Administracinė byla Nr. A2.13.-3426-795/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04360-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 52.1.; 53.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)., prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-4552-718/2013 E. Š. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos,

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – 100,00 Lt (28,96 Eur) bauda,

- už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje – 3000,00 Lt (868,86 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, už šiuos administracinius teisės pažeidimus E. Š. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000,00 Lt (868,86 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

2015 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas E. Š. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašyme nurodyta, kad paskirtą baudą sumokėjo, praėjo daugiau kaip pusė laiko, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į darželį bei į mokyklą bei bėdai atsitikus į gydymo įstaigą, sutuoktinio dažnai nebūna namuose, dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, išvadas padarė, savo elgesio neatsakingumą suvokė. Prie prašymo pridėjo vaikų gimimo liudijimo kopijas, 2015 m. liepos 15 d. kelių policijos pažymą, 2013 m. lapkričio 14 d. banko išrašą patvirtinantį baudos sumokėjimą, 2015 m. liepos 27 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

2015 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimas į E. Š. prašymą, kuriame nurodo, jog E. Š. prašymas nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti tikslai.

E. Š. prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. E. Š. šiuo laikotarpiu administracine tvarka bausta nebuvo, paskirtą baudą sumokėjo, gali vairuoti be apribojimų 1 gr. B kategorijos transporto priemones.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu E. Š. po atsitrenkimo pasimetė, supanikavo, nežinodama ką daryti nuvažiavo iš įvykio vietos ir policijai nepranešė. Pažymėtina, kad E. Š. jauno amžiaus, jai inkriminuotų pažeidimų padarymą buvo baudžiama pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, ji savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus pripažino nuo pat pradžių, ir teismas, priimdamas asmens atžvilgiu nutarimą, tai įvertino ir šią aplinkybę pripažino asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo.

Pažymėtina ir tai, jog E. Š. dėl padaryto pažeidimo gailisi ir savo elgesį, iš tiesų, įvertino kritiškai, akivaizdu, jog išgyvena dėl savo įstatymui priešingo elgesio, ir to pasėkoje ne tiek jos pačios atžvilgiu, kiek jos šeimos atžvilgiu kilusių pasekmių, negalint tinkamai atlikti savo pareigų. Nustatyta, jog E. Š. šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti į darželį bei į mokyklą. Be to, neturint teisės vairuoti apsunkintas ir mažamečių vaikų, esant būtinumui, nuvežimas į gydymo įstaigą. Atkreiptina, jog E. Š. sutuoktinio dažnai nebūna namuose, dirba vairuotoju – ekspeditoriumi. Vertinant E. Š. šeimyninę aplinką, pagrįstai manytina, jog teisių atėmimo termino sutrumpinimas leistų asmeniui tinkamai užtikrinti šeimos gerovę.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į byloje E. Š. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – E. Š. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais,  todėl E. Š. prašymas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 30215 straipsniu,

n u t a r ė :

E. Š. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu E. Š. paskirtos administracinės nuobaudos – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad E. Š. šią nuobaudą yra atlikusi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Kristina Baškienė