(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Sandari Biziulevičienei, Eglei Gurskajai,

dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Olgai Šleiterienei,

kaltinamajam A. M. (A. M.),

nukentėjusiajam Z. Z. (Z. Z.), jo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

vertėjui Hung Nguyen The,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta trečdaliu. 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2020 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su nukentėjusiuoju Z. Z. metu dėl susprogdintos petardos, tyčia galva trenkė nukentėjusiajam Z. Z. į veido sritį bei sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį jam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam Z. Z. nosies kaulų lūžį, viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva lūpos srityje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu

Nukentėjusysis Z. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. naktį išėjo sutikti Naujuosius Metus. Į kiemą išėjo jis, jo sugyventinė, sugyventinės tėvas ir du vaikai, visi išėjo šaudyti fejerverkų likus minutei iki Naujųjų Metų. Išėjo į kiemą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, ten yra miškelis. Nuo tos vietos už 70 metrų yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jis iš automobilio paėmė fejerverkus ir pradėjo šaudyti. Po to nuėjo į automobilį dar pasiimti fejerverkų. Jo šeima buvo apie 50 metrų atstumu nuo tos vietos, kur jis šaudė fejerverkus. Jie šaudė fejerverkų dėžutę ir raketas. Raketa - kaip dėžutė, įsistatai ją į žemę, ji lekia į dangų, šauna į viršų ir sprogsta. Iki konflikto jis išaudė dėžutę, dar turėjo bengališkų ugnelių ir 5 - 7 raketas. Jokių petardų jis nešaudė. Stebėjo savo fejerverkų trajektoriją, viskas skrido į viršų, su fejerverkais elgėsi pagal instrukciją. Fejerverkų dėžutė buvo didelė, apie 50 - 60 šūvių.

Pamatė, kad prie jo uošvio priėjo vyras ir mojavo. Iš pradžių pagalvojo, kad tas vyras priėjo pasveikinti su Naujaisiais Metais, bet tas vyras klausė „ar tu metei bombikę?“. Jam tas sakinys labai įsiminė. Vyrui atsakė, kad nemetė. Tada tas vyras jam [Z. Z.] trenkė su galva, dėl ko jis parkrito. Vaikai pradėjo rėkti. Vyras toliau pradėjo aiškinti, įvyko konfliktas. A. M. sakė, kad jis yra boksininkas, klausė „ar metei bombikę?“, skambino draugams, elgėsi neadekvačiai. Pagalvojo, kad pasekmės bus blogos, jei ateis jo draugai. Dar policijai neatvykus, atėjo jo draugai ir klausė „ar metei bombikę?“. Paskui dar kažkokie vaikinai atėjo. Sugyventinei liepė išvesti vaikus. Po to žmona grįžo, atvyko policijos pareigūnai ir paklausė, ar jie vienas kitam turi pretenzijų. Atsakė, kad pretenzijų neturi. Greitoji medicinos pagalba sakė, kad skubios pagalbos nereikia, kad reikia patiems važiuoti į Lazdynų ligoninę.

Lazdynų ligoninėje gydytojai nustatė, kad jam lūžo nosis, sutrenkta galva, dėl danties, po apsilankymo Lazdynų ligoninėje, nuvyko į Žalgirio klinikas. 

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis teigė, kad parkrito ant žemės nuo A. M. smūgio jam į galvą. Tą vakarą nukentėjusysis  alkoholio nevartojo. Kai bendravo su kaltinamuoju, matė kraują ant jo nosies, nosis buvo apdraskyta. Jis [nukentėjusysis] važiavo į ligoninę, nes skaudėjo galvą, nosį, dantis, į ligoninę jį nuvežė sugyventinė. Pats nevairavo, kadangi jam skaudėjo galvą. Atsimena, kad smūgis buvo ne ranka. Dėl įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą patyrė, nes nedarbingas buvo apie 7 darbo dienas, dėl to sumažėjo jo atlyginimas. Neturtinę žalą patyrė, nes jam prasidėjo galvos skausmai, negalėjo išsimiegoti, kamavo didelė sloga, jai išgydyti reikėjo vaistų, buvo sugadintas Naujųjų Metų vakaras, reikėjo žiūrėti, ką valgo, nes skaudėjo dantis. Dantis išmuštas nebuvo, tiesiog kliudytas. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 20 - 23 b. l.).

Liudytojas N. D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d., maždaug 23.55 val., su šeima išėjo į lauką sutikti Naujųjų Metų. Lauke buvo ne tik jų šeima, buvo ir kitų žmonių. Maždaug 00.10 val. stovėjo 3 - 5 metrus nuo šeimos, kai pribėgo kažkoks vyras ir trenkė jam į nugarą. Tas vyras paėmė už nugaros ir pradėjo rėkti, tik jis nesuprato ką, nes nemoka lietuvių kalbos. Priėjo jo dukra su savo vyru Z. Z. ir nutraukė tą vyrą nuo jo, tada prasidėjo muštynės. Kiek buvo smūgių, nežino. Z. Z. gulėjo ant grindų, tas, kuris užpuolė, buvo ant viršaus, toliau vyko muštynės. Norėjo nutraukti tą žmogų, jo dukra irgi bandė atitraukti. Kai atitraukė vieną nuo kito, pamatė, kad ant abiejų vyrų buvo kraujo. Jo dukra iškvietė greitąją ir policiją. A. M. mušė Z. Z. į veidą, kiek buvo smūgių suduota, nežino, bet smūgiavo daug kartų. Iš pradžių matė, kad užpuolikas trenkė į veidą. Kai gulėjo ant grindų Z. Z., jam smūgiavo į veidą ir kitas kūno dalis. Daugiausiai buvo smūgiuota į veidą. Viskas baigėsi tuo, kad jo dukra abu vyrus išskyrė. Vaikai stovėjo 3 - 4 metrus nuo įvykio ir verkė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 64 - 66 b. l.).

Liudytoja M. L. T. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Naujųjų Metų naktį su šeima - tėvu, vyru ir vaikais - išėjo į lauką, šalia namo yra kiemas. Jos vyras su tėvu leido fejerverkus, ji su vaikais stebėjo juos, vyras nuėjo į mašiną pasiimti dar fejerverkų, o jos tėvas nusprendė paeiti nuo jų kiek toliau. Priėjo vaikinas ir pradėjo rėkti, šaukti ant jos tėvo. Ji priėjo arčiau ir girdėjo, kaip jis sakė „ar tu metei bombikę?“. Tada grįžo jos vyras, bandydamas išsiaiškinti priėjo arčiau jos tėvo ir to vaikino. Tuomet vaikinas nukreipė savo dėmesį į jos vyrą ir pradėjo rėkti, ar tai jis metė bombikę. Tada pradėjo muštis, jaunuolis trenkė jos vyrui į galvą, prasidėjo grumtynės ir kažką vėl apie tą bombikę šaukė. Tuomet jos sugyventinis ir tas vaikinas griuvo ant žemės, jos tėvas pribėgo, bandė atitraukti, bet jam nepavyko. Ji paliko vaikus ir bandė atskirti vyrus. Kai vyrai atsistojo, jaunuolis [kaltinamasis] pasakė, kad pasikvies draugus, ji tuo metu paskambino policijai ir greitajai. Kol atvažiavo greitoji, atėjo vaikino draugai ir pradėjo konfliktuoti, atėjo kaimynai ir sudrausmino kompaniją, tada jie apsiramino. Atvyko greitoji, suteikė pagalbą, atvykę policininkai klausė, ar jie turi pretenzijų, pasakė, kad neturi. Jaunuolis gavo pagalbą, jos sugyventinis medikų pagalbos negavo, nors po muštynių abu kraujavo, buvo sužeisti. 

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad jie su šeima stovėjo vidury kiemo, kiti žmonės ten irgi leido fejerverkus. Kokiu atstumu buvo kiti žmonės, ji nepasakys, kadangi buvo rūkas, lijo. Kaltinamąjį ji pamatė, kai jis priėjo prie jos tėvo. Kaltinamasis kalbėjo lietuviškai, vis klausinėjo, ar tai jos vyras metė bombikę. Kaltinamasis jos vyrui sudavė į galvą, į veido sritį, abu buvo nukritę ant žemės, grūmėsi. Labai greitai viskas įvyko, jai šokas buvo, kodėl taip įvyko, vyrai grūmėsi, tėvas bandė atitraukti, nepavyko, ji padėjo tėvui, galiausiai pavyko vyrus atskirti. Kiek fejerverkų jie šaudė Naujųjų Metų naktį, nepasakys. Vieną tokį komplektą raketų, gal 5 - 6. Visos raketos skrido į viršų. Su vyru ji važiavo į ligoninę, nes vyrui skaudėjo dantis, bėgo kraujas, todėl ji nuvežė į skubios pagalbos skyrių Lazdynų ligoninėje ir dėl danties vežė į Žalgirio kliniką. Vyras turėjo nedarbingumą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 66 - 68 b. l.).

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, sutinka duoti parodymus. Apie 00.00 val. nakties išėjo į lauką pažiūrėti fejerverkų, buvo ji, vyras A. M., jų dukra ir draugai. Žiūrėjo fejerverkus, A. M. nuėjo toliau nuo jų, ji pasiėmė vaiką ant rankų, nes bijojo, kad dukra išsigąs. A. M. nuėjo toliau, vyras metė petardą, kuri pataikė A. M.. Jo veidas buvo apdraskytas, todėl abu vyrai pradėjo ginčytis, kad jie muštųsi ji nematė, bet matė, kaip gulėjo ant žemės, todėl iškvietė policiją. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) name, užėjo už savo namo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Kiek tiksliai buvo valandų, nepasakys, bet po 00.00 val., nes jau leido fejerverkus. A. M. buvo toliau nuėjęs. Draugo panelė buvo nėščia, draugas jai piršosi, ji buvo kartu su draugais, su vaiku stovėjo arčiau (duomenys neskelbtini) namo. Vyras, kuris šaudė petardas, su kompanija buvo arčiau (duomenys neskelbtini) namo, ant kampo. Juos skyrė gal 50 - 70 metrų. Toje teritorijoje nebuvo žmonių, ji nematė. Nežino, kiek metrų nutolęs buvo A. M., ji dukrai rodė fejerverkus. Ji nematė, kaip skrido petarda, matė, kaip vyriškis tas petardas šaudė. Kokios petardos buvo nematė, tik matė, kaip mėtė. Matė rankos judesį. Jie dar namuose būdami matė pro langą, kaip kompanija šaudė petardas, ne fejerverkus, o būtent petardas. Tos petardos buvo mažytės, nebuvo jokio efekto, tik garsas. Ji matė, kaip petardos nukrito ant žemės. Kai metė petardą į A. M. pusę, ji nematė. Ji nematė, kaip būtent į jį metė petardą, bet A. M. jai pasakė, kad jam pataikė. Tai jis pasakė padaręs balso įrašą, kurį nusiuntė jiems į susirašinėjimo grupę. Jie nesikvietė jokių draugų. Ji paprašė brolio ir panelės, kad pabūtų su vaiku, o ji pati pažiūrėtų A. M. Ant Z. Z. sužalojimų nematė, jis laikė ranką tik ant lūpos, o A. M. iš kairės pusės buvo kaip įpjovimas, ant akies buvo raudoni taškiukai. Ji nematė, kaip A. M. su Z. Z. mušėsi. Jokių smūgių nematė. Ji matė, kad A. M. veidas yra kruvinas. A. M. jai sakė, kad beveik nieko nemato, kad jam metė petardą į veidą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 68 - 73 b. l.).

Liudytojas D. į T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. M. yra draugai. Įvykio naktį išėjo į lauką šaudyti saliutų. Vienu momentu A. M. dingo, tada paskambino ir pasakė, kad jam petardą metė į veidą. Tada liudytojas išbėgo už namo ieškoti, nerado, nes buvo tamsu. Pamatė A. M. toliau prie namo, A. M. visas veidas buvo raudonas, kraujas bėgo, iškvietė policiją.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas teigė, kad lauke jie buvo apie 00.00 val., kai šaudė fejerverkus. M. buvo su jais, filmavo. Kartu buvo A. M. žmona su vaiku ir jo žmona. Jis su A. M. kartu uždegė fejerverkų dėžę, o žmonos atokiau stovėjo su vaiku. Tada A. M. išėjo iki sesers, ji netoli gyvena. Jie matė, kad jis išeina. Po kurio laiko A. M. jam paskambino ir pasakė, kad metė jam petardą. Jis [liudytojas] ėjo link kitų namų A. M. ieškoti. A. M. pamatė nukentėjusiojo kompanijoje. A. M. buvo kruvinas, parklupdytas ant žemės. A. M. Z. Z. paėmė už rankos, nes norėjo pasišalinti, jie susigrūmė. Nebuvo taip, kad muštųsi, matėsi, kad yra apsikabinę vienas kitą. Tai matė nuo A. M. namo kampo. K. M. iškvietė policiją. Jis [liudytojas] klausė nukentėjusiojo, ar jis metė petardą. Nukentėjusysis pats prisipažino, pasakė jam [liudytojui], kad nežino, kodėl metė. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė, paraudimas buvo žemiau lūpos. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 73 - 78b. l.).

Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Naujųjų Metų naktį buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) dėl petardos sužaloto žmogaus. Akivaizdžiai nesimatė sužalojimo, tačiau kraujas ant veido matėsi. Kai atvažiavo į įvykio vietą buvo sunku susigaudyti, kas vyksta, buvo chaosas. Buvo greitosios pagalbos automobilis, stovėjo vaikinas kruvinu veidu, stovėjo ir kitas vaikinas. Vyrai kalbėjo nerišliai. Ji suprato, kad vienas metė petardą, kitas pagalvojo, kad metė specialiai. Nebuvo sulaikytų asmenų. Įvykio vietoje nebuvo aiškinamasi, kokia buvo petarda. Pareigūnų uniformų kamerų įrašų nėra, nežino, kodėl neįjungė kameros. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 78 - 81 b. l.).

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu jis dirbo kelių policijoje, Naujųjų Metų naktį budėjo. Tą naktį buvo keli įvykiai (duomenys neskelbtini), tiksliai jų neatsimena, iškvietimai buvo dėl petardos sužalojimų. Atsimena, kad jaunimas šventė, šaudė petardas, atsimena, kad kilo konfliktas, nes šaudant petardas kažkas kažką kažkaip sužalojo, tarp jų įvyko konfliktas. Konfliktas buvo iki pareigūnų atvykimo. Tą vakarą jis dirbo su kolege, daugiau pareigūnų nebuvo. Asmenų sužalojimų neatsimena. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 148 - 150 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kartu su savo drauge K. M., draugu D. T. ir jo drauge V. U., šaudė fejerverkus. Pamatė, kad už minėto namo, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra šaudomi fejerverkai, todėl vienas nuėjo pažiūrėti. Draugai su K. M. liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo. Eidamas matė, kaip nepažįstamas vyras, kuris buvo kartu su mergina, dviem vaikais ir garbaus amžiaus vyriškiu, sprogdina fejerverkus. Ėjo takeliu pažiūrėti fejerverkų ir buvo apie 20 metrų nuo minėtų asmenų, kai šis vyras uždegė petardą, kurią metė į jį. Ar petardą į jį metė tyčia, pasakyti negali. Sprogus petardai, pajuto, kaip skeveldra pataikė tiesiai į nosį ir kairę akį. Tuo momentu pajuto stiprų fizinį skausmą. Parkrito ant žemės, rankomis užsidengė veidą, nes labai skaudėjo, su kaire akimi nieko nematė. Pajuto drėgnas rankas ir pažiūrėjęs pamatė, kad rankos visos kruvinos. Atsistojęs pamatė, kaip vyras, metęs į jį petardą, eina link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Pribėgęs pradėjo klausti, kodėl į jį metė petardą. Vyras pradėjo jį stumdyti, sakydamas, kad petardą metė ne jis. Kadangi vyras jį stumdė, pirmas dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą. Su vyru susikibo. Muštynių metu vyras bandė jam trenkti, tačiau smūgio pavyko išvengti, nes pasilenkė. Jis, gindamasis, dešinės rankos kumščiu pataikė šiam vyrui į nosį. Vyras pradėjo jį tampyti, tada apie 4 kartus dešinės ir kairės rankų kumščiais sudavė jam į dešinės ir kairės pusės šonus. Kartu nugriuvo ant žemės, nes buvo slidu. Juos išskyrė su tuo vyru buvusi mergina. Kiek prisimena, iš galvos jokių smūgių šiam vyrui į veidą nesudavė. Paaiškina, kad prie vyresnio amžiaus vyro net priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo, rankomis nemosikavo. Atėję jo draugai, K. M. iškvietė policiją. D. T. pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko, jis paaiškino, kad jį sužalojo petarda. Po kiek laiko atvažiavo tarnybos, policijos pareigūnai surašė jo duomenis, o medicinos darbuotojai pristatė į Santarų klinikas, kur buvo apžiūrėtas okulisto ir chirurgo. Suteikus medicininę pagalbą, buvo išleistas namo. Tą dieną buvo išgėręs tik pusę stiklinės šampano, visas aplinkybės puikiai atsimena. Vyrą, kuris į jį metė petardą, anksčiau yra matęs, žino, kad šis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 152 - 156 b. l.).

Papildomai tyrimo metu apklaustas A. M. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad pirmos apklausos metu kaltės nepripažino, nes manė, kad Z. Z. buvo kaltas šioje situacijoje, nes pirmas sukėlė jam sužalojimus, dabar supranta ir sutinka, kad jo veiksmai buvo neteisėti. Parodo, kad nukentėjusiajam Z. Z. sudavė smūgius, nes supyko, kad šis tyčia metė jam po kojomis petardą, kuri sprogusi stipriai sužalojo jo veidą. Sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. Prisimena, kad sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kiek atsimena, smūgis buvo vienas, jį sudavė dešinės rankos kumščiu. Vėliau įvyko susistumdymas, abu krito ant žemės, buvo suduoti smūgiai, kiek tiksliai, neatsimena. Pripažįsta, kad blogai pasielgė, po tokių nukentėjusiojo veiksmų, kai buvo sužalotas jo veidas, reikėjo kviesti pagalbą. Labai išgyvena dėl šio įvykio. Yra pasiruošęs nukentėjusiojo atsiprašyti, atlyginti padarytą žalą (1 t., 159 - 160 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. Z. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 31d. pasitinkant Naujuosius Metus, kartu su savo sugyventine M. L. T. D., sūnumi, dukra ir sugyventinės tėvu N. D. V. išėjo į kiemą leisti fejerverkus. Naujiesiems Metams prasidėjus, paleido fejerverkus, be jų dar keletas gretimai gyvenančių kaimynų leido fejerverkus šalia. 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 min., prie jo uošvio N. D. V. priėjo nepažįstamas jaunas vyras ir pradėjo mojuoti rankomis, jis tuo metu buvo prie savo automobilio, kuris stovėjo apie 50 metrų atstumu nuo jo šeimos, planavo pasiimti iš automobilio dar fejerverkų, bet paimti nespėjo, nes pamatęs, kaip nepažįstamas vyras mojuoja rankomis prie jo uošvio (sugyventinės tėvo), iš pradžių galvojo, kad šis vyras sveikina su Naujaisiais metais. Priėjus, minėtas vyras pradėjo šaukti klausimo forma: „ar tu metei bombikę?“. Šaukė, kad yra boksininkas, jis stengėsi išvengti konflikto ir tada netikėtai vyras jam galva trenkė į veido sritį, pajuto stiprų staigų skausmą nosies srityje, po ko abudu atsidūrė ant žemės. Prisimena, kad krito ant nugaros ant žemės ir susimušė galvą. Tada jo sugyventinė ir uošvis pradėjo šaukti ir nepažįstamas vyras jį paleido. Kiek kartų nepažįstamas vyras jam trenkė, tiksliai pasakyti negali, nes dėl smūgio buvo praradęs koordinaciją ir neatsimena. Pamena, kad kai atsikėlė nuo žemės, jam bėgo kraujas iš nosies, lūpos vidinė dalis irgi kraujavo, skaudėjo galvą, buvo sunku kvėpuoti per nosį. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, iki atvykstant pareigūnams, jį užpuolęs vyras telefonu skambino kažkokiems draugams, po jo užpuolimo iš kažkur atsirado dvi merginos ir pora vaikinų, kurių anksčiau nebuvo. Atvykus pareigūnams jie vienas kitam pretenzijų nepareiškė. Iškart po įvykio nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam nustatė galvos sumušimą, nosies lūžį. Žalgirio klinikoje jam nustatė lūpos ir burnos ertmės paviršinį sužalojimą, sumušimą. Iki šiol jaučia skausmą galvos srityje, skaudą dantį ir nosį (1 t., 18 - 22 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. L. T. D. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d., apie 23.57 val., kartu su savo sugyventiniu Z. Z., tėvu N. D. V. ir vaikais išėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pasitikti Naujųjų Metų. Stovėjo kieme, tėvas ir sugyventinis Z. Z. šaudė fejerverkus. Kai pasibaigė fejerverkai, sugyventinis dar nuėjo į automobilį jų atnešti. Tėvui nuėjus toliau nuo jų, stovėjo maždaug apie 2-3 metrų atstumu, kai prie jo [tėvo] priėjo jai nepažįstamas jaunuolis, kuris kažką pradėjo aiškinti ir mojuoti rankomis, vėliau sugriebė už striukės. Iš pradžių negirdėjo, ką šaukė jaunuolis, vėliau išgirdo, kad jis klausė: „ar tu metei bombikę?“. Tuo momentu grįžo jos sugyventinis, ir pamatęs jaunuolį, rėkiantį ant tėvo, priėjo prie jų. Jaunuolis iš karto nukreipė savo dėmesį į Z. Z., agresyviai šaukė, klausdamas to paties: „ar tu metei bombikę?“. Šaukdamas ant sugyventinio, jis galva trenkė jam į galvos sritį, o vėliau kumščiu, kokia ranka nepasakys, sudavė apie 2 kartus į veidą. Girdėjo, kaip jaunuolis rėkė, kad yra boksininkas. Z. Z. kartu su jaunuoliu susikibo ir abu krito ant žemės. Vyko grumtynės, ar jų metu buvo suduoti smūgiai, nepasakys, nes viskas įvyko netikėtai ir greitai. Z. Z. gulėjo ant žemės, jaunuolis buvo virš jo. Jos tėvas bandė juos išskirti, bet nepavyko. Pamačiusi, kad tėvui nepavyko jų išskirti, palikusi vaikus kiek toliau, pribėgo ir kartu su tėvu traukė jaunuolį nuo Z. Z.. Kiek matė, Z. Z. jaunuoliui jokių smūgių nesudavė, grumtynių metu tik gynėsi nuo smūgių. Grumtynės vyko apie 2-3 minutes. Joms pasibaigus, matė kruviną jaunuolio nosį. Prieš tai, jaunuolio veido nematė ir ar jam priėjus veidas buvo sužalotas, pasakyti negali. Po grumtynių, matė, kaip jos sugyventiniui iš nosies bėgo kraujas. Bandė raminti jaunuolį, kuris buvo labai agresyviai nusiteikęs, tačiau šis sakė, kad kvies draugus ir pradėjo kažkam skambinti. Ji iškvietė pareigūnus. Po jaunuolio skambučio, atėjo, kaip suprato, jo draugai. Nori pažymėti, kad tuo metu, kai vyko konfliktas, o vėliau grumtynės tarp jos sugyventinio ir šio jaunuolio, jo draugų nebuvo ir įvykio jie negalėjo matyti. Jaunuolio draugams atėjus, šie pradėjo konfliktuoti, tačiau kaimynai, kurių ji nepažįsta, įsikišo į konfliktą ir juos sudrausmino. Atvažiavus greitajai pagalbai, jaunuoliui suteikė pirmąją pagalbą, sutvarstė nosį, o Z. Z. pasakė pačiam važiuoti į gydymo įstaigą. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas įvyko, pareigūnai užsirašė jų duomenis ir kadangi tas jaunuolis pretenzijų, kaip ir Z. Z., neturėjo, pareigūnai išvažiavo. Nori pažymėti, kad tiek ji, tiek jos tėvas su sugyventiniu Z. Z., įvykio dieną buvo blaivūs. Jai pasirodė, kad jaunuolis buvo išgėręs, nes buvo labai agresyviai nusiteikęs, garsiai šaukė. Nematė, kad jos sugyventinis mestų petardą jaunuoliui po kojomis. Visą laiką buvo su Z. Z., tą naktį jis leido fejerverkus, tačiau po kojomis nei jaunuoliui, nei kam nors kitam jokio fejerverko (petardos) tyčia nemetė. Kieme buvo ir kitų žmonių, kurie taip pat leido fejerverkus (1 t., 38 - 40 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. D. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 31 d., apie 23.55 val., kartu su dukra M. L. T. D., jos sugyventiniu Z. Z. ir anūkais išėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pasitikti Naujuosius 2022 Metus. Įvykio dieną buvo blaivus, kaip ir jo dukra su Z. Z.. Tradiciškai leido fejerverkus. Fejerverkus į orą leido ne tik jie, bet ir kiti žmonės. Naujųjų Metų naktį, apie 00.10 val., nuėjo apie 3-4 metrų nuo dukros atstumu, kur žiūrėjo į viršų, grožėjosi fejerverkais. Tuo metu prie jo pribėgo nepažįstamas jaunuolis, kuris pradėjo kažką lietuviškai garsiai sakyti. Apie ką kalbėjo šis jaunuolis, nesuprato. Jo manymu, jaunuolis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes garsiai šaukė, rėkė kažką, griebė jam už striukės. Tuo momentu prie jų priėjo jo dukros sugyventinis Z. Z.. Kadangi buvo tamsu, kraujo ir sužalojimo ant jaunuolio veido nepastebėjo. Priėjus Z. Z., jaunuolis, kuris laikė jį sugriebęs už striukės ties krūtine, jį paleido ir kažką lietuviškai pradėjo šaukti Z. Z.. Matė, kaip šis jaunuolis galva trenkė Z. Z. į veidą ir dar kelis smūgius (kiek tiksliai, nepasakys) kumščiais sudavė Z. Z. į galvos sritį. Jaunuolis griebė Z. Z. už striukės, prasidėjo grumtynės, kurių metu abudu parkrito ant žemės. Z. Z. gulėjo ant žemės, tas jaunuolis buvo užlipęs ant jo. Jis bandė išskirti, tačiau nepavyko, tik su dukros pagalba pavyko patraukti jaunuolį nuo Z. Z.. Matė, kad jaunuolio nosis buvo kruvina. Taip pat ir Z. Z. bėgo kraujas iš nosies. Vėliau jaunuolis kažkam paskambino ir atėjo, kaip suprato, jo draugai. Dukra iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Paaiškina, kad minėtą naktį jokių petardų niekam po kojomis nemėtė, leido fejerverkus, kurie buvo šaunami į viršų. Nematė, kad ir Z. Z. Naujųjų Metų naktį ką nors sužalotų su fejerverkais. Minėto jaunuolio nepažįsta, matė pirmą kartą (1 t., 42 - 44 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad su A. M. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val. su A. M., D. T., jo panele V. U. bei savo vaiku buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, stebėjo fejerverkus. Vėliau stebėti fejerverkų ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. A. M. ėjo priekyje, ji su vaiku ėjo lėčiau, tačiau visą laiką matė A. M., nuo jų jis buvo apie 300 metrų atstumu. Matė, kaip fejerverkus leido nepažįstamų asmenų kompanija, tarp kurių buvo 3 suaugę asmenys ir vaikai, vienas ar du. Toje kompanijoje vienas vyras buvo jaunesnis, o kitas vyresnio amžiaus ir viena moteris. Matė, kaip minėtos kompanijos jaunesnis vyras leido petardas, nes buvo tik garsas. Eidamas A. M. žiūrėjo į viršų ir stebėjo fejerverkus, kai tuo metu jam prie kojų sprogo petarda. Matė, kad būtent jaunesnis vyras metė A. M. petardą prie kojų, kuri ir sprogo. Nuo sprogusios petardos A. M. nukrito ant žemės. Girdėjo, kaip jiems einant link A. M., D. T. kažkas skambino, kaip sužinojo vėliau, būtent A. M. ir skambino. Pažymi, kad be anksčiau minėtos kompanijos, daugiau žmonių nebuvo, tik jie ir minėta kompanija. Kieme apšvietimas buvo geras, todėl tikrai matė, kad petardą paleido būtent jaunesnis vyras, kuri ir sužalojo A. M. veidą. Jai priėjus prie minėtos kompanijos, jaunesnis vyras prisipažino, kad metė petardą į A. M., priežasčių neįvardijo, tik pasakė: „nežinau“. Šis vyras norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet A. M. bandė jį sulaikyti ir tuo metu jie susistumdė. Matė, kaip jie buvo „apsikabinę“, abu nukritę ant žemės. Ar buvo suduoti kokie nors smūgiai, pasakyti negali, nes nematė. Tuo metu laikė vaiką ant rankų, vežė vežimėlį. A. M. su minėtu vyru niekas neskyrė, jie patys nusiramino. Grumtynės vyko labai greitai, laiko negali pasakyti. A. M. tikrai nebuvo priėjęs prie vyresnio amžiaus vyriškio ir su nebendravo. Vyresnis vyras visą laiką stovėjo toliau nuo visų. Tada ji iš savo telefono paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kol važiavo pareigūnai, vyresnio amžiaus vyras išvedė kartu su kompanija buvusius vaikus. Moteris, buvusi toje kompanijoje, rėkė, kad kreipsis į policiją su pareiškimu ir sakė, kad jos vyras yra nekaltas, nors jis pats prisipažino metęs petardą. A. M. įvykio dieną buvo išgėręs šiek tiek šampano, nes gruodžio 31 dieną šventė vaiko gimtadienį. Atvažiavus greitajai pagalbai, A. M. buvo apžiūrėtas bei pristatytas į Santarų gydymo įstaigą. Sužalojimų ant jaunesnio vyro nematė, matė, kad jis laikėsi už lūpos. Tą vyrą apžiūrėję medikai jį paleido, nes jokių sužalojimų nebuvo (1 t, 46 - 48 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad 2022 m. sausio 1 d., nakties metu, apie 00.10 val., su sužadėtine V. U., A. M., jo žmona K. M. ir jų dukra buvo prie daugiabučių namo, (duomenys neskelbtini), kampo, šaudė fejerverkus. Matė, kad kol šaudė fejerverkus, A. M. su naujametine ugnele vaikščiojo šalia. Vienu momentu pastebėjo, kad nebėra A. M.. Priėjusi K. M. klausinėjo, kur A. M.. Atsakė jai, kad nežino, tada jie pagalvojo, kad A. M. galėjo nueiti pas savo seserį, kuri gyvena gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pradėjo neskubėdami judėti link to namo, kai paskambino A. M. ir pasakė: „kur jūs esate, man čia nosį susprogdino“. Paklausė A. M., kur jis yra. Pasukęs galvą, pamatė apie 30 - 40 metrų atstumu nuo jų sėdintį A. M. Vyras, kuris buvo šalia, kaip vėliau paaiškėjo, būtent jis metė į A. M. petardą, kuria sužalojo A. M. veidą, išeidinėjo. A. M. norėjo šį vyrą sustabdyti, tarp jų įvyko susistumdymas. Buvo, kaip ir minėjo, apie 30 - 40 metrų atstumu nuo A. M., bet pamatęs, kad įvyko susistumdymas, pribėgo. Susistumdymo metu suduotų smūgių jis nematė. Šalia stovėjo ir dar keli asmenys, kaip suprato, to vyro šeima. A. M. pasakė, kad šis vyras metė į jį petardą, kuri ir sužalojo jam veidą. Šio fakto neneigė šalia stovėjusi minėto vyro žmona, kuri pasakė, kam A. M. per petardas bėgioja. Kai paklausė minėto vyro, kodėl metė petardą, jis tik linkčiojo pečiais. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie užsirašė įvykio dalyvių duomenis, o atvykusi greitoji pagalba A. M. išvežė į ligoninę. Kiek atsimena, vyras, kuris metė į A. M. petardą, laikė pridėjęs prie apatinės lūpos sniegą, tačiau jokių smurto žymių ant to vyro veido nesimatė. A. M. pats paskambino ir iškvietė policiją. Negali pasakyti, kiek laiko su jais nebuvo A. M.. Kaip tik tuo metu piršosi savo sužadėtinei, laiko neskaičiavo (1 t., 51-54 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje vyriausiąja patrule. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. į 2022 m. sausio 1 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu M. K.. 2022 m. sausio 1 d., apie 00.05 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sprogusi petarda sužalojo vaikinui veidą. Įvykio vietoje juos pasitiko dvi asmenų kompanijos. Nustatė, kad asmuo, kuriam nuo petardos buvo sužalotas veidas, - A. M., o asmuo, kuris galimai metė petardą yra Z. Z.. A. M. paaiškino, kad Z. Z. jam po kojomis metė petardą, kuri susprogusi sužalojo jam veidą. Ant A. M. veido kairėje pusėje prie nosies matėsi sužalojimai – bėgo kraujas. A. M. nepaaiškino, dėl kokios priežasties jam po kojomis buvo numesta petarda. Tuo metu Z. Z. paaiškino, kad petardą metė netyčia, jis nematė, kad tuo metu ten buvo A. M.. Z. Z. paaiškino, kad po to, kai susprogo petarda, A. M. priėjo prie jo ir puolė muštis bei trenkė jam per veidą, tačiau nesukonkretino, kuo trenkė. Ant Z. Z. veido matėsi smurto žymės – buvo ištinęs žandas. Kartu su šiais asmenimis įvykio vietoje ir buvo kitų asmenų, viena iš jų buvo M. L. T. D., kuri nurodė, kad jos sugyventinis metė petardą, tačiau A. M. pats prie tos petardos priėjo ir taip ji susprogusi sužalojo jam veidą. Taip pat įvykio vietoje su A. M. buvo jo draugė, D. T. ir jo draugė, kurie paaiškino, kad matė, kaip Z. Z. metė į A. M. petardą. Atvykusi GMP A. M. išvežė į ligoninę, konflikto dalyviai nurodė, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Taip pat, kiek atsimena, nuo asmenų alkoholio kvapo nesijautė, blaivumo netikrino. Po kažkiek laiko gavo dar vieną pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad pranešėjos petardos pataikė vyrui į akį, tačiau atvykus į įvykio vietą buto durų niekas neatidarė, pranešėja mobilaus ryšio telefono nepakėlė (1 t., 95-96 b. l.).

2022 m. sausio 4 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad Z. Z. pranešė apie tai, jog 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., po Naujųjų Metų sutikimo, leidžiant fejerverkus, (duomenys neskelbtini), bendrame kieme, buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo vyro. Dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, jam buvo sužalota nosis, sutrenkta galva ir pažeistas dantis (1 t., 3 - 9 b. l.).

2022 m. sausio 4 d. Z. Z. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 00.05 val., buvo lauke su vaikais, sugyventine ir jos tėvu. Visi šaudė fejerverkus, taip sutiko Naujuosius Metus. Eidamas iki automobilio pasiimti daugiau fejerverkų, pastebėjo, kad prie uošvio artinasi nepažįstamas asmuo, kažką aiškina uošviui, mojuoja rankomis. Jam priėjus, tas vyras pribėgo ir pradėjo jį kaltinti, kad metė į jį fejerverką ir sužalojo jį. Jam bandant išaiškinti, kad jis to nedarė, tas vyras smogė jam iš galvos į nosį. Tuomet tas vyras pradėjo skambinti draugams, kad padėtų su juo susidoroti. Jie patys iškvietė policiją (1 t., 10 b. l.).

BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., po išautų fejerverkų Z. Z. buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens (1 t., 11-13 b. l.).

Medicininių dokumentų kopijos patvirtina, kad Z. Z. 2022 m. sausio 1 d., 00.55 val., kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl galvos skausmo, nežymaus svaigimo. Po apžiūros jam buvo nustatyta diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, kita (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) ir nosies kaulų lūžis. Žalgirio klinikoje Z. Z. nustatytas lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, sumušimas, nosies kaulų lūžis (1 t., 28-30 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 67/2022 (01) nurodyta, kad Z. Z. nustatyta nosies kaulų lūžis, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva lūpos srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10-ties dienų laikotarpiui. Lūpos sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Z. Z. rankose sužalojimų nėra. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Z. Z. sužalojimų jam padaryto metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., 34-36 b. l.).

2022 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti tyrimo metu perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) du garso įrašai. Iš vieno garso įrašo girdėti, kad M. L. T. D. kviečia greitąją medicinos pagalbą ir policiją ir nurodo, kad: „na čia fejerverką mes sprogdinome ir žmogui, kaip jis sako, kad mes pataikėm jam į akį. Jis kraujuoja ir dabar kviečia savo komandą aiškintis“. Iš kito garso įrašo girdėti, kad pareigūnus kviečia K. M. ir nurodo, kad: „iš petardos žmogui į veidą numetė“ (1 t., 76 - 77 b. l.).

BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad K. M. 2022 m. sausio 1 d., 00.17 val., pranešė, jog 22 metų vaikinui sprogusi petarda sužalojo veidą (1 t., 80 - 83 b. l.).

2022 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pėdsakų arba objektų galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką neaptikta. Įvykio vieta kameromis nefiksuojama (1 t., 84 - 85 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 48/2022 (01) nurodyta, kad A. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizdelė nosyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 1 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį į kairės akies sritį, tiek ir kontaktuojant su petardos skeveldra. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo ranka. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo (1 t., 90 - 91 b. l.).

2022 m. sausio 31 d. akistatos protokole nurodyta, kad A. M. apie įvykį paaiškino, kad jie išėjo su draugais į lauką šaudyti fejerverkų. Pašaudę fejerverkus, jie stovėjo prie namų ir kalbėjosi. Stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Už namo pradėjo šaudyti fejerverkus, o jis nuėjo pasižiūrėti. Ir Z. Z. jam po kojomis metė petardą. Susprogusi petardą jam pataikė į akį. Jis suklupo ant žemės, nes jam buvo dingęs kairės akies regėjimas. Pajuto, kad rankos šlapios, kraujuotos. Priėjo prie Z. Z. ir pradėjo klausinėti, dėl ko jis taip padarė. Tas asmuo pradėjo jį stumdyti ir jie susimušė. Muštynių metu jie nugriuvo ant žemės. Z. Z. parodė, kad A. M. parodymus girdėjo, su parodymais nesutinka. Parodė, kad gruodžio 31 d., kelios minutės prieš Naujuosius, su šeima išėjo į lauką pasitikti Naujųjų Metų. Išsirinko vietą aikštelėje, kad niekam netrukdytų. Iš pradžių uždegė didelę dėžę fejerverkų, paskui raketą šaudė. Kadangi orai buvo šlapi, jis fejerverkus laikė mašinoje, kuri buvo apie 50 metrų nuo jų. Vienu momentu raketos baigėsi ir jis nuėjo prie mašinos. Kai nuėjo prie mašinos pastebėjo, kaip prie jo uošvio priėjo žmogus, kuris mosikavo rankomis. Pagalvojo, kad tas žmogus sveikiną jo uošvį su Naujais Metais. Grįžęs išgirdo keiksmažodžius ir žodžius: „ar tu metei bombikę?“. Kai jis priėjo, A. M. agresija buvo nukreipta į jo pusę. Tuo metu jis bandė aiškinti, kad jis nieko nedarė ir tada jis gavo iš galvos į nosies sritį ir atsimena, kad atsidūrė ant žemės. Po to juos išskyrė jo žmona ir uošvis. Toliau vyko žodinis konfliktas, tačiau asmuo truputį apsiramino. A. M. atsakė, kad Z. Z. meluoja ir nurodo, kad jis pribėgo prie senyvo amžiaus asmens, nors to nebuvo. Taip pat jis asmeniui nesiūlė eiti už namo išsiaiškinti. Taip pat atvykusi greitoji jį patikrino ir pamatė, kad pas jį iš lūpos bėgo kraujas, pasakė, kad nieko rimto ir paleido. Netgi prie policijos tai pasakė. Nesutinka, kad kaip asmuo nurodė, kad vaikai verkė, šaukė. Kai jis atėjo, senyvo amžiaus asmuo iš karto išvedė vaikus. Taip pat, kai atėjo kaimynai, jie tik paklausė, kas čia atsitiko ir išėjo. Ir dar vienas dalykas, jis toje laiptinėje, kur gyvena šitas asmuo, lankosi todėl, kad ten jo sesuo gyvena. Jis nebuvo girtas, buvo išgėręs tik stiklinę šampano (1 t., 92 - 94 b. l.).

2022 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimu Z. Z. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., 97 - 102 b. l.).

2022 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nustatymo nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas pranešimas ROIK 0122000000045 dėl to, 2022 m. sausio 1 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), sprogusi petarda sužalojo vaikinui veidą. Įtariamasis ją susprogdinęs vietoje. Atvykę policijos pareigūnai užsirašė liudytojų duomenis, tarp kurių buvo ir Z. Z.. Tą pačią datą, 00.18 val., policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK 0122000000037, kuriame nurodyta, kad pranešėjos petardos pataikė vyrui į akis. Įvykiai tarpusavyje susiję. 2022 m. sausio 3 d. telefonu susisiekta su pranešėja, kuri nurodė, kad jos vyras Z. Z. metė petardą ir netyčia pataikė vaikinui į veidą, po ko vaikinui (A. M.) buvo sužalotas veidas. Dėl to A. M. puolė Z. Z. mušti ir sulaužė jam nosį. Kaip teigė pranešėja, jos vyras irgi norės rašyti pareiškimą dėl sveikatos sutrikdymo. 2022 m. sausio 1 d., apie 5.19 val., policijos registruojamų įvykių registre registruotas RVUL slaugytojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 00.54 val. į RVUL pats atvyko Z. Z., kuris paaiškino, kad 00.20 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami. Diagnozuotas galvos sumušimas, nosies kaulo lūžimas. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), vienas iš įvykio dalyvių A. M. buvo išvežtas į Santaros klinikas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-00409-22 (ROIK0122000000045). Telefonu Z. Z. patvirtino, kad tai jis metė petardą į A. M., kurio nepažįsta, po ko pats buvo jo sumuštas ir norės rašyti pareiškimą dėl sumušimo. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00409-22 liudytojo apklausoje A. M. nurodė, kad po to, kai į jį buvo mesta petarda, jis sudavė smūgį į pilvą petardą metusiam vyrui ir jie susimušė. Asmuo, sumušęs Z. Z., yra A. M. (1 t., 103 -104 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis A. M. teisme pripažino buvus fizinį kontaktą tarp jo ir nukentėjusiojo Z. Z., tačiau neigė nukentėjusiajam smūgiavęs galvą ir teigė taip pasielgęs dėl to, kad, pasak A. M., Z. Z. į jį pataikė petardą, kuri sužalojo A. M. veidą.

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjami A. M. pareikšti kaltinimai Z. Z. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, priešpriešinis ikiteisminis tyrimas baigtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. kovo 18 d. nutarimu (2 t., 148 – 158 b. l.) nutraukus ikiteisminį tyrimą nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies, požymių.

Kaip matyti iš sisteminės baudžiamosios bylos analizės, tiesiogiai įvykį ir fizinį A. M. bei Z. Z. kontaktą, be pačių jame dalyvavusių asmenų, matė Z. Z. sugyventinė M. L. T. D. ir jos tėvas N. D. V. Šie teismui prisiekę sakyti tiesą liudytojai, kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, patvirtino nukentėjusiojo Z. Z. teiginius, kad A. M., agresyviai nusiteikęs, pirmiausia priėjo ne prie Z. Z., o prie N. D. V., klausdamas, ar jis, t. y., ar N. D. V. metė bombikę. Vėliau, prie N. D. V. ir A. M. priėjus Z. Z., to paties klausinėjo Z. Z.. Akivaizdu, kad A. M., skirtingai, nei teigė teismui, nematė, kas konkrečiai į jį metė petardą, kuri jį sužalojo. Priešingu atveju A. M. nebūtų reikėję klausinėti, kas metė petardą, nes jis būtų šią aplinkybę objektyviai žinojęs – matęs konkretų asmenį. Šiuo atveju reikšminga yra sužaloto A. M. veiksmų seka – jis užuot ieškojęs medicininės pagalbos, užuot iš karto kvietęs sutuoktinę K. M., šaukęsis žmonių pagalbos ar skambinęs Bendrajam pagalbos centrui, pasirinko aplinkybių aiškinimąsi agresyviu būdu su Z. Z.: jam smūgiavo keletą kartų, nuo smūgių abu vyrai parkrito ant žemės, juos išskyrus skambino draugui D. T., kad ateitų į pagalbą. Šias teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo Z. Z., liudytojų M. L. T. D.  ir N. D. V. parodymai. Liudytojų K. M. ir D. T. parodymai šiuo aspektu įrodomosios reikšmės neturi, nes, pirma, yra nenuoseklūs, antra, abu šie liudytojai tiesiogiai nei petardos metimo fakto, nei fizinio kontakto tarp A. M. ir Z. Z. nematė.

Liudytojos K. M. parodymus teismas pripažįsta nepatikimais, kadangi jie esmingai skiriasi: ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja teigė, kad jų kompanijai einant stebėti fejerverkų prie (duomenys neskelbtini) namo A. M. ėjo priekyje, ji su vaiku ėjo lėčiau, tačiau visą laiką matė A. M., nuo jų jis buvo apie 300 metrų atstumu; matė, kaip fejerverkus leido nepažįstamų asmenų kompanija, tarp kurių buvo 3 suaugę asmenys ir vaikai, vienas ar du. Toje kompanijoje vienas vyras buvo jaunesnis, o kitas vyresnio amžiaus ir viena moteris, matė, kaip minėtos kompanijos jaunesnis vyras leido petardas, nes buvo tik garsas. Teisme K. M. teigė, kad ji nematė, kai metė petardą į A. M. pusę, nematė, kaip būtent į jį metė petardą, bet A. M. jai pasakė, kad jam pataikė. Be to, K. M. parodymus paneigia liudytojo D. T. parodymai, kad su kompanija leidę fejerverkus prie savo namo Nr. (duomenys neskelbtini), po kurio laiko pasigedo A. M., kur jis yra, nežinojo ir A. M. sutuoktinė K. M., visi nusprendė, kad jis nuėjo pas seserį į (duomenys neskelbtini) namą, todėl pasuko link šio namo ieškoti A. M.. A. M. tuo metu jam paskambino (liudytojo D. T. teigimu) ar į grupės susirašinėjimą atsiuntė balso pranešimą (K. M. teigimu), kad yra sužalotas petardos, tada visa jų kompanija priėjo prie A. M., kuris tuo metu buvo su Z. Z. kompanija. Šie teiginiai patvirtina Z. Z. teiginius, kad A. M., įpusėjus jų konfliktui, pasikvietė draugų.

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. Š. ir M. K. parodymai laikytini antriniais parodymais, kadangi pareigūnai tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, pirminius duomenis apie įvykį užfiksavo sužinoję iš konfliktuojančių pusių, abu pareigūnai įvardijo, kad įvykio vietoje buvo chaosas. Objektyvių duomenų, pavyzdžiui, pareigūnų uniformų kamerų ar vaizdo stebėjimo kamerų duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

Buvo paminėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 67/2022 (01) nurodyta, jog Z. Z. nustatyta nosies kaulų lūžis, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva lūpos srityje, visumoje dėl nosies kaulų lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, lūpos sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 34-36 b. l.). Liudytojas N. D. V. patvirtino matęs, kaip konflikto metu A. M. galva smūgiavo Z. Z. į veido sritį, ši liudytojas, taip pat liudytoja M. L. T. D. patvirtino matę, kaip A. M. Z. Z. sudavė dar keletą smūgių. Duomenų apie jokį kitą šaltinį, galėjusį nukentėjusiajam sukelti specialisto nustatytus sužalojimus, byloje nėra.

Vertindamas įvykių eigą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. M. turėjo visas galimybes atsitraukti, ieškoti kitų situacijos sprendimo būdų, tačiau to nepadarė, priešingai, pasirinko agresyvų fizinį kontaktą. Darytina išvada, kad kaltinamasis sąmoningais, tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, vadinasi, sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, nesiėmė spręsti konflikto taikiomis priemonėmis, t. y., veikė tiesiogine tyčia.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Z. Z. sveikatą, kaltinamojo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam 

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu). BK 27 straipsnio nuostatos apibrėžia, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, toks asmuo yra recidyvistas. A. M. teistumų istorija patvirtina, kad jis atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą recidyvisto apibrėžimą, todėl A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiriant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad A. M. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, nuo 2022 m. sausio 2 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., 116 b. l.), Sodros duomenimis, nuo 2022 m. sausio 3 d. vykdo individualią veiklą (1 t., 117 b. l.), teismui teigė, kad šiuo metu nedirba. Per penkerių metų laikotarpį A. M. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų piniginių nuobaudų nemoka (1 t., 119 - 144 b. l.), praeityje du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., 145 - 149 b. l.), paskutiniu nuosprendžiu skirtą bausmę atlikęs, tačiau teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų apie A. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Parinkdamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir mano, kad A. M. skirtinas bausmės terminas, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Taip pat A. M. skirtini įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vertinant tai, kad nusikalstamos veikos padarymui galėjo įtakos turėti alkoholio vartojimas, A. M. uždraustina visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 114,11 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., 67 - 68 b. l.). Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 114,11 Eur žala nukentėjusiojo Z. Z. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Nukentėjusiojo Z. Z. vardu atstovas advokatas N. Plėdys pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, 102,43 Eur turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš A. M. (2 t., 1-11 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo A. M. smurtiniai veiksmai prieš Z. Z. turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, tačiau sprendžiant pagal byloje esančius duomenis dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių ar neatstatomų pasekmių Z. Z. nesukėlė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad Z. Z. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 1 000 Eur.

Nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl 102,43 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas dokumentais, prašoma suma reali.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti atstovavimo išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą Z. Z.. Byloje pateikti pavedimo mokėjimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis iš viso advokatui sumokėjo 2 000 Eur už teisines konsultacijas, civilinio ieškinio parengimą, dalyvavimą apklausoje ir akistatoje, susipažinimą su baudžiamosios bylose medžiaga. Tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajam Z. Z. priteistina 2 000 Eur suma (BPK 106 straipsnis).

Kiti klausimai

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 162-163 b. l.) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina. 

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.  

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-168-992/2023.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti A. M. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Įpareigoti A. M. per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Uždrausti A. M. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti A. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 114,11 Eur nukentėjusiojo Z. Z. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo Z. Z. civilinį ieškinį ir iš A. M. Z. Z. priteisti 1 000 Eur neturtinei ir 102,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-168-992/2023.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Viktorija Šelmienė