Civilinė byla Nr. e2-2428-599/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30547-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1., 2.6.1.4; 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,
sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,
dalyvaujant ieškovui V. C.,
ieškovo atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui,
atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei I. Z.,
atsakovo Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro atstovams advokatui Mantui Mikalopui, M. M.– C. bei T. T.,
atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei D. B.,
atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š. – T.,
atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. U.,
trečiojo asmens L. I. atstovei advokatei Renatai Tatol,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. C. bei V. C. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrui dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. I..
n u s t a t ė :
1. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė : priteisti ieškovo V. C. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o V. C. naudai – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovo V. C. naudai iš atsakovų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo, o V. C. naudai – 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo ; paskirti V. C. priteistos neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise V. C., įpareigojant jį šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus V. C. poreikiams tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas V. C. ir tretysis asmuo L. I. susilaukė sūnaus V. C.. Tėvų abipusių sutarimų buvo nuspręsta, kad vaikas bus rusų tautybės. 2015-12-27 gavus L. I. pranešimą V. C. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-71132-15 pagal LR BK 140 str. 2 d. nuostatas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir V. C. kaltę pripažino. 2016-12-27 sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškovės L. I. ieškinį bei priteisė išlaikymą jos ir ieškovo nepilnamečiams vaikams V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė bendravimo su jais tvarką. Be to, Tvarkos 9 punkte buvo numatyta sąlyga, kad ieškovas yra įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus, be to, bendravimo tvarka ieškovo su sūnumi buvo pakoreguota Šiaulių apygardos teismo 2017-04-03 nutartimi, tačiau iš esmės nekeičiant anksčiau pabrėžto punkto.
3. Nurodė, kad ieškovas ir ieškovo įgalioti asmenys, gindami tėvo ir vaiko interesus, daug kartų buvo kreipęsis į Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Radviliškio rajone, tačiau realios pagalbos nesulaukė. Tiek Tarnybos, tiek Skyriaus nuomone, Skyrius teisės aktų nustatyta tvarka reagavo į gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertino vaiko situaciją, dalyvavo atvejo vadybos procese, bendravo su abiem vaiko atstovais pagal įstatymą, t. y. atliko visus Tarnybos kompetencijai priskirtus veiksmus. Skyrius neturi teisės įpareigoti vaiko motiną ieškovo pasirinktam psichologui bendrauti su vaiku, tėvai turi ieškoti galimybių susitarti savarankiškai. Ieškovo nuomone, Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo visas teisines priemones ir galimybes įpareigoti vaiko šeimą iš mamos pusės užtikrinti vaiko teises į bendravimą su tėvų ir tėvo šeima, tačiau pavestas funkcijas ginti vaiko teises atliko tik formaliai, imituojant veiklą ir tuo padarant nepataisomą žalą vaiko raidai bei pažeidžiant tautinių mažumų teises ir vaiko tautinio identiteto formavimąsi.
4. Be to, ieškovo nuomone, kad atvejo vadybą vykdantis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras turėjo visas teisines priemones ir galimybes teikti vaikui pagalbą, telkdamas būtinus specialistus, privalėjo ginti pažeistas vaiko teises, tačiau pavestas vykdyti funkcijas ginti vaiko teises atliko tik formaliai, imituodamas veiklą ir keldamas tėvo ir tėvo šeimai neteisėtus bei neįgyvendinamus reikalavimus sutarti su mama ir mamos šeima dėl specialistų pasirinkimo, esant mamos ir močiutės tikslui sugadinti bei nutraukti tėvo ir sūnaus ryšį. Tokiu būdu atvejo vadybą vykdantis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras padarė nepataisomą žalą vaiko raidai ir dėl tokio neveikimo jau beveik ketverius metus ryšys tarp ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus yra nutrūkęs, dėl to nepasiekta jokios pažangos, be to, padaryta ir toliau yra daroma žala vaiko/tėvo, tėvo/vaiko ryšiui, vaiko raidai, vaiko tautos savitumo ir tautiškumo dalių formavimuisi – religijos, kalbos, tradicijų ir kultūros paveldo formavimuisi, be to, atsirado ir neaiškios kilmės vaiko baimės bei fobijos.
5. Pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, nustatydamas, kad sūnaus bendravimas su tėvu vyks tik atsižvelgiant į vaiko išreikštą norą/nenorą vykti su savo tėvu bei noro/nenoro įvertinimą palikdamas vaiko motinai, t. y. iš esmės priešingai šaliai, padarė akivaizdžius ir šiurkščius teisės normų pažeidimus, tokiu būdu netinkamai taikė LR Konstitucijos 39 str., JT Vaikų teisių konvencijos 8 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d., 9 str. 3 d., 18 str., CK 3.170 str. 1 ir 2 d., 3.155 str. 1 ir 2 d., 3.156 str., 3.159 str. 2 d., 3.161 str. 3 d., 3.165 str. 1 ir 3 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., EŽTK 8 str. nuostatas. Be to, teismas netinkamai taikė ir LR Konstitucijos 38 str. nuostatas, vaikų pareigą – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šiuo atvejų palikimas suprantamas, ne vien kaip vaiko pareiga tausoti materialiąją tėvų palikimo dalį, bet ir kaip dvasinę, kultūrinę protėvių, atlaikiusių laiko išbandymus ir perduodamų iš kartos į kartą kaip tautos ir šeimos paveldą kas yra vertingo bei gerbiamo. Radviliškio rajono apylinkės teismo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ieškovams – sūnaus ir tėvo ilgalaikį nebendravimą, bendravimo neatnaujinimą, kas sąlygojo sūnaus ir tėvo ryšio nutrūkimą bei žalą ieškovams. Žalingi padariniai būtų neatsiradę, jeigu teismo būtų nepriimtas akivaizdžiai neteisėtas sąlyginis sprendimas dėl tėvo bendravimo su sūnumi, o būtų priimtas toks sprendimas, kuris galėjo būti realiai įgyvendintas ir vykdomas. Ieškovas nurodė, jog egzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga (faktinis ir teisinis priežastinis ryšys) valstybės civilinei atsakomybei dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų kilti (CK 6.247 str.). Nurodė, kad ieškovui V. C. taip pat padaryta ir neturtinė žala – jis prieš savo valią buvo atskirtas nuo savo sūnaus, todėl patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, neviltį, apmaudą, neigiamas emocijas, sumažėjo, o realiai ir nutrūko bendravimo galimybės su sūnumi. Buvo pažeisti tėvo lūkesčiai turėti pilnavertį bendravimą su savo sūnumi ir pilnavertis bendravimas sunkiai yra atitaisomas. Ieškovas V. C. vertina jam padarytą neturtinę žalą 1000 Eur sumai, o ieškovui V. C. padarytą neturtinę žalą - 1000 Eur sumai.
