Civilinė byla Nr. e2A-2205-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20257-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16.; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Janmetus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stropus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Janmetus“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stropus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovės UAB „Janmetus“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2022-08-31-01, taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei sumokėtą kainą 8600 Eur ir PVM, viso 10 406 Eur, priteisti iš atsakovės 1597,20 Eur nuostolių, priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė naudotos transporto priemonės Auto MB818 (VIN numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir transporto priemonė) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė transporto priemonę ieškovei, o ieškovė ją įsigijo nuosavybėn ir sumokėjo atsakovei 10 406 Eur (su PVM). Atsakovės skelbime autoplius.lt buvo nurodyta, kad transporto priemonės originali rida yra 85 540 km, labai geras stovis. Ieškovei atvykus apžiūrėti transporto priemonės atsakovė nurodė, kad ji yra techniškai tvarkinga, su nedidele rida, yra keli smulkūs kėbulo defektai. Transporto priemonė ieškovei patiko, todėl nusprendė ją įsigyti. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad transporto priemonė turi trūkumų. Ieškovė įsigijusi transporto priemonę 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuvyko į techninės apžiūros centrą UAB „Tuvlita“, kurios pateiktoje ataskaitoje nurodyti dideli trūkumai, transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, kurie neleidžia jos eksploatuoti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Taigi praėjus kelioms valandoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, paaiškėjo, kad transporto priemonė yra netinkama naudoti, nes: priekinių žibintų skleidžiamas šviesos srauto spindulys neatitinka nustatytų reikalavimų, priekinių žibintų skleidžiama šviesos spalva, žibinto ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų; padangų dydis, leidžiama apkrova, greičio kategorija neatitinka nustatytų reikalavimų; sudilusios pakabos detalės, kabinos ir kėbulo detalės nepatikimai pritvirtintos, didelis sužalojimo pavojus, tachografų plombos yra pažeistos (jų nėra), nėra tachografo kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, pasibaigęs tachografo patikros laikas, pažeisti ir atsilaisvinę išoriniai veidrodžiai, neveikia nei vienas apsaugos nuo vagystės įtaisų ir neužtikrinama tinkama automobilio apsauga nuo neteisėto transporto priemonės naudojimo. Ieškovei kilus abejonių dėl automobilio ridos (esant atsakovės nurodytai ridai tokie transporto priemonės trūkumai mažai tikėtini), ieškovė kreipėsi į autoremonto bendrovę „Skuba“, kurioje nustatyta, kad ridos pagal transporto priemonės tikrąjį kėbulo numerį nustatyti nėra galimybių, kadangi elektros sistemos blokai, atsakingi už ridos parametrus, yra pakeisti, t. y. nuo kitos transporto priemonės ir kitu indentifikavimo numeriu priemonės. Ieškovė nuvyko į Mercedes-Benz atstovybę, kurioje buvo informuota, kad pagal gamintojo rekomendacijas transporto priemonėje negali būti montuojamos dalys iš kitų transporto priemonių su kitais identifikaciniais numeriais. Atsakovė atliko šiuos transporto priemonės elektronikos keitimo veiksmus, siekdama nuslėpti ir suklastoti tikrąją automobilio ridą. Automobilio rida yra vienas iš daugelio kriterijų apibrėžiančių transporto priemonės rinkos vertę. Taigi transporto priemonės rida yra sąmoningai slepiama (klastojama) siekiant padidinti transporto priemonės vertę. Atsakovė atsisakė nutraukti transporto priemonės pirkimo sutartį, todėl ieškovė prašo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovė tikėjosi nusipirkta transporto priemone pervežinėti statybinę techniką ir medžiagas į ieškovės darbo objektus, tačiau negalėjo naudotis įsigyta transporto priemone, todėl buvo priversta pirkti paslaugas iš šias paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Firtra“ ir patyrė 1597,20 Eur nuostolių.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad atsakovė Vokietijoje 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė sutartį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, turėdama tikslą ją parduoti Lietuvoje, 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpino skelbimą www.autoplius.lt apie parduodamą transporto priemonę. Ieškovės du atstovai transporto priemonę apžiūrėjo, išbandė ir įvertino 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė siūlė transporto priemonę patikrinti autoservise, tačiau ieškovė to nedarė. Šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė parekomendavo ieškovei autoservisą, kuriame galėtų atlikti transporto priemonės techninį aptarnavimą ir parengti techninei apžiūrai, nes prieš sutarties sudarymą šalys buvo aptariusios, kad reikia sutvarkyti tachografą, pašalinti važiuoklės kėbulo trūkumus, ieškovės atstovai nusprendė iškarto vykti į techninę apžiūrą, kad būtų aišku, kokius trūkumus pašalinti. Praėjus 2-3 dienoms ieškovės atstovas paskambino atsakovės direktoriui ir pareiškė, kad persigalvojo dėl transporto priemonės pirkimo ir nori ją grąžinti. Ieškovė verčiasi kelių darbais, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimu, technikos nuoma, jai nuosavybės teise priklauso 13 transporto priemonių, iš kurių 3 yra N2 kategorijos (krovininis transportas nuo 3,5 t iki 12 t), kaip ir ginčo transporto priemonė Mercedes–Benz Atego (1217, 915), todėl ieškovė galėjo ir turėjo lengvai įvertinti ginčo transporto priemonės būklę. Ieškovei buvo žinoma, kad transporto priemonė parvežta iš Vokietijos, be galiojančios techninės apžiūros, yra 17 metų senumo; perdavimo metu transporto priemonė užsivedė ir važiavo. Ieškovė prieš įsigydama transporto priemonę negalėjo nežinoti, kad ji turi tam tikrų trūkumų, kurie nėra esminiai. Pirma, ieškovė savo veikloje naudoja tos pačios markės ir modelio krovininius automobilius, todėl jai gerai žinomi transporto priemonei keliami reikalavimai, t. y. kad N2 kategorijos sunkiasvorių automobilių apžiūra privaloma kas metus. Tokie apžiūros akte nurodyti trūkumai: spynelės neveikimas, pažeistas veidrodis, tachografo patikros nebuvimas, kabinos, kėbulo išorės būklė, priekinio ir galinio stabilizatorių sudilimas, ratų būklė, žibintų šviesų netinkamas sureguliavimas yra akivaizdūs ir juos galima pastebėti vizualiai apžiūrint transporto priemonę. Antra, tokie trūkumai netrukdo naudoti transporto priemonės pagal paskirtį – ieškovė pati nuvyko į UAB „Skuba“, techninės priežiūros centrą. Trečia, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad apžiūros akte nurodyti trūkumai būtų esminiai, dėl ko negalima transporto priemonės eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovė yra verslininkė, sudariusi ne vieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl turėjo žinoti apie pirkėjo pareigą įsitikinti perkamo daikto kokybe ir įvertinti riziką. Sudarant sutartį atsakovė pateikė visus duomenis apie transporto priemonę ir jos būklę, kaip tai numatyta CK 6.431 straipsnyje ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.B2-231 patvirtintame „Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše“, ieškovė susipažino su smulkiais defektais. Nesutiko, kad atsakovė klastojo duomenis apie transporto priemonės ridą, t. y. atliko elektroninių dalių keitimo veiksmus, siekdama nuslėpti tikrąją ridą. Atsakovė transporto priemonę įsigijo 2022 m. rugpjūčio 2 d. už 8000 Eur, transporto priemonė turėjo vieną savininką. Atsakovės žiniomis, techninis aptarnavimas buvo atliekamas Mercedes Benz autorizuotame servise, o duomenys suvedami į sistemą ir įrašomi serviso knygelėje, kuri perduota ieškovei. Išrašas iš transporto priemonės techninės apžiūros duomenų patvirtina, kad 2021 m. birželio 23 d. rida buvo 80 027 km, išrašas iš CarVertical sistemos taip pat patvirtina, kad nėra duomenų apie ridos klastojimą. Skelbime nurodyta 8850 Eur kaina, o ieškovei parduota už 8600 Eur, kas rodo, kad pardavimo pajamos sudaro tik 600 Eur. Be to, atsakovė patyrė transportavimo, registravimo, bortų perdažymo išlaidas, o pelnas sudaro 250 Eur. UAB „Tuvlita“ nurodyta rida 85 546 km, UAB „Skuba“ nurodyta rida 85 596 km, t. y. per metus transporto priemonė nuvažiavo 5 000 km. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, nes neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės neteisėtų veiksmų ir pagrindo atsisakyti sutarties. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl UAB „Firtra“ transporto paslaugų teikimo neįrodo ieškovės patirtos žalos, iš jų, atsižvelgiant į ieškovės veiklą, galima spręsti tik apie ieškovės veikloje patiriamas išlaidas. UAB „Firtra“ naudoja tris transporto priemones, iš kurių viena yra keleivinis automobilis (Subaru Forester), du sunkvežimiai nuo 12 t, tuo tarpu ginčo transporto priemonė yra krovininis transportas iki 12 t, todėl ieškovės pagrindimas yra visiškai netinkamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2022-08-31-01, sudarytą tarp UAB „Stropus“ ir UAB „Janmetus“ dėl transporto priemonės Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo; taikė restituciją – įpareigojo ieškovę UAB „Stropus“ grąžinti atsakovės UAB „Janmetus“ nuosavybėn transporto priemonę Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę UAB „Janmetus“ įpareigojo grąžinti ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautus 10 406,00 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

6.       Nurodė, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti ginčo transporto priemonės neatitikimai konkretiems techniniams reikalavimams, kuriems esant buvo nesuteikta teisė ginčo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, patvirtina, kad ginčo transporto priemonė jau jos įsigijimo dieną neatitiko jai keliamų techninių reikalavimų ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. naudoti transporto priemonę pagal jos tiesioginę paskirtį – važiuoti keliais, nebuvo galima, buvo draudžiama (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Kelių eismo taisyklių 15 punktas). Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad ieškovė įrodė ataskaitoje nurodytus transporto priemonės trūkumus.

7.       Teismas nesutiko su atsakove, kad visi ataskaitoje nurodyti trūkumai priskirti priėmimo-perdavimo akte nurodytiems „smulkiems defektams“, nes eksploatuoti tokią transporto priemonę buvo draudžiama pagal įstatymą, o atsakovė nepaneigė ieškovės įrodinėtos aplinkybės, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė įsigyja transporto priemonę naudoti ją pagal jos pagrindinę ir įprastinę paskirtį – viešajame eisme (CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalys). Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė, ekspertizės byloje neprašė. Atkreipė dėmesį, kad teismas jau ir po to, kai buvo pasirengta bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, šalims sudarė kelias papildomas galimybes (atidedant teismo posėdį, pradedant teismo posėdį bei išklausius paaiškinimus ir ištyrus surinktus įrodymus) teikti į bylą savo pozicijas pagrindžiančius papildomus įrodymus, prašyti skirti teismo ekspertizę, šalims atstovavo profesionalūs teisininkai, tačiau šia teismo sudaryta procesine galimybe pasinaudota nebuvo.

8.       Atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė galėjo trūkumus įsivertinti prieš sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, kad verslo logikos neatitinka ieškovės elgesys netikrinti prekės prieš ją įsigyjant ir sumokant visą kainą, teismas laikė nepagrįstais. Nors ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, ieškovė turi transporto priemonių, įskaitant krovininius automobilius, naudojamų savo veikloje, parką, tačiau ieškovė, priešingai nei atsakovė, neužsiima naudotų transporto priemonių pirkimu-pardavimu kaip ūkine komercine veikla, t. y. nėra šios srities profesionalė. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodama naudota transporto priemonė (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.

9.       Teismas sutiko su atsakove, kad tam tikrus privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytus neatitikimus techniniams reikalavimams buvo galima vizualiai pamatyti prieš sudarant sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovė galėjo pamatyti ataskaitoje nurodytus trūkumus, kurie įvardyti kaip nedideli trūkumai (dėl veidrodžio, dėl apsaugos nuo vagystės įtaiso) (tačiau šių nedidelių trūkumų nustatymas nenulėmė išvados, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, Aprašo 23.1 punktas), taip pat labiau tikėtina, kad ieškovė galėjo tiek iš nuotraukų skelbime, tiek apžiūrėdama transporto priemonę matyti, kad yra skirtingos padangos ant ašių. Ieškovė taip pat neginčijo, kad nustatytą netinkamą skleidžiamos šviesos srauto pokrypį ji būtų susireguliavusi, jeigu būtų nustatytas tik toks trūkumas, kita vertus, atsakovė neįrodinėjo, kad šį konstatuotą didelį techninės būklės trūkumą ieškovė galėjo matyti vizualiai prieš sudarydama sutartį. Taip pat ieškovė neginčijo, kad jai yra žinoma, jog tachografo patikra yra atliekama kas metai, todėl sutiko su atsakove, kad tachografo patikros nebuvimas ieškovei turėjo būti žinomas. Tačiau priešingai nei nurodo atsakovė, ji nepaneigė, kad specialaus subjekto nustatyti kiti dideli trūkumai galėjo būti matomi ieškovei vizualiai, ar kad ieškovė negalėjo nežinoti esant tokius trūkumus, ar kad ieškovė buvo su jais supažindinta prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė neneigė, jog transporto priemonė turėjo pabraižymų, kas anot ieškovės, yra normalu, atsižvelgiant į transporto priemonės paskirtį, tačiau atsakovės teiginiai, kad ieškovė galėjo matyti, kad kabina ir kėbulas turi pažeidimų, nepatvirtina, jog ieškovė galėjo matyti, kad išorinio paviršiaus skydo, sudedamosios dalies pažeidimai yra nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei motyvų, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovės neatidumą, t. y. kad ji transporto priemonės pirkimo metu galėjo bent įtarti apie galimus nurodytus trūkumus, bet šios informacijos netikrino. Tuo labiau, kad atsakovė patvirtino ieškovei, jog transporto priemonė yra nuvažiavusi tik 85 540 km ir rida yra originali. Be to, akivaizdu, kad tam tikrus trūkumus, nurodytus techninės apžiūros akte, galima nustatyti tik pakėlus automobilį ant specialus keltuvo arba turint specialių žinių (pvz., apie žibintų fotometrines savybes, spalvą, ryškumą, jų ženklinimą). Pastebėjo, kad apžiūros rezultatų ataskaitoje yra nustatyti dideli pakabos trūkumai, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau nebuvo. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad ginčo transporto priemonė iš karto po sutarties sudarymo nebuvo tinkama eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, o atsakovė neįrodė, kad ieškovei buvo žinoma apie įsigyjamos transporto priemonės kokybę (techninę būklę), tačiau nepaisant to, ieškovė ryžosi su atsakove sudaryti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

10.       Šalių sudarytoje ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra privalomų pagal įstatymą pardavėjo pirkėjui deklaruotų ridos duomenų. Transporto priemonės ridos duomenys nenurodyti ir priėmimo-perdavimo akte. Taigi pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka imperatyvaus reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo veikloje be kitų verčiasi ir naudotų transporto priemonių pardavimu, labiau tikėtina, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas nurodyti sutartyje pirkėjui ridos duomenis yra žinomas. Kita vertus, tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad parduodant transporto priemonę atsakovė (pardavėja) deklaravo ieškovei (pirkėjai), kad transporto priemonės rida yra 85 540 km, šią ridą rodo transporto priemonės odometras ir kad tai yra originali, t. y. nepakeista, transporto priemonės rida.

11.       Ieškovės į bylą pateiktoje oficialaus Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. Nr. HOMOR-0024 išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Daimler AG ir dirbtuvių patikros duomenimis, automobilio Mercedes-Benz Atego 815, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniai valdymo blokai, kurie atsako už automobilio ridos duomenis yra iš skirtingų automobilių arba perprogramuoti, todėl tikslių duomenų apie esamą automobilio ridą nustatyti nėra galimybių. Taigi ieškovė pagrindė, jog nėra galimybės nustatyti esamos (realios, originalios) ginčo transporto priemonės ridos, todėl sutiko, kad tai laikytina paslėptu automobilio trūkumu, kuris nebuvo atskleistas ieškovei, kuriai šis kriterijus, be kita ko, buvo reikšmingas priimant sprendimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovė nepaneigė, kad įsigyjant automobilį ir jį parduodant ieškovei, ieškovei buvo atskleista ir žinoma, kad transporto priemonės pardavėjas nesuteikė atsakovei jokios garantijos dėl matomų ir nematomų trūkumų ir ypač susijusiems su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi, todėl atsakovės argumentus, kad galimas ridos koregavimo faktas jai apskritai nebuvo (negalėjo) žinomas, atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių oficialaus Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. N.HOMOR-0024 išvadą, neįrodinėjo, kad prieš sudarant sutartį išviešino ieškovei atsakovės prisiimtą riziką dėl transporto priemonės ridos tikrumo (netikrumo), kad dėl šios aplinkybės siūlė ieškovei pasitikrinti iki sutarties sudarymo, taip pat kad šis trūkumas gali būti pašalintas ir gali būti pašalintas už proporcingą pinigų sumą per protingą laiką.

12.       Atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduotos naudotos transporto priemonės kokybę (kad trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus). Teismas sprendė, kad nupirkto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovei atsisakyti sutarties ir taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pirkėjo teisių gynimo būdą. Ši ieškovės prašoma taikyti griežčiausia priemonė negali būti laikoma neproporcinga, nes ieškovė įsigyta transporto priemone negali naudotis, neįsigijo jos tikslu laikyti nenaudojamą.

13.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašymą priteisti nuostolius motyvavo tuo, kad dėl negalėjimo naudotis ginčo transporto priemone, ji buvo priversta paslaugas (statybinės technikos ir medžiagų pervežimo) pirkti iš trečiosios šalies UAB „Firtra“. Pažymėjo, kad nurodytų sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai teismui nepateikti, nors šalims nekartą buvo sudarytos galimybės teikti papildomus įrodymus.

14.       Bylos duomenimis nustatė, kad ieškovės automobilių parką sudaro apie 20 transporto priemonių, tarp kurių yra ir keli ginčo transporto priemonės kategorijos (N2) automobiliai. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad ši ginčo transporto priemonė buvo įsigyta iš karto po to, kai apie jos pardavimą buvo paskelbta, kad ieškovė ieško tokių transporto priemonių su maža rida, kad galėtų papildyti savo automobilių parką. Į bylą nepateikti įrodymai, kad minėtą transporto priemonę ieškovė įsigijo turėdama konkrečius prisiimtus įsipareigojimus laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., taip pat duomenys, kad būtent tuo laikotarpiu ieškovė neturėjo galimybės naudoti savo turimų transporto priemonių. Atsakovės pateikti duomenys, kurių ieškovė neginčijo, patvirtina, kad UAB „Firtra“ neturi ginčo transporto priemonės kategorijos (N2) automobilio.  Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už transporto paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, negali būti vertinamos kaip tiesiogiai nulemtos būtent to, kad atsakovė pardavė ieškovei nekokybišką transporto priemonę. Kadangi 1597,20 Eur išlaidos už transporto paslaugas ginčo atveju nelaikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais, reikalavimas priteisti šias išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliantė atsakovė UAB „Janmetus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas taikė restituciją, įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą kainą ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.                      Nurodė, jog teismas nukrypo tiek nuo bendrosios, tiek nuo pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose taikomos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, todėl priėjo prie neteisingos išvados, jog atsakovė tinkamai neatskleidė transporto priemonės trūkumų ir ieškovei tokie trūkumai negalėjo būti žinomi. Negana to, teismas, nukrypdamas nuo įrodinėjimo taisyklių, šios kategorijos bylose, pirkėjui tenkančią įrodinėjimo naštą perkėlė ant pardavėjo, įpareigodamas būtent atsakovę pateikti įrodymus apie transporto priemonės trūkumų mastą ir įtaką transporto priemonės naudojimui pagal paskirtį. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.327 str. 1 d. bei CPK 178 str., būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti, jog prekė yra su trūkumais, kurių pardavėjas tinkamai neatskleidė. Būtent ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti ne tik trūkumų faktą, bet ir tai, kad tokie trūkumai nebuvo atskleisti, nebuvo akivaizdūs ir nebuvo ieškovei žinomi prieš sudarant sutartį. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir tokių aplinkybių byloje neįrodė.

16.2.                      Priešingai, į bylą buvo pateikta visa eilė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai buvo akivaizdūs, ieškovui buvo tinkamai atskleisti ir žinomi: 1) šalių sudarytame Akte, kuris yra sudedamoji Sutarties dalis ir kurį ieškovė pasirašė, nurodoma, jog „Pirkėjas susipažino su smulkiais defektais“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atskleidė informaciją, jog transporto priemonė turi trūkumų ir ieškovė su tokia informacija susipažino, o prekė, net ir būdama su trūkumais jai buvo priimtina įsigyti; 2) ieškovė transporto priemonės apžiūrai pasitelkė du atstovus, kurie apžiūrą vykdė du kartus, dviem skirtingomis dienomis. Šių aplinkybių ieškovė teismo posėdžių metu neginčijo ir jas patvirtino. Byloje buvo nustatyta ir kita reikšminga aplinkybė, jog ieškovė savo verslo veikloje naudojo tos pačios markės ir modelio krovininius automobilius, kaip ir transporto priemonė, todėl jai buvo gerai žinomi transporto priemonei keliami techniniai reikalavimai (N2 kategorijos sunkiasvorių transporto priemonių techninę apžiūrą privaloma atlikti kas 1 (vienerius) metus). Tokie Transporto priemonės trūkumai, kaip spynelės neveikimas, pažeistas veidrodis, tachografo patikros nebuvimas, kabinos ir kėbulo išorės būklė, priekinio ir galinio stabilizatorių sudilimas, ratų būklė, žibintų šviesų netinkamas sureguliavimas buvo akivaizdūs ir juos buvo galima pastebėti, vizualiai apžiūrint transporto priemonę; 3) Transporto priemonės defektai, kuriuos kaip esminius įvardina ieškovė, jai, neva, paaiškėjo vos per vieną dieną po Transporto priemonės įsigijimo, nenaudojant jokių specifinių ekspertinių žinių, bandymų ar technologijos, neardant Transporto priemonės, jos netikrinant specifiniais įrankiais, o tik nuvykus į techninės priežiūros centrą ir Transporto priemonę apžiūrėjus. Tai reiškia, kad defektai nebuvo paslėpti, juos buvo galima nustatyti apžiūrint Transporto priemonę. Pažymėjo, kad šios patikros metu transporto priemonė nėra ardoma, nėra atliekama eilė bandymų, todėl visiškai akivaizdu, jog vien apžiūros metu tą pačią dieną nustatyti defektai galėjo ir turėjo būti vizualiai matomi ir pačiai ieškovei, o ieškovė neįrodė, jog transporto priemonė turėjo paslėptų defektų; 4) atsakovė į bylą pateikė transporto priemonės skelbimo nuotraukas iš kurių akivaizdžiai matoma dalis Apžiūros akte fiksuotų defektų, pvz. ratai, veidrodėliai, kėbulo dalys, tachografas, žibintai; 5) posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad visi Apžiūros akte fiksuoti defektai buvo matomi vizualiai apžiūrint ir ieškovei išmėginant transporto priemonę.

16.3.                      Teismas nepagrįstai transporto priemonės trūkumus pripažino dideliais ir esminiais. Visų pirma, šalys transporto priemonės defektus aptarė tarpusavio susitarime (Akte), todėl teismas turėjo vertinti šalių sudaryto susitarimo sąlygas ir pagal jas spręsti ar po Sutarties sudarymo išaiškėję defektai buvo tie, kuriuos šalys aptarė savo susitarime. Ginčo atveju šalys buvo susitarusios dėl transporto priemonės, turinčios defektų, pardavimo, todėl transporto priemonės kokybė ir atitiktis pirkėjo lūkesčiams turi būti vertinama ne pagal Apžiūros aktą, o pagal šalių susitarimą ir jo turinį. Būtent Akte šalys nurodė, jog pirkėjas susipažino su „smulkiais defektais“. 

16.4.                      Transporto priemonės sutartį ieškovė sudarė kaip verslininkė, valdanti didelį transporto priemonių autoparką, puikiai suvokianti automobilių technines savybes ir rinką. Šalys Sutartį sudarė ir Aktą pasirašė po detalios transporto priemonės apžiūros, t. y. dviem ieškovės atstovams du kartus, skirtingomis dienomis atlikus transporto priemonės apžiūrą, išbandžius transporto priemonę. Todėl neabejotinai transporto priemonės defektai šalių buvo įvertinti, pripažinti smulkiais ir būtent tokia sąvoka įvardinti Sutartyje. Apžiūros akte nurodyti dideli trūkumai gali būti pripažįstami dideliais tik dalyvavimo eisme požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jie yra brangiai ar sunkiai pašalinami. Todėl šalių, nesančių techninės apžiūros specialistais, tokie trūkumai buvo vertinami pagal subjektyvias savybes (gebėjimą juos pašalinti ir tokio remonto kainą) kaip patenkantys į „smulkių defektų“ apibrėžimą ir būtent taip nurodyti Akte. Ieškovė byloje neįrodė ir net neįrodinėjo, kad transporto priemonės defektai sunkiai pašalinami, remonto paslaugos sudaro ženklią transporto priemonės kainos dalį ir pan. Visiškai priešingai, ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė, o pačią transporto priemonę naudojo eisme, t. y. vyko į techninės apžiūros vietą, autoservisą, eksploatavo transporto priemonę eisme.

16.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė profesionaliai verčiasi transporto priemonių pardavimo veikla. Atsakovės pagrindinė veikla yra krovinių pervežimo paslaugų teikimas, o ne naudotų transporto priemonių pardavimas. Todėl atsakovė nėra ginčo srityje veikiantis verslininkas profesionalas.

16.6.                      Šalių Sutarties sąlygos ir naudoti terminai defektams Sutartyje bei Akte apibrėžti, šalims neturint techninės priežiūros specialistų kompetencijos, neduodant nuorodos į specialų teisės aktą – įsakymą, negali būti vertinami išimtinai tik pagal Apžiūros akte pateiktą defektų klasifikaciją.

16.7.                      Nesutiko, kad šalių sudarytoje ginčo transporto priemonės Sutartyje nėra privalomų pagal įstatymą pardavėjo pirkėjui deklaruotų ridos duomenų bei, kad Sutartis neatitinka imperatyvaus reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad Aktu šalys įformino transporto priemonės perdavimą, todėl Aktas yra neatskiriama Sutarties dalis – priedas. Į jį buvo įtraukti ir nurodyti odometro duomenys – rida. Taigi Sutartis kaip vientisas dokumentas tenkino imperatyvius reikalavimus ir šalys ridos duomenis sutartyje buvo aptarę. Klaidinga teismo išvada, jog sudarant Hamburge transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei buvo suteikta išsamaus pobūdžio informacija apie galimus transporto priemonės trūkumus už kuriuos pardavėjas neatsako ir negarantuoja, o atsakovė, savo laisva valia tokią galimą trūkumų riziką prisiėmė. Iš byloje esančios sutarties bei jos vertimo matyti, jog sutartyje nebuvo nurodyta, jog odometro duomenys yra netikri ar keisti. Taip pat nebuvo pateikta ir fiksuota informacijos, jog būtų keistos ar remontuotos ridą rodančios transporto priemonės detalės. Todėl, visiškai priešingai, nei nurodyta sprendime, į tokią sudarytą sutartį nebuvo įtraukta jokios informacijos, kurios atsakovė nebūtų atskleidusi ieškovei. Negana to, minėta Hamburge pasirašyta sutartis yra standartinės Vokietijos Respublikoje taikomos formos. Atsakovė pateikė visą transporto priemonės pardavimo dienai jos turimą ir valdomą informaciją apie transporto priemonę, defektus šalys aptarė ir atliko įrašą Akte. Atsakovė taip pat pasirinko transporto priemonę, nes ji buvo eksploatuojama tik bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl pardavėjas garantavo, jog ridos duomenys yra tikri, o rida, lyginant ją su kitomis analogiškos gamybos metų transporto priemonėmis, yra maža, nes transporto priemonė išimtinai naudota tik bendrovės gamyklinės teritorijos ribose. Transporto priemonė, iki ją nuperkant atsakovei, turėjo tik vieną savininką – minėtą bendrovę, kas matyti iš byloje pateiktų duomenų. Atsakovės žiniomis, transporto priemonės techninis aptarnavimas buvo atliekamas MERCEDES BENZ autorizuotame servise, o duomenys suvedami į sistemą ir įrašomi į serviso knygelę (serviso knygelė perduota ieškovei). Atkreipė dėmesį, kad teismas ne kartą ragino ieškovę pateikti teismui serviso knygelę apžiūrai, tačiau ieškovė to nedarė. Prieš įsigydama transporto priemonę atsakovė patikrino, jos dokumentus, gavo ir patikrino transporto priemonės techninės apžiūros duomenis. Taip pat patikrino ir informaciją apie transporto priemonę duomenų bazėje CARVERTICAL17. Nei techninės apžiūros dokumentuose, nei minėtoje duomenų bazėje jokių įrašų apie ridos duomenų klaidingumą, neatitikimą, nebuvo.

16.8.                      Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. Nr. HOMOR-0024 išvada vertintina kritiškai, nes: 1) iš išvados nėra aišku, kokiais konkrečiai duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad transporto priemonės blokai yra pakeisti arba perprogramuoti, kokius metodus ir būdus tokiai išvadai padaryti taikė specialistas; 2) išvadą pateikęs asmuo transporto priemonės neapžiūrėjo, o išvadą padarė tik remdamasis neaiškaus turinio ir prie išvados nepridėtais duomenimis, kurie nebuvo tirti civilinėje byloje ir kuriuos nustatant atsakovei nebuvo sudaryta teisė dalyvauti, dėl jų pasisakyti; 3) atliekant tokį tyrimą ir parengiant išvadą atsakovei nebuvo sudarytos galimybės pateikti turimus dokumentus ir informaciją, todėl išvada yra grįsta tik ieškovės selektyviai atrinktais ir specialistui pateiktais dokumentais; 4) nei ieškovė, nei specialistas nepagrindė ir nedetalizavo išvados nurodydami, kiek blokų iš viso yra tokios markės ir modelio transporto priemonėje, kiek blokų yra atsakingi už ridos duomenis, kiek konkrečiai blokų yra perprogramuoti ir/arba pakeisti; 5) blokai, kaip ir kitos transporto priemonių dalys, gali būti taisomi, keičiami naujais ar naudotais, tačiau tinkamais funkcionuoti blokais, ir toks imperatyvus draudimas nėra numatytas jokiame teisės akte; 6) išvadoje nėra nurodyta konkrečiai ar valdymo blokai yra perprogramuoti, ar pakeisti, kada tai atlikta, kada gali būti atliekami valdymo blokų programavimo/pakeitimo darbai. Ieškovės pateiktos išvados nepatvirtino nei vienas kitas byloje esantis įrodymas, o teismui pasiūlius ieškovei spręsti dėl prašymo skirti ekspertizę pateikimo, tokios galimybės ieškovė atsisakė. Tuo tarpu atsakovės pozicija apie tai, kad transporto priemonės rida gali būti nustatyta ir yra tikra, patvirtino rašytiniai įrodymai, t. y. CARVERTICAL išrašas, techninės apžiūros duomenys. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad pagal 2021 m. birželio 23 d. atliktos techninės apžiūros duomenis transporto priemonės rida buvo – 80 027 km. Tad, nuoseklu ir logiška, kad per kiek daugiau nei metus transporto priemonė pravažiavo 5 500 km, ypač, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jos eksploatavimo ypatumus. Tuo tarpu apie ridos klastojimą byloje jokių įrodymų apskritai pateikta nebuvo.

16.9.                      Teismas nepagrįstai taikė patį griežčiausią pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. restituciją. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad ieškovė įrodė, jog transporto priemonės defektai nebuvo aptarti ir nebuvo vizualiai matomi, nėra pagrindo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytus padarinius. Ieškovė byloje neįrodė, kad defektai yra esminiai. Visi byloje nustatyti atsiradę defektai neatėmė galimybės transporto priemonės naudoti pagal paskirtį. Byloje ieškovė neginčijo faktinių aplinkybių ir patvirtino, kad įsigijusi transporto priemonę ją naudojo pagal paskirtį, t. y. nuvyko su ja apie 50 km. Taigi transporto priemonė galėjo būti naudojama pagal paskirtį. Ieškovės atstovas, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad trūkumų šalinimas nereikalautų didelių išlaidų, tačiau mano, kad yra sumokėjęs pernelyg didelę sutarties kainą. Pažymėjo, kad yra reali galimybė normaliomis laiko ir ekonominėmis sąnaudomis pašalinti nustatytus trūkumus, gauti techninės apžiūros teigiamą rezultatą ir pradėti eksploatuoti transporto priemonę eisme. Tokių aplinkybių neginčijo ir ieškovės atstovas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad trūkumai, vertinant juos pinigine išraiška nėra dideli. Ieškovė į bylą nepateikė ir įrodymų, kad transporto priemonės defektai, numatyti Apžiūros akte, būtų nepašalinami ar tam būtų reikalingos neproporcingai didelės išlaidos. Pati ieškovė nelaikė galimybės nustatyti ridos nebuvimą esminiu defektu ir net nurodė, jog toks defektas lėmė tik nuomonę, jog ieškovė yra permokėjusi už transporto priemonę. Tokios aplinkybės tvirtina, kad pati ieškovė pripažino, jog jos teisės būtų pakankamai apgintos tik sumažinus sutarties kainą, jeigu ir būtų konstatuota, kad transporto priemonės rida yra didesnė nei fiksuota odometro duomenyse. Todėl teismo sprendime nurodyti defektai nėra nei esminiai, nei neįmanomi pašalinti, jų pašalinimui nėra reikalingos didelės laiko ir ekonominės sąnaudos, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 str. 1 d. 3 p., kai pirkėjo teisės galėjo būti apgintos kitu įstatyme numatytu, labiau proporcingu būdu, t. y sumažinant sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą.   

17.       Ieškovė UAB „Stropus“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

18.1.                      Pažymėjo, kad naudotų automobilių prekyba yra atsakovės verslas, o šios veiklos gaunamas pelnas yra viena iš atsakovės pagrindinių vykdomų veiklų. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė yra naudotų transporto priemonių (technikos) profesionali pardavėja.

18.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad po transporto priemonės įsigijimo, tą pačią dieną (11.03 val.) ieškovės atstovas nuvyko į techninės apžiūros centrą Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, kur buvo nustatyta, kad transporto priemonė turi 7 didelius trūkumus (DT) ir 2 nedidelius trūkumus (NT) bei pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, kad transporto priemonė dėl savo techninės būklės negali dalyvauti eisme, bei ieškovė negavo iš sutarties to, ko iš esmės tikėjosi ir kas buvo garantuota atsakovės sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį.

18.3.                      Teismas tinkamai konstatavo, kad eksploatuoti tokią transporto priemonę buvo draudžiama pagal įstatymą, o atsakovė nepaneigė ieškovės įrodinėtos aplinkybės, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė įsigyja transporto priemonę naudoti ją pagal jos pagrindinę ir įprastinę paskirtį – viešajame eisme (CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalys). Atsakovė priešingų įrodymų, t. y. įrodymų, patvirtinančių kitokią, tinkamą eksploatuoti transporto priemonės būklę, nepateikė.

18.4.                      Atsakovė tiek pateiktame skelbime apie parduodamą ginčo transporto priemonę, tiek jos apžiūros metu ne kartą akcentavo, kad automobilis labai gero stovio, ypač akcentavo, kad transporto priemonės rida yra labai maža, todėl ir atitinkamai ginčo transporto priemonės pardavimo kaina yra didesnė, nei analogiškų parduodamų transporto priemonių su didelę rida. Atsakovė neatskleidė visų transporto priemonės trūkumų, neatskleidė informacijos, jog transporto priemonės rida yra suklastota, pakeičiant už ridą atsakingus blokus, apie kuriuos žinodama ieškovė nebūtų pirkusi transporto priemonės.

18.5.                      Ginčo transporto priemonės trūkumai nurodyti transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nustatyti techniniai transporto priemonės trūkumai didžiąja apimtimi yra pripažinti dideliais trūkumais, dėl kurių transporto priemonei yra draudžiama apskritai dalyvauti eisme, t.y. naudoti/eksploatuoti transporto priemonę dar iki jos pardavimo ir perdavimo atsakovei momento, bei transporto priemonės rida neatitiko pardavėjo garantijos ir atitinkamai pirkimo-pardavimo sutarties sąlygai, t. y. remiantis UAB „Skuba“ kompiuterinės patikros duomenimis ir oficialaus Mercedes Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. N.HOMOR-0024 pateikta išvada, kad automobilio Mercedes-Benz Atego 815, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniai valdymo blokai, kurie atsako už automobilio ridos duomenis yra iš skirtingų automobilių arba perprogramuoti, todėl tikslių duomenų apie esamą automobilio ridą nustatyti nėra galimybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai darė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju pagrindė, jog nėra galimybės nustatyti esamos (realios, originalios) ginčo transporto priemonės ridos, bei konstatavo, kad tai laikytina paslėptu automobilio trūkumu, kuris nebuvo atskleistas ieškovei, kuriai šis kriterijus buvo reikšmingas priimant sprendimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

18.6.                      Ieškovė nesiverčia automobilių prekyba, neteikia autoserviso ar kitų automobilio remonto paslaugų, o atlieka nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimo darbus, todėl savo veikloje naudoja ne tik transporto priemones, tačiau ir kitą reikiamą įrangą paslaugoms atlikti. Tai, kad naudoja MERCEDES BENZ markės automobilius savo veikloje, jokiu būdu negali būti laikoma, kad ieškovė turėjo kažkokių specialių žinių ar patirties, kuri leistų nustatyti įsigijamos transporto priemonės būklę.

18.7.                      Atkreipė dėmesį, kad atsakovė viso teisminio proceso metu neginčijo nei vieno ieškovės pateikto rašytinio įrodymo, kuriais ji grindė savo reikalavimą, neginčijo privalomos techninės apžiūros ataskaitos, bendrovių UAB „Skuba“, UAB „Veho Lietuva“ išvados, o tik teismui išnagrinėjus bylą siekia kelti visiškai nepagrįstas abejones.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

20.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo, t. y. kuria ieškovė UAB „Stropus“ įpareigota grąžinti atsakovės UAB „Janmetus“ nuosavybėn transporto priemonę Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę UAB „Janmetus“ įpareigojo grąžinti ieškovei UAB „Stropus“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautus 10 406,00 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

21.       Atsakovė UAB „Janmetus“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Skuba“ preliminarią sąmatą. Nurodė, kad šio šio įrodymo pateikimo būtinumas iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad dokumento pateikimas į bylą sąlygotas tuo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai įvertino galimus ieškovės teisių gynimo būdus, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei. Nurodė, kad prašoma priimti preliminari sąmata patvirtina, kad visų Apžiūros akte nurodytų trūkumų (įskaitant ir padangas, nors tas trūkumas perdavimo metu buvo labiausiai akivaizdus) pašalinimo vertė sudaro vos 1093,56 Eur plius PVM.

22.       Taip pat apeliantė nurodo, jog po apeliacinio skundo pateikimo gavo naujus įrodymus, kurie reikšmingi tinkamam ir teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir kurių nebuvo galima pateikti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašo prijungti prie bylos išvadą apie ginčo transporto priemonės būklę su vertimu.

23.       Apeliantė teigia, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ji verslo reikalais lankėsi Vokietijoje, kur bendravo su buvusiu ginčo transporto priemonės savininku, bendrove Bilfinger arnholdt GmbH. Pastarasis perdavė atsakovei dokumentą, kuriame buvo įvertinta transporto priemonės techninė būklė 2022 m. gegužės 20 d. (t. y. netrukus prieš tai, kai atsakovė įsigijo transporto priemonę Vokietijoje). Pagal Vokietijoje galiojančią tvarką, toks vertinimas (ekspertizė) atliekamas prieš techninės apžiūros atlikimą, kuri buvo planuojama 2022 m. birželio mėnesį. Teikiamas įrodymas pagrindžia tokias nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) transporto priemonei techninė apžiūra galėjo būti atlikta, t. y. iš esmės ji galėjo būti tinkama dalyvavimui eisme, atlikus tam tikrus smulkius remonto darbus. Teikiamoje išvadoje nurodyti defektai atitiko Lietuvoje UAB „Tuvlita“ nustatytus defektus, dėl ko išvadai kad Transporto priemonė apskritai netinkama naudoti pagal paskirtį, nėra jokio pagrindo; 2) transporto priemonės defektai buvo vizualiai matomi, todėl galėjo būti lengvai išoriškai pastebimi Ieškovo, kuris vykdo su krovininiu transportu susijusią veiklą ir net savo veikloje eksploatuoja analogiškas transporto priemones; 3) transporto priemonės rida nebuvo koreguojama, teikiamoje išvadoje nurodyta rida 83 732 km, artima ridai, nurodytai Transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte (85 527 km). Apeliantės teigimu šios aplinkybės iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuojant atsakovės kaip pardavėjos netinkamą pareigų vykdymą ir tenkinant ieškovės reikalavimą dėl už transporto priemonę sumokėtos kainos grąžinimo. Nurodytu atveju atsakovės į bylą teikiamas dokumentas negalėjo buvo pateiktas anksčiau, kadangi atsakovė jo nebuvo gavusi ir net nežinojo apie jo buvimą, šis dokumentas atsakovei buvo perduotas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir sprendimo priėmimo. Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, yra pagrindas prijungti šį teikiamą įrodymą prie bylos ir vertinti jį kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

24.       Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

25.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, leidžiančių spręsti, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Kaip matyti iš pateikto naujo įrodymo – išvada apie transporto priemonės būklę yra datuota 2022 m. gegužės 20 d. Todėl konstatuotina, jog atsakovė turėjo objektyvią galimybę naujai teikiamą įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Prie apeliacinio skundo apeliantė pridėjo ir prašo prijungti 2023 m. rugpjūčio 3 d. preliminarią sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl naujų įrodymų gavimas ir teikimas į bylą jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, siekiant atsikirsti ar paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra nesuderinamas su apeliacinio proceso tikslais ir principais bei šalies sąžiningu procesiniu elgesiu byloje. Kolegija atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas ne kartą buvo pasiūlęs ir šalims sudaręs papildomas procesines galimybes skirtingose proceso stadijose pateikti į bylą papildomus įrodymus, įskaitant teisę prašyti skirti ekspertizę; po įrodymų tyrimo išaiškino, kad tai yra paskutinė galimybė pareikšti prašymus, įskaitant teismo ekspertizės skyrimą, pateikti įrodymus, bei padarė pertrauką tikslu apsvarstyti tokią galimybę, tačiau šalys (ta tarpe ir apeliantė) šia teismo sudaryta galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

26.       Be to, kolegija nurodo, jog vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pažymėtina, kad apeliantė naujai teikiamu įrodymu – išvada apie ginčo transporto priemonės būklę, siekia papildyti apeliacinio skundo argumentus, kuomet pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti ar papildyti skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis).  Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo galimybę savo poziciją išdėstyti teikdamas apeliacinį skundą, bei neįrodė ir nepagrindė, jog įrodymo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui bei teikdama apeliacinį skundą dėl ginčijamo sprendimo, apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų

27.       Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2022-08-31-01 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovė pardavė 2005 m. transporto priemonę Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), TP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė) ieškovei, o ieškovė minėtą transporto priemonę įsigijo nuosavybėn ir sumokėjo atsakovei 10 406 Eur (su PVM). Bylos duomenimis, ieškovė tą pačią dieną po sutarties sudarymo nuvyko į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Vilniaus techninės apžiūros centrą. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų 2022 m. rugpjūčio 31 d. 11.03 val. ataskaitoje Nr. 001-2247789 konstatuoti transporto priemonės techninės būklės trūkumai ir jų pavojingumo lygis: 1) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamas šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų (DT, t. y. didelis trūkumas); 2) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Atitiktis reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (priekinė akis) (DT); 3. Ratai ir padangos. Padangos dydis (metmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų (DT); 4) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (priekinio ir galinio stabilizatoriaus laisvumas) (DT); 5) Kabina ir kėbulas. Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus (galinė apsauga) (DT); 6) Tachografas. Plombos yra pažeistos arba jų nėra (DT); 7) Tachografas. Nėra kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, duomenys joje neįskaitomi arba pasibaigęs tachografo patikros galiojimo laikas (DT); 8) Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai. Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinusi paslanki jungtis (NT, t. y. nedidelis trūkumas); 9) Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas. Neveikia vienas apsaugos nuo vagystės įtaisų ir neužtikrinama tinkama apsauga nuo neteisėto transporto priemonės pasinaudojimo (NT). Apžiūros ataskaitoje pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ieškovė nuvyko į autorizuotą Mercedes-Benz atstovybę UAB „Veho Lietuva“, kuri 2023 m. sausio 23 d. rašte Nr. HOMOR-0024 nurodė, kad nėra galimybės nustatyti transporto priemonės ridos tikslių duomenų, nes elektroniniai valdymo blokai, kurie atsako už automobilio ridos duomenis yra iš skirtingų automobilių arba perprogramuoti. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų susirašinėjimų el. paštu nustatyta, kad ieškovė kreipsėsi į atsakovę su pretenziją dėl įsigyto techniškai netvarkingo automobilio grąžinimo. Atsakovė nesutiko su pretenzija ir nurodė, kad nemato jokių pagrindų sutarties nutraukimui ir transporto priemonės grąžinimui. Atižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti sutartį, taikyti abipusę restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 10 406 Eur transporto priemonės kainą, o ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, bei atlyginti patirtus nuostolius.

28.       Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2022-08-31-01, sudarytą tarp UAB „Stropus“ ir UAB „Janmetus“ dėl transporto priemonės Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo; taikė restituciją – įpareigojo ieškovę UAB „Stropus“ grąžinti atsakovės UAB „Janmetus“ nuosavybėn transporto priemonę Mercedes–Benz Atego 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę UAB „Janmetus“ įpareigojo grąžinti ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautus 10 406,00 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

29.       Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas taikė restituciją ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą kainą, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

30.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo tiek nuo bendrosios, tiek nuo pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose taikomos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, todėl priėjo prie neteisingos išvados, jog atsakovė tinkamai neatskleidė transporto priemonės trūkumų ir ieškovei tokie trūkumai negalėjo būti žinomi. Negana to, teismas, nukrypdamas nuo įrodinėjimo taisyklių, šios kategorijos bylose, pirkėjui tenkančią įrodinėjimo naštą perkėlė ant pardavėjo, įpareigodamas būtent atsakovę pateikti įrodymus apie transporto priemonės trūkumų mastą ir įtaką transporto priemonės naudojimui pagal paskirtį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti, jog prekė yra su trūkumais, kurių pardavėjas tinkamai neatskleidė. Pažymėjo, kad į bylą buvo pateikta visa eilė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai buvo akivaizdūs, ieškovei buvo tinkamai atskleisti ir žinomi. Teisėjų kolegija su nurodytais skundo argumentais nesutinka.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

32.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas civilinio proceso kodekse. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

33.       Aiškindamas bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

34.       Teisėjų kolegija atsižveldama į aukščiau nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su bendrosiomis ir pirkimo-pardavimo sutarčių teisiniuose santykiuose taikomu įrodinėjimo naštos paskirstymu, pažymi, kad šiuo atveju būtent atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovei arba, kad ieškovei buvo žinoma apie parduodamos transporto priemonės trūkumus. Tuo tarpu ieškovė, kaip pirkėja, privalo įrodyti, kad įsigytas automobilis turi esminių trūkumų, dėl kurių automobilis neeksploatuotinas.

35.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tą pačią dieną po sutarties sudarymo nuvyko į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ Vilniaus techninės apžiūros centrą. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų 2022 m. rugpjūčio 31 d. 11.03 val. ataskaitoje Nr. 001-2247789 konstatuoti transporto priemonės techninės būklės trūkumai ir jų pavojingumo lygis: 1) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamas šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų (DT, t. y. didelis trūkumas); 2) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Atitiktis reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (priekinė akis) (DT); 3. Ratai ir padangos. Padangos dydis (metmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų (DT); 4) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (priekinio ir galinio stabilizatoriaus laisvumas) (DT); 5) Kabina ir kėbulas. Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus (galinė apsauga) (DT); 6) Tachografas. Plombos yra pažeistos arba jų nėra (DT); 7) Tachografas. Nėra kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, duomenys joje neįskaitomi arba pasibaigęs tachografo patikros galiojimo laikas (DT); 8) Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai. Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinusi paslanki jungtis (NT, t. y. nedidelis trūkumas); 9) Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas. Neveikia vienas apsaugos nuo vagystės įtaisų ir neužtikrinama tinkama apsauga nuo neteisėto transporto priemonės pasinaudojimo (NT). Apžiūros ataskaitoje pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Taigi, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros centras nustatė, kad transporto priemonės pardavimo dieną transporto priemonė turėjo 7 didelius trūkumus (DT) ir 2 nedidelius trūkumus (NT) bei, kad transporto priemonė ją parduodant neatitiko techninių reikalavimų. Pažymėtina, kad ši byloje pateikta Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita nėra ginčijama, todėl neabejotinai patvirtina, kad ieškovės įsigyta ginčo transporto priemonė jau jos įsigijimo dieną neatitiko jai keliamų techninių reikalavimų ir naudoti transporto priemonės pagal jos tiesioginę paskirtį nebuvo galima/draudžiama (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Kelių eismo taisyklių 15 punktas). Taigi, ieškovė, kaip pirkėja, įrodė, kad transporto priemonė turi esminių trūkumų, dėl kurių ginčo automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros centro apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų trūkumų negalima priskirti prie didelių trūkumų, atsakovės vertinimu, ataskaitoje nurodyti trūkumai atitinka 2022 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės priėmimo–perdavimo akte nurodytus „smulkius defektus“. Pažymėjo, kad šalys transporto priemonės defektus aptarė tarpusavio susitarime, todėl teismas turėjo vertinti šalių sudaryto susitarimo sąlygas ir pagal jas spręsti ar po Sutarties sudarymo išaiškėję defektai buvo tie, kuriuos šalys aptarė savo susitarime. Nurodė, kas ginčo atveju šalys buvo susitarusios dėl transporto priemonės, turinčios defektų, pardavimo, todėl transporto priemonės kokybė ir atitiktis pirkėjo lūkesčiams turi būti vertinama ne pagal Apžiūros aktą, o pagal šalių susitarimą ir jo turinį, kuriame nurodyta, kad pirkėjas susipažino su „smulkiais defektais“. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

37.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų trūkumų negalima priskirti priėmimo-perdavimo akte nurodytiems „smulkiems defektams“, jau vien dėlto, kad eksploatuoti tokią transporto priemonę buvo draudžiama pagal įstatymą (ataskaitoje, įvertinus visus trūkumus specialistai padarė išvadą, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, vadinasi, jos negalima naudoti pagal paskirtį (ekspoatuoti viešajame eisme)). Atsakovė į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią transporto priemonės būklę, t. y., jog ji tinkama eksploatuoti, šiam klausimui išsiaiškinti taip pat neprašė skirti byloje teismo ekspertizės, nors tam (teikti į bylą savo pozicijas pagrindžiančius papildomus įrodymus, prašyti skirti teismo ekspertizę) pirmosios instancijos teismas suteikė visas galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė jokiais leistinais įrodinėjimo būdais neįrodė, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. šalių sudarytame transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte nurodyti „smulkūs defektai“ reiškia, jog ieškovė (pirkėja) buvo supažindinta su tokia transporto priemonės būkle, kuriai draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Priešingai, ieškovė paaiškino, jog siekė įsigyjamą transporto priemonę naudoti pagal jos pagrindinę ir įprastinę paskirtį – viešajame eisme, šis ieškovės siekis neabejotinai buvo žinomas ir atsakovei.

38.       Apeliantė skunde taip pat teigia, kad visi Apžiūros akte fiksuoti defektai buvo matomi vizualiai apžiūrint ir ieškovei išmėginant transporto priemonę. Teisėjų kolegija apeliantei pritaria tik iš dalies.

39.       Pažymėtina, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti - t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad „pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. <...> Atsižvelgiant į tai, apdairus ir protingas žmogus taip pat turi pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

40.       Pritartina apeliantei, kad tam tikri ginčo transporto priemonės trūkumai (dėl veidrodžio, dėl apsaugos nuo vagystės įtaiso) galėjo būti nustatyti pačios ieškovės (jos atstovų atvykusių apžiūrėti transporto priemonės) dar prieš įsigyjant transporto priemonę, jos apžiūros metu. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame spredime, šių nedidelių trūkumų nustatymas, nenulėmė išvados, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, ir todėl negali būti naudojama pagal paskirtį. Sutiktina, kad ieškovė galėjo pastebėti ir skirtingas padangos ant ašių, taip pat, kad ieškovei turėjo būti žinomas tachografo patikros nebuvimas, kurie apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti kaip dideli trūkumai. Kita vertus, atsakovė nepaneigė, jog ieškovė ar jos atstovai apžiūrėdami transporto priemonę galėjo vizualiai pastebėti arba buvo atsakovės (pardavėjos) supažindinti su kitais apžiūros rezultatų ataskaitoje nustatytais dideliais trūkumais, kaip: 2) Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Atitiktis reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų (priekinė akis) (DT); 4) Pakaba. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai. Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (priekinio ir galinio stabilizatoriaus laisvumas) (DT); 5) Kabina ir kėbulas. Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus (galinė apsauga) (DT); 6) Tachografas Plombos yra pažeistos arba jų nėra (DT). 

41.       Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad transporto priemonės sutartį ieškovė sudarė kaip verslininkė, valdanti didelį transporto priemonių autoparką, puikiai suvokianti automobilių technines savybes ir rinką, todėl jai turėjo būti žinomi Apžiūros akte nurodyti trūkumai jau apžiūrėjus automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nesiverčia automobilių prekyba, neteikia autoserviso ar kitų automobilio remonto paslaugų, o vien tai, kad savo veikloje naudoja tokios pat markės automobilius, savaime nereiškia, kad ieškovė šioje srityje turi specialių žinių ar patirties, kuri leistų nustatyti įsigijamos transporto priemonės būklę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovė transporto priemonės pirkimo metu galėjo bent įtarti apie specialistų nustatytus didelius transporto priemonės trūkumus. Juo labiau, kai atsakovė tiek skelbime, tiek ieškovei apžiūrint transporto priemonę nurodė, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, su nedidele rida (85 540 km). Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tam tikrų trūkumų, nurodytų techninės apžiūros akte, nustatymas galimas tik pakėlus automobilį ant specialus keltuvo arba turint specialių žinių (pvz., apie žibintų fotometrines savybes, spalvą, ryškumą, jų ženklinimą).

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog atsakovė (pardavėja) neatskleidė ieškovei (pirkėjai) tikrosios transporto priemonės ridos, kas laikytina paslėptu automobilio trūkumu, kuris ieškovei buvo ypač reikšmingas priimant sprendimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

43.       Atsakovė nesutiko su teismo išvada, kad šalių sudarytoje ginčo transporto priemonės sutartyje nėra privalomų pagal įstatymą pardavėjo pirkėjui deklaruotų ridos duomenų bei, kad Sutartis neatitinka imperatyvaus reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad Aktu šalys įformino transporto priemonės perdavimą, todėl Aktas yra neatskiriama Sutarties dalis – priedas. Į jį buvo įtraukti ir nurodyti odometro duomenys – rida. Taigi Sutartis kaip vientisas dokumentas tenkino imperatyvius reikalavimus ir šalys ridos duomenis sutartyje buvo aptarę. Nurodė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog sudarant Hamburge transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei buvo suteikta išsamaus pobūdžio informacija apie galimus transporto priemonės trūkumus už kuriuos pardavėjas neatsako ir negarantuoja, o atsakovė, savo laisva valia tokią galimą trūkumų riziką prisiėmė. Iš byloje esančios sutarties bei jos vertimo matyti, jog sutartyje nebuvo nurodyta, jog odometro duomenys yra netikri ar keisti. Taip pat nebuvo pateikta ir fiksuota informacijos, jog būtų keistos ar remontuotos ridą rodančios transporto priemonės detalės. Todėl į sutartį nebuvo įtraukta jokios informacijos, kurios atsakovė nebūtų atskleidusi ieškovei. Atsakovė taip pat nurodo, kad Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. Nr. HOMOR-0024 išvada turi būti vertintinama kritiškai, nes iš išvados nėra aišku, kokiais konkrečiai duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, kad transporto priemonės blokai yra pakeisti arba perprogramuoti, kokius metodus ir būdus tokiai išvadai padaryti taikė specialistas; atliekant tyrimą ir parengiant išvadą atsakovei nebuvo sudarytos galimybės pateikti turimus dokumentus ir informaciją, todėl išvada yra grįsta tik ieškovės selektyviai atrinktais ir specialistui pateiktais dokumentais; nei ieškovė, nei specialistas nepagrindė ir nedetalizavo išvados nurodydami, kiek blokų iš viso yra tokios markės ir modelio transporto priemonėje, kiek blokų yra atsakingi už ridos duomenis, kiek konkrečiai blokų yra perprogramuoti ir/arba pakeisti; ir kt. Tuo tarpu atsakovės pozicija apie tai, kad transporto priemonės rida gali būti nustatyta ir yra tikra, patvirtino rašytiniai įrodymai, t. y. CARVERTICAL išrašas, techninės apžiūros duomenys.

44.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neatskleidė ieškovei duomenų aprie tikrąją transporto priemonės ridą. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytoje ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovė nenurodė ridos duomenų. Priešingai, nei nurodo apeliaciniame skunde atskovė, šie duomenys nenurodyti ir transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte. Pažymėtina, kad transporto priemonės ridos duomenų nebuvo nurodyta ir vokiškoje 2022 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu ginčo transporto priemonę įsigijo atsakovė. Minėtoje sutartyje taip pat pažymėta, kad transporto priemonei nesuteikiama jokia garantija matomiems ir nematomiems trūkumams, ypač susijusiems su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi, ankstesniais kelių eismo įvykiais ir galimais pažeidimais, atsiradusiais dėl ankstesnių eismo įvykių. Taigi sudarant ginčo transporto priemonės vokišką pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei buvo nurodyta informacija apie galimus transporto priemonės trūkumus, įskaitant ir „ypač susijusiems su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi“, už kuriuos pardavėjas neatsako ir negarantuoja, o atsakovė savo laisva valia tokią galimą trūkumų riziką prisiėmė. Nepaisant nurodytų aplinkybių, parduodant transporto priemonę atsakovė ieškovei deklaravo, kad transporto priemonės rida yra 85 540 km, šią ridą rodo transporto priemonės odometras ir kad tai yra originali, t. y. nepakeista, transporto priemonės rida. Pažymėtina, kad atsakovė šių, vokiškoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų aplinkybių, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė neatskleidė pirkėjai (ieškovei) visos jai žinomos informacijos apie transporto priemonės ridą.

45.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės byloje pateikta oficialaus Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. Nr. HOMOR-0024 išvada, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Daimler AG ir dirbtuvių patikros duomenimis, automobilio Mercedes-Benz Atego 815, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniai valdymo blokai, kurie atsako už automobilio ridos duomenis yra iš skirtingų automobilių arba perprogramuoti, todėl tikslių duomenų apie esamą automobilio ridą nustatyti nėra galimybių. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių oficialaus Mercedes-Benz atstovo UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. sausio 23 d. N.HOMOR-0024 išvadą, o apeliacinį skundą šioje dalyje grindžia išimtinai deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis.

46.       Atmestini apeliantės argumentai, kad transporto priemonės ridą patvirtina „carVertical“ išrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktame „carVertical“ išraše nėra jokios informacijos apie ginčo transporto priemonės ridą. Be to, „carVertical“ negali garantuoti pateiktų odometro rodmenų tikslumo ir išsamumo.

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – automobilio, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė (pardavėja) neįrodė, kad ji pardavė atsakovei tinkamos kokybės automobilį, ar kad atsakovė turėjo žinoti apie parduodamo daikto trūkumus.

48.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė patį griežčiausią pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. restituciją. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad ieškovė įrodė, jog transporto priemonės defektai nebuvo aptarti ir nebuvo vizualiai matomi, nėra pagrindo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytus padarinius. Pažymėjo, kad yra reali galimybė normaliomis laiko ir ekonominėmis sąnaudomis pašalinti nustatytus trūkumus, gauti techninės apžiūros teigiamą rezultatą ir pradėti eksploatuoti transporto priemonę eisme. Ieškovė į bylą nepateikė ir įrodymų, kad transporto priemonės defektai, numatyti Apžiūros akte, būtų nepašalinami ar tam būtų reikalingos neproporcingai didelės išlaidos. Pažymėjo, kad pirkėjo teisės galėjo būti apgintos kitu įstatyme numatytu, labiau proporcingu būdu, t. y. sumažinant sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

49.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovė savo, kaip pirkėjos teises, gina CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu būdu, t. y. prašydama taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovei sumokėtą kainą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ši ieškovės pasirinkta teisių gynimo priemonė (restitucija) yra pagrįsta bei proporcinga, kadangi ieškovė įsigyta transporto priemone negali naudotis, neįsigijo jos tikslu laikyti nenaudojamą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės teisės galėtų būti užtikrintos kitu būdu, t. y. sumažinant sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatitiktų ieškovės, kaip pirkėjos, interesų, kuri siekė įsigyti techniškai tvarkingą transporto priemonę, kurią būtų galima eksloatuoti ir naudoti savo veikloje. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomą teisių gynimo būdą – restituciją – ir iš atsakovės ieškovei priteisė sumokėtą automobilio kainą 10 600 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteisė ginčo transporto priemonę (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, tinkamai taikė civilinės ir civilinio proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

52.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas, apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

55.       Ieškovė UAB „Stropus“ nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur teisinių išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pateikė duomenis (PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas), pagrindžiančius, jog ieškovė realiai patyrė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio. Todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovės naudai priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stropus“ (j. a. k. 303259616) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ) „Janmetus“ (j. a. k. 226176210) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Margarita Stambrauskaitė     

 

                                                                                                                                            Eglė Surgailienė                    

                

                                                                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė