Baudžiamosios bylos Nr. 1-1305-369/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01692-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),    

kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,  

nukentėjusiajai  D. L.,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,    

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje  J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

J. V. 2021 m. sausio 16 d. apie 8.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kieme, buitinio konflikto su kaimyne D. L. metu ją pastūmė bei vieną kartą tyčia sudavė kumščiu jai į veidą. Nuo patirto smūgio D. L. nugriuvo ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Taip J. V. tyčia sukėlė D. L. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad jau seniai nesutaria su namo kaimyne nukentėjusiąja D. L.. Tarp jų susiklostę priešiški santykiai, nes kaimynė nuolatos jį skundžia policijos pareigūnams. 2021 m. sausio 16 d. ryte jo sutuoktinė pasakė, kad po jiems priklausančio žemės sklypo teritoriją vaikšto kaimynė D. L. ir kažkokie žmonės. Tai išgirdęs išėjo į kiemą norėdamas pažiūrėti, kas vyksta ir tuo pačiu iš malkinės atsinešti malkų. Tą rytą buvo labai šalta, apie 20 laipsnių šalčio. Išėjęs į kiemą pamatė atvykusį kanalizacijos nuotakas siurbiantį automobilį. Jų namo kanalizacijos šulinys yra žemės sklype. Tai pamatęs jis priėjo prie D. L. ir jai pareiškė pretenzijas, kad ji  ir kanalizacijos nuotakas šalinantis automobilis, negavę jo leidimo yra jo šeimai priklausančiame žemės sklype. Namo kanalizaciją jis įrengė 1980 metais ir ją valant reikia atsiklausti jo leidimo. Tai išgirdusi D. L. jį žodžiais „pasiuntė toliau“. Tada jis pagrasino, kad kreipsis į Vilniaus savivaldybę dėl 2 metrų aukščio tvoros. Tai išgirdusi D. L. apipylė jį kava, kurios puoduką laikė rankoje. Karšta kava pateko jam ant veido, jo striukės. Save saugodamas nuo liejamo skysčio instinktyviai pakėlė savo ranką ir pastūmė kaimynę ir ji nugriuvo ant sniego. Stumdamas jis nežinojo, koks skystis ant jo liejamas -ar ten kava ar kokia rūgštis.  Griūdama D. L. niekur atsitrenkti negalėjo, nes buvo daug sniego. Ji buvo apsirengus šilta, pūkine striuke su kepure. Jis nubėgo namo išplauti akių, o paskui nuėjo į malkinę malkų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jo klausė įvykio detalių. Jis pasakė, kaip viskas buvo, kad kaimynei smūgio į veidą nesudavė. Atvykęs policininkas sakė nukentėjusiajai, kad jos pasakojimas nelogiškas. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. Įvykio metu namo kanalizaciją tvarkęs vyriškis, kurio jis nepažįsta, galėjo girdėti jo konfliktą su kaimyne, tačiau matyti nieko negalėjo, nes toje vietoje yra tvora. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad jam skauda stuburą ir jis negali atlikti staigių judesių. Jis turi aukštąjį išsilavinimą ir suvokia savo elgesį ir smurto netoleruoja. Su nukentėjusiosios pateiktu civiliniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

        2021 m. sausio 16 d. apklaustas įtariamuoju J. V. jam teikiamus įtarimus pripažino iš dalies, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad jis gyvena dviejų aukštų name, padalintame tarp dviejų savininkų, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo sutuoktinė N. V., gim. (duomenys neskelbtini), jų dukra ir anūkė. Kitoje namo dalyje gyvena kaimynė D. L.. Gyvenamojo namo kiemas taip pat padalintas, bet yra bendro naudojimo dalis. Su aukščiau minėta kaimyne jų santykiai įtempti. Jie visiškai nebendrauja. Kaimynė nuolat kviečia pareigūnus be pagrindo, jį provokuoja ir kelia konfliktus. 2021 m. sausio 16 d. ryte, apie 8.00 val. jo sutuoktinė pasakė, kad kaimynė vaikšto jų kieme, nors pati neleidžia jam net įžengti į jos kiemo dalį. Jis apsirengė ir eidamas į rūsį malkų sutikęs kaimynę paklausė, ką ji veikia jo kiemo dalyje. Nurodė, kad prieš ateidama į jo teritoriją ji turi paprašyti leidimo. Į ką moteris nurodė jam eiti kuo toliausiai. Jis tada pasakė kaimynei, kad kreipsis į savivaldybę, kad įrengtų dviejų metrų aukščio tvorą. Kaimynė laikė rankoje kavos puodelį ir staigiu judėsiu išpylė kavą į jo veido pusę. Skystis taikė jam į akis. Kava buvo karšta. Viena savo ranka jis spėjo kažkiek užsidengti, o dešine ranka nustūmė kaimynę, po ko ji tikriausiai nukrito ant žemės. Jis nubėgo namo nusiprausti veido. Atvažiavę policijos pareigūnai nurodė, kad aplinkybėms išsiaiškinti reikia važiuoti į komisariatą (b.l. 95-96).

         2021 m. kovo 25 d. apklaustas papildomai įtariamasis J. V. paaiškino, kad jam teikiamo įtarimo esmė aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta dalinai ir nuoširdžiai gailisi. Tarp jo ir kaimynės D. L. dažnai kyla konfliktai. Kaimynė nuolatos panikuoja ir kviečia policiją, kurios pareigūnu dirba jos sūnus. Jis taip pat yra kvietęs policiją dėl jos konfliktų. Jų kieme yra kanalizacijos šulinys. Jis prisijungė prie centrinės kanalizacijos, bet kaimynė atsisakė jungtis, todėl naudojosi tuo šuliniu. 2021 m. sausio 16 d. apie 8.00 val. atvyko įmonės UAB „X“ darbuotojas, kurį kvietė kaimynė. Minėtas darbuotojas automobilį pastatė bendro naudojimo namo kieme. Jis priėjo prie darbininko automobilio, nes prasidėjo darbai ir jie pradėjo vaikščioti jo teritorijoje, nors kaimynė tam neprašė jo leidimo. Kaimynė taip elgiasi nuolat ir kelia scenas. Taikiai nusiteikęs jis priėjo prie darbuotojo ir kaimynės ir paklausė, kodėl jie čia vaikšto. Vyras atsakė, kad jį iškvietė D., o pati D. jam nieko neatsakė. Su darbininkui jie draugiškai pabendravo. Darbininkas dirbo apie 20 min. Po to kaimynė jam atsakė, kad jis eitų su savo norais. Tada jis pasakė, kad kreipsis į savivaldybę, kad įrengtų dviejų metrų aukščio tvorą. Tada ji paėmė ir kavą išpylė jam į veidą. Skystis pateko jam į akis. Norėdamas apsiginti ranka pastūmė kaimynę ir ji nukrito ant savo sėdynės, ant sniego, apie 3-5 metrus nuo automobilio. Tada jis nubėgo greitai namo plauti akis, nes nuo karštos kavos su tirščiais, kuri papuolė jam į akis ir pradėjo stipriai jas graužti. Jis išsigando ir eidamas namo pasakė, kad iškvies policiją. Kaimynė atsistojusi rėkė, kad ji pirma iškvies policiją. Po to atvyko policija. Po įvykio kaimynė jam grasino, kad jos sūnus jį pasodins. Mano, kad normalūs žmonės taip nesielgia.  Konfliktas kyla dėl galimai neadekvačios kaimynės psichinės būklės (b.l.106-108). 

        Apklausta teisme nukentėjusioji D. L. nurodė, kad 2017 m. vasaros pabaigoje įsigijo pusę namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Tris pirmus mėnesius santykiai su kaimynu, kaltinamuoju J. V. buvo geri. Jai pradėjus savo dalies namo remontą pajuto, kad kažkas labai smirdi. Jos vyras pradėjo ieškoti, kas tai galėtų būti ir nustatė, kad J. V. naktį nuotekas iš kanalizacijos šulinio išpumpuoja į gatvę. Nuo to laiko tarp jų prasidėjo nesutarimai. Jos šeimai priklauso dalis sklypo. Atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dalis sklypo bendro naudojimo. Pablogėjus tarpusavio santykiams savo namo ir sklypo dalį ji norėjo parduoti už 70 000 eurų, tačiau jie pradėjo ją terorizuoti, kad jos dalį nupirktų už 40 000 eurų. Ji užsakė nuotekas šalinantį automobilį ir 2021 m. sausio 16 d. ryte atvažiavo mašina jų pumpuoti. Buvo labai šalta, minus 20 laipsnių šalčio. Atvykusį vairuotoją ji perspėjo, kad labai pikti kaimynai ir pasiūlė jam atnešti kavos. Darbuotojui pradėjus darbą ji atnešė puoduką kavos ir jį laikė rankoje. Ji stovėjo savo  kieme už tvoros. Nuotekas pumpuojantis automobilis stovėjo jai priklausančiame kieme ir tik nedaug, gal 20 cm užėmė bendro naudojimo sklypo. Atbėgęs kaimynas J. V. iš pradžių jos nematė ir pradėjo šaukti ant dirbančio vyro. Ją pamatęs J. V. puolė grasinti. Sakė, kad jai duos. Pirmą kartą jis nepataikė, paskui du kartus pataikė į veidą iš viršaus. Pataikė jai į burną. Gavusi smūgius išpylė rankoje laikytą kavą. Kur pakliuvo išlietas skystis, nematė. J. V. ją dar pastūmė ir ji griūdama galva trenkėsi į stovinčio automobilio bamperį. Dirbęs vyriškis jai padėjo atsikelti. Išvykus atvykusiems policijos pareigūnams ji pati nuvyko į Vilniaus Universitetinę ligoninę. Nuo gautų smūgių ant jos veido ir rankos alkūnės buvo kraujosruvos. Jai buvo sulaužytas dantų protezas, išmušta plomba. J. V. jai sudavė per dantis į veido kairę pusę. Ji patyrė fizinį skausmą, dėl sveikatos būklės kreipėsi į šeimos gydytoją. J. V. veiksmus matė nuotekas šalinęs vyras, kurį ji matė pirmą kartą gyvenime ir jo nepažįsta. Jai suduoti du smūgiai buvo į tą pačią jos veido pusę. Buvo mėlynės, tačiau tuo metu laukė buvo -22 šalčio ir kol ji kreipėsi į gydymo įstaigą ant veido buvusios mėlynės išnyko.  Pirmo smūgio J. V. nepataikė. Po to du kartus pataikė ir dar ją pastūmė. Išeina, kad kavą išpylė, kai jai buvo suduotas pirmas smūgis, nes kaip ji galėjo toliau laikyti kavos puodelį po smūgio. J. V. jai smūgius sudavė dešine ranka iš viršaus ir buvo labai agresyvus. Po įvykio mėlynės buvo ant jos žasto, ant kojos kelio srityje. Atvykusi į gydymo įstaigą skundėsi galvos skausmu ir daktarė žiūrėjo tik galvą. Medicinos ekspertas apžiūrėjo viską. Jos galvoje buvo guzas. Nuo J. V. patirtų smūgių jai buvo nuskeltas dantis ir sulaužytas protezas. Po įvykio kaimynas nenusiramina ir toliau jai grasina, nors ir žino, kad ji silpnos sveikatos ir ligota. Nori patikslinti ikiteisminio tyrimo metu pateikta 5 000 eurų civilinį ieškinį. Dalį šios sumos - 2 000 Eur sudaro jai padaryta turtinė žala. Jai sulaužyti protezai ir dantų tvarkymas jai kainuos ne mažiau kaip 2 000 eurų.  Kita dalis jos teikiamo ieškinio, 3 000 eurų tai jai padaryta moralinė žala.

        2021 m. sausio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja D. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, iš E. B. nusipirko namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje namo dalyje gyveno J. V.. Nuo pat to momento, kai įsikraustė gyventi minėtu adresu, prasidėjo konfliktai su J. V.. Jis nuolatos kabinėjasi prie jos dėl įvairiausių smulkmenų. Į policiją dėl kaimyno J. V. veiksmų kreipiasi jau nebe pirmą kartą. Šiandien, t.y. 2021 m. sausio 16 d. apie 8.00 val. į jos namus atvyko įmonės UAB „X“ darbuotojas, nes reikėjo išsiurbti kanalizacijos šulinį. Minėtas darbuotojas automobilį pastatė bendro naudojimo namo kieme. Kadangi buvo labai šalta, ji atnešė minėtam darbuotojui į lauką kavos. Ji stovėjo lauke, prie savo namo dalies vartelių iš namo pusės ir laukė, kol jis baigs dirbti. Rankoje laikė puodelį su kava. Į bendro naudojimo kiemą, prie darbininko automobilio atėjo kaimynas J. V.. Jis ėjo agresyviai nusiteikęs. Iš pradžių jis pradėjo priekaištauti darbininkui dėl to, ką jis veikia jo žemėse. Darbininkas dirbo labai trumpai, gal apie 15 min. Tuomet J. V. pamatė ją ir pradėjo jai priekaištauti, kaip ji drįsta siurbti kanalizaciją jo žemėse, kokią teisę turi taip elgtis ir vaikščioti po jo žemę. J. V. priėjęs prie jos iš pradžių iškėlęs kumštį grasino, kad suduos ir po to sudavė du smūgius kumščiu į kairę veido sritį. Tuo pačiu metu norėdama nuo jo apsiginti ji išpylė ant jo kavą, kurią laikė rankose. Nematė, ar į jį pataikė, nes stengėsi išvengti jo smūgio ir labai išsigando. J. V. parvertė ją ant žemės. Dėl tokių J. V. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Po kairia jos akimi atsirado patinimas. Ji nugriuvo prie pat sunkvežimio, prie kanalizacijos siurbimo vamzdžio. Šiuos veiksmus matė UAB „X“ darbuotojas V.. Jai atsistoti nuo žemės padėjo minėtas darbininkas. Ji iš karto apie  įvykį pranešė policijai. Anksčiau J. V. nėra naudojęs fizinio smurto. Dažniausiai tik gąsdindavo (b.l. 2). 

        2021 m. vasario 20 apklausta papildomai D. L. parodė, kad po incidento su kaimynu J. V. greitosios pagalbos nekvietė. Po konflikto, apie 11.45 val. paskambino į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kurioje yra registruota ir paprašė ją priimti. Buvo šeštadienis ir poliklinika dirbo tik iki 12.00 val., todėl jos šeimos gydytoja išrašė jai siuntimą į Lazdynų ligoninę. į Lazdynų ligoninę nuvyko apie 14.00 val. Po jos sumušimo J. V. bandė du kartus prie jos prieiti. Jie kieme turi bendrą praėjimą. Ji kasė sniegą prie savo vartelių. Buvo tamsu, o jis atėjo ir sustojo jai  už nugaros. Ji labai išsigando, pradėjo rėkti ir jis pabėgo. Tokių konfliktų kaip tą kartą iki šios dienos daugiau nebuvo (b.l. 28).

        VšĮ Respublikinė Vilniaus Universitetinė ligoninė (RVUL) ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2021 m. sausio 16 d. pacientės D. L. medicininių dokumentų išrašą / siuntimą. Šiame dokumente Anamneze nurodyta: paciente skundžiasi galvos skausmu, svaigimu ir pykinimu. Šiandien 8.20 val. kaimynas mušė kumščiu. Sąmonės praradusi nebuvo. Po įvykio vieną kartą vėmė. Būklei negerėjant kreipėsi į RVUL SPS.  Skausmą įvertina 4 balais. Traumos aplinkybės- mušė kaimynas. Atliktos medicininės apžiūros rezultatai: Ties kairiuoju skruostikauliu saikus paraudimas. Rekomenduotinas gydymas: ramybė, analgetikai, šaltis ant sumuštos vietos ( b.l.38). 

        2021 m. sausio 20 d. VTMT specialisto išvadoje Nr. G 190/2021 (01) nurodoma, kad D. L. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, kietu buku daiktu. Kliniškai nustatyta galvos sumušimo diagnozė, kuri nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nekvalifikuojama. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai vienas sužalojimas padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Įprastinėmis sąlygomis, patirdama sužalojimą  D. L. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 26-27).  Šios išvados aprašomojoje dalyje pažymėta, kad apčiuopiant D. L. nurodo skausmingumą pakaušyje, virš išorinio pakaušinio gumburo projekcijos, kairio skruosto srityje, tačiau išorinių sužalojimų čia nėra. Pirmas viršutinio danties dešinės vainikas plombuotas, plombos vidinis kramtomasis paviršius patrupėjęs. Burnos gleivinėje sužalojimų nėra. Kakle, krūtinėje, pilve, nugaroje dešinėje kojoje sužalojimų nėra. Kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje 4x3 netaisyklingos formos, žalsvai melsva poodinė kraujosruva. Čiuopiant nurodo skausmingumą dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, visame kairės plaštakos III piršte, kairės blauzdos išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, tačiau sužalojimų čia nėra (b.l. 26-27).   

        2021 m. kovo 17 d. VTMT specialisto išvadoje Nr. G 631/2021 (01) nurodoma, kad objektyvių požymių, jog D. L. buvo padaryti sužalojimai, nėra (b.l. 43).

        Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą 2021 m. sausio 16 d., 8.23 val. telefonu dėl smurto kreipėsi pranešėja D. L., kuri nurodė, kad prieš 3 minutes kaimynas trenkė  jai į veidą ir apstumdė GMP atsisakė (b.l.17).

        Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas Ž. M. nurodė, kad jo kaip policijos pareigūno darbo stažas 24 metai. Gavus pranešimą jie nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko moteris, kuri nurodė, kad konflikto metu ją sumušė kaimynas. Nuo smūgio ji parkrito po mašina ir patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvęs vyras nurodė, kad pareiškė pastabą tai moteriškei, kuri įėjo į jo žemę, nes nuotekų valymo įrenginys yra jo žemėje. Jie žodžiu sukonfliktavo ir moteris jį apipylė karšta kava. Dėl ko jis ranka ją atsistūmė, ir ji nugriuvo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad nepamena, ar moteris sakė, kiek gavo smūgių. Ant moters veido sužalojimų nesimatė. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Nuo įvykio buvo mažiau laiko praėję, tai galėjo tiksliau prisiminti. Pokalbis su nukentėjusiąja ir vyru buvo įrašinėjamas „Body“ kamera. Jam asmeniškai pasirodė, kad nukentėjusioji apšneka tą vyrą. Išklausytas vyro paaiškinimas jam atrodė įtikinamesnis. Kiek žino iš savo praktikos, vyro išsakyta versija buvo labiau atspindinti tikrovę. Matė, kad vyras buvo kava apipiltas. Ant jo veido matėsi kavos tirščiai, paraudimai ties akimis. Vyras aiškino, kad moterį pastūmė, nes jam skaudėjo. Kad dėl įvykio kalta pati nukentėjusioji, yra tik subjektyvi jo nuomonė. Kiek jam teko bendrauti, tai moteris jau ne pirmą kartą įsivelia į panašias situacijas, bet tokie jo  teiginiai subjektyvūs ir toje vietoje jis lankėsi pirmą kartą. Ant moters nesimatė jokių sužalojimų, todėl buvo sunkiai paaiškinama ta situacija iš jos pusės. Jis sutinka, kad veiksmas įvyko. Moteris nukrito, bet kaip tai buvo išprovokuota? Įvykio metu bendravo su liudytoju. Jis sakė, kad negali būti ilgai. Buvo šalta, o fekalijos stingsta ir jis turėjo važiuoti. Šis liudytojas konkrečiai neįvardijo, kad buvo smūgiai. Jis sakė, kad buvo konfliktas, bet nekonkretizavo kaip. Dar sakė, kad ta moteris parkrito po mašina.

        Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. M. nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. patruliuodamas kartu su kolega apie 8.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo namo kieme, kaimynas J. V. sudavė du smūgius kumščiu į kairę veido sritį ir parvertė ant žemės D. L. bei tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Jiems atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. L., kuri kvietė policiją ir paaiškino, kad įsikrausčius gyventi minėtu adresu, prasidėjo konfliktai su kaimynu J. V.. Jis nuolatos kabinėjasi dėl įvairiausių smulkmenų. Į policiją dėl kaimyno J. V. veiksmų kreipėsi ne pirmą kartą. D. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 8.00 val. į bendrą kiemą atvyko įmonės UAB „X“ darbuotojas, nes reikėjo išsiurbti kanalizacijos šulinį. Minėtas darbuotojas automobilį pastatė bendro naudojimo namo kieme. D. L. atnešė minėtam darbuotojui kavos į lauką ir laukė, kol jis baigs dirbti. Kanalizacijos šulinys yra J. V. žemėje. Po kurio laiko, jos teigimu atėjo agresyviai nusiteikęs J. V.. Iš pradžių jis pradėjo priekaištauti darbininkui dėl to, ką jis veikia jo žemėje. J. V. priėjęs prie D. L. iš pradžių iškėlęs kumštį grasino, kad suduos, o po to sudavė du smūgius kumščiu į kairę veido sritį. Norėdama nuo jo apsiginti ji išpylė ant jo kavą, kurią laikė rankose. D. L. teigimu, J. V. parvertė ją ant žemės. Jie sužalojimų ant D. L. veido nematė. UAB „X“ darbuotojas V. nieko nepasakė, nes turėjo greit išvykti, todėl jie su juo nebendravo. Išklausę D. L., nuėjo pas J. V., kuris paaiškino, kad nuo pat įsikėlimo D. L. kelia jam nepagrįstus kaltinimus. Ji naudojasi jo žemėje esančia  fekalijų talpa, todėl išėjęs iš namų padarė jai pastabą. J. V. teigimu, jis D. L. negrasino. Jam sakant, kad D. L. eitų nuo jo žemės, ji išpylė ant jo kavą ir tada apsigindamas ją pastūmė, dėl ko ji nukrito. J. V. veido sritis buvo paraudusi. Išklausę abiejų pusių jie pradėjo pildyti 5/1 protokolą J. V. atžvilgiu ir po kurio laiko atvyko dar vienas ekipažas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą D. L. atžvilgiu (b.l.  53-54). 

        Apklaustas teisme liudytojas V. V. (V. V.) paaiškino, kad dirba vairuotoju ir išveža nuotekas. Adresu (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo pirmą kartą. Jam atvykus moteris parodė, kur fekalijų duobė. Jam pradėjus darbus moteris atnešė jam kavos ir stovėjo šalia su kavos puodeliu rankoje. Tada atėjo kaltinamasis ir pradėjo ant jo rėkti, kad jis vaikšto jo žemėje, klausė, kas leido jam siurbti nuotekas. Kaltinamasis pradėjo ant jo pulti. Jis pasakė kaltinamajam, kad pagal užsakymą turi išsiurbti fekalijas. Tada kaltinamasis pradėjo šaukti ant šalia jo stovėjusios moteriškės ir ją pulti. Kaltinamasis norėjo jai du kartus suduoti, grasino ir buvo užsimojęs ranka. Pradėjęs vėl moteriai grasinti ją pastūmė. Moteris norėjo pilti ant kaltinamojo kavą. Gal ir papuolė ant kaltinamojo veido, bet šimtą procentų neduoda. Tada kaltinamasis davė smūgį į veidą ir moteriškė nukrito ant mašinos. Jis padėjo pasikelti. Nuėjęs į automobilio kabiną išrašė popierius ir atvykus pareigūnams išvažiavo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad smūgis buvo į moters veido kairę pusę. Matė vieną smūgį. Po smūgio ponia gulėjo. Kavą išpylė iki smūgio. Jis ją pastūmė, tada ji išpylė kavą. Kai išpylė, tada jau davė jai į veidą. Jis nematė, kur jos galva atsitrenkė. Jei išpilta kava būtų karšta, tai kaltinamasis eitų į namus, bet jis nuėjo malkų imti. Tyrimo eigoje tyrėja gal ne taip jį suprato ir ne taip užrašė jo parodymus. Teisme duoti jo parodymai yra teisingi. Moteris nugriuvo po smūgio, o smūgis buvo į jos veido kairę pusę. Raudona ant moters kairės pusės žando buvo. Moteris pradėjo verkti, sakė, kad skauda galvą ir iš karto pradėjo skambinti policijai. Išpylus kavą buvo suduotas vienas smūgis ir ji nugriuvo.

        2021 m. sausio 21 d. apklaustas liudytoju V. V. paaiškino, kad dirba UAB „X“ vairuotoju 16 metų. 2021 m. sausio 16 d. apie 8.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), išsiurbti kanalizacijos šulinį. Automobilį pastatė namo kieme. Jam namo savininkė, užsakovė (vardo ir pavardės neatsimena) atnešė kavos puodelį, kadangi lauke buvo labai šalta, -20 laipsnių. Visą laiką kol dirbo, netoliese stovėjo ir stebėjo namo savininkė. Po kurio laiko prie jo priėjo, turbūt, jį iškvietusios ponios kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis ėjo agresyviai nusiteikęs. Iš pradžių jis pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis yra ant jo žemės. Jis pasakė, kad gavo užsakymą ir atvažiavo. Jam parodė šulinį, jis atliko savo darbą ir išvažiavo. Tą kartą jis dirbo labai trumpai, gal apie 15 min. Jam dirbant kaimynas pamatė ponią ir pradėjo jai priekaištauti, kaip ji drįsta siurbti kanalizaciją jo žemėse, kokią teisę turi taip elgtis ir vaikščioti po jo žemes. Kaimynas priėjęs prie ponios iš pradžių iškėlęs kumštį grasino, kad suduos, buvo iškėlęs savo dešinę ranką du kartus, o trečią kartą sudavė kumščiu jai į kairės pusės veido sritį, jam atrodo, pataikė į žandą, nes iš karto paraudonavo. Tuo pačiu metu ponia, norėdama nuo jo apsiginti, išpylė ant jo kavą, kurią laikė rankose, pataikė jam šiek tiek ant kairio peties, į veidą nematė, kad būtų pataikiusi. Moteris buvo labai išsigandusi. Jai išpylus kavą, kaimynas savo abiem rankomis ją iš karto pastūmė, dėl ko ji nugriuvo prie pat sunkvežimio, gale. Jis padėjo poniai atsistoti, o kaimyną atstūmė nuo ponios ir jis nuėjo malkų imti. Tada ponia iškvietė policiją, kuriai atvykus, jis viską papasakojo. Kadangi buvo labai šalta ir turėjo nemažai užsakymų, jis paliko savo tel. numerį ir išvažiavo savo reikalais. Šį incidentą matė tik jis (b.l. 48-50).

        Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūnų, 2021 m. sausio 16 d. atvykusių pagal gautą pranešimą į adresu (duomenys neskelbtini) ir įvykio vietoje naudojusių „Body“ kamerą, vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuoti duomenys įtraukti į kitų objektų apžiūros protokolą. Protokole nurodyta, kad vaizdo įrašui Nr. 1 pavadinimu 2021_0116_083337_001 prasidėjus matyti, kaip į įvykio vietą atvykę pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link namo. Vienas iš ekipažo pareigūnų prieina prie sunkvežimio, kurio vairuotojas pasisveikina rusų kalba ir pasako, kad jis yra liudytojas bet dabar neturi laiko bendrauti. Pareigūnas atsako, kad jis supranta ir klausia, dėl ko įvyko konfliktas ir ką jis matė. Vyriškis pareigūnams atsako „ Oni načili sporit iz za zemli, što maja zemlia, što vy po mojei zemle hodite, kto vam razrišil, u menia vyzav. Načil s nei sporit, on ijo udaril, što pod mašinu svalilas. Gavariu uspakojtes, davaite ja atjedu vy tut rugaites.“ „Jie pradėjo ginčytis dėl žemės, kad čia jo žemė ir kodėl jo žeme vaikštome, kas leido tai daryti. Pradėjo su ja ginčytis. Jis jai sudavė ir ji nusirito po mašina. Aš sakau nusiraminkite. Leiskite aš nuvažiuosiu, o jūs toliau ginčykitės“. Pareigūnas išklausęs sunkvežimio vairuotoją prieina prie moters ir pradeda su ja kalbėti. Pasakoja, kad čia nusipirko pusę namelio, o jie neduoda ramybės. Jau buvo kokia 20 pareiškimų parašyta. Pusę metų buvo tyla. Atvažiavo pumpuoti, išbėgo prie žmogaus iš karto, ką tu čia darai, mūsų žemė. Duobė randasi kaip padalino, jos kampe, bet kažkaip reikia išpumpuoti kanalizaciją, kuri ant ribos. Ji turi sūnų pareigūną. Jie parašė pareiškimą, kad jis langą išmušė. Sūnus buvo atleistas iš darbo, pašalintas nuo darbo, kol buvo tyrimas. Jie ją  terorizuoja, vot dabar vyras į veidą davė, po mašina šita. „Aš su negalia, po insulto. Viena gyvenu, vyras mirė. Tik metus buvo tyla ir dabar vėl prasideda. Vėl muša mane, grasina mane užmušti, bet nieko policija nedaro. Dabar vėl mušė. Man komisaras pasakė kameras pastatyti. Bet jis mane prie žmonių mušė ir dieną. Prie svetimo žmogaus mušė“. Pokalbis baigiasi. Pareigūnas nueina pas kaimyną, pasibeldžia į langą. Duris atidaro kaimynas. Pareigūnas paklausia ar tai jis J. V.. Kaimynas palinksi galva. Pareigūnas paprašo papasakoti, kas čia nutiko, dėl ko konfliktuoja. J. V. kalba rusų kalba, sako: „Aš atėjau čia į lauką ir paklausiau, kodėl ant mūsų žemės. Ji neleidžia nei žarnos padaryti, nei remonto ten padaryti už daržinės mūsų teritorijoj. Mūsų žemėj yra duobė, kad ją išpilti, reikia paklausti, ar galima, aš užeisiu į jūsų teritoriją ir išpilsiu. Kodėl jūs neklausiat, patys neleidžiat, o darot. Tai ji sako, nu tai aš ką noriu, tą ir darau, ir pradėjo. Neturi jokios teisės mūsų teritorijoj, jeigu neleidžia. Ji rašo policijai, savivaldybei. Rašo, kad užimam žemę, dabar mums ir kaimynams reikės tvorą perkelti. Ji man kava apipylė akis, dabar turiu temperatūros, aš negaliu“. Pareigūnas pasitikslina: „Čia va ant jūsų kava?“. Vyras atsako: „Va matot, kava tiesiai į akis. Argi žmogus taip daro? Aš su ja žmoniškai noriu pasikalbėti“. Pareigūnas sako: „galit pasakyti rusiškai, tai kur jums pataikė?“. Vyras sako: - „Į akis, aš va merkiausi, va čia“ (rodo į ranką), „ir ant batelio dar“. Pareigūnas sako vyrui: „prieikit prie mašinos, aš nufotografuosiu“. Pareigūnui einant prie automobilio, jo kolega patikslina: „O jums tiesiai į akis pataikė, taip?“ Vyras sako, kad pataikė tiesiai į akis (dešine ranka parodo į savo dešinę akį). Ji stovėjo, karšta kava, ir tiesiai į akis. Pareigūnas nuėjo iki automobilio, iš kurio paėmė mobiliojo ryšio priemonę, nufotografavo kaimyną ir paklausė: „O fizinį skausmą pajutot?“ Vyras atsakė: „Žinoma. Pradėjo kaitinti. Nuėjau namo, ploviau. Lašai tokie yra, karšta kava, žinot, ji negalėjo gerti“ (b.l. 70).

        Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad pastūmė kaimynę D. L., su kurią seniai nesutaria, tačiau tai padarė po to, kai kaimynė jį apipylė karšta kava. Dėl savo elgesio gailėjosi. Nagrinėjant bylą teisme J. V. kaltės nepripažino. Tvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai. Tyčia jį apliejo karštu skysčiu, kurio sudėtis jam nebuvo žinoma, todėl gindamasis nuo D. L. veiksmų ją instinktyviai stumtelėjo ir ji nukrito ant sniego. Tokius jo veiksmus kaltinamasis ir jo gynybą prašė vertinti kaip būtinąją gintį, kurios ribos nebuvo peržengtos ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamasi kategoriškai neigė, kad nukentėjusiajai sudavė smūgius į veidą. Teigė, kad atėjęs prie dirbančio V. V. ir šalia stovinčios D. L. elgėsi kultūringai, ant jų nešaukė ir žodžiu ar veiksmu jiems negrasino.

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažintos D. L. parodymai kardinaliai skiriasi nuo kaltinamojo J. V.. Telefonu pranešdama apie jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą D. L. nurodo tokias aplinkybes. „Prieš 3 minutes kaimynas trenkė jai į veidą ir apstumdė“. Į pranešimą reagavusių ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose užfiksuotas D. L. pokalbis su pareigūnu. Ji pasako „vot dabar davė į veidą davė, po mašina, prie svetimo žmogaus mušė“. 2021 m. sausio 16 d. pareiškime apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką D. L. nurodo, kad „ priėjęs prie jos ir dirbančio V. V. kaltinamasis J. V. iš pradžių iškėlęs kumštį grasino, kad suduos ir po to jai sudavė kumščiu du kartus į jos veido kairę pusę. Tuo pačiu, norėdama nuo jo apsiginti ji išpylė ant jo kavą ir tada J. V. ją parvertė ant žemės“. Iš karto po įvykio D. L. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Šiam dokumente užfiksuota, kad pacientė nurodė, jog „šiandien, 8.20 val. kaimynas mušė kumščiu“. 

Apklaustas teisme policijos pareigūnas liudytojas Ž. M. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, jį ir kolegą pasitikusi moteris – D. L. nurodė, kad konflikto metu ją sumušė kaimynas. Nuo smūgio ji parkrito po mašina ir patyrė fizinį skausmą. Išklausius kitą konflikte dalyvavusį asmenį, kaltinamąjį J. V. šis pareiškė, kad kaimynė D. L. jo neatsiklausius, kartu su kitu asmeniu atėjo į jo žemės sklypą. Kilus barniui kaimynė jį apliejo karšta kava, todėl jis kaimynę ir pastūmė. Duodamas parodymus teisme policijos pareigūnas Ž. M. išreiškė savo subjektyvią nuomonę. Nurodė, kad jis netiki D. L. išsakyta pozicija ir jam labiau priimtina J. V. išsakyta versija. Aiškino, kad įvykio vietoje jis nematė ant D. L. veido jokių smurto pėdsakų ir pan. Nurodė, kad įvykio vietoje trumpai bendravo su ten buvusiu liudytoju V. V., tačiau šis nesakė, kad matė kažkokius smurtinius veiksmus. Analizuodamas šio liudytojo parodymus, teismas pažymi, kad šiuo atveju Ž. M. kaip policijos pareigūnas privalo būti objektyvus ir nešališkas bei atvykęs į įvykio vietą ištirti ir nustatyti visas aplinkybes, užfiksuoti asmenų paaiškinimus, nes bėgant laikui jos užsimiršta. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtas liudytojas apsiribojo trumpai pabendravęs su pranešėja ir asmeniu, kurį pranešėja kaltino fiziniu smurtu bei įvykio vietoje buvusiu liudytoju V. V.. Iš minėtų asmenų nebuvo paimti paaiškinimai. Byloje net nėra policijos pareigūno Ž. M. ir su juo buvusio kolegos tarnybinių pranešimų. Paprasčiausiai buvo pasitenkinta atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietoje ten pavaikščioti su įjungta „Body“ kamera, iš buvusių asmenių paimti „interviu“ bei kameros įrašą pateikti tyrimui. Akivaizdu, kad išgirdęs J. V. pasakojimą, kad D. L. jį apliejo kava, todėl jis ją pastūmė, policijos pareigūnas Ž. M. turėjo tikslinti šias įvykio aplinkybes ir apie tai klausti D. L., tačiau tai padaryta nebuvo. J. V. buvo išvežtas į policijos komisariatą, kur tą pačią dieną jam pateiktas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju. Apklaustas tyrimo metu ir teisme policijos pareigūnas Ž. M. nurodė, kad įvykio vietoje buvęs liudytojas V. V. nieko nesakė apie smurto naudojimą, nors „Body“ kameros įraše aiškiai užfiksuoti šio asmens žodžiai „ jis jai sudavė ir ji nusirito po mašina“. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas Ž. M. nurodė, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. L., kuri paaiškino, kad siurbiant nuotekas iš J. V. žemėje įrengto kanalizacijos šulinio atėjo agresyviai nusiteikęs J. V., kuris iš pradžių pradėjo priekaištauti darbininkui, dėl to ką jis veikia jo žemėje. Po to J. V. priėjęs prie jos iš pradžių iškėlęs kumštį grasino, kad suduos, po to sudavė du smūgius kumščiu į kairę veido sritį. Norėdama nuo jo apsiginti ji išpylė ant jo kavą ir tada J. V. parvertė ją ant žemės.

Apklaustas teisme liudytojas V. V. nurodė, kad pagal gautą užsakymą nuvykus į žemės valdą, esančią (duomenys neskelbtini)ir pradėjus darbus, prie jo atėjo agresyviai nusiteikęs J. V., kuris pradėjo ant jo šaukti, kad jis atlieka darbus jo žemėje. Jam pasakius, kad jis tik vykdo užsakymą, kurį gavo iš šalia stovinčios moters D. L., kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti. Kaltinamasis iškėlęs dešinės rankos kumštį jai grasino, kad suduos, du kartus užsimojo bei ją pastūmė, tada D. L. tyčia ar netyčia išpylė kavą, kurios skystis pateko ant kaltinamojo. Tada kaltinamasis sudavė D. L. smūgį į veidą ir ji parkrito po automobiliu. Liudytojas patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kategoriškai teigė, kad išpylus kavą buvo vienas smūgis ir moteris nukrito. Pažymėtina, kad policijos pareigūno „Body“ kameros įraše taip pat užfiksuoti šio liudytojo pasakyta frazė, kad „jis jai sudavė ir ji nusirito po mašina“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, pataikė į žandą ir ji norėdama apsiginti ant jo išpylė kavą ir tada kaltinamasis ją pastūmė, o ji nukrito.                  

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas teigia, kad J. V. kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. L., liudytojo V. V., į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno Ž. M. daliniai parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės D. L. pateiktas medicininio dokumento išrašas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti D. L. kūno sužalojimai, įvykio registracijos ataskaita, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašų duomenys. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad  J. V. jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykusio konflikto metu tyčia pastūmė D. L. ir rankos kumščiu jai sudavė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, bei spręsdamas J. V. kaltės klausimą teismas iš esmės remiasi nešališko liudytojo V. V. parodymais, nes be jo kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo, o kaltinamasis ir nukentėjusioji yra suinteresuoti jiems palankia šios bylos baigtimi. Pirmiausia teismas pažymi, kad liudytojas V. V. patvirtino D. L. parodymus, ir tuo pačiu paneigė kaltinamojo aiškinimą, kad pamatęs savo žemės sklype dirbantį V. V. ir šalia jo stovinčią kaimynę D. L., jis prie jų prisiartino taikiai nusiteikęs ir ramiai paklausė, kodėl jie įžengė į jam priklausantį žemės sklypą. Tyrimo eigoje ir apklaustas teisme liudytojas V. V. nurodė, kad prisiartinęs kaltinamasis J. V. buvo agresyviai nusiteikęs ir ant jo šaukė. Tik išgirdęs jo pasakymą, kad jis čia ne prie ko, kad tik atlieka darbus pagal jam pateiktą užsakymą, bei pamatęs šalia stovinčią D. L., kaltinamasis J. V. savo agresiją nukreipė į D. L.. Liudytojas V. V. nurodė, kad iš pradžių kaltinamasis užsimojo dešine ranka ir grasino moteriai, o po to ją stumtelėjo. Tuo metu D. L. išpylė kavą, kurios purslai aptaškė kaltinamąjį. Po to kaltinamasis smogė kumščiu D. L. į veidą ir ši nugriuvo po fekalijas siurbiančia mašina. Tokiu būdu, liudytojo V. V. parodymai, D. L. pirminis telefoninis pranešimas apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą į BPC, kad kaimynas trenkė į veidą ir apstumdė, jos užfiksuotas pasakymas apie sveikatos negalavimus jai išduotame medicininiame išraše, - kaimynas mušė kumščiu, „Body“ kameros įraše liudytojo V. V. pasakyta frazė – „jis jai sudavė ir ji nusirito po mašina“, leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis J. V. tyčia sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajai į veidą ir ji patyrė fizinį skausmą. Nors netrukus į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas ir savo parodymuose tvirtino, kad ant D. L. veido jis nematė smurto žymių, tačiau tai paneigia liudytojo V. V. parodymai. Jis nurodė, kad padėjo nuo žemės atsikelti D. L. ir suduoto smūgio vietoje moters žandas buvo paraudęs. Pažymėtina, kad ir Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės pateiktame 2021 m. sausio 16 d. pacientės D. L. medicininių dokumentų išraše / siuntime užfiksuota, kad patirtą skausmą įvertina 4 balais, ties kairiuoju skruostikauliu saikus paraudimas. Rekomenduotinas gydymas šaltis ant sumuštos vietos. Įvertinus kaltinamojo amžių, J. V. (duomenys neskelbtini) metai, jis serga (duomenys neskelbtini), jam išduotame neįgaliojo pažymėjime (b.l. 144-145) nurodomas vidutinių poreikių lygis, todėl J. V. atliktas nukentėjusiosios stumtelėjimas ir suduotas smūgis į jos veidą nebuvo labai stiprus, tačiau to pakako, kad moteris patirtų fizinį skausmą ir nuo smūgio nugriūtų ant žemės, nes, kaip pati nurodė, yra silpnos sveikatos, patyrė insultą ir kaltinamasis apie tai žinojo. Nukentėjusioji pateikė teismo apžiūrai jai išduotą medicininį pažymėjimą, kad ji tik iš dalies darbinga. Jai nustatytas 35% darbingumas. 

Nukentėjusioji vieną kartą apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, kad jai kaltinamasis sudavė du smūgius į veidą. Kaltinamasis aplamai neigia smūgių sudavimą. Liudytojas V. V. tyrimo eigoje ir teisme nurodė, kad D. L. buvo suduotas vienas smūgis į veidą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių aptariamų smūgių skaičių byloje nėra. BIRT ataskaitų žiūryklės, nukentėjusiosios D. L. medicininiuose dokumentuose, „Body“ kamerų įrašuose   užfiksuota tik jos pačios pasakymas, kad ją mušė kaimynas. Teismas sprendžia, kad šioms abejonėms pašalinti išnaudotos visos galimybės. Tai sudaro pagrindą abejones dėl vieno smūgio sudavimo kumščiu nukentėjusiajai D. L. į galvos sritį aiškinti kaltinamojo J. V. naudai, teigiant, kad D. L. buvo suduotas tik vienas smūgis, ir šią aplinkybę pašalinti iš jam pareikšto kaltinimo kaip neįrodytą. J. V. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis du kartus kumščiu sudavė D. L. į veidą ir po to ją pargriovė. Įvertinus nešališko liudytojo V. V. parodymus, teismas daro išvadą, kad įvykio seka buvo kitokia. Iš pradžių J. V. stumtelėjo D. L. ir tik po to sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą. Atsižvelgus į išdėstytą teismas tikslina J. V. kaltinimą ir jį išdėsto sekančiai.

J. V. 2021 m. sausio 16 d. apie 8.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kieme, buitinio konflikto metu su namo kaimyne D. L. metu ją pastūmė bei vieną kartą tyčia sudavė jai kumščiu į veidą. Nuo patirto smūgio D. L. nugriuvo ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Taip J. V. tyčia sukėlė D. L. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. J. V. pateikto kaltinimo tikslinimas nekeičia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

        Kaip jau buvo pažymėta, kaltinamasis ir jo gynėjas tvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu D. L. elgėsi provokuojančiai, tyčia jį apliejo skysčiu, kurio sudėtis jam nebuvo žinoma, todėl gindamasis nuo jos veiksmų J. V. instinktyviai ją stumtelėjo ir ji nukrito ant sniego. Tokius jo veiksmus kaltinamasis ir jo gynybą prašė vertinti kaip būtinąją gintį, kurios ribos nebuvo peržengtos ir jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

        BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

        Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam J. V. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis ir jo gynyba akcentavo, kad nukentėjusioji jį apipylė neaiškiu karštu skysčiu, todėl nuo to gindamasis jis pastūmė D. L.. Tačiau kaip jau buvo nustatyta, tai patvirtina nešališko liudytojo V. V. parodymai, kad  agresyviai nusiteikęs kaltinamasis jam ir nukentėjusiajai grasino žodžiais bei pakėlęs ranką grasino suduoti smūgį (smūgius). Kaltinamajam stumtelėjus artimai stovinčią D. L., ši iš netikėtumo išpylė rankoje laikytą kavos puoduką ir kavos skystis aptaškė J. V.. Tada kaltinamasis smogė D. L. kumščiu į veidą ir ji nugriuvo. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasi akcentavo ant jo išpilto skysčio (kavos) aukštą temperatūrą, kad skystis nuplikino jo veidą, tračiau įvykio vietoje buvęs liudytojas V. V. atkreipė dėmesį į tai, kad aplietas kava J. V. nenubėgo į namus, o kaip niekur nieko nuėjo į malkinę rinkti malkų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis po įvykio būtų kvietęs GMP, ar būtų vykęs į gydymo įstaigą. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pastūmimas ir po to sekęs tyčinis smūgio sudavimas jai į veidą negali būti pripažįstami kaip būtinoji gintis. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad J. V. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. tyčinis smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir įvykę tokio panaudojimo padariniai, sukeltas fizinis skausmas.  

Skirdamas J. V. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54, 55 ir 61 straipsniais ir įvertina, kad jis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. J. V. yra sulaukęs pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau toliau dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai. Anksčiau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį. BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos. Kartu su bausme teismas kaltinamajam paskiria BK 48 straipsnio 5 dalyje 2 punkte nurodytą draudimą, uždraudžiant jam bendrauti su D. L.. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas J. V. palieka jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. už patirtą moralinę nuoskaudą ir turtinę žalą pareiškė bendrą 5 000 eurų civilinį ieškinį ir šią sumą prašė priteisti iš kaltinamojo J. V.. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji patikslino savo civilinį ieškinį. Nurodė, kad nuo J. V. suduoto smūgio į veidą jai sulūžo dantų protezas. Jo taisymą ir būsimas odontologo paslaugas ji įvertino 2 000 eurų suma, kaip jai padarytą turtinę žalą. Kitą jos teikiamo civilinio ieškinio dalį 3 000 eurų sudaro jos patirta moralinė žala. Nukentėjusiosios D. L. pateiktą reikalavimą dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo teismas atmeta. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad nuo J. V. nusikalstamų veiksmų jai buvo sulaužytas dantų protezas, kurį jai teks taisyti. 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. G 190/2021 aprašomojoje dalyje pažymėta: apžiūrėjus D. L. burnos ertmę nustatyta, kad dantų plombos vidinis kramtomasis paviršius patrupėjęs, burnos gleivinėje sužalojimų nėra, dantenos ramios (b.l. 26). Įvertinęs šiuos duomenis D. L. pateiktas reikalavimas iš kaltinamojo jai priteisti 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi teismui nepateikti šią žalą pagrindžiantys įrodymai.

 Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas D. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą. J. V. sukėlė D. L. fizinį skausmą bet moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiosios reikalavimas kaltinamojo jai priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jos reikalaujama 3 000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 200 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad D. L. patirtas skausmas paliko kokias nors pasekmes ar pablogino jos sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmena su „Body“ įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1305-369/2021

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu uždrausti J. V. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje bendrauti su nukentėjusiąja D. L..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios D. L. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. V. jai priteisti 200 eurų.

Išaiškinti J. V., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1.       Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2.       Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3.       Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

CD diską (1) su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

   Teisėjas Ovidijus Ramanauskas