Civilinė byla Nr. e2-1312-1084/2020

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00275-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Almai Kazlauskienei, Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei R. U.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iždinė ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. J. K. atstovui advokatui K. J.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. P.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Š. J. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iždinė dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iždinė priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Š. J. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, preliminarus sprendimas, prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo

1.                      ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 19 968,00 Eur skolą, 2 296,32 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ((duomenys neskelbtini)).

1.1.       Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ iždinė (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė, užsakovė) 2018 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje susitarė dėl statybos darbų prekybos paskirties pastatui su paslaugų paskirties patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini), atlikimo. Ieškovė atliko konstruktyvo sumontavimo darbus už 12 000,00 Eur ir pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šią sąskaitą faktūrą apmokėjo ir už šiuos atliktus darbus atsiskaitė. Iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė atliko kitus darbus – sumontavo ankerius, iškrovė konstrukcijas, „sandwich“ dangą, stogo skersinius ir stogo dangą, sumontavo stogo skersinius, palanges, „sandwich“ dangą, iškrovė stogo vatą, atliko plėvelės montavimo darbus prie stogo konstrukcijos, sumontavo stogo apatinę dalį, taip pat pirko trūkstamas medžiagas – varžtus. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma – 16 561,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus plėvelės montavimo prie stogo konstrukcijos ir stogo apatinės dalies montavimo darbus, kurioje nurodyta mokėtina suma – 3 407,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei buvo perduoti atlikti darbai ir pateiktas pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovė perdavimo metu jokių pastabų neišsakė, akto nepasirašė, todėl ieškovė vienašališkai pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovei aktas buvo įteiktas pasirašymo metu, o taip pat išsiųstas ir 2019 m. vasario 19 d. Po vienašalio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo atsakovė pateikė defektų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tariamus konstrukcijos montavimo trūkumus. Ieškovė su šiais trūkumais nesutiko, kadangi jie nepagrįsti ir nurodyti siekiant išvengti atsiskaitymo, atsakovė šiuo metu eksploatuoja statinį. Atsakovė už atliktus darbus pagal rangos sutartį neatsiskaitė, nors tai padaryti ne kartą buvo raginama. Atsakovė yra skolinga 19 968,00 Eur. Taip pat ieškovė paskaičiavo 2 296,32 Eur delspinigius už 115 darbo dienų, nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. kovo 12 d.

2.                      Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8923-1084/2019 ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 19 968,00 Eur skolą, 2 296,32 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Eur žyminį mokestį ir 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas taip pat grąžino ieškovei dalį – 16,00 Eur žyminio mokesčio.

3.                      Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo, kuriuose prašoma atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dėl 19 968,00 Eur skolos, 2 296,32 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ((duomenys neskelbtini)).

3.1.       Atsakovė nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalys 2018 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje labai aiškiai apibrėžė galutinę darbų kainą – pagal sąmatinį skaičiavimą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame priede yra išvardinti darbai ir nurodyta bendra darbų suma – 28 561,00 Eur. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra atlikusi konstruktyvo sumontavimo darbus už 12 000,00 Eur ir atsakovė yra pilnai apmokėjusi už šiuos darbus pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), todėl likusi darbų apimtis ir galimas atsakovės įsiskolinimas negali būti didesnis nei 16 561,00 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma aiškiai viršija sutartyje nustatytą galutinę sutartų darbų kainą, todėl tiek ieškovės ieškinys, tiek teismo preliminarus sprendimas negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

3.2.       Šalys susitarė, kad „Statybos eigoje, ar keičiant jau aptartus projektinius sprendimus, atsiradę papildomi ir nenumatyti darbai (kurių Užsakovas ir Rangovas pasirašydami šią sutartį objektyviai negalėjo numatyti) aprašomi atskiru susitarimu (kiekiai bei kaina) ir galioja, tik abiem šalims patvirtinus. Šiuo papildomu šalių susitarimu koreguojama šios sutarties kaina bei atlikimo terminai“. Šalys sutartyje aiškiai apibrėžė galutinės darbų kainos keitimo pagrindus ir tvarką, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pasirašius sutartį atsakovė būtų keitusi projektinius sprendimus ar kad sutarties vykdymo eigoje atsirado papildomi ir nenumatyti darbai, kurių ieškovė negalėjo numatyti pasirašydama sutartį. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl papildomų darbų ar kainų šalys būtų sudariusios naują susitarimą ir jį būtų patvirtinusios.

