ATP byla Nr. II-7-959/2016

Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00158-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7; 3.25.3.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 18 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas S. L.,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. Š., institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Remigijui Grudikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-02-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-52148238-16, ir

n u s t a t ė :

T. Š. 2016-02-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu, buvo nubaustas 231,00 EUR dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1331 straipsnio 1 dalį, už tai, jog jis 2016-01-18, apie 10 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, esančiame Medžiotojų g. 1, Joniškyje, policijos pareigūnui teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu jo, kaip transporto priemonės savininko, pareikalavus pateikti duomenis (asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) apie asmenį, kuris 2015-09-04 naudojosi jam priklausančia transporto priemone ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tokių duomenų nenurodė. Tokiais veiksmais T. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

T. Š. skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Remigijaus Grudikio 2016-02-23 priimtą nutarimą Nr. 62N-52148238-16 (toliau tekste – skundžiamas nutarimas) ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjo teigimu, jis jokių duomenų nuo pareigūno neslėpė, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti tikslią informaciją, o buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o po to ir skundžiamas nutarimas. Be to, pareiškėjo manymu, skundžiamą nutarimą priėmė šališkas pareigūnas, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų protokolą surašęs asmuo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis asmuo yra skirtingi asmenys, o šiuo konkrečiu atveju, tiek protokolą, tiek skundžiamą nutarimą surašė tas pats pareigūnas.

Teismo posėdyje T. Š. paaiškino, kad jo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas buvo priimtas neteisingai, nes ne jis viršijo leistiną maksimalų greitį. Policijos pareigūnui atskleidė visus jam žinomus duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį. Mano, kad policijos pareigūnas turėjo visas galimybes susisiekti su pažeidimą padariusiu asmeniu, pareigūnui buvo padiktavęs asmens telefono numerį. Sesers (asmens padariusio Kelių eismo taisyklių pažeidimą) nei asmens kodo, nei gimimo datos nenurodė, nes nežino iki šiol, nurodė, kad sesuo gyvena Danijoje, tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodė, nes nežino. Jo sesuo R. N. 2015-09-04 vairavo jam priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. yra jo sesuo, tačiau jos gimimo datos jis nežino. Žino turintys pareigą policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Nurodė, kad kai pirmą kartą atvyko pas policijos pareigūną, jis tikrai neprisiminė, kas vairavo jam priklausantį automobilio, juo labiau, kad pažeidimas buvo padarytas prieš 5 mėnesius. Kai sesė būna Lietuvoje, ji naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Jis internetu susisiekė su seserimi ir išsiaiškino, kad būtent ji 2015-09-04 vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir galimai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau, šio pokalbio metu jis neišsiaiškino, koks yra sesers asmens kodas ar gimimo data. Šiai dienai jis taip pat nėra išsiaiškinęs sesers asmens kodo, gimimo datos ir gyvenamosios vietos adreso. Antrą kartą atvykus, jis jau žinojo, kas vairavo (vardą ir pavardę, telefono numerį), tačiau nemanė, kad reikės papildomų duomenų apie sesę. Tą kartą policijos pareigūnas jam išrašė administracinį nurodymą susimokėti 43 eurus, kadangi jis nesutiko, tai laukė, kol praeis terminas, skirtas baudai susimokėti. Pasibaigus šiam terminui, policijos pareigūnas jam surašė skundžiamą nutarimą. Sesuo jam priklausantį automobilį vairavo jo leidimu, jai grįžus į Lietuvą, jis jai padavė raktelį nuo automobilio, su registracijos liudijimu, draudimu ir techniniu pasu. Tuo metu, kai jis padavė automobilio raktelius su visais dokumentais, jis neišsiaiškino sesers duomenų (asmens kodo, gimimo datos ir gyvenamosios vietos adreso), nemanė, kad šie duomenys yra reikalingi. Policijos pareigūnui nurodė neteisingą sesers telefono numerį, t. y. nurodė sesers vyro telefono numerį, kuris taip pat buvo neteisingas, nes policijos pareigūnas nurodytu telefono numeriu negalėjo susisiekti su seserimi, turbūt dėl to, kad suklydo.

Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad skundžiamą nutarimą priėmė, nes įžvelgė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1331 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas skundžiamas nutarimas ir skirta maksimali bauda, nes nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo nustatytos tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti, o T. Š. skundą atmesti.

Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolo Nr. 39U-47852096-16 matyti, kad greičio matavimo prietaisu „MultaRadar S580“, 2015-09-04, 10.04 val., Mažeikių r. sav., kelio Kuršėnai-Mažeikiai 37,95 km, esant leistinam 50 km/h greičiui, automobilio, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo užfiksuotas 78 km/h. Transporto priemonės savininkas T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Iš 2016-01-14 T. Š. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, kad nenurodys kas naudojosi jam priklausančiu automobiliu „BMW 530“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-09-04, Mažeikių r., kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, 37,79 km ir viršijo leistiną greitį. Negali nurodyti todėl, kad praėjo daug laiko ir neatsimena. Papildo pareiškimą – vairavo sesė R. N., gimimo datos nežino, telefono numeris (duomenys neskelbtini), adreso nežino.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

T. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1331 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, policijos pareigūnui pareikalavus, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis ATP byloje Nr. 2AT-38-2013).

Atsakomybėn patrauktas T. Š., kaip transporto priemonės savininkas, yra atsakingas už jam priklausančią transporto priemonę, todėl turi pareigą žinoti ir, pareigūnams pareikalavus, pateikti duomenis asmens, kuris konkrečiu laikotarpiu valdė ir naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu objektu. T. Š. nepateikė pareigūnui R. N., 2015-09-04 vairavusios jo transporto priemonę, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, tokiu būdu pažeisdamas minėtą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą. Pasak T. Š., jis su seserimi R. N. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau visų pareigūno pareikalautų jos asmens duomenų neišsiaiškino nei automobilio perdavimo jai momentu, nei po to, nes nemanė, kad tai būtina. Todėl konstatuotina, jog pažeidimą T. Š. padarė dėl neatsargumo.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamu nutarimu T. Š. pagal ATPK 1331 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl panaikinti minėtą nutarimą T. Š. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 225 straipsnis nustato, kad policija nagrinėja šio kodekso 1331 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Todėl tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą surašė tas pats policijos pareigūnas, nelaikytina jo šališkumu.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 302 str. 2 d.).

Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad nenustatyta T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau nutarimu T. Š. paskirta maksimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 231 EUR dydžio bauda. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog T. Š. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 302 straipsnių reikalavimų. Nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę lengvinančių, nuobauda skirtina didesnė už vidutinę, tačiau ne maksimali. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

T. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-02-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-52148238-16 ir T. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1331 straipsnio 1 dalyje, skirti 170,00 EUR (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Kitoje dalyje – skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas              S. L.