Baudžiamoji byla Nr. 1-231-853/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49731-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam V. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 2018-04-23 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2018-11-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. Č. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2018-10-15 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme žodinio konflikto metu, rankose laikydamas kirvį, grasino S. M., sakydamas žodžius „aš tave nudėsiu“, kirviu smūgiavo S. M., kuris ranka smūgį sulaikė, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to jis, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018-10-15 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme konflikto su S. M. metu, parvirtus jiems abiem ant žemės, S. M. smūgiavo kirviu į dešinį veido skruostą, padarydamas žaizdą dešiniame skruoste.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis pasidarbavęs parėjo namo ir susitiko kieme S. M., kurį buvo priėmęs gyventi pas save vasarinėje. Su S. M. pasikalbėjo ir neįsileido į savo namus, uždarydamas duris prieš pat S. M.. Tada S. M. iškoneveikė jo sutuoktinę. Jam sukilo pyktis ir jis pasiėmęs kirvuką (kirvuką pasiėmė pagąsdinimui, nes S. M. yra už jį aukštesnis ir didesnis) išėjo į lauką ir reikalavo, kad S. M. išeitų iš jo namų ir kiemo, sakydamas „Dink iš čia, o ne nudėsiu“. Užsimojo su kirvuku rankoje ir grasino S. M., kad suduos. Tada S. M. čiupo jam už rankos, kurioje buvo kirvis ir pargriovė jį ant žemės. Tada jis savo kojomis trenkė S. M. per kojas ir pargriovė ant žemės S. M.. Tada jie dar ant žemės galynėjosi ir jis kirviu įkirto (perbrėžė) S. M. skruostą. S. M. bėgo kraujas. Tuo metu buvo išgėręs, tačiau net ir blaivus būtų taip pasielgęs, nes S. M. iškoneveikė jo sutuoktinę ir nėjo iš jo kiemo. Gailisi, jog taip netinkamai pasielgė. Nuo tada S. M. pas juos nebegyvena. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie buvo išvardinti teismo posėdžio metu (BPK 291 straipsnio 2 dalis):

-       2018-10-15 15.18 val. informaciniu pranešimu ROIK 0118000564040, kuriame užfiksuota, kad pranešėjos neblaivus vyras mušasi ir kirviu mosuoja prieš gyventi priimtą vyriškį. Jį sužalojo kirviu (13-16 b. l.);

-       2018-10-15 S. M. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-10-15 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme konflikto su V. Č. metu, pastarasis grasino nužudyti, sakydamas žodžius „aš tave nudėsiu“, rankoje laikė kirvį ir sudavė vieną smūgį kirviu į veidą (2-3 b. l.);

-       2019-02-13 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad V. Č. 2018-10-15 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme konflikto su S. M. metu, parvirtus jiems abiem ant žemės, S. M. smūgiavo kirviu į dešinį veido skruostą, padarydamas žaizdą dešiniame skruoste (5-6 b. l.);

-       2018-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodyba yra miško tankmėje, šalia gyvenamųjų namų nėra. Sodyboje vieno aukšto medinis namas geltonos spalvos, prie įėjimo durų kairėje pusėje, ant žalios vejos yra kirvukas, kurio ašmenys 10 cm. Ilgio, medinio koto ilgis 35 cm, pridėtos foto lentelės (19-20, 21-26 b. l.);

-       2018-10-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. Č. pateikė kirvį (42-44 b. l.);

-       2019-02-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojos V. Č. pateiktas kirvis, pridėtos foto lentelės. Kirvis perduotas saugojimui Mažeikių PK (45-47, 48-50, 100 b. l.);

-       2018-10-31 specialisto išvada Nr. G 1472/2018(04), kurioje nurodyta, kad S. M. nustatyta žaizda dešiniame skruoste. S. M. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2018-10-15, galimai užduotyje nurodytu laiku. Remiantis turimais duomenimis, S. M. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (63 b. l.);

-       2018-10-15 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6018, kuriame užfiksuotas S. M. nustatytas 1.67 promilių girtumas (81 b. l.);

-       2018-10-15 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6019, kuriame užfiksuotas V. Č. nustatytas 0.69 promilių girtumas (81 b. l.); 

