Civilinė byla Nr.2A-215-378/2008
Pirmosios instancijos
teismo teisėja Janina Zaržeckienė
Procesinio sprendimo
kategorija 78.2.1, 121.15, 121.21, 125.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Gražinos Davidonienės,
kolegijos teisėjų Jolitos
Cirulienės, Ramūno Mitkaus,
sekretoriaujant Vaidai
Urbanavičienei,
dalyvaujant ieškovei A. Č. ,
atsakovui R. Č. ,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R.
Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį
dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui
dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija n u s t a t
ė :
Ieškovė A. Č. Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį
atsakovui R. Č. , prašydama pakeisti
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-08-30 sprendimą dalyje dėl išlaikymo
dukteriai Ž. Č. ,
priteisiant iš atsakovo Ž. Č. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 300 Lt
kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.
Ieškovė nurodė,
kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-08-30
sprendimu pakeistas 2002-09-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu
iš atsakovo priteistas nepilnametės dukros Ž. Č. ir nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo abiems nepilnamečiams
vaikams po 150 Lt kas mėnesį iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymą
mokant ieškovei. Šiuo metu nepilnametė yra tik dukra Ž.
Č. . Ieškovė nurodė, kad atsakovo mokamų 150 Lt
dukters išlaikymui nepakanka. Dukra lanko mokyklą, mokosi šeštoje klasėje, dukrai
augant, išlaidos rūbams, mokymuisi, lavinimo poreikiams didėja. Be to,
dukra turi kartą per metus keisti akinius bei vartoja vitaminus akims, kurie
nekompensuojami. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ji yra tik dalinai darbinga (nuo 2007-05-10 iki 2008-05-09
nustatytas darbingumo lygis yra tik 40 procentų), todėl šeimos pajamas
sudaro tik jos gaunama pensija bei atsakovo mokamas išlaikymas dukrai, tuo
tarpu atsakovas dirba UAB „Alga“, todėl, ieškovės nuomone, turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą dukrai.
Marijampolės
rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais
rašytiniais įrodymais, nustatė, kad po 2004-08-30
teismo sprendimo priėmimo, šalių
padėtis pasikeitė iš esmės: ieškovė tapo dalinai darbinga, todėl negali dirbti bei
skirti dukters išlaikymui tiek pinigų, kiek galėjo skirti būdama darbinga,
ieškovės pajamas sudaro 328,36 Lt pensija (b.l.14); atsakovas turi išlaikyti
santuokoje su L. Č. 2003-07-05 gimusią nepilnametę dukterį
L. Č. (b.l.20-21), atsakovas gauna pastovias pajamas – vidutiniškai
1 219,33 Lt per mėnesį (b.l.54). Nustatęs, kad atsakovo pajamos yra kelis
kartus didesnės už ieškovės, bei tai, kad atsakovas taip pat turi išlaikyti du
nepilnamečius vaikus - Ž. Č. ir L. Č. ,
teismas, vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d., CK 3.198 str. 2 d. bei CK 6.461 str.,
sprendė, kad išlaikymas abiems atsakovo vaikams bus vienodas, nustačius, kad
išlaikymą dukrai Ž. Č. atsakovas turi teikti periodinėmis
išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis turi
išlaikyti ir savo sutuoktinės L. Č. nepilnametes dukras R. P. ir S. J. , kaip nepagrįstą, nurodydamas,
jog jas privalo išlaikyti jų tėvai (CK 3.192 str. 1 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
dukters Ž. Č. išlaikymui
priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamo materialinio išlaikymo nuo teismo
sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, taip pat pakeisti
bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Atsakovo nuomone, teismas priėmė
sprendimą, neįvertinęs visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir jas
pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pajamos sudaro
vidutiniškai 1219,33 Lt per mėnesį, kadangi į rankas atsakovas gauna tik apie 1
000 Lt, todėl būtent nuo šios sumos išlaikymas ir turėtų būti skaičiuojamas. Gaudamas
1 000 Lt atlyginimą, atsakovas turi išlaikyti savo dukteris Ž. ir L., taip pat
prisidėti prie šeimos, su kuria gyvena, poreikių tenkinimo. Kadangi atsakovo sutuoktinės
vaikų tėvas neteikia išlaikymo savo dukroms, atsakovo sutuoktinė dukras R. P. ir S.
J. materialiai išlaiko viena ir prie L. Č. išlaikymo gali prisidėti tik
minimaliai. Todėl atsakovas privalo maksimaliai prisidėti prie L. Č. išlaikymo, kas sudaro kur kas
daugiau, nei teismo paskaičiuoti 300 Lt per mėnesį.
Atsakovo nuomone, teismas
nepagrįstai neišsiaiškino, kodėl ieškovės pajamos yra tik 328,36 Lt, kodėl ji
neišnaudoja likusio darbingumo pajamoms gauti. Be to, ieškovės darbingumo lygis
nėra nustatytas visam laikui. Aplinkybė, kad dukra Ž.
Č. turi regos sutrikimą jau buvo vertinta,
priimant 2004-08-30 teismo sprendimą ir nustatant išlaikymo dydį. Atsakovas
nurodo, jog ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad vasaros metu dukra Ž. gyvena pas
atsakovą ir yra pilnai išlaikoma. Be to, teismas nepagrįstai nevertino
aplinkybės, kad nuvykimui į darbą Marijampolėje atsakovas per mėnesį turi
išleisti apie 300 Lt. Todėl, atsakovo nuomone, jis gali teikti dukrai Ž. ne
didesnį kaip 200 Lt per mėnesį išlaikymą, priešingu atveju nukentėtų kitos dukters
L. interesai.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nutraukiant santuoką,
jis paliko ieškovei butą. Vadinasi, ieškovė nuosavybės teise turi gyvenamąjį
būstą ir tik vieną išlaikytinę, tuo tarpu atsakovas turi du išlaikytinius, iš
kurių vieną turi išlaikyti pilnai (L.) ir neturi gyvenamojo būsto nuosavybės
teise, tačiau turi prievolių bankui - pagal lizingo sutartį yra įsigijęs
televizorių ir telefoną, kas mėnesį už šiuos daiktus turi mokėti po 270 Lt.
Šias aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai
(b.l.87-94).
Atsiliepime į atsakovo R. Č. apeliacinį skundą ieškovė A. Č. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. LAT c.b.
Nr.3K-3-259/2004 pažymėjo, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis vaikui negali būti
mažesnis už MMA, kuri nuo 2007-07-01 yra 700 Lt. Todėl, ieškovės nuomone, pirmenybė
turi būti teikiama nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidoms ir tik po to, jei yra
galimybė, gali būti įsigyjamos ne pirmo būtinumo prekės - televizorius ar
telefonas. Atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybę susirasti geriau
apmokamą darbą arčiau gyvenamosios vietos. Skundo argumentas, kad teismas
nepagrįstai nesiaiškino, kodėl ieškovė neišnaudoja likusio darbingumo pajamoms
gauti, nepagrįstas, kadangi ieškovė pagal savo sveikatos būklę neturi galimybės
gauti darbo – ji gali dirbti tik keturias valandas ir su tam tikrais
apribojimais, todėl Darbo biržoje buvo informuota, kad rasti darbą, esant
tokiai sveikatos būklei, nėra galimybės.
Ieškovės nuomone teismas teisingai įvertino, jog atsakovas
R. P. ir S. J. išlaikyti neprivalo, nes nėra
jų tėvas. Ieškovė nurodo, kad skundo argumentas, jog dukra Živilė vasaros
atostogų metu gyvena pas atsakovą ir tuo metu yra visiškai jo išlaikoma,
nepagrįstas. Ž. Č. sėdi
viename suole su atsakovo podukra S. J. , todėl dažnai vasaros atostogų metu nueidavo pas draugę,
tuo pačiu ir pas tėvą, tačiau niekada ten pastoviai negyveno.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pirmosios
instancijos teismo sprendimą prašė pakeisti, priteistą išlaikymo dukrai dydį
sumažinti iki 250 litų. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė
palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 3.192
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas
pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.
Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas
nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo
tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą,
sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti
vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai
objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju
nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo
nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą,
būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines
įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta
vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos
poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko
poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis,
atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo
dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas
nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme
nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti
faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo
išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra
esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių
teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201
straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas
laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir
taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė
padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų
apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis
principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų
atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų
atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti
poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja.
Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai
vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės
teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai
negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų
pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte
asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių
(fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad
vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir
tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant
pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų
išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių
galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.
Kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų principų laikėsi ir
padarė išvadas, kurios atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes bei
surinktus ir įstatymo nustatyta tvarka ištirtus įrodymus (CPK 185 straipsnis,
265 straipsnio 1 dalis). Vienu iš apeliacinio skundo argumentų yra atsakovo
teiginys, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino jo turtinę
padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais
nesutinka. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apeliantas pats pripažino, jog
šiuo metu jo gaunamas atlyginimas su daro apie 1200 litų. Pirmosios instancijos
teismas, tenkindamas ieškinį, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nepilnametės
dukters poreikius ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pajamos yra ženkliai
didesnės, negu ieškovės, taip pat pagrįstai sprendė, jog priteisus dukters
išlaikymui po 300 litų periodinėmis išmokomis nebus pažeisti kitos jo dukters
interesai, bei paneigti paties atsakovo poreikiai. Ta aplinkybė, kad
nutraukiant santuoką apeliantas ieškovei paliko butą, teismo sprendimo
teisėtumui įtakos neturi. Butas yra turtas, kurį taip pat reikia išlaikyti,
papildomų pajamų jis ieškovei neteikia. Kolegija pažymi, kad pirmosios
instancijos teismo išvados yra pagrįstos pilna ir visapusiška byloje surinktų
įrodymų analize, tinkamai motyvuotos, todėl apelianto skundo teiginiai nesudaro
pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti (CPK 326 straipsnio 1
dalies 1 punktas).
Ieškovei iš
atsakovo priteistinos jos turėtos advokato pagalbos surašant atsiliepimą į
apeliacinį skundą, išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u
t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 09
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. Č. 300 (tris šimtus) litų už advokato pagalbą iš atsakovo R. Č. .
Kolegijos
pirmininkė
Gražina Davidonienė
Kolegijos
teisėjai Jolita
Cirulienė
Ramūnas Mitkus