Civilinė byla Nr. e2S-1626-565/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16792-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.;
122.2.; 122.3.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „ZIP travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Policijos departamentui, prašydamas pripažinti negaliojančiu šalių 2014-03-19 sudarytos Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 nutraukimą. Ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo sprendimo dėl su ieškovu 2014-03-19 sudarytos Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Šį prašymą ieškovas grindė tuo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimas ieškinio patenkinimas netektų prasmės, nes atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį taptų praktiškai nebeįmanoma, kadangi dėl ilgų civilinių bylų nagrinėjimo teismuose terminų gali susidaryti tokia padėtis, kai sprendimas įsiteisės panašiu metu, kada sutarties terminas eis į pabaigą (2016-03-18) arba bus pasibaigęs. Tokiu atveju ieškovas efektyviai neapgintų savo pažeistų teisių, nes būtų praradęs galimybę į sutarties vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-15 nutartimi ieškovo UAB „ZIP travel“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė atsakovo Policijos departamento sprendimo dėl su ieškovu 2014-03-19 sudarytos Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Policijos departamentas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartį panaikinti. Apelianto teigimu, dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atnaujinus varžymąsi kaip paslaugų pirkimo būdą, yra iškraipoma tiekėjų konkurencija, neleidžiama taupyti valstybės lėšas, dėl ko atnaujintas varžymasis netenka jokios prasmės ir trukdo policijos įstaigų darbuotojams deramai vykdyti jų funkcijas, sukelia sunkumų, įgyvendinant tarptautinius susitarimus dėl bendradarbiavimo, asmenų ekstradicijos, konvojavimo ir pan. Taigi viešojo pirkimo objektas yra neatsiejamai susijęs ir su viešuoju interesu, ir žala, kylanti iš teismo procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepalyginamai didesnė už naudą, kurią ieškovas gautų, laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį patenkinus. Atsakovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju taip pat prieštarauja proporcingumo bei ekonomiškumo principams.
Ieškovas UAB „ZIP travel“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ne tik užtikrinamas būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, bet ir ginamas viešasis interesas – užtikrinama, kad reikiamos paslaugos būtų įsigyjamos efektyvios konkurencijos sąlygomis, t. y. pigiau. Atsakovo skundžiamą nutartį panaikinus, ieškovo teigimu, jis ne tik neapgintų savo pažeistų teisių, bet ir būtų neįmanomas dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusios žalos apskaičiavimas, kadangi atnaujintuose paslaugų užsakymuose ieškovas dalyvauja kartu su kitais dviem tiekėjais, todėl įrodyti, kiek ir kokios vertės užsakymų būtų pavykę laimėti būtent ieškovui, neįmanoma. Pajamos iš su atsakovu sudarytos sutarties vykdymo sudarė didelę ieškovo pajamų dalį. Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus išvengta neigiamų padarinių, kurie pasireikštų tuo, kad, atsakovui reikiamas paslaugas įsigyjant iš mažesnio kiekio tiekėjų, taigi brangiau, nebūtų jokios galimybės to pašalinti, bei naujais teisminiais ginčais tarp ieškovo ir atsakovo (dėl nuostolių atlyginimo ar pan.). Taigi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios jų taikymui keliamiems tikslams, nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo UAB „ZIP travel“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Policijos departamentui dėl preliminariosios sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, 2015-05-15 nutartimi sustabdė atsakovo Policijos departamento sprendimo dėl su ieškovu 2014-03-19 sudarytos Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės motyvuodamas tuo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė viešąjį interesą, kadangi neleidžiama taupyti valstybės lėšas, trukdoma policijos įstaigų darbuotojams deramai vykdyti jų funkcijas, sukeliama sunkumų, įgyvendinant tarptautinius susitarimus dėl bendradarbiavimo, asmenų ekstradicijos, konvojavimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina kritiškai. Pažymėtina, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, o vertinimą, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, atlieka teismas, sprendžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-658/2007, 2-581/2009, 2-987/2009). Atitinkamai, sprendžiant dėl viešojo intereso egzistavimo atsižvelgtina ne į institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos pobūdį, o visų pirma, į vykdomo konkretaus viešojo pirkimo tikslus bei jo neįgyvendinimo pasekmes.
Nagrinėjamu atveju atsakovo Policijos departamento organizuoto viešojo pirkimo konkurso, kurio vienu iš laimėtojų buvo paskelbtas ieškovas UAB „ZIP travel“, pirkimo objektas buvo tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos, t. y. kelionių Lietuvoje ir užsienyje lėktuvu, traukiniu, autobusu, ar vandens transporto organizavimo (optimaliausio kelionės maršruto parinkimo, bilietų rezervavimo, jų pardavimo, apgyvendinimo, kelionės dokumentų pristatymo bei konsultavimo kelionių klausimais), taip pat viešbučių Lietuvoje rezervavimo policijos darbuotojams ir svečiams) ir kitos su kelionių organizavimu susijusios paslaugos (Sąlygų 2.1. p.). Taigi šiuo atveju žala visuomenei ar jos daliai gali pasireikšti ne pigiausių pasiūlymų pasinaudojimu, t. y. valstybės/mokesčių mokėtojų lėšų netaupymu.
Apeliantas skunde akcentavo, kad ieškovo pasiūlymai būdavo pigiausi, tačiau, juos pasirinkus, kai jau nebebūdavo laiko ir galimybių kreiptis į kitą paslaugų teikėją, kainos išaugdavo, ir atsakovas būdavo priverstas pasinaudoti brangesniu pasiūlymu, lyginant su kitų paslaugų teikėjų pasiūlymais, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl šio atsakovo argumento pagrįstumo/nepagrįstumo bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nustatyti, ar atsakovui naudojantis ieškovo paslaugomis viešasis interesas pažeidžiamas ar ne, negalima.
Pažymėtina tai, kad ieškovas ieškiniu prašo 2014-03-19 šalių sudarytos Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 nutraukimą pripažinti negaliojančiu ir, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, siekia, kad ji ir toliau būtų vykdoma. Ši sutartis 2015-01-27 Susitarimu Nr. 1 dėl Tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo preliminariosios sutarties Nr. 5-IL-335 pratęsimo ir įkainių perskaičiavimo Nr. 5-IL-363 šalių buvo pratęsta iki 2016-03-18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju nepritaikius, būtų galimas atvejis, kuris, atsižvelgiant į teismų darbo krūvį ir bylų nagrinėjimo terminus, yra labai tikėtinas, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas įsiteisėtų po ieškovo ginčijamos sutarties galiojimo pasibaigimo termino. Tai reiškia, jog tokiu atveju ieškovo ieškinys netektų prasmės.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė