Teikimas Nr. TS-108-818/2014
Procesinio sprendimo kategorija :2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. C., gim.(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
nustatė:
V. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-10-17 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 63 str. 4 d., ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia: 2012-07-18.
Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-07-18.
1/3 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013-07-18.
Neatliktos bausmės dalis 2014-05-22 - 1 metai 1 mėnuo 26 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus pataisos namuose, 2014-05-22 protokolu Nr. 58-36 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė:
V. C. anksčiau teistas 5 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu - 15 metų, 2 kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, 2 kartus buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo sąlygas nepažeidė. Būdingas nusikaltimų modelis. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau mažina ir teisina savo vaidmenį.
Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Atpažįsta socialinius veiksnius kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, vengia situacijų, kurios gali sukurti galimybę nusikalsti. Kartais pasitaiko impulsyvių poelgių, nors savitvardą praranda retai. Ne visuomet sugebėdavo pasirinkti tinkamas sprendimų strategijas. Turi suformavęs aiškių ateities tikslų, gailisi dėl savo paklydimų. Šiuo metu nefiksuojama diskriminacinių nuostatų ar negatyvaus požiūrio į priežiūrą. Kai kuriuos savo poelgius kiek pateisina lygindamas su kitų nusižengimais. Apskritai remia visuomenės vertybes.
Prieš suėmimą 4 metus vartojo heroiną. Nuteistasis teigia, nuo suėmimo nevartoja jokių narkotinių medžiagų. Išsako neigiamą nuostatą alkoholio vartojimo atžvilgiu, ateityje planuoja vartoti retai ir saikingai.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje nedirba, motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, skaito, dalyvauja dailės būrelio veikloje (gyvena ir dirba dailės studijoje, šia veikla yra patenkintas). Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, baustas 1 kartą, nuobauda nebegalioja. Skatintas nebuvo.
Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš
laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo", „Dailės ir meno terapijos užimtumo" programose.
Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą, žino teigiamą darbo naudą. Turi vidurinį išsilavinimą, bei šaltkalvio - surinkėjo profesiją. Vykdomųjų raštų nuteistojo vardu įstaiga neturi.
Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su sugyventine, yra jos lankomas pasimatymų metu. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja gyventi Kaišiadorių raj., pas sugyventinę. Gauta teigiama pažyma dėl gyvenamos vietos patikslinimo ( 2014-02-20, Nr. 8-2534).
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 59 balai.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisijos nuomone, V. C. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. C. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. C. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-142, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą kaip nepagrįstą, skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija, priimdama sprendimą netaikyti jo atžvilgiu lyginio paleidimo, neįvertino tokių aplinkybių, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose programose, lankė kursus. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė D.Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo atmesti nuteistojo V. C. skundą, nurodydama, kad Komisijos nutarimas yra išsamus, jame išanalizuotos visos aplinkybės ir priimtas sprendimas yra pagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis V. C. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą - atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Prokurorės manymu, nėra pagrindo manyti, kad V. C. pasitaisė, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, nes jis anksčiau teistas 5 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Jam buvo 2 kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, buvo 2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, bet parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, savo elgesio nekeitė, vartojo narkotines medžiagas, darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių, tame tarpe sunkaus, ir itin pavojingų nusikaltimų padarymą, todėl bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus
visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad V. C. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – atliko daugiau nei 1/3 jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, charakterizuojamas iš dalies teigiamai, kadangi pripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką įvykdytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, įstaigos keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi juos vykdyti, nelinkęs konfliktuoti. Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo manymu, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis V. C. praeityje buvo teistas 5 kartus, ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2 kartus buvo paleistas lygtinai, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, skirtos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis prieš suėmimą 4 metus vartojo narkotinės medžiagas (heroiną), supranta, kad turi problemų, tačiau negeba atskirti visų sričių, susijusių su nusikalstamumu. Ne visuomet sugebėdavo pasirinkti tinkamas sprendimų strategijas. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. C. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam V.Cibulskiui taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
nuteistojo V. C. skundą atmesti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 59-142 netaikyti V. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius