Civilinė byla Nr. e2A-115-372/2024 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05285-2022-9

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13;

                                                                                 1.3.6.3.2.9; 1.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 

                                                                                 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.4.1.7

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 6 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PKC Group Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7915-902/2023 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PKC Group Lithuania“ dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PKC Group Lithuania“ dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą. Teismo prašė pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2022-11-08 sprendimą, išnagrinėti ginčą dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą iš esmės ir patenkinti ieškovo prašymą – grąžinti ieškovą į darbą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad dirbo pas atsakovę UAB „PKC Group Lithuania“. Atsakovė mėgino neteisėtai ieškovą atleisti, kadangi ieškovas supainiojo dienas, kada turi grįžti iš atostogų. Ieškovas nurodė, kad iki 2022-08-08 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tačiau ieškovas sumaišė atostogų dienas, kadangi atostogų dienas skaičiavo pagal darbo grafiką. Ieškovas buvo gavęs elektroninį laišką, kad turi parašyti paaiškinimą, kodėl neatvyksta į darbą. Į darbą ieškovas atvyko 2022-08-15. Ieškovui buvo liepta rašyti pasiaiškinimą, tačiau 2022-08-15 pasiaiškinimo parašyti jis negalėjo, nes buvo šventinė diena ir administracija nedirbo. Kitą dieną rašyti pasiaiškinimą ieškovui nebeleido, liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Nepasirašius prašymo išeiti iš darbo, ieškovas buvo išlydėtas į kiemą, vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba, ieškovas buvo išvežtas į ligoninę, kurioje praleido dvi savaites. Ieškovas buvo atleistas 2022-08-16.

3.       Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). DGK 2022-11-08 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies. DGK pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu, tačiau nusprendė ieškovo į buvusį darbą negrąžinti. DGK nusprendė laikyti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, išieškoti iš atsakovės UAB „PKC Group Lithuania“ ieškovo naudai 2937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08) ir po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti iš atsakovės ieškovui 322,78 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

4.       Ieškovas pažymėjo, kad iš dalies nesutinka su DGK priimtu sprendimu, jis nori būti sugrąžintas į darbą. Atsakovė prašė negrąžinti ieškovo darbą, tačiau tokio prašymo (kaip ir tariamų ieškovo darbo drausmės pažeidimų neatvykstant į darbą) nepagrindė ir neįrodinėjo, nors Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtinta, jog atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Darbdavys, kaip stipresnioji santykių šalis ir disponuojanti reikšmingais duomenimis, turi įrodyti ne tik atleidimo iš darbo teisėtumą, bet ir pagrįsti savo prašymą negrąžinti į darbą.

5.       Ieškovas nurodė, kad pagal DK nuostatas atleidimo iš darbo bylą nagrinėjanti darbo ginčų komisija ar teismas gali priimti sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, tačiau privalo nurodyti, kodėl taip motyvuoja, ir neužtenka, jog darbuotojo negrąžinti prašo atsakovas (darbdavys). Nagrinėjant darbo ginčą, DGK tiesiog tenurodė, kad įvertinusi bylos aplinkybes nustatė, jog ieškovas į darbą pas atsakovę negali būti grąžintas, tačiau tokio savo sprendimo nepaaiškino. DGK nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą padaryti išvadą, kad darbuotojui, šį grąžinus į pirmesnį darbą, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti, ar kad jis negali būti grąžintas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių. Be to, net ir tuo atveju, jeigu į ieškovo darbo vietą ir būtų paskirtas kitas darbuotojas, tai nėra kliūtis grąžinti ieškovą į darbą.

6.       Atsakovė UAB „PKC Group Lithuania“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovė nurodė, kad 2020-09-01 su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovo pareigybė buvo pakeista į (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-07-11 iki 2022-08-07 ieškovo prašymu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Ieškovas iš atostogų turėjo sugrįžti 2022-08-08, tačiau jis į darbą neatvyko. Su ieškovu kelis kartus buvo bandyta susisiekti, tačiau nesėkmingai. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas aktas dėl neatvykimo į darbą. Darbuotojui neatvykus ir kitomis dienomis, buvo surašytas dar vienas aktas dėl neatvykimo į darbą, el. paštu išsiųstas panešimas su prašymu paaiškinti neatvykimo priežastis.

8.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas į darbą atvyko 2022-08-15, t. y. tik po savaitės. Ieškovui buvo paaiškinta, kad jis negali pradėti dirbti, kol nepateikė pasiaiškinimo dėl nebuvimo darbe. Ieškovas pasiaiškinimo nepateikė ir išvyko iš darbo vietos. 2022-08-16 ieškovui atvykus į darbą jis buvo informuotas, kad nesulaukus jo pasiaiškinimo, darbo sutartis su juo yra nutraukiama dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo (neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties). Darbuotojui buvo įteiktas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį. Įteikus sprendimą, ieškovas ėmė teigti, kad esą susipainiojo ir dėl to neatvyko į darbą po atostogų. Pakartotinai paprašius raštu parašyti pasiaiškinimą, darbuotojas to nepadarė. Ieškovas kalbėjo nerišliai, nepriėmė informacijos apie darbo sutarties nutraukimą, elgėsi keistai. Ieškovui buvo bandoma išaiškinti, kad darbo sutartis yra nutraukiama dėl jo padarytų pravaikštų, tačiau jis šios informacijos nepriėmė ir nuolat kartojo, kad nori dirbti ir niekur iš darbo neis. Ieškovui išėjus į lauką ir atsisėdus ant laiptų, šviečiant labai kaitriai saulei, jo kalba darėsi nerišli, todėl buvo nuspręsta iškviesti greitąją pagalbą. Tą pačią dieną su bendrove susisiekė ieškovo mama, kuri norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko, kadangi sužinojo apie sūnaus paguldymą į ligoninę. Gavusi minėtą informaciją, ji paprašė neatleisti sūnaus už pravaikštas, o suteikti galimybę jam išeiti iš darbo savo noru. Bendrovė geranoriškai sutiko ir davė ieškovo mamai prašymo nutraukti darbo sutartį formą, kurią ji pažadėjo nuvežti sūnui pasirašyti. Tą pačią dieną ieškovo mama grąžino ieškovo pasirašytą dokumentą. Tada bendrovė, vadovaudamasi ieškovo interesais, anuliavo įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį (sprendimas buvo sunaikintas) ir ieškovas buvo atleistas kitu (jam palankesniu) pagrindu – vadovaujantis DK 55 straipsniu.

9.       Atsakovė nurodė, jog ieškovas apskundė atleidimą iš darbo. DGK 2022-11-08 sprendimu ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Atsakovei prašant negrąžinti ieškovo į darbą, DGK priteisė ieškovo naudai DK numatytas išmokas (vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą). Atsakovė įvykdė DGK sprendimą, sumokėjo priteistas sumas. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą atleisti ieškovą dėl jo neatvykimo į darbą, taip pat turėjo teisę pakeisti atleidimo pagrindą, gavusi ieškovo prašymą atleisti jį savo noru.

10.       Atsakovė pažymėjo, kad DK įtvirtina besąlyginę darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą. DK nenumato darbdavio pareigos pagrįsti tokio negrąžinimo priežasčių ir ginčą nagrinėjančios institucijos teisės vertinti šias priežastis. Darbdaviui paprašius negrąžinti darbuotojo į darbą, darbuotojas negali būti grąžintas, nepriklausomai nuo darbdavio nurodytų priežasčių ir nuo to, ar apskritai šios priežastys yra nurodytos. Darbdavio prašymas yra pakankama ir teisėta priežastis darbuotojo į darbą negrąžinti. Darbdavys neprivalo įrodinėti jokių priežasčių, dėl kurių nepageidauja, kad darbuotojas būtų grąžintas į darbą. Kadangi atsakovė pasinaudojo savo teise paprašyti DGK negrąžinti ieškovo į darbą, ieškovas negali būti grąžintas į darbą.

11.       Atsakovė nurodė, kad yra visiškai praradusi pasitikėjimą ieškovu, todėl darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės negalimi. Pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas kada: ieškovas laiku negrįžo po atostogų į darbą; pavėluotai grįžęs po atostogų, nevykdė atsakovės prašymo pasiaiškinti dėl neatvyko į darbą; vietoje to, kad parašytų pasiaiškinimą, ieškovas ėmė konfliktuoti darbo vietoje. Vėliau ieškovas paaiškino, esą jis supainiojo datas ir dėl to pavėlavo grįžti į darbą. Atsakovės įsitikinimu, pasitikėjimo vertas darbuotojas negali supainioti, kada grįžti į darbą, negali vėluoti ne vieną, o kelias dienas. Ieškovas darbo santykių metu nebendradarbiavo su atsakove – ieškovui nepasirodžius darbe, su juo bandyta susisiekti kelis kartus, tačiau iš ieškovo nebuvo jokio atsako. Galutinai pasitikėjimas ieškovu buvo prarastas po to, kai bendrovė padarė paslaugą ieškovui ir, vykdydama ieškovo mamos prašymą, sutiko pakeisti darbo sutarties pasibaigimo pagrindą į palankesnį ieškovui. Tačiau ieškovas pasinaudojo šia ypatinga situacija ir apskundė tokį darbo sutarties nutraukimą, teigdamas, kad jis esą nepasirašė prašymo atleisti iš darbo. Atsakovė nedalyvavo ir nematė, kaip ieškovas pasirašė prašymą, tačiau pasitikėjo ieškovo motina, kuri patvirtino, kad prašymą pasirašė jos sūnus. Paaiškėjus, kad su atsakove buvo pasielgta nesąžiningai, atsakovė negali pasitikėti tokiu darbuotoju.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

12.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimu nuspręsta  ieškinį tenkinti; pripažinti ieškovo A. G. atleidimą iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovą A. G. į UAB „PKC Group Lithuania“ (duomenys neskelbtini) pareigas, sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovės UAB „PKC Group Lithuania“ ieškovui A. G. 2937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08) ir po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 322,78 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), atsakovei šias pinigines sumas sumokėjus ieškovui, laikyti, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra įvykdytas; priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės UAB „PKC Group Lithuania“ 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės UAB „PKC Group Lithuania“ valstybei 178,00 Eur žyminio mokesčio.

13.       Teismas darė išvadą, kad ieškovo, kaip darbuotojo, valios nutraukti darbo sutartį nebuvo, ieškovas išeiti iš darbo savo noru neketino, nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nenorėjo. Teismas konstatavo, jog ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, ieškovui neturint valios nutraukti darbo sutartį su atsakove.

14.       Teismas sprendė, kad atsakovės teiginys, jog darbo santykiai su ieškovu yra negalimi, yra neįrodytas. Teismas neįžvelgė kliūčių ieškovo grąžinimui į darbą ir šį ieškovo reikalavimą tenkino visiškai.

15.       Kadangi bylos šalys tarpusavyje neturėjo pretenzijų dėl DGK 2022-11-08 sprendime paskaičiuotų ir ieškovui iš atsakovės priteistų piniginių sumų, teismas vertino, kad DGK padarytas paskaičiavimas dėl ieškovo vidutinio dieninio darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra teisingas ir juo vadovavosi.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

16.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „PKC Group Lithuania“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovo A. G. atleidimas iš darbo buvo teisėtas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo valios išeiti iš darbo. Vien tai, kad ieškovas teigia nepasirašęs pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo, nereiškia, kad jo valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovas pats pasirašė prašymą, ar šį prašymą pasirašė jo mama (kaip teigia pats ieškovas), ieškovo veiksmai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina jo valią nutraukti darbo sutartį. Ieškovas turėjo aiškų motyvą nutraukti darbo santykius savo noru, kadangi kitu atveju būtų likęs galioti ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas turėjo interesą išeiti iš darbo sau palankesniu teisiniu pagrindu. Ieškovas patvirtino, jog jam buvo žinoma apie tai, kad mama pateikė prašymą išeiti iš darbo, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių šiam prašymui atšaukti. Iki ieškovo skundo DGK pateikimo atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį.

16.2.                      Teismas supainiojo du skirtingus dalykus: darbuotojo norą ir darbuotojo valią. Teisiškai yra reikšminga būtent darbuotojo valia, kuri nebūtinai sutampa su darbuotojo noru. Atsakovė neginčija, kad ieškovas visą laiką reiškė norą dirbti pas atsakovę, tačiau ieškovas išreiškė valią nutraukti darbo sutartį, kadangi suprato, kad kitaip jis bus atleistas už pažeidimą. Ieškovas išreiškė valią nutraukti darbo sutartį, nors to ir nenorėjo. Teismas, konstatuodamas tariamą ieškovo valios trūkumą, iš esmės vertino ieškovo norą. Teismas, kaip valios išraiškos formos, neįvertino ieškovo elgesio (jis žinojo apie mamos pateiktą prašymą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tokio prašymo atšaukimui).

16.3.                      Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo valią išeiti iš darbo suformavo neleistina darbdavės įtaka. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir nelogiška, nes: 1) teismas pripažino, kad ieškovas apskritai neišreiškė valios išeiti iš darbo, nes nepasirašė prašymo, todėl valia, kurios nėra, negali būti suformuota neleistinos įtakos būdu; 2) teismas nenurodė nei vieno argumento, iš ko sprendžia, kad darbdavė darė neleistiną įtaką formuodama darbuotojo valią. Į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovė turėjo pagrindą atleisti ieškovą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: 1) ieškovas savaitę pavėlavo grįžti į darbą (ieškovas tai pripažino); 2) ieškovas nepateikė pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą (ieškovas tai pripažino).

16.4.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo vertinimu, jog neatėjimas į darbą 7 dienas nėra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, jeigu darbuotojas anksčiau tokių pažeidimų nedarė ir teigia, jog į darbą neatėjo, nes suklydo skaičiuodamas dienas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino fakto, jog pats ieškovas pripažino, kad kalbėjosi su darbdavio atstovais telefonu pirmąją dieną pasibaigus atostogoms. Vadinasi, jau pirmą dieną po atostogų ieškovas buvo informuotas, kad turi grįžti į darbą ir žinojo, kad jo atostogos pasibaigė. Todėl ieškovo paaiškinimas, kad jis esą tiesiog susipainiojo, teismo turėjo būti vertinamas kritiškai.

16.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovą į darbą, šioje dalyje sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja DK nuostatoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. DK numato 3 alternatyvius pagrindus negrąžinti darbuotojo į darbą, kurie yra savarankiški ir taikomi nepriklausomai vienas nuo kito: 1) teismas nustato, kad darbuotojas negali būti grąžintas į darbą dėl ekonominių ir kt. priežasčių; 2) teismas nustato, kad darbuotojui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; 3) negrąžinti į darbą prašo darbdavys. Teismas pats sprendime pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodyta, jog pakanka vienos sąlygos, kad darbuotojas nebūtų grąžinamas į darbą, tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl šia teismų praktikos taisykle nesivadovavo.

16.6.                      DK 218 straipsnio 4 dalis įtvirtina besąlyginę darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą. DK nenumato darbdavio pareigos pagrįsti tokio negrąžinimo priežastis ir ginčą nagrinėjančios institucijos teisės vertinti šias priežastis. Darbdaviui paprašius negrąžinti darbuotojo į darbą, darbuotojas negali būti grąžintas, nepriklausomai nuo darbdavio nurodytų priežasčių ir nuo to, ar apskritai šios priežastys yra nurodytos. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato pareigos darbdaviui motyvuoti prašymą negrąžinti darbuotojo į darbą, todėl atsakovė neprivalėjo nurodyti argumentų, kodėl prašo ieškovo negrąžinti į darbą. Taigi, priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių darbuotojo nebūtų galima grąžinti į darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ir kt. priežasčių, todėl grąžino ieškovą į darbą, tačiau teismas ir neturėjo šių priežasčių nustatinėti, o atsakovė neturėjo šių priežasčių įrodinėti, kadangi prašymas buvo grindžiamas visai kitu pagrindu.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes, taip pat tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir iš esmės teisingai išsprendė bylą.

17.2.                      Tik darbuotojas gali pateikti prašymą išeiti iš darbo, kadangi darbo sutarties šalimis yra laikomi darbuotojas ir darbdavys. Darbo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovas išėjo atostogų, po kurių, sumaišęs dienas, grįžo pavėluotai. Ieškovui neleido darbo dieną parašyti pasiaiškinimo, tai vertė daryti nedarbo dieną, kai administracija nedirbo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovo valia išeiti buvo išreikšta per jo mamos pateiktą prašymą, kurio ieškovas nepasirašė. Ieškovas niekada nenorėjo išeiti iš darbo, ketino toliau dirbti, o atsakovė nenorėjo nieko girdėti apie tai, kad ieškovas galėjo susipainioti atostogų dienose. Be to, atsakovė nepaneigė to, jog galėjo būti pakeistas darbo grafikas. Atsakovė, priimdama prašymą, pateiktą ieškovo mamos, gal ir jos pasirašytą, pažeidė darbo santykių reguliavimo principą, teisėtą lūkesčių apsaugos principą, konstitucinį teisinio apibrėžtumo principą, darbo santykių stabilumo principą, esminį teisės principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. Ex injuria non oritur jus).

17.3.                      Nei DGK, nei teismas nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas negalėjo būti grąžinamas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašiu priežasčių. Nei DGK, nei teismas nenustatė, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Darbdavio nenoras, jog darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, nėra esminis, o ieškovo pažeistos teisės realiai ir tinkamai gali būti apgintos jį grąžinus į darbą.

17.4.                      Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas ieškinį įrodė. Šioje byloje egzistuoja ir viešasis interesas, kurį teismas tinkamai gynė, nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp A. G. ir UAB „PKC Group Lithuania“ 2020-09-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 10748, pagal kurią ieškovas nuo 2020-09-01 buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Darbo sutartis turėjo pakeitimų, nuo 2022-05-01 ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini).

20.       Iš 2022-06-23 prašymo dėl kasmetinių atostogų nustatyta, kad A. G. prašė leisti jį kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2022-07-11 iki 2022-08-07.

21.       Iš 2022-08-08 ir 2022-08-10 aktų dėl neatvykimo į darbą nustatyta, kad A. G. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2022 m. rugpjūčio 8-10 dienomis.

22.       Iš 2022-08-11 reikalavimo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nustatyta, kad darbdavės A. G. (el. paštu) buvo parengtas pranešimas, kad jis nuo 2022-08-08 neatvyksta į darbą bei neinformuoja, kokios yra neatvykimo priežastys; reikalauta iki 2022-08-16 atvykti ir raštu pateikti paaiškinimą, kokios yra neatvykimo į darbą priežastys; nurodyta, kad negavusi paaiškinimo darbdavė bus priversta nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).

23.       2022-08-16 prašymu nutraukti darbo sutartį A. G. prašė nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio pagrindu. Darbo sutartis su A. G. nutraukta 2022-08-16 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

24.       DGK 2022-11-08 sprendimu Nr. DGKS-5203 darbo byloje APS-131-16912/2022 ieškovo prašymą tenkino iš dalies: pripažino ieškovo atleidimą neteisėtu, nusprendė negrąžinti jo į buvusį darbą; laikyti, kad darbo sutartis tarp A. G. ir atsakovės nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis); nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 2937,12 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki sprendimo priėmimo dienos (2022-11-08), po 50,64 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, nuo 2022-11-09 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 322,78 Eur kompensaciją (atsakovė DGK sprendimą dalyje dėl išmokų įvykdė).

 

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, buvo nutraukta 2022-08-16 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo, kaip darbuotojo, valios nutraukti darbo sutartį nebuvo, ieškovas išeiti iš darbo savo noru neketino, nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nenorėjo. Teismas konstatavo, jog ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, ieškovui neturint valios nutraukti darbo sutartį su atsakove.

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo valios išeiti iš darbo. Atsakovės vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas pats pasirašė prašymą nutraukti darbo sutartį, ar šį prašymą pasirašė jo mama, ieškovo veiksmai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina jo valią nutraukti darbo sutartį. Ieškovas turėjo aiškų motyvą nutraukti darbo santykius savo noru, kadangi kitu atveju būtų likęs galioti ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovas turėjo interesą išeiti iš darbo sau palankesniu teisiniu pagrindu. Atsakovės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo valią išeiti iš darbo suformavo neleistina darbdavės įtaka. Į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovė turėjo pagrindą atleisti ieškovą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: 1) ieškovas savaitę pavėlavo grįžti į darbą (ieškovas tai pripažino); 2) ieškovas nepateikė pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą (ieškovas tai pripažino).

27.       DK 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu (DK 55 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 straipsnio 3 dalis).

28.       Aiškindamas ir taikydamas DK 55 straipsnio normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad darbuotojo pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl ankstesnio reguliavimo, reglamentavusio darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, konstatuota, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3174/2013, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

30.       Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

31.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nors minėti išaiškinimai pateikti, taikant ir aiškinant 2002 m. DK, tačiau teisiniam reglamentavimui minėtame ir šiuo metu galiojančiame darbo kodeksuose iš esmės nesiskiriant, jais gali būti remiamasi ir taikant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį DK (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

32.       Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad iki 2022-08-08 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, tačiau ieškovas sumaišė atostogų dienas, kadangi atostogų dienas skaičiavo pagal darbo grafiką, ir 2022-08-08 į darbą neatėjo. Ieškovas buvo gavęs elektroninį laišką, kad turi parašyti paaiškinimą, kodėl neatvyksta į darbą. Į darbą ieškovas atvyko 2022-08-15, tačiau 2022-08-15 pasiaiškinimo parašyti jis negalėjo, nes buvo šventinė diena ir administracija nedirbo. Kitą dieną rašyti pasiaiškinimą ieškovui nebeleido, liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo. Nepasirašius prašymo išeiti iš darbo, ieškovas buvo išlydėtas į kiemą, vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba, ieškovas buvo išvežtas į ligoninę, kurioje praleido dvi savaites. Ieškovas buvo atleistas 2022-08-16.

33.       Atsakovė nurodė, kad nuo 2022-07-11 iki 2022-08-07 ieškovo prašymu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, ieškovas iš atostogų turėjo sugrįžti 2022-08-08, tačiau jis į darbą neatvyko. Su ieškovu kelis kartus buvo bandyta susisiekti, tačiau nesėkmingai, todėl buvo surašyti aktai dėl neatvykimo į darbą, el. paštu išsiųstas panešimas su prašymu paaiškinti neatvykimo priežastis. Ieškovas į darbą atvyko 2022-08-15, pasiaiškinimo nepateikė. 2022-08-16 ieškovui atvykus į darbą jis buvo informuotas, kad nesulaukus jo pasiaiškinimo, darbo sutartis su juo yra nutraukiama dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo (neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties). Darbuotojui buvo įteiktas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį. Įteikus sprendimą, ieškovas ėmė teigti, kad esą susipainiojo ir dėl to neatvyko į darbą po atostogų. Pakartotinai paprašius raštu parašyti pasiaiškinimą, darbuotojas to nepadarė. Ieškovas kalbėjo nerišliai, nepriėmė informacijos apie darbo sutarties nutraukimą, elgėsi keistai. Ieškovui buvo bandoma išaiškinti, kad darbo sutartis yra nutraukiama dėl jo padarytų pravaikštų, tačiau jis šios informacijos nepriėmė ir nuolat kartojo, kad nori dirbti ir niekur iš darbo neis. Ieškovui išėjus į lauką ir atsisėdus ant laiptų, šviečiant labai kaitriai saulei, jo kalba darėsi nerišli, todėl buvo nuspręsta iškviesti greitąją pagalbą. Tą pačią dieną su bendrove susisiekė ieškovo mama, ji paprašė neatleisti sūnaus už pravaikštas, o suteikti galimybę jam išeiti iš darbo savo noru. Bendrovė geranoriškai sutiko ir davė ieškovo mamai prašymo nutraukti darbo sutartį formą, kurią, ieškovui pasirašius, grąžino. Tada bendrovė, vadovaudamasi ieškovo interesais, anuliavo įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnį (sprendimas buvo sunaikintas) ir ieškovas buvo atleistas kitu (jam palankesniu) pagrindu – vadovaujantis DK 55 straipsniu.

34.       Byloje nustatyta, kad 2022-06-23 prašymu dėl kasmetinių atostogų ieškovas prašė leisti jį kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2022-07-11 iki 2022-08-07. 2022-08-08 ir 2022-08-10 aktuose dėl neatvykimo į darbą konstatuota, kad ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2022 m. rugpjūčio 8-10 dienomis. 2022-08-11 reikalavimu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ieškovas informuotas, kad jis nuo 2022-08-08 neatvyksta į darbą bei nepaaiškina, kokios yra neatvykimo priežastys; ieškovui nurodyta iki 2022-08-16 atvykti ir raštu pateikti paaiškinimą, o negavus paaiškinimo, darbdavė bus priversta nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). 2022-08-16 prašymu nutraukti darbo sutartį ieškovas prašė nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio pagrindu; darbo sutartis su A. G. nutraukta 2022-08-16 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

35.       Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad DGK posėdyje buvo apklaustos liudytojos. L. V. M. (atsakovės darbuotoja) parodė, kad ieškovas į darbą atėjo 2022-08-15, nors turėjo ateiti 2022-08-08; 2022-08-15 jam neleido dirbti be paaiškinimo; 2022-08-16, kadangi ieškovas nebuvo pateikęs paaiškinimo, padalinio vadovė informavo, jog ieškovui reikia eiti į personalo skyrių, nes jis yra atleidžiamas. Liudytoja K. G. (atsakovės darbuotoja) parodė, kad 2022-08-08 ieškovas neatvyko į darbą; ieškovui buvo pateiktas reikalavimas pateikti paaiškinimą iki 2022-08-16; 2022-08-16 ieškovas rašytinio paaiškinimo nepateikė, tik žodžiu nurodė, kad sumaišė datas; 2022-08-16 ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo; vėliau skambino ieškovo mama, prašė, kad ieškovas būtų atleistas iš darbo savo noru; prašymą dėl atleidimo užpildė liudytoja, nurodė atleidimo datą; kitą dieną ieškovo mama atnešė ieškovo pasirašytą prašymą atleisti iš darbo.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje ieškovo valios nutraukti darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį nebuvo. Kaip nustatyta, ieškovas išeiti iš darbo savo noru neketino, 2022-08-15 į darbą atvyko, žodžiu teikė paaiškinimą dėl neatvykimo, prašymo nutraukti darbo sutartį nepildė, galimai jo net nepasirašė (byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė pats ieškovas), todėl konstatuotina, kad šiuo atveju darbuotojo valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2022-08-16 prašymas nutraukti darbo sutartį atitiktų tikrąją ieškovo valią, todėl esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, ieškovui neturint valios nutraukti su atsakove darbo sutartį.

