Civilinė byla Nr. e2A-2379-560/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00562-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.

                                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobanga“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autobanga“, kuriame prašė jo naudai priteisti iš atsakovės 172,50 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 0,5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2021 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu susitarė dėl automobilio rezervacijos ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuotoliu būdu sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trijų dienų laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.15 val. iki 2021 m rugpjūčio 30 d. 4.45 val. iš atsakovės išsinuomojo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už teikiamas automobilio nuomos paslaugas nustatomas 207 Eur dydžio mokestis, kurį sudaro 135 Eur automobilio nuomos mokestis trijų dienų laikotarpiui, 48 Eur apsauga, 30 Eur automobilio paėmimo mokestis, taip pat papildomai mokamas 150 Eur dydžio depozitas. Sutarties sudarymo dieną nurodyto dydžio sumos buvo nuskaitytos iš ieškovo banko sąskaitos.

3.       2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.15 val. atskridęs į Kauno oro uostą, ieškovas atsiėmė automobilį ir juo išvyko pas savo motiną, kitą dieną jis išsinuomotu automobiliu nuvyko atlikti PGR testo į punktą. Po procedūros, kuri truko ne ilgiau nei 15 minučių, grįžo į automobilį, tačiau automobilio nebeužvedė. Raktelio sukimo metu nereagavo jokios automobilio sistemos, automobilio nebuvo galima ir užrakinti. Negalėdamas užsivesti automobilio, ieškovas laikotarpiu nuo 12.47 val. iki 15.21 val. bandė susisiekti su atsakove, telefonu apie susidariusią situaciją pavyko informuoti tik atsakovės atstovus Vilniuje. Nesulaukęs pagalbos ir tolimesnių nurodymų kaip elgtis su automobiliu, 16.00 val. paliko automobilį aiškiai matomoje vietoje, raktelius pasiėmė su savimi, apie automobilio bei raktelių buvimo vietą trumpąją žinute informavo atsakovės atstovą M. M. ir tokiu būdu vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį. Į skambučius atsakovės atstovas sureagavo tik kitą dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 29 d. 19.12 val.

4.       2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją, reikalaudamas grąžinti 357 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas. Atsakovė su pretenzija nesutiko ir, atskaičiusi kuro sąnaudas, ieškovui grąžino tik 139 Eur depozito. Ieškovas negalėjo naudotis automobiliu pilną nuomos laiką, faktiškai automobiliu jis naudojosi 12 valandų, automobiliu nuvažiavo 21 kilometrą. Automobiliu naudotis negalėjo dėl gedimo, kuris atsirado ne dėl jo kaltės, bei dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos suteikti pakaitinį automobilį. Negalėdamas tinkamai naudotis automobiliu jis patyrė neigiamų emocijų, sugaišo daug laiko aiškindamasis situaciją ir laukdamas pagalbos. Jis buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis ir patyrė papildomų išlaidų, kurių papildomai atlyginti neprašo. Atsakovė nepateisino jo lūkesčių, jis jautėsi pažemintas kaip klientas, ieškovas patyrė 200 Eur neturtinę žalą.

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23:15 val. ieškovas išsinuomojo iš atsakovės automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovės Kauno miesto vadybininkas tuo metu sirgo, nuomos sutartis buvo nusiųsta ieškovui elektroniniu paštu, ieškovas ją pasirašė ir nuskenavęs atsiuntė atsakovei dar prieš pasiimant išsinuomotą automobilį. Automobilio apžiūros aktas buvo paliktas ieškovui pasirašyti automobilyje, tačiau ieškovas jo nepasirašė. Sutartu laiku ieškovas atėjo į Kauno oro uosto aikštelę, paėmė automobilį (buvo paliktas atrakintas) ir juo išvažiavo. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 28 d. nuo 12.47 valandos iki 14.53 val. vis bandė susisiekti su vadybininku M. M., kuris tą dieną nedirbo dėl ligos. Ieškovas 12.52 val. ir 14.56 val. skambino nuomos sutartyje nurodytu pagalbos telefonu, pagalbos linijos darbuotojas klientą informavo, kad automobilio akumuliatorius yra išsikrovęs ir pasiūlė greičiausią jo sprendimo būdą – kito vairuotojo paprašyti užvesti automobilį, prijungiant jį laidais prie kito automobilio akumuliatoriaus. Ieškovui buvo siūloma iškviesti techninę pagalbą, bet ieškovas buvo perspėtas, kad techninės pagalbos paslaugos jam bus nemokamos tik tuo atveju, jei automobilis sugedo dėl atsakovės kaltės, jei atvykęs meistras nustatys, jog automobilio akumuliatorius išsikrovė ne dėl atsakovės kaltės, už techninės pagalbos paslaugas ieškovui teks susimokėti pagal nuomos sutartyje nurodytus įkainius. Ieškovas supykęs pareiškė, kad jam tokios sąlygos netinka ir abu pokalbius baigė pats juos nutraukdamas. 2021 m. rugpjūčio 29 d. vadybininkui susisiekus su ieškovu ir pasiteiravus kur ir kada būtų galima atsiimti automobilio raktelius, telefoninio pokalbio metu ieškovas nurodė, kad raktelių negrąžins tol, kol jam nebus grąžinti visi pinigai už automobilio nuomą. Atsakovė patvirtino, kad automobilio nuomos mokesčio grąžinimo klausimas bus svarstomas tik po to, kai atsakovė atgaus automobilio raktelius. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 1 d., pasinaudojusi atsarginiais automobilio rakteliais, atsiėmė stovėjimo aikštelėje paliktą automobilį, automobilio akumuliatorius buvo pilnai išsikrovęs. Atlikus techninę patikrą nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, krovimą priima, iškrovos sistemoje nėra, nurodyta priežastis, kodėl neužsivedė automobilis – išsikrovęs akumuliatorius. Atsakovė nesutinka atlyginti nuostolių, nes ieškovas netinkamai eksploatavo išsinuomotą automobilį ir dėl jo kaltės automobilio akumuliatorius išsikrovė. Ieškovas atsisakė jam pasiūlytos techninės pagalbos ir atsiradusios problemos sprendimo, todėl pats yra atsakingas už visas jo neigiamas emocijas, sugaištas laiką ar jo pasikeitusius planus bei apribotą mobilumą, jeigu šie faktai būtų buvę.

6.       Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovės teiginys, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. jam buvo išnuomotas techniškai tvarkingas automobilis, yra kvestionuojamas. Ieškovas neatliko jokių nestandartinių veiksmų, dėl kurių galėjo išsikrauti akumuliatorius, automobiliu nuvažiavo tik 21 kilometrą. Automobilio šviesios išsijungia automatiškai arba automobilis signalizuoja apie paliktas įjungtas šviesas, todėl palikti neišjungtų šviesų tiesiog neįmanoma. Automobilio gedimas atsirado 2021 m. rugpjūčio 28 d. 12.30 val., patikra autoservise atlikta 2021 m. rugsėjo 2 d., kokie veiksmai buvo atliekami su nurodytu automobiliu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovui nėra žinomi. Automobilio nuomos sutarties pagrindinių sąlygų 5.1 punkte nurodoma, kad sugedus automobiliui Lietuvoje nuomotojas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas suteikia nuomininkui pakaitinį automobilį. Ieškovas paskambinęs nuomos sutartyje nurodytu telefonu informavo atsakovės atstovus apie automobilio gedimą ir prašė techninės pagalbos arba pakaitinio automobilio, jam buvo paaiškinta, kad pakaitinio automobilio neturi, o atstovės techninė pagalba išvykusi į Estiją. Pasiūlymas savo lėšomis kviestis techninę pagalbą ieškovui pasirodė nepriimtinas. Automobilis yra atsakovės nuosavybė ir bet kokie neatsakingi ieškovo veiksmai galėjo sukelti nepageidaujamas pasekmes ar nuostolius atsakovės turtui, todėl ieškovas nesvarstė galimybės savo nuožiūra remontuoti automobilio ar imtis kitokių veiksmų. Atsakovės teiginys, kad jai buvo nežinoma automobilio raktelių buvimo vieta yra melagingas, ieškovas sugedus automobiliui trumpąją SMS žinute nurodė adresą, kuriuo atsakovė gali atsiimti automobilio raktelius. Laiko faktorius ieškovui buvo labai svarbus, nes viešnagė Lietuvoje truko tik tris dienas, neturėdamas transporto priemonės turėjo keisti savo planus, ieškoti kitų judėjimo būdų, sugaišo daug laiko.

7.       Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovui 2021 m. rugpjūčio 28 d. pilnai iškrovus išsinuomoto automobilio akumuliatorių pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų jį pakrauti ir nesudarė jokių sąlygų nei atsakovei, nei atsakovės siūlomam techninės pagalbos automobiliui pakrauti iškrautą automobilio akumuliatorių. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad iškrautas automobilio akumuliatorius reiškia „automobilio gedimą“ nuomos sutarties 5.1. punkto prasme, dėl ko atsakovė būtų priversta ieškovui nedelsiant pateikti pakaitinį automobilį. Išsikrovęs akumuliatorius nėra gedimas. Kuro sąnaudos didžiąją dalimi priklauso ne nuo automobilio techninių savybių, bet nuo automobilio vairuotojo vairavimo stiliaus, vairuotojo veiksmų ir važiavimo greičio, stovintis vietoje, užvestas automobilis per 1 valandą sunaudoja nuo 1 iki 3 litrų kuro. Atsakovė visada turi keletą pakaitinių skirtingų automobilių tam, kad sugedus automobiliui klientai nepatirtų nepatogumų ir galėtų tęsti kelionę išsinuomotu transportu. Ieškovas neatskleidė nei kokius planus jam teko keisti, kokių kitų judėjimo būdų teko ieškoti, kam ir kiek laiko jis sugaišo, teiginio, kad teko pasinaudoti taksi paslaugomis nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodė kokias išlaidas patyrė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė  ieškovui iš atsakovės 172,50 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 0,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 017 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuotoliniu būdu su atsakove sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trijų dienų laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.15 val. iki 2021 m rugpjūčio 30 d. 4.45 val. iš atsakovės išsinuomojo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė, kad už teikiamas automobilio nuomos paslaugas nustatomas 207 Eur dydžio mokestis, kurį sudaro 135 Eur automobilio nuomos mokestis trijų dienų laikotarpiui, 48 Eur apsauga, 30 Eur automobilio paėmimo mokestis. Ieškovas taip pat turėjo sumokėti 150 Eur dydžio depozitą. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad ieškovui 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsiėmus automobilį kitą dieną automobilis nebeužsivedė. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovas bei patvirtino apklausta liudytoja M. O., 2021 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas su savo motina išsinuomotu automobiliu nuvyko atlikti PGR testo, automobilį pastatė šalia esančioje parkavimo aikštelėje, išjungė variklį ir nuėjo atlikti testo. Po procedūros, kuri truko ne ilgiau nei 15 minučių, jis grįžo į automobilį, tačiau automobilio nebeužvedė. Ieškovas, negalėdamas užsivesti automobilio, 2021 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 12.47 val. iki 15.21 val. bandė susisiekti su atsakove. Nesulaukęs pagalbos ir tolimesnių nurodymų kaip elgtis su automobiliu, 16.00 val. ieškovas paliko automobilį aiškiai matomoje vietoje, raktelius pasiėmė su savimi, apie automobilio bei raktelių buvimo vietą trumpąją žinute informavo atsakovės atstovą M. M. ir tokiu būdu vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį.

10.       Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad įvykio dieną (2021 m. rugpjūčio 28 d.) ieškovui buvo suteikta pagalba pašalinant automobilio gedimą. Teismas kritiškai vertino atsakovės poziciją, kad dėl galimai ieškovo netinkamų veiksmų išsikrovė automobilio akumuliatorius, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tokia atsakovės pozicija iš esmės paremta vien prielaidomis. Atsakovės argumentus, kad telefoninio pokalbio metu nustačius, kad automobilyje yra iškrautas akumuliatorius ieškovui buvo pasiūlytas greičiausias jo sprendimo būdas – vietoje kito vairuotojo paprašyti prikurti automobilį (laidais), teismas taip pat vertino kritiškai. Ieškovas neturi specialių žinių, kurių pagalba būtų galėjęs imtis atsakomybės pats šalinti automobilio gedimą ir rizikuoti pažeisti bet kokias automobilio sistemas. Automobilis nėra ieškovo nuosavybė ir bet kokie neatsakingi jo veiksmai galėjo sukelti nepageidaujamas pasekmes ar nuostolius atsakovei. Ieškovui automobilis buvo reikalingas naudotis čia ir dabar, o ne organizuoti jo remontą, juo labiau, kad pagal nuomos sutartį jam turėjo būti suteiktas pakaitinis automobilis nedelsiant, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo siūloma iškviesti techninę pagalbą, bet klientas šio pasiūlymo atsisakė. Ieškovas dėl automobilio gedimo negalėjo naudotis automobiliu pilną nuomos laiką, faktiškai automobiliu naudojosi tik 12 valandų, automobiliu nuvažiavo 21 kilometrą. Ieškovas už paslaugas, kurios jam faktiškai nebuvo suteiktos, sumokėjo visą sutartyje nurodytą sumą iš anksto, todėl patyrė 172,50 Eur nuostolius, kuriuos pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės.

11.       Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovas, negalėdamas tinkamai naudotis automobiliu, patyrė neigiamų emocijų, sugaišo daug laiko aiškindamasis situaciją ir laukdamas pagalbos, kuri jam taip ir nebuvo suteikta. Aplaidus ir neatsakingas atsakovės darbuotojų požiūris ir bendravimas sukėlė ieškovui nepageidautinas emocijas ir išgyvenimus. Jis turėjo spręsti automobilio parkavimo bei raktelių perdavimo klausimus, kas sukėlė jam papildomų rūpesčių. Ieškovas prašo atlyginti jam 200 Eur dydžio neturtinę žalą, kurios dydis yra tinkamai pagrįstas, todėl šį reikalavimą teismas tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė UAB „Autobanga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo selektyvus ir subjektyvus įrodymų vertinimas, nutylint nedetalius ir nenuoseklius ieškovo ir jo atstovės paaiškinimus bei nepateikiant jų kritiško objektyvaus vertinimo, nėra laikytinas tinkamu. Atsakovas siūlė ieškovui techninės pagalbos paslaugą, kurios ieškovas pats savo noru atsisakė. Ieškovui išnuomotas automobilis buvo pilnai techniškai tvarkingas, o automobilio akumuliatorius galėjo būti iškrautas dėl paties ieškovo ar jo keleivių veiksmų. Vaizdo įrašas patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovo darbuotojas panaudojęs atsarginius automobilio raktelius apie 16:15 val. nuvyko nurodytu automobilio stovėjimo adresu, kuriame rado automobilį, kurį be jokių problemų užvedė, pasinaudojus užvedimo laidais ir tuomet pavažiavus 2 km variklis buvo užgesintas ir užvedamas be laidų - tai reiškia, kad akumuliatorius tiesiog buvo pilnai iškrautas. Teismas turėjo vertinti ir pateiktą byloje esančią rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą, o ne apsiriboti vien tik žodiniais ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, pasisakymais, ir subjektyviais ginčo situacijos vertinimais.

14.       Atsakovas pagrindė, kad ieškovui išnuomotas lengvasis automobilis nesugedo dėl atsakovo kaltės, tačiau šio automobilio akumuliatorius buvo pilnai iškrautas dėl ieškovo kaltės. Automobilio akumuliatoriaus iškrovimas nėra automobilio gedimas. Ieškovas išsinuomojo iš atsakovės techniškai tvarkingą automobilį su tinkamai pakrautu akumuliatoriumi ir per dieną įveikė 21 km atstumą. Atsakovės atstovas ieškovui pasiūlė iškviesti techninę pagalbą, bet ieškovas buvo perspėtas, kad techninės pagalbos paslaugos klientui bus nemokamos tuo atveju, jei automobilis sugedo dėl atsakovės kaltės, tačiau jei atvykęs meistras nustatys, jog automobilio akumuliatorius iškrautas ne dėl atsakovės kaltės, už techninės pagalbos paslaugas klientui teks susimokėti pagal nuomos sutartyje nurodytus įkainius. Ieškovas nurodė, kad jam tokios sąlygos netinka, todėl jis ir turi prisiimti visas neigiamas savo neatsargaus ir neatidaus elgesio pasekmes. Ieškovas apie iškrautą išsinuomoto automobilio akumuliatorių sužinojo 2021 m. rugpjūčio 28 d. 12:52 val. ir apie savo sprendimą nutraukti automobilio nuomos sutartį atsakovą SMS žinute informavo praėjus kiek daugiau negu 2 valandoms. Atsakovas, sugedus nuomojamam automobiliui, automobilio nuomos sutartimi įsipareigojo pakaitinį automobilį pristatyti ieškovui per 24 valandas. Ieškovo vienašališkas sprendimas nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį yra visiškai neteisėtas. 

15.       Atsakovas nesiūlė pačiam ieškovui „taisyti“ automobilį. Atsakovas ieškovą informavo, kad automobilyje yra iškrautas akumuliatorius ir pasiūlė kito vairuotojo paprašyti prikurti automobilį (akumuliatoriaus užvedimo laidais). Vien tai, kad nuomojamas automobilis teoriškai gali sugesti dar nereiškia, kad dėl kiekvieno gedimo atsakingas privalo būti atsakovas. Ieškovas nėra atviras procesiniuose dokumentuose ir nesąžiningai gudrauja. Ieškovas pats sau prieštarauja ieškinyje teigdamas, kad 14:56 val. jis jau neva tai nutraukė automobilio nuomos sutartį su atsakovu vienašališkai, tačiau vėliau dublike nurodė, kad laukė iki 16:00 val. Liudytoja M. O. yra ieškovo motina ir galėjo būti suinteresuota duoti ieškovui palankius parodymus. Liudytoja nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d., nuvykusi patikrinti ar automobilis vis dar stovi stovėjimo aikštelėje, jo stovėjimo aikštelėje neberado. Atsakovo teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. darytas vaizdo įrašas liudija, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. automobilis buvo rastas ieškovo paliktoje vietoje. Atsakovas prašė teismo iškviesti ir apklausti liudytojais UAB „Autobanga“ darbuotoją - vadybininką M. M. ir UAB „Autobaltic“ autoserviso darbuotoją - serviso vadybininką R. S.. 2022 m. balandžio 29 d. teismas nutartimi paskirdamas posėdžio datą šioje byloje nutarė į teismo posėdį kviesti šiuos liudytojus, išsiunčiant jiems teismo šaukimus. 2022 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad teismas liudytojų M. M. ir R. S. neiškvietė į teismo posėdį, teismo šaukimų jiems neįteikė, atidėti bylos nagrinėjimo ir kviesti juos apklausai liudytojais į kitą teismo posėdį teismas nesutiko. 

16.       Ieškovas nepatyrė jokios neturtinės žalos. Ieškovas net nebandė įrodinėti visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos priteisimui. Atsakovas visus savo sutartinius įsipareigojimus prieš ieškovą vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovas visą savo patirtą neturtinę žalą grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovo patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Ieškovas neįrodė, kad automobilio akumuliatoriaus pilnas išsikrovimas bei negalėjimas tęsti kelionės Kauno mieste jam buvo ypač svarbus ir jį ypatingai sukrėtė. Ieškovo nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis - 200 Eur negali būti pripažintinas kaip pagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovui pasiūlius pateikti ieškovo neva tai patirtas išlaidas už taksi paslaugas dokumentus, papasakoti kur ir kokiais tikslais jam teko važiuoti naudojantis Kauno mieste taksi paslaugomis, ieškovas negalėjo to padaryti.

17.       Ieškovas V. O. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui reikėjo automobilio asmeninėms reikmėms trijų dienų laikotarpiui, tačiau dėl gedimo ieškovas juo negalėjo naudotis pagal paskirtį. Atsakovės pareiga atlyginti žalą atsirado dėl neveikimo, t. y. sutarties 5.1 p. nevykdymo. Ieškovas laukė dvi valandas prie neveikiančio automobilio, tikėdamasis kokio nors sprendimo iš nuomos kompanijos. Atsakovė, informuota apie problemą, ne tik kad nesiėmė jokių realių, konkrečių veiksmų (galėjo darbuotojas, mechanikas atvykti į įvykio vietą), bet net nesusisiekė telefonu, nepasidomėjo, kokia situacija. Atsakovė pasiūlė prijungti pridegimo laidus prie kito automobilio ir tokiu būdu bandyti jį užvesti, apie pakaitinį automobilį buvo pasakyta, kad tokio neturi, techninę pagalbą pasiūlė išsikviesti pačiam ieškovui. Jeigu automobilio gedimo priežastis buvo išsikrovęs akumuliatorius, preziumuojama, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, nes išsikrovimas per 15-20 minučių, esant tinkamam akumuliatoriui, neįmanomas. Apeliantės nurodomi, kaip teismo neįvertinti, neaptarti rašytiniai įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, neįtakoja teismo sprendimo, todėl dėl jų teismas ir nepasisakė. Minėtuose dokumentuose fiksuojama automobilio būklė po 5 dienų nuo incidento, kokie veiksmai galėjo būti atliekami su automobiliu penkių dienų bėgyje, ieškovui negali būti žinoma. Į teismo posėdį buvo kviesti atsakovo liudytojai M. M. ir R. S.. Bylos medžiagoje yra pažyma, kurioje matoma, kad apie teismo posėdį minėti liudytojai buvo tinkamai informuoti, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti posėdį nepateikė, į minėtą teismo posėdį neatvyko ir atsakovės atstovas. Prasidėjus teismo posėdžiui, teismui pačiam susisiekus su atsakovės atstovu telefonu, jam buvo leista dalyvauti nuotoliniu būdu. Jeigu atsakovės požiūriu, sugadinta ieškovo 3 dienų viešnagė Lietuvoje yra normalu ir jokių neigiamų pasekmių negali sukelti, tai tik rodo atsakovės nekomentuotiną supratimą ir požiūrį į žmogų, jau nekalbant apie požiūrį į klientą. Vien faktas, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl santykinai mažos ieškinio sumos rodo, kokį nepasitenkinimą ir neišvengimai neigiamas emocijas jam sukėlė atsakovės elgesys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuotoliu būdu su atsakove sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trijų dienų laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.15 val. iki 2021 m rugpjūčio 30 d. 4.45 val. iš atsakovės išsinuomojo automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys susitarė, kad už teikiamas automobilio nuomos paslaugas nustatomas 207 Eur dydžio mokestis, kurį sudaro 135 Eur automobilio nuomos mokestis trijų dienų laikotarpiui, 48 Eur apsauga, 30 Eur automobilio paėmimo mokestis. Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas taip pat turi sumokėti 150 Eur dydžio depozitą. Sutarties sudarymo dieną nurodyto dydžio sumos buvo nuskaitytos iš ieškovo banko sąskaitos. Anot ieškovo, 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.15 val. jis atsiėmė automobilį ir juo išvyko, kitą dieną jis išsinuomotu automobiliu nuvyko atlikti PGR testo į punktą, tačiau grįžęs po 10-15 min. automobilio nebeužvedė.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 172,50 Eur turtinės žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo nuomos teisiniai santykiai, ieškovui (vartotojui) ir atsakovei sudarius automobilio nuomos sutartį. Automobilio nuomos sutarties pagrindinių sąlygų 5.1 punkte nurodoma, kad sugedus automobiliui Lietuvoje nuomotojas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas suteikia nuomininkui pakaitinį automobilį. Byloje nustatyta, kad ieškovas grįžęs į automobilį po ne ilgiau nei 15 minučių automobilio nebeužvedė. Ieškovas, negalėdamas užsivesti automobilio, 2021 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 12.47 val. iki 15.21 val. bandė susisiekti su atsakove, skambino sutartyje nurodytu telefono numeriu, automobilio rezervacijos metu jam elektroniniu paštu atsiųstais telefono numeriais, taip pat bandė susisiekti su atsakovės atstovu Kaune, su kuriuo buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Telefonu apie susidariusią situaciją pavyko informuoti tik atsakovės atstovus Vilniuje, kitais telefono numeriais prisiskambinti nepavyko. Atsakovės atstovai ieškovui nurodė kito vairuotojo paprašyti užvesti automobilį, prijungiant jį laidais prie kito automobilio akumuliatoriaus, taip pat pasiūlė iškviesti techninę pagalbą, bet ieškovas buvo perspėtas, kad techninės pagalbos paslaugos jam bus nemokamos tik tuo atveju, jei automobilis sugedo dėl atsakovės kaltės. Į ieškovo skambučius atsakovės atstovas sureagavo tik kitą dieną, tai yra 2021 m. rugpjūčio 29 d. 19.12 val.

22.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui atsakovė būtų suteikusi kokią nors pagalbą sprendžiant transporto priemonės neužsivedimo problemą. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė privalėjo per kuo trumpesnį laiką, bet per ne ilgiau nei 24 valandas suteikti ieškovui pakaitinį automobilį, tačiau to nepadarė. Ieškovas nurodo, jog atsakovės atstovai telefonu jį informavo, jog pakaitinio automobilio neturi, atsakovė rašytiniais įrodymais šios aplinkybės nepaneigė. Atsakovei kaip verslininkui įstatymas suteikia didesnę atsakomybę vartotojo atžvilgiu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų vykdžiusi sutartimi prisiimtas pareigas, suteikusi ieškovui pakaitinį automobilį ar kitais būdais išsprendusi nebeužsivedančio automobilio problemą. Apeliantė apeliaciniame nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog automobilio akumuliatoriaus iškrovimas yra automobilio gedimas. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą. Šalių sudarytoje sutartyje nėra detalizuojama kas konkrečiai yra laikoma automobilio sugedimu, todėl sugedimu turi būti laikomas bet koks transporto priemonės trūkumas, dėl kurio ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos. Šiuo atveju aplinkybė, jog transporto priemonė neužsiveda ir neužsirakina vidutiniam vartotojui pagrįstai yra suprantama kaip transporto priemonės sugedimas. Atsakovė į bylą nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovas už paslaugas, kurios jam faktiškai nebuvo suteiktos, sumokėjo visą sutartyje nurodytą sumą iš anksto, todėl patyrė 172,50 Eur nuostolius, kuriuos pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės.

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 200 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2016-12-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Taigi, teismui suteikta diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ir nustatyti neturtinės žalos dydį, ypatingai pabrėžiant kiekvieno neturtinės žalos reikalaujančio asmens išgyvenimų, esančių neturtinės žalos priteisimo pagrindu, individualumą. 

24.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad negalėdamas tinkamai naudotis automobiliu ieškovas patyrė neigiamų emocijų, sugaišo daug laiko aiškindamasis situaciją ir laukdamas pagalbos, kuri jam taip ir nebuvo suteikta, buvo apribotas ieškovo mobilumas, suplanuotas laikas, pasikeitė numatyti planai, jis turėjo spręsti automobilio parkavimo bei raktelių perdavimo klausimus, kas sukėlė jam papildomų rūpesčių. Apeliantė nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia šias nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovės atstovai sugedus transporto priemonei ieškovui pagalbos nesuteikė, nepristatė pakaitinio automobilio, dėl ko atsakovas patyrė daug neigiamų emocijų ir streso. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios patirtų išlaidų už taksi paslaugas įrodinėjimą, nėra susijusios su neturtinės žalos įrodinėjimu, kadangi ieškovas išlaidų už taksi paslaugas byloje neprašo priteisti.

25.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai neišvardijo visų byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog jis jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

26.       Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog byloje buvo apklausta liudytoja M. O., kuri yra ieškovo motina, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos paaiškinimus, jų nesuabsoliutino, o vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų M. M. ir R. S. neiškvietė į teismo posėdį, teismo šaukimų jiems neįteikė, todėl šie liudytojai nebuvo apklausti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi juos paneigia byloje esanti medžiaga, kuri patvirtina, jog šiems liudytojams apie posėdį buvo pranešta tinkamai, jų neatvykimo priežastys nežinomos.

27.       Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

29.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovo V. O. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovės priteisiant 600 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovės UAB „Autobanga“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autobanga“, į. k. 126230739, ieškovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                                 Dainius Rinkevičius