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo S. M. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad nuo 2017 m. vasario mėnesio, tikslios dienos nepamena, jis neturi savo gyvenamosios vietos. Nuo to laiko jam gyvenamąsias patalpas yra suteikęs pažįstamas V. Č., (duomenys neskelbtini), gyvena lauko vasarnamyje. 2018-10-15 apie 15.00 val., būdamas neblaivus, atsitūpęs sėdėjo prie draugo gyvenamojo namo durų. Rūkė cigaretę, tuo metu į sodybą sugrįžo draugas V. Č., kuris buvo neblaivus. Draugas dėl jam nežinomų priežasčių ėmė su juo konfliktuoti. Tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Tuo metu draugas žodžiu jam išreiškė grasinimus, sakydamas, kad jį nudės. Tuo metu V. Č. įėjo į namo lauko prieangį, o išėjęs iš jo, rankose laikė kirvį, kuris yra nedidelis. Rankose laikydamas kirvį, su juo užsimojo, grasino juo jį nudėti. Tuo metu jis suprato, kad V. Č. grasinimai yra realus pagrindas manyti, kad jie gali būti įvykdyti. Grasinimo metu V. Č. jam smogė kirviu, tačiau jis ranka blokavo jo smūgį, jį pagriovė ant žemės. Parvertus jį ant žemės, jis iš karto neprispaudė prie žemės stipriai tos rankos, kurioje buvo kirvis (dešinėje rankoje). Kai jis buvo parverstas ant žemės, V. dar bandė kirviu jam suduoti smūgius. Jis jį laikė, kad nesimuistytų, ir stengėsi būti kiek galima nuo jo truputį atsitraukęs, kad kirviu jis jo nekliudytų, bet jam to nepavyko išvengti, mosikuodamas V. kirviu perpjovė veidą, dešinį skruostą ir tai tikrai neįvyko netyčia, jis, gulėdamas ant žemės ir stengdamasis suduoti smūgius kirviu, vis dar šaukė „nudėsiu“, „nukirsiu“. Dėl skruosto sužalojimo jam ėmė bėgti kraujas, jis išsigando. Tuo metu, kai jis grūmėsi su draugu, prie jo priėjo draugo žmona V. Č., kuri šaukė ant sutuoktinio, sakydama, kad jis nusiramintų. Atbėgusi V. iš V. rankos ištraukė kirvį, bet jis jį laikė stipriai, jo atiduoti nenorėjo, iš karto jo neištraukė. V. Č. iš sutuoktinio rankų išplėšė rankose turimą kirvį, bei pati išvietė policiją. V. Č. kirvį paslėpė namo viduje, kol atvyko policijos pareigūnai. V. Č. jam grasina nebe pirmą kartą, tačiau jo grasinimai buvo išreikšti žodinio pobūdžio. Dėl sužalojimo buvo pristatytas į Mažeikių ligoninę. Dėl sužalojimo jam sukeltas fizinis skausmas (28-29, 30-31 b. l.);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. Č. parodymais, kur ji parodė, kad S. M. maždaug apie metus laiko gyvena jų sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras priėmė pagyventi, kol jam baigsis apribojimas, nes jis buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje ir iki šių metų spalio mėnesio negalėjo gyventi pas savo buvusią žmoną Užlieknės kaime. Tačiau, kai baigėsi apribojimo laikas, jis vis dar gyvena jų sodyboje. V. jam jau seniai yra sakęs, kad išsikraustytų, bet jis vis dar gyvena jų sodyboje. 2018-10-15 dieną ji buvo namuose, virtuvėje, kai grįžo jos vyras V. ir kieme pradėjo konfliktuoti su S., vyras grįžęs paklausė S., ar jis vis dar čia, ar dar neišsikraustė, dėl to jam priekaištavo ir jie pradėjo vienas ant kito šaukti, vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, V. įėjo į virtuvę, rankose turėjo pasiėmęs kirvį, mano, kad jį pasiėmė iš prieangio, jis, būdamas virtuvėje, toliau barėsi su S., S. buvo lauke prie virtuvės lango, tiek S., tiek V. buvo įpykę, susinervinę, V. iš virtuvės išbėgo į lauką, ar išbėgdamas ką sakė, neprisimena, ji neužilgo irgi išbėgo lauk ir pamatė kieme juos abu gulinčius, S. veidas buvo kruvinas, V. rankoje laikė kirvį, prie jų pribėgo, S. laikė V., laikė jo ranką, kurioje buvo kirvis, kad jis jos negalėtų judinti, o ji bandė ištraukti kirvį iš rankos, V. stipriai laikė suspaudęs kirvį, iš karto neatidavė jo, bet jai pavyko jį ištraukti, ištraukus kirvį, ji pabėgo ir paskambino 112. Saulius po to jai sakė, kad V. taikėsi su kirviu jam į galvą. Kaip buvo sužalotas S. nematė, nebuvo dar į lauką išbėgusi. Kai S. su V. pykosi, šaukė vienas ant kito, jie keikė vienas kitą, kas kam ką konkrečiai pasakė, atkartoti negali, kad V. būtų sakęs S., kad jį užmuš, ar nudės, to negirdėjo (40-41 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. Č. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: smūgiuojant kirviu nežymiai sužalojus S. M. bei grasinus nužudyti S. M., esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi jis kirviu užsimojęs grasino žodžiais „nudėsiąs“ S. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kadangi S. M. jau anksčiau buvo prašomas išsikraustyti iš V. Č. vasarnamio, tačiau jis būdamas neblaivus, koneveikė patį V. Č. ir jo sutuoktinę, taip provokavo kaltinamąjį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta. Nors prokuroras nurodė sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė recidyvistas, tačiau minima aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir tokiu būdu buvo pasunkinta kaltinamojo padėtis.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau baustumas išnykęs (109-110 b. l.), anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (103-104, 105-108 b. l.), nedirbantis (115 b. l.), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (114 b. l.), registruotas pas psichiatrą (113 b. l.), vedęs (101 b. l.).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą V. Č. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, pridedant švelnesnės bausmės dalį artimą kodekse numatytos bausmės rūšies minimumui.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti V. Č. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (133-134, 135 b. l.), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei laikytina, jog jis yra atlikęs 6 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. 2018-10-17 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (136-137 b. l.), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. Č. 32,22 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo S. M. gydymą (68-69, 70-71 b. l.). V. Č. su pareikštu ieškiniu sutiko, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 32,22 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. Č. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Daiktinis įrodymas – kirvis, kuris 2018-1015 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš liudytojos V. Č. (42-44 b. l.), kuris 2019-02-05 perduotas saugojimui Mažeikių PK (100 b. l.), kaltinamajam atsisakius ir nepageidaujant, kad kirvis būtų sugrąžintas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Kaltinamajam V. Č. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. Č. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Č. skirti galutinę sumažintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti V. Č. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 17 d. bei laikyti, jog jis yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Č. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Č. 32,22 Eur (trisdešimt du eurus ir 22 euro centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, kuris perduotas saugojimui Mažeikių PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti V. Č., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti V. Č., jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė