Civilinė byla Nr. 2S-550-661/2013

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00399-2012-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

 (S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės T. G. kontoros atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. kontoros pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolės T. G. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, ar skolininkai A. V. ir A. V. pagal LR CK 5.53 str. 1 d. nuostatas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu, į turto apyrašą įtrauktu turtu, ar pagal LR CK 5.54 str. 1 d. nuostatas – visu savo turtu. Nurodė, jog iš vykdomojoje byloje Nr. 0045/06/01101 esančių dokumentų matyti, kad 2008-08-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1097-419/2008 skolininkas S. V., miręs 2007-12-27, buvo pakeistas į kitus skolininkus A. V. ir A. V.. Antstolės     T. G. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininkų A. V. ir A. V. pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Skolininkai palikimą po tėvo S. V. mirties priėmė pagal turto apyrašą. Vykdant skolų išieškojimą iš skolininkų, nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra prie LR ŽŪM  informavo antstolės T. G. kontorą, kad 2007-06-16 S. V. pateikė agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą. Už šią paraišką S. V. buvo apskaičiuota išmoka, kuri nebuvo išmokėta, nes pareiškėjas mirė. 2008-09-08 skolininkas A. V. kreipėsi į agentūrą su prašymu pakeisti jam priklausančią banko sąskaitą, į kurią jam kaip tėvo įpėdiniui turi būti pervestos pagal 2007 m. paraišką                S. V. priklausančios išmokos. A. V., atstovaujama motinos M. V. raštu išdėstė savo sutikimą, kad minėtos išmokos būtų pervestos į asmeninę A. V. sąskaitą. Agentūra, atlikusi būtinus veiksmus priskaičiavo, o 2011-12-28 atlikus skolos įskaitymą, išmoką pervedė į A. V. nurodytą asmeninę sąskaitą.

A. V. ir A. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skolininkai nebuvo informuoti apie išmokos pervedimą į A. V. asmeninę sąskaitą, todėl nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi išaiškino, kad S. V., mirusio 2007-12-27, įpėdiniai A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) už palikėjo S. V. skolas atsako tik paveldėtu turtu. Teismas nurodė, kad skolininkai nebuvo informuoti apie išmokos pervedimą į A. V. asmeninę sąskaitą, todėl nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-08-09 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas, iš kurio matyti, kad teisės aktai nenustato Agentūrai pareigos informuoti apie atliktus mokėjimo pavedimus, todėl atskiru pranešimu A. V. nebuvo informuotas apie išmokos pervedimą į jo asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu teismas sprendė, jog skolininkai laiku nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo ne dėl savo kaltės,

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolės T. G. kontora pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: išaiškinti, ar skolininkai A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostatas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu, į turto apyrašą įtrauktu turtu, ar pagal LR CK 5.54 straipsnio 1 dalies nuostatas - visu savo turtu. Nurodo, kad  skolininkams jau 2008 m rugsėjo 8 dieną buvo žinoma apie tai, kad mirusio tėvo S. V. naudai pagal 2007 m. paraišką turi būti išmokėtos piniginės lėšos, kurios nėra įtrauktos į turto apyrašą nei kaip tiksli išmokos suma, nei kaip S. V. turtinė teisė į tokią išmoką. Tačiau įpėdiniai, disponuodami informacija apie mirusio tėvo pateiktos paraiškos administravimą ir turtinę teisę į pinigines lėšas pagal šią paraišką, nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo papildymo, o pateikė savo asmeninės banko sąskaitos numerį, taip siekdami pinigines lėšas gauti tiesiogiai į savo, o ne mirusio S. V. sąskaitą. Agentūra, atlikusi būtinus 2007 m. S. V. paraiškos administravimo veiksmus, priskaičiavo išmoką, o 2011-12-28 d., atlikusi skolos įskaitymą, lėšas pervedė į A. V. nurodytą asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbanke. Teisme skolininkai nurodė, kad nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo, nes nebuvo informuoti apie išmokos pervedimą. Tačiau faktas apie palikėjui priklausantį ir į turto apyrašą neįtrauktą turtą - Agentūros išmoką skolininkams turėjo būti žinomas tiek iš 2012-08-09 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto, pateikto teismui, tiek iš antstolės T. G. kontoros 2012-08-27 d. patvarkymo Nr. 3.32.- S019412 (įteikto M. V. 2012-08-28 d.), tiek iš teismo posėdžių (2012-07-03, 2012-10-23 teismo šaukimai). Pagal Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės Č. B. 2012-11-12 d. raštą nustatyta, kad įpėdiniai iki šiol nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. V. ir A. V. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkai nebuvo informuoti apie NMA išmokos pervedimą į skolininko A. V. asmeninė sąskaitą ir skolininkai laiku nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo ne dėl savo kaltės, todėl nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti LR CK 5.54 str. nuostatas. Be to, skolininkams 2008-09-08 buvo žinoma tik apie tai, kad jų tėvas S. V. pateikė NMA paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, o ne apie NMA priimtą sprendimą išmokėti S. V. tiesiogines išmokas bei ne apie tai, jog mirusio tėvo S. V. naudai pagal 2007 m. paraišką turi būti išmokėtos piniginės lėšos. Taip pat skolininkas A. V. 2008-09-08 kreipėsi į NMA su prašymu dėl S. V. 2007 m. paraiškos pirmojo lapo duomenų keitimo ir po to, kai NMA pakeitė S. V. duomenis pirmame paraiškos lape į A. V. duomenis, t.y. pakeitė paraiškoje nurodytą žemės savininką, skolininkai turėjo pagrindo galvoti, jog skolininkas A. V. tapo pareiškėju pagal minėtą paraišką ir išmoka pagal minėtą paraišką turėjo būti priskaičiuota ir išmokėtajam kaip pareiškėjui, o ne kaip S. V. paveldėtojui. Pažymėtina, kad NMA mokėjimo pavedimuose nėra jokių įrašų apie tai, kad išmoka yra mokama S. V. arba pagal S. V. paraišką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą nuosavybės teise, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalo jį priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvoji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinių yra keletas, kiekvienas iš jų palikimą priima individualiai, tačiau, jei bent vienas iš įpėdinių palikimą priima pagal aprašą, tai visi kiti įpėdiniai, nesvarbu, kokiu būdu priėmė palikimą, laikytini priėmusiais palikimą pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme išvardyti atvejai, kai, nustačius, jog sudarytas neteisingas apyrašas, įpėdinis (įpėdiniai) gali atsakyti visu savo turtu (CK 5.54 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008-08-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1097-419/2008 skolininkas S. V., miręs 2007-12-27, buvo pakeistas į kitus skolininkus A. V. ir A. V.. Antstolės T. G. kontoroje vykdomi išieškojimai iš skolininkų A. V. ir A. V. pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Skolininkai palikimą po tėvo S. V. mirties priėmė pagal turto apyrašą. Vykdant skolų išieškojimą iš skolininkų, nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra prie LR ŽŪM  informavo antstolės T. G. kontorą, kad 2007-06-16 S. V. pateikė agentūrai paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą. Už šią paraišką S. V. buvo apskaičiuota išmoka, kuri nebuvo išmokėta, nes pareiškėjas mirė. 2008-09-08 skolininkas A. V. kreipėsi į agentūrą su prašymu pakeisti jam priklausančią banko sąskaitą, į kurią jam kaip tėvo įpėdiniui turi būti pervestos pagal 2007 m. paraišką S. V. priklausančios išmokos. A. V., atstovaujama motinos M. V. raštu išdėstė savo sutikimą, kad minėtos išmokos būtų pervestos į asmeninę A. V. sąskaitą. Agentūra, atlikusi būtinus veiksmus priskaičiavo, o 2011-12-28 atlikus skolos įskaitymą, išmoką pervedė į A. V. nurodytą asmeninę sąskaitą.

Apeliantas teigia, kad skolininkams jau 2008 m rugsėjo 8 dieną buvo žinoma apie tai, kad mirusio tėvo S. V. naudai pagal 2007 m. paraišką turi būti išmokėtos piniginės lėšos, kurios nėra įtrauktos į turto apyrašą nei kaip tiksli išmokos suma, nei kaip S. V. turtinė teisė į tokią išmoką. Tačiau įpėdiniai, disponuodami informacija apie mirusio tėvo pateiktos paraiškos administravimą ir turtinę teisę į pinigines lėšas pagal šią paraišką, nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo papildymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkai apie S. V. NMA pateiktą paraišką tiesioginiams išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skolininkai žinojo nuo 2008 m. rugsėjo mėn., tačiau sudarant turto apyrašą, skolininkai jokių duomenų (raštų ir/ar kitų dokumentų) apie paraiškos patenkinimą bei priskaičiuotas išmokas pagal šią paraišką iš NMA neturėjo. Jokių pranešimų dėl paminėtos paraiškos patenkinimo ir priskaičiuotos išmokos pagal šią paraišką skolininkai negavo iš NMA ir po to, kai pastarajai buvo pranešta apie palikėjo S. V. mirtį. Taigi, skolininkams 2008-09-08 buvo žinoma tik apie tai, kad jų tėvas S. V. pateikė NMA paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, o ne apie NMA priimtą sprendimą išmokėti S. V. tiesiogines išmokas bei ne apie tai, jog mirusio tėvo S. V. naudai pagal 2007 m. paraišką turi būti išmokėtos piniginės lėšos. Tokiu būdu skolininkai neprivalėjo ir negalėjo įtraukti į paveldimo turto apyrašą palikėjo S. V. pateiktos paraiškos išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, nes jiems kreipiantis į teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, nieko nebuvo žinoma apie paminėtos paraiškos patenkinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir po paramos gavimo skolininkai pagrįstai nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas S. V. 2007 m. birželio 16 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. Agentūroje 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo gautas A. V. 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymas „Dėl paraiškos pirmojo lapo duomenų keitimo“, kuriame jis nurodė banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos pagal 2007 m. Paraišką priklausančios išmokos.  2011 m. gruodžio 28 d. paramos suma buvo pervesta į A. V. nurodytą banko sąskaitą.

Teismas pažymi, jog sutinkamai su CPK 688 str. 3 dalimi išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo. Taigi skolininkai pagrįstai nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo, kadangi kaip minėta, išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 str. teismas

n u t a r i a:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                             Alvydas Barkauskas