37.       Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovą į darbą. Atsakovės vertinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja DK nuostatoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. DK 218 straipsnio 4 dalis įtvirtina besąlyginę darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą; DK nenumato darbdavio pareigos pagrįsti tokio negrąžinimo priežastis ir ginčą nagrinėjančios institucijos teisės vertinti šias priežastis. Darbdaviui paprašius negrąžinti darbuotojo į darbą, darbuotojas negali būti grąžintas, nepriklausomai nuo darbdavio nurodytų priežasčių ir nuo to, ar apskritai šios priežastys yra nurodytos. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato pareigos darbdaviui motyvuoti prašymą negrąžinti darbuotojo į darbą, todėl atsakovė neprivalėjo nurodyti argumentų, kodėl prašo ieškovo negrąžinti į darbą.

38.       Sprendimai, kuriuos gali priimti darbo ginčą išnagrinėjęs organas, siekdamas apginti darbuotojo pažeistas teises dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo, reglamentuojami DK 218 straipsnyje. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

39.       2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą apžvalgoje Nr. AC-55-1 nurodyta, kad pagal DK 218 straipsnio nuostatas, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, jis gali būti arba grąžintas į darbą, arba, esant šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems pagrindams, jo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises darbo ginčus nagrinėjantis organas apgina taikydamas DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą (žr. 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą apžvalga Nr. AC-55-1).

41.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 218 straipsnio 4 dalyje, ją lyginant su ankstesnėse DK redakcijose buvusiu įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, yra nustatytas dar vienas, naujas teisinis pagrindas, kai taikytinas šioje teisės normoje reglamentuojamas alternatyvus darbuotojo teisių jį neteisėtai atleidus iš darbo gynimo būdas, t. y. kai darbuotojo negrąžinti į pirmesnį darbą prašo darbdavys. Ši teisinio reglamentavimo naujovė nekeičia nurodyto alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdų taikymo. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad pagal DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisės pareikšti prašymą, nurodytą kaip šios teisės normos taikymo sąlygą, t. y. kad darbuotojas būtų negrąžintas į pirmesnį darbą, subjektas yra antroji darbo sutarties šalis – darbdavys. Toks darbdavio prašymas, ginčą nagrinėjant teisme, turi būti pareiškiamas pirmosios instancijos teisme, nes gali lemti pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės, kuris turi atitikti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, o apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019).

42.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti ieškovą A. G. į UAB „PKC Group Lithuania“ (duomenys neskelbtini) pareigas yra nepagrįstas ir prieštarauja DK nuostatoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaip jau minėta, nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019). Šiuo atveju darbuotojo (ieškovo) negrąžinti į darbą prašė darbdavė (atsakovė), nurodydama, kad prarado pasitikėjimą juo, todėl pripažinus darbuotojo (ieškovo) atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytinas DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas. 

43.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdus ir nepagrįstai nusprendė ieškovą grąžinti į buvusias pareigas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas nurodant negrąžinti ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į UAB „PKC Group Lithuania“ (duomenys neskelbtini) pareigas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44.       Dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų piniginių sumų apeliaciniame skunde atsakovė argumentų neteikė, šios sprendimo dalies neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo netikrina ir dėl to nepasisako. Be to, kaip patvirtino atsakovės atstovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė DGK 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje dėl piniginių sumų ieškovui priteisimo yra visiškai įvykdžiusi.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašė priteisti visas teisminio nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė atskirose instancijose patirtus bylinėjimosi išlaidų dydžius bei tai patvirtinančius dokumentus.

46.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

47.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus (panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas), sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl alternatyvaus darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo, iš esmės civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakitęs – ieškovo ieškinys tenkintas, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko; kiekvienoje byloje taikytinas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į joje nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2023).

48.       Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei spręsti, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, ir nagrinėjamu atveju priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

49.       Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į buvusias pareigas ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Negrąžinti ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į UAB „PKC Group Lithuania“, juridinio asmens kodas 303297652, adresas (duomenys neskelbtini)  pareigas“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                        Egidijus Mockevičius

 

Lina Muchtarovienė

 

Birutė Simonaitienė