Civilinė byla Nr. e2-1345-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00750-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.2.6.12.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvita ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvita ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realitus“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.                      Ieškovė UAB „Eugvita ir Ko“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Realitus“ 44 920,18 Eur dydžio skolą ir 2 748,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 44 920,18 Eur dydžio skolą, 2 748,68 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 123 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Ieškovė pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovės priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 sprendimu už akių nusprendė tik dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. dėl 1 123 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio, tačiau teismo procesiniu sprendimu nebuvo priteistos ieškovo turėtos 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas ieškovas patyrė apmokėdamas advokato pateiktą sąskaitą po to, kai ieškinys buvo pateiktas teismui, todėl jas patvirtinantys dokumentai kartu su ieškiniu teismui nebuvo pateikti. Tokius  dokumentus ieškovas planavo pateikti vėliau kartu su kitais patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Šiuo atveju apie teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas už akių, bylos šalims nebuvo pranešta, taigi dokumentų, patvirtinančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovė negalėjo pateikti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-07-02 nutartimi prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. 

5.                      Teismas nurodė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, taip pat prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei atsakovė nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvyks į teismo posėdį. Todėl ji, atstovaujama advokato, neabejotinai žinojo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą ir bus priimamas sprendimas už akių remiantis tais įrodymais, kurie yra pateikti. Šiuo atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistos nebuvo, kadangi ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai buvo pateikti tik 2018-06-14, t. y. jau po teismo sprendimo už akių priėmimo.

6.                      Ieškovės pateikta sąskaita už teisines paslaugas apmokėta 2018-04-25, o teismas sprendimą už akių priėmė tik 2018-06-05, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turėjo pakankamai laiko pateikti į bylą dokumentus, patvirtinančius išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė, teikdama prašymą priimti sprendimą už akių, neturėjo pagrindo tikėtis, jog duomenys galės būti pateikiami vėliau.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.                      Ieškovė UAB „Eugvita ir Ko“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-07-02 nutartį ir priimti papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Realitus“ ieškovės UAB „Eugvita ir Ko“ naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 277 straipsnio, reglamentuojančio papildomo sprendimo priėmimo pagrindus ir tvarką, nuostatas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos. Šiuo atveju šalys nėra iš anksto informuojamos apie priimamą teismo sprendimą už akių, taigi šalis, neturėdama informacijos apie posėdžio datą ir laiką, neturi galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl ji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju šalies bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017).

7.2.       Byloje iki sprendimo už akių priėmimo dienos nebuvo duomenų apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei. Šie duomenys byloje atsirado tik sprendimo už akių priėmimo dieną, todėl ieškovė nežinojo nuo kurios datos turėjo būti skaičiuojamas teismo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kuris nors ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ar trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko teismo sprendime yra neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu, kuris gali būti ištaisytas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva per papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 str.). Taip pat ir tuo atveju, kai asmuo objektyviai neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). 

9.                      CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

10.                      CPK 98

11.                      Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta pagal apeliantės ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „Realitus“. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2018-06-05 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, kai byla užbaigta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą atsakovui už akių, apeliantė iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, liudijančių jos turėtų su atstovavimu susijusių išlaidų faktą bei dydį, nes apie tokios sprendimo priėmimą iš anksto nėra pranešama. Tačiau vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“. 

12.                      Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją, esą apeliantė ieškinyje pati buvo pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovė nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvyks į teismo posėdį, todėl ji galėjo tikėtis, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdį iš anksto neinformavus proceso šalių. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta apeliantės naudai, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso pagal įstatymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), ko nekvestionuoja ir pirmosios instancijos teismas. Atsisakydamas priimti papildomą sprendimą, teismas darė klaidingą prielaidą, kad šalys, kai jos nėra / neturi būti  informuojamos apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, po bylos išnagrinėjimo iš esmės negali gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atlyginimo.

13.                      Apeliantė su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė teismui dokumentus – 2018-04-24 PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2018-04-25 mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad jos patirtų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos advokato atstovavimo išlaidų dydis yra 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pernelyg formaliai ir neatsižvelgdamas į aukštesnės instancijos teismų panašiose bylose teikiamus išaiškinimus dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės net ir tuo atveju, kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2-237-180/2017; 2018-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-381/2018) išaiškino proceso teisės normas ir todėl šį klausimą išsprendė neteisingai. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).  

14.                      Apeliantės kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikti dokumentai patvirtina, kad ji pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2 ir 8.2 punktuose. Šiuo atveju apeliantės patirtos 600 Eur atstovavimo išlaidos neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (2 212 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 884,80 Eur × 2,5 koef.), todėl šios išlaidos papildomu sprendimu jai pilnai kompensuotinos (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvita ir Ko“ prašymą priimti papildomą sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eugvita ir Ko“ (į. k. 302244223) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Realitus“ (į. k. 303084202) 600 Eur (šešis šimtus eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų. 

Teisėja                Dalia Kačinskienė