Civilinė byla Nr. e2-22376-925/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11938-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškinį atsakovui AB „Suskystintos dujos“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 15 742,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog 2012-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2017-11-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. B2-637-653/2017) buvo patvirtintas galutinis restruktūrizuojamo atsakovo kreditorių sąrašas, kuriuo buvo taip pat patvirtintas galutinis atsakovo, kaip antros eilės kreditoriaus, kreditorinio reikalavimo likutis – 53779,01 Eur. Tuo pačiu sprendimu patvirtintas ir atsakovo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas bei restruktūrizavimo byla baigta. Restruktūrizavimo planas buvo įgyvendintas 87,9 proc. Pagal restruktūrizavimo procedūras su ieškovu turėjo būti atsiskaityta iki 2018-12-31, tačiau visiškai kaip su antros eilės kreditoriumi atsiskaityta nebuvo. Atsakovas ieškovui liko skolingas 15 000,00 Eur. Be to, 2018-12-31 susitarimu Nr. 2 (toliau – ir susitarimas) atsakovas buvo įsipareigojęs apmokėti ieškovo patalpų, esančių Eglyno g. 22, Martinavos k., Karmėlavos sen., Kauno r. (toliau – ir patalpos), kuriomis naudojosi, išlaikymo išlaidas nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31. Tuo pagrindu 2019-11-25 atsakovui buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. VLPFK20190534 už žemės nuomos mokestį naudojantis minėtomis patalpomis, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019-12-10, tačiau atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 742,78 Eur. Todėl iš viso atsakovas skolingas ieškovui 15742,78 Eur.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad restruktūrizavimo procese buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 53779,01 Eur sumai, nors ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas pagal restruktūrizavimo planą visiškai neatsiskaitė ir liko skolingas 15000,00 Eur, tačiau byloje esantys įrodymai neatspindi, kokiu pagrindu atsakovas ieškivui buvo skolingas 53779,01 Eur, todėl nėra pagrindo spręsti apie 15000,00 Eur atsakovo skolą. Pažymėjo, jog pagal susitarimą atsakovas įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas, tačiau ieškovas nėra pateikės jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas patyrė kokių nors išlaidų dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo. Ieškovas gi prašo priteisti nuomos mokestį, susijusį ne su patalpomis, o su žemės sklypu. Todėl, atsakovo vertinimu, susitarimu sulygtas patalpų išlaikymas neapima ir žemės sklypo išlaikymo išlaidų. Nurodė, jog į išlaikymo išlaidas neįeina žemės nuomos mokestis, kadangi tai nėra eksploatacinės išlaidos. Nemokant žemės nuomos mokesčio, patalpų būklė niekaip nebūtų pabloginta. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 742,78 Eur skolos priteisimo taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai patyrė žemės nuomos mokesčio išladas.
Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovui jo prašymu Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-637-653/2017 dėl negrąžinto kreditorinio reikalavimo likučio – 15000,00 Eur. Anstolei Brigitai Palavinskienei vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/01780 minėto vykdomojo rašto pagrindu pradėjus priverstinį išieškojimą, 2020-08-04 15000,00 Eur suma buvo atsakovo sumokėta. Nurodė, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimas prilygsta ieškinio tenkinimui teismo sprendimu, todėl ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl 15000,00 Eur priteisimo, kai jau buvo pateikęs dėl minėtos sumos prašymą Vilniaus apygardos teismui išduoti vykdomąjį dokumentą, yra nesąžiningas. Ieškovas reikalavimo dėl 15000,00 Eur priteisimo negalėjo reikšti ir pasinaudojo teise kreiptis į teismą nepagrįstai, be pagrindo apsunkindamas įprastinį ne tik teismo, bet ir atsakovo darbą. Toks ieškovo elgesys atsakovui lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Reikalavimą dėl 742,78 Eur taip pat pareiškė nepateikdamas jokių tokį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Prašė ieškovui skirti 5000,00 Eur baudą, pusę baudos sumos paskiriant atsakovui ir iš ieškovo atsakovui priteisiti 677,60 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovui aplinkybės dėl kreditorinio reikalavimo buvo gerai žinomos ir jis jas nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau tuo pagrindu, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas nesigynė ir akivaizdžiai ginčijo tik skolos sumą. Pažymėjo, jog ieškinio pareiškimo metu 15000,00 Eur skola egzistavo, nes buvo išieškota iš atsakovo tik 2020-08-10. Antstolei tik išieškojus 15000,00 Eur skolą, ieškovas tuoj pat atsisakė šioje dalyje ieškinio. Nurodė, jog pareiškiant ieškinį ieškovui dar nebuvo aišku, ar jam bus išduotas vykdomasis raštas, nes vykdomojo rašto buvo prašoma restruktūrizavimo byloje dėl po restruktūrizavimo plano patvirtinimo likusios skolos dalies išieškojimo. Vykdomojo rašto išdavimas užtruko, t. y. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pateiktas 2020-05-29, tuo tarpu jis išduotas tik 2020-07-02. Jei vykdomasis dokumentas būtų išduotas savalaikiai, ieškovas nebūtų reiškęs reikalavimo dėl 15000,00 Eur priteisimo. Tuo tarpu atsakovas savo nuomonės dėl to ilgą laiką nepareiškė ir pateikė ją tik 2020-10-01, kaip buvo šaukiams parengiamasis teismo posėdis ir ieškovui nesudarant tinkamos galimybės atsikirsti. Tokiu būdu ne ieškovas, o atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, už ką jam galėtų būti skirta bauda. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra pateikti įrodymai dėl likusio ieškinio reikalavimo.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, ieškovas ir atsakovas pateikė prašymus nagrinėti bylą jų atstovas nedalyvaujant. Kadangi šalims buvo pranešta apie galimybę pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovo ir atsakovo atstovams.
Civilinė byla dalyje dėl 15 000 Eur skolos priteisimo nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys atmestinas
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
Teisme 2020-08-12 gautas ieškovo pareiškimas, kuriame nurodoma, jog ieškovas atsisako nuo ieškinio dalies reikalavimų, t. y. nuo reikalavimo priteisti 15000,00 Eur skolą. Nurodė, jog ieškinio dalies atsisako, kadangi 2020-07-02 ieškovui, kaip išieškotojui, buvo išduotas vykdomasis raštas atsakovo restruktūrizavimo byloje Nr. B2-637-653/2017 dėl ieškovo 53779,01 Eur kreditorinio reikalavimo, kurio neįvykdyta dalis sudaro 15000,00 Eur, išieškojimo, ir minėta suma 2020-08-11 per antstolę Brigitą Palavinskienę buvo išieškota iš atsakovo. Pažymėjo, jog kitus ieškinio reikalavimus palaiko. Prašyme ieškovas pažymėjo, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės teisinės pasekmės, Prašė grąžinti žyminio mokesčio dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė prašymą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 15000,00 Eur skolos priteisimo - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos, ieškovo prašymas tenkintinas, civilinė byla dalyje dėl 15000,00 Eur skolos priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 742,78 Eur skolą
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2017-12-20 tarp ieškovo UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ir atsakovo AB ,,Suskystintos dujos” buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutartis (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui išnuomavo pastatus bei įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (sutarties 2 punktas). Pasibaigus sutarties terminui, šalys 2018-12-31 sudarė susitarimą Nr. 2 (toliau – ir susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo patalpų, kuriomis naudojosi, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), išlaikymo išlaidas nuo 2019-01-01 iki 2019-05-31. Ieškovas 2019-11-25 atsakovui išrašė ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLPFK20190534 (toliau – ir sąskaita) 742,78 Eur sumai už žemės nuomos mokestį naudojantis minėtomis patalpomis, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019-12-10. Sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta 2017-12-20 sutarties pagrindu už žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-06-03.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškinio reikalavimą dėl 742,78 Eur kildina iš 2018-12-31 susitarimo Nr. 2, kurio pagrindu ir buvo atsakovui išrašyta sąskaita už žemės nuomą. Atsakovas, atsikirsdamas į tokį ieškovo reikalavimą, nurodo, jog pagal susitarimą atsakovas įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį, susijusį ne su patalpomis, o su žemės sklypu. Todėl atsakovo vertinimu, susitarimu sulygtas patalpų išlaikymas neapima ir žemės sklypo išlaikymo išlaidų. Atsakovo vertinimu, į išlaikymo išlaidas neįeina žemės nuomos mokestis, kadangi tai nėra eksploatacinės išlaidos. Taigi byloje kilo ginčas dėl šalių 2018-12-31 sudaryto susitarimo turinio bei atsakovų įsipareigojimų pagal šį susitarimą apimties.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6. 156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų.
Byloje šalys neįrodinėjo susitarimo sudarymo aplinkybių bei savo ketinimų sudarant susitarimą, todėl prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Nagrinėjamu atveju ieškovas likusį ieškinio reikalavimą – dėl 742,78 Eur - kildina iš žemės nuomos teisinių santykių. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už mokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti žemės sklypą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutaryje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota (CK 6.549 straipsnio 1 dalis). Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sąskaitą už žemės nuomos mokestį nuo 2019-01-01 iki 2019-06-03 išrašė 2017-12-20 sutarties pagrindu, o ne susitarimo pagrindu, kaip nurodo ieškovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys sudarė terminuotą Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2018-12-31. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog sąskaitą ieškovas atsakovui išrašė (2019-11-25) jau beveik metus negaliojančios sutarties pagrindu. 2018-12-31 susitarimu Nr. 2 atsakovas įsipareigojo apmokėti tik patalpų išlaikymo išlaidas ir tik iki 2019-05-31. Žemės nuomos mokestį gi ieškovas paskaičiavo iki 2019-06-03. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad susitarimu sulygtas patalpų išlaikymas neapima žemės sklypo išlaikymo (žemės nuomos mokesčio) išlaidų, nes šalys nei dėl patalpų nuomos, nei dėl žemės nuomos mokesčių mokėjimo 2018-12-31 susitarimu (t. y. pasibaigus 2017-12-20 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimui) nebuvo susitarę. Taigi susitarimo pažodinė analizė leidžia daryti išvadą, jog į susitarimą šalys neperkėlė Negyvenamųjų patalpų ir įrenginių sutarties nuostatų, kuriomis atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti žemės mokestį (Sutarties 7 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, jog 2018-12-31 susitarimu Nr. 2 šalys nebuvo sulygusios atsakovo įsipareigojimo mokėti žemės mokestį ir ieškovas nepagrįstai šio mokesčio mokėjimo reikalauja nebegaliojančios 2017-12-20 sutarties pagrindu. Išdėstyto pagrindu teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 742,78 Eur už žemės nuomą, todėl ieškovo reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio (dėl 15000,00 Eur skolos priteisimo), vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis. Už reikalavimą priteisti 15000,000 Eur skolą mokėtiną žyminį mokestį elektroninėje byloje sudaro 338,00 Eur, todėl ieškovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 253,50 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmestus, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos 677,60 Eur iš laidos už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nors dalyje ieškovo reikalavimų civlinė byla nutraukta ieškovui ieškinio reikalavimų atsisakius, tačiau dėl šių reikalavimų ieškovas į teismą kreipėsi jau esant dėl tų pačių reikalavimų priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui restruktūrizavimo byloje, todėl nėra pagrindo dėl to mažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nes dėl šių reikalavmų teismas būtų turėjęs pagrindą civilinę bylą nutraukti net ir nesant ieškovo pareiškimo dėl reikalavimų atsisakymo, t. y. CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teismas patyrė 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Teismo manymu, tikslinga padaryti ieškovui grąžinamų ir iš jo priteisiamų sumų užskaitą, todėl nustatytina, jog ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 248,24 Eur (253,50-5,26=248,24) žyminio mokesčio (CPK 271 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovas prašė spręsti baudos skyrimo klausimą ieškovui už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.aipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo vertinimas priklauso nuo konkrečios bylos situacijos ir aplinkybių.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant ieškinį, kol kitame teisme nėra išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas dėl tos pačios sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisingas pasinaudojimas proceso suteiktomis teisėmis ne sąmoningai siekiant vilkinti procesą, o taip pasinaudojant įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, šalies elgesio nedaro akivaizdžiai nesąžiningo. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 15000,00 Eur, nes kreditorinio reikalavimo patvirtinimas prilygsta ieškinio tenkinimui teismo sprendimu, todėl ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl 15000,00 Eur priteisimo, kai jau buvo pateikęs dėl minėtos sumos prašymą Vilniaus apygardos teismui išduoti vykdomąjį dokumentą, yra nesąžiningas. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys, kuomet buvo atsisakyta ieškinio dalies dėl 15000,00 Eur skolos priteisimo, yra susijęs su objektyviomis aplinkybėms, t. y. vykdomojo rašto kitame teisme dėl tos pačios sumos išdavimu, kurio išdavimo klausimas buvo sprendžiamas beveik du mėnesius ir ieškovo nebuvo tikras, kad vykdomasis raštas bus išduotas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms (išdavus vykdomąjį raštą), ieškovas nedelsiant atsisakė ieškinio šioje dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovui aplinkybės, susijusios su kreditorinių reikalavimų patvirtinimu restruktūrizavimo byloje bei prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimu jau buvo žinomos teikiant atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis tokiais argumentais atsiliepime nesigynė, o šiuos klausimus iškėlė tik ženkliai vėliau, t. y. tik tuomet, kai skola iš atsakovo buvo išieškota privertsine tvarka (antstolės pagalba) ir prieš pat paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Todėl teismas vertina, jog atsakovas neįrodė sąlygų, kurias konstatavus galimas CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymas. Vertinant šias išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio tenkinti.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ ieškinį atsakovui AB „Suskystintos dujos“ dėl skolos priteisimo dalyje dėl 15000,00 Eur skolos priteisimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, juridinio asmens kodas 263264570, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB ,,Susikystintos dujos“, juridinio asmens kodas 110856894, naudai.
Grąžinti ieškovui UAB ,,Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, juridinio asmens kodas 263264570, 248,24 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) žyminio mokesčio dalį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministarijos.
Atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovio už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė