Civilinė byla Nr. e2-3047-328/2019

Proceso Nr. 2-06-3-01104-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 2.6.39.2.6.1 

(S)

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą – ,,If P&C Insurance AS“ filialas, ieškinį atsakovei A. L. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 406,13 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Teismas

konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes nustatyta, jog ieškovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (pagrindas – ieškovo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (draudėjas) (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdrausta transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2017 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) (kairė pusė) 184,450 km įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (vairuotojas). Ieškovas eismo įvykį pripažino draudžiamuoju, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 350,47 Eur draudimo išmoką bei patyrė 55,66 Eur išlaidas už žalos įvertinimo paslaugą. Ieškovas nurodė, jog transporto priemonės vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, automobilį vairavęs asmuo iki šiol nėra žinomas, automobilio savininkė neteikia duomenų, kad įvykio metu vairavo automobilį. Atsakovė yra transporto priemonės valdytoja (savininkė), todėl ji yra atsakinga už kilusią žalą, jeigu neįrodo, kad transporto priemonės valdymą buvo perdavusi kitam asmeniui.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). 

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Be to, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (pranešti draudikui apie eismo įvykį, imtis prieinamų, protingų priemonių žalai sumažinti ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovei nuosavybės teise priklausančio transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino; byloje nėra duomenų, jog transporto priemonę vairavo ne atsakovė. Ieškovas eismo įvykio padarytai žalai atlyginti nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo teisę iš atsakovo reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovas patyrė 50,66 Eur išlaidas už žalos įvertinimo paslaugas, patirtos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios eismo įvykiu, kuriame dalyvavo atsakovei priklausanti transporto priemonė ir jos valdytojas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis). Duomenų, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo atsakovės valios, byloje nėra (Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 406,13 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 85 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 100 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. L. 406,13 Eur (keturių šimtų šešių eurų 13 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ,,If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą – ,,If P&C Insurance AS“ filialas, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja        Dalė Žukauskienė