Civilinė byla Nr. e2S-892-513/2019

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01835-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.1.1.        

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Žemvita“, AB „Linas Argo“, UAB „Soliris“, VSDF Šilalės skyriui, Tauragės rajono savivaldybei, UAB „ELY Baltic“, antstolei N. G., antstoliui K. K., UAB „Transedra“, UAB „Livila“, UAB „Jozita“, UAB „Jualdė“, UAB „HSH forest“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei S. S., antstolei A. P., Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla.

3.       Teismas nustatė, jog pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 116 485,24 Eur, t. y. apie 210 MMA, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) direktorė, gauna minimalų darbo užmokestį, kuris, atskaičius mokesčius, sudaro 356,32 Eur, iš kurio realiai gyvena ji pati ir teikia dalį išlaikymo savo 3 nepilnamečiams vaikams. Pagal 2015-11-13 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 34SŽN-731-(14.34.55), 25 metų laikotarpiui iš valstybės yra išsinuomojusi 25,51 ha dirbamos žemės sklypą, ir už vykdomą veiklą iš Nacionalinė mokėjimo agentūros gauna apie 4875 Eur išmokų per metus, iš kurių vykdomas įsiskolinimų išieškojimas. Pareiškėja turi  28 213,50 Eur vertės turto. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta E. K. nemokumo sąlyga, t. y. jos pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo manyti, jog ji yra pajėgi visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti. Teismas nenustatė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių kliūtis iškelti bankroto bylą, egzistavimo. Vertino, kad atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų.   

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.   

5.       Argumentuoja, jog E. K. yra moki, vykdo ūkinę veiklą, gauna pajamas, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl gali vykdyti savo įsipareigojimus ir fizinio asmens bankroto procedūra jai netaikytina. Apeliantas nurodo, jog vykdydamas įsiskolinimų išieškojimą išieškojo iš skolininkės didžiąją dalį skolų, todėl pareiškėja yra moki ir gali padengti išieškomus įsiskolinimus. Nurodo, kad pareiškėja dirba, vykdo ūkinę veiklą, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, turi nuosavybės teise priklausančio turto ir yra sudariusi žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartis, kurios yra galiojančios. Teigia, jog pareiškėja, žinodama, kad jos turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė, pareiškime klaidinamai nurodė mažesnes turimo turto vertes. Be to, pareiškėja nenurodė, kad jos vardu yra įregistruota kitų transporto priemonių, nuslėpė informaciją apie jai priklausančią (duomenys neskelbtini) pajaus dalį, pensijos kaupimo sutartį ir kitą jai priklausantį turtą. Pažymi, jog pareiškėjai Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo atsisakyta kelti bankroto bylą. Teigia, jog pareiškėja nesielgė kaip sąžiningas fizinis asmuo, t. y. akivaizdžiai kliudė antstoliui realizuoti jos turtą vykdomosiose bylose, savo veiksmais didino vykdymo išlaidas (pakartotinai buvo skelbiamos varžytynės, siunčiami dokumentai), dėl pareiškėjos veiksmų užsitęsus vykdymo veiksmams didėjo išieškomų procesinių palūkanų suma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad bankroto byla iškelta nepagrįstai, nes pareiškėja yra moki ir nesąžininga.  Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.

9.       Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).

10.       Spręsdamas klausimą, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, teismas vertina: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

11.       Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 116 485,24 Eur, o pareiškėjos turimo turto vertė sudaro     28 213,50 Eur, pareiškėja gauna minimalų darbo užmokestį, sudarantį 356,32 Eur per mėnesį, turi tris nepilnamečius vaikus, taip pat už vykdomą veiklą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gauna apie 4875 Eur per metus išmokų. Apeliantui argumentuojant, jog pareiškėja nurodė ne tikrąją jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, nenurodė dviejų jai priklausančių transporto priemonių, turimo pajaus dalies, pažymėtina, jog antstolio nurodyta pareiškėjos nekilnojamojo turto vertė, nustatyta turto vertinimo metu, sudaro 42 270,50 Eur (pareiškėjos nurodyta – 26 213,50 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant antstolio nurodytos pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės ir įsiskolinimų santykį, faktinė padėtis iš esmės nesikeičia, įsiskolinimų dydis tris kartus viršija pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, įsiskolinimų suma viršija 25 MMA, o iš jos gaunamų pajamų, nesant kitų duomenų, sumokėti įsiskolinimus nėra realu. Pažymėtina ir aplinkybė, jog tikroji turto vertė yra ne turto vertinimo metu nustatyta rinkos kaina, kaip nurodo apeliantas, o kaina, už kurią turtas gali būti realiai parduotas. Tuo tarpu pats antstolis nurodo, jog išieškojimą vykdomosiose bylose iš skolininkės vykdo nuo 2013 ar 2014 metų, tačiau duomenų apie tai, kad būtų realizavęs skolininkei priklausantį turtą, nepateikė.

12.       Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pareiškėja nenurodė dviejų jai priklausančių transporto priemonių. Iš atskirojo skundo matyti, jog tai 1992 m. ir 2000 m. registruoti lengvieji automobiliai, kurie yra areštuoti. Pažymėtina, jog turto arešto faktas nepatvirtina faktinio nuosavybės turėjimo, be to, vertinant automobilių pirmosios registracijos datą, abejotina, ar jų vertė galėtų turėti esminės įtakos pareiškėjos viso turto vertei.

13.       Pagal FABĮ 6-8 straipsnių reikalavimus iškėlus fizinio asmens bankroto bylą fiziniam asmeniui teismo nustatytu terminu kyla pareiga parengti mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kitų reikalavimų, turi būti nurodytas visas fizinio asmens turtas ir pajamos. To nepadarius arba nurodžius šiuos duomenis netiksliai, kreditorių susirinkimas gali nepritari planui, o teismas jo netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradinėje stadijoje vertinant bankroto bylos iškėlimo pagrindus, netikslus fizinio asmens turimo turto, kuris nedaro esminės įtakos viso turto vertei, nurodymas savaime nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Aplinkybė, kad didžioji antstolio vykdomų įsiskolinimų dalis yra išieškota, nesant kitų duomenų apie pareiškėjos gaunamas pajamas, taip pat savaime nereiškia, kad ji yra moki ir gali padengti savo įsiskolinimus be bankroto procedūros.

14.       Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Tai, kad pareiškėja vykdomosiose bylose skundžia antstolio veiksmus, niekaip nėra susiję su klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimu ir savaime nereiškia pareiškėjos nesąžiningumo. Naudojimasis procesinėmis teisėmis ir antstolio veiksmų skundimas nereiškia asmens nesąžiningumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, pagal FABĮ 12 straipsnio 3 dalį, iškėlus bankroto bylą, administratorius turi pareigą patikrinti sandorius, asmens sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu šioje proceso stadijoje duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinės pareiškėjos nemokumą lėmė 2010 metų sezono žemės ūkio veiklos nuostoliai, nes dėl nepalankių oro sąlygų iššalo ir nesudygo pasėliai, dėl to padidėjo sąnaudos, negautos planuotos pajamos. Kitų aplinkybių, lėmusių pareiškėjos nemokumą, šioje proceso stadijoje nenustatyta ir apeliantas jų nenurodė.

15.       Pažymėtina ir tai, jog lyginant su Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi, kuria atsisakyta pareiškėjai kelti bankroto bylą, faktinė situacija yra pasikeitusi, pareiškėjos įsiskolinimų suma padidėjo beveik dvigubai.

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, nebuvimo ir plačiau jų nekartoja ir neaptarinėja. Pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė ir jų neginčija.

17.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                 Irma Čuchraj