Administracinė byla Nr. eI3-691-1066/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02289-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 32; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. P.,
Atsakovo atstovui R. D., ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ‚KMT“ skundą atsakovei VšĮ Verslo paramos agentūrai, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja UAB „KMT“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas, Sprendimas) ; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
2.1. Sprendimu konstatuota, kad Pareiškėjas, vykdydamas Projektą, tariamai pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau tekste – ir PAFT, Taisyklės), 457-459 p. ir 460.8 p. nuostatas, dėl kuriuo Pareiškėjui taikytina 25 procentų korekcija nuo Projekto pirkimo sutarties vertės, t.y. 909.708,44 € dalis pripažinta netinkama finansuoti ir Pareiškėjo reikalaujama grąžinti 322.965,23 € sumą.
2.2. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. svetainėje www.esinvesticiios.lt paskelbė kvietimą dalyvauti pirkime „Specialiosios paskirties transporto priemonių serviso paslaugų plėtra“ (toliau tekste – ir Pirkimas). Pirkimas buvo iš dalies finansuojamas Projekto lėšomis. 2016 m. gegužės 25 d. su pirkimo laimėtoju buvo sudaryta sutartis Nr. 20160525-1.
2.3. Pareiškėjas apie planuojamus atlikti techninio projekto neesminius pakeitimus informavo LVPA. LVPA 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) „Dėl techninio projekto pakeitimo“ ir 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. R4-4616(15.3.5-4) „Dėl projekto Specialiosios paskirties transporto priemonių serviso paslaugų plėtra“ pritarė Pareiškėjo pateiktiems techninio projekto pakeitimams. Gavus visus reikiamus pritarimus, sutarties vykdymas buvo užbaigtas, Projektas buvo pilnutinai įgyvendintas.
2.4. 2018 m. spalio mėnesį Pareiškėjas gavo LVPA pranešimą, kuriuo Pareiškėjui pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau tekste - VK) pastebėjimai dėl atlikto Pirkimo: kvietime dalyvauti pirkime nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos medžiagos, taip neužtikrindama vienodo požiūrio ir skaidrumo principų (tariamas Taisyklių 457459 p. pažeidimas); pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, nesilaikydamas sutarties 13.1 p. reikalavimų, pakeitė esmines sutarties sąlygas ir dėl to atsirado Taisyklių 460.8.1 p.- 460.8.3 p. numatytos aplinkybės (tariamas Taisyklių 460.8 p. pažeidimas). LVPA atliko pažeidimo tyrimą, atsiuntė sprendimo dėl pažeidimo projektą ir jame laikėsi pozicijos, kad pažeidimai nepadaryti. Šį projektą derinant su Valstybės kontrole, LVPA pozicija pasikeitė ir skundžiamu sprendimu pritaikė 25 procentų korekciją, dėl ko pareiškėjai reikia grąžinti 322 965,23 Eur sumą.
2.5. Dėl kvietimo dalyvauti pirkime:
2.5.1. Pareiškėja yra ne perkančioji organizacija. Pirkimui taikomi PAFT 457-459 punktai. PAFT 457 punktas nustato, kad 459 punktas numato, kad pirkimai turi būti vykdomi vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais, taip pat PAFT reikalavimais. Rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (OL 2006 C 179, p. 2), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas - vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas _ finansavimo lėšas. Taisyklių 458 p. numatyta, kad skelbimai apie pirkimą pateikiami DMS. 459 punktas nustato, kad Ne perkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime pateikia (nurodo) pasiūlymams parengti būtiną informaciją: pirkimo būdą (konkursas arba derybos), pasiūlymų teikimo terminą ir reikalavimus, pirkimo objekto apibūdinimą, kvalifikacijos reikalavimus ir jų įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami), informaciją apie pasiūlymų vertinimą, pasirinktinai nurodydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba mažiausios kainos kriterijų, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir (ar) derėjimosi tvarką, apie pagrindines pirkimo sutarties sąlygas (prekių patiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus, kainodaros taisykles, atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo tvarką, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (jei keliami), jei reikia, - kitas sąlygas.
2.5.2. Pažeidimas konstatuotas dėl to, kad svetainėje www.esinvesticiios.lt pareiškėjas nurodė tik pirkimo objektą ir kontaktinius duomenis, dėl ko pareiškėjas tariamai neužtikrino visiems galimiems tiekėjams vienodų sąlygų gauti informaciją. Taisyklių nuostatos nedraudžia Pareiškėjui nurodyti, kad papildoma informacija ir detalios pirkimo sąlygos (techninis projektas) potencialiems tiekėjams teikiami el. paštu, pagal jų prašymą. Svetainė www.esinvesticijos.lt yra techniškai ribota, nes yra tii vienas laukas dokumentų įkėlimui, galima įkelti tik 1 dokumentą, kurio formatai yra PDF, DOC, DOCX, XLSX, XLS, PPTX, PPT, DOT (ZIP ar RAR formatu nėra). Be kita ko, nėra kvietimo pildymo instrukcijos svetainėje www.esinvesticijos.lt. Susipažinę su svetainėje www.esinvesticiios.lt paskelbtais pirkimo duomenimis, potencialūs tiekėjai kreipėsi į Pareiškėją el. paštu dėl Pirkimu perkamo objekto techninės specifikacijos pateikimo ir kiekvienu atveju tiekėjams buvo patiekta visa jų pageidaujama informacija. Vienodo požiūrio ar skaidrumo principai nebuvo pažeisti, nei vienam potencialiam tiekėjui nebuvo suteiktas pranašumas prieš konkurentus.
2.5.3. Svetainėje www.esinvesticiios.lt paskelbto Pirkimo skelbimo turinys buvo suderintas su LVPA. Skelbimas svetainėje www.esinvesticijos.lt buvo paskelbtas tik gavus LVPA pritarimą dėl skelbimo turinio. LVPA buvo pateiktas visas susirašinėjimas su potencialiais tiekėjais dar Pirkimo vykdymo metu, prieš pasirašant sutartį. Jokių pastabų iš LVPA dėl pirkimo konkurso teksto bei susirašinėjimo su tiekėjais turinio Pareiškėjas nėra gavęs.
2.5.4. Pareiškėja nesutinka su Atsakovo Sprendimo 6.3 punkte nurodoma išvada, kad potencialiems tiekėjams atsakęs per ne vienodą laiką, iškreipė pasiūlymams pateikti planuojamą laiką ir konkurenciją. Atsakymai buvo pateikti per mažiausiai įmanomą laiką, nedelsiant po to, kai pastebėdavo apie paklausimą, pareiškėjas nebuvo suinteresuotas neatsakyti ar teikti kam nors pirmenybę. Tai, jog penkiems tiekėjams iš devyniolikos Pirkimo dokumentai nebuvo pateikti tą pačią dieną, kai buvo gauti šių tiekėjų prašymai, niekaip nesuponavo lygiateisiškumo, nediskriminavo bei skaidrumo principų pažeidimo bei neužkirto kelio šiems tiekėjams pateikti pasiūlymus Pirkime. Pavyzdžiui, UAB „Litcon“ gavo Pirkimo dokumentus kitą dieną po prašymo pateikimo, tačiau ši aplinkybė niekaip nesutrukdė šiam tiekėjui pateikti pasiūlymo Pirkime. Tik keturi tiekėjai iš devyniolikos pateikė pasiūlymus Pirkime, kas rodo, kad jų apsisprendimą nedalyvauti pirkime lėmė ne sąlygų teikimo būdas, o kitos objektyvios priežastys (pvz., neatitiko kvalifikacijos reikalavimų). Atsakymų potencialiam teikėjui pateikimo laikas neturėjo įtakos dalyvavimui Pirkime, rodo tai, kad kai kurie dalyviai (pvz., UAB „Mitnija“) pasiūlymą pateikė per 25 valandas nuo atsakymo gavimo. Sprendime nurodomas UAB „Virtualūs namai“ pavyzdys, kai šiam tiekėjui atsakymas el. paštu pateiktas praėjus dviem paroms, neturi reikšmės sprendžiant dėl šio tiekėjo galimybės suformuoti pasiūlymą Pirkime, nes tiekėjas pasiūlymui suformuoti turėjo 6 dienas.
2.5.5. Nesutinka su Atsakovo Sprendimo 6.5 punkte nurodoma išvada, kad iš Pirkėjo LVPA pateiktų dokumentų apskritai negalima vertinti, ar tikrai į Pareiškėją kreipėsi tik 19 tiekėjų ir ar tikrai jiems visiems buvo pateikta prašoma papildoma Pirkimo dokumentacija. Toks LVPA samprotavimas yra nelogiškas ir nepagrįstas neginčijamais ir objektyviais duomenimis.
2.6. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo:
2.6.1. Nesutinka su LVPA išvada, kad įgyvendinant su Pirkimo laimėtoju sudarytą sutartį, tariamai buvo padaryti esminiai sutarties sąlygų pakeitimai, kas lėmė Taisyklių 460.8.1 p. - 460.8.3 p. numatytų aplinkybių atsiradimą. Projekto vykdymo eigoje padarytos techninės korekcijos negali būti laikomos esminiais sutarties sąlygų pakeitimais, o dėl tokių pakeitimų nei viena iš Taisyklių 460.8.1 p. - 460.8.3 p. numatytų aplinkybių neatsirado ir negalėjo atsirasti. LVPA vertinimu, Pirkimo objektas yra statybos darbai pagal parengtą techninį projektą, todėl keičiant techninį projektą tariamai yra keičiamas ir pats pirkimo objektas. Kadangi Pirkimo objektas yra statybos darbai, techninio projekto pakeitimas nereiškia ir negali reikšti pirkimo objekto pakeitimo.
2.6.2. Projekto vykdymo eigoje padaryti pakeitimai nebuvo esminiai. Esminio projekto sutarties pakeitimo sąvoką nustato Taisyklių 177, 178 punktai. Buvo atlikti tik pastatų šildymo sistemos ir stogo dangos pakeitimai, kurie nėra ir negali būti laikomi esminiais, nes dėl atliktų pakeitimų nepasikeitė nei pirkimo objektas, nei esminiai pirkimo objekto parametrai, nei pirkimo kaina, projekto įgyvendinimo laikotarpis nebuvo pratęstas, nebuvo sumažintos stebėsenos rodiklių reikšmės, nebuvo keičiama projekto veikla, projekto vykdytojo teisės ir pareigos nebuvo perleistos kitam asmeniui, projekto sąmata nepadidėjo.
2.6.3. Visi atlikti pakeitimai buvo tinkamai Taisyklių nustatyta tvarka suderinti su LVPA. LVPA 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) „Dėl techninio projekto pakeitimo“ ir 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. R4-4616(15.3.5-4) „Dėl projekto Specialiosios paskirties transporto priemonių serviso paslaugų plėtra“ pritarė Pareiškėjo pateiktiems techninio projekto pakeitimams. Įgyvendinus projektą finansuojamos sumos sumažinimas beveik milijono eurų suma yra akivaizdžiai neprotinga ir neproporcinga.
2.6.4. Taip pat nebuvo pažeisti Taisyklių 460.8 punkto reikalavimai. Taisyklių 460.8 p. nustato, kad „Ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jeigu: 1) jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams; 2) jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, dėl kurių, jeigu jos būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, laimėjusiu pasiūlymu galėtų būti pripažintas kito, nei pasirinktas, tiekėjo pasiūlymas;3) pirkimo objektas yra pakeičiamas taip, kad į keičiamą pirkimo sutartį įtraukiamos naujos (papildomos) prekės, paslaugos ar darbai; 4) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose". Nei viena iš nurodytų aplinkybių neatsirado. Pakeitimai nesuteikė galimybės pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems asmenims, nei jame faktiškai dalyvavo pagal pirminį techninį projektą, reikalavimai tiekėjams nesumažėjo. Pakeitimais į pirkimo objektą papildomos prekės, paslaugos ar darbai nebuvo įtraukti - techniniais pakeitimais buvo pakeisti tik pastato šildymo ir stogo dangos sprendimai, t. y. tai nebuvo papildomi sprendimai, o tik ankstesniu sprendimu korekcijos. Pakeitimų ekonominė pusiausvyra pirkimą laimėjusio tiekėjo naudai nepasikeitė, kadangi pirkimo sutarties kaina nepadidėjo. LVPA užsakė ekspertinius vertinimus (Sprendimo 24, 28 punktai), kurių metu jokie neatitikimai ar pažeidimai nebuvo nustatyti. 2017 m. kovo 10 d. ir balandžio 10 d. ekspertinio vertinimo metu nustatyta, jog pateikti techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) patenka į įgyvendinamo projekto darbų vykdymo ribas, 3) nekeičia pirkimo sutarties kainos ir 4) atitinka rinkos kainą“. 2018 m. spalio 5 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. spalio 5 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad atlikti pakeitimai yra: 1) pagrįsti, nes yra neesminiai, nekeičia objekto paskirties, funkcinių savybių ir panašiai bei yra sąlygoti technologinės įrangos išdėstymo ir parinkimo, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės ir projekto lėšos panaudotos racionaliai, 4) nenumatytų darbų ir medžiagų kainos atitinka rinkos kainas, 5) nenumatyti darbai yra būtini ir šalys negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo dėl technologinės įrangos charakteristikų, patalpų išdėstymo ir išplanavimo. 2018 m. gruodžio 18 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. gruodžio 18 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės, 4) darbų ir medžiagų bendra vertė neviršija UAB „Sistela“ numatytos atitinkamų darbų ir medžiagų bendros vertės, 5) atsiradę nenumatyti darbai yra būtini ir šalys šių darbų negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo“; 2019 m. sausio 22 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2019 m. sausio 22 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad keičiamų darbų kainos neviršija statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų (2017.03 kainų lygiu). LVPA 2019 m. kovo 13 d. atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2019 m kovo 13 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad pagal 2017-05-22 projektavimo užduotį atliktų keičiamų darbų kainos atitinka rinkos kainas. VPT 2019 m. vasario 13 d. į LVPA užklausimą atsakė, kad galima atlikti pirkimo sutarties keitimą dėl kito, pirkimo sutartyje nenumatyto atvejo, vadovaujantis tiesiogiai VPĮ 89 str. nuostatomis.
LVPA Sprendimo 40.4 punkte pripažino, kad pakeitimai nėra esminiai statinio projekto pakeitimai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir padaryti pažeidimai nėra esminiai.
LVPA Sprendime yra pripažįstama, kad dėl Pareiškėjo atlikti techninio projekto pakeitimo galutinė pirkimo sutarties kaina nepasikeitė, t. y. atlikti pakeitimai jokios finansinės įtakos nei pirkimą laimėjusiam rangovui, nei Pareiškėjui, nei LVPA, nei ES ar Lietuvos Respublikos biudžetams neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisykliu 315 p. aiškiai ir vienareikšmiškai nustato, jog: „Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktu ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas <...>“.
2.6.5. Sprendimu Pareiškėjas įpareigojamas LVPA grąžinti 322.965,23 € sumą. Tokia suma Pareiškėjo bendrovei yra itin didelė, tokios sumos grąžinimas nulemtu itin didele neigiamą įtaką bendrovės finansinei padėčiai, galimai net ir bendrovės nemokumą. Pareiškėja visus veiksmus atliko derindama su LVPA. LVPA vėlesnis pozicijos pasikeitimas susijęs su tuo, kad Valstybės kontrolė siekė ir darė spaudimą, kad pažeidimai būtų nustatyti nepaisant tikrosios LVPA pozicijos.
2.7. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
3. Atsakovė LVPA pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK) 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-(80-4981 )-805 pateikė tarpinių audito rezultatus, tarp kurių buvo pastebėjimas EX.46 (toliau - EX.46). EX.46 nurodyta, kad UAB „KMT“ nesilaikė kvietimo paskelbimo ir esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos
3.2. PAFT 457 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojai, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus (toliau – ir NPO), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais principais, tarp jų - nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Projektų taisyklių 458 punkte nustatyta, kad kvietimas dalyvauti pirkime (toliau – ir KDP) adresuojamas nenustatytam asmenų skaičiui ir paskelbiamas svetainėje vvvvw.esinvesticiios.lt.
3.2. PAFT 459 punkte nustatyta, kad NPO KDP pateikia pasiūlymams parengti būtiną informaciją: pirkimo būdą, pasiūlymų teikimo terminą ir reikalavimus, pirkimo objekto apibūdinimą, kvalifikacijos reikalavimus ir kitą 459 punkte nurodytą informaciją. Taisyklių 460.8 papunktyje nustatyta, kad NPO, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarties sąlygų, jeigu dėl pakeitimų atsiranda Projektų taisyklių 460.8.1- 460.8.3 papunkčiuose numatytos aplinkybės. Vadovaujantis 2016 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. 20160525-1 (toliau – ir Pirkimo sutartis) 13.1 punktu, atlikti sutarties keitimus, būtinus sutartyje numatytiems tikslams pasiekti, galima tik esant būtinybei dėl nenumatytų aplinkybių, atsiradusių vykdant darbus pagal pirminę sutartį. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad: 1) NPO, vykdydama pirkimą, paskelbusi KDP, nepateikė visos pasiūlymams parengti būtinos informacijos, taip neužtikrindama vienodo požiūrio ir skaidrumo principų; 2) pirkimo sutarties įgyvendinimo metu, NPO, nesilaikydama pirkimo sutarties 13.1 punkto reikalavimų, pakeitė esmines sutarties sąlygas (2016 m. liepos 21 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. pasirašytos naujos projektavimo užduotys, kuriomis buvo atlikti esminiai techninio projekto, kuris yra vykusio konkurso ir pasirašytos pirkimo sutarties sudėtine dalimi, keitimai (pakeista šildymo sistema ir stogo danga, perprojektuota serviso pastato stogo konstrukcija, atsisakyta orinių šildytuvų ir fasado žaliuzių, suvienodinti pamatų poliai, pakeisti pastato bendrieji rodikliai ir kt.) ir dėl to atsirado Projektų taisyklių 460.8.1-160.8.3 papunkčiuose numatytos aplinkybė. Remiantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo bei jų 1 ir 22 p., dėl KDP ir esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos nesilaikymo taikytina 25 proc. pirkimo sutarties vertės.
3.3. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija atlieka šias aktualias funkcijas: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padalytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui".
3.4. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 Europos Komisija atlieka finansines pataisas, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė (85 straipsnis). Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato Taisyklės.
3.5. LVPA galutinį sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, jog pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (LVAT2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-857/14).
3.6. Dėl pažeidimo skelbiant KDP:
3.6.1. Pareiškėjas pažeidė nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principus, nes pavyzdžiui, pateikdamas konkurso sąlygas per 5 min. (UAB „Autokausta” atveju), Pareiškėjas suteikė konkurencinį pranašumą šiam tiekėjui prieš kitus tiekėjus, kuriems konkurso sąlygos buvo pateiktos per 2 paras (UAB „Virtualūs namai” pasiūlymo iš viso nepateikė); Pareiškėjui nebuvo jokių apribojimų visą KDP reikalingą informaciją paskelbti www.esinvesticiios.lt svetainėje (įkeltame KDP dokumente galėjo būti nuoroda, kuri būtų visiems viešai prieinama); š Projekto dokumentacijos, nėra aišku, ar iš tiesų buvo tik 19 tiekėjų; KDP visos informacijos nepaskelbimas www.esinvesticijos.lt svetainėje jau yra atgrasanti priemonė, nes potencialūs tiekėjai turi atlikti papildomus veiksmus (kreiptis į NPO), ir laukti NPO atsakymo, kuris kaip matyti iš turimų duomenų, gali užtrukti ir iki dviejų parų (paminėtina ir tai, kad pasiūlymams pateikti skirta 10 dienų, iš kurių UAB „Virtualūs namai“ atveju 2 dienas tiekėjas laukė NPO atsakymo).
3.6.2. iš Projekto dokumentacijos, nėra aišku, ar iš tiesų buvo tik 19 tiekėjų. KDP visos informacijos nepaskelbimas www.esinvesticijos.lt svetainėje jau yra atgrasanti priemonė, nes potencialūs tiekėjai turi atlikti papildomus veiksmus (kreiptis į NPO), ir laukti NPO atsakymo, kuris kaip matyti iš turimų duomenų, gali užtrukti ir iki dviejų parų (paminėtina ir tai, kad pasiūlymams pateikti skirta 10 dienų, iš kurių UAB „Virtualūs namai“ atveju 2 dienas tiekėjas laukė NPO atsakymo).
3.7. Dėl pažeidimo atliekant rangos darbus:
3.7.1. įvykdyti pirkimo sutarties pakeitimai neatitinka Pirkimo sutarties 13.1 punkto, kadangi darbai buvo keičiami ne dėl nenumatytų aplinkybių, be to, buvo nustatyta, jog pakeisti darbai (pavyzdžiui, šildymo sistemos keitimas) nebuvo būtini ir Pareiškėjas, elgdamasi protingai ir atsakingai, galėjo juos numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo. todėl buvo prieita išvados, kad, jei šie pakeitimai būtų atlikti iki pirkimo dokumentų paskelbimo, pirkime galėjo dalyvauti ir kiti tiekėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiais savo veiksmais (atlikdamas pakeitimus pagal 2016 m. liepos 21 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. projektavimo užduotis) pažeidė Taisyklių 460.8 papunkčio nuostatas.
3.8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pripažino, kad LVPA sutiko su skelbimo apie kvietimą dalyvauti pirkime turiniu, taip pat su techninio projekto pakeitimais, tačiau tai savaime nepaneigia, kad pažeidimas buvo padarytas ir korekcija turi būti taikoma.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė pateikė atsiliepimą į skundą. Paaiškino, kad Valstybės kontrolės audito išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, teisinių pasekmių nesukelia. ....
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas vykdė projektą Nr. 03.3.1-LVPA-LVPA-K-01-0083/01 pagal sutartį su Agentūra. Vykdydamas projektą sudarė 2016 m. gegužės 25 d. statybos darbų pirkimo sutartį Nr. 20160525-1 (Pirkimo sutartis). Valstybės kontrolė 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-(80-4981 ) -805 pateikė tarpinius audito rezultatus, tarp kurių buvo pastebėjimas EX.46, kad UAB „KMT“ nesilaikė kvietimo paskelbimo ir esminių pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Remdamasi šiuo pastebėjimu LVPA atliko pažeidimo tyrimą pagal PAFT 25 skirsnį. Atlikus pažeidimo tyrimą buvo priimtas 2019 m. gegužės 16 d. Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01.
5.2. LVPA sprendime konstatavo, kad pareiškėja, nesilaikydama kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo tvarkos, pažeidė PAFT 457 p. nurodytus nediskriminavimo, vienodo požiūrio, skaidrumo principus, nes potencialiems tiekėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos gauti informaciją reikalingą pasiūlymams parengti, nes 1) NPO, nesilaikydama PAFT 458-459 p. reikalavimų, padarė šių principų pažeidimą (pvz., pateikiant konkurso sąlygas per 5 min. (UAB „Autokausta” atvejis”) buvo suteiktas konkurencinis pranašumas prieš kitus tiekėjus, kuriems konkurso sąlygos buvo pateiktos per 2 paras (UAB “Virtualūs namai” (šis potencialus tiekėjas pasiūlymo nepateikė); 2) NPO nebuvo jokių apribojimų visą KDP reikalingą informaciją paskelbti www.esinvesticiios.lt svetainėje (įkeltame KDP dokumente galėjo būti nuoroda, kuri būtų visiems viešai prieinama); 3) iš Projekto dokumentacijos, nėra aišku, ar iš tiesų buvo tik 19 tiekėjų; 4) KDP nepaskelbimas www.esinvesticiios.lt jau yra atgrasanti priemonė, nes potencialūs tiekėjai turi atlikti papildomus veiksmus (kreiptis į NPO), ir laukti NPO atsakymo, kuris matyti iš pateiktų dokumentų, gali užtrukti ir iki dviejų parų (paminėtina ir tai, kad pasiūlymams pateikti skirta 10 dienų, iš kurių UAB „Virtualūs namai“ atveju 2 dienas tiekėjas laukė PO atsakymo). LVPA vertino, kad dėl šio pažeidimo finansinio poveiki apskaičiuoti neįmanoma ir pagal PAFT 7 priedo 6 punktą taikytinos Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir 2013 m. Gairės). LVPA laikėsi pozicijos, kad buvo suteiktas konkurencinis pranašumas ir potencialūs tiekėjai buvo atgrasyti, kas daro pažeidimo pobūdį sunkiu (kaip numatyta 2013 m. Gairių priedo 1.3 poskirsnyje). LVPA rėmėsi 2013 m. Gairių priedo 1.1 poskirsnio nuostata, kad 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rūšys, o kiti tame skirsnyje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis“, taikė 2013 m. Gairių priedo 2.1 lentelės 1 punkto pažeidimo rūšiai „Nėra skelbimo apie pirkimą“ numatytą 25 proc. korekciją, kuri taikoma, kai skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas nacionaliniu lygmeniu (pagal nacionalinės teisės aktus arba susijusias taisykles) arba laikytasi pagrindinių skelbimo apie pirkimą standartų.
5.3. LVPA skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėja pagal pirkimo sutartį buvo sutarusi dėl statinio (transporto priemonių serviso) statybos pagal techninį projektą. Kadangi techninis projektas apibūdina prikimo objektą, LVPA laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sutarties vykdymo eigoje pakeitus techninį projektą buvo pakeistas pirkimo objektas. LVPA, įvertinusi Projekto vykdytojo informaciją, atliko ekspertinį vertinimą (2018 m. kovo 18 d.), kuris patvirtino, kad bendra pirkimo sutarties Pakeičiamų darbų vertė yra 389.760,86 Eur be PVM arba 10,45 proc. pirkimo sutarties vertės. LVPA vertino, kad Pirkimo sutartis pasirašyta 2016 m. gegužės 25 d. o užduotis techninio projekto korektūrai pateikta 2016 m. liepos 21 d., taigi per šį laiką nei nenumatytų aplinkybių, nei būtinybės keisti techninį projektą nebuvo. Skundžiamame sprendime LVPA konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 17-03/14 (LVPA atsiliepimo priedas) ir 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 03/27 ir 2017 m. balandžio 7 d. per DMS pateikė informaciją dėl techninio projekto pakeitimo (pagal 2016 m. liepos 21 d. projektavimo užduotis, paaiškinimus, projekto dalinės ekspertizės aktus) - buvo patikslinti techninio projekto sprendiniai ir parengta techninio projekto A laida. Šiuose paaiškinimuose numatyta, kad numatoma keisti šildymo sistemą – vietoje įprasto radiatorinio pasirinktas grindinis šildymas, nes yra efektyvesnis ir geriau atitinka pareiškėjo poreikius. Taip pat numatyta keisti stogo dangą – iš prilydytos į skardinę dėl geresnių ekploatavimo savybių. LVPA, įvertinusi Projekto vykdytojo pateiktą informaciją bei atlikusi ekspertinį vertinimą (2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. pasirašyti eksperto išvados lapai), 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) pritarė techninio projekto sprendinių pakeitimams. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, jog pateikti techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) patenka į įgyvendinamo projekto darbų vykdymo ribas. 3) nekeičia pirkimo sutarties kainos ir 4) atitinka rinkos kainą. 2018 m. spalio 5 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. spalio 5 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad atlikti pakeitimai yra: 1) pagrįsti, nes yra neesminiai, nekeičia objekto paskirties, funkcinių savybių ir panašiai bei yra sąlygoti technologinės įrangos išdėstymo ir parinkimo, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės ir projekto lėšos panaudotos racionaliai. 4) nenumatytu darbų ir medžiagų kainos atitinka rinkos kainas, 5) nenumatyti darbai yra būtini ir šalys negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo dėl technologinės įrangos charakteristikų, patalpų išdėstymo ir išplanavimo. 2018 m. gruodžio 18 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. gruodžio 18 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės, 4) darbų ir medžiagų bendra vertė neviršija UAB „Sistela“ numatytos atitinkamų darbų ir medžiagų bendros vertės, 5) atsiradę nenumatyti darbai yra būtini ir šalys šių darbų negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo. LVPA skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 07/18-01 ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 08/10-01 pateikė informaciją dėl techninio projekto pakeitimo (2017 m. gegužės 22 d. projektavimo užduotis, paaiškinimus, projekto dalinės ekspertizės aktus). Šiuo atveju patikslinti techninio projekto sprendimai ir parengta techninio projekto B laida. Papildomai Projekto vykdytojas 2019 m. sausio 19 d. per DMS pateikė lokalines sąmatas. LVPA, vertindama pareiškėjo pateiktą informaciją, atliko ekspertinį vertinimą (2017 m. rugsėjo 14 d. pasirašytas eksperto išvados lapas). Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, jog pateikti techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) patenka į įgyvendinamo projekto darbų vykdymo ribas, 3) papildomų darbų vertė yra didesnė už atsisakomų darbų vertę 11 490.80 Eur be PVM (pirkimo sutarties mokėjimų srautų grafike suma apmokėjimui po atliktų pakeitimų — nepasikeitė, t. y. išliko 3 699 999,95 Eur be PVM) ir 4) atitinka rinkos kainą. LVPA 2017 m. rugsėjo 26 raštu Nr. R4-4616 (15.3.5-4) pritarė techninio projekto sprendinių pakeitimams. 2019 m. sausio 22 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2019 m. sausio 22 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad keičiamų darbų kainos neviršija statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų (2017 m. kovo mėn. kainų lygiu). Visgi LVPA skundžiamame sprendime laikėsi pozicijos, kad atlikti techninio projekto pakeitimai neatitinka Pirkimo sutarties 13.1 punkto reikalavimų, t. y. jie nebuvo būtini sutarčiai įvykdyti ir galėjo būti iš anksto numatyti. LVPA vertino, kad pareiškėja, atlikdama pakeitimus pagal 2016 m. liepos 21 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. projektavimo užduotis, atliko esminius pirkimo sutarties keitimus dėl NPO besikeičiančių norų, taip pat, kad jei šie pakeitimai būtų atlikti iki pirkimo dokumentų paskelbimo, pirkime galėjo dalyvauti ir kiti tiekėjai. LVPA taikė 2013 m. Gairių priedo 2.3 lentelės 22 p. pažeidimo rūšiai „Iš esmės pakeisti skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nustatyti sutarties elementai“ numatytą 25 proc. dydžio korekciją.
6. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas padarė pirkimo pažeidimus ir ar pagrįstai jam pritaikyta finansinė korekcija.
7. PAFT 307 punkte nustatyta, kad gyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. PAFT 310 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punkte nurodyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (2013 m. Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
8. Pareiškėjas yra ne perkančioji organizacija kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme. Pagal PAFT 457 punktą, projekto vykdytojas, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, pirkimus vykdo vadovaudamasis Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į Europos Komisijos Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (OL 2006 C 179, p. 2) (toliau – ir Komunikatas), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES eikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas
9. Dėl pažeidimo skelbiant apie pirkimą:
9.1. PAFT 459 punkte nurodyta, kad ne perkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime (toliau -ir KDP) pateikia (nurodo) pasiūlymams parengti būtiną informaciją: pirkimo būdą (konkursas arba derybos), pasiūlymų teikimo terminą ir reikalavimus, pirkimo objekto apibūdinimą, kvalifikacijos reikalavimus ir jų įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami), informaciją apie pasiūlymų vertinimą, pasirinktinai nurodydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus arba mažiausios kainos kriterijų, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir (ar) derėjimosi tvarką, apie pagrindines pirkimo sutarties sąlygas (prekių patiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus, kainodaros taisykles, atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo tvarką, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (jei keliami), jei reikia, – kitas sąlygas.
9.2. Šiuo atveju KDP buvo nurodyta, kad perkami specialiosios paskirties transporto priemonių serviso pastato statybos darbai, tiekėjams dėl konkurso sąlygų ir pasiūlymo formos pasiūlyta kreiptis nurodytu elektroniniu paštu (LVPA atsilipimo 3 priedas). Toks paskelbtos informacijos turinys akivaizdžiai nėra pakankamas, kad parengti pasiūlymą. Norint gauti pasiūlymui rengti būtiną informaciją galimi tiekėjai turėjo kreiptis nurodytu elektroniniu paštu. Taigi toks KDP paskelbimo būdas neatitiko PAFT 459 p. reikalavimų. Be to, atsakovė teisingai nurodo, kad tai buvo potencialius tiekėjus atgrasantis paskelbimo būdas, nes reikėjo atlikti papildomus veiksmus - kreiptis į pareiškėją. Vien jau kreipimasis leistų identifikuoti save kaip besidomintį pirkimu. Pati aplinkybė, kad perkantysis asmuo identifikuoja besidominčiuosius pirkimu galėjo būti priimta kaip ženklas, kad ji nesiekia realiai gauti naudingiausio pasiūlymo, o tiesiog formaliai skelbia apie pirkimą. Tuo tarpu pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti tokį pirkimo dokumentų išviešinimo būdą, nes nei pažeidimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kodėl negalėjo dokumentų paskelbti savo interneto svetainėje. Pažymėtina, kad pagal Komunikato 2.1.1 punkte paskelbimas perkančiojo subjekto interneto svetainėje nurodo kaip tinkamą skelbimo apie pirkimą pavyzdį. Komunikate nurodoma, kad skelbime reikia pateikti tiek informacijos, kiek jos reikėtų kitos valstybės narės įmonei, kad ji galėtų priimti sprendimą – išreikšti susidomėjimą sutartimi ar ne. Pažymėtina ir tai, kad į elektroninius laiškus kartais buvo atakyta pažeidžiant eiliškumą (pvz., UAB „HSC Baltic“ kreipėsi anksčiau nei UAB „Panevėžio statybos trestas“, bet atsakymą gavo vėliau, tas pats pasakytina apie UAB „Virtualūs namai“, UAB „Litcon“ pateiktus atsakymus, kt.). Pareiškėjas teigia, kad ėmėsi visų priemonių, kad atsakymai būtų pateikti kuo anksčiau ir pagal eilę, tačiau tai tik rodo, kad buvo pasirinktas skelbimo būdas, kurį taikant savaime sunku užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi.
9.3. Dėl PAFT reikalavimo nesilaikymo šio sprendimo 9.2 punkte nurodytų aplinkybių atveju su pažeidimu susijusių išlaidų tiesiogiai konkrečios finansinės žalos apskaičiuoti neįmanoma, todėl pagal PAFT 307 ir 311 punktus galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl korekcijų pagal Gaires taikymo.
9.4. Šioje byloje kilo klausiamas dėl finansinių korekcijų, t. y. sankcijų taikymo pareiškėjui. Bet koks teisinis reguliavimas, kuris reguliuoja sankcijų skyrimo (baudimo) teisinius santykius turi būti aiškinamas žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamą doktriną. Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Be to, pareiga viešojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus. Tai suponuoja, kad atsakovas nustatydamas sankcijos dydį turi paisyti proporcingumo principo sąlygojamų imperatyvų (žr. pavyzdžiui, LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-729-415/2017).
9.5. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas ir ar paskirta sankcija yra paskirta pagrįstai ir yra proporcinga. Visų pirma, teisės pažeidimui apskritai yra būdingi keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai, t. y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas bei subjektyvinė pusė. Ir visi šie išvardyti keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jei nėra bent vieno iš jų, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir atsirasti atsakomybė (minimu atveju finansinė korekcija sumažinant pirkimui skirtas lėšas). Todėl teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei. Be nurodytų teisės pažeidimų požymių teoriniu aspektu yra aktualu ir tai, kad kiekvienas teisės pažeidimo sudėties elementas dar turi jį patį apibūdinančių požymių sistemą. Esamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualiausias elementas - teisės pažeidimo subjektyvinė pusė, susidedanti iš teisės pažeidimo padariusio teisinio vieneto (organizacijos, įstaigos ir kt.) kaltės, motyvo ir tikslo, kur kaltė yra pagrindinis teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Jeigu kaltė dėl teisinio vieneto elgsenos nenustatyta ir atsiradę padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, dėl ko negali būti ir teisės pažeidimo, suponuojančio atitinkamų poveikio priemonių taikymą (žr. pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016).
9.6. Šios bylos atveju pareiškėja skelbimo būdą derino su atsakove. Atsakovas to neneigia, teismo posėdžio metu jo atstovas patvirtino šią aplinkybę. Taigi laikytina, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, siekė elgtis teisėtai. Ji neturėjo pagrindo abejoti LVPA sutikimu dėl skelbimo tinkamumo. LVPA vadovaujantis gero administravimo principu turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl išreiškus sutikimą dėl skelbimo tinkamumo sukėlė ir aiškų, nedviprasmišką lūkestį, kad pareiškėja tokiu būdu elgsis teisėtai. Atmestinas LVPA argumentas, kad vien tik pats projekto vykdytojas visais atvejais atsako už pirkimų pažeidimus. LVPA, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014- 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.5 punktu pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka. Taigi LVPA, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sukelia teisines pasekmes. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos elgesyje nėra kaltės, taigi nėra ir pagrindo taikyti sankciją. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams. Todėl tesimas sprendžia, kad pareiškėjai sankcija dėl netinkamo skelbimo paskirta nepagrįstai ir skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas.
10. Dėl pažeidimo vykdant Pirkimo sutartį:
10.1. Pažymėtina, kad ne kiekvienas galiojančios pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Toks sutarties keitimo kvalifikavimas yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, inter alia (lot. k. be kita ko), į pirkimo sąlygas, keitimo pobūdį (kokios ir kokia apimtimi keičiamos sąlygos) bei keitimo poreikio pobūdį (sutartį keisti reikia dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ar ne, su tokiu poreikiu būtų susidūręs bet kuris tiekėjas, laimėjęs pirkimą ir pan.), taip pat įvertinus tiek faktinius, tiek potencialius pakeitimo padarinius (pvz., laimėtoju būtų išrinktas kitas subjektas, keistųsi dalyvių skaičius ir pan.) ir prielaidas (pvz., ar pasikeitusias aplinkybes buvo galima numatyti iš anksto ir šią riziką įskaičiuoti į siūlomą kainą, ar sutarties keitimas nėra iš anksto suderinta šalių valia, peržengianti teisėtumo ribas).
10.2. Šioje byloje aktualūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimai dėl skaidrumo ir vienodo požiūrio principų turinio viešuosiuose pirkimuose. Pagal šio teismo jurisprudenciją, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr. ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką, C-337/98, EU:C:2000:543). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. ESTT 2008 m. birželio 19 d. sprendimą Pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Republik Österreich (Bund) ir kt., C-454/06, EU:C:2008:351, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall AG prieš La ville de Francfort-sur-le-Main ir Frankfurter Entsorgungs- und Service (FES) GmbH, C-91/08, EU:C:2010:182). Iš esmės analogiški kriterijai, pagal kuriuos sprendžiam dėl galimybės keisti tam tikras sutarties sąlygas vykdymo stadijoje yra nustatyti PAFT 460.8 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jeigu: 1) jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, kurios, jeigu būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, būtų suteikusios galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams;2) jos pakeičiamos numatant naujas sąlygas, dėl kurių, jeigu jos būtų nustatytos pirkimo dokumentuose, laimėjusiu pasiūlymu galėtų būti pripažintas kito, nei pasirinktas, tiekėjo pasiūlymas; 3) pirkimo objektas yra pakeičiamas taip, kad į keičiamą pirkimo sutartį įtraukiamos naujos (papildomos) prekės, paslaugos ar darbai; 4) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose.
10.3. PAFT 460.8 punkte nurodyta, kad „ne perkančioji organizacija, vykdydama sutartį, negali keisti esminių pirkimo sutarčių sąlygų, jeigu:<..>“. Tokia formuluotė rodo, kad apskritai sutarties sąlygos gali būti keičiamos. Sistemiškai aiškinant PAFT 457 ir 460.8 punktų nuostatas, darytina išvada, kad buvo galima keisti Pirkimo sutarties sąlygas, jeigu keitimai nebūtų esminiai ir tuo nebūtų pažeisti laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principai. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas (PAFT 457 punktas). Visiškai suprantama, kad vykdant statybos rangos sutartį dėl technologijų vystymosi, žinių sukaupimo ar kitų objektyvių priežasčių gali paaiškėti, kad egzistuoja pranašesni sprendiniai, kurie labiau atitinka užsakovo poreikius. Taigi nepažeidžiant bendrųjų principų (laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo) techniniai sprendiniai gali būti keičiami. Pažymėtina, kad ir perkančiosioms organizacijoms taikomas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas reguliavimas (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), kuriuo įgyvendinta direktyva 2014/24/ES, konkrečiai imant, 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numato galimybę keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis (esminio pakeitimo kriterijai, nurodyti 89 straipsnio 4 dalyje iš esmės analogiški kaip ir PAFT 460.8 punkte išdėstyti kriterijai). Taigi nėra pagrindo PAFT nuostatas aiškinti kaip ne perkančiąsias organizacijas ribojančias labiau nei Viešųjų pirkimų įstatymas - perkančiąsias. Todėl laikytina, kad PAFT leidžia keisti sutarties sąlygas, jeigu jos nėra esminės.
10.4. Šiuo atveju LVPA, siekdama įvertinti pareiškėjo 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 17-03/14 (LVPA atsiliepimo priedas) ir 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. 03/27 bei 2017 m. balandžio 7 d. per DMS pateiktą informaciją dėl techninio projekto pakeitimo (pagal 2016 m. liepos 21 d. projektavimo užduotis, techninio projekto A laida), pasitelkė ekspertus (kaip nurodoma skundžiamame sprendime 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. pasirašyti eksperto išvados lapai), 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) pritarė techninio projekto sprendinių pakeitimams. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, jog pateikti techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) patenka į įgyvendinamo projekto darbų vykdymo ribas, 3) nekeičia pirkimo sutarties kainos ir 4) atitinka rinkos kainą. 2018 m. spalio 5 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. spalio 5 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad atlikti pakeitimai yra: 1) pagrįsti, nes yra neesminiai, nekeičia objekto paskirties, funkcinių savybių ir panašiai bei yra sąlygoti technologinės įrangos išdėstymo ir parinkimo, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės ir projekto lėšos panaudotos racionaliai, 4) nenumatytu darbų ir medžiagų kainos atitinka rinkos kainas, 5) nenumatyti darbai yra būtini ir šalys negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo dėl technologinės įrangos charakteristikų, patalpų išdėstymo ir išplanavimo. 2018 m. gruodžio 18 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2018 m. gruodžio 18 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) keičiamos medžiagos, sprendimai yra neprastesni, 3) keičiamos medžiagos nėra pigesnės, 4) darbų ir medžiagų bendra vertė neviršija UAB „Sistela“ numatytos atitinkamų darbų ir medžiagų bendros vertės, 5) atsiradę nenumatyti darbai yra būtini ir šalys šių darbų negalėjo numatyti iki pirkimo sutarties sudarymo.
10.5. Pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 08/10-01 pateiktai informacijai dėl techninio projekto pakeitimo (2017 m. gegužės 22 d. projektavimo užduotis, techninio projekto B laida) LVPA taip pat pasitelkė ekspertus. Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, jog pateikti techninio projekto pakeitimai yra: 1) pagrįsti, 2) patenka į įgyvendinamo projekto darbų vykdymo ribas, 3) papildomų darbų vertė yra didesnė už atsisakomų darbų vertę 11 490,80 Eur be PVM (pirkimo sutarties mokėjimų srautų grafike suma apmokėjimui po atliktų pakeitimų — nepasikeitė, t. y. išliko 3.699.999,95 Eur be PVM) ir 4) atitinka rinkos kainą. LVPA 2017 m. rugsėjo 26 raštu Nr. R4-4616 (15.3.5-4) pritarė techninio projekto sprendinių pakeitimams. 2019 m. sausio 22 d. LVPA atliko papildomą ekspertinį vertinimą (2019 m. sausio 22 d. pasirašytas eksperto išvados lapas), kurio metu nustatyta, kad keičiamų darbų kainos neviršija statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų (2017 m. kovo mėn. kainų lygiu).
10.6. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad LVPA pasitelkti ekspertai patvirtino, kad tiek pagal 2016 m. liepos 21 d. techninio projekto pakeitimo užduotį (techninio projekto A laida), tiek pagal 2017 m. gegužės 22 d. projektavimo užduotis (techninio projekto B laida) atlikti pakeitimai atitinka projekto vykdytojo ekonominius interesus (nekeičia ekonominės pusiausvyros teikėjo naudai, pirkimo objekto iš esmės nekeičia), o LVPA laikė, kad pakeitimai nėra esminiai ir davė sutikimus dėl tokių pakeitimų. Nors minėtų ekspertinių vertinimų metu konstatuota, kad techninio projekto pakeitimai nėra esminiai, buvo būtini ir pareiškėjas jų negalėjo numatyti (2018 m. spalio 5 d. ekspertinis vertinimas), skundžiamame sprendime LVPA padarė priešingą išvadą. Agentūros išvada dėl pakeitimų esmingumo nėra paremta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš esmės LVPA rėmėsi aplinkybe, kad Pirkimo sutarties 13.1 punktas apskritai nenumatė galimybės keisti sutarties sąlygas, jeigu pakeitimai nėra būtini sutarties įgyvendinimui ir projekto vykdytojas juos galėjo iš anksto numatyti. Visgi jau išaiškinta, kad PAFT numatė galimybę keisti sutartį, jeigu pakeitimai nėra esminiai. Nors LVPA skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad sąlygų pakeitimas galėjo lemti kito tiekėjo pasirinkimą (skundžiamo sprendimo 39.3.6 punkto pastaba „**“), visgi tokia išvada nėra pagrįsta konkrečiais objektyviais duomenimis. Taip pat ji iš esmės prieštarauja anksčiau ekspertų padarytoms išvadoms, pagal kurias ekonominė pusiausvyra tarp šalių nepasikeitė, taip pat kartu vertintinoms aplinkybėms, kad pakeičiamų darbų vertė nebuvo reikšmingai didelė (10,45 proc. visos pirkimo kainos, 32 skundžiamo sprendimo punktas) ir kad papildomų darbų vertė yra didesnė už atsisakomų darbų vertę 11 490,80 Eur be PVM, o bendra pirkimo vertė nepasikeitė t. y. išliko 3 699 999,95 Eur be PVM (skundžiamo sprendimo 24.2.1 punktas), kurios rodo, kad nėra pagrindo teigti, kad skelbimo metu žinant apie šias aplinkybes tiekėjų elgsena būtų kitokia. Taip pat šios aplinkybės rodo, kad nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetu, kas pagal PAFT 315 punktą eliminuoja galimybę konstatuoti pažeidimą. Todėl laikytina, kad LVPA nepagrindė konkrečiais faktais ir teisės normomis išvados, kad padaryti pakeitimai buvo esminiai ir negalėjo būti atlikti. Pažymėtina, kad LVPA pozicija pasikeitė po Valstybės kontrolės išvados, kurioje pastebėjime EX.46 buvo tik deklaratyviai nurodyta, kad projekto vykdytojas pakeitė esmines Pirkimo sutarties sąlygas (T II b. l. 146,147). Taigi nei šis Valstybės kontrolės pastebėjimas, nei LVPA skundžiamame sprendime išdėstyti teiginiai nepaneigia anksčiau ekspertinėmis išvadomis pagrįstų teiginių. Todėl LVPA padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja padarė pažeidimą.
10.7. Nors konstatavus, kad pažeidimo nebuvo, aišku, kad ir sankcija (korekcija) pareiškėjai negalėjo būti taikoma, visgi teismas papildomai pasisako, kad nebuvo ir pakankamo subjektyvaus pažeidimo elemento sankcijai (korekcijai) taikyti. Šiuo atveju svarbu tai, kad LVPA aiškiai ir nedviprasmiškai pritarė techninio projekto pakeitimams – 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. R4-2261(15.3.5-4) ir 2017 m. rugsėjo 26 raštu Nr. R4-4616 (15.3.5-4). Dėl to ginčo byloje nėra. Be to, prieš priimdama tokius sprendimus, aktyviai aiškinosi aplinkybes ir buvo pasitelkusi ekspertus. Todėl laikytina, kad pareiškėja, žinodama apie tai, kad pakeitimai nuodugniai vertinami ir gavusi pritarimus jiems, galėjo pagrįstai tikėtis, kad elgiasi teisėtai. Taigi pareiškėja buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga siekdama elgtis teisėtai. Dėl to jos elgesyje nėra kaltės. Vien dėl šios aplinkybės nebūtų pagrindo taikyti jai sankcijos. Atmestinas LVPA argumentas, kad vien tik pats projekto vykdytojas visais atvejais atsako už pirkimų pažeidimus. LVPA, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014- 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.5 punktu pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka. Taigi LVPA, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rūpestingai, o jos atliekami veiksmai sukelia teisines pasekmes.
11. Dėl 2019 m. Gairių taikymo.
Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo nustatytos gairės finansinių korekcijų Europos Sąjungos finansuotiems projektams už viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus taikymui (toliau – ir 2019 m. Gairės). LVPA rėmėsi 2013 m. Gairių priedo 2.1 lentelės 1 punkte ir 2.3 lentelės 22 punkte nurodytais pažeidimais ir taikytinomis finansinėmis korekcijomis. Pažymėtina, kad analogiški pažeidimai pagal rūšis ir porūšius numatyti 2019 m. Gairių priedo 2.1 lentelės 1 punkte ir 2.3 lentelės 23 punkte, o taip pat taikytina ta pati 25 proc. dydžio korekcija. 2019 m. Gairių priedo 2.3 lentelės 23 punkte pateikiant nuorodą į Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalį, numatyta, kad nelaikoma pažeidimu, kai sutarties pakeitimo vertė nepakito daugiau kaip 10 proc. vykdant prekių pirkimą ir 15 proc. vykdant darbų pirkimą, jeigu nekeičiami esminiai sutarties elementai, dėl ko pasikeistų sutarties esmė. Visgi ir 2013 m. Gairių priedo 2.3 lentelėje prie analogiško pažeidimo (22 punkte) pažeidimas siejamas su tuo, kad iš esmės pakeisti skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nustatyti sutarties elementai. Tai reiškia, kad LVPA tiek pagal 2013 m. Gaires, tiek pagal 2019 m. Gaires negalėjo taikyti korekcijos, jeigu iš esmės nebuvo pakeisti sutarties elementai, t. y. sutarties pakeitimai nebuvo esminiai. Kad Pirkimo sutarties pakeitimai nebuvo esminiai jau pasisakyta šiame sprendime.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų:
12.1. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėją byloje atstovavo advokatas. Į bylą pateikta 2019 m. birželio 28 d. dienos sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta 2651,33 Eur (su PVM) suma už paslaugas pagal teisinių paslaugų teikimą (T III b. l. 27). Pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta (T III b. l. 29,30).
12.2.. Ataskaitoje (T III b. l. 28) sąskaitos suma detalizuota ir pagal ją matyti, kad skundo dėl LVPA sprendimo rengimui priskirta 17.15 val. ir atitinkamai 1998,40 Eur (be PVM) suma, kas atitiktų 2418,06 Eur su PVM.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu procesiniai veiksmai byloje (paduotas skundas) buvo atlikti 2019 m. birželio 25 d., t. y. 2019 metų II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 970,3 Eur. Todėl maksimali suma, priteistina už skundo parengimą galėtų būti 2 425,75 Eur (970,3 x 2,5).
12.3. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad bylos dokumentų analizei, skundo rengimui, koregavimui, priedų komplektavimui skirta 1 val. ir priskaičiuota 115,85 Eur (be PVM) suma. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (šiuo atveju 97,03 Eur/valanda). Kadangi pagal Ataskaitą šiam veiksmui teko 1 valanda, maksimali priteistina suma sudarytų 97,03 Eur.
12.4. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas mano, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, reikšmingų faktinių aplinkybių kiekį, nagrinėjamų teisinių klausimų sąlyginį naujumą, taikytų sankcijų dydį, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja pernelyg išlaidauja mokėdama už teisines paslaugas, todėl priteistina visa faktiškai patirta išlaidų suma, neviršijant maksimalaus dydžio, t. y. visa faktiškai sumokėta suma už skundo parengimą ir maksimali suma už 1 val. konsultacijų. Kaip matyti iš sąskaitos faktūros, pareiškėja yra PVM mokėtoja. Tai reiškia, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnį turi teisę į PVM atskaitą, kas reiškia, kad jai išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos PVM sumos apimtyje išlaidų realiai nepatyrė. Todėl pareiškėjai priteistina atstovavimo išlaidų suma be PVM, konkrečiai imant 1998,40 Eur už skundo parengimą ir 97,03 Eur už atstovavimą ir konsultacijas, iš viso 2095,43 Eur. Taip pat pareiškėjai iš atsakovės priteistina 23,00 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas:
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos UAB „KMT“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti VšĮ LVPA 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.
Priteisti pareiškėjai UAB „KMT“ (j. a. k. 136051236) iš atsakovės VšĮ LVPA 2118,43 Eur (du tūkstančiai šimtas aštuoniolika eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Gediminas Užubalis
Eglė Žulytė-Janulionienė