Civilinė byla Nr. e2S-262-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00618-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaidora“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Molėtų švara“ priteisti 43 258,25 Eur skolos, 5 695,50 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 43 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė su rangove UAB „LitCon“ (toliau – ir Rangovas) pasirašė tris sutartis (CPO38321, CPO38339 ir CPO 38305) (toliau – ir Sutartys) dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis, pagal šias Sutartis turėjo būti atlikti trijų daugiabučių namų renovavimo projektavimo ir statybos darbai. 2019 m. viduryje Rangovas patyrė veiklos sunkumus ir inicijavo savo restruktūrizavimo procesą, tačiau jau buvo pasamdęs ieškovę dalies darbų įvykdymui. Rangovui nesant pajėgiam toliau vykdyti sutartis, jas už atsakovės atlyginimą sutiko vykdyti ieškovė. Dėl šios priežasties 2019 m. liepos 31 d. Rangovas ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. RTPS-190731-01, pagal kurią esą ieškovė įgijo reikalavimo teisę iš atsakovės gauti atlyginimą už likusius jai neperduotus pagal Sutartis darbus, kurie bus atlikti su atsakove sutartu terminu, darbus, kurių nepajėgė atlikti Rangovas, atsakovei atliko ieškovė, apie darbų vykdymą ir atlikimą buvo informuota ir atsakovė tuos darbus priėmė. Tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl mokėjimų pagal pagrindines sutartis CPO38321, CPO38339, CPO38305“ atsakovė pranešė ieškovei, kad yra informuota apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą, bet savo prievolę sumokėti skolą ji vykdys Rangovui, o ne ieškovei dėl rašte nurodytų ginčo išsprendimui nereikšmingų priežasčių, t. y. atsisakė sumokėti už darbus.
2. Paaiškino, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 pripažinta, jog ieškovės ir Rangovo tiekimo ir statybos rangos sutartis Nr. 925S-180608/23, papildomas susitarimas prie jos ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. RTPS-190731-01 yra niekiniai bei negaliojantys nuo jų sudarymo momento sandoriai. Taigi teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovės ir Rangovo, o taip pat ir ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės) nesieja sutartiniai santykiai. Laikė, kad įstatymas numato pačios atsakovės teisę atgauti be pagrindo jos sumokėtas Rangovui pinigines lėšas iš paties Rangovo, o ieškovė turi teisę pasirinkti, iš kurio asmens reikalauti prievolės įvykdymo ir ji tokį pasirinkimą aiškiai išreiškė šiuo ieškiniu. Teigė, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovei nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.240 straipsnis, 6.242 straipsnio 1 dalis), nes ji gavo ir priėmė ieškovės tinkamai atliktų darbų rezultatus, buvo panaudoti jos resursai ir dėl to (neatsiskaitymo su ja) pablogėjo turtinė padėtis; tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo yra priežastinis ryšys.
3. Atsakovė UAB „Molėtų švara“ atsiliepimu prašė nutraukti bylą, o jei ji nebūtų nutraukta – atmesti ieškinį, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), administratorius. 2017 m. liepos 14 d. atsakovė ir Rangovas sudarė tris Sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo. 2018 m. birželio 8 d. BUAB „Litcon“ (rangovas) ir ieškovė (subrangovas) sudarė Subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Subrangos sutarties priede Nr. 1 numatytus daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos darbus bei perduoti jų rezultatą Rangovui, o Rangovas – priimti darbų rezultatą ir sumokėti už jį ieškovei. 2020 sausio 16 d. pranešimais Nr. S-012, Nr. S-013 ir Nr. S-014 bei 2020 m. vasario 10 d. pranešimais Nr. S-057, Nr. S-058 ir Nr. S-059 atsakovė nuo 2020 m. vasario 28 d. vienašališkai nutraukė Sutartis dėl Rangovo kaltės. Atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 43 258,25 Eur už ginčo darbus Rangovui, t. y. BUAB „LitCon“. 2021 m. spalio mėn. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl minėtos skolos sumos ir 7 462,05 Eur delspinigių priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl priimto nepalankaus sprendimo, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį, kuria Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir perdavė ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atmesto ieškinio paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-827-790/2022). Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo visiškai atmetė ieškovės ieškinį (civilinė byla Nr. e2-155-828/2023). Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir šiuo konkrečiu atveju yra priimtas sprendimas, turintis res judicata galią (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl manė, kad teismas turėjo atsisakyti priimti naują ieškovės ieškinį, o to nepadarius – bylą nutraukti. Akcentavo, kad ginčo atveju nesama pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą, nes minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog turi (turėjo) būti taikomos restitucijos taisyklės, o ne nepagrįsto praturtėjimo institutas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2024 m. vasario 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovei UAB „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo nutraukė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovei UAB „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus 43258,25 Eur sumoje, trečiasis asmuo – BUAB „LitCon“, 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį ir ex officio pripažino, kad ieškovės ir UAB „LitCon“ sudaryta Subrangos sutartis, Papildomas susitarimas ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekiniai sandoriai, negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Teismas sprendime pasisakė, kad netaiko restitucijos natūra, kadangi UAB „LitCon“ iškelta bankroto byla, ieškovė nėra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą, todėl restitucijos natūra taikymas negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį, kuria šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo restitucijos taikymo (netaikymo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino bei perdavė bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį, kurioje netenkinti reikalavimai dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-827-790/2022). Panevėžio apygardos teismas, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pasiūlęs dalyvaujantiems byloje asmenims, taigi ir ieškovei patikslinti savo pozicijas byloje, pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, atsižvelgęs į jos nesutikimą tai padaryti ir pradinio reikalavimo atsakovei palaikymą, 2023 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-155-828/2023). Paminėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo nustatyta, jog ieškovė darbus atliko BUAB „LitCon“, o ne atsakovės naudai.
6. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovė yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje pirmesnėje byloje, taigi sutampa. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, kuria atsikirtimuose rėmėsi atsakovė, kurioje konstatuota, kad kai reikalavimai yra iš esmės vėl grindžiami tais pačiais juridiniais faktais bei įrodymais, kaip ir nagrinėjamoje byloje kuomet vietoje anksčiau pareikšto reikalavimo priteisti už neatliktus darbus reikalaujama priteisti tą pačią pinigų sumą kaip be pagrindo įgytą turtą, ieškiniai laikytini tapačiais.
7. Nurodė, kad šioje byloje ieškovė pakeitė tik ieškinio teisinį pagrindą pasirinkusi kitą savo teisių gynybos būdą, t. y. prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto įgijimo be pagrindo institutą, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas, 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17-18 punktai).
8. Konstatavo, kad nors ieškovė šioje civilinėje byloje reikalavimus grindžia tais pačiais juridiniais faktais, bet remiasi kitomis teisės normomis, tai nepaneigia, kad ji iš esmės siekia pakartotinai spręsti tą patį klausimą – prisiteisti tą pačią 43 258,25 Eur sumą už tuos pačius darbus – vadinasi identiško teisinio rezultato ir teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pagrįstais atsakovės argumentais dėl bylos nutraukimo, o su ieškovės pozicija nesutinka. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir jokių iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir Panevėžio apygardos teismui priimant sprendimus atmesti ieškinį, t. y. jau pripažinus ieškovės ir Rangovo sandorius niekiniais.
9. Įvertinęs visas šias aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau išnagrinėtam, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Sprendė, kad atsakovė, kurios procesinis elgesys buvo tinkamas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai
10. Ieškovė prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė ieškinio faktinį pagrindą ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Pirmoje byloje faktinis reikalavimo pagrindas buvo tam tikras ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės pareikštų valių derinys, išreikštas sutartyse. Teismai atmetė ieškinį pirmoje byloje būtent todėl, kad paneigė ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą. Pripažindami sutartis, kuriomis rėmėsi ieškovė, negaliojančiomis, teismai sprendė, kad ieškovės nurodyti faktai nesukuria ieškovės reikalaujamo teisinio rezultato. Kartu taip teismai patvirtino, kad pirmąją bylą išnagrinėjo remdamiesi ieškovės nurodomu faktiniu pagrindu – kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš ieškovės nurodomų faktų – suderintos trijų asmenų valios.
10.2. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas ne suderinta asmenų valia ir susitarimų nevykdymu, kaip buvo pirmojoje byloje, o faktu, kad atsakovė be teisinio pagrindo ieškovės sąskaita įgijo ekonominę vertę turintį darbų rezultatą, todėl, nesant galimybės tokį rezultatą grąžinti, privalo sumokėti ieškovei jo vertę atitinkančią kainą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokio tyrimo ir todėl neturėdamas tam jokio pagrindo konstatavo, kad „ieškovė šioje civilinėje byloje reikalavimus grindžia tais pačiais juridiniais faktais“. Konstatuodamas, kad ieškovė reikalavimą grindžia „tais pačiais juridiniais faktais“, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo nei vieno tokio konkretaus fakto ir neatskleidžia savo konstatuoto faktų tapatumo. Pasak apeliantės, reikalaudama priteisti pinigus remdamasi atsakovės nepagrįsto praturtėjimo argumentu, ieškovė šioje byloje neturėjo procesinės pareigos ir todėl neįrodinėjo šalių suderintą valią patvirtinančių faktų, kuriais būtų grindžiama atsakovės piniginė prievolė, tai yra nesirėmė pirmosios bylos faktiniu pagrindu.
10.3. Taip pat teigia, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso) grindžiamas ne šalių prievoliniais sutartiniais santykiais, kurie byloje įrodinėjami suderintos valios faktus patvirtinančių įrodymų pateikimu, o įrodinėjant sąlygas, reikalingas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
10.4. Pasak apeliantės, kasacinio teismo nutartis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimta ne tapačioje ir net nepanašioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje. Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą.
10.5. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tai, jog ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu.
10.6. Atskirajame skunde apeliantė nurodo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį Nr.e2-880-467/2023 ir teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ginčą dėl ieškinio tapatumo iš esmės analogiškoje situacijoje – ieškovui ankstesnėje byloje pareiškus ieškinį, grindžiamą sutartiniais santykiais su atsakovu, teismas nepatvirtino, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, paneigė sutarties tarp šalių buvimą ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Tuomet naujoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, reikalaudamas tos pačios pinigų sumos, tik nebe sutarties, o atsakovo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas minimoje byloje atmetė tokius pat kaip šioje byloje pareikštus atsakovo atsikirtimus dėl ieškinių tapatumo ir patvirtino, kad nauja byla yra nagrinėtina teisme.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmoje byloje buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, ko ieškovė nekvestionuoja, pirmoje byloje buvo išnagrinėtas ieškinys, pareikštas tuo pačiu faktiniu pagrindu, pirmoje byloje pareikštą ieškinį ieškovė grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (inter alia tomis aplinkybėmis, kad ginčo darbus faktiškai atliko ieškovė, kad atsakovei tas buvo žinoma ir priimtina, kad ieškovės atliktų ginčo darbų rezultatu naudojasi atsakovė ir daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei už ginčo darbus ir t. t.) bei identiškais įrodymais (inter alia Sutartimis, Subrangos sutartimi, Papildomu susitarimu, Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, Aktais ir kt.), kas matyti iš jos į pirmją bylą pateiktų procesinių dokumentų.
11.2. Atsakovė teigia, kad abejose bylose pareikštų ieškinių faktinis pagrindas visiškai sutampa. Nagrinėjamoje byloje, lyginant ją su pirmąja byla, ieškovė nenurodė jokių naujų (kitokių) faktinių aplinkybių ir nepateikė į ją jokių naujų įrodymų. Priešingai, ieškovė pabrėžė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio kertinis pagrindas yra būtent tie faktai, kuriais ji grindė pirmoje byloje pareikštą ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pakeitė tik ieškinio teisinį pagrindą (prašydama taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą), tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
11.3. Mano, kad esminę reikšmę turi tai, kad skirtingai kvalifikuojamos yra identiškos faktinės aplinkybės, t. y. tų pačių darbų (t. y. Ginčo darbų) atlikimas ir perdavimas bei reikalavimas sumokėti už juos tokią pačią (t. y. 43 258,25 Eur) sumą. Kas svarbiausia, faktinių aplinkybių kvalifikavimas sudaro ne faktinį, o teisinį ieškinio pagrindą, kuris neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinių tapatumo. Be to, abiem atvejais ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti tą pačią sumą už tuos pačius darbus, t. y. Ginčo darbus.
11.4. Taip pat mano, kad byla yra nutrauktina dar ir tuo pagrindu, kad ieškovė ginčo atveju neturi teisės reikalauti taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, nes akivaizdžiai neegzistuoja viena iš būtinų šio instituto taikymo sąlygų (prielaidų), t. y. negalėjimas apginti savo tariamai pažeistų teisių kitais jų gynybos būdais. Kaip yra konstatuota pirmojoje byloje priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, galėjo ir turėjo pasinaudoti restitucijos institutu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nagrinėjama civilinė byla nutraukta konstatavus ieškinio tapatumą su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikštais reikalavimais, jos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Vaidora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Molėtų švara“ priteisti 43 258,25 Eur skolos, 5 695,50 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 43 258,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškinį grįsdama nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.240 straipsnis, 6.242 straipsnio 1 dalis). Teigė, kad atsakovė gavo ir priėmė ieškovės tinkamai atliktų darbų rezultatus, buvo panaudoti jos resursai ir neatsiskaitymo su ieškove pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, o tarp atsakovės praturtėjimo ir ieškovės turto sumažėjimo yra priežastinis ryšys.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 ir civilinėje byloje e2-155-828/2023 nagrinėtiems ieškovės reikštiems reikalavimams tai pačiai atsakovei. Ieškovė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdama, kad šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį visiškai kitu teisiniu pagrindu – reikalaudama taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, dėl ko šioje konkrečioje byloje jai tektų įrodyti visiškai kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes nei ankstesnėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs jau išnagrinėtose civilinėse bylose reikštų bei šioje byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį, esmę ir jais siekiamą galutinį rezultatą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais.
16. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).
17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).
18. Visų pirma, byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-126-755/2022 buvo nagrinėjamas tos pačios ieškovės ieškinys tai pačiai atsakovei dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Molėtų švara“ 43 258,25 Eur skolą už atliktus darbus, 7 462,05 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šis ieškinys apie UAB „Molėtų švara“ su UAB „LitCon“ sudarytas sutartis Nr. CPO38321, CPO38339 ir CPO38305 dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovei UAB „Molėtų švara“ dėl atsiskaitymo už 43 258,25 Eur vertės atliktus darbus, 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį ir ex officio pripažino, kad ieškovės ir UAB „LitCon“ sudaryta Subrangos sutartis, Papildomas susitarimas ir Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekiniai sandoriai, negaliojantys nuo jų sudarymo momento, tačiau teismas netaikė restitucijos natūra, nes buvo nustatyta, kad UAB „LitCon“ iškelta bankroto byla, o ieškovė nėra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį, kuria Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo restitucijos taikymo (netaikymo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino bei perdavė bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį, kurioje netenkinti reikalavimai dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-827-790/2022). Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad svarstytina, ar šalių interesų pusiausvyros susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų restitucijos taikymas tokiu būdu, kad 1) iš ieškovės trečiajam asmeniui būtų sugrąžinta reikalavimo teisė į atsakovę (kadangi atsakovė trečiajam asmeniui už atliktus darbus yra sumokėjusi, šiuo atveju gali būti pripažįstama, jog trečiasis asmuo faktiškai reikalavimo teisę yra realizavęs); 2) įvertinus, kad pagal neteisėtą subtiekimo sutartį ir papildomą susitarimą atliktų statybos darbų rezultatas ieškovei negali būti sugrąžintas, svarstytina, ar trečiasis asmuo neturėtų sugrąžinti ieškovei faktiškai atliktų ir perduotų trečiajam asmeniui statybos darbų vertės piniginiu ekvivalentu, kiek šių darbų vertės nepadengė faktiškai trečiojo asmens atlikti mokėjimai ieškovei (trečiojo asmens bankroto byloje ieškovė kreditorinio reikalavimo nėra pareiškusi).
20. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-155-828/2023 nagrinėdamas grąžintą bylos dalį dėl restitucijos taikymo iš naujo, 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepatikslino savo reikalavimų pagal apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepareiškė reikalavimų trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „LitCon“.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą).
22. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; kt.).
23. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).
24. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33, 34 punktai).
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio dalykas iš esmės sutampa su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikšto ieškinio dalyku (žr. 1 bei 18 punktus). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nepagrįsto praturėjimo, remiasi tik kitomis teisės normomis, nurodydama kitą jos pažeistų teisių gynybos būdą, tačiau iš esmės siekia prisiteisti tas pačias sumas už tuos pačius atliktus darbus, kurie buvo ieškinio pagrindas prieš tai minėtose civilinėse bylose, nagrinėtose Panevėžio apygardos teismo, t. y. ieškovė iš esmės siekia civilinėje byloje pakartotinai spręsti tą patį klausimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi, nors ieškovė teigia, kad šioje byloje įrodinėtinos visiškai kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu, ta aplinkybė, kad pasikeitė ieškinio teisinis reikalavimo pagrindas, nepaneigia fakto, kad ginčas tarp šalių dėl minėtos pinigų sumos jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kur konstatuota, kad ieškovės reikalavimai galėtų būti sprendžiami taikant restituciją, reikalavimus reiškiant rangovui (žr. 41 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama to paties teisinio tikslo, kokio ieškovė siekė jau išnagrinėtose civilinėse bylose, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą konstatuoti ieškinio tapatumą ir šią civilinę bylą nutraukti.
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, kai teisme priimtas nagrinėti tapatus ieškinys, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, spręstina dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1824,07 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, tačiau viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų 8.16 punkte numatytą bendrą maksimalią sumą, todėl atsakovei iš atsakovės priteistinos minėtų rekomendacijų neviršijančios 844 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vaidora“, juridinio asmens kodas 222636490, atsakovei UAB „Molėtų švara“, juridinio asmens kodas 167500661, 844 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Pranckienė