jame teigiama, kad vilkikas motociklą kliudė, nes šis stovėjo per arti, apie 1 metro atstumu nuo priekabos, kartu nurodant, kad motociklo jis per veidrodėlius nematė, todėl vertintinas kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę prieš darbdavį ir aptartų duomenų kontekste nepaneigia išvados dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Žalos nukentėjusiesiems ir jų turtui bei kitų išlaidų dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovo pateiktu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, kurio turinio atsakovė neginčija, todėl kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo šių duomenų vertinimu, daro išvadą, kad dėl šio eismo įvykio žala paskaičiuota teisingai.
52. Eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės yra aiškios ir atsakovės valdomą transporto priemonę vairavęs ir J. M. automobilį kliudęs, M. K. neneigė kaltės dėl eismo įvykio. Teisme patvirtino, kad dėl tokios transporto priemonės vairavimo patirties stokos ir siauros gatvės, sukdamas į kairę, kliudė du prie kelkraščio stovinčius automobilius ir kelio ženklą. Apeliantė iš esmės neginčija šio eismo įvykių faktinių aplinkybių, susijusių su eismo įvykio kilimo mechanizmu, tačiau teigia, kad šiuo atveju būtų aktualu išsiaiškinti dėl kokių priežasčių vilkiko vairuotojas buvo sulaikytas ir ar eismo įvykio metu jis buvo blaivus.
53. M. K. nurodė, kad šio įvykio metu be kita ko apgadino kelio ženklą, kuris yra valstybės nuosavybė ir dėl to jam buvo skirta 1500 svarų bauda. Pažymėjo, kad abiejų eismo įvykių metu buvo blaivus. Dėl kokių priežasčių buvo sulaikytas nurodyti negalėjo. Ieškovas teismo įpareigojimu kreipėsi į Prancūzijos draudikų biurą dėl tokios informacijos suteikimo, tačiau tiek į 2018 m. sausio 17 d., tiek į 2018 m. kovo 5 d. užklausimą atsakymo negavo. Kolegija pažymi, kad bylos duomenų pakanka eismo įvykio aplinkybėms ir kilusioms pasekmėms nustatyti. Vilkiko vairuotojo M. K. veiksmai šiuo atveju nėra vertinami nei baudžiamosios, nei administracinės teisės kontekste, todėl trečiojo asmens M. K. sulaikymo faktas ir priežastys iš esmės nėra susiję su Biuro reikalavimu reiškiamu atsakovei, kaip M. K. darbdavei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Kolegija sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia nustatytos turtinės žalos ir administravimo mokesčių dydžius, todėl keisti jų nėra jokio pagrindo.
54. Apylinkės teismo išvada, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Biuras vadovavosi Prancūzijos draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią, nesudaro pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas neužtikrino proceso metu rungtyniškumo principo ar bylos įrodymus, įskaitant ir pagrindžiančius žalos dydį, vertino neobjektyviai. Nepaisant virš aptartos išvados, teismas detaliai analizavo ir sprendė, kokiais rašytiniais įrodymais ir teisiniu pagrindu, remiantis nustatyta konkreti žala. Ieškovo pateikta informacija apie užsienio teisės turinį neužkirto kelio atsakovei teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovas, bei teikti kitus įrodymus dėl žalos ir civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau tokia teise atsakovė nepasinaudojo.
55. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo spręsti dėl nukentėjusiųjų didelio neatsargumo, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti ir apeliantės nurodomo mišrios atsakomybės principo bei mažinti nustatytą žalą. Apeliantė turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad jos valdoma ir trečiajam asmeniui kaip darbo priemonė perduota, transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės privalomuoju atsakomybės draudimu. Būdama informuota savo darbuotojo, kuris tiesiogiai kaltas dėl eismo įvykių, atsakovė turėjo ir galėjo domėtis padaryta žala, jos aplinkybėmis, esant prieštaravimams – teikti argumentuotus prašymus, paaiškinimus kompetentingoms Prancūzijos institucijoms. Subjektyvus eismo įvykių aplinkybių bei pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vertinimas, nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
56. Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. Byloje esantys duomenys – žalos nukentėjusiems reguliavimo rašytinė medžiaga patvirtina, kad Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras tik sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems, pateikė Biurui, kaip atsakingam subjektui, už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą, reikalavimą minėtai sumai. Todėl šiuo klausimu išsakytos apeliantės abejonės neturi jokio pagrindo.
57. Apeliantės teiginiai, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų yra nepagrįsti. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK reikalavimus, jame aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl jokių kliūčių jį priimti ir pradėti nagrinėti civilinę bylą nebuvo.
58. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė ieškinio senaties termino taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę regreso, o ne subrogacijos teisiniai santykiai. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Apylinkės teismas, skirtingai nei pažymima apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė bei pateikė motyvuotas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Apeliantės cituojama CK 1.128 straipsnio norma nėra aktuali ginčui, nes Biuro reikalavimo teisė į atsakovę atsirado ne dėl prievolės asmenų pasikeitimo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas šiuo atveju reikšminga, kad ieškovas – Biuras Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą sumokėjo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. spalio 27 d., o ieškinį teismui pateikė 2016 m. gegužės 16 d., t.y. nepraleidęs sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).
59. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė