Administracinė byla Nr. eI2-3090-342/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00155-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.2; 55.1.3; 57.2.1; 57.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
2020 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Ž. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A.Ž.(toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė), 713 Eur turtinės žalos, 150 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 2018-08-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 (ROIK: 18083283517) pripažino pareiškėją kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skyrė 40 Eur baudą už tai, kad jis 2017-07-21 13.40 val., (duomenys neskelbtini) direktorius, neužtikrino, jog nuomojamame žemės sklype būtų tinkamai kaupiamos ir išvežamos statybinių medžiagų ir buitinės atliekos, teršė jomis želdynus, tuo pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių” 7, 7.2, 10, 26 ir 26.2 punktų reikalavimus. Pažymi, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai įsiteisėjusiu 2018-10-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-316-549/2018 Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. el-1300-243/2016 įsiteisėjo 2017-11-08, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017, kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimas paliktas nepakeistas. Daro išvadą, jog 2018-08-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 priėmimo metu minėtas teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, atsakovei buvo žinomas ir turėjo leisti suprasti, kad nutarimas yra rašomas nepagrįstai ir neteisėtai, jame nurodytos aplinkybės prieštarauja tarp šalių priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui.
Pažymi, kad Plungės apylinkės teismo nutarimo motyvus. Vertina, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdama administracinę teiseną, surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalos ir ją atsakovė privalo atlyginti. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis bei LVAT praktika. Tvirtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarime yra konstatuoti neteisėti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai, nesant įrodymų ir pažeidžiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, apkaltinus asmenį administracinio nusižengimo padarymu. Pažymi, kad be minėto teismo sprendimo, individualiai vertintinos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės, kurios taip pat įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus.
Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas padarius ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Vadovaujasi ANK 589 straipsnio 80 punktu, 366 straipsniu, 563 straipsniu, 567 straipsnio 1, 2 dalimis, ir aro išvadą, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-07-21 tarnybinio pranešimo Nr. VŠTS5-300 pagrindu, kuriame nurodyta, jog 2017-07-21 nuotraukose ir kitoje medžiagoje užfiksuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios kalvos viršūnėje yra vykdomi statybos darbai, statomas medinis statinys. 2018-05-03 administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-25-ANR_P-271-2018 ir 2018-08-02 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 yra nurodyta, kad netinkamai kaupiamos ir neišvežamos statybinių medžiagų ir buitinės atliekos, jomis teršiami želdynai. Atkreipia dėmesį, jog visas šias aplinkybes Palangos miesto savivaldybės administracija laikė, kad fiksavo nuotraukomis, tačiau Plungės apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktų nuotraukų darytina priešinga išvada, t.y. iš nuotraukų akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas. Daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracija sąmoningai netinkamai interpretavo savo pačios surinktus įrodymus (nuotraukas).
Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo metu buvo įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimas, kuris Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnams, dalyvavusiems šioje administracinėje teisenoje, buvo žinomas ir iš šio teismo sprendimo buvo aišku, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys kioskai nėra laikini nesudėtingi statiniai, o yra kilnojamieji daiktai, todėl statybos darbai dėl jo neatliekami, stambiagabaritės atliekos nekaupiamos, Statybos įstatymas netaikytinas.
Pažymi, kad ANK 625 straipsnis numato, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą, tačiau atsakovė, gavusi išsamų ir motyvuotą pareiškėjo skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame aiškiai motyvuojama įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimu, sutikimo su skundu galimybės net nevertino, perdavė jį nagrinėti teismui ir teisme elgėsi pasyviai bei abejingai, aktyviai nepalaikydama savo kaltinimo. Mano, jog tokie Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai rodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, aiškiai žinoma įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį ir jo privalomumą, jį ignoravo, sąmoningai piktnaudžiavo administracinės procedūros teise, teikė įrodymus (nuotraukas), iš kurių yra akivaizdu, kad nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, demonstravo galią ir siekė patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nesant tam teisėto pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarime konstatuotas Palangos miesto savivaldybės administracijos pasyvus ir visiškai abejingas elgesys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškėjo vertinimu reiškia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija administracinės teisenos iniciavimu, administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymu iš esmės siekė sudaryti nepatogumų pareiškėjui, priversti jį gintis nuo kaltinimo, kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, patirti bylinėjimosi išlaidų teisinei gynybai, kurios administracinio nusižengimo byloje nepriteisiamos, patirti nepatogumų ir pergyvenimų, o vėliau – bylą nagrinėjant teisme aktyviai nebepalaikė savo kaltinimo, elgėsi apatiškai ir pasyviai, nes akivaizdžiai suprato, jog pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą ir pačios Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktas nuotraukas, administracinis nusižengimas nėra padarytas. Tvirtina, kad atsakovė ne pirmą kartą pareiškėjo ar jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir siekia sudaryti nepatogumų, nes minėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendime yra konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) atžvilgiu piktnaudžiauja leidimų išdavimo iš kioskų teise.
Apibendrina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnai elgėsi aplaidžiai, neveikė pagal ANK 563 ir 567 straipsnius, visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nors administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo metu žinojo apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą ir jame konstatuotas aplinkybes ginčo klausimu, pati teikė įrodymus (nuotraukas), kurie akivaizdžiai paneigia administracinio nusižengimo padarymą. Daro išvadą, kad atsakovės veiksmai vertinami kaip neteisėti.
Tvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų turėjo gintis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018, įrodinėdamas savo nekaltumą, pareiškėjui buvo reikalinga teisinė pagalba ir dėl to minėtoje byloje pareiškėjas patyrė 713 Eur advokato išlaidų. Nurodo LVAT praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn (LVAT 2018-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017). Pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Paaiškina, kad prašo priteisti jo turėtas advokato išlaidas. Teigia, kad už skundo dėl 2018-08-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 panaikinimo parengimą ir dalyvavimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018 patyrė 713 Eur advokato išlaidų, kurios nurodytos 2018-12-20 detalizacijoje už teisines paslaugas ir apmokėtos 2018-12-20 bankiniu mokėjimo pavedimu. Paaiškina, kas sudaro teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018 ir mano, kad šios advokato išlaidos kaip turtinė žala susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018, pagal savo pobūdį tiesiogiai susijusios su aptartais atsakovės neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teismui ANK numatyta tvarka, ginti savo teises teismo posėdyje ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Daro išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant bylą Plungės apylinkės teisme. Atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo”, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Tvirtina, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 150 Eur neturtinės žalos. Nurodo CK 6.250 straipsnio 1 dalį, ir teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, pasityčiojimą iš savivaldybės institucijos pusės, nes pareiškėjas, esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimui susijusiu ginčo klausimu, taip pat esant Palangos miesto savivaldybės administracijos nuotraukose užfiksuotai priešingai negu protokole ir nutarime nurodytai situacijai, patyrė diskomfortą, stiprius neigiamus išgyvenimus, vėl buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, kreiptis teisinės pagalbos ir patirti bylinėjimosi išlaidų savo teisių gynybai. Akcentuoja, kad turi sveikatos problemų, susijusių su širdies veikla ir aukštu kraujospūdžiu. Pažymi, kad iki 2018-08-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo, t.y. 2017-09-26 kreipėsi į gydymo įstaigą po patirto streso sutrikus sveikatai ir pareiškėjui pagal VŠĮ „Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos” 2017-11-23 medicinos dokumentų išrašą yra nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas vaistais. Daro išvadą, kad nepagrįstas apkaltinimas administracinio nusižengimo padarymu sukelia stresinę situaciją. Tvirtina, kad visų šių išgyvenimų nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų.
Nurodo, kad atsakovė be prašomos priteisti negautų pajamų, taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tvirtina, kad dėl teisės reikalauti procesinių palūkanų ne kartą yra pasisakęs LVAT savo formuojamoje praktikoje, kurioje konstatuota, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LVAT 2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-15 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014-04-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais bei reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sutinka, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-10-18 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-316-549/2018 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-02 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukė. Argumentuoja, kad bylinėjimosi išlaidų realumas ir pagrįstumas sprendžiamas vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40-41 straipsnių nuostatomis, teismų suformuota praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, asmuo gali reikalauti atlyginti tik realiai turėtas pagrįstas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Atkreipia dėmesį, jog ANK nenustato bylinėjimosi išlaidų bei žalos atlyginimo asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, priėmus jam palankų sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Akcentuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-156012013). Tvirtina, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai, atlikdami administracinio nusižengimo teisenos veiksmus byloje, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Mano, jog skunde nurodomi teiginiai, kad atsakovė ne pirmą kartą pareiškėjo ar jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir sąmoningai siekia sudaryti jam nepatogumų, arba kad pareiškėjas patyrė pasityčiojimą iš savivaldybės institucijos pusės, yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis.
Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-316-549/2018, kurioje pareiškėjo teigimu jis patyrė advokato išlaidas, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas priimtas 2018-10-18, o atstovės advokatės teisinių paslaugų detalizacija surašyta ir pinigai pervesti tik 2018-12-20. t. y. jau po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus nutarimui. Atkreipia dėmesį, kad pagal teisės analogiją - ABTĮ 41 str. 1 d. - išlaidos turi būti patirtos ir pagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o vėliau padarytos ar pateiktos išlaidos nėra priteisiamos. Remiasi administracinių teismų praktika, i tvirtina, jog pagal ABTĮ nuostatas gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009-08-21 nutartis adm. byloje Nr. AS146-460/2009, 2014-08-20 nutartis adm. byloje Nr. AS502-693/2014 ir kt.). Išlaidos turi būti pagrįstos konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais nustatytus reikalavimus (LVAT 2012-03-02 nutartis adm. byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010-10-08 nutartis adm. byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011-06-06 nutartis adm. byloje Nr. A756-34/2011).
Argumentuoja, kad iš 2018-12-20 dokumento matyti, kad po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo įsiteisėjimo prašomos sumokėti sumos apskaičiavimas nėra nei detalus, nei išsamus, nei realus, o 713 Eur nesudėtingoje administracinio nusižengimo byloje yra neprotingai didelės išlaidos, kurias pareiškėjas siekia padengti atsakovės sąskaita. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbu įvertinti tai, jog išnagrinėta administracinio nusižengimo byla nebuvo sudėtinga, bylos nagrinėjimas iš pareiškėjo atstovės nereikalavo specifinių teisinių ar kitų žinių, kadangi byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, administracinė byla yra nedidelės apimties bei išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį. Mano, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, ypatingai svarbu laikytis administracinių teismų jau suformuotos praktikos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui - teismui, tuo užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nėra reglamentuojamas, todėl šiuo atveju negali būti priteisiamas. Pažymi, kad tam tikros patirtos žalos padarymo fakto įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nurodo LVAT praktiką (LVAT 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. Au-653l2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A146-39/2012; 2012-03-19 nutartis adm. byloje Nr. A438-336/2012, 2012-03-19 nutartis adm. byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Mano, kad šiuo atveju pareiškėjo skunde tik deklaratyviai, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindimo ir įrodymų, nurodoma neva patirta neturtinė žala, o pareiškėjo skundo reikalavimai šioje byloje yra nekonkretūs, abstraktūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad skunde minima, arterinės hipertenzijos II laipsnio diagnozė pareiškėjui nustatyta dar 2017-11-23, tačiau jokių duomenų apie pakartotinus kreipimusis į gydymo įstaigas dėl nervinės įtampos ar kitokių išgyvenimų ryšium su atliekama administracinio nusižengimo teisena, byloje nėra.
Argumentuoja, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestini ir kiti išvestiniai skundo reikalavimui dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 713 Eur turtinės, 150 Eur neturtinės žalo atlyginimo pagrįstumo ir metinių palūkanų priteisimo. Pareiškėjas A.Ž. teigia, kad nurodytą žalą patyrė dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė) veiksmų, priimant 2018-08-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 (ROIK: 18083283517).
Dėl pareiškėjo teisės į turtinės žalos atlyginimą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012-01-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).
Kaip jau minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 str. 4 str.).
Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios pagrindas yra patirtos bylinėjimosi išlaidos administracinio nusižengimo byloje, o ne pačių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal anksčiau minėtą CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).
CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).
Pažymėtina, jog LVAT žalos atlyginimo bylose yra pasisakęs, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, svarbu tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015). Darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia turi būti vertinama, kokie veiksmai buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes.
Dėl neteisėtų veiksmų
Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.). Be to, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014-06-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.).
Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).
LVAT yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2017-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra nurodęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014, 2014-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015, 2018-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.). Jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2019-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019 ir kt.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovė 2018-08-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 (ROIK: 18083283517) pripažino pareiškėją kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (minėta, toliau – ir ANK) 366 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skyrė jam 40 Eur baudą. Nusižengimas nustatytas ir bauda skirta už tai, kad pareiškėjas 2017-07-21 13.40 val., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, neužtikrino, jog nuomojamame žemės sklype būtų tinkamai kaupiamos ir išvežamos statybinių medžiagų ir buitinės atliekos, teršė jomis želdynus. Nutarime nurodyta, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių” 7, 7.2, 10, 26 ir 26.2 punktų reikalavimus.
Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-316-549/2018 nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-10-18 nutarimu anksčiau minėtą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-08-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pažymėtina, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarimas įsiteisėjęs 2018-11-08. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-549/2018 esantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-07-21 tarnybinis pranešimas Nr. VŠTS5-300 patvirtina, kad atsakovė pareiškėjo kaltę grindė tuo, kad 2017-07-21, 13.40 val. nuotraukose, bei kitoje bylos medžiagoje užfiksuota, jog viešoje vietoje, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios kalvos viršūnėje yra vykdomi statybos darbai – yra statomas medinis statinys, kas matyti iš vykdomų darbų pobūdžio (montuojamos medžio konstrukcijos, nukastas kalvos viršuje gruntas, prie objekto suversta krūva statybinės medienos atliekų, netvarkingai suverstos buitinės šiukšlės, kurių dalis sukrauta į maišus, kitos mėtosi palaidos). Nurodyta, kad aptariamame žemės sklype yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2014-06-13 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110)-273 specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (0.0623 ha), kurortų apsaugos zonos (0.2451 ha), nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (0.2451 ha). Nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, statydamas ir įrengdamas be Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus suderinimo, laikinus nesudėtingus statinius išsinuomotame valstybinės žemės sklype, pažeidė Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų reikalavimus. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-316-549/2018 matyti, kad atsakovė pareiškėjo kaltę taip pat grindė patikrinimo metu darytomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotos prie statinių sudėtos įvairaus ilgio ir dydžio lentos, plokštės, kai kur išmėtyti medienos gabaliukai, bei nedidelė krūva kažkokių smulkių daiktų, galimai medienos atliekų, prie kurių stovi kibiras, užmesta lenta, bei keli celofano maišai.
Nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-10-18 nutarime konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai - nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių A. Ž.kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-10-18 nutarime akcentavo, kad atsakovė apskritai aptariamoje byloje elgėsi pasyviai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, kas rodo visišką abejingumą pareigai apginti savo, kaip kaltintojo, poziciją ir imtis priemonių pašalinti visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte. Teismas 2018-10-18 nutarime taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė byloje kilusių abejonių dėl A. Ž. kaltės, kadangi, ištyrus byloje esančius įrodymus, neįrodė visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių, nes byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų A. Ž. atstovės pateiktus argumentus, kad (duomenys neskelbtini) išsinuomotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomas ir valomas tinkamai, o šalia sklype ant kalvos esančių kioskų buvo sudėtos jų remontui reikalingos statybinės medžiagos, kurios kiekvieną kartą baigus darbus, kaip ir remonto metus susidariusios šiukšlės, buvo surenkamos ir pašalinamos iš teritorijos. Dėl šių priežasčių teismas 2018-10-18 nutarime konstatavo, kad ANK 366 str. 1 d., nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Be kita ko, pažymėtina tai, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarime buvo pažymėta, kad: „Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2016-02-01 sprendimo Nr. (4.27.)-D3-268 „Dėl leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, (duomenys neskelbtini)” panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo išaiškinimą, kad šiuo atveju Statybos įstatymo nuostatos netaikytinos, netaikytinas ir reikalavimas statybines atliekas kaupti stambiagabaritinių atliekų konteineryje, tuo labiau, kad, kaip minėta, jokių stambagabarinių statybos atliekų teritorijoje šiuo atveju ir nėra fiksuota. O Taisyklių 11 p. leidžia nedidelius statybinių atliekų kiekius kaupti ir surinkti maišuose, kas greičiausiai ir buvo daroma, kaip kad matyti iš patikrinimo metu darytos fotonuotraukos, esančios aštuntame bylos puslapyje”. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarime aptariamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimas įsiteisėjo LVAT 2017-11-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017 palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovei 2018-08-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 (ROIK: 18083283517) priėmimo metu turėjo būti žinoma apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą, kuriame buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pareiškėjas, priklausantys prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, ir jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” nuostatos nėra taikomos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, priimdama 2018-08-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-231-2018 (ROIK: 18083283517), kuris buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsakovė atsiliepime į skundą iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos veiksmai, priimant 2018-08-02 nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Be kita ko, kaip buvo anksčiau minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-10-18 nutarime konstatavo, jog atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, nes nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių A. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą. Šiame nutarime pažymėta, kad atsakovė apskritai byloje elgėsi pasyviai, kas rodo visišką abejingumą pareigai apginti savo, kaip kaltintojo, poziciją ir imtis priemonių pašalinti visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2018-10-18 nutarimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-10-18 nutarime nustatytos aplinkybės dėl 2018-08-02 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamuoju atveju, pareiškėjas, patyręs išlaidas, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.
Dėl turtinės žalos dydžio
Pareiškėjas teigia, kad prašomą atlyginti 713,00 Eur turtinę žalą sudaro:
1) 638,00 Eur už skundo surašymą;
2) 75,00 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje (1 val.).
Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus (2018-12-20 Teisinių paslaugų detalizacija, 2018-12-20 mokėjimo nurodymas Nr. 49), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodytos sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė prašomą priteisti turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Rekomendacijos rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt) bei Rekomendacijomis matyti, kad pareiškėjo prašomos priteisti 638 Eur turtinė žalos sumos dydis už skundo surašymą yra pagrįstas.
Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-316-549/2018 matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-09-27 posėdyje interesus atstovavo atstovė – advokatė, posėdis truko 25 min (posėdžio pradžia - 10:15 val., pabaiga – 10:40 val.). Šiuo atveju posėdis truko iki 30 minučių, todėl atmetama. Prašoma priteisti 75,00 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrindė minėtą turtinės žalos dydį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamos bylos kontekste įrodymais pagrindė patirtos 638,00 Eur turtinės žalos dydį, kuris jam gali būti priteistas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turi būti atlyginta neturtinė žala, pažymėtina, jog sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, turi būti nustatytas žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, pirmiausia nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Skunde nurodyta, kad pareiškėjas, esant įsiteisėjusiam Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimui susijusiu ginčo klausimu, taip pat esant Palangos miesto savivaldybės administracijos nuotraukose užfiksuotai priešingai negu protokole ir nutarime nurodytai situacijai, patyrė diskomfortą, stiprius neigiamus išgyvenimus, vėl buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumą, kreiptis teisinės pagalbos ir patirti bylinėjimosi išlaidų savo teisių gynybai. Akcentuota, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, susijusių su širdies veikla ir aukštu kraujospūdžiu. Pažymėta, kad iki 2018-08-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo, t. y. 2017-09-26 kreipėsi į gydymo įstaigą po patirto streso sutrikus sveikatai ir pareiškėjui pagal VŠĮ „Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos” 2017-11-23 medicinos dokumentų išrašą yra nustatyta diagnozė – pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio, AKS (arterinio kraujo spaudimo) padidėjimas, paskirtas gydymas vaistais. Skunde nurodyta, kad šioje situacijoje atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė nervinę įtampą, dėl ko patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, jam pasikartojo sveikatos (širdies) sutrikimai ir nors tuo konkrečiu atveju nesikreipė į gydymo įstaigą, tačiau gėrė anksčiau gydytojo paskirtus vaistus nuo hipertenzijos ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo patirtą neturtinę žalą bei pateiktus įrodymus (medicinos dokumentų išrašus), daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent dėl atsakovės priimto nutarimo jam sutriko sveikata. Skunde nurodyta arterinės hipertenzijos II laipsnio diagnozė pareiškėjui nustatyta 2017-11-23, jokių duomenų apie pakartotinį kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl sutrikusios sveikatos būklės skundui aktualiu laikotarpiu (nuo atsakovės nutarimo priėmimo iki Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimo priėmimo) pareiškėjas neteikia. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo reputacija ir pan., tačiau sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad teisingumas buvo atstatytas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiami pagrįsto dydžio turtinė žala už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos negrįžtamai ir pareiškėjo pažeistos teisės neliko neapgintos. Be to, atsakovė, teismo nutarimu pripažinus jos priimtą nutarimą neteisėtu, sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad buvo patirta jo nurodyto dydžio neturtinė žala.
Dėl metinių procesinių palūkanų
Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
LVAT praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl konstatavus sąlygas deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus žalos atlyginimą, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistinos ir prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2020-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020 ir kt.).
Remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina pareiškėjui 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteisiamos 638,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašo atlyginti skundo parengimo išlaidas, iš viso 375,00 Eur. Pateikti įrodymai (Sąskaita už teisines paslaugas, 2020-03-23 mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad prašoma priteisti suma buvo sumokėta pareiškėjo atstovei.
Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2020 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2019 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1317,60 Eur, todėl prašoma priteisti suma už skundo surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (1317,60 * 2,5).
Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas – skundas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 375,00 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis). Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgiama į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog skundas tenkintinas tik iš dalies, ir daroma išvada, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 375,00 Eur dydžio suma yra per didelė, todėl mažintina iki 188,00 Eur. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 638,00 Eur (šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 638,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 188,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė