KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant:

ieškovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Jurgitai Spaičienei, atstovaujančiai pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimą,

atsakovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokato padėjėjai Birutei Šepatauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei M. M. dėl 580 EUR užstato priteisimo

n u s t a t ė:

Ieškovas ir jo atstovė prašė priteisti iš atsakovės 580 eurų užstatą, kurį sumokėjo išsinuomojant gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) bei visas bylos vedimo išlaidas tiek ieškovui, tiek valstybei už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą pagal antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimą. Paaiškino, kad  jis grįžo iš užsienio ir norėjo su drauge išsinuomoti gyvenamąsias patalpas. Rado internete skelbimą, kad nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini). Jo draugė G. G. nuvyko apžiūrėti patalpų. Iš jų baigė išsikraustyti prieš tai patalpas nuomavęs asmuo. Kadangi dar buvo jo daiktai, detaliai apžiūrėti patalpų nebuvo galimybės. Nutarė, kad nurodytąsias patalpas nuomos, todėl sekančią dieną susitiko su atsakove. Ji pateikė nuomos sutartį. Ieškovas nuomos sutartį perskaitė, kadangi joje neįžvelgė jokių paslėptų neigiamų dalykų, sutartį pasirašė ir iš karto apsigyveno išsinuomotose patalpose. Iš karto nuomotojai sumokėjo 870 eurų. Nuomos mokestis sudarė po 290 eurų kas mėnesį, o 580 eurų buvo kaip užstatas už nuomojamas patalpas.

Kadangi patalpos buvo netvarkingos, jie atsikėlę gyventi patys jas susitvarkė. Pastebėjo, kad patalpose yra skruzdžių. Iš karto apie tai pranešė nuomotojai. Jos draugas, vardu M. atvežė kažkokių tai priemonių skruzdėms naikinti. Tos priemonės nepadėjo, jie patys pirkosi priemonių skruzdėms naikinti, tačiau jų išnaikinti nepavyko. Skruzdės patekdavo visus, netgi į lovą.

Atsikėlę gyventi jie taip pat rado sulaužytą lovą. Atsakovės draugas lovą paramstė plytomis. Tokia lova jis naudojosi iki išsikėlė iš gyvenamųjų patalpų.

Kadangi buvo vasara, reikėjo atidaryti langus patalpų vėdinimui, bet to nebuvo galima padaryti, nes buvo sugadintos langų atidarymo rankenos. Apie tai taip pat pranešė atsakovės draugui. Jis atvykę iš vieno lango rankeną išsuko, o į kitą įsuko. Languose buvo plyšiai, per kurias į vidų patekdavo skruzdės.

Galiausiai vieną dieną dingo vanduo. Kaip išsiaiškino, vandenį atjungė tiekėjas „Giraitės vandenys“ dėl to, kad buvo didelis įsiskolinimas už patiektą vandenį. Apie tai ieškovas pranešė atsakovės draugui. Šis atvykęs nuplėšė skaitiklių plombas ir paleido vandenį. Po kiek laiko, t.y. birželio mėnesio pabaigoje vanduo buvo atjungtas antrą kartą.

Ieškovas, matydamas, kad tokios gyvenimo sąlygos pagal jo sveikatos būklę (serga astma, dėl to yra nustatytas darbingumo netekimas) yra negalimos, jis 2017-06-29 nutraukė nuomos sutartį,  apie tai pranešdamas atsakovei.

Pagal nuomos sutarties sąlygas, jis nuomos mokesčių turėjo mokėti po 290 eurų kas mėnesį bei susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Už pirmąjį mėnesį ieškovas atsakovei buvo davęs 50 eurų mokesčiams už komunalinius patarnavimus, o už antrą mėnesį nebuvo davęs. Iš esmės neprieštarautų, kad tie mokesčiai 77 eurų būtų išskaičiuoti iš 580 eurų užstato.

Atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutiko. Ji ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad ji internete buvo patalpinusi skelbimą, kad nuomoja gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Į šį skelbimą atsiliepė ieškovas. Ji pateikė jam nuomos sutarties projektą, siūlė, kad jis su juo susipažintų. Ieškovas daug nesvarstydamas nuomos sutartį pasirašė ir apsigyveno jos nuomojamose patalpose. Ji ieškovui perdavė tvarkingas, tinkamas naudotis patalpas. Dėl to ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Tik kiek vėliau ji gavo žinutę, kad namuose yra skruzdžių. Ji atsakė ieškovui į jo žinutę, kad yra B., pažadėjo šią problemą išspręsti.

Daug klausimų, susijusių su patalpų nuoma, atsakymais į ieškovo pretenzijas sprendė jos draugas M.. Ji pavedė jam tvarkyti gyvenamųjų patalpų nuomos reikalus, pilnai juo pasitikėjo. Mano, kad ieškovo nurodyti nepatogumai ir trūkumai yra apsimestiniai, tikslu nutraukti prieš terminą nuomos sutartį ir siekis susigrąžinti užstatą.

Atsakovė pripažino, kad nuomojamose patalpose buvo skruzdžių, kad jos draugas teikė ieškovui priemonių skruzdėms naikinti, ji taip pat neprieštaravo dėl sulūžusios lovos ir netvarkingų langų rankenų. Teigė, jog nežino apie vandens tiekimo nutraukimą, nes iš „Giraitės vandenų“ ji nebuvo gavusi jokių pranešimų apie skolas ir vandens tiekimo nutraukimą, nes ieškovas neperduodavo jai siunčiamos korespondencijos.

Mano, kad nuomos sutartis turėtų būti vykdoma, nes ji nėra nuginčyta, o užstato sugrąžinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Ieškinys atmestinasi.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės.

Šalys 2016-05-05 pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b.l. 9-11). Pagal šią nuomos sutartį atsakovė išnuomavo ieškovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) šešerių mėnesių terminui. Sutarė, kad nuomininkas už nuomojamas patalpas kiekvieną mėnesį mokės po 290 eurų nuomos mokesčio bei susimokės mokesčius už tą mėnesį priskaičiuotus komunalinius patarnavimus. Sutarties 2.4 punkte buvo nustatytas 870 eurų dydžio užstatas, iš kurio 290 eurų suma mokama už pirmąjį nuomos mėnesį, o likusi sumą yra užstatas, kuris, jeigu nuomininkas laikosi visų įsipareigojimų, gali būti užskaitytas už paskutinius nuomos mėnesius. Sutarties 4.5 punktas nustatė, kad nuomininkui nutraukus šią sutartį anksčiau termino, užstatas lieka nuomotojui.

Sutarties 4.2 punku šalys sutarė, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.

Sutarties 4.3 punktas nustatė, kad nuomotojas vienašališkai, nesilaikant 4.2 punkte nurodyto įspėjimo termino, gali nutraukti nuomos sutartį jeigu nuomotojas neperduoda buto nuomininkui arba kliudo naudotis juo pagal jų paskirtį ir šios sutarties sąlygas.

Buto 2015-11-16 priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 12) ieškovas perėmė nuomojamas patalpas, prieraše 2016-06-30 nurodant, kad butas priimtas, esantis inventorius yra. Pačiame priėmimo-perdavimo akte 1 p. nurodyta, kad butas yra tvarkingas ir tinkamas naudoti gyvenamąjai paskirčiai ir kitokių pastabų neturi.

Nors priėmimo-perdavimo akto data nurodyta 2015-11-16, šalys pripažino, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių atsirado tik nuo 2016-05-05. Šį aktą pateikė pats ieškovas. Jis akto ir jame esančio prierašo ranka neginčija.

Ieškovas taip pat pateikė vienašalį 2016-06-30 perdavimo-priėmimo aktą, kurio atsakovė nėra pasirašiusi, tačiau ji neginčija, kad ieškovas patalpų nuo 2016-06-29 nenuomoja, ji nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl paliktų jo nuomotų patalpų, todėl laikytina, jog ji ieškovui išnuomotas gyvenamąsias patalpas faktiškai iš jo perėmė.

Iš UAB „Giraitės vandenys“ pažymos (b.l. 14) seka, kad 2016-06-29 buvo sustabdytas vandens tiekimas į ieškovo nuomotas gyvenamąsias patalpas dėl to, kad nebuvo padengtas įsiskolinimas.

Atsakovė pripažino, kad jos draugo M., kuriam buvo pavesta tvarkyti buto nuomos reikalus, telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių (b.l. 15-29) matyti, kad ieškovas bendravo su šiuo asmeniu 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje – gegužės 5, 7 dienomis, gegužės 18, 27 dienomis, birželio 6 dieną.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-65).

Ieškovui neterminuotai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b.l. 66) dėl ligos ar būklės (duomenys neskelbtini), atsiradusios iki 24 m. amžiaus, diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „Giraitės vandenys“ pirkėjo kortelės seka, kad 2016 m. birželio laikotarpiui atsakovė už vandens tiekimą buvo įsiskolinusi 228,73 eurų (b.l. 83). UAB „Giraitės vandenys“ 2016-04-25 rašte (b.l. 84), adresuotame atsakovei, nurodyta, kad jeigu ji iki 2016-06-15  nesumokės įsiskolinimo už patiektą vandenį, vandens tiekimas bus laikinai atjungtas be atskiro įspėjimo.

Iš pateiktų įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: šalys 2016-05-05 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 6 mėnesių laikotarpiui. Nuomotojas tą pačią dieną perdavė nuomojamas patalpas nuomininkui. Laikotarpiu nuo 2016-05-05 iki 2016-06-29 ieškovas naudojosi išsinuomotomis patalpomis ir reiškė pretenzijas atsakovei (taip pat ir per jos patikėtinį) dėl sulūžusios lovos, bute esančių skruzdžių, sugedusių lango rankenų ir nutraukto vandens tiekimo. Nuomos sutartis nustatė jos nutraukimo tvarką prieš terminą, įspėjant šalis vienai kitą raštu prieš tris mėnesius. Raštiško ieškovo įspėjimo dėl priešlaikinio nuomos sutarties nutraukimo, pateikto atsakovei nebuvo. Ieškovas mano, kad jis buvo priverstas nuomos sutartį nutraukti dėl to, kad ji neatitiko esminių sutarties sąlygų, t.y. kad jis dėl savo sveikatos būklės patalpomis negalėjo naudotis dėl to, kad naikinant skruzdes įvairiais chemikalais buvo kenkiama jo sveikatai (serga astma), taip pat jo sveikatos būklei įtakos turėjo ir tai, kad butui nebuvo tiekiamas vanduo. Iš esmės atsakovė pripažino ieškovo nurodytus jo kaip nuomininko teisių pažeidimus, išskyrus tai, kad dėl jos nesumokėtų skolų buvo atjungtas vandens tiekimas – ji teigė, kad negavo pranešimų su įspėjimais, kad bus nutrauktas vandens tiekimas.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Iš esmės ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, prašydamas patenkinti ieškinį, vadovavosi bendraisiais sutarčių esminių sąlygų pažeidimo pagrindais, o atsakovė – sudaryto sandorio vykdymu, jo nutraukimo tvarka ir pagrindais.

CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai.

CK  6.200 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; šio straipsnio 2 dalis įvardija, kad nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgta į šioje dalyje įvardintus atvejus: 1 p., kai nukentėjusi šalis negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 4 p. – kai neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

Nutraukiant sutartį prieš terminą dėl esminių jos pažeidimų, turėtų būti vadovaujamasi ir CK 6.218 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios nustato, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienasmeniškai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje numatytą terminą, o jei sutartyje toks terminas nenurodytas – per trisdešimt dienų.

Nagrinėjant šį ginčą būtina išsiaiškinti ar šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų sutartis buvo atsakovės esminiai pažeista ir ar yra įstatyme įtvirtintos sąlygos šią sutartį nutraukti.

Kaip jau buvo paminėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali sutarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties turinio sąlygų gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymų nuostatos (LAT 2010-09-27 nutartis 3K-3-262/2010). Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos.

Ieškovas nurodė sutarties pažeidimus: skruzdžių buvimą gyvenamosiose patalpose, langų rankenų gedimą, sulūžusią lovą ir vandens tiekimo nutraukimą. Atsakovė ėmėsi priemonių pašalinti pirmuosius tris pažeidimus ir juos pašalino. Nors ieškovas teigė, kad skruzdžių buvimą gyvenamosiose patalpose įrodo jo pateiktos fotonuotraukos, tačiau šias fotonuotraukas apžiūrėjus, skruzdžių nebuvo galima pastebėti. Ieškovas teigė, kad purškalų, skirtų skruzdžių naikinimui naudojimas kenkė jo sveikatai, tačiau įrodymų apie tai nepateikė. Ieškovas pateikė duomenis apie savo susirgimą – astmą, tačiau nenurodė kokie purškalai skruzdžių naikinimui buvo naudojami ir ar jie galėtų turėti poveikį ieškovo sveikatai.

Kaip pripažino pats ieškovas, jam pranešus atsakovei apie sulaužytą lovą ir sugadintą lango rankeną, šie gedimai buvo pašalinti. Kad jie buvo pašalinti rodo ir tai, kad ieškovas išsinuomotame bute gyveno nuo 2016-05-05 iki 2016-06-29. Šių aptartų pažeidimų teismas nelaiko esminiais nuomos sutarties sąlygų pažeidimais.

Nors ieškovas teigė, kad jam gyvenant išsinuomotame bute du kartus nebuvo tiekimas vanduo. Kaip paaiškėjo iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, šaltą vandenį buvo nutraukta tiekti tik 2016-06-29, ką patvirtina paties ieškovo pateikta UAB „Giraitės vandenys“ pažyma. Tą pačią dieną ieškovas vienasmeniškai nutraukė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties 4.2 punkte buvo šalių sutarta, kad apie išankstinį nuomos sutarties nutraukimą turi būti kitai šaliai pranešta raštu prieš tris mėnesius. Aptartos įstatymų nuostatos reglamentuoja, kad kai tarp šalių yra sudaryta sutartis, ji turi būti vykdoma, nes teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią. Ieškovas su atsakove sutartį sudarė laisva valia, jis šios sutarties neginčijo, todėl vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi privalo ją vykdyti. Privalo vykdyti ir sutarties 4.2 punkto reikalavimą - apie priešlaikinį sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius raštu pranešti kitai sutarties šaliai. Ieškovas šio sutarties reikalavimo neįvykdė, todėl laikytina, kad jis nuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jeigu tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį (LAT 2012-06-26 nutartis 3K-7-297/2012). Dėl tos priežasties turėtų būti vykdoma šalių sudarytos nuomos sutarties 4.5 punktas – nuomininkui nutraukus šią sutartį anksčiau termino, užstatas lieka nuomotojui. Dėl nurodytųjų motyvų atmestinas ieškovo ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo jos turėtas advokatės atstovavimo išlaidas. Šias išlaidas sudaro 360 EUR (b.l. 67-71). Šios išlaidos yra proporcingos advokatės padėjėjos atliktam teisiniam darbui, t.y. buvo surašytas atsiliepimas į ieškinį, dalyvauta dvejuose posėdžiuose.

Iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 580,00 EUR užstato priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 360,00 EUR (trys šimtai šešiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.