Civilinė byla Nr. eB2-876-273/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00183-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.3.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Miesto šiluma“ bankroto administratoriui A. P., suinteresuoto asmens R. N. atstovui advokatui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankroto administratoriaus A. P. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. N.,
n u s t a t ė:
Bankroto administratorius A. P. pateikė prašymą pripažinti BUAB „Miesto šiluma“ bankrotą tyčiniu.
Prašyme nurodė, kad administratorius nustatė, kad UAB „Miesto šiluma“ (toliau – bendrovė) direktoriumi nuo 2012-08-06 iki 2017-02-28 ir nuo 2018-02-23 iki 2018-04-07 buvo R. N., kuris laikotarpiui 2017-02-28 iki 2018-02-23 taip pat ėjo technikos direktoriaus pareigas. Šios aplinkybės patvirtina R. N. nepertraukiamą dalyvavimą bendrovės veikloje nuo 2012-08-06 iki bankroto bylos iškėlimo dienos. R. N. yra laidavęs bankui už bendrovės prievoles. R. N. pareigų pasikeitimas į technikos direktoriaus pareigas, nors išlaikant neformalią įmonės kontrolę, tikėtinai buvo nulemtas 2017-02-13 pačios bendrovės užsakytos ir gautos teisinės išvados dėl bendrovės kaip įmonės mokumo ir dėl CK 6.9301 straipsnyje nurodytų eilių taikymo. R. N. nuo 2015-07-16 buvo UAB „Katlita engineering“ vadovu, kuriai šiuo metu iškelta byla, o jo žmona E. N. nuo 2017-03-06 yra UAB „Bormann consult“ vadovė.
Administratorius nustatė, kad R. N. atliktuose veiksmuose/sandoriuose su jo ir šeimos narių valdomomis įmonėmis yra požymių, kurie galėtų būti vertinami kaip tyčinio bankroto požymiai.
Dėl UAB „Katlita engineering“ akcijų perleidimo. 2018-12-31 administratorius su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas pripažinti 2016-05-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytas tarp UAB „Miesto šiluma“ ir R. N. negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją priteisti iš R. N. UAB „Miesto šiluma“ naudai UAB „Katlita engineering“ 43 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 43 procentus visų UAB „Katlita engineering” akcijų. Administratorius nustatė, kad 2016-05-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Miesto šiluma“, atstovaujama R. N., pardavė UAB „Katlita“ (dabar UAB „Katlita engineering“) 24 paprastąsias vardines akcijas, kas sudaro 24 procentus visų UAB „Katlita engineering“ akcijų, R. N. (R. N. motinai), už 28,96 Eur už vieną akciją, viso už 695,04 Eur. 2016-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Miesto šiluma“, atstovaujama R. N., pardavė UAB „Katlita engineering“ 19 paprastųjų vardinių akcijų, kas sudaro 19 procentus visų UAB „Katlita engineering“ akcijų, R. N. (R. N. motinai), už 28,96 EUR už vieną akciją, viso už 550,24 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3627- 920/2019 ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Katlita engineering“ apyvarta kiekvienais metais, t. y. 2015 ir 2016 m. siekė nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur, o 2017 m. - nuo 1 000 000 Eur iki 2 000 000 Eur, 2015 m.ir 2016 m. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina įmonės veiklos pelningumą, yra pakankamai pagrįstos ir leidžia pripažinti, kad UAB „Katlita engineering“ perleistas 43 procentų akcijų paketas siekė daugiau nei jų nominalas – 1 245,28 Eur, už kurį akcijos buvo perleistos šioje byloje ginčijamais sandoriais. Teismas pripažino, kad ginčijami sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovui (UAB „Miesto šiluma“), nes jam priklausęs pelningai dirbančios įmonės akcijų paketas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei jų tikroji vertė sumą (nominalą). Administratoriaus nuomone, R. N. neteisėtai ir nepagrįstai sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį perleisdamas savo motinai R. N. BUAB „Miesto šiluma” priklausančias UAB „Katlita engineering“ akcijas. Tai vertintina kaip tyčinio bankroto požymiai pagal BK 20 str. 2 d. 2 ir 3 punktus.
Dėl BUAB „Miesto šiluma“ turto perleidimo. Administratorius nurodė, kad R. N. perleidus savo motinai 2016-05-31 ir 2016-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis 43 procentus UAB „Katlita engineering“ akcijų, UAB „Miesto šiluma“ vadovybė ėmėsi veiksmų perkėlinėti UAB „Miesto šiluma“ turtą į UAB „Katlita engineering“. 2016-09-29 tarp UAB „Miesto šiluma“ ir UAB „Katlita engineering“ buvo sudarytos septynios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, 2016-10-28 tarp UAB „Miesto šiluma“ ir UAB „Katlita“ buvo sudaryta traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartis dėl ratinio ekskavatoriaus NEW HOLLAND LB 115B, 2016-11-25 parduota dar viena transporto priemonė. 2017-03-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 706503/01-14 BUAB „Miesto šiluma“ pardavė pirkėjui SIA „Unicredit Leasing” Lietuvos filialui 14 automobilių už 159 900 Eur, kuriuos SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialas pirko su tikslu perduoti UAB „Kaltlita engineering“ kaip lizingo gavėjui valdyti ir naudotis. Tą pačią dieną modifikuojamas atsiskaitymo santykis - UAB „Kaltlita engineering” tarpusavio reikalavimų įskaitymo akte preambulės 2 punkte nurodė, kad UAB „Kaltlita engineering“ jau yra sumokėjęs UAB „Miesto šiluma“ pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos turto kainos dalį lygią 79 950 Eur, nors tokio mokėjimo nebuvo. Administratorius nurodė, kad negalima įvertinti, ar šios transporto priemonės buvo perleistos už rinkos vertę ar ne, kadangi R. N. nepateikė mokėjimų, nors dėl jų į jį buvo kreiptasi. Administratoriaus vertinimu R. N. iš UAB „Miesto šiluma“ laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2017-03-30 perkėlė į UAB „Katlita engineering“, kurios vadovas yra ir kurios akcijas valdo jo motina, 23 transporto priemones, už kurias UAB „Miesto šiluma“ negavo jokių mokėjimų. Tai vertintina kaip savarankiškas pagrindas konstatuojant tyčinio bankroto požymius pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 ir 3 punktus.
Dėl CK 6.930 1 straipsnio pažeidimų. Administratorius nustatė, kad nesilaikant CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, UAB „Miesto šiluma“ išmokėjo UAB „Katlita engineering” 198 390 Eur. Su minėta išmoka susijusios aplinkybės administratoriaus yra išdėstytos ieškinyje nagrinėjamame Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1372-259/2019. Administratorius nurodė, kad tyčinio bankroto aspektu turi būti vertinamos aplinkybės, nustatytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4031-429/2019, kurioje administratorius pateikė ieškinį dėl 30 217 Eur sumų išmokėjimo R. N. žmonos E. N. įmonei UAB „Bormann consulting“ pažeidžiant CK 6.9301 str. Šioje byloje buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis 18 000 Eur sumai.Ne paisant to, kad ginčas buvo išspręstas taikiai siekiant gauti pinigines lėšas, minėtos civilinės bylos aplinkybės turi būti vertinamos tyčinio bankroto požymiu aspektu. Nors BUAB „Miesto šiluma“ 2017-02-08 gavo teisinę išvadą ir žinojo, kad tokie mokėjimai negali būti atlikti nesilaikant CK 6.9301 str. reikalavimų, 2017-02-20, 2017-04-18, 2017-04-19, 2017-04-27, 2017-05-03, 2017-06-16, 2017-06-30, 2017-07-04, 2017-07-31, 2017-08-15, 2017-09-01, 2017-09-04, 2017-09-28, 2017-10-09 17 atliko mokėjimus UAB „Katlita engineering“, o 2017-09-05 ir 2017-10-09 atliko mokėjimus UAB „Bormann consulting“. Administratoriaus nuomone tai patvirtina nesąžiningus UAB „Miesto šiluma“ veiksmus suteikiant pirmumą susijusiems kreditoriams, t. y. R. N. per motiną kontroliuojamai UAB „Katlita engineering“ ir jo žmonos vadovaujamai UAB „Bormann consulting“, o tai atitinka tyčinio bankroto požymius nurodytus ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. Iš dalies perduotų bendrovės dokumentų administratorius nustatė, kad UAB „Katlita engineering“ yra skolinga UAB „Miesto šiluma“ 314 181,39 Eur už UAB „Miesto šiluma“ suteiktas prekes ir paslaugas pagal sąskaitas išrašytas nuo 2017-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Apibendrindamas administratorius nurodė, kad UAB „Miesto šiluma“ už menkavertę nominalią sumą pardavė R. N. UAB „Katlita engineering“ 43 procentus akcijų, be jokio atlygio perleido 23 transporto priemones, pažeidžiant CK 6.9301 str. nuostatas sumokėjo 198 390 Eur UAB „Katlita engineering“ už jos suteiktas paslaugas, taip pat pažeidžiant kitų kreditorių interesus atliko mokėjimus R. N. žmonos kontroliuojamai įmonei UAB „Bormann consulting“, UAB „Miesto šiluma“ be jokio atlygio UAB „Katlita engineering“ tiekė prekes ir teikė paslaugas už 314 181,39 Eur.
Atsiliepime į administratoriaus prašymą suinteresuotas asmuo R. N. prašė administratoriaus prašymą dėl BUAB „Miesto šiluma“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad administratoriaus prašymas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
Dėl 2016-05-31 ir 2016-06-13 UAB „Katlita engineering“ akcijų pardavimo sandorių. UAB „Katlita engineering“ akcijų pardavimo sandoriai nesudaro pagrindo UAB „Miesto šiluma“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 punktą:
Pirma, pareiškėjas neįrodinėjo nurodytų sandorių atitikimo ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 punkte nurodytoms sąlygoms. Pareiškėjas tik formaliai nurodo, kad akcijų pardavimo sandoriai yra nuostolingi (tariamai akcijos parduotos už mažesnę nei rinkos kainą), tačiau šių sandorių nesusieja su ĮBĮ 2 str. 12 dalyje pateiktu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. nedetalizuoja, kokia žala šiais sandoriais buvo padaryta ir kaip šie sandoriai priežastiniu ryšiu yra susiję su UAB „Miesto šiluma“ bankrotu. Pareiškėjas nenurodė, kokia buvo parduotų akcijų rinkos vertė ir kokia konkreti žala buvo padaryta bei šios žalos sumos priežastiniu ryšiu nesieja su įmonės bankrotu. Minėti sandoriai yra teisėti, o, jeigu šie sandoriai ir būtų vertinami kaip neteisėti, nėra priežastinio ryšio tarp šių sandorių ir UAB „Miesto šiluma“ bankroto. Šiais sandoriais nebuvo siekiama privesti UAB „Miesto šiluma“ prie bankroto.
Antra, Kauno apylinkės teismo 2019-10-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3627-920/2019 ir jame nustatytomis aplinkybėmis negalima remtis, nes jis nėra įsiteisėjęs, be to, sprendimas neturės prejudicinės galios suinteresuotam asmeniui R. N., kuris minėtoje byloje trečiuoju asmeniu nedalyvavo.
Trečia, sudarant akcijų perleidimo sandorius UAB „Miesto šiluma“ buvo moki ir veikė pelningai patvirtina bendrovės 2015-12-31 balanso duomenys, kuriame UAB „Katlita engineering“ akcijos buvo įvertintos 12 547 Eur buhalterine verte, kuri nesiekė net 1 proc. į UAB „Miesto šiluma“ balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės nemokumas nustatytas remiantis įmonės 2018-01-31 finansinės atskaitomybės dokumentais, praėjus ilgam laiko tarpui nuo nurodytų sandorių sudarymo. Nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Katlita engineering“ akcijų pardavimo sandorių ir UAB „Miesto šiluma“ nemokumo.
Penkta, UAB „Miesto šiluma“ vykdė rangos darbus, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams, bendrovės apyvarta 2017 metais siekė 1,5 mln. Eur, todėl UAB „Katlita engineering“ akcijų pardavimas niekaip nepasunkino UAB „Miesto šiluma“ veiklos.
Dėl 2016 metų transporto priemonių pardavimo sandorių. 2016-09-29 ir 2016-10-28 transporto priemonių pardavimo sandoriai nesudaro pagrindo UAB „Miesto šiluma“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 punktą:
Pirma, nurodytų transporto priemonių pardavimo sandorių sudarymo metu UAB „Miesto šiluma“ buvo moki. Transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą.
Antra, nėra jokių įrodymų, kad šie atlygintiniai transporto priemonių pardavimo sandoriai pablogino UAB „Miesto šiluma“ turtinę padėtį ir privedė įmonę prie bankroto. Sandoriai yra pernelyg nutolę nuo UAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo, nėra priežastinio ryšio tarp šių sandorių ir UAB „Miesto šiluma“ nemokumo bei bankroto.
Trečia, nėra jokių įrodymų, kad šiais sandoriais buvo siekiama sužlugdyti UAB „Miesto šiluma“ ir ją tyčia privesti prie bankroto.
Ketvirta, pareiškėjas neteigia ir neįrodinėja, kad transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą.
Dėl 2017-03-30 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių. 2017-03-30 pirkimo-pardavimo sutartis nesudaro pagrindo UAB „Miesto šiluma“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 punktą.
Pirma, nurodytų transporto priemonių pardavimo sandorių sudarymo metu UAB „Miesto šiluma“ buvo moki. Tai buvo lizinguojamos transporto priemonės. UAB „Miesto šiluma“ transporto priemones už rinkos kainą pardavė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui, o ne perkėlė į UAB „Katlita engineering“. UAB „Miesto šiluma“ nebuvo sumokėjusi einamųjų lizingo įmokų. Todėl UAB „Miesto šiluma“ buvo finansiškai naudinga parduoti transporto priemones, nes, jei lizingo bendrovė būtų nutraukusi lizingo sutartis, iš UAB „Miesto šiluma“ šios transporto priemonės būtų paimtos.
Antra, pareiškėjo teiginiai, kad tariamai už parduotas transporto priemones nebuvo atsiskaityta, yra nepagrįsti. SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas už transporto priemones įsipareigojo UAB „Miesto šiluma“ sumokėti 159 900 Eur. Dalį šios kainos UAB „Miesto šiluma“ gavo įskaitymo būdu, o dalis buvo sumokėta bankiniais pavedimais. 83 450 Eur suma buvo sumokėta per trišalę užskaitą pagal 2017-03-30 tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktą. Likusią sumą SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas sumokėjo 2017-04-19 atliktais mokėjimo pavedimais.
Trečia, nėra jokių įrodymų, kad 2017-03-30 pirkimo-pardavimo sutartis pablogino UAB „Miesto šiluma“ turtinę padėtį ir privedė įmonę prie bankroto. Šia sutartimi įforminti sandoriai yra pernelyg nutolę nuo UAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos iškėlimo, nėra priežastinio ryšio tarp šių sandorių ir UAB „Miesto šiluma“ nemokumo bei bankroto.
Dėl ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 punkto. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad UAB „Miesto šiluma“, vykdydama atsiskaitymus su UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką.
Pirma, mokėjimai UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“ buvo įprasti atsiskaitymai su kreditoriais, neturint tikslo privesti įmonę prie bankroto. Atsiskaitymo su UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“ mastas, lyginant su įmonės turėtu turtu, piniginėmis lėšomis ir kitais vykdytais mokėjimais, nėra esminis, nesukėlė įmonės bankroto ir negali būti vertinamas kaip įmonės tyčinio bankroto požymis. Nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Miesto šiluma“ bankroto ir mokėjimų, atliktų UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“.
Antra, tuo metu, kai buvo atlikti nurodyti mokėjimai, UAB „Miesto šiluma“ disponavo didelėmis piniginių lėšų sumomis, atsiskaitinėjo su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius valstybei, vykdė su ūkine veikla susijusius mokėjimus. Tai patvirtina bendrovės banko sąskaitos išrašas. Mokėjimai UAB „Bormann consult“ sudaro tik 2 proc. nuo visų mokėjimų, o mokėjimai UAB „Katlita engineering“ - tik 13,25 proc. nuo mokėjimų.
Trečia, pareiškėjas netinkamai taiko CK 6.9301 straipsnį, kurio pažeidimą įrodinėja per vienintelio kreditoriaus Isoplus Polska sp z o. o. teisių pažeidimą. Tai, kad šiam kreditoriui buvo buhalterinė skola, nereiškia, kad šiam kreditoriui turėjo būti atliekami mokėjimai pirmesne eile lyginant su mokėjimais UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“. CK 6.9301 straipsnio prasme kreditoriaus „pareikštas reikalavimas“ turi būti suprantamas ne kaip kreditoriaus PVM sąskaitos-faktūros pateikimas, o kaip kreditoriaus pareikštas reikalavimas (raštu ar kita forma) atlikti mokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Isoplus Polska sp. z o. o. nebuvo pareiškęs reikalavimo CK 6.9301 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo laikyti su šiuo kreditoriumi turėjo būti atsiskaitoma pirmesne eile lyginant su UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“ bei kitais UAB „Miesto šiluma“ kreditoriais. Didelė dalis iš Isoplus Polska sp z o o. gautų vamzdžių nebuvo realizuoti ir buvo perduoti bankroto administratoriui.
Ketvirta, jei UAB „Miesto šiluma” nebūtų atsiskaičiusi su UAB „Bormann consult“ už projektavimo darbus ir su UAB „Katlita engineering“ už rangos darbus, UAB „Miesto šiluma” nebūtų galėjusi projektavimo darbų ir rangos darbų perduoti užsakovams, nebūtų galėjusi užbaigti ir priduoti objektų, nebūtų gavusi apmokėjimų iš užsakovų.
Penkta, pagal taikos sutartį UAB „Miesto šiluma“ atsisakė bet kokių pretenzijų UAB „Bormann consult” atžvilgiu, o UAB „Bormann consult“ sumokėjo 17 000 Eur. Nėra jokio pagrindo tuos pačius mokėjimus vertinti ir įmonės tyčinio bankroto kontekste. Taikos sutarties sudarymas nereiškia, kad buvo pripažinti mokėjimai neteisėtais.
Šešta, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1372-259/2019, kurioje UAB „Miesto šiluma” bankroto administratorius ginčijo CK 6.9301 straipsnio pagrindu tuos pačius mokėjimus, atliktus UAB „Katlita engineering“, kuriais šioje byloje įrodinėja UAB „Miesto šiluma” tyčinį bankrotą. Toje byloje UAB „Katlita engineering“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su UAB „Miesto šiluma“ ieškiniu. Tačiau vėliau iškėlus UAB „Katlita engineering“ bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius sudarė taikos sutartį ir sutiko, kad šie mokėjimai būtų pripažinti negaliojančiais. UAB „Katlita engineering“ bankroto administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į toje byloje pateikto UAB „Katlita engineering“ atsiliepimo į ieškinį argumentus ir nepagrįstai sudarė taikos sutartį, nes mokėjimai buvo teisėti. Jeigu byla būtų nagrinėta iš esmės, civilinė byla Nr. e2-1372-259/2019 pareikštas UAB „Miesto šiluma“ bankroto administratoriaus ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Tai, kad UAB „Katlita engineering“ bankroto administratorius sudarė taikos sutartį, neturi jokios prejudicinės galios suinteresuotam asmeniui R. N., nes jis į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas ir sudarant taikos sutartį nedalyvavo. Kadangi šių mokėjimų klausimas išspręstas taikos sutartimi, nėra jokio pagrindo tuos pačius mokėjimus vertinti ir įmonės tyčinio bankroto kontekste.
Septinta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 50 punkte pateiktas išaiškinimas, kad įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Nurodytos teismo nutarties 44 punkte išaiškinta, kad remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Nė vienas iš UAB „Miesto šiluma“ kreditorių, įskaitant Isoplus Polska sp. z o. o., į teismą nesikreipė ir neginčijo UAB „Miesto šiluma“ mokėjimų dėl tariamai pažeistos CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos.
Dėl teisinių išvadų vertinimo. 2017-02-13 teisinė išvada parengta suinteresuoto asmens R. N. prašymu. Šios išvados 8 punkte nurodyta, kad pagal 2016-12-31 balanso duomenis įmonė būtų nemoki, jeigu įmonės pradelsti įsipareigojimai, kurių apmokėjimo terminai suėję, viršytų 885 477,50 Eur sumą. Tačiau pradelstos skolos nesiekė tokios sumos ir įmonė nebuvo nemoki. 2017-02-08 teisinėje išvadoje pacituota CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka. Pareiškėjo teiginys, kad po šios išvados pateikimo R. N. jau žinojo, kad mokėjimai turi būti atliekami pagal minėtą tvarką, yra nepagrįstas. Minėtoje išvadoje tik pacituota minėta tvarka, tačiau nebuvo vertinama ir nebuvo pateikta išvada, kad ši tvarka jau turi būti taikoma UAB „Miesto šiluma“ mokėjimams.
Bankroto administratoriaus prašymas UAB „Miesto šiluma“ bankrotą pripažinti tyčiniu netenkinamas.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatos.
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Miesto šiluma“ ir bankroto administratoriumi paskyrė A. P..
Pagal valstybės įmonės Registrų centras duomenis, UAB „Miesto šiluma“ direktoriumi nuo 2012-08-06 iki 2017-02-28 ir nuo 2018-02-23 iki 2018-04-07 buvo R. N.. Laikotarpyje nuo 2017-02-28 iki 2018-02-23 R. N. ėjo technikos direktoriaus pareigas.
UAB „Miesto šiluma“ bankroto administratorius A. P. pateikė prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą požymį, nes buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai tarp susijusių asmenų ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą požymį, kai turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai. Bankroto administratorius nurodo esant tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka, o būtent, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių nustačius bent vieną bankrotas pripažįstamas tyčiniu.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl tyčinio bankroto, ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 26 punktas). Kitaip tariant, net ir nustačius neteisėtus buvusių įmonės vadovų veiksmus, kuriais, be kita ko, galėjo būti padaryta žala įmonei ar jos kreditoriams (t. y. įmonės vadovų civilinę atsakomybę galimai lemiančius veiksmus), ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama spręsti ir dėl jų vadovautos įmonės tyčinio bankroto. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto turi būti vertinama aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių
Dėl UAB „Katlita engineering“ akcijų pardavimo sandorių
Bankroto administratorius nurodė, kad jis 2018-12-31 su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas pripažinti 2016-05-31 ir 2016-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Miesto šiluma“ ir R. N. negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją priteisti iš R. N. UAB „Miesto šiluma“ naudai UAB „Katlita engineering“ 43 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 43 procentus visų UAB „Katlita engineering” akcijų.
Kauno apylinkės teismas 2019-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3627- 920/2019 (t. 13, b. l. 315-320) ieškinį tenkino visiškai, nurodydamas, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Katlita engineering“ apyvarta kiekvienais metais, t. y. 2015 ir 2016 m. siekė nuo 500 000 Eur iki 1 000 000 Eur, o 2017 m. - nuo 1 000 000 Eur iki 2 000 000 Eur, 2015 m. ir 2016 m. balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina įmonės veiklos pelningumą, yra pakankamai pagrįstos ir leidžia pripažinti, kad UAB „Katlita engineering“ perleistas 43 procentų akcijų paketas siekė daugiau nei jų nominalas – 1 245,28 Eur, už kurį akcijos buvo perleistos šioje byloje ginčijamais sandoriais. Teismas pripažino, kad ginčijami sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovui (UAB „Miesto šiluma“), nes jam priklausęs pelningai dirbančios įmonės akcijų paketas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei jų tikroji vertė sumą (nominalą). Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-162-260/2020). Administratoriaus nuomone, R. N. neteisėtai ir nepagrįstai sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį perleisdamas savo motinai R. N. UAB „Miesto šiluma” priklausančias UAB „Katlita engineering“ akcijas ir tai, jo nuomone, pagrindžia tyčinio bankroto požymius, numatytus BK 20 str. 2 d. 2 ir 3 punktuose.
Teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka, nes pareiškėjas tik formaliai nurodo, kad akcijų pardavimo sandoriai yra nuostolingi (tariamai akcijos parduotos už mažesnę nei rinkos kainą), tačiau neįrodinėja kaip šie sandoriai yra susiję su UAB „Miesto šiluma“ bankrotu ar šiais sandoriais buvo siekiama privesti UAB „Miesto šiluma“ prie bankroto.
Pažymėtina, kad sudarant akcijų perleidimo sutartis UAB „Miesto šiluma“ buvo moki ir veikė pelningai, todėl sandoriais perleista akcijų vertė niekaip negalėjo sukelti įmonės nemokumo bei ją privesti prie bankroto. Pagal 2015-12-31 UAB „Miesto šiluma“ balansą (t. 13, b. l. 57-59) šios įmonės turto vertė sudarė 1 229 681 Eur, tame tarpe per vienerius metus gautinos sumos sudarė 372 858 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 180 090 Eur, įmonės nepaskirstytas pelnas – 476 640 Eur. UAB „Miesto šiluma“ 2015-12-31 balanse UAB „Katlita engineering“ akcijos buvo įvertintos 12 547 Eur buhalterine verte, t.y. šių akcijų vertė nesiekė net 1 procentą į UAB Miesto šiluma“ balansą įrašyto turto vertės. Kadangi UAB „Miesto šiluma“ bankroto byla iškelta tik 2018-03-27, nemokumą nustačius remiantis 2018-01-31 finansinės atskaitomybės dokumentais, todėl akcijų perleidimas negalėjo įtakoti UAB „Miesto šiluma“ turtinės padėties pablogėjimo ar nulemti įmonės nemokumo.
Dėl 2016 m. transporto priemonių pardavimo sandorių
Administratorius nurodė, kad R. N. perleidus savo motinai 2016-05-31 ir 2016-06-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis 43 procentus UAB „Katlita engineering“ akcijų, UAB „Miesto šiluma“ vadovybė ėmėsi veiksmų perkėlinėti UAB „Miesto šiluma“ turtą į UAB „Katlita engineering“. 2016-09-29 tarp UAB „Miesto šiluma“ ir UAB „Katlita engineering“ buvo sudarytos septynios transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, 2016-10-28 tarp UAB „Miesto šiluma“ ir UAB „Katlita engineering“ buvo sudaryta traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartis dėl ratinio ekskavatoriaus NEW HOLLAND LB 115B, 2016-11-25 dar viena transporto priemonė buvo parduota E. N. už 6413 Eur (t. 13, b. l. 71-79).
Bankroto administratorius nenurodo daugiau jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie UAB „Miesto šiluma“ turto perkėlimą į UAB „Katlita engineering“. Vien išvardintų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas nepagrindžia tyčinio bankroto požymių numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ar įmonės veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės būtų parduotos už mažesnę, negu rinkos kainą. Už parduotas transporto priemones UAB „Miesto šiluma“ išrašė UAB „Katlita“ engineering“ 2019-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą MS Nr. 2016129 pagal 2016-10-28 ratinio ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą MS Nr. 2016128 pagal 2019-09-29 pirkimo-pardavimo sutartis. Šios PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos 2016-11-30 atliekant tarpusavio užskaitą ( t. 14, b. l. 147-150).
Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad sandorių sudarymo metu UAB „Miesto šiluma“ buvo nemoki ar kad šiais sandoriais buvo siekiama UAB „Miesto šiluma“ nemokumo ir privesti įmonę prie bankroto tyčia. Vien faktas, kad sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių įmonių, nesudaro pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu.
Bankroto administratorius, kaip UAB Miesto šiluma“ nuostolingą sandorį, privedusį įmonę prie bankroto, nurodo 2017-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 706503/01-14, pagal kurią BUAB „Miesto šiluma“ pardavė pirkėjui lizingo bendrovei SIA „UniCredit Leasing” Lietuvos filialui 14 automobilių už 159 900 Eur. Transporto priemones SIA „UniCredit Leasing“ pardavė UAB „Katlita engineering“ ir šią aplinkybę bankroto administratorius vertina kaip UAB „Miesto šiluma“ turto perkėlimą į UAB „Katlita engineering“, be to nurodo, kad už šias transporto priemones UAB „Miesto šiluma“ jokių mokėjimų negavo.
Iš byloje esančių duomenų bei suinteresuoto asmens R. N. atstovo paaiškinimų matosi, kad tai buvo lizinguojamos transporto priemonės ir UAB „Miesto šiluma“ nebuvo sumokėjusi einamųjų lizingo įmokų, todėl UAB „Miesto šiluma“ buvo finansiškai naudinga parduoti transporto priemones, nes jei lizingo bendrovė būtų nutraukusi lizingo sutartis, iš UAB „Miesto šiluma“ šios transporto priemonės būtų paimtos.
Teismo vertinimu, nepagrįsti bankroto administratoriaus teiginiai, kad už transporto priemones nebuvo atsiskaityta. Pagal 2017-03-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 706503/01-14 (t. 13, b. l. 66-68) lizingo bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas už transporto priemones įsipareigojo sumokėti UAB „Miesto šiluma“ 159 900 Eur. Kaip nurodė suinteresuoto asmens atstovas, lizingo bendrovė iš mokėtinų sumų išskaitė UAB „Miesto šiluma“ skolas pagal lizingo sutartis ir dalį transporto priemonių pardavimo kainos t.y. 83450 Eur sumokėjo per trišalę užskaitą pagal 2017-03-30 tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktą (t. 13, b. l. 69-70), o likusią sumą SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas sumokėjo 2017-04-19 atliktais mokėjimo pavedimais, ką patvirtina AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašas (t. 14, b. l. 80-81).
Aplinkybė, kad lizingo bendrovė išpirktas transporto priemones pardavė UAB „Katlita engineering“ nėra teisiškai reikšminga, nes tai nelaikytina UAB „Miesto šiluma“ turto perkėlimu į UAB „Katlita engineering“. Be to, byloje neįrodyta, kad 2017-03-30 pirkimo-pardavimo sutartis pablogino UAB „Miesto šiluma“ turtinę padėtį ir privedė įmonę prie bankroto tyčia, todėl teismas sprendžia, kad byloje tyčinio bankroto požymiai neįrodyti.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Taigi, šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).
Bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu tuo atveju, kai nustatoma, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Teismas pažymi, kad sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
Administratorius nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas Isoplus Polska sp. z o. o. 1 137 762,82 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas UAB „Miesto šiluma“ bankroto byloje. Administratorius ištyrė atliktus bankinius mokėjimus ir nustatė, kad pažeidžiant kreditoriaus Isoplus Polska sp. z o. o. interesus, t.y. nesilaikant LR CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, UAB „Miesto šiluma“ išmokėjo UAB „Katlita engineering“ 198 390 Eur. BUAB „Miesto šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Katlita engineering“, prašydamas pripažinti ieškovės atliktus 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. spalio 9 d. mokėjimus atsakovei UAB „Katlita engineering“ bendrai 198 390 Eur sumai negaliojančiais ab initio, kaip pažeidžiančius LR CK 6.9301 straipsnio reikalavimus ir taikyti restituciją. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1372-259/2019 tarp BUAB „Miesto šiluma“ ir BUAB „Katlita engineering“ buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią BUAB „Katlita engineering“ atliktus mokėjimus pripažino negaliojančiais ir sutiko, kad iš atsakovės ieškovei būtų priteista 198 390 Eur. Ieškovė pripažino, kad BUAB „Katlita engineering“ turi teisę į 198 390 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Miesto šiluma“ bankroto byloje.
Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad 2019-01-08 Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4031-429/2019 dėl 30 217 Eur išmokėjimo R. N. žmonos E. N. įmonei UAB „Bormann colsulting“ pažeidžiant LR CK 6.9301 straipsnio reikalavimus. Mokėjimai buvo atlikti 2017-09-05 ir 2017-10-09 dienomis. Nors byloje Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22d. nutartimi (t. 13, b. l. 321-324) buvo sudaryta taikos sutartis 18 000 Eur sumai, tačiau bankroto administratoriaus nuomone, atliktas piniginių sumų išmokėjimas pažeidžiant LR CK 6.9301 straipsnio reikalavimus vertintinas kaip tyčinio bankroto požymis.
Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nepagrindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio. Tuo metu, kai buvo atlikti nurodyti mokėjimai, UAB „Miesto šiluma“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius valstybei, vykdė su ūkine veikla susijusius mokėjimus. Į bylą pateikta UAB „Miesto šiluma“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išrašas už 2017 metus, iš kurio matosi, kad UAB „Miesto šiluma“ iš nurodytos sąskaitos atliko mokėjimus: sausio mėn. – 145 478,57 Eur, vasario mėn. – 312 60,97 Eur, kovo mėn. – 78 866,38 Eur, balandžio mėn. – 157 163,43 Eur, gegužės mėn. – 57 134,36 Eur, birželio mėn. – 230 705,36 Eur, liepos mėn. – 101 549,06 Eur, rugpjūčio mėn. – 383 658,81 Eur, o rugsėjo – gruodžio mėn, apyvarta 515 193,55 Eur (t. 14, b. l. 55-147). Vien iš nurodytos sąskaitos UAB „Miesto šiluma“ mokėjimai sudarė 1 496 602,60 Eur. Mokėjimai UAB „Bormann consult“ sudarė tik 2 proc. nuo šių mokėjimų, o mokėjimai UAB „Katlita egineering“ – tik 13,25 proc. nuo šių mokėjimų.
2017-09-05 UAB „Miesto šiluma“ sumokėjo UAB „Bormann consult“ 3 025,00 Eur, tačiau 2017-09-05 UAB „Miesto šiluma“ banko sąskaitoje buvo 34 515,13 Eur, o kasoje – 17 211, 27 Eur. Nurodytą dieną UAB „Miesto šiluma“ atliko mokėjimus net septyniolikai skirtingų kreditorių, o bendra išlaidų suma buvo 20 919,34 Eur. 2019-10-09 UAB „Miesto šiluma“ sumokėjo UAB „Bormann consult“ 27 192 Eur, tačiau šiai dienai UAB „Miesto šiluma“ sąskaitoje buvo 99 013,54 Eur, o kasoje 32 014,33 Eur. Tą dieną UAB „Miesto šiluma“ atliko mokėjimus net dvidešimt šešiems kreditoriams, o bendra išlaidų suma buvo 81 321,98 Eur. Mokėjimai UAB „Bormann consult“ buvo tik vienas iš daugelio UAB „Miesto šiluma mokėjimų“.
2017 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Miesto šiluma“ sumokėjo UAB „Katlita“ engineering“ 21 000 Eur, tačiau iš atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išrašo matosi, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „Miesto šiluma“ atliko mokėjimus už 383 658,81 Eur. Nurodytas mokėjimas UAB „Katlita engineering“ sudaro tik 5,4 proc. nuo visų atliktų mokėjimų.
Bankroto administratorius nurodo, kad atliktais mokėjimais buvo pažeistos vienintelio kreditoriaus Polska sp. z o.o. teisės, kurio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Miesto šiluma“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Tačiau, teismas sutinka su suinteresuoto asmens R. N. atstovo argumentu, kad nors kreditoriui buvo skola, tačiau tai nereiškia, kad šiam kreditoriui turėjo būti atliekami mokėjimai pirmesne eile lyginant su mokėjimais UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-723-370/2017 yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar ginčo mokėjimų nurodymų atlikimo metu buvo pareikštų reikalavimų taip, kaip jie suprantami CK 6.9301 straipsnio prasme, turi būti vertinama, ar tuo metu buvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar buvo suėję terminai sumokėti įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat ar buvo kreditorių pareikšti reikalavimai ieškovei dėl kitokių atliktų mokėjimų ir ar buvo laikomasi jų kalendorinio eiliškumo, o esant tokių duomenų (pareikštų reikalavimų taip, kaip jie suprantami CK 6.9301 straipsnyje), nustatyti jų apimtį.
Iš UAB „Miesto šiluma“ bankroto bylos duomenų ( t. 1 b. l. 1-204) matosi, kad Kauno apygardos teisme 2018 m. vasario 7 d. buvo priimtas ieškovės Isoplus Polska sp. z o. o. ieškinio pareiškimas atsakovei UAB „Miesto šiluma“ dėl 1 141 862,82 Eur skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (civilinė bylos Nr. e2-1534-413/2018). Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota nagrinėti į UAB „Miesto šiluma“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-1629-273/2019).
Iš ieškovės Isoplius Polska sp. z o. o. ieškinio pareiškimo bei prie jo pateiktų priedų matosi, kad ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ skolą kildina iš išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki ieškinio pareiškimo pateikimo teismui kreditorius Isoplus Polska sp. z o. o. jokių rašytinių pretenzijų dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo nereiškė, nors jose ir buvo nurodytas apmokėjimo terminas, kas laikytina, kad reikalavimo CK 6.9301 straipsnio prasme nebuvo pareiškęs. Esant šiems duomenims nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorius Isoplus Polska sp. z o. o. buvo pareiškęs reikalavimą ir su juo turėjo būti atsiskaitoma pirmesne eile, negu su UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“. Be to, iš UAB „Miesto šiluma“ atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banko išrašo matosi, kad 2017 metais UAB „Miesto šiluma“ atsiskaitinėjo su kreditoriumi Isoplus Polska sp. z o. o. ir jam buvo sumokėta 130 662,63 Eur suma (2017-02-22 – 27 736,94 Eur, 2017-03-30 – 8 990 Eur, 2017-03-30 – 18 000 Eur, 2017-04-27 – 27 736,56 Eur, 2017-06-01 – 21 059,02 Eur, 2017-06-30 – 13 000 Eur, 2017-08-14 – 14 140,11 Eur).
Teismas sutinka su suinteresuoto asmens R. N. atstovo argumentu, kad mokėjimais atliktais UAB „Bormann consult“ ir UAB „Katlita engineering“ buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų, t.y. gauti mokėjimus iš užsakovų. Jei UAB „Miesto šiluma“ nebūtų atsiskaičiusi su UAB „Bormann consult“ už projektavimo darbus ir su UAB „Katlita engineering“ už rangos darbus, UAB „Miesto šiluma“ nebūtų galėjusi projektavimo darbų ir rangos darbų perduoti užsakovams ir nebūtų gavusi apmokėjimų iš užsakovų. Tačiau UAB „Miesto šiluma“ iš užsakovo AB „Šiaulių energija“ gavo šiuos mokėjimus: 2017-09-01 – 11 560 Eur ir 175 091,42 Eur, 2017-10-06 – 186 948,94 Eur, 2017-10-27 – 3 500 Eur, 2017-11-15 – 22 628,20 Eur, 2017-12-08 – 26 917,41 Eur.
Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, kad tuo metu, kai UAB „Miesto šiluma“ atsiskaitė su UAB „Bormann consul“ ir UAB „Katlita engineering“, ji taip pat vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius, vykdė su ūkine veikla susijusius mokėjimus. Be to, atsiskaitymo su minėtomis įmonėmis mastas, lyginant su įmonės turtu, piniginėmis lėšomis ir kitais vykdytais mokėjimais nėra esminis, nesukėlė įmonės bankroto ir negali būti vertinamas kaip įmonės tyčinio bankroto požymis. Byloje neįrodyta, kad mokėjimai buvo atlikti turint tikslą privesti įmonę prie bankroto tyčia ir išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, bylos duomenys patvirtina, kad po ginčo mokėjimų įmonė toliau vykdė kitus atsiskaitymus, todėl visumos byloje aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis yra neįrodytas.
Bankroto administratorius nurodo, kad administratoriui nebuvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Be to nurodo, kad iš jam perduotų dokumentų nustatė, kad UAB „Katlita engineering“ yra skolinga „Miesto šiluma“ 314 181,39 Eur už UAB „Miesto šiluma“ suteiktas prekes ir paslaugas pagal sąskaitas išrašytas nuo 2017-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo. Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinė byla pagal BUAB „Miesto šiluma“ ieškinį atsakovei UAB „Katlita engineering“ dėl skolos priteisimo buvo sustabdyta ir perduota UAB „Katlita engineering“ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Taip pat Liteko duomenimis nustatyta, kad UAB „Katlita engineering“ bankroto byloje ( civilinė byla Nr. eB2-1750-555/2019) Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Miesto šiluma“ 512 571,39 Eur kreditorinis reikalavimas.
Bankroto administratorius nenurodo ir neįrodinėja, kad UAB „Katlita engineering“ 314 181,39 Eur skola uždarajai akcinei bendrovei „Miesto šiluma“ susidariusi nuo 2017-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Miesto šiluma“ nulėmė įmonės nemokumą ir privedė UAB „Miesto šiluma“ prie bankroto tyčia, todėl teismo vertinimu, vien bankroto administratoriaus nurodytas argumentas dėl UAB „Katlita engineering“ skolos negali būti vertinamas kaip įmonės tyčinio bankroto požymis.
Iš bankroto administratoriaus ir suinteresuoto asmens R. N. susirašinėjimų matosi, kad UAB „Miesto šiluma“ 2019-01-08 kreipėsi į R. N. dėl tam tikrų neperduotų dokumentų ( t. 13, b. l. 170-171). Iš R. N. atsakymo matosi, kad jis nurodęs, jog UAB „Miesto šiluma“ dokumentus, įskaitant 2017 m. ir 2018 metų sutartis perdavė pagal dokumentų lydraščius įgaliotam asmeniui. Nurodė, kad tarp perduotų dokumentų yra UAB "Miesto šiluma“ ir UAB „Katlita“ sudarytos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, atsiskaitymo dokumentai, kiti dokumentai (t. 13, b. l. 173). Bankroto administratorius nenurodo daugiau jokių duomenų ir nepagrindžia tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, todėl teismas plačiau dėl administratoriaus nurodytų argumentų nepasisako ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bankroto administratorius pareiškime dėl UAB „Miesto šiluma“ bankroto pripažinti tyčiniu, nurodydamas faktines aplinkybes ir padarydamas išvadas dėl ĮBĮ įtvirtintų tyčinio bankroto požymių jas vertino atsietai nuo tyčinio bankroto apibrėžimo. Teismui aukščiau aptartų duomenų pagrindu nenustačius visų klausimui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sprendimui reikšmingų aplinkybių, bankroto administratoriaus pareiškimas dėl UAB „Miesto šiluma“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais
n u t a r i a:
Bankroto administratoriaus A. P. prašymą UAB „Miesto šiluma“ bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė