Administracinio nusižengimo byla Nr. II-374-890/2024

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00257-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.13; 21.10.4.

Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Sandu, 

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vaidui Kurmiui,

pareiškėjai nepilnamečio T. T. įstatyminei atstovei A. T., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Bušmai,

nukentėjusiajai R. D., jos atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nepilnamečio T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nepilnamečiui T. T. dėl to, kad jis 2023 m. spalio 20 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kirto važiuojamąją kelio dalį, dėl ko susidūrė su transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalotas pėsčiasis ir apgadintas automobilis. Atlikus tyrimą nustatyta, jog T. T. kirto važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, dėl ko susidūrė su transporto priemone „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 48.4 p. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje. Kadangi administracinį nusižengimą padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo, administracinė teisena, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jo atžvilgiu nutraukta, taip pat nutarta, jog informaciją apie padarytą administracinį pažeidimą, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, tikslinga perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (1 t., b.l. 111-112).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 20 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byloje II-100-914/2024) T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundas patenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo. Nutartyje nurodoma, jog teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų patikimai konstatuoti, kad eismo įvykio vieta yra daugiabučių gyvenamųjų namų vieta. Taip pat byloje nėra galimybės nustatyti ir tokius teiginius paneigiančias aplinkybes, todėl šiuo atveju būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apžiūrėti įvykio vietą, ją detalizuoti, tinkamai nustatyti, ar minėta vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo kiemas, ar tai stovėjimo aikštelė, ar minėtoje vietoje negalioja KET skyriaus Eismas gyvenamojoje zonoje nuostatos, papildomai apklausti su eismo įvykiu susijusius asmenis, atlikti kitus papildomus veiksmus (1 t., b.l. 81-83).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2024 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną T. T. dėl ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi administracinį nusižengimą padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo, todėl administracinė teisena, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jo atžvilgiu nutraukta (1 t., b.l. 72-73).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugpjūčio 5 d. gautas Institucijos persiųstas pareiškėjos nepilnamečio T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundas dėl Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, jog 2023 m. spalio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. D., užvažiavo ant pėsčiojo mažamečio vaiko T. T.. Eismo įvykis įvyko pareiškėjos mažamečiui sūnui sekant paskui draugą, su tikslu pereiti į kitą gatvės pusę. Pareiškėjos mažametis vaikas gatvę kirto kartu su savo draugu (taip pat mažamečiu vaiku), kuris ėjo priekyje. Pareiškėjos mažamečio vaiko draugas, pamatęs staigiai atlekiantį automobilį, spėjo perbėgti į kitą gatvės dalį ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio, tačiau jos sūnus sureaguoti nespėjo, ko rezultate buvo partrenktas ir sužalotas. Eismo įvykis kilo daugiabučių namų kieme, t. y. teritorijoje, kurioje, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, yra suteikiama pirmenybė pėstiesiems ir kurioje maksimalus leistinas važiavimo transporto priemone greitis yra 20 km/h. Iš karto po eismo įvykio mažametis vaikas buvo išvežtas j ligoninę, kur jam buvo nustatytas paraudimas galvos srityje, vaikas taip pat ilgai negalėjo įprastai valgyti, kadangi buvo pažeistas jo liežuvis. Kartu su mažamečiu vaiku į ligoninę išvyko ir pareiškėja, kuri, esant tokioms aplinkybėms, negalėjo dalyvauti pirminėje eismo įvykio apžiūroje ir tyrime. Nepaisant to, iškart po eismo įvykio, pareiškėjai analizuojant eismo įvykio aplinkybes tapo aišku, kad tikroji eismo įvykio kilimo priežastis - priešinga teisei automobilio vairuotojos veika, kuomet automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nustatančių maksimalų leistiną greitį ir pėsčiųjų pirmenybę daugiabučių namų kieme, dėl ženkliai didesnio nei maksimalus leistinas greičio ir nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo partrenkė pareiškėjos mažametį vaiką. Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimas pakartotinai priimtas neišanalizavus visų reikšmingų įvykio aplinkybių, susijusių su automobilio vairuotojos veiksmų teisėtumu valdant transporto priemonę daugiabučių namų kieme; automobilio vairuotojos veiksmai apskritai netgi nebuvo vertinami; ii) Institucija neanalizavo transporto priemonės važiavimo greičio ir priežastinio ryšio tarp transporto priemonės greičio ir kilusio eismo įvykio (nustačius, kad buvo viršytas maksimalus leistinas greitis, būtų daugiau nei akivaizdu, kad dėl eismo įvykio yra kalta tik automobilio vairuotoja); iii) Institucija nevertino, kad daugiabučio kieme pirmenybė yra teikiama pėstiesiems; iv) Institucija vadovavosi vieninteliu įrodymu - automobilio vairuotojais paaiškinimais; v) institucija neapklausė mažamečio vaiko, nors, atsižvelgiant į vaiko procesinį statusą, tokia apklausa buvo galima, darytina išvada, kad Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas yra teisiškai ydingas, nemotyvuotas ir neteisingas, ir todėl turi būti panaikintas, o administracinės nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo byloje sprendimą priėmusiai Institucijai, t. y. Institucijai, nutraukusiai administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad jos mažametis vaikas laikomas kaltu ir atsakingu už kilusį eismo įvykį, taip pat nesutinka su tuo, kad administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, kadangi, jos vertinimu, nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurias ištyrus paaiškėtų, kad tikrasis kaltininkas dėl eismo įvykio yra automobilio vairuotoja. Pažymi, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną mažamečio T. T. atžvilgiu pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį buvo surašytas iš esmės vadovaujantis tik vienu vieninteliu įrodymu – transporto priemonės vairuotojos paaiškinimais, kurie, atsižvelgiant į tiesioginį transporto priemonės vairuotojos tiesioginį materialinį suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi, turi būti vertinami kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų/neatlikta jokio tyrimo dėl transporto priemonės vairuotojos greičio ir stabdymo kelio. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos mažamečio vaiko kaltę dėl kilusio eismo įvykio. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo surašytas net neapklausus paties eismo dalyvio – mažamečio vaiko T. T. Pareiškėjos vaikas turėjo administracinėn atsakomybės traukiamo asmens statusą, nepriklausomai nuo jo amžiaus, todėl jis turėjo ir atitinkamas procesines teises, numatytas ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir teisę į gynybą duodant paaiškinimus. Administracinio nusižengimo tyrimas abejingai, neišsamiai ir nepašalinus abejonių dėl mažamečio padaryto pažeidimo. Tiriant šio eismo įvykio aplinkybes, netirta versija dėl galimai vairuojamos transporto priemonės tikėtino leistino greičio viršijimo, o mažamečio kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą grindžiama duomenimis, kurie iš tiesų yra neišsamūs ir nekokybiški. Nagrinėjamu atveju buvo remiamasi išimtinai automobilio vairuotojos parodymais, net nesiaiškinant, kokią įtaką eismo įvyko kilimui turėjo transporto priemonės greitis. Institucija savo ruožtu neatsižvelgė ir nutylėjo, kad gyvenamojoje zonoje (daugiabučių namų kiemuose) pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 punktas). Be to, gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 punktas). KET 178 punkte numatyta, kad skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis kilo daugiabučio namo teritorijoje (kuriam taikomas eismo gyvenamojoje zonoje režimas), akivaizdu, kad, automobilio vairuotojai laikantis aukščiau nurodytų KET reikalavimų, vairuotoja neabejotinai būtų pastebėjusi gatvėje paskui draugą sekantį mažametį vaiką ir eismo įvykio išvengusi, tačiau, Pareiškėjos žiniomis, automobilio vairuotoja KET reikalavimus ignoravo, automobiliu važiavo ženkliai didesniu greičiu, kas nulėmė tai, kad automobilio vairuotoja nepastebėjo pėsčiojo ir nesugebėjo laiku sustabdyti transporto priemonės. Pažymi, kad eismo keliais tvarką reglamentuoja savarankiškas teisės aktas – KET. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad eismo įvykis kilo būtent daugiabučių namų kieme (šalia stovinčių gyvenamųjų daugiabučių). Šalia tų pačių daugiabučių yra pieva, kur vaikai geru oru įprastai žaidžia kamuoliu. Šiuo atveju KET 178 punkte labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Institucija Skundžiamame nutarime, manytina, nesugeba teisiškai atriboti „gyvenamosios zonos“, kaip savarankiško eismo režimo, ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, kuriame yra taikomas analogiškas eismo rėžimas kaip ir gyvenamojoje zonoje, režimų. Kadangi eismo įvykis kilo daugiabučių namų kieme, tai jokių papildomų ženklų įrengimas, įspėjantis apie „gyvenamąją zoną“, apskritai yra nereikalingas. Šios bylos medžiagoje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių pareiškėjos mažamečio vaiko kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir patikimai patvirtinančių automobilio vairuotojos R. D. veiksmų teisėtumą įvykio metu, o tinkamai neįvertinus visų įvykio aplinkybių, nulėmusių įvykio kilimą ir dėl to atsiradusius mažamečio vaiko patirtus sužalojimus, nėra pagrindo ir konstatuoti mažamečio kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui tirti iš naujo (1 t., b.l. 3-10).

Pareiškėja nepilnamečio T. T. įstatyminė atstovė A. T. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos mažamečio vaiko policijos pareigūnai neapklausė. Jai sūnus papasakojo kilusio įvykio aplinkybes. Vaikas ėjo su draugu, perėjo per gatvę, žaidė su kamuoliu, kiti vaikai spėjo prabėgti, o jis nespėjo. Iš viso buvo keturi vaikai, kurie žaidė kamuoliu. Jos vaikui įvykio metu buvo 6 metai. Vaikai žaidė po du. Buvo du jos vaikai ir kiti du vaikai. Jos vaikas jai sakė, kad apsižiūrėjo prieš bėgdamas per gatvę. Jis bėgo gatve pasiimti kamuolio, nematė mašinos. Iš abiejų pusių buvo automobiliai. Buvo pilna automobilių (duomenys neskelbtini). Po įvykio kaimynai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusioji buvo įvykio vietoje. Ji buvo tikrai išsigandusi. Nukentėjusioji padavė jos vaikui servetėlių. Vaikui buvo nustatyta trauma galvos srityje. Ji mano, kad šiuo atveju netikslinga po tiek laiko vaiko apklausti, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Ji nereiškia šiuo metu tokio prašymo apklausti vaiką. Jos dukrai yra 8 metai. Ji matė įvykį. Ji pasakė, kad matė, kaip brolį partrenkė automobilis. Jai liepė pakviesti mamą. Šalia eismo įvykio vietos vaikai žaidžia, šalia yra aikštelė, kur vaikai nuolat žaidžia. Ji vairuoja automobilį, pati dažnai pro ten važiuoja, ten žaidžia vaikai. Ji pati vieną kartą taip pat spėjo turėjo staigiai sustabdyti automobilį ir sustabdė. Važiuojant 20 km/h, įmanoma sustabdyti automobilį. Ta vieta nėra pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“. Jie nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad pastatytų tokį ženklą. Ši gatvė nėra kaip Danės g., nes (duomenys neskelbtini) daug siauresnė negu Danės g. Ji nematavo gatvės. Nuotraukos padarytos (duomenys neskelbtini). Įvykį matė liudytojas. Įvykį matė dėdė iš antro aukšto. Jis policijos pareigūnų buvo apklaustas.

2023 m. spalio 22 d. rašytiniame paaiškinime A. T. nurodė, kad spalio 20 d. grįžo iš darželio namo, išleido vaikus į kiemą, kadangi draugė gyvena (duomenys neskelbtini), jos ir draugės vaikai ėjo pas ją pasiimti kamuolio. Po kiek laiko parbėgęs jos 8 metų vaikas pasakė, kad brolis verkia ir kraujuotas, ji išbėgo į kiemą, į įvykio situaciją, pasakojo, kad vaiką nutrenkė, išbėgo į važiuojamąją dalį, kadangi norėjo pereiti gatvę, nes tame name draugai. Vaikas apie šią situaciją nepasakoja, o paklausus pasakė, kad bėgo per gatvę pasiimti kamuolį pas draugą. Po susidūrimo su automobiliu, atvyko greitoji ir juos išvežė į vaikų ligoninę stebėjimui porai valandų, kadangi vaikas buvo sąmoningas, tai paleido namo (1 t., b.l. 121).

Pareiškėjos A. T. atstovas advokato padėjėjas Simonas Bušma teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, būtent Institucija turi įrodyti svarbias aplinkybes. Nutarime nurodoma, kad vaikas nežiūrėdamas išbėgo į kelią, nors pats vaikas pareigūnų nebuvo apklaustas. Pati pareiškėja nedalyvavo kilusio eismo įvykio metu ir jo nematė. Ji nurodė aplinkybes, ką jai pasakė vaikas, tai nėra objektyvu. Institucija turėjo apklausti vaiką, tai ne teismo pareiga. Nukentėjusiosios parodymai turėtų būti vertintini kritiškai, nes ji yra suinteresuota šioje situacijoje, todėl vien jais vadovautis negalima. Byloje esantys liudytojo parodymai nepatvirtina, kad vaikas išėjo nepasižiūrėjęs, kaip nurodyta KET 48.4. p. Jokių kitų įrodymų, kad berniukas išėjo už transporto priemonės, išbėgo į kelią, byloje nėra. Niekas nematė, kad vaikas išbėgo neapsižiūrėjęs. Įvykio vieta yra padidinto pavojaus vieta, nes šioje vietoje gyvena senyvo amžiaus žmonės, vaikai, vairuotojas, važiuodamas tokioje vietoje, turi būti atidus ir rūpestingas. Institucija netyrė aplinkybės, ar tai daugiabučio namo kiemas, ar gatvė. Jie tik užklausė Klaipėdos miesto savivaldybės duomenų, ar tai gyvenamoji zona. Ginčo esmė, kad KET 175 nurodoma, kad pėstieji turi pirmumo teisę. Ar tai buvo daugiabučio gyvenamasis kiemas. Daugiabučių kiemuose nėra statomas ženklas Nr. 552, tai tik bandymas suklaidinti teismą. Greitis buvo didesnis nei 20 km/h. Nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl R. D. veiksmų teisėtumo, jos vairavimo greičio. Ji nebuvo apklausta tyrėjo, koks buvo stabdymo kelias, koks važiavimo greitis. Šios aplinkybės nebuvo tirtos. Nukentėjusioji laikosi pozicijos, kad vaikas išėjo iš kairės. UAB „Pajūrio autorika“ ataskaitos 21 lape nurodoma, kad apgadintas dešinys automobilio šonas. Žala padaryta būtent dešiniajam automobilio šonui. Tokiu atveju, jei nukentėjusiosios aplinkybės būtų teisingos, būtų apgadintas automobilio kairysis šonas, o ne dešinys. Šiuo atveju, būtent vairuotoja deramai neįvertino savo veiksmų. Dėl greičio ar kokių kitų priežasčių ji tikėtinai partrenkė vaiką. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesidomėjo šiomis aplinkybėmis ir jų netyrė. Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

Nukentėjusioji R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pagrindinės gatvės įsukant į keliuką, išbėgo vaikas. Vaikas išbėgo iš kairės pusės. Ji kliudė vaiką vidurine priekine automobilio dalimi. Buvo labai vėjuota diena. Vaikas buvo vienas ir su kapišonu. Vaikas išvis nežiūrėjo, o tiesiog bėgo. Ji jį partrenkė. Ji pati automobilyje buvo su vaikais. Sustojusi, ji išbėgo iš automobilio prie vaiko. Vaikui bėgo kraujas iš liežuvio. Šalia buvo jo sesė. Taip pat matė įvykį namo gyventojas iš antro aukšto, jis dažnai rūko balkone. Ji paprašė mergaitės, kad ji pakviestų berniuko mamą. Toje vietoje yra problema, nes vaikai laksto. Toje vietoje stovi mašina prie mašinos. Berniukas išbėgo tarp mašinų. Nebuvo įmanoma sustabdyti automobilio, nes ji pamatė berniuką prieš sekundę, jis išbėgo tarp mašinų. Ji berniuką pamatė prieš pat susiduriant. Ji automobiliu įsuko iš Mogiliovo gatvės ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Greičio tikrai nebuvo. Ji nematė jokio kamuolio. Jai buvo didelis stresas. Berniukas buvo sąmoningas, sakė „teta, atsiprašau“. Jos greitis buvo ne didesnis negu 20 km/h. Įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis. Ji nurodė policijos pareigūnams šiuos apgadinimus. Ta vieta, kurioje įvyko įvykis, yra gatvė, nes ten nuolat važinėja automobiliai, o ne daugiabučio kiemas. Ji dažnai važinėja ta gatve. Niekada ten nematė vaikų. Ji kaip mama savo vaikams neleidžia toje vietoje žaisti. Toje vietoje tikrai yra kelias (gatvė), ten nėra kiemas. Niekada toje vietoje nebūna vaikų ir ji niekada anksčiau nėra mačiusi ten vaikų. Policijos pareigūnai ją apklausė. Jos neklausė apie stabdymo greitį. Ji visas aplinkybes nurodė apklausoje.

2023 m. spalio 20 d. rašytiniame R. D. paaiškinime nurodoma, jog 2023 m. spalio 20 d., apie 16.28 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio ruožą iš kairės pusės, tarp stovinčių automobilių. Ji vaiką pamatė tiesiai bėgantį kelią, stabdė vos jį pamačiusi. Vaikas net nežiūrėjo, kur bėga. Vaikas į automobilį atsitrenkė priekine dalimi (b.l. 120). 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu R. D. pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 114). 2023 m. spalio 25 d. paaiškinime R. D. nurodė, kad po susidūrimo su vaiku buvo apgadintas automobilis, yra perduota nepriklausomam eksperto tyrimui dėl žalos nustatymo, tyrimo eigoje pateiks visus dokumentus patirtai žalai (1 t., b.l. 122).

Nukentėjusiosios R. D. atstovas advokatas Vaidas Batūra teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra gatvė, o ne daugiabučio kiemas. Vaikas išbėgo po automobilio ratais, taip bėgioti negalima. Pareiškėja piktnaudžiauja savo teise teikdama skundą, nes tai yra ne daugiabučio namo kiemas, o kelias (gatvė), todėl pirmenybė nėra teikiama pėstiesiems. Pareiškėja siekia išvengti civilinės atsakomybės. Kadastrinių matavimų duomenys patvirtina aplinkybes, jog ta vieta yra gatvė (kelias). Jeigu tai būtų gyvenamoji zona, tokiu atveju būtų pastatyti atitinkami ženklai. Šiuo atveju tokių ženklų nėra. T. T. pažeidė KET, nes išbėgo į gatvę, neįsitikinęs, kad nėra automobilių. Po susidūrimo su vaiku, automobilis iš karto sustojo. Automobilis nuo smūgio vaiką nubloškė, nes suveikė „parktronikai“. Nukentėjusiosios automobilis nevažiavo dideliu greičiu, automobilis sustojo iš karto. Nukentėjusioji, pamačiusi vaiką, iš kartą stabdė automobilį. Liudytojas, matęs įvykį, buvo apklaustas. Jis nepažinojo įvykio dalyvių ir nešališkai nurodė esmines įvykio aplinkybes, jog pats vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį. Aplinkybė, jog tai kiemas, grindžiama tik pareiškėjos subjektyvia nuomone, kad siaura dalis. Byloje esantys duomenys paneigia šias aplinkybes. Šiuo atveju pirmenybė teikiama automobiliui, o ne pėsčiajam. Atsižvelgiant į tai, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. spalio 20 d. įvykio neprisimena. Nurodė, kad sunku, nes eismo įvykis kilo prieš daug laiko. Per dieną jis reaguoja į daug įvykių. Jis patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Pamena, kad įvykio vietoje braižė eismo įvykio schemą. Bendras kelio plotis – 11 metrų. Jis nurodė, kad 6 metrai į kairę pusę. Iš dešinės – 3,10 m., automobilis važiavo labiau prie (duomenys neskelbtini). Toje gatvėje ir iš vienos ir iš kitos pusės sustatyti automobiliai. Daugiau nieko pakomentuoti negali. Pažymėjo, kad įvykio vieta yra kelias (gatvė). Tai pravažiuojanti gatvė, kuria važiuoja automobiliai.

2023 m. spalio 20 d. vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 16.30 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis per kurį nukentėjo žmonės. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo blaivi R. D., užvažiavo ant pėsčiojo mažamečio T. T., kuris kirto važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir sužalotas pėsčiasis. Eismo įvykis įformintas, nepripažintas asmuo nukentėjusiu, iki bus išnagrinėta administracinė medžiaga. Filmuota vaizdo ir garso registratoriumi (1 t., b.l. 115).

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena įvykį, kuris įvyko 2023 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo balkone ir rūkė. Įvykio vieta yra ne kiemas, tai visų pirmiausia gatvė. Vaikas išbėgo prieš važiuojantį automobilį. Vaikas išbėgo iš už automobilių. Vaikas bėgo, o ne ėjo. Dar buvo keli jo draugai. Jie gal matė automobilį. Tas vaikas tikrai nematė automobilio, nes jis mažesnis buvo. Vaikas nuskrido kelis metrus. Automobilis tikrai nevažiavo greitai. Vairuotoja iš karto sustojo. Berniukas atsisuko ir buvo ištiesęs rankas. Po to, vaikas atsikėlė, buvo išsigandęs. Smūgis tikrai buvo. Jis nusileido į apačią ir nuėjo prie vaiko. Vaikas nekalbėjo, buvo išsigandęs. Jis suprato, kad vaikai gyvena šalia. Berniuko sesė nubėgo pakviesti mamos. Tuomet jie laukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos, kol atvyks į įvykio vietą. Ten iš kur atbėgo vaikas, yra laukas, malkos. Ten nėra aikštelė. Vaikai ten kartais nueina prie to medžio. Ten nėra aikštelė. (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės yra kiemas. Ten yra krepšinio aikštelė ir stovi mašinos.

Iš 2023 m. spalio 20 d. A. D. rašytinio paaiškinimo matyti, kad įvykio metu jis buvo savo buto balkone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, tuomet pamatė išbėgusį berniuką, 6-7 metų amžiaus, tarp stovinčių mašinų tiesiai prieš važiuojantį automobilį „Mercedes“. Automobilis iškart sustojo. Vaikas buvo nukritęs, bet iškart atsistojo ir bandė pabėgti. Vairuotoja jį sustabdė. Vaikas išbėgo iš kairės pusės automobilio ir kliudė iš priekio, tiesiai per vidurį. Įvykis įvyko 2023 m. spalio 20 d., apie 16.28 val. (1 t., b.l. 119).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad T. T. 2023 m. spalio 20 d., apie 16.30 val., ties namu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kirto važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl to jam išbėgus į važiuojamąją dalį į jį atsitrenkė automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas R. D. Eismo įvykio metu sužalotas pėsčiasis ir apgadintas automobilis. 2023 m. spalio 20 d. apie 16.30 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame pranešama, kad ties namu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus. Tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, jog A. T. paaiškino, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 14.30 val., išleido vaikus į kiemą, po kurio laiko jos 8 metų vaikas atbėgo namo ir pasakė, kad brolis verkia ir yra kraujuotas, tada ji išbėgo į kiemą (į įvykio vietą), kur jai papasakojo, jog vaiką partrenkė automobilis, kai jis išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kadangi norėjo pereiti gatve. Vaikas apie šią situaciją nepasakojo, o jai jo paklausus, pasakė, kad bėgo per gatvę pasiimti kamuolio pas draugą. Po eismo įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė į ligoninę, kur vaikas porą valandų buvo stebimas, po to išleido namo. Automobilio vairuotoja R. D. paaiškino, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 16.28 val., jai važiuojant automobiliu gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės tarp stovinčių automobilių. Vos tik pamačiusi bėgantį vaiką tiesiai prieš kelią, stabdė vairuojamą automobilį. Vaikas nežiūrėjo, kur bėgo, nes vaikai buvo keli, jie žaidė. Kontaktas buvo su automobilio priekine dalimi, ji prieš tai nematė, kad buvo vaikai, pastebėjo tik paskutinę minutę prieš susidūrimą. Po susidūrimo vaikas atsistojo ir bandė pabėgti, bet jį sulaikė, iškvietė jo mamą, vaikas buvo sąmoningas. Eismo įvykį betarpiškai matė A. D., kuris paaiškino, jog įvykio metu buvo balkone ir pamatė išbėgantį berniuką tarp stovinčių automobilių, tiesiai priešais parvažiuojantį automobilį „Mercedes“. Po eismo įvykio automobilis iškarto sustojo, vaikas buvo nukritęs, bet iškart atsistojo ir bandė nubėgti, vairuotoją vaiką sustabdė. Vaikas išbėgo iš kairės pusės automobilio ir kontaktas su automobiliu buvo priekiu tiesiai per vidurį. Byloje 2023 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, minėtas nutarimas 2024 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Klaipėdos AVPK administraciniam nusižengimui tirti. Papildomo tyrimo metu atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, taip pat nustatyta, kad eismo įvykio vieta nėra pažymėta kelio ženklais Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, nėra daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, yra kelio/gatvės sudėtinės dalys važiuojamoji dalis 5,57 metrų pločio, pėsčiųjų takai, įvažiavimai ir automobilių stovėjimo aikštelės esančios šalia važiuojamosios kelio dalies. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. T., keldamas grėsmę eismo saugumui, kirto važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, į ją išbėgdamas iš už stovinčių transporto priemonių, taip sudarydamas sunkiau pastebimą ir neišvengiamą kliūtį iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), vairuojamam R. D.. Automobilio vairuotoja buvo pakankamai atidi ir dėmesinga bei laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, buvo važiuojama minimaliu greičiu (faktiškai automobilis sustojo nenuvažiavęs iš įvykio vietos, o kontakto su pėsčiuoju vietoje, vaikui padaryti nežymūs sužalojimai, automobilis apgadintas nežymiai, kontaktas buvo minimalus). Išbėgdamas iš už stovinčių automobilių į važiuojamąją kelio dalį, T. T. jokios pirmenybės neturėjo ir turėjo laikytis KET reikalavimų, tai yra nesukelti grėsmės eismo saugumui ir nesudaryti kliūties keliu važiuojančioms transporto priemonėms. T. T. pažeidė KET 48.4 punkto reikalavimus, t. y. pėstiesiems draudžiama išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašo teismo palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti (1 t., b.l. 196-197).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Vaidas Kurmis teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų. Papildomai nurodė, nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas aplinkybes. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo grąžinti Institucijai bylą tirti iš naujo, todėl prašo pateiktą skundą atmesti.

2023 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresnysis tyrėjas M. S. sudarė eismo įvykio vietos schemą, kurioje pažymėjo įvykyje dalyvavusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojimo vietą, pėsčiojo ėjimo kryptį, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog apgadintas automobilio dangtis (1 t., b.l. 117-118).

Prie bylos viršelio esančioje kompaktinėje plokštelėje yra po įvykio padarytos įvykio vietos bei automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos (kompaktinė laikmena voke prie apatinio 1-ojo bylos tomo viršelio).

Iš 2023 m. spalio 20 d. paciento apžiūros, tyrimo ir gydymo lapo matyti, jog po įvykio 16.58 val. apžiūrėtas T. T., apžiūros metu nustatyta, jog bendra paciento būklė gera, nustatyta diagnozė galvos sumušimas (contusio capiti), išvadoje nurodoma, jog suteikta stebėjimo paslauga (1 t., b.l. 123).

Byloje yra UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. spalio 25 d. atlikta automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog automobilio remonto darbai kainuos 1402,98 Eur be PVM (1 t., b.l. 31-65, 124-157).

Iš 2024 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vyr. specialistės atsakymo į paklausimą matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informuoja, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra gatvė (pridedama nuoroda) ir tai patvirtinantis Nekilnojamojo turto registro bazės duomenų išrašas, taip pat pateikiama kadastrinių matavimų byla, kurioje pateikti gatvės matmenys, išsidėstymas bei kita aktuali informacija (1 t., b.l. 178).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra kelias (gatvė) (1 t., b.l. 161-165).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kelias (gatvė). Taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini) gatvės kelio sudėtinės dalys ir jų mato vienetai (1 t., b.l. 171).

Iš Kelių eismo įvykio vietos 2024 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini) gatvė; apžiūrint įvažiavimą iš Mogiliovo g., įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklas KET Nr. 203, važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), yra kelio ženklas KET Nr. 203; automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g, iš (duomenys neskelbtini), sustojo už antros laiptinės (duomenys neskelbtini), per kelio vidurį (1 t., b.l. 181-184).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pateiktų 2023 m. spalio 20 d. pareigūnų vaizdo ir garso registratoriumi darytų vaizdo įrašų turinio matyti, jog juose užfiksuotos policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, tikslinamos ir fiksuojamos aplinkybės dėl kilusio eismo įvykio (2 t., b.l. 37-38).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. 

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismui pateiktame skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo tyrimas po to, kai teismas vieną kartą jau grąžino bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti, buvo atliktas abejingai, neišsamiai ir nepašalinus abejonių dėl mažamečio T. T. padaryto pažeidimo. Tiriant šio eismo įvykio aplinkybes, nebuvo tirta versija dėl galimai vairuojamos transporto priemonės tikėtino leistino greičio viršijimo, o mažamečio kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą grindžiama tyrimo metu gautais duomenimis, kurie yra neišsamūs, kadangi remiamasi išimtinai automobilio vairuotojos parodymais. Institucija neatsižvelgė, jog gyvenamojoje zonoje (daugiabučių namų kiemuose) pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Be to, gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Eismo įvykis kilo daugiabučio namo teritorijoje, o ne gatvėje, todėl automobilio vairuotojai laikantis KET reikalavimų, vairuotoja neabejotinai būtų pastebėjusi gatvėje mažametį vaiką ir eismo įvykio išvengusi. Teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir juos vertina kritiškai.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių 48.4 punkte nurodoma, kad pėstiesiems draudžiama išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2023 m. spalio 20 d., apie 16.30 val., Policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas, kuriame nurodoma, kad ties namu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis per kurį nukentėjo žmogus. Tikslinant gauto pranešimo aplinkybes, buvo apklausta A. T., kuri paaiškino, jog 2023 m. spalio 20 d., apie 14.30 val., išleido vaikus į kiemą, po kurio laiko jos 8 metų vaikas atbėgo namo ir pasakė, kad brolis verkia ir yra kraujuotas, tada ji išbėgo į kiemą, kur jai papasakojo, jog vaiką partrenkė automobilis, kai jis išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kadangi norėjo pereiti gatvę. Vaikas apie šią situaciją nepasakojo, o jai jo paklausus pasakė, kad bėgo per gatvę pasiimti kamuolio pas draugą. Po eismo įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė vaiką į ligoninę, kur vaikas porą valandų buvo stebimas, po to jį išleido namo. Taip pat, iš karto po kilusio įvykio, rašytinius paaiškinimus pateikė ir automobilio vairuotoja R. D., kuri nurodė, kad 2023 m. spalio 20 d., apie 16.28 val., jai važiuojant automobiliu gatve, teis (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės tarp stovinčių automobilių. Vos tik pamačiusi bėgantį vaiką tiesiai prieš kelią stabdė vairuojamą automobilį. Vaikas nežiūrėjo, kur bėgo, nes vaikai buvo keli, jie žaidė. Kontaktas buvo su automobilio priekine dalimi, ji prieš tai nematė, kad buvo vaikai, pastebėjo tik paskutinę minutę prieš susidūrimą. Po susidūrimo vaikas atsistojo ir bandė pabėgti, bet jį sulaikė, iškvietė jo mamą, vaikas buvo sąmoningas (1 t., b.l. 120). Taip pat tikslinat įvykio aplinkybes, nustatyta, jog kilusį eismo įvykį matė A. D., kuris pateikė rašytinius paaiškinimus, jog jis įvykio metu buvo balkone ir pamatė išbėgantį berniuką tarp stovinčių automobilių, tiesiai priešais parvažiuojantį automobilį „Mercedes“. Po eismo įvykio automobilis iškarto sustojo, vaikas buvo nukritęs, bet iškart atsistojo ir bandė nubėgti, vairuotoją vaiką sustabdė. Vaikas išbėgo iš kairės pusės automobilio ir kontaktas su automobiliu buvo priekiu tiesiai per vidurį (1 t., b.l. 119). Institucija 2023 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (1 t, b.l. 11-112). Šis nutarimas 2024 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (administracinio nusižengimo byloje Nr. II-100-914/2024) panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo (1 t., b.l. 81-84).

Papildomo tyrimo metu, tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, kurios apžiūra užfiksuota 2024 m. liepos 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b.l. 181-184), pateiktos užklausos Klaipėdos miesto savivaldybei dėl eismo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 160). Po šių aplinkybių nustatymo, 2024 m. liepos 5 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuriame nurodoma, jog eismo įvykio kaltininkas yra pėsčiasis T. T., kuris pažeidė KET 48.4 punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių, todėl jis, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio, dėl ko buvo sugadinta (apgadinta) transporto priemonė, tokiu būdu padarytas nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Kadangi administracinį nusižengimą padarė asmuo jaunesnis negu 16 metų, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ANK 5651 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos nepilnamečio T. T. įstatyminės atstovės A. T. ir jos atstovo, nukentėjusiosios R. D. ir jos atstovo, taip pat Institucijos atstovo paaiškinimus, liudytojų M. S. ir  A. D. parodymus, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju T. T. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, požymių visuma ir Institucija pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną T. T. atžvilgiu, vadovaudamasi ANK 5651 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Nukentėjusioji R. D. teisme parodymais patvirtino, jog įvykio dieną iš pagrindinės gatvės jai įsukant į keliuką iš kairės pusės, iš stovinčių mašinų tarpo išbėgo vaikas. Ji kliudė vaiką vidurine automobilio priekio dalimi. Vaikas nežiūrėjo, o tiesiog bėgo. Ji berniuką pamatė prieš pat susiduriant, kai nebuvo įmanoma sustabdyti automobilio. Jos vairuojamo automobilio greičio nebuvo, greitis buvo ne didesnis nei 20 km/h, nes ji iš Mogiliovo gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po susidūrimo ji išbėgo iš automobilio prie vaiko, vaikui bėgo kraujas iš liežuvio, šalia buvo jo sesė. Šį įvykį matė namo gyventojas iš antro aukšto. Ji paprašė mergaitės, kad ji pakviestų berniuko mamą. Berniukas buvo sąmoningas, sakė „teta, atsiprašau“. Įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis. Ta vieta, kurioje įvyko įvykis yra gatvė, ji dažnai važinėja ta gatve, niekada ten nematė vaikų. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir nukentėjusiosios R. D. pateiktame pirminiame paaiškinime pareigūnams, kuriame ji taip pat nurodė, jog vaikas išbėgo į važiuojamąją kelio ruožą iš kairės pusės, tarp stovinčių automobilių. Ji vaiką pamatė tiesiai bėgantį kelią, stabdė vos jį pamačiusi. Vaikas net nežiūrėjo, kur bėga. Vaikas į automobilį atsitrenkė priekine dalimi (1 t., b.l. 120). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas A. D., tiesiogiai matęs eismo įvykį, teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, kad įvykio dieną jis stovėjo balkone ir rūkė. Vaikas išbėgo iš už automobilių prieš važiuojantį automobilį. Vaikas bėgo, o ne ėjo. Dar buvo keli jo draugai. Jie gal matė automobilį. Tas vaikas tikrai nematė automobilio, nes jis buvo mažesnis. Vaikas nuskrido kelis metrus. Automobilis tikrai nevažiavo greitai, jo vairuotoja iš karto sustojo. Berniukas atsisuko ir buvo ištiesęs rankas. Po to, vaikas atsikėlė. Smūgis tikrai buvo. Jis nusileido į apačią ir nuėjo prie vaiko. Vaikas nekalbėjo, buvo išsigandęs. Berniuko sesė nubėgo pakviesti mamos. Tuomet jie laukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos, kol atvyks į įvykio vietą. Ten iš kur atbėgo vaikas, yra laukas, ten nėra aikštelė, vaikai ten kartais nueina prie medžio. (duomenys neskelbtini) namo kitoje pusėje yra kiemas, kur yra krepšinio aikštelė ir stovi mašinos, o įvykio vieta yra ne kiemas, o gatvė. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodomos ir 2023 m. spalio 20 d. A. D. rašytiniame paaiškinime (1 t., b.l. 119). Liudytojas M. S. teisme parodymais patvirtino, jog būna daug iškvietimų, todėl įvykio nepamena, tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad įvykio vieta yra kelias, pravažiuojama gatvė. 2023 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad R. D. užvažiavo ant pėsčiojo T. T., kuris kirto važiuojamąją kelio dalį tarp stovinčių automobilių, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu (b.l. 115), eismo įvykio vietos schemoje pažymėta eismo įvykio vieta, stovintis nukentėjusiosios automobilis, pėsčiojo judėjimo kryptis (1 t., b.l. 117). Pažymėtina, jog po įvykio apklaustos A. T. paaiškinime nurodoma, jog jos vaikas apie situaciją nepasakojo, o paklausus pasakė, kad bėgo per gatvę pasiimti kamuolį pas draugą (1 t., b.l. 121). Mažamečiui T. T. po apžiūros vaikų ligoninėje nustatytas galvos sumušimas (kitų sužalojimų nekonstatuota) ir suteikta stebėjimo paslauga (1 t., b.l. 123). Iš 2024 m. liepos 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Klaipėdoje, apžiūra. Iš Mogiliovo g. įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) iš Mogiliovo g. ir sustojo už antros laiptinės (duomenys neskelbtini), per kelio vidurį (1 t., b.l. 181-184). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymo į paklausimą matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra gatvė (1 t., b.l. 178). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) yra kelias (gatvė) – pravažiuojamasis kelias tarp (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 161-165). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kelias (gatvė). Taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini) gatvės kelio sudėtinės dalys ir jų mato vienetai (1 t., b.l. 171). 

Visi nurodyti ir aptarti duomenys neleidžia abejoti nuosekliais nukentėjusiosios R. D. parodymais, kadangi juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Teismui nekyla abejonių, jog eismo įvykio vieta yra kelias (gatvė), o ne daugiabučio namo kiemas, kuriam taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Institucijai tikslinant įvykio aplinkybes buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, užfiksuota 2024 m. liepos 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodoma, jog eismo įvykio vieta nėra pažymėta kelio ženklais Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, ji nėra daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, o yra kelio/gatvės sudėtinės dalies važiuojamoji dalis 5,57 metrų pločio, pėsčiųjų takai, įvažiavimai ir automobilių stovėjimo aikštelės esančios šalia važiuojamosios kelio dalies. Automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) iš Mogiliovo g. sustojo už antros laiptinės (duomenys neskelbtini) Klaipėda, per kelio vidurį (1 t., b.l. 181-184). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į bylą pateikti rašytiniai duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla) taip pat patvirtina, jog eismo įvykio vieta yra kelias (gatvė), o ne gyvenamoji zona ir (ar) daugiabučio kiemas, kuriems taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Nors pareiškėjos atstovas teigė, jog tikėtinai vaikas išbėgo prieš automobilį iš dešinės pusės, o ne kairės pusės, o byloje esanti automobilio vertinimo ataskaita patvirtina šias aplinkybes, tačiau nukentėjusiosios R. D. bei liudytojo A. D. parodymai, 2023 m. spalio 20 d. eismo įvykio vietos schema (1 t., b.l. 117), policijos pareigūnų darytose nuotraukose, kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose (2 t., b.l. 37-38) bei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b.l. 181-184), tokius atstovo teiginius paneigia. Be to, nors skunde nurodoma, jog Institucija nepagrįstai po eismo įvykio neapklausė pareiškėjos mažamečio sūnaus T. T., tačiau pati pareiškėja A. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog nepageidauja, jog jos sūnus T. T. būtų teisme apklausiamas, todėl teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Institucijos 2024 m. liepos 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos nepilnamečio T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Vadovaujantis aptartomis ANK 666 straipsnio bei BPK 104 straipsnio nuostatomis, nukentėjusioji R. D. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų ir pateiktų dokumentų (pinigų priėmimo kvito Nr. 1152194) (2 t., b.l. 12) matyti, kad nukentėjusioji R. D. už advokato V. Batūros teisinę pagalbą sumokėjo 200 Eur. Advokatas V. Batūra teikė nukentėjusiajai teisinę pagalbą dėl Institucijos 2024 m. liepos 2 d. nutarimo, susipažino su bylos medžiaga, atstovavo jos interesus vykusių posėdžių metu. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir apimtį, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos nukentėjusiajai iš pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjos nepilnamečio T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. atstovo advokato padėjėjo Simono Bušmos skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. liepos 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Priteisti R. D. iš T. T. atstovės pagal įstatymą A. T. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų ir 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja