Civilinė byla Nr. e2-379-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. U. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, D. U. ir M. S. nurodyti suinteresuotais asmenimis. Byla buvo nagrinėjama ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas turėjo įtraukti juos į bylą šalimis ar trečiaisiais asmenimis. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepriėmė nutarties įtraukti D. U. ir M. S. trečiaisiais asmenimis, vadinasi, jie nebuvo įtraukti į procesą, kaip dalyvaujantys byloje asmenys. Teismui neįtraukus į procesą D. U. trečiuoju asmeniu, jis neteko savo procesinių teisių, tokių kaip teikti įrodymus, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, apskųsti teismo sprendimus ir nutartis, o tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos 2021 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimą. Be to, teismas 2021 m. kovo 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo siuntė D. U. adresu (duomenys neskelbtini), ir M. S., tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatus, o jeigu nepasiekė, tai dėl kokių priežasčių. Teismas 2021 m. balandžio 1 d. išsiuntė procesinius dokumentus D. U. ir kitu – (duomenys neskelbtini) (viena iš darboviečių). Byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatą. Nesuprantama, kodėl teismas pranešimo pateikti atsiliepimą į prašymą dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu neišsiuntė D. U. pagrindinei darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nors ši darbovietė teismui buvo žinoma. Pareiškėjo teigimu, atnaujinus procesą, reikėtų iš naujo įvertinti pareiškėjo veiksmus šiais klausimais: a) dėl D. U. atsakomybės dėl UAB „Juridinė paslauga“ laiku neinicijuoto bankroto ir su tuo susijusios žalos atsiradimu šiai įmonei ir (ar) jos kreditoriams, b) dėl UAB „Juridinė paslauga“ pervestų 43 840 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas prašė atnaujinus procesą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, pašalinant iš jos nepagrįstas nuostatas: 1) kad UAB „Juridinė paslauga“ bankrutavo dėl tyčinių D. U. veiksmų; 2) dėl iš D. U. priteistų 1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie teismo nutartį dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir jis yra praleidęs 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Pareiškėjas buvo įtrauktas į procesą suinteresuotu asmeniu, jam buvo siunčiami dokumentai jo gyvenamosios vietos, darbovietės adresais, taip pat apie procesą buvo pranešta viešai. Be to, pareiškėjas yra prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP), taip pat jam buvo įteikti antstolio dokumentai dėl vykdomo išieškojimo. Vien tai, kad jo procesinis statusas teismo procesiniuose dokumentuose buvo suinteresuotas asmuo, o ne trečiasis asmuo, tai savaime nėra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir atnaujinti procesą. Pareiškėjas neprašo pakeisti teismo išvados dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašo tik iš naujo vertinti tam tikras faktines aplinkybes, tai yra D. U. vadovavimo įmonei pabaigos momentą ir įmonės sudarytą sandorį. Be to, teismo procesas dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu negalėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad jame nebuvo pasisakoma dėl jokių D. U. materialiųjų teisių ir (ar) pareigų.
4. Suinteresuotas asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad teismo proceso atnaujinimas dėl teismo sprendimo motyvų peržiūrėjimo yra negalimas, nes teismo procesas negali būti savitikslis. Suinteresuotas asmuo D. U. klaidingai teigia, kad jis nebuvo įtrauktas į civilinę bylą ir apie ją nežinojo. Vien tai, kad jis buvo įtrauktas į bylą ne trečiuoju asmeniu, savaime nereiškia D. U. procesinių teisių pažeidimo. Vien tik pareiškėjo procesinės padėties (trečiasis asmuo ar suinteresuotas asmuo) netinkamas nurodymas jokios įtakos proceso eigai ir D. U. galimybei dalyvauti byloje neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, kurioje UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pareiškėjas D. U. buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Toks teismo veiksmas atitinka kasacinio teismo praktiką dėl buvusių bendrovės vadovų laikymo suinteresuotais asmenimis, nepaisant to, kad byla dėl tyčinio bankroto nagrinėjama ginčo teisena. Pareiškėjas, būdamas įtrauktas į civilinės bylos Nr. eB2-1871-643/2021 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu, kuris galėjo pasinaudoti visomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteiktomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisino pagrindo spręsti, kad pareiškėjas gali siekti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą procesą dėl tyčinio bankroto. Bendrovės nemokumo administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė bendrovės bankroto byloje. D. U. į bendrovės bankroto bylą yra įtrauktas. Vadinasi, apie pateiktą prašymą kaip suinteresuotas tuo asmuo tikrai žinojo, nes jis privalo domėtis nagrinėjama byla, kurioje dalyvauja. Be to, pareiškėjui apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-1871-643/2021 buvo pranešta pagal įstatymą. Apie pradėtą procesą dėl bendrovės tyčinio bankroto 2021 m. kovo 10 d. paskelbta viešai.
8. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis sužinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021, kai pradėjo domėtis galimybe pasiskolinti, vertino kaip deklaratyvius.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolio D. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas Nr. S-21-178-8573 įrodo, jog pareiškėjas jau nuo 2021 m. liepos 9 d. vėliausiai turėjo žinoti apie civilinę bylą Nr. eB2-1871-643/2021. Šio patvarkymo 4 punktas patvirtina, kad pareiškėjui 2021 m. liepos 9 d. buvo įteiktas dokumentas S-21-178-7300 rankiniu būdu kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Teisme pareikėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2021 m. lapkričio 30 d., todėl jis pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjas D. U. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors teismo nutartyje įvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvę įmonių vadovai nurodyti suinteresuotais asmenimis, tačiau tai nereiškia, kad kasacinis teismas laikosi nuomonės, jog buvę įmonių vadovai bankroto bylose turi dalyvauti suinteresuotų asmenų, o ne trečiųjų asmenų statusu. Suinteresuotais asmenimis plačiąja prasme turėtų būti laikomi visi dalyvaujantys byloje asmenys, nes visi jie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, bankroto bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, o šios teisenos dalyviai yra šalys ir tretieji asmenys. Kad buvę įmonių vadovai į bankroto procesą turėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012 ir kt.).
10.2. Kad D. U. teismo nebuvo įtrauktas procesą, kurio metu buvo sprendžiamas UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, atskleidžia ne tik tai, kad nebuvo priimta nutartis dėl jo įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, bet ir tai, kad D. U. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Teismas 2021 m. kovo 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo siuntė D. U. adresu (duomenys neskelbtini), ir M. S., tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatus, o jeigu nepasiekė, tai dėl kokių priežasčių. Teismas 2021 m. balandžio 1 d. išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo D. U. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, ar šis pranešimas pasiekė adresatą, o jeigu nepasiekė, tai dėl kokių priežasčių.
10.3. Byloje nėra duomenų, ar teismas siuntė D. U. pranešimą pateikti atsiliepimą į kreditorių prašymą dėl UAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu jo pagrindinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini).
10.4. Nėra pagrindo teigti, kad procesiniai dokumentai D. U. buvo tinkamai įteikti viešojo paskelbimo būdu, nes D. U. darbo vieta(-os) buvo žinoma(-os), tačiau dėl aplaidžių teismo veiksmų procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti jo pagrindinei darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, viešojo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai gali būti siunčiami (įteikiami) tik atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems byloje asmenims, o D. U. byloje nebuvo atsakovas, trečiasis asmuo. Tik neįteikus D. U. procesinių dokumentų per darbdavį ar jo gyvenamosios vietos adresu, teismas turėjo priimti nutartį procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ir nurodyti tokio įteikimo priežastis bei argumentus.
10.5. Pareiškėjas apie civilinę bylą Nr. eB2-1871-643/2021 ir civilinę bylą Nr. e2-2574-912/2021 sužinojo po to, kai 2021 m. spalio 27 d. jo sutuoktinė G. U. kreipėsi į AB Šiaulių banką su lizingo paraiška ir kitais dokumentais.
10.6. Antstolio dokumentuose nurodyta frazė: „įteikimo būdas: Nurodyta rankiniu būdu“, nereiškia, kad antstolis dokumentus įteikė į rankas. Šis įrašas reiškia, kad antstolis dokumentų įteikimo būdą turėjo įvesti rankiniu būdu. Kaip buvo įteiktas dokumentas(-ai), antstolio patvarkyme nenurodyta. Be to, antstolis ar antstolio dokumentus pateikęs trečiojo asmens atstovas „Krynicki Recykling S. A.“ nepateikė jokio įrodymo, pavirtinančio, kad antstolio dokumentai įteikti D. U. į rankas.
10.7. Pareiškėjas prisijungimą prie EPP sistemos gavo dar iki 2021 metų, jis EPP nesinaudojo, kai buvo paskelbta 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, neišreiškė valios gauti procesinius dokumentus UAB „Juridinė paslauga“ bankroto byloje, nėra profesionalus teisinių santykių dalyvis, kuris turi pareigą gauti procesinius dokumentus per EPP. Pareiškėjas negavo jokių pranešimų iš EPP, kad jo paskyroje yra gauti procesiniai dokumentai, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2021 m. balandžio 12 d. nutartį anksčiau negu 2021 m. spalio 27 d.
11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Juridinė paslauga“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo procesas negali būti atnaujinamas vien tik tam, kad būtų peržiūrimi teismo nutarties motyvai (ir dalis jų pašalinama iš nutarties). Pareiškėjas neprašo pakeisti teismo išvados dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau prašo tik iš naujo vertinti tam tikras faktines aplinkybes, t. y. D. U. vadovavimo įmonei pabaigos momentą ir įmonės sudarytą sandorį.
11.2. Nemokumo administratorė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė į įmonės bankroto bylą, kurioje D. U. dalyvauja ir kurios eiga, kaip buvęs įmonės vadovas, privalo domėtis. D. U. naudojasi EPP sistema, taigi jis neabejotinai turėjo sužinoti tiek apie prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo faktą, tiek ir apie teismo proceso dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pradėjimą. Be to, trečiajam asmeniui „Krynicki Recykling S. A.“ iš D. U. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantis antstolio patvarkymas patvirtina, kad iš D. U. bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai išieškotos, jam vykdomojoje byloje buvo įteikti antstolio procesiniai dokumentai. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. U. buvo žinoma apie teismo nutartį dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir jis yra praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.
11.3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis niekaip nepakeitė D. U. teisinio statuso, nesukūrė jam jokių naujų prievolių. Vien tai, kad BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, savaime nereiškia, jog iš D. U. bus priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai įmonei. Visos D. U. civilinės atsakomybės sąlygos bus nustatinėjamos būtent toje civilinėje byloje, kurioje prašoma priteisti iš D. U. žalą, galimai sukeltą BUAB „Juridinė paslauga“.
11.4. D. U. buvo įtrauktas į procesą suinteresuotu asmeniu, jam buvo siunčiami dokumentai gyvenamosios vietos adresu, darbovietės adresu, taip pat apie procesą buvo pranešta viešai. Vien tai, kad jo procesinis statusas teismo procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas kaip „suinteresuotas asmuo“, o ne „trečiasis asmuo“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti D. U. teisių pažeidimą ir atnaujinti teismo procesą.
12. Suinteresuotas asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjo įtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu nesudaro pagrindo spręsti, kad jis apskritai nebuvo įtrauktas į teismo procesą. Net ir būdamas įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, jis turėjo visas procesines teises, kurios ginčo teisenoje yra suteikiamos trečiajam asmeniui.
12.2. Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami gyvenamosios vietos adresu bei į darbovietę, tačiau jų įteikti nepavyko. Vis dėlto jie laikytini įteiktais pagal įstatymą. Be to, apie šią civilinę bylą suinteresuotam asmeniui buvo pranešta ir viešo paskelbimo būdu.
12.3. Antstolio D. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas Nr. S-21-178-8573 patvirtina, kad vykdomojoje byloje, kurioje iš pareiškėjo buvo išieškomos procese dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priteistos bylinėjimosi išlaidos, D. U. procesiniai dokumentai buvo įteikti dar 2021 m. liepos 9 d. Taigi pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
12.4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, neturi jokios įtakos D. U. materialiosioms teisėms ir (ar) pareigoms.
12.5. Teismo proceso atnaujinimas dėl teismo sprendimo motyvų (šiuo atveju tik kelių motyvų) peržiūrėjimo yra negalimas, nes teismo procesas negali būti savitikslis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
16. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), nėra galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
18. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).
19. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką susiklosčiusiems šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pvz., Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Taigi sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali. Dėl to svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį tam, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
21. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.).
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ 2021 d. kovo 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatant, jog už tyčinį įmonės bankrotą yra atsakingi buvęs įmonės vadovas D. U. ir buvęs įmonės vadovas bei esamas akcininkas M. S.. Šiame pareiškime suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti D. U. ir M. S.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškimą priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui bei visai turimai informacijai, galinčiai turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, pateikti, paskyrė pareiškimą nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2021 m. balandžio 12 d. 10.00 val., apie bylos nagrinėjimą paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje.
23. 2021 m. kovo 10 d. pareiškėjui D. U. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir per EPP buvo išsiųsti pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu su priedais, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Nepavykus įteikti pareiškėjui procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pirmosios instancijos teismas patikrino Sodros duomenis ir nustatęs, kad pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (taip pat yra šios įmonės direktorius), išsiuntė procesinius dokumentus darbovietės adresu ((duomenys neskelbtini)). Be to, apie pareiškimo dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimą, suinteresuotiems asmenims D. U. ir M. S. nustatytą 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pateikti atsiliepimą ir visą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, taip pat apie pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką buvo pranešta viešai, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje.
24. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu. Nutarties kopija išsiųsta D. U. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir per EPP. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, D. U. naudojasi EPP, prie šio portalo paskutinį kartą buvo prisijungęs 2021 m. lapkričio 26 d.
25. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto nuostatas Elektroninių paslaugų portalo paslaugų gavėjas, aktyvavęs savo paskyrą ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, turi patvirtinti, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Tuo atveju, jeigu adresatas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Taisyklių 32 punktas). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų deaktyvavęs savo EPP paskyrą.
26. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. išdavė suinteresuotam asmeniui „Krynicki Recycling S. A.“ vykdomuosius raštus dėl 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi iš suinteresuotų asmenų D. U. ir M. S. lygiomis dalimis priteistų po 1 669,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš D. U. buvo perduotas vykdyti antstoliui D. Š., kuris 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-21-178-8573 užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžino jį išdavusiam Vilniaus apygardos teismui, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas D. U. buvo įtrauktas dalyvauti suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, ir tinkamai informuotas apie prasidėjusį teismo procesą, todėl procesas išnagrinėtoje byloje negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad apeliantas byloje dalyvavo ne trečiojo asmens, o suinteresuoto asmens teisiniu statusu nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą prašyti atnaujinti procesą gali tik apskritai į bylą neįtrauktas asmuo, o šiuo atveju pareiškėjas buvo byloje dalyvaujantis asmuo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, procesinis statusas byloje nebuvo kliūtis jam pasinaudoti visomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką buvę bendrovės vadovai yra laikomi suinteresuotais asmenimis bylose dėl tyčinio bankroto, nors ginčas nagrinėjamas ginčo teisena (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad teismas pranešimą pateikti atsiliepimą į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo siųsti jo pagrindinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Jau nurodyta, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga procesinius dokumentus apeliantui siųsti visais žinomais jo gyvenamosios vietos/darboviečių adresais.
29. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl procesinių dokumentų jam įteikimo viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina tai, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti per EPP. Viešai specialiame internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas tik pranešimas apie pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimą, suinteresuotiems asmenims nustatytą terminą atsiliepimams pateikti ir pareiškimo nagrinėjimo teismo posėdyje vietą bei laiką. Tokio pranešimo paskelbimą reglamentuoja CPK 133 straipsnio 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu numatytas CPK 130 straipsnyje. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad procesiniai dokumentai apeliantui būtų įteikinėjami viešo paskelbimo būdu.
30. Suinteresuotas asmuo BUAB „Juridinė paslauga“ atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis nesukūrė pareiškėjui D. U. jokių naujų prievolių, o tai, kad BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, savaime nereiškia, jog iš D. U. bus priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai įmonei.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja, tačiau, pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).
32. Kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
33. Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei ir jos kreditoriams klausimas, todėl nuo po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
34. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-200-828/2022 nagrinėjamas ieškovės BUAB „Juridinė paslauga“ ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovų M. S. ir D. U. solidariai priteisti 45 575,26 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Taigi nurodytoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apeliantas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, t. y. įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų ir (ar) neveikimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad esminiai apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai yra susiję su jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu ne tik dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, bet ir dėl kitų epizodų, pavyzdžiui, M. S. neteisėtų sprendimų fiktyviai įsigyti dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ akcijas ir paskirti fiktyvų šios įmonės vadovą. Tai reiškia, kad bylos, kurioje įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, galutinis rezultatas, panaikinus ar modifikavus tam tikrus pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu, iš esmės liktų nepakitęs. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik tam tikrų atskirų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvų peržiūrėjimas, nelemiantis iš esmės kitokios procesinės bylos baigties, negali būti proceso atnaujinimo tikslas ir pagrindas.
36. Proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas pirmosios instancijos teismo motyvų patikrai, nes tokiu būdu, t. y. klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjus iš naujo tik dėl motyvų, galėtų susidaryti situacija, jog pirmosios instancijos teismas turėtų peržiūrėti anksčiau nurodytus motyvus, o teisinis rezultatas liktų toks pat dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra nukreiptas į procesinio sprendimo rezultato, o ne motyvų, pakeitimą. Tuo tarpi apeliantas šiuo atveju siekia, kad tos pačios instancijos teismas peržiūrėtų dalį savo motyvų, nekeičiant galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (ne)praleidimo
37. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014).
39. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
40. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie civilinę bylą Nr. eB2-1871-643/2021 ir civilinę bylą Nr. e2-2574-912/2021 sužinojo po to, kai sutuoktinė G. U. 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ su lizingo paraiška ir kitais dokumentas. AB Šiaulių bankas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, 2021 m. spalio 29 d. žodžiu pranešė, kad lizingo sutarties nesudarys, nes antstolis yra apribojęs teises į šeimos nekilnojamąjį turtą civilinėje byloje Nr. e2-2574-912/2021. Tačiau jau nustatyta, kad apie civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjui buvo (turėjo būti) žinoma nuo pat jos iškėlimo, nes tiek procesiniai dokumentai (pats pareiškimas ir kt.), tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis jam įteikti tinkamai, t. y. įstatymo nustatyta tvarka. Be kita ko, byloje esantis antstolio D. Š. 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas Nr. S-21-178-8573 patvirtina, kad vykdomasis dokumentas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. U. buvo visiškai įvykdytas, byloje nėra ginčo dėl to, kad piniginės lėšos nurašytos nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis nežinojo apie vykdymo procesą ir civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas atsisakymo atnaujinti procesą pagrindas.
41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).
44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
45. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
46. Suinteresuotas asmuo „Krynicki Recycling S. A.“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto (pareiškėjo) 1 040,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
47. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2022 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur (0,4 x 1 598,10 Eur). Suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 040,40 Eur – viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš apelianto (pareiškėjo) priteistina 639,24 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui „Krynicki Recycling S. A.“ (juridinio asmens kodas 519544043) iš pareiškėjo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 24 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Teisėja Laima Ribokaitė