Civilinė byla Nr. e2S-154-513/2021

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00031-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.8

        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Tauragės rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas ir pripažintas neteisėtu R. V. atleidimas iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigų, panaikintas 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl R. V. atleidimo iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigų“ Nr. 1-402 ir R. V. grąžintas į eitas pareigas. Ieškovui taip pat iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš viso 9 475,55 Eur, o nuo 2019 m. lapkričio 9 d. nurodyta mokėti ieškovui po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į pareigas vykdytina skubiai, taip pat ieškovui iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos priteistas 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismui sprendimą palikus nepakeistą.

2.       Tauragės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybės taryba (atsakovė) 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti sprendimo dalį nurodant, kad 69,73 Eur už kiekvieną dieną suma yra mokėtina nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo grąžinti ieškovą į darbą įvykdymo dienos bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0124/20/01760 iki bus priimta nutartis dėl sprendimo išaiškinimo. Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 23 d. gavo antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo reikalaujama sumokėti 27 605,35 Eur už ieškovo priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki raginimo išsiuntimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), t. y. po 69,73 Eur per dieną. Argumentuoja, jog teismo sprendime nėra nurodyta, kad po 69,73 Eur už dieną skaičiuojama iki ieškovo grąžinimo į darbą dienos, t. y. iki bus įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą, todėl antstolė vertina, kad atsakovė turi mokėti po 69,73 Eur už kiekvieną dieną iki bus įvykdytas visas sprendimas, t. y. ir jo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką sumokėjimo ieškovui.

3.       Atsakovė taip pat prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0124/20/01760 iki teismo sprendimo išaiškinimo, nes nesustabdžius vykdymo veiksmų gali būti neteisėtai išieškota nepagrįstai labai didelė pinigų suma – 27 605,35 Eur. Tai sukeltų atsakovei neproporcingai sunkias pasekmes.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovės prašymai dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo netenkinti.

5.       Teismas nurodė, jog pagal CPK 278 straipsnio nuostatas sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Teismas pažymėjo, jog pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl vykdant juos privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

6.       Teismas nurodė, jog Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog pagal DK 218 straipsnio 2 dalį jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Teismas nurodė, jog ieškovas iš pareigų buvo atleistas 2019 m. balandžio 19 d. ir jo vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 69,73 Eur, apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis yra 1457,36 Eur per mėnesį, už priverstinės pravaikštos laiką priskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. (sprendimo, kuriuo ieškovas grąžintas į darbą, priėmimo dienos) sudaro 9475,55 Eur. Teismas konstatavo, jog sprendime aiškiai nurodyta, kad priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9475,55 Eur, o nuo 2019 m. lapkričio 9 d. – po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos.

7.       Teismas vertino, kad atsakovės prašymas išaiškinti sprendimo dalį dėl priteistos 69,73 Eur už kiekvieną dieną mokėtinos sumos iki sprendimo įvykdymo dienos yra prašymas pateikti platesnius teismo sprendimo argumentus bei motyvus ir išaiškinti sprendimo taikymą, o argumentų dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo)  nevertino kaip keliančių abejones. Teismas pažymėjo, jog prašymas išaiškinti motyvuojamąją teismo sprendimo dalį neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies, kadangi teismas gali išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti.

8.       Teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, nes atsakovės išdėstyti vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai neįtvirtinti CPK 626–627 straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu yra išduodami vykdomieji dokumentai, kurie turi būti vykdomi, o gera valia jų neįvykdžius, perduodami priverstiniam vykdymui. Atsakovės argumentų, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų gali būti nepagrįstai išieškota labai didelė pinigų suma, o tai sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, teismas nelaikė svarbia priežastimi sustabdyti įsiteisėjusių procesinių sprendimų vykdymą. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9.       Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3718-377/2019 nurodant, kad sprendime numatyta suma – 69,73 Eur už kiekvieną dieną – yra mokėtina nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo grąžinti ieškovą į darbą įvykdymo dienos, taip pat sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0124/20/01760 iki teismo sprendimo išaiškinimo dienos.

10.       Argumentuoja, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra mokama už laikotarpį, kurį darbuotojas nedirbo, t. y. skirta kompensuoti darbuotojo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, todėl grąžinus darbuotoją į darbą, jis nebeturi teisės reikalauti toliau ją mokėti. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad ši periodinė išmoka mokama už priverstinę pravaikštą iki sprendimo dalies grąžinti ieškovą į darbą įvykdymo, todėl kyla neaiškumas, nes gali būti suprantama kaip pareiga mokėti periodinę išmoką iki viso teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės teigimu, tai akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja DK nuostatoms, nes ieškovas už tą patį laikotarpį gautų dvigubą darbo užmokestį, t. y. darbo užmokestį, kuris mokamas už darbą grąžinus ieškovą į pareigas, ir kompensaciją už priverstinę pravaikštą, nors jau dirba. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas išaiškinti sprendimą, skundžiamoje nutartyje, aiškiai nenurodė, kad 69,73 Eur suma skaičiuotina tik iki sprendimo dalies grąžinti ieškovą į darbą įvykdymo dienos. 

11.       Nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą buvo vykdytina skubiai, todėl ieškovas į darbą grąžintas sekančią darbo dieną po sprendimo priėmimo, t. y. 2019 m. lapkričio 11 d. ir nuo šos dienos gauna darbo užmokestį ir nebėra priverstinėje pravaikštoje. Nurodo, kad pagal 2020 m. lapkričio 19 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriame perrašyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis, 2020 m. lapkričio 23 d. gavo antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo reikalaujama sumokėti 27 605,35 Eur už ieškovo priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 8 d.) iki raginimo išsiuntimo dienos (2020 m. lapkričio 20 d.), tai yra, po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną. Antstolės vertinimu, atsakovė turi mokėti po 69,73 Eur už kiekvieną dieną iki bus įvykdytas visas teismo sprendimas, t. y. sumokėta priteista piniginė kompensacija. Argumentuoja, jog priešingai nei nurodyta ginčijamoje nutartyje, antstolė nesivadovauja teismo sprendimo motyvais, iš kurių matyti, kad 69,73 Eur suma už kiekvieną darbo dieną yra priteista už ieškovo priverstinę pravaikštą ir gali būti skaičiuojama tik iki ieškovo faktinio grąžinimo į darbą dienos, ir areštavo atsakovės sąskaitą 31 885,14 Eur sumai. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad antstolei sprendimas yra neaiškus.

12.       Argumentuoja, jog sprendimo išaiškinimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią tolesniems teisiniams ginčams (antstolio veiksmų skundimui, galimam ieškiniui dėl žalos atlyginimo ir pan.) bei siekiant išvengti nuostolių atsiradimo, atsakomybės taikymo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo išdėstytų motyvų, nepagrindė išvados, kad prašymas nevertintinas kaip keliantis abejones dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, nors būtent tarp teismo motyvų ir rezoliucinės dalies formuluotės yra priešprieša. Teigia, jog neprašė paaiškinti sprendimo motyvų ar papildyti sprendimo rezoliucinę dalį. Priešingai, prašė išaiškinti, kaip turi būti vykdoma sprendimo rezoliucinė dalis dėl 69,73 Eur mokėjimo. Mano, kad vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendimo išaiškinimo institutas šioje situacijoje yra priimtiniausias. Jeigu bus palikta galioti skundžiama nutartis, antstolė tęs vykdymo veiksmus ir nepagrįstai išieškos kelis kartus didesnę sumą, o tai lems skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt ieškinį dėl žalos atlyginimo, sprendimo įvykdymo atgręžimo. Visų šių teisminių procesų galima išvengi išaiškinus sprendimą.

13.       Ieškovas R. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Argumentuoja, kad ginčijama nutartis teisėta ir pagrįsta, prašo ją palikti nepakeistą. Nurodo, kad Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) atsisakė vykdyti teismo sprendimą, todėl jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Tauragės rajono savivaldybė akcentuoja, kad jis grąžintas į darbą, tačiau teismo sprendimo dalis dėl priverstinės pravaikštos atlyginimo nevykdoma.

14.       Mano, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/20/01760 Tauragės rajono savivaldybė nėra vykdymo proceso šalis, savivaldybės atstovė advokatė neatstovauja (duomenys neskelbtini), todėl atskirasis skundas nenagrinėtinas. Pažymi, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką priteista iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos (jos teises ir pareigas perėmė Tauragės r. (duomenys neskelbtini)).

15.       Teigia, kad apeliantė siekia ne išaiškinti, o pakeisti teismo sprendimą įtvirtinant, jog pareiga mokėti periodinę išmoką taikoma iki bet kurios sprendimo dalies, o ne viso sprendimo, įvykdymo. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas ir su juo nesutinkanti šalis negali pasirinkti, kurią sprendimo dalį vykdyti, jis turi būti vykdomas visas. Nors ir buvo grąžintas į darbą, bet priteista 9475,55 Eur suma už priverstinės pravaikštos laiką nebuvo sumokėta, t. y. sprendimo dalis nebuvo vykdoma. Be to, jis 2020 m. rugpjūčio 31 d. vėl buvo atleistas iš pareigų, nors dar vyko teisminiai ginčai.

16.       Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai suformulavo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, antstolis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo į teismą nesikreipė, taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolei sprendimas taip pat neaiškus.

17.       Pažymi, jog Tauragės rajono savivaldybė nenurodė nė vieno teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0124/20/01760.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

20.       Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės prašymai išaiškinti teismo sprendimą ir sustabdyti vykdymo veiksmus.

21.       Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

22.       Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

23.       Nagrinėjamu atveju, apeliantės teigimu, neaiški Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuri suformuluota sekančiai: „Priteisti iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini)  mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9475,55 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 55 ct). Nuo 2019-11-09 mokėti po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos“. Apeliantės teigimu, yra neaišku, ar po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną ieškovui yra priteista kaip kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ir turi būti mokama iki teismo sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į darbą įvykdymo, ar iki viso teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, kad teismo sprendimas yra neaiškus, pagrįsti. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, ar priteista 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną suma yra kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ar kitos paskirties priteista suma. Pažymėtina, jog tai nedetalizuota ir teismo sprendimo motyvuose. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo sprendimo neaiškumas neapima platesnio motyvų atskleidimo ir argumentų parinkimo motyvų, tačiau pažymėtina ir tai, kad antstolė vykdo vykdomąjį raštą, į kurį perkeliama teismo sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui, o ne sprendimo motyvai. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys skirtingai supranta priteistos 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną sumos paskirtį ir teismo sprendimo dėl jos vykdymo tvarką, taigi, akivaizdu, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški.

25.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovės argumentai dėl prašomos išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo) nekelia abejonių ir kad atsakovė prašo išaiškinti motyvuojamąją teismo sprendimo dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, neįsigilino į ginčo esmę ir atsakovės prašymo argumentus. Pažymėtina, jog išnagrinėtas darbo ginčas, todėl šios kategorijos byloje teismas turėjo būti aktyvus (CPK 414 straipsnis), be to, ir vykdymo procesas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl kilę neaiškumai turi būti pašalinti.

26.       Ieškovui argumentuojant, kad Tauragės rajono savivaldybė nėra vykdymo proceso šalis ir savivaldybės atstovė advokatė neatstovauja (duomenys neskelbtini) (Tauragės r. (duomenys neskelbtini) mokyklos teisių perėmėja), pažymėtina, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (4 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (3 straipsnio 2 dalis). Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 59 straipsnio 1 dalį valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos kompetenciją, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka – tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Taip pat pagal minėto Švietimo įstatymo 67 straipsnio nuostatas mokyklos yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, lėšas joms skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Aptartų teisės normų pagrindu akivaizdu, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų darbdavys yra savivaldybės taryba, kuri taip pat skiria lėšas mokymo įstaigoms finansuoti. Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad antstolė, vykdanti teismo sprendimą, yra areštavusi būtent Tauragės rajono savivaldybės sąskaitą ir lėšas, taigi apeliantė yra suinteresuota ir turi teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą bei sustabdyti vykdymo veiksmus.

27.       Atsakovė taip pat prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0124/20/01760 iki teismo sprendimo išaiškinimo dienos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas neįtvirtintas CPK 626–627 straipsniuose, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės prašymo CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto požiūriu, t. y. kaip prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi būti vykdomi, tačiau, kaip minėta, vykdymo procesas yra susijęs ir su viešuoju interesu, jį reglamentuoja imperatyvios teisės normos ir priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese antstolio veiksmai turi būti teisėti, o antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė deleguota teismui, todėl iš tikrųjų kilus neaiškumui dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, turėtų būti vertinamas poreikis ir pagrindas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, ypač įvertinus aplinkybę, kad atsakovė yra iš biudžeto finansuojama įstaiga, turinti savo suplanuotą biudžetą ir skirstanti lėšas kitoms biudžetinėms įstaigoms pagal Vietos savivaldos įstatymą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali pakeisti pirmosios instancijos teismo kompetencijos ir tokiu būdu apriboti šalių teisę į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus klausimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, o apeliantei tokio prašymo apeliaciniame procese nereiškus, šis klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29.       Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo sprendimo išaiškinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina, o klausimai dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                              Irma Čuchraj