6. Pažymėjo, kad ieškovo V. C. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Po ikiteisminio tyrimo buvo sugadintas ir nutrūko šiltas ir gražus tėvo/sūnaus ryšys. Ieškovo nuomone, nebuvo jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Jis pradėtas remiantisv iš esmės atšauktomis ir nepatvirtintomis 2017-06-23, 2017-08-02 ir 2017-08-22 gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro L. S. konsultacijų rekomendacijomis bei išvadomis. Jos psichologo 2017-08-29, t. y. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, elektroniniu laišku abiem tėvams buvo atšauktos. Pastebėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos net nepasidomėjo išvadų, kaltinančių tėvą smurtu atšaukimo priežastimis. Šiuo atveju dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo padaryta psichologinė trauma vaikui V. C., jis patyrė dvasinį sukrėtimą, nes iš esmės buvo nutrauktas jo bendravimas su tėvu ir rusų tautybės tėvo šeima. Ieškovui V. C. taip pat padaryta neturtinė žala – jis prieš savo valią, buvo atskirtas nuo savo sūnaus, todėl patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, neviltį, apmaudą, neigiamas emocijas, sumažėjo, o realiai nutrūko bendravimo galimybės su sūnumi, turėti pilnavertį bendravimą su savo sūnumi. Žalingi padariniai būtų neatsiradę, jeigu ikiteisminis tyrimas nebūtų pradėtas, būtų atliktas operatyviau, jei ieškovui nebūtų paskirta tokia kardomoji priemonė, kuri iš viso nenumatė sąlygų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, operatyviai būtų apklaustas gydytojas L. S., o tyrimui pasibaigus Vaiko teises ginančios institucijos būtų operatyviai ėmusis veiksmų būtinų tėvo/vaiko ryšiui apsaugai ir atkūrimui. Ieškovas konstatavo, jog egzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga (faktinis ir teisinis priežastinis ryšys) valstybės civilinei atsakomybei dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kilti. Šiuo metu valstybinės institucijos nepateikė rusų tautybės tėvui visų duomenų apie savo rusų tautybės vaiką, todėl ieškinys bus pildomas būtiną informaciją gavus. Ieškovas V. C. vertina jam padarytą neturtinę žalą 1000 Eur sumai, o ieškovui V. C. padarytą neturtinę žalą - 1000 Eur sumai.
7. Nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Atvejo vadybą vykdančio Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai tik formaliai atliko savo pareigas, imituodami veiklą nesugebėjo įgyvendinti Vaiko teises ginančių institucijų tikslo – užtikrinti vaiko teises, atkuri ryšį tarp tėvo ir sūnaus, pačios valstybinės institucijos ketverius metus neteikė vaikui psichologinės pagalbos, o tėvo šeimos vaikų psichologui atsisakė sudaryti galimybę teikti psichologinę pagalbą vaikui siekiant nustatyti vaiko atsiradusio nenoro bendrauti priežastis, jas pašalinti ir atkurti nutrūkusius vaiko ir tėvo, tėvo šeimos santykius padarydami žalą vaiko raidai ir tautinės mažumos grupės vaiko tautinio, kultūrinio paveldo formavimuisi. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (Toliau VVTAĮT) tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Šiuo atveju dėl Skyriaus darbuotojų neveikimo buvo padaryta psichologinė trauma vaikui V. C., jis patyrė dvasinį sukrėtimą, nes iš esmės buvo nutrauktas jo bendravimas su tėvu, savo rusų tautos dalimi ir šeimos paveldu iš tėvo pusės. Ieškovui V. C. taip pat padaryta neturtinė žala – jis prieš savo valią buvo atskirtas nuo savo sūnaus, todėl patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, neviltį, apmaudą, neigiamas emocijas, sumažėjo, o realiai nutrūko bendravimo galimybės su sūnumi. Buvo pažeisti tėvo lūkesčiai turėti pilnavertį bendravimą su savo sūnumi ir perduoti vaikui savos tautos paveldą. Žalingi padariniai būtų neatsiradę, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir gynę vaiko teises. Ieškovas taip pat nurodė, jog egzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga (faktinis ir teisinis priežastinis ryšys) valstybės civilinei atsakomybei dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kilti.
8. Pažymėjo, kad nuo 2018-10-22 Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras taikantis Atvejo vadyba išskirtinai mažamečio V. C. mamos L. I. šeimai, neteisėtai teikia neįgyvendinamus reikalavimus tėvo V. C. šeimai. Nors tėvo šeimoje vaikui grėsmės nenustatytos. Iš tėvo reikalaujama beveik ketverius metus sutarti su mama, dėl bendro vaikų psichologo, kai mamos galimą tikslą sugadinti ir nutraukti tėvo ir vaiko ryšį dar 2017 metais įvardijo gydytojas L. S. įtardamas ir tėvui įvardinęs, mamos galimus psichopatinius bruožus, kuriuos patvirtintų ir teisėsaugai pateiktas mamos susirašinėjimas su advokate E. R.. Ieškovas konstatavo, kad Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras savo funkcijas atliko tik formaliai, imituodamas veiklą, galėjo ir privalėjo įpareigoti vaiko mamą užtikrinti pažeistas vaiko teises į bendravimą su tėvu ir tėvo šeima, tačiau šios pareigos neatliko, dėl tokio neveikimo jau beveik ketverius metus ryšys tarp ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus yra nutrūkęs, dėl to nepasiekta jokios pažangos, padaryta ir toliau daroma žala vaiko/tėvo, tėvo/vaiko ryšiui, vaiko raidai, vaiko tautos savitumo ir tautiškumo dalių formavimuisi – religijos, kalbos, tradicijų ir kultūros paveldo formavimuisi. Iš pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro darbuotojai tik formaliai atliko savo pareigas, imituodami veiklą nesugebėjo, o galimai nenorėjo, įgyvendinti pagrindinio atvejo vadybos tikslo – atkuri ryšį tarp tėvo ir sūnaus, užtikrinti pažeistas tautinių mažumų grupės tėvo/vaiko teises, neteikė vaikui psichologinės pagalbos, neįpareigojo mamos užtikrinti pažeistas vaiko teises į bendravimą su tėvu ir tėvo šeima, nesudarė galimybės tėvo šeimos vaikų psichologui teikti psichologinę pagalbą vaikui ir nesudarė galimybės tėvo šeimos vaikų psichologui pradėti dirbti su vaiku siekiant operatyviai atkurti nutrūkusius vaiko ir tėvo, tėvo šeimos santykius. Šiuo atveju dėl Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre darbuotojų neveikimo buvo padaryta psichologinė trauma vaikui V. C.. Ieškovas V. C. visą dėl Valstybių institucijų, įpareigotų ginti vaiko teises, darbuotojų neteisėtų veiksmų jam padarytą neturtinę žalą vertina 15000 Eur sumai, po 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo, o ieškovui V. C. padarytą neturtinę žalą - 15000 Eur sumai, po 7500 Eur iš kiekvieno atsakovo.
9. Ieškovo nuomone, kad dėl visų anksčiau išvardintų institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo kilo ir dar viena pasekmė – dėl to, kad tėvas negalėjo bendrauti su sūnumi, pastarasis iš esmės prarado galimybę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savitautos savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą.
10. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, nepilnamečio vaiko motina L. I. nepalaiko jo intereso bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, t. y. jį pažeidžia, o tėvas dėl šio pažeidimo siekia neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), nepilnamečiui V. C. priteistos neturtinės žalos lėšų tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieškovui V. C., o jis įsipareigoja šias lėšas tvarkyti išimtinai sūnaus poreikių be-i interesų tenkinimui.
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
12. Nurodė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės, susijusios su psichiatro L. S. jų šeimai teiktomis konsultacijomis, niekaip nepagrindžia prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44700-17. Kaip jau minėta atsiliepime, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog L. I. pateiktos psichiatro L. S. išvados ir rekomendacijos dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atšauktos, nepaneigia teisėsaugos institucijų pareigos ištirti kiekvieną pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepaisant to, kokiomis aplinkybėmis jos buvo išduotos ar atšauktos. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus. Šioje civilinėje byloje ieškovo pateikti argumentai neįrodo tokio pobūdžio bylose privalomos įrodyti prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybės, tad vadovaudamiesi išdėstytais argumentais atsakovas mano, jog ieškinys yra nepagrįstas bei atmestinas. Be to, šiuo atveju yra taikytina ir ieškinio senatis tokio pobūdžio ieškininiams reikalavimams.
13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
14. Nurodė, kad CK 1.125 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju senaties terminas ieškiniui pateikti dėl žalos priteisimo jau yra suėjęs dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-313-357/2017, kuria buvo pakoreguota ieškovo su vaikais bendravimo tvarka, nustatyta 2016 m. gruodžio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-156/2016, kadangi į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 10 d. (po beveik 4 metų ir 7 mėnesių nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo apie savo galimai pažeistas teises). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra suėję skundui pateikti senaties terminai, o ieškovas neprašo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, Teisingumo ministerija, vadovaudamasi CK 1.126 str. 2 d. nuostatomis prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo visas nurodytas aplinkybes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino ir aukštesnės instancijos teismas nenustatė teismo neteisėtų teisėjų veiksmų dėl ieškovo nurodytos Tvarkos 9 punkte numatytos sąlygos, kad ieškovas įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus. Teigdamas, kad teismas neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-528-156/2016, ieškovas iš esmės siekia tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti. Pažymėjo, kad ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą ir konkrečiai neįrodinėjo patirtų dvasinių išgyvenimų, dėl ko, vadovaujantis teismų praktika, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Ieškovo nurodomi dvasiniai išgyvenimai siejami su jam nepalankiais teismų sprendimais, tačiau ne su teisėjo (teismo) veiksmais. Taigi bylas nagrinėjusių teisėjų veiksmai šiuo atveju nėra susiję su ieškinyje nurodomais dvasiniais išgyvenimais. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp bylą nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios ieškovas būtų patyręs neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nėra kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
16. Atsakovas Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
17. Nurodė, kad pats ieškovas V. C. savo veiksmais yra atsakingas už ryšio su nepilnamečiu vaiku nebuvimą (nesusiformavimą), o ieškovo V. C. elgesys su institucijomis, vykdančiomis atvejo vadybą, patvirtina, kad ieškovas V. C. iš esmės net nesiekia atkurti ryšio su vaiku, o tik mėgina neteisminiu būdu išimtinai jam (o ne nepilnamečiui vaikui) palankiu būdu nustatyti sau palankią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, prašydamas institucijų nustatyti būtent tėvo parinktus konkrečius psichologus, kurie neva galėtų padėti atstatyti vaiko ir nepilnamečio vaiko ryšį, bei keldamas vis naujus ginčus bei sąlygas (pavyzdžiui, reikalaudamas įpareigoti nepilnamečio vaiko motina atitinkamai veikti – atlikti nepilnamečio vaiko psichologinę ekspertizę, išsiaiškinti vaiko baimių priežastis ir kt.).
18. Pažymėjo, kad pareikštu ieškiniu vaiko tėvas iš esmės siekia tik kvestionuoti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei iš naujo jas įvertinti, o dėl nesančio vaiko ir tėvo ryšio yra atsakingas pats ieškovas V. C., kuris, vadovaujantis pateiktais duomenimis, tarnyboms bei nepilnamečio vaiko motinai kelia imperatyvias ir išimtinai jam priimtinas nepagrįstas sąlygas (dėl ekspertizės skyrimo, konkretaus psichologo pasirinkimo), o taip pat nuolat teikia nepagrįstus skundus, tokiu būdu pats užkirsdamas kelią natūraliam vaiko ir tėvo santykių susiformavimui bei darnaus nepilnamečio vaiko ir tėvo kontakto užuomazgoms. Atsakovo RPBC vertinimu, ieškinyje nurodyti teiginiai, neva dėl Atsakovo RPBC veiksmų ieškovas V. C. prieš savo valią buvo atskirtas nuo savo sūnaus ir todėl patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą stresą, neviltį, apmaudą, neigiamas emocijas, atmestini kaip deklaratyvūs ir nesąžiningi, o pats ieškovas V. C. šiuo ieškiniu tesiekia valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sąskaita tik pasipelnyti.
19. Atsakovas paaiškino, kad jis negali būti laikomas civilinės atsakomybės subjektu CK 6.271 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovas neatlieka jokių valdžios funkcijų. Atsakovas pateikia Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-366 patvirtintus Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro nuostatus, iš kurių matyti, kad atsakovas yra mišri socialinių paslaugų įstaiga, teikianti skirtingų rūšių paslaugas įvairioms klientų grupėms. Nuostatų 4 punkte nurodytos atsakovo veiklos, tačiau, kaip matyti iš pastarojo punkto, atsakovas valdžios funkcijų neįgyvendina. Taigi atsakovo veikla nepatenka į CK 6.271 straipsnyje nustatytų subjektų grupę.
20. Atsakovas vertino, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o argumentai dėl neturtinės žalos dydžio išdėstyti deklaratyviai ir trumpai, be to, neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo RPBC veiksmų (be kita ko, neįrodytas ir pats neteisėtų veiksmų buvimo faktas) bei patikslintame ieškinyje nurodytų neigiamų ieškovų išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio argumentai dėl neva patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų ir neturtinės žalos dydžio negali būti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui bei neturtinės žalos dydžio nustatymui.
21. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
22. Nurodė, kad ieškovas nenurodo, kaip Tvarkos 9 p. diskriminavo jį (V. C.) ir jo šeimą, kurio pagrindu jis kildina atsakovo ir kitų institucijų padarytą žalą jam ir jo sūnui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovą nustatyta bendravimo tvarka tenkino, o be to, ieškovo nuomone, teismo nutartis priimta atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, jog tuo metu Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016-12-27 sprendimą, atsižvelgė į byloje esančius faktus : tėvas iki sūnui sukako 3 metai vaikus lankė epizodiškai, 2015 metais gruodžio 27 d. atsakovas V. C. mažamečių vaikų akivaizdoje smurtavo prieš motiną L. I., dėl ko vaikai baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, po patirto streso mažametis V. C. nuo 2016 m. vasario 8 d. buvo konsultuojamas psichologo, vaikui diagnozuotas nervinis tikas, kaip reakcija į stresą šeimoje. Taigi, ieškovo ieškinyje nurodytas faktinis ieškinio pagrindas dėl priimto teismo sprendimo yra tik deklaratyvus, niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis ieškovo argumentams ieškinyje, todėl turėtų būti atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų nutrūko jo bendravimo galimybės su sūnumi, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, neviltį, apmaudą, neigiamas emocijas bei buvo padaryta žala vaiko tautinio identiteto formavimuisi. Atsakovo manymu, visi nurodyti neigiami padariniai galėjo atsirasti būtent dėl paties ieškovo veiksmų. Be to, nurodė, kad nuo 2018-07-01 iki 2021-12-16 metų Šiaulių apskrities VTAS penkis kartus buvo gavę pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepilnamečio V. atžvilgiu, 2020-06-22 – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ieškinyje nurodyta daug aplinkybių, faktų, tačiau taip ir nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko ar kokių jos kompetencijai priskiriamų veiksmų neatliko Tarnyba, dėl kurių ieškovui ir jo mažamečiui sūnui galėjo kilti žala. Be to, ieškovas pats ar per įgaliotus asmenis nuo 2020-06-22 daug kartų kreipėsi į Tarnybą. Į visus teikiamus pranešimus buvo operatyviai reaguojama, tikrinama bei renkama informacija, teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais ieškovui pateikti atsakymai bei pateikta jo prašoma medžiaga bei informacija.
23. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
24. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę L. I. pareiškimą dėl galimo smurto prieš jos sūnų, turėjo pakankamą pagrindą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti reikalingus ir būtinus proceso veiksmus, nes jo nepradėjus nebuvo galima atlikti tam tikrų veiksmų, nes tik ikiteisminio metu galima surinkti papildomus įrodymus dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo. Pagal iš pareiškėjos gautus duomenis ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas nedelsiant, be to nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Pažymėjo, kad šio pobūdžio nusikalstamos veikos priskiriamos prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, dėl kurių valstybės institucijos privalo greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras, kas leidžia teigti, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą atitiko teisėtumo kriterijus. Aptariamas ikiteisminis tyrimas atliktas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, t. y. per beveik 4 mėnesius, procesiniai veiksmai buvo nuolat atliekami visoje tyrimo eigoje. Ieškovai nenurodo jokių laikotarpių kada jų manymu ikiteisminis tyrimas buvo neatliekamas ar atliekamas neintensyviai, bei įrodinėja ilgo ikiteisminio tyrimo faktą visiškai nepagrįstais teiginiais, kad tokio pobūdžio ikiteisminiuose tyrimuose būtini atlikti veiksmai gali būti atliekami greičiau. Ikiteisminio tyrimo trukmė neviršijo LR BPK 176 straipsnyje numatyto 6 mėnesių termino, todėl ikiteisminis tyrimas trukęs 3 mėnesius ir 22 dienas negali būti vertintinas kaip trukęs nepateisinamai ilgai.
25. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad kardomoji priemonė jam būtų paskirta neteisėtai. Rašytinis pasižadėjimas yra viena iš švelniausių kardomųjų priemonių skiriamų įtariamajam. Kardomoji priemonė truko apie keturis mėnesius. Tokios trukmės laikotarpis negalėjo turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ieškovų ryšiui, atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo 2016-04-03 sprendimą ieškovas su sūnumi galėjo bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį ir kasmet rudenį, žiemą ir pavasarį 1 kartą po 7 dienas nepertraukiamai.
26. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidų konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Ieškovo nurodyti neturtinę žalą sudarantys kriterijai yra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Be to, nurodė, kad kadangi ieškovai patikslintu ieškiniu siekia, jog jiems būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos atstovų Generalinės prokuratūros ir Šiaulių aps. VPK už tą patį laikotarpį nuo 2017-08-31, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki 2017-12-22, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.
27. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje buvo gauti du pareiškimai, t. y. L. I. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir V. C. dėl L. I. patraukimo atsakomybėn už sistemingą psichologinį smurtą sūnaus V. C. atžvilgiu.
28. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atsisakydami pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų būtinų priemonių nustatyti, kodėl vaikas taip elgėsi, neišsireikalavo gydymo įstaigai privalomų dokumentų iš psichiatro L. S., taip ir liko neaišku kaip tėvų mokėjimai už psichiatro paslaugas atsispindi gydytojo L. S. apskaitoje, neapklausė gydytojo, netinkamai išsprendė klausymą dėl L. I. patraukimo atsakomybėn už sistemingą psichologinį smurtą, netinkamai reagavo į informaciją apie nusikalstamą veiką, neatliko būtinų veiksmų, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesurinkus būtinų faktų apie padarytą nusikalstamą veiką ir tai sukėlė tėvui ir tėvo šeimai neigiamas pasekmes, dėl kurių vaikas galimai patyrė psichologinę traumą, buvo nutautintas, nutrūko vaiko ir tėvo/tėvo šeimos šiltas ir gražus emocinis ryšys. Ieškovo manymu, Vaiko teises ginanti institucija teikdama išvadą teismui privalėjo vaiko interesais reikalauti teismo numatyti tokia bendravimo tvarka, kuri gintų tėvo ir vaiko emocinį ryšį, užtikrintų vaiko saugų perdavimą, galimai dalyvaujant tarpininkams, vykdyti vaiko emocinės būklės stebėsena ir t.t., tačiau šiuo atveju priimta teismo nutartis, kuria akivaizdžiai buvo siekiama nutraukti skyriumi gyvenančio tėvo/tėvo šeimos/sūnaus emocinį ryšį ir konstatuotina, jog tautinių mažumų grupei priklausantis vaikas šiuo metu yra nutautintas.
29. Papildomai pažymėjo, kad Tarnybų atsisakymas įpareigoti mamos šeimą teikti būtinas vaikui medicinines paslaugas, o Tarnyboms atsisakius šias paslaugas teikti sukėlė neigiamas pasekmes vaikui, vaiko/tėvo emociniam ryšiui ir tautiškumo formavimuisi. Ieškovo manymu, būtent Tarnybos privalėjo siekti, kad skyriumi gyvenančių tėvų pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su kitu tėvų. Šiuo atvejų būtent tėvo, su kuriuo šeimoje vaikas ketverius metus yra, pareiga nustatyti vaiko nenoro bendrauti su kitu tėvų priežastis, jas pašalinti (esant reikalui pateikti kitam tėvui rekomendacijas) ir organizuoti vaiko atvykimą į mediacijos centrą ar kitą specializuotą centrą emocinio ryšio atkūrimui su skyriumi gyvenančių tėvų, o skyriumi gyvenančio tėvo pareiga į šį centrą atvykti ir vykdyti pareigas savo vaikų atžvilgių. Be to, Tarnybų ketverių metų pareiga buvo reikalauti iš tėvo su kuriuo vaikas būna vykdyti savo pareigą vaiko atžvilgiu, o už nevykdymą taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones.
30. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, pateikė tripliką, kurisame nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu, jame bei dublike pateiktais argumentais nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Be to, visais bylai teisiškai reikšmingais esminiais klausimais atsakovo atstovo buvo pasisakyta, ginčo situacijos vertinimas ir argumentai buvo pateikti atsiliepime į ieškinį.
31. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju yra suėję skundui pateikti senaties terminai, taip pat ieškovo ieškinyje ir dublike išdėstyti argumentai nepatvirtina visų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl vadovaudamiesi CPK 111 str., 113 str., CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovo visas nurodytas aplinkybes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino ir aukštesnės instancijos teismas nenustatė teismo neteisėtų teisėjų veiksmų dėl ieškovo nurodytos bendravimo su vaikais tvarkos. Teigdamas, kad teismas neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-528-156/2016, ieškovas iš esmės siekia tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti.
32. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad pasilieka prie savo pozicijos teiktos teismui atsiliepime į ieškovo ieškinį. Nesutinka su ieškinyje bei dublike pateiktais ieškovo argumentais, mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl negali būti tenkintas.
33. Atsakovė Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad nei įstatymais, nei kitais norminiais aktais nėra suteikta kompetencija nustatyti teisinių įpareigojimų vaiko V. C. motinai, kiek tai susiję su bendravimo tvarka – tokios teisės nenumato nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nei Atvejo vadybos tvarkos aprašo nuostatos. Atsakovas RPBC laikosi pozicijos, kad ieškovas V. C., manydamas, kad reikia pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (pavyzdžiui, dėl to, jog ši tvarka yra sudėtingai įgyvendinama), bei vertindamas, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimui būtinas psichologo tarpininkavimas, turėtų kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-454/2014), o ne reikšti atsakovui RPBC reikalavimus įpareigoti nepilnamečio vaiko motiną sudaryti galimybes konkrečiam ieškovo V. C. pasirinktam psichologui dalyvauti tėvo ir vaiko bendravime. Kita vertus, pastebėtina, kad teismų procesiniais sprendimais nustatytoje tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vaiko tėvas yra įpareigojamas neimtų vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus. Nagrinėjamu atveju pats nepilnametis vaikas nesutinka bendrauti su tėvu, tėvo bijo, tad net ir psichologo paskyrimas, įvertinus paties nepilnamečio vaiko nenorą bendrauti su tėvu, negalėtų būti pagrindu priverstinai įgyvendinti teismų procesiniuose sprendimuose nustatytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
34. Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka ieškovui, be to, ieškovas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, ieškovas nurodo, kad tiek jis, tiek jo sūnus patyrė neturtinę žalą dėl Tarnybos veiksmų, tačiau ieškovas nei ieškinyje nei dublike nepagrindžia ieškinio dalyko. Ieškovas nurodo tik deklaratyvius teiginius, tačiau nepagrindžia kokius dvasinius išgyvenimus jis ir jo sūnus patyrė, ir kokias Tarnybos veiksmais ieškovams atsirado neturtinė žala. Ieškovas nuo 2020 m. teikia Tarnybai skundus, būna, kad Tarnyba gauna kiekvieną mėnesį ar per mėnesį po du skundus iš V. C. įgaliotų atstovų, į kuriuos Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, teikia V. C. atsakymus, paaiškinimus, į jo pateiktus prašymus.
Ieškinys atmestinas.
35. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad V. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. I. ir ieškovo V. C. vaikas. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-156/2016 buvo nuspręsta nustatyti nepilnamečių vaikų V. C. ir A. I. gyvenamąją vietą su ieškove L. I. jos gyvenamojoje vietoje ; sprendimu taip pat nustatyta ir mažamečių vaikų V. C. ir A. I. bendravimo su atsakovu V. C. tvarka ; Tvarkos 9 punkte numatyta sąlyga, kad ieškovas yra įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-313-357/2017 Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas buvo pakeistas iš dalies, t. y. buvo nustatyta, jog atsakovas V. C. kas antrą mėnesio penktadienį 18 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima sūnų V. C., iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau iki 18 val. ; nustatyta, kad pradedant nuo 2017 m., atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 1 kartą 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ; apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį ; pradedant nuo 2017 m. kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį bendrauja su sūnumi 1 kartą po 7 dienas nepertraukiamai ; apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį ; pradedant nuo 2018-01-30, t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, atsakovas bendrauja su sūnumi kasmet, vasaros metu, 3 kartus po 7 dienas nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ; apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį ; pradedant nuo 2018-01-30, t. y. kai vaikui sukaks 6 metai, kasmet rudenį, žiemą arba pavasarį atsakovas bendrauja su sūnumi po 2 kartus po 7 dienas nepertraukiamai ; apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį ; sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. nuo 2019 metų, sūnus su tėvu praleidžia pusę rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų ; apie sūnaus paėmimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį ; Tvarkos 9 punktas liko nepakeistas.
36. Iš civilinių bylų turinio taip pat nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 27 d. atsakovas V. C. mažamečių vaikų sūnaus V. C. ir A. I. akivaizdoje smurtavo prieš ieškovę L. I., dėl ko vaikai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, o atsakovas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiąja, be to, buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, nuo 2016 m. vasario 8 d. V. C. buvo konsultuojamas psichologo ir jam buvo diagnozuotas tikas, t. y. kaip reakcija į stresą šeimoje ; nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. vaikas buvo siųstas gydytis į vaikų reabilitacinę sanatoriją „Palangos gintaras“ dėl užsitęsusio obstrukcinio bronchito ; 2016 m. rugsėjo 29 d. lankėsi pas gydytoją dėl bronchinės astmos.
37. Iš į šią civilinę bylą pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017-12-22 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo turinio nustatyta, kad 2017-08-31 Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44700-17 pagal LR BK 140 str. 3 d. nuostatas, t. y. gavus L. I. pareiškimą, kuriame buvo nurodoma, jog tėvas V. C. galimai smurtavo prieš mažametį sūnų V. C., galimai su vaiku žiauriai elgėsi jį gąsdindamas ir naudodamas psichologinį smurtą. 2017-12-22 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pateiktoje 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje Nr. (6.1.-2021-39) PR77 buvo nuspręsta skundo tyrimą baigti ; atkrepti V. C. ir L. I. dėmesį, kad tėvų pareiga yra užtikrinti nepilnamečio sūnaus teises ir interesus ir siūlyti aktyviai ir geranoriškai bendradarbiauti dėl sūnaus teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu užtikrinimo ; užtikrinti nepilnamečiui V. C. psichologinės pagalbos teikimą ; priimti specialistų siūlomą pagalbą pagal tėvų poreikius. 2021-07-26 Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakyme į ieškovo atstovės pareiškimą yra nurodoma, jog nėra nustatyta galimų tautinei mažumai priklausančio vaiko tautinio identiteto pažeidimų, vaikas žino savo tautybę bei motina stengiasi puoselėti sentikių tradicijas; išaiškinta galimybė kreiptis į teismą pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 2021-07-30 Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro atsakyme Nr. SD-1350 yra nurodyta, kad 2020-08-25 į pagalbos planą buvo numatytas uždavinys – psichologinė ekspertizė vaiko tėvo ryšio atstatymui, 2021-03-23 posėdžio metu konstatavus, kad nebuvo inicijuotas ekspertizės skyrimas teismine tvarka, uždavinys buvo pašalintas, bet tėvas gali savo iniciatyva kreiptis dėl privačios ekspertizės.
38. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl yra atmestinas (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovai, reikšdami tokio pobūdžio ieškininius reikalavimus, neįrodė visų esminių šios civilinės bylos aplinkybių, t. y. neįrodė atsakovų kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų nurodomų pasekmių bei patirto žalos dydžio.
39. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai, reikšdami tokio pobūdžio ieškininius reikalavimus, visgi kvesciuonuoja priimtus teismų sprendimus ir ikiteisminio tyrimo bei prokuratūros priimtus procesinius sprendimus, kas visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų nuostatų.
40. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ieškovas, iš esmės nesutikdamas su teismo priimta bei nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, šią tvarką skundė tik apeliacine tvarka ir apeliacinė instancija iš esmės nepakeitė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškovas kasacine tvarka šios nustatytos tvarkos neskundė, t. y. ieškovas šiuo atveju nėra išnaudojęs visų LR CPK normose numatytų instancinės teismų kontrolės būdų (kasacinės tvarkos arba proceso atnaujinimo instituto). Teismas daro išvadą, jog ieškovai, reikšdami tokio pobūdžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš principo negali kvescionuoti tiek teismų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek prokuratūros veiksmų, todėl ieškovų ieškinys vien jau šiuo teisiniu pagrindu yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neatitinkantis galiojančių LR įstatymų nuostatų.
41. Teismas pilnai sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, argumentais apie tai, kad ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai nepaneigia teisėsaugos institucijų esminės pareigos, t. y. tinkamai, objektyviai ir savalaikiai ištirti kiekvieną gautą pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ypač kai klausimas sietinas su galimai nusikalstamų veikų padarymu prieš mažamečius asmenis. Be to, ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo tinkamai įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus, tačiau šioje civilinėje byloje ieškovo pateikti argumentai neįrodo tokio pobūdžio bylose privalomos įrodyti prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybių, todėl ieškovo visi argumentai šioje dalyje ir šio atsakovo atžvilgiu yra atmestini, kaip nepagrįsti, neįrodyti bei deklaratyvaus pobūdžio (LR CPK 176 str. – 179 str.).
42. LR CK 1.125 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
43. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju senaties terminas ieškovo ieškiniui pateikti dėl žalos priteisimo jau yra suėjęs dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-313-357/2017, kuria buvo pakoreguota ieškovo su vaikais bendravimo tvarka, nustatyta 2016 m. gruodžio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-156/2016, kadangi į teismą dėl žalos atlyginimo ieškovas su ieškiniu kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 10 d. (po beveik 4 metų ir 7 mėnesių nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo apie savo galimai pažeistas teises).
44. Teismas taip pat daro išvadą, kad šiuo atveju visgi yra pilnai sutiktina su atsakovų argumentais dėl senaties termino, kadangi kaip matyti, iš esmės ginčijamas teismo sprendimas, kurio pagrindu ieškovas ir kildina neva tai jo tariamai pažeidžiamas teises, yra priimtas 2016-12-27 dieną ir apeliacine tvarka šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas 2017-04-03 dieną, kas sudaro teisinį pagrindą laikyti, jog senaties terminas yra visgi ieškovo ženkliai praleistas ir nėra jokių svarbių priežasčių šiam praleistam terminui atstatyti.
45. Be to, teismas taip pat pilnai sutinka ir su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, argumentais apie tai, jog šiuo atveju ieškovo visas nurodytas aplinkybes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pilnai įvertino bei aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių teismo teisėjų neteisėtų veiksmų dėl ieškovo nurodytos Tvarkos 9 punkte numatytos sąlygos, kad ieškovas įpareigojamas neimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai to nenorės ir tam prieštaraus.
46. Teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovas, teigdamas, kad teismai neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-528-156/2016, iš esmės siekia (kvescionuoja) tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo, negu nustatyta ginčo teismų sprendimuose, kas yra neleistina LR galiojančių įstatymų normų prasme, kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
47. Be to, ieškovas nurodė tik deklaratyvius teiginius apie jo patiriamą neturtinę žalą ir ieškovas šiuo atveju konkrečiai neįrodinėjo jo patirtų dvasinių išgyvenimų, dėl ko, vadovaujantis formuojama teismų praktika, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu sutikslino ir sukonkretino savo ieškininius reikalavimus, nurodant, jog visą neturtinę žalą ieškovas visgi sieja su būsimais (galimais) materialiais nuostoliais ateityje, kai ieškovui galimai ateityje reikės samdyti psichologą, dirbantį ne Lietuvos Respublikoje.
48. Teismas daro išvadą, jog tokia sąsaja, t. y. kai neturtinę žalą sudaro tik ateityje galimai menami būsimi ieškovo nuostoliai, LR CK normų prasme nėra galima, kadangi šiuo atveju ieškovas iš neturtinės žalos kildina turtinę žalą, tokiu būdu visi ieškovo argumentai šioje dalyje yra taip pat atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
49. Teismas sutinka su atsakovo Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro argumentais apie tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia tik kvestionuoti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei iš naujo jas įvertinti, tačiau dėl nesančio vaiko ir tėvo ryšio yra atsakingas tik patsai ieškovas, kuris, vadovaujantis pateiktais duomenimis, tarnyboms bei nepilnamečio vaiko motinai kelia imperatyvias ir išimtinai jam priimtinas nepagrįstas sąlygas (dėl ekspertizės skyrimo, konkretaus psichologo pasirinkimo), o taip pat nuolat teikia nepagrįstus skundus, tokiu būdu patsai sau užkirsdamas kelią natūraliam vaiko ir tėvo santykių susiformavimui bei darnaus nepilnamečio vaiko ir tėvo kontakto užuomazgoms. Be to, ieškovo ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir visi ieškovo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra išdėstyti tik deklaratyviai ir yra neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei patsai neteisėtų veiksmų buvimo faktas, todėl ieškovo visi argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
50. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos argumentais apie tai, jog ieškovas nenurodė ir neįrodė, kaip visgi Tvarkos 9 p. nuostatos diskriminavo ieškovą ir ieškovo šeimą, kurių pagrindu ieškovas ir kildina atsakovo ir kitų institucijų padarytą žalą jam ir jo sūnui, kadangi iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad ieškovą nustatyta bendravimo tvarka visgi tenkino, o be to, ieškovo nuomone, teismo nutartis buvo priimta atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Be to, ieškovas taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, kokie visgi šio atsakovo veiksmai buvo neteisėti ieškovų atžvilgiu, kurie galimai galėjo sukelti ieškovui neturtinę žalą, priešingai, iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad dėl ieškovo nurodomo nutrūkusio emocinio ryšio su sūnumi vizgi yra kaltas tik patsai ieškovas, o ne įvairios institucijos, kurios šiuo atveju tinkamai ir laiku atliko visas joms pavestas fukcijas bei užduotis, todėl ir šioje dalyje visi ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
51. Teismas taip pat pilnai sutinka ir su atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodytais argumentais, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę L. I. pareiškimą dėl galimo smurto prieš nepilnametį sūnų, turėjo pakankamą teisinį pagrindą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti reikalingus ir būtinus proceso veiksmus, kadangi jo nepradėjus nebuvo galima atlikti tam tikrų veiksmų, nes tik ikiteisminio metu galima surinkti papildomus įrodymus dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo. Be to, pagal gautus duomenis ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas nedelsiant, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Teismas pilnai sutinka ir su šiais argumentais, jog tokio pobūdžio nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, dėl kurių valstybės institucijos privalo greitai ir operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę bei imtis prevencijos priemonių ir taikyti apsaugos priemones bei teikti tinkamą pagalbą. Ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras, kas leidžia teigti, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą atitiko visus teisėtumo kriterijus. Be to, aptariamas ikiteisminis tyrimas atliktas per kiek įmanoma trumpesnį laiką, t. y. per beveik 4 mėnesius, ir procesiniai veiksmai buvo nuolat atliekami visoje tyrimo eigoje, be to, ikiteisminio tyrimo trukmė neviršijo LR BPK 176 straipsnyje numatyto 6 mėnesių termino, todėl ikiteisminis tyrimas trukęs tik 3 mėnesius ir 22 dienas šiuo atveju negali būti vertintinas kaip trukęs nepateisinamai ilgai.
52. Teismas daro išvadą, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, jog kardomoji priemonė ieškovui būtų paskirta neteisėtai, be to, rašytinis pasižadėjimas yra viena iš švelniausių kardomųjų priemonių skiriamų įtariamajam ir ši kardomoji priemonė truko tik apie keturis mėnesius, tokiu būdu tokios trukmės laikotarpis negalėjo turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ieškovų emociniam ryšiui, atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo 2016-04-03 sprendimą ieškovas su sūnumi galėjo bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį ir kasmet rudenį, žiemą ir pavasarį 1 kartą po 7 dienas nepertraukiamai, todėl ir šio atsakovo atžvilgiu visi ieškovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
53. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl yra atmestinas visa apimtimi (LR CPK 176 str. – 179 str.).
54. Sutinkamai su LR CPK 93 str. nuostatomis, iš ieškovo V. C. atsakovo Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrui yra priteistinos 2 164,89 Eur advokato išlaidos.
55. Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo V. C. Valstybės naudai yra priteistinos 22,40 Eur pašto išlaidos.
56. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui.
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centrui, į.k. 302580487, 2 164,89 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 89 ct) advokato išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Stočkienė