Civilinė byla Nr. e2A-262-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00184-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.5.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“, SIA ,,RE&RE“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Dividio“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Engineer“ ir uždaroji akcinė bendrovė „EIT sprendimai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir LSMU, ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur; netenkinus pirmojo prašymo – priteisti iš atsakovės UAB „Dividio“ 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė UAB „HSC Baltic“, veikianti 2016 m. spalio 14 d. Konsorciumo sutarties pagrindu kartu su atsakove SIA ,,RE&RE“, 2017 m. balandžio 24 d. laimėjo viešąjį pirkimą (konkursą) „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas“.
3. LSMU su atsakove UAB „HSC Baltic“ (atsakinguoju partneriu) 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 817-156 (toliau – Rangos sutartis) dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo.
4. 2017 m. liepos 4 d. ieškovas ir atsakovė UAB ,,Dividio“ sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį 36 mėnesių laikotarpiui (toliau – Techninės priežiūros sutartis).
5. 2018 m. vasario 22 d. UAB ,,HSC Baltic“ su UAB ,,Engineer“ pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 2018/02/22/002L dėl elektronikos (vidaus ir lauko) įrengimo darbų pagal techninio projekto Elektrotechninę dalį objekte Eivenių g. 2, Kaune, atlikimo. 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimu UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,Engineer“ nuo 2021 m. gruodžio 14 d. nutraukė 2018 m. vasario 22 d. rangos darbų sutartį.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ Rangos sutartyje numatytų darbų nesugebėjo pabaigti, tarp šalių kilo ginčas dėl Rangos sutarties vykdymo.
7. 2021 m. birželio 30 d. LSMU ir UAB „HSC Baltic“ sudarė susitarimą dėl Rangos sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo (toliau – ir Taikos susitarimas), kuris buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021.
8. 2021 m. lapkričio 14 d. buvo inicijuotas naujas viešasis pirkimas „Slaugos fakulteto (unik. Nr. 4400-5026-2820) Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimas“ („Slaugos fakulteto darbų užbaigimo pirkimas“), kurio laimėtoju tapo UAB „Autokausta“. LSMU ir UAB ,,Autokausta“ 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė Slaugos fakulteto statybos darbų užbaigimo rangos sutartį, pagal kurią UAB „Autokausta“ įsipareigojo baigti atsakovės UAB „HSC Baltic“ neatliktus Slaugos fakulteto statybos darbus už 3 697 678,64 Eur.
9. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Autokausta“ perėmus statybvietę, paaiškėjo atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atliktų rangos darbų paslėpti trūkumai, kurių nebuvo matyti darbų priėmimo–perdavimo momentu. UAB ,,Autokausta“ informavo ieškovą LSMU apie tai, kad buvusio rangovo įrengti elektros kabeliai yra žemesnės degumo klasės, nei numatyta pagal techninio projekto reikalavimus. Faktiškai įrengti beveik vien Eca degumo klasės kabeliai, greta kurių yra ir Dca degumo klasės kabelių. Antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole analogiškai konstatuota, kad Slaugos fakultete įrengti Dca, Eca ir Fca degumo klasės kabeliai, atlikta jų fotofiksacija, iš kurios matyti, jog įrengti Eca degumo klasės kabeliai neatitinka Rangos sutarties sąlygų.
10. 2022 m. gruodžio 29 d. buvo atlikta statinio Elektrotechnikos darbų ekspertizė (tyrimas), kurios metu nustatyta, kad atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ elektros kabelių įrengimo darbus atliko netinkamai, egzistuoja jų kokybės trūkumai, kurie yra pavojingi. 2023 m. sausio 5 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu antstolis konstatavo elektros kabelių kokybės trūkumus. Ieškovas pažymėjo, kad netinkamos degumo klasės elektros kabelių įrengimas paaiškėjo po Taikos susitarimo sudarymo. Anksčiau tokios informacijos ieškovas neturėjo, nes atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ jos neatskleidė. Priimdamas darbus, ieškovas neturėjo galimybės nustatyti trūkumus, nes šie nebuvo akivaizdūs.
11. Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ (rangovė pagal Rangos sutartį) atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti civilinę bylą dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB „HSC Baltic“. Netenkinus prašymo nutraukti bylą, prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl 541 620,20 Eur priteisimo iš atsakovės.
12. Atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. šalys sudarė Taikos susitarimą, kuriuo nutraukė Rangos sutartį. Prie Taikos susitarimo šalys pridėjo baigtinį Darbų defektų sąrašą. Taikos susitarime šalys konstatavo, jog statybos objektas perduodamas ieškovui su tokiu baigtumu ir tokios būklės, kokia yra Taikos susitarimo sudarymo dieną. Šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ turi pareigą taisyti tik garantiniu terminu atsiradusius defektus. Ieškovas apie defektus atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ neinformavo bei nesuteikė galimybės atsakovei apžiūrėti, o paaiškėjus defektams – juos ištaisyti, kaip tą numato Taikos susitarimas ir Rangos sutartis.
13. Atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atsiliepime pažymėta, kad ieškinys yra pareikštas dėl darbų, kurie atlikti 2018–2020 m. ir kurie buvo priimti tiek techninės priežiūros vadovo, tiek paties ieškovo. Ieškinyje nurodyti tariami defektai atsirado iki Taikos susitarimo sudarymo, jie nėra garantiniai. Pagal Taikos susitarimą visą atsakomybę dėl tokių defektų prisiėmė pats ieškovas. Taikos susitarimo nuostatos riboja LSMU teisę reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tuo labiau – dėl defektų. Ieškovas gali reikšti pretenzijas tik dėl defektų tų darbų, kurie nurodyti prie Taikos susitarimo pridėtame Darbų defektų sąraše.
14. Atsakovė SIA RE&RE atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai kartu su UAB ,,HSC Baltic“ laimėjus ieškovo organizuotą viešąjį pirkimą ir sudarius Rangos sutartį, rangovės pasiskirstė darbus. Elektros kabelių įrengimo darbų SIA RE&RE neatliko, šie darbai buvo pavesti atsakovei UAB ,,HSC Baltic“.
15. Atsakovė UAB ,,Dividio“ – objekto statybos darbų techninis prižiūrėtojas – atsiliepime į ieškinį prašė atmesti LSMU ieškinį jos atžvilgiu. Atsakovė UAB „Dividio“ paaiškino, kad ieškovo pateikto rangovams statybos techninio projekto Elektrotechninėje ir Elektroninių ryšių dalyse nurodyta, jog turi būti montuojami elektros kabeliai su PVC danga. Objekte dirbusi rangovė UAB „HSC Baltic“, ruošdama darbo projektą dėl elektros kabelių montavimo, veikė Rangos sutartyje numatytose ribose, t. y. darbo projektą rengė pagal ieškovo pateiktą techninę užduotį ir techninį projektą, kurių negalėjo keisti. Visi objekte panaudoti elektros kabeliai buvo tinkamos degumo klasės, jie buvo parinkti, tiesiami ir instaliuojami laikantis ieškovo pateikto techninio projekto bei visų numatytų norminių teisės aktų reikalavimų.
16. Atsakovė UAB „Dividio“ taip pat aiškino, kad iš UAB „Ekspertika“ specialistų atlikto įvertinimo ir antstolio sudaryto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog, siekiant pamatyti elektros kabelių žymėjimą, nereikėjo atlikti papildomų ardymo ar griovimo darbų, atlikinėti tyrimų ir pan. Visi ant kabelių esantys žymėjimai matomi vizualiai be jokio papildomo tyrimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodyti tariami elektros kabelių degumo klasės neatitikimai negali būti pripažįstami paslėptais darbų trūkumais. Ieškovas nenurodė neteisėtų techninio prižiūrėtojo veiksmų, o jų nesant, – nėra ir priežastinio ryšio tarp galimų techninio prižiūrėtojo veiksmų ir žalos.
17. Trečiasis asmuo UAB ,,Engineer“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad statybos objekte jis veikė kaip subrangovas, atlikęs dalį darbų, susijusių su elektrotechnikos dalimi. Darbai objekte atlikti laikantis teisės aktų ir techninio projekto reikalavimų. Darbus tikrino ir priėmė pats ieškovas, o jų atitiktį teisės aktų ir techninio projekto reikalavimams patvirtino statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Dividio“.
18. Trečiasis asmuo UAB „Engineer“ paaiškino, kad techninio projekto rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakcija, tačiau iki kabelių montavimo darbų pradžios, t. y. 2017 m. gegužės 22 d., jau buvo patvirtinta nauja Elektros įrenginių įrengimo taisyklių redakcija (2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-125 patvirtinta Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.). Abiejų redakcijų Taisyklėse yra 1 priedo 6 lentelė, kurioje reglamentuotas elektros laidų ir kabelių degumas patalpose pagal gaisrinės saugos reikalavimus. Abiejų redakcijų Taisyklių 6 lentelėje elektros kabelių degumo klasifikavimas ir jo pagrindas skiriasi. Pagal ginčui aktualios Taisyklių redakcijos 7 priedą kabelių degumo klasė yra nustatoma bandymais. Elektros kabelis, kuris atitinka Eca degumo klasės standartą pagal 2017 m. Taisyklių redakciją, savaime negali būti laikomas tik Eca standartą atitinkančiu kabeliu pagal 2012 m. Taisyklių redakciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį solidariai atsakovei UAB „HSC Baltic“ ir atsakovei SIA „RE&RE“ dėl 541 620,20 Eur nuostolių priteisimo. Teismas atmetė ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovei UAB „Dividio“, solidariai atsakovei UAB „HSC Baltic“ ir atsakovei SIA „RE&RE“ dėl 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.
20. Pasisakydamas dėl atsakovėms UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ (darbų rangovėms) pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad šalys pasirašė Taikos susitarimą dėl įsipareigojimų pasibaigimo pagal 2017 m. balandžio 24 d. Rangos darbų sutartį. Taikos susitarimu, patvirtintu teismo nutartimi, šalys abipusių nuolaidų ir derybų keliu išsprendė kilusį ginčą dėl Rangos sutarties vykdymo, aiškiai apsibrėžė atsakomybės ribas ir viena kitos atžvilgiu atsisakė visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal Taikos susitarimą, iš susitarimo ar dėl susitarimo ir jo vykdymo, išskyrus aiškiai nurodytus Taikos susitarimo 10 punkte. Remdamasis šia aplinkybe, teismas nusprendė, kad tokiu būdu buvo iš esmės išspręstas ir ginčas dėl ieškovo galimų (būsimų) nuostolių, kildinamų dėl darbų defektų ar trūkumų pagal Rangos sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas negalėjo nematyti ir matė užrašus ant elektros kabelių, tiek priimdamas darbą, tiek sudarydamas Taikos susitarimą. Teismas nusprendė turįs pagrindą konstatuoti, kad šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus Taikos susitarimą. Padaręs tokią išvadą, teismas civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą atsakovėms UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ nutraukė Lietuvos Respublikos (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
21. Teismas nurodė, jog egzistuoja ir pagrindas atmesti ieškovo ieškinį atsakovėms UAB HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“. Teismas padarė išvadą, kad: 1) ieškovas neįrodė teisės remtis trūkumų faktu, nes pagal pobūdį ieškovo nurodyti trūkumai (vykdydama darbus atsakovė UAB „HSC Baltic“ naudojo elektros kabelius, neatitinkančius nustatytų degumo klasės reikalavimų) priskirtini prie akivaizdžių trūkumų, tad ieškovas turėjo visas galimybes tokius trūkumus nurodyti darbų perdavimo ir priėmimo akte, taip pat pasirašant Taikos susitarimą); 2) ieškovas neįrodė, jog atsakovės įrengė prastesnės degumo klasės elektros kabelius; 3) ieškovas neįrodė teisės reikalauti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nes nebendradarbiavo su atsakovėmis (pagal Rangos sutarties ir Taikos susitarimo sąlygas ieškovas privalėjo kreiptis į atsakoves – rangoves, kad jos savo sąskaita ištaisytų darbų defektus, ir tik iki nurodytos datos nepašalinus defektų, ieškovas įgytų teisę pats ar kitų asmenų pagalba šalinti defektus). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas apie defektus atsakovių neinformavo, nesuteikė joms galimybės apžiūrėti galimus defektus ir juos pašalinti, tačiau su UAB ,,Autokausta“ sudarė papildomą susitarimą dėl netinkamos degumo klasės kabelių trūkumų šalinimo, po to pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti 541 620,20 Eur iš atsakovės UAB „Dividio“ (alternatyvus ieškinio reikalavimas), teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą šiai atsakovei, kaip techniniam prižiūrėtojui, grindė aplinkybe, jog, priimdama darbus, atsakovė nenustatė UAB „HSC Baltic“ įrengtų elektros kabelių neatitikimo techninio projekto reikalavimams. Teismas dar kartą pažymėjo, kad nėra pagrindo įrengtus elektros kabelius pagal jų degumo klasę pripažinti paslėptais darbų trūkumais ar darbais, neatitinkančiais Rangos sutartyje nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui ar jo pasitelktam specialistui neatlikus tyrimų, bandymų, nėra galimybės patvirtinti ieškovo įrodinėjamą esminę aplinkybę, jog įrengti kabeliai pagal degumo klasę neatitinka Rangos sutarties sąlygų. Dėl to atsakingas pats ieškovas, kuris nepranešė rangovei apie tariamus darbų trūkumus, o į teismą su ieškiniu kreipėsi išardęs kabelius ir jų neišsaugojęs, tokiu būdu sunaikindamas galimos teismo ekspertizės objektą.
23. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovei UAB „Dividio“ pagrindų, todėl reikalavimą šiai atsakovei atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliantas taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. protokolinę nutartį, kuria atsisakyta šaukti liudytoju E. P., ir šį klausimą išspręsti iš esmės – šaukti liudytoju E. P., tuo tikslu paskiriant nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Padarius teisės taikymo klaidą ir pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamame sprendime pateikta klaidinga teismo išvada, jog buvo įrengti tinkamos kokybės elektros kabeliai. Byloje įrodyta, kad Rangos sutartimi šalys sutarė, kad bus įrengti ne žemesnės kaip Cca degumo klasės elektros kabeliai, tačiau surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog atsakovės įrengė netinkamos kokybės kabelius.
24.2. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad netinkamos kokybės kabelius leido įrengti ir tuo savo pareigas pažeidė techninis prižiūrėtojas UAB „Dividio“. Atsakovė UAB „Dividio“, pažeisdama savo, kaip techninio prižiūrėtojo, imperatyvias pareigas, atliko neteisėtus veiksmus. Techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus ir ieškovo patirtą žalą sieja priežastinis ryšys, todėl techniniam prižiūrėtojui pareikšti ieškinio reikalavimai atmesti nepagrįstai.
24.3. Skundžiamame sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad netinkamos kokybės kabeliai esą nebuvo paslėptas defektas, o akivaizdus trūkumas, apie kurį ieškovas žinojo ar turėjo žinoti.
24.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Ieškovas yra pateikęs duomenis, kokius statybos darbus įsigijo, siekdamas pašalinti nustatytus atliktų statybos darbų defektus. Ieškovas pateikė su nauja rangove UAB „Autokausta“ sudarytą sutartį, prie kurios pridėta detali sąmata, fiksuojanti perkamus darbus. Ieškovas pateikė atliktų darbų aktus, patvirtinančius, kad susitarimas su nauja rangove buvo visiškai įvykdytas ir visi jame numatyti darbai atlikti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs UAB „Autokausta“ 541 620,20 Eur už darbus. Nuostolių dydis yra tinkamai pagrįstas.
25. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nutraukė bylą atsakovių (rangovių) atžvilgiu pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įvertinęs, kad ginčo objektu esantys darbų defektai pateko į šalių sudaryto Taikos susitarimo, kurį patvirtino teismas, apimtį. Apeliaciniame skunde LSMU šios sprendimo dalies neskundžia, nenurodo nė vieno motyvo dėl bylos nutraukimo minėtu teisiniu pagrindu. Tai reiškia, kad sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi.
25.2. Teismas pagrįstai įvertino, kad pagal Rangos sutarties ir Taikos susitarimo sąlygas neinformavęs atsakovės UAB „HSC Baltic“ apie įrodinėtus defektus, LSMU neįgijo teisės reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų (net jei patyrė jas) atlyginimo, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
25.3. Statybos techninio projekto Elektrotechninėje dalyje buvo numatyti kitokie reikalavimai elektros kabeliams nei Gaisrinėje dalyje. Kaip teisingai pažymėjo teismas, rangovės darbus privalėjo vykdyti pagal techninio projekto sprendinius, įskaitant jo Elektrotechninę dalį, ir savo parengtame darbo projekte negalėjo keisti tų sprendinių. Techninio projekto Elektrotechninėje dalyje buvo įtvirtinta, kad kabeliai turi būti su PVC izoliacija.
26. Atsakovė SIA „RE&RE“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Aplinkybę, kad statybos objekte buvo sumontuoti netinkamos kokybės elektros kabeliai, ieškovas įrodinėja antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, eksperto A. V. paaiškinimais, tačiau tie asmenys ieškovo nurodomas aplinkybes nustatė remdamiesi nuotraukomis ir ant kabelių esančiais užrašais. Natūralu, kad ir ieškovas, priimdamas darbus iš rangovių, galėjo ir privalėjo matyti, kokia degumo klasė nurodyta ant kabelių. Neatlikęs ar netinkamai atlikęs šią pareigą, ieškovas neteko teisės remtis trūkumų faktu.
26.2. Pagal gaisrinės saugos reikalavimus elektros kabelių degumo klasė yra nustatoma bandymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atliktus bandymus, aplinkybė, jog kabeliai neatitinka konkrečios degumo klasės, negali būti laikomas įrodyta.
27. Atsakovė UAB „Dividio“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo netenkinti ieškovo prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytoju E. P.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Vykdydamos darbus, atsakovės (rangovės) vadovavosi ieškovo pateiktame statybos techniniame projekte apibrėžtais reikalavimais.
Techninio projekto Elektrotechninėje dalyje numatyta, kad elektros kabelių gyslų̨ izoliacijos medžiaga – XLPE arba PVC, elektros kabelių apvalkalo medžiaga – PVC, elektros kabeliai turi būti su PVC izoliacija ir PVC apvalkalu. Techninio projekto Elektroninių ryšių dalyje taip pat buvo numatyta, kad elektros kabelis turi būti su dviguba PVC izoliacija. Sumontavus įprastus PVC kabelius (be ugniaatsparinimo dangos), t. y., būtent taip, kaip numatyta ieškovo pateikto techninio projekto Elektrotechninėje ir Elektroninių ryšių dalyse, vėliau kabeliai turėjo būti apsaugoti elektros kabelių priešgaisrine apsauga, kaip tą numatė techninio projekto Elektrotechninės dalies reikalavimai. Kadangi ieškovo sudaryta Rangos sutartis su atsakovėmis buvo nutraukta, objekte sumontuoti įprastų PVC kabelių ugniaatsparinimo darbai nebuvo pabaigti (nebuvo atlikti). Tačiau dėl šios priežasties rangovių ir techninio prižiūrėtojo kaltės nėra ir jų atsakomybės klausimas negali būti keliamas.
27.2. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad UAB „Dividio“ techninę priežiūrą vykdė netinkamai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog statybos darbų techninė priežiūra buvo organizuojama ir darbų atlikimas kontroliuojamas tinkamai.
27.3. Teismas teisingai nurodė, kad tuo metu, kai jau rengė ieškinį, ieškovas sąmoningai neišsaugojo esminių įrodymų byloje – elektros kabelių, todėl negalima nustatyti atsakovių sumontuotų kabelių kiekių ir jų degumo klasės. Esant tokiai aplinkybei, teismas pagrįstai pritaikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisyklę bei padarė išvadą, kad esant apsunkintam įrodinėjimo procesui dėl įrengtų prastesnės (žemesnės) degumo klasės ir (ar) medžiagiškumo (ne varinių, o aliumininių) kabelių, jų kiekių, bet kokie neaiškumai vertintini ieškovo nenaudai.
27.4. Teismo išvada, kad apelianto paminėti darbų trūkumai, įvertinus jų pobūdį bei byloje esančius rašytinius įrodymus, negali būti laikomi paslėptais trūkumais, laikytina motyvuota ir pagrįsta.
28. Trečiasis asmuo UAB ,,Engineer“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Sprendimo dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl rangovėms pareikštų reikalavimų, yra įsiteisėjusi, todėl negali būti keičiama ar naikinama.
28.2. Nei rangovės, nei techninis prižiūrėtojas neturėjo pareigos tikrinti ar vertinti techninio projekto Elektrotechninės dalies sprendinių, jų suderinamumo su techninio projekto Gaisrinės saugos dalimi, o turėjo pareigą darbus atlikti pagal projekto Elektrotechninę dalį, ką ir darė.
28.3. Ieškovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinio materialusis reikalavimas, yra nekonkretūs, prieštaraujantys vienas kitam, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo apibrėžtas apeliacijos ribas.
Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
30. Civilinės bylos pagal ieškovo LSMU apeliacinį skundą nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dieną – 2024 m. balandžio 23 d. buvo gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai su naujais duomenimis – ieškovo atstovų 2024 m. balandžio 11 d. raštu biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) „Gaisrinių tyrimų centras“ bei BĮ „Gaisrinių tyrimų centras“ atsakymu į ieškovo atstovų paklausimą. Pateiktais paaiškinimais ir naujais duomenimis ieškovas siekia pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė klaidingai aiškindamas į bylą pateiktą BĮ „Gaisrinių tyrimų centras“ 2023 m. rugpjūčio mėn. raštą (5 t., b. l. 195), taip pat apeliantas įrodinėja, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčijami kabelių įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs.
31. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
32. Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje, kuri draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Ieškovas teisę į apeliaciją įgyvendino pateikdamas apeliacinį skundą, jame išdėstė visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, skundo pagrindu pradėtas ir vyksta procesas instancinės teismo sprendimo peržiūros tvarka. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas papildomais rašytiniais paaiškinimais ir naujais įrodymais iš esmės pildo, išplečia pateikto apeliacinio skundo turinį, tokiu būdu pažeisdamas CPK 323 straipsnyje įtvirtintą normą.
33. Be to, CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
34. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).
35. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BĮ „Gaisrinių tyrimo centras“ konsultacinį raštą trečiasis asmuo UAB „Engineer“ pateikė kartu su procesiniu dokumentu pirmosios instancijos teisme (5 t., b. l. 195). Bylos šalims, taip pat ir ieškovui, buvo suteikta teisė pasisakyti dėl jo įrodomosios reikšmės. Įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis), be kita ko, nustato pareigą laiku pateikti jų reikalavimų ir (ar) atsikirtimų pagrindą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ieškovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą visus, jo nuomone, aktualius ginčo išnagrinėjimui duomenis pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tai, kad teismas, remdamasis į bylą pateiktų įrodymų visuma (taip pat ir BĮ „Gaisrinių tyrimų centras“ pateikta informacija), nusprendė, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo priimti apelianto teikiamų naujų duomenų, kuriais įrodinėjamas teismo išvadų, be kita ko, paremtų ir BĮ „Gaisrinių tyrimų centras“ pateikta informacija, neteisėtumas ir nesudaro pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto teikiamus rašytinius paaiškinimus bei nepriima jo teikiamų rašytinių duomenų, kaip naujų įrodymų.
Dėl prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją
37. Ieškovas LSMU apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame apklausti liudytoju ieškovo darbuotoją E. P.. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šį asmenį iškviesti liudytoju, nesudarė galimybės jį apklausti, tačiau sprendime akcentavo netinkamą E. P. veikimą priimant atsakovių atliktus darbus. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų geriau atskleisti ginčo esmę bei ištirti reikšmingas bylai aplinkybes.
38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.
39. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvimo. Pirma, apeliantas nenurodo, kokias būtent aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Nors apeliantas prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą sieja su poreikiu teismo posėdyje liudytoju apklausti E. P., tačiau nenurodė, kokias esmines aplinkybes padėtų nustatyti šio liudytojo apklausa. Tik tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė faktinę aplinkybę (kurios ieškovas neneigia), jog ieškovo darbuotojas – statybos inžinierius E. P. dalyvavo priimant atsakovių 2018–2020 m. atliktus darbus, nesudaro išimtinio būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Antra, kaip teisingai pažymėjo atsakovė UAB „HSC Baltic“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovo atstovui į kitą teismo posėdį atvykti su E. P. (teismo posėdžio garso įrašas nuo 12:11 min.), tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo ir į teismo posėdį po paskelbtų pertraukų (posėdis po pertraukų buvo tęsiamas 2023 m. lapkričio 23 ir 27 d., gruodžio 4 d.) atvyko be liudytojo. Ieškovo atstovas prašė iškviesti liudyti E. P. 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, prieš baigiamųjų kalbų paskelbimo stadiją, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį ir pavėluotą prašymo pateikimą, pagrįstai šio prašymo, kaip nesuderinamo su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, netenkino. Trečia, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsamiai išdėstė visas aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus.
41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis procesas byloje turėtų vykti žodinio nagrinėjimo būdu, todėl apelianto prašymai skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir šaukti liudytoju E. P. netenkinami.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
42. Ieškovas vykdė viešąjį pirkimą ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas“ (1 t., b. l. 14–40).
43. Atsakovės UAB ,,HSC Baltic“, veikusios 2016 m. spalio 14 d. Konsorciumo sutarties pagrindu kartu su atsakove SIA ,,RE&RE“, pateiktas pasiūlymas viešajame pirkime paskelbtas laimėjusiu, todėl ieškovas su atsakove UAB ,,HSC Baltic“ 2017 m. balandžio 24 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. P17-156 (1 t., b. l. 79–83). Sutartimi atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ (rangovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus techninėje užduotyje, o užsakovas (ieškovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (Rangos sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiai).
44. 2017 m. liepos 4 d. ieškovas ir atsakovė UAB ,,Dividio“ sudarė statinio – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį 36 mėnesių laikotarpiui (6 t., b. l. 216–221). LSMU ir UAB „Dividio“ 2022 m. birželio 6 d. pasirašė antrą to paties statinio techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį Nr. 2022-P-00503 (6 t., b. l. 222–236), kuri 2023 m. balandžio 6 d. šalių susitarimu buvo nutraukta nuo 2023 m. balandžio 7 d. (6 t., b. l. 244).
45. 2018 m. vasario 22 d. UAB ,,HSC Baltic“ su UAB ,,Engineer“ pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 2018/02/22/002L dėl elektronikos (vidaus ir lauko) įrengimo darbų pagal techninio projekto Elektrotechninę dalį, objekte Eivenių g. 2, Kaunas, atlikimo. 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimu UAB ,,HSC Baltic“ ir UAB ,,Engineer“ nutarė nuo 2021 m. gruodžio 14 d. nutraukti 2018 m. vasario 22 d. rangos darbų sutartį (2 t., b. l. 100–107, 116–117).
46. 2021 m. birželio 30 d. ieškovas LSMU ir atsakovė UAB „HSC Baltic“ sudarė Taikos susitarimą, kuriuo susitarimo šalys, be kita ko, sutarė nutraukti Rangos sutartį. Taikos susitarimas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021. Prie Taikos susitarimo šalys pridėjo baigtinį Darbų defektų sąrašą, konstatuodamos, kad objektas perduodamas su tokiu baigtumu ir tokios būklės, kokia yra Taikos susitarimo sudarymo dieną. Šio susitarimo 9 punkte šalys sutarė, kad atsakovė UAB ,,HSC Baltic“ turi pareigą taisyti tik garantiniu terminu atsiradusius defektus. Šalys taip pat sudarė statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ieškovui buvo grąžintas statybos objektas (atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1–3).
47. Nutraukęs su atsakove UAB ,,HSC Baltic“ sudarytą Rangos sutartį, ieškovas inicijavo naują viešąjį pirkimą „Slaugos fakulteto (unik. Nr. 4400-5026-2820) Eivenių g. 2, Kaunas, rangos darbų ir darbo projekto parengimo (galutinis etapas) pirkimas“, kurį laimėjo UAB „Autokausta“. LSMU ir UAB ,,Autokausta“ 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarė Slaugos fakulteto bazės statybos darbų užbaigimo rangos sutartį.
48. Ieškovo teigimu, kai UAB „Autokausta“ perėmė statybvietę, paaiškėjo atsakovės UAB ,,HSC Baltic“ atliktų rangos darbų paslėpti trūkumai, kurių nebuvo galima matyti darbų priėmimo–perdavimo momentu. UAB ,,Autokausta“ informavo ieškovą apie tai, kad buvusių rangovių įrengti elektros kabeliai yra žemesnės degumo klasės, nei buvo numatyta Rangos sutartyje. Pareikštu ieškiniu ieškovas reikalavo iš atsakovių (rangovių ir techninio prižiūrėtojo) priteisti nuostolių atlyginimą sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu dėl įrengimo kabelių, neatitinkančių techniniame projekte nurodytos degumo klasės reikalavimų.
49. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą rangovėms (pirmuoju ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti iš atsakovių – rangovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur) nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą Taikos susitarimą, kuriame šalys sutarė dėl atsakomybės ribų, t. y. įvardijo, kokie klausimai liko neišspręsti ir dėl kurių gali būti reiškiamas reikalavimas teismine ar neteismine tvarka ateityje. Taikos susitarimo 10 punkte šalys pažymėjo, kad susitaria tik dėl tokių teisių ir pareigų, kurios aiškiai nurodytos šiame susitarime. Be to, Taikos susitarime šalys įvardijo atliktų darbų defektus ir jų ištaisymo terminus (Taikos susitarimo 5 punktas, 1 priedas), pažymėdamos, kad susitarimas niekaip neapriboja LSMU teisių pagal sutartį dėl darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šio susitarimo sudarymo ir apie kuriuos šio susitarimo pasirašymo metu užsakovas rangovo nėra informavęs ar kurie nėra žinomi šio susitarimo sudarymo dieną, tuo pačiu nurodydamos ir ginčytinus klausimus, dėl kurių „neranda“ susitarimo (Taikos susitarimo 10 punktas).
50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taikos susitarimo sąlygas ir padaręs išvadą, kad rangos darbų trūkumai, kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai, buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti priimant darbus, konstatavo, jog šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus Taikos susitarimą. Tuo remdamasis, teismas civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas taip pat nusprendė, kad reikalavimai atsakovėms (rangovėms) yra atmestini, nes ieškovas neįrodė pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš rangovių, t. y. ieškovas nepagrindė, jog atsakovės įrengė žemesnės degumo klasės, nei buvo sutarta Rangos sutartimi, elektros kabelius.
51. Alternatyvų ieškinio reikalavimą (netenkinus pirmojo prašymo, ieškovas prašė priteisti iš techninio prižiūrėtojo – atsakovės UAB „Dividio“ 541 620,20 Eur nuostolių atlyginimą), teismas atmetė padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė sąlygų taikyti atsakovei UAB „Dividio“ sutartinę civilinę atsakomybę.
52. Susipažinusi su ieškovo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija nustatė, kad, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo dalyko (LSMU apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinį), apeliantas iš esmės nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys techniniam prižiūrėtojui – atsakovei UAB „Dividio“. Skunde visiškai neteikiama argumentų, kuriais remiantis būtų reiškiamas nesutikimas su teismo sprendimo dalimi dėl bylos nutraukimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria civilinė byla nutraukta, yra įsiteisėjusi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apibrėžia, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pagal ieškovo apeliacinį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 541 620,20 Eur iš techninio prižiūrėtojo – atsakovės UAB „Dividio“.
Dėl statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės sąlygų
53. Teismų praktikoje išaiškinta, kad techninio prižiūrėtojo atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu jis netinkamai atliko techninę priežiūrą. Skirtingai negu rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti nepakanka įrodyti vien darbų trūkumo faktą. Ieškovas turi pareigą įrodyti ir techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-315-912/2022 41–42 punktai).
54. Tais atvejais, kai statinio statybos techninė priežiūra atliekama sutarties pagrindu, jai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paslaugų sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020 30 punktą).
55. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą.
56. Įsipareigojimas ar neįsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-110/2013).
57. Atsakovė UAB „Dividio“ Techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartimi įsipareigojo teikti ieškovui statinio statybos techninės priežiūros paslaugas „vadovaujantis aktualia Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.09.05:2002 „Statinio techninė priežiūra“ redakcija, aktualiais statybos techninės priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei užsakovo pateiktu statinio projektu, atlikti visų užsakovo statinio projekte nurodytų bendrųjų ir (ar) specialiųjų statinio statybos darbų bendrąją ir (ar) specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą“ (6 t., b. l. 216–220). Vadinasi, Techninės priežiūros sutartimi atsakovė UAB „Dividio“ įsipareigojo pagal teisės aktų reikalavimus ir ieškovo pateiktą techninį statinio projektą atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Tad, sprendžiant dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas turėjo nustatyti, ar ieškovas įrodė, kad techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė (ar nevykdė) statinio statybos rangos darbų techninę priežiūrą ir dėl to buvo patirti ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai.
58. Ieškovas įrodinėja, kad Rangos sutartyje šalys buvo susitarusios, jog atsakovės įrengs ne žemesnės kaip Cca degumo klasės elektros kabelius. Pasak ieškovo, atsakovės veikė neteisėtai ir, ignoruodamos statybos techninio projekto Gaisrinės saugos dalies reikalavimus, įrengė prastesnės degumo klasės kabelius. Ieškovo teigimu, rangovės (atsakovės UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“) pažeidė Rangos sutarties sąlygas, o techninis prižiūrėtojas (atsakovė UAB „Dividio“ nevykdė (netinkamai vykdė) rangovių atliekamų statybos darbų priežiūrą ir neužtikrino, kad statybos objekte rangovės sumontuotų atitinkamas technines savybes turinčius elektros kabelius, todėl kyla ir techninio prižiūrėtojo atsakomybė bei pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
59. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad reikalavimai rangovėms – atsakovėms UAB „HSC Baltic“ bei SIA ,,RE&RE“ atmestini ir dėl to, kad ieškovas neįrodė atsakovių įrengtų kabelių defektų fakto. Nors teismo sprendimo dalis, kuria civilinė byla pagal ieškovo reikalavimus rangovėms yra nutraukta, įsiteisėjo, teisėjų kolegija, vertindama techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimą, toliau pasisakys dėl rangovių veiksmų atitikties Rangos sutarties reikalavimams, tačiau ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovo įrodinėjamu techninio prižiūrėtojo paslaugų netinkamu suteikimu. Nustačius, jog rangovės nepažeidė reikalavimų dėl tam tikrų techninių savybių elektros kabelių įrengimo, negali būti keliamas ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės klausimas dėl netinkamo pareigų vykdymo prižiūrint, kad būtų įrengti nustatytų kokybinių parametrų kabeliai.
60. Sprendžiant byloje aktualų klausimą, svarbu tai, kad viešasis pirkimas („Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos, Eivenių g. 2, Kaune, rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų pirkimas“), iš kurio kilo ginčas, buvo vykdomas pagal UAB „Bendrieji statybų projektai“ parengtą Slaugos fakulteto bazės statybos techninį projektą (t. 1, b. l. 123).
61. Byloje nėra ginčo, kad darbo projektą įsipareigojo parengti rangovė UAB „HSC Baltic“, veikusi konsorciumo sutarties su atsakove SIA „RE&RE“ pagrindu (1 t., b. l. 79).
62. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 6.4 ir 6.19 papunkčiuose apibrėžta projektinės dokumentacijos sudėtis, nurodant, kad techninis ir darbo projektai yra ne atskiri dokumentai, bet to paties projekto etapai. Projekto pagrindiniu (pirmuoju etapu) yra laikomas techninis projektas (kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti), antruoju – darbo projektas, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 punkte nurodyta, kad techninio projekto pagrindu rengiamas darbo projektas. Atitinkamai Rangos sutarties 4 priede „Techninė užduotis“ buvo nurodyta, kad darbo projektas privalo atitikti projekto (techninio projekto) sprendinius (techninės užduoties 2.2 papunktis, 1 t., b. l. 123).
63. Byloje neginčijama, kad rangovių parengtas darbo projektas atitiko techninio projekto sprendinius, tačiau ieškovas teigia, kad atlikdamos darbus rangovės pažeidė Rangos sutartį, t. y. įrengė žemesnės, nei reikalavo Rangos sutartis, degumo klasės elektros kabelius, o techninis prižiūrėtojas neužtikrino tinkamo Rangos sutarties sąlygų laikymosi. Vis dėlto, pažymėtina, kad Rangos sutartis konkrečių reikalavimų statybos objekte naudojamoms medžiagoms nenustatė. Rangos sutartyje parašyta, kad darbų apimtys ir reikalavimai yra nurodyti techninėje užduotyje (Sutarties 1.1 papunktis, 1 t., b. l. 79), kuri reikalavo darbus atlikti pagal ieškovo pateikto techninio projekto sprendinius (1 t., b. l. 123). Šiame kontekste pažymėtina, kad Rangos sutartis numatė, jog būtent užsakovui kyla pareiga perduoti rangovui visus reikalingus dokumentus sutarčiai vykdyti (Rangos sutarties 2.1 papunktis, 1 t., b. l. 86).
64. Ieškovo pateiktame rangovėms techniniame projekte, konkrečiai, jo Elektrotechninėje dalyje (žr. UAB „Dividio“ atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 3) buvo nurodyta, kad elektros kabelių gyslų̨ izoliacijos medžiaga – XLPE arba PVC, elektros kabelių apvalkalo medžiaga – PVC, elektros kabeliai turi būti su PVC izoliacija ir PVC apvalkalu. Techninio projekto Elektroninių ryšių dalyje taip pat numatyta, kad elektros kabelis turi būti su dviguba PVC izoliacija, ne mažesnio nei 4x1 mm2 skerspjūvio ploto kabelis motorizuotų ekranų ir projektoriaus lifto maitinimui, ne mažesnio nei 3x1.5 mm2 skerspjūvio ploto kabelis kitoms reikmėms (UAB „Dividio“ atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).
65. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad rangovė UAB „HSC Baltic“ tiek ruošdama darbo projektą, tiek statybos objekte sumontuodama elektros kabelius su PVC danga, atliko darbus pagal ieškovo iškeltus reikalavimus, laikydamasi ieškovo pateikto techninio projekto (jo dalių) sprendinių.
66. Byloje nustatyta, kad kartu su pirkimo sąlygomis tiekėjams buvo pateiktos ir kitos techninio projekto sudėtinės dalys, tarp jų ir „Gaisrinės saugos dalis (A laida)“, kurioje nurodytos elektros laidų ir kabelių degumo klasės, t. y. nurodyta, kad kabeliai turi būti nedegūs (1 t., b. l. 124). Vadinasi, ieškovo pateiktoje rangovėms techninio projekto dokumentacijoje (projekto dalyse) buvo numatyti skirtingi reikalavimai dėl statybos objekte montuotinų elektros kabelių: techninio projekto Elektrotechninėje dalyje buvo nustatyta, kad elektros kabelių gyslų izoliacijos medžiaga – XLPE arba PVC, elektros kabelių apvalkalo medžiaga – PVC, elektros kabeliai turi būti su PVC izoliacija (t. y. degūs kabeliai); gi techninio projekto Gaisrinės saugos dalyje (A laida) buvo nurodytos atitinkamos elektros laidų ir kabelių degumo klasės, t. y. numatyta, kad statybos objekte gali būti montuojami tik nedegūs kabeliai.
67. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punktu, jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: techninės specifikacijos; aiškinamieji raštai; brėžiniai; sąnaudų kiekių žiniaraščiai.
68. Kaip minėta, techninio projekto Elektrotechninėje dalyje buvo nustatytos elektros laidų ir kabelių techninės specifikacijos (projekto Elektroninių ryšių dalyje nurodyta, kad turi būti montuojami elektros kabeliai su PVC (polivinilchlorido) danga). Taigi laikytina, kad rangovė UAB „HSC Baltic“, ruošdama darbo projektą ir įrengdama objekte elektros kabelius pagal techninio projekto Elektrotechninėje dalyje nustatytas laidų ir kabelių technines specifikacijas, iš esmės laikėsi techninės užduoties ir techninio projekto sprendinių.
69. Be to, remiantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 40 punktu, gaisrinės saugos dalyje pateikiami: <> projekto gaisrinės saugos dalies vadovo parengtos užduotys (specifikacijos) kitų projekto dalių projektiniams sprendiniams rengti. Gaisrinės saugos dalį sudaro, be kita ko, ir techninės specifikacijos. Jose nustatomi techniniai ir kokybės reikalavimai statybos produktams ir statybos (montavimo) darbams. Šiais reikalavimais papildomos atitinkamų projekto dalių techninės specifikacijos (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41.3 papunktis). Kai rengiama projekto gaisrinės saugos dalis, kitų projekto dalių gaisrinę saugą užtikrinantys projektiniai sprendiniai rengiami vadovaujantis projekto gaisrinės saugos dalies vadovo paruoštomis užduotimis (specifikacijomis) (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktas).
70. Išdėstytų statybos teisės normų turinys leidžia daryti išvadą, kad techninio projekto Gaisrinės saugos dalis skirta būtent techninio projekto (o ne darbo projekto) rengėjui ir nustato gaires kitoms techninio projekto dalims (jų rengimui). Kaip minėta, LSMU Slaugos fakulteto bazės statybos techninį projektą parengė UAB „Bendrieji statybų projektai“, o rangovių parengtas darbo projektas neturėjo prieštarauti techniniam projektui. Atsižvelgiant į pirmiau apibrėžtą projektinės dokumentacijos hierarchiją (dokumentų viršenybę) (nutarties 67 punktas), rangovėms statybos objekte įrengus techninio projekto Elektrotechninės dalies reikalavimus atitinkančius elektros kabelius, pripažintina, kad elektros kabeliai buvo įrengti laikantis Rangos sutarties sąlygų ir ieškovo pateikto rangovėms techninio projekto sprendinių. Ieškovas, perdavęs atsakovėms vykdyti techninį projektą kartu su technine užduotimi, turi prisiimti atsakomybę už visus techninio projekto sprendinius, įskaitant jame numatytus reikalavimus elektros kabelių techniniams ir eksploataciniams parametrams.
71. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų.
72. Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu pripažinus, kad rangovės elektros kabelių įrengimo darbus atliko laikantis techninio projekto sprendinių, bei nustačius, jog ieškovas techninio prižiūrėtojo kontrolinės veiklos tariamą neteisėtumą sieja išimtinai su netinkamos degumo klasės elektros kabelių įrengimu statybos objekte, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Dividio“ (techninio prižiūrėtojo) netinkamo paslaugų (statybos darbų, įskaitant elektros kabelių įrengimą, techninės priežiūros) suteikimo fakto pagal ieškovą ir šią atsakovę siejusią Techninės priežiūros sutartį.
73. Teisėjų kolegija dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiantis tvirtinama, kad netinkamų kabelių įrengimas buvo paslėptas darbų trūkumas, jog statybos objekte buvo įrengti žemesnės degumo klasės, nei nustatytos Taisyklėse (pagal 2017 m. redakciją), elektros kabeliai, iš esmės nepasisako, nes, nustačius, kad elektros kabeliai statybos objekte buvo įrengti laikantis techninio projekto sprendinių, tokių argumentų vertinimas neturi reikšmės teisiniam ginčo išsprendimo rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
74. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos dalyvio – techninio prižiūrėtojo atsakomybės sąlygas, padarė teisingą išvadą, jog ginčo statybos objekte elektros kabeliai buvo sumontuoti laikantis ieškovo perduoto atsakovėms vykdyti techninio projekto sprendinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Dividio“ statybos darbų techninės priežiūros paslaugas teikė netinkamai. Neįrodžius sąlygų atsakovės UAB „Dividio“ sutartinei atsakomybei taikyti egzistavimo, ieškinys jos atžvilgiu atmestas pagrįstai. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl šalių ginčo, todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
75. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovėms ir jų pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui UAB „Engineer“ iš ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB „Dividio“ prašo priteisti 2 420 Eur išlaidas, kurias sudaro advokatui sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; atsakovė UAB „HSC Baltic“ pateikė prašymą atlyginti 6 497,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovė SIA ,,RE&RE“ nurodė patyrusi 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiasis asmuo UAB ,,Engineer“ – 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas.
76. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktį rekomenduojama maksimali priteistina užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3). Kadangi atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ bei trečiojo asmens UAB ,,Engineer“ prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą maksimalų užmokesčio dydį, o nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo rekomenduojamo maksimalaus dydžio, atsakovėms UAB „HSC Baltic“ ir SIA ,,RE&RE“ bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 2 743 Eur. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo analizė, advokato susitikimai su klientu dėl pozicijos aptarimo ir bylinėjimosi strategijos derinimo vertintini kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo stadijos sudėtiniai elementai, nes tokio procesinio dokumento nėra galimybės tinkamai parengti nesusipažinus su apelianto pateiktu procesiniu dokumentu, neaptarus pozicijos su klientu. Nurodyti veiksmai Rekomendacijų kontekste vertintini kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, kuriam taikomas vienas užmokesčio už advokato teisinę pagalbą įkainis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,HSC Baltic“, juridinio asmens kodas 300130281, 2 743 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, atsakovei SIA ,,RE&RE“, juridinio asmens kodas 40003112106, 2 743 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dividio“, juridinio asmens kodas 302324541, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, juridinio asmens kodas 302536989, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Engineer“, juridinio asmens kodas 123327599, 2 743 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Žilvinas Terebeiza