3.3.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kada nors būtų organizavusi atliktų darbų perdavimą atsakovei, dėl ko būtina įvertinti, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pasirašyti vienašališkai surašytą darbų aktą šalims nepatikrinus ir nekonstatavus ieškovės atliktų darbų kiekio ir kokybės, kita vertus, atsakovė, gavusi ieškovės 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant savo 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodė, kad minėta sąskaita surašyta neatlikus darbų rezultato perdavimo ir priėmimo, paragino ieškovę laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir organizuoti darbų perdavimą dvišaliu aktu, atkreipė dėmesį, jog šalių buvo sulygta tik dėl montavimo darbų atlikimo, todėl už jokius kitus darbus, tarp jų už medžiagų iškrovimą, negali būti reikalaujama papildomo atlygio. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl esamų akivaizdžių darbų defektų yra kreiptasi į medžiagų tiekėją (gamintojo įgaliotą atstovą) su prašymu patikrinti atliktų darbų atitiktį montavimo instrukcijai ir raštu pateikti išvadą.

3.4.       Reikalavimas dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje RMA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 3 407,00 Eur sumos priteisimo už plėvelės montavimo darbus ir stogo dangos apatinės dalies montavimo darbus yra nesuprantamas, nes nurodyta suma aiškiai viršija sutartimi apibrėžtą galutinę darbų kainą. Be to, arba nurodyti atlikti darbai: (i) arba nebuvo numatyti sutartimi (kaip plėvelės montavimo darbai); arba jų atlikimo kaina buvo įtraukta į sutarties galutinę kainą (kaip stogo dangos apatinės dalies montavimo darbai).

3.5.       Medžiagų tiekėjo (gamintojo įgalioto atstovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte Nr. 1 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikus surinkto metalo konstrukcijų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyti esminiai atliktų darbų ir konstrukcijos montavimo trūkumai, sąlygojantis pastato konstrukcijos netvarumą ir reikalaujantys skubaus šių trūkumų pašalinimo. Atsakovė, įgyvendindama teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, turėjo teisę naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnis), inter alia, (lot. tarp kitko) atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą.

4.                      Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašoma 2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8923-1084/2019 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog sąskaita faktūra RMA Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta neatlikus darbų rezultato perdavimo ir priėmimo. Darbų perdavimas buvo atliekamas 2018 m. rugpjūčio 27 d., tiek už darbus, už kuriuos prašoma atsiskaityti sąskaita faktūra RMA Nr. (duomenys neskelbtini), tiek už darbus, už kuriuos prašoma atskaityti sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę gali patvirtinti ir liudytojai, statybininkai, apžiūros metu buvę prie ginčo objekto.

4.1.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šalys buvo susitarusios tik dėl montavimo darbų atlikimo, todėl už kitus darbus, tarp jų – už medžiagų iškrovimą, negali būti reikalaujama papildomo atlygio. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. (duomenys neskelbtini) prie numatomų atlikti darbų minimas ir konstrukcijų iškrovimas, „sandwich“ dangos iškrovimas, vatos iškrovimas. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties priedai yra neatskiriama pagrindinės rangos sutarties dalis, tai už juose numatytus darbus atsiskaityti atsakovė privalo ir jie nelaikytini kitais, sutartyje nenumatytais darbais.

4.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nepateikta jokių įrodymų, kad šalys dėl papildomų darbų ar kainų būtų sudariusios naują susitarimą ir jį būtų patvirtinusios. Šie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – sutarčiai ir elektroniniam susirašinėjimui, iš kurio matyti, kad iš pradžių dėl nurodytų darbų nebuvo susitarta, o dėl papildomų darbų buvo susitarta statybos eigoje žodžiu. Taigi dėl tam tikrų papildomų darbų atlikimo šalys susitarė žodžiu.

4.3.       Ieškovė sutinka su atsakovės pozicija, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, jos negalima keisti, t. y. nei didinti, nei mažinti, tačiau toks kainos nekintamumas yra siejamas tik su statybos rangos sutartyje tiesiogiai aptartais atlikti darbais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 išaiškino, kad jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį numatytiems darbams atlikti, bet netaikoma papildomiems darbams. Taip pat pažymėta, jog draudimas keisti statybos rangos sutartyje įtvirtintą konkrečią kainą taikomas tik sutarties keitimui vienos šalies iniciatyva, tačiau jeigu sutartį keisti nori abi šalys, toks draudimas netaikomas (CK 6.156 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis). Dėl papildomų darbų atlikimo, taip pat ir dėl plėvelės montavimo darbų prie stogo konstrukcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė susitarė žodžiu ir šią aplinkybę patvirtins liudytojai. Be to, papildomą susitarimą žodžiu inicijavo ne ieškovė, bet pati atsakovė, todėl atlikti papildomi darbai nebuvo nurodyti rangos sutartyje ir jie nelaikytini darbais, reikalingais tinkamai įvykdyti rangos sutartyje nurodytiems darbams.

4.4.       Tai, kad ieškovės ir atsakovės žodinis susitarimas dėl papildomų darbų nebuvo įformintas raštu, nedaro tokio susitarimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė suderintą valią atlikti papildomus darbus patvirtins liudytojai.

4.5.       Atsakovė nepagrįstai 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos faktūros RMA Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėjimą grindžia tuo, kad joje nurodyta apmokėti suma aiškiai viršija sutartimi apibrėžtą galutinę darbų kainą. Minėtoje sąskaitoje nurodytų apmokėti darbų suma yra 3 407,00 Eur. 1 367,00 Eur sumą sudaro reikalavimas apmokėti plėvelės montavimo darbus prie stogo konstrukcijos, dėl kurių atlikimo tarp šalių buvo susitarta papildomai – žodžiu. Reikalavimas sumokėti 2 040,00 Eur už stogo apatinės dalies montavimą negali būti laikomas apmokėjimu už papildomą darbą, kadangi stogo dangos montavimas buvo įtrauktas į privalomų atlikti darbų sąrašą pagal rangos sutartį, tik šalys nenumatė konkrečios kainos už šio darbo atlikimą. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Kaip jau buvo minėta, stogo dangos montavimas buvo įtrauktas į šalių sudarytą rangos sutartį, tik nebuvo nurodyta kiek už šio darbo atlikimą užsakovas turės sumokėti rangovui, todėl šiuo atveju taikytinas CK 6.198 straipsnis. Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Atsakovės apmokėjimą už stogo dangos montavimą turėtų sudaryti faktiškai panaudotos medžiagos bei atlyginimas darbuotojams už minėto darbo atlikimą. Priešingu atveju, atsakovei nesumokėjus už minėtos stogo dangos montavimą, tai reikštų nepagrįstą jos praturtėjimą.

4.6.       Ieškovės atliktų darbų perdavimas vyko 2018 m. rugpjūčio 27 d. Darbų perdavimo metu atsakovė jokių pastabų neišsakė, akto nepasirašė, todėl ieškovė priėmimo perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Ieškovei minėtas aktas buvo įteiktas pasirašymo metu, o taip pat 2019 m. vasario 19 d. išsiųstas paštu. Atsakovė kaip vieną iš perdavimo priėmimo akto nepasirašymo priežasčių nurodo tai, kad ieškovė atliko papildomus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta. Dėl papildomų darbų atlikimo šalys susitarė žodžiu, tačiau, nepriklausomai nuo sutarties sudarymo formos, sutarties pagrindu atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas turi vykti įstatyme nustatyta tvarka, jį įforminant aktu, pasirašomu abiejų šalių. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, kita šalis įgyja įstatyme nustatytą teisę jį pasirašyti vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, kad ieškovė ir atsakovė dėl papildomų darbų atlikimo susitarė žodžiu, tai neeliminuoja atsakovės pareigos pasirašyti perdavimo priėmimo aktą, todėl jai minėto akto nepasirašius, ieškovė įgijo teisę jį pasirašyti vienašališkai, o atsakovei tenka darbų perdavimo priėmimo akto sudarymo padariniai, t. y. teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

4.7.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė surašytu defektų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodytais darbų trūkumais. Ieškovės manymu, nurodyti trūkumai yra nepagrįsti ir pateikti tik siekiant išvengti atsiskaitymo, nes atsakovė šiuo metu eksploatuoja statinį. Be to, defektinis aktas surašytas asmens, kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos jį surašyti.

II. Priešieškinio reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai į juos

5.                      Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė pateikė priešieškinį byloje, kuriame prašo priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 17 411,71 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

5.1.       Atsakovė nurodė, kad atliktų darbų aktas – įrodymas, kad rangovas atliko akte nurodytus darbus, tačiau jame nurodytų darbų kiekis ir kokybė gali būti nuginčyta kitais proceso normų leistinais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė, atsikirsdama į patikslintą ieškinį, ginčijo ieškovės vienašališkai sudarytame ir teismui pateiktame atliktų darbų akte nurodytų duomenų teisingumą, todėl atsakovei ir nepateikus atskiro savarankiško reikalavimo, šioje byloje gali būti sprendžiamas ginčo atliktų darbų akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5.2.       Tai, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, tačiau užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Atsakovė, remdamasi tuo, kad ieškovės atlikti stogo dengimo darbai yra netinkamos kokybės, priešieškiniu siekia pasinaudoti savo teisių gynimo būdu – teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.

5.3.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė, kaip rangovė, kada nors būtų organizavusi atliktų darbų perdavimą atsakovei kaip užsakovei. Vos tik gavusi ieškovės 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė nedelsiant ėmėsi veiksmų dėl sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų įvertinimo ir atsakymo ieškovei parengimo – vadovaudamasi sutarties 7 punktu atsakovė nedelsiant kreipėsi į medžiagų tiekėją (gamintojo atstovą) dėl ieškovės atliktų metalo konstrukcijų montavimo darbų apžiūros ir įvertinimo. 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų aktas, kuriuo nustatyti esminiai ieškovės atliktų darbų ir konstrukcijos montavimo trūkumai; 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad PVM sąskaita faktūra RMA Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta neatlikus darbų rezultato perdavimo priėmimo procedūros ir paragino ieškovę laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, organizuoti darbų perdavimą dvišaliu aktu bei pateikė užklausimą dėl galimos darbų perdavimo ir priėmimo datos. Byloje nėra jokių duomenų, kad gavusi atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą, ieškovė kada nors kokia forma būtų sureagavusi į jį ir/ar būtų organizavusi savo atliktų darbų perdavimą.

5.4.       Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad „Užsakovas, pastebėjęs neatitikimus ar broką darbų priėmimo metu, pasirašant darbų atlikimo aktą, privalo surašyti neatitikimų, broko aktą. Rangovas privalo neatitikimo, broko aktą išnagrinėti per 5 darbo dienas ir jei brokas atsirado dėl Rangovo kaltės, nustatyti terminą brokui ištaisyti/pašalinti“. 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku ieškovei buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų aktas, kuriame nustatyti esminiai ieškovės atliktų darbų ir konstrukcijos montavimo trūkumai, o ieškovė įspėjama, kad naujai pasamdyta įmonė bandys ištaisyti defektų akte nurodytus trūkumus. Ieškovė, gavusi atsakovės elektroninį laišką, privalėjo per 5 darbo dienas, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėti aktą ir nustatyti terminą defektams ištaisyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų įvykdžiusi šią pareigą.

5.5.       Sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad „Šalių sutartu laiku neatlikęs darbų ar nepašalinęs defektų, moka Užsakovui 0,1 proc. dydžio baudą ir atlygina išlaidas, susijusias su defektų šalinimu ir dėl to Užsakovo patirtus nuostolius“. Ieškovei per sutarties 7 punkte nustatytą terminą neišnagrinėjus defektų akto ir nenustačius termino defektų šalinimui, atsakovė įgijo teisę šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ir reikalauti iš ieškovės atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas.

5.6.       Atsakovė, šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, turėjo 17 411,71 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, kurias sudaro: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už medžiagas – 4 900,00 Eur, S. R. už darbus ––4 300,00 Eur, P. S. už darbus – 600,00 Eur, A. A. už darbus – 2 000,00 Eur, R. L. už darbus – 1 000,00 Eur, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už medžiagas – 2 494,12 Eur, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už darbus ir medžiagas – 2 117,59 Eur.

6.                      Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atsakovės priešieškinį atmesti, ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

6.1.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, o atsakovės pateiktas priešieškinis tik patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori iš ieškovės prisiteisti už savo atliktus statybos darbus.

6.2.       Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė gali reikalauti priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas esant dviem sąlygoms, tai yra, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, ir esant antrai sąlygai, – užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Šalių sudaryta rangos sutartis nenumatė atsakovės kaip užsakovės teisės pašalinti trūkumus, todėl, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, atsakovė neturi teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Priešieškinis atmestinas vien tik šiuo pagrindu. Net jei sutartyje ir būtų numatyta atsakovės teisė pašalinti trūkumus bei reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tai ji galėtų reikalauti tik tuo atveju, jei dėl trūkumų darbų rezultatas negalėtų būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėtų jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės nurodomų tariamų trūkumų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybė, todėl priešieškinis atmestinas ir tuo pagrindu, kad nėra CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytos ir antros sąlygos.

6.3.       Iš atsakovės priešieškinio negalima nustatyti, kokie trūkumai anot atsakovės buvo šalinami ir kokia trūkumų šalinimo kaina, iš pateiktų atsakovės įrodymų negalima nustatyti, kokios medžiagos ir koks jų kiekis buvo perkamas, kokie darbai buvo atliekami, koks darbų kiekis. Atsakovei nenurodžius ir nekonkretizavus trūkumų šalinimo, yra suvaržyta ieškovės teisė atskirsti į atsakovės priešieškinį.

6.4.       Atsakovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita patvirtina, kad atsakovė į trūkumų šalinimą įtraukė medžiagas, skirtas stogo dengimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros patvirtina, kad jose nurodytos medžiagos nėra susiję su nurodomais atsakovės tariamais darbų trūkumais. Atsakovės nurodomos sąskaitose medžiagos ir darbai yra susiję su stogo dengimu, t. y. darbais, kurių ieškovė neatlikinėjo ir nebuvo įsipareigojusi atlikti.

6.5.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kaip rangovė kada nors būtų organizavusi atliktų darbų perdavimą. Visų pirma, pati atsakovė priešieškinyje nurodo, kad šią pareigą turėjo atsakovė, kadangi CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Ieškovės atliktų darbų perdavimas vyko 2018 m. rugpjūčio 27 d., darbų perdavimo metu atsakovė jokių pastabų neišsakė, akto nepasirašė, todėl ieškovė priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Ieškovei minėtas aktas buvo įteiktas pasirašymo metu. Nepagrįstais laikytini priešieškinio teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog gavusi atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą ieškovė kada nors kokia forma būtų sureagavusi į jį ir/ar būtų organizavusi savo atliktų darbų perdavimą, kadangi darbai buvo perduoti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto. Apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Tai, kad darbų perdavimas vyko 2018 m. rugpjūčio 21 d., byloje patvirtins liudytojai.

6.6.       Nepagrįstais laikytini priešieškinio argumentai, susiję su sutarties 7, 8 punkto nuostatų taikymu, kad atsakovė įgijo teisę šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ir reikalauti iš ieškovės atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Šie argumentai nepagrįsti ir prieštarauja atsakovės pateiktam 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniam laiškui, kuriame atsakovė, siųsdama defektinį aktą, nurodė, kad kviečia atvykti ir stebėti, kaip naujai pasamdyta įmonė bando ištaisyti akte išvardintus trūkumus, kas patvirtina, kad atsakovė šiuo raštu net nesuteikė ieškovei sutarties 7 punkte nustatyto termino aktą išnagrinėti per 5 dienas, kadangi laiške nurodė, kad trūkumai jau yra šalinami. Nepagrįsti atsakovės priešieškinio argumentai, kad ieškovė, gavusi minėtą atsakovės elektroninį laišką, privalėjo per 5 darbo dienas, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėti aktą ir nustatyti terminą defektams ištaisyti.

6.7.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Trūkumais yra laikomi trūkumai dėl netinkamos įrenginio konstrukcijos, jo surinkimo, įrenginio komplektuojamųjų dalių ar kitokių įrenginio kokybės trūkumų. Atsakovės pateiktas defektų aktas Nr. 1 nėra tinkamas įrodymas, nes nepateikti įrodymai, kad ji surašęs asmuo yra atestuotas teikti tokias išvadas.

III. Trečiųjų asmenų pozicija byloje

7.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) byloje, kuriame prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais. Trečiojo asmens pateiktais duomenimis, jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę rangos sutartį dėl darbų atlikimo prekybos paskirties pastatui su paslaugų paskirties patalpomis, esančiam (duomenys neskelbtini). Atliekant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė jokių pretenzijų nepateikė. Nurodė, kad šiame objekte dirbo darbuotojai – A. A., T. B., R. B., kurie atliko šiuos darbus: montavo konstruktyvą, „sandwich“ dangą, stogo skersinius, plėvelę, dalį apatinės stogo dangos, sumontavo palanges, iškrovė skersinius ir stogo dangą, stogo vatą. Trečiojo asmens teigimu, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko ieškinyje nurodytus darbus. Darbai buvo atliekami nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai atsakovės atstovas G. E. B. necenzūriniais žodžiais nurodė dingti ir kad nemokės už atliktus darbus, todėl, pasitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, darbai buvo nutraukti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovei buvo žinoma, jog objekte darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat jai nebuvo svarbu, ar trečiasis asmuo turi reikiamus atestatus. Dėl darbų priežiūros žodžiu buvo susitarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atestatas buvo pateiktas atsakovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė trečiajam asmeniui statybos žurnalo neperdavė, taip pat jo neperdavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė atstovas paaiškino, kad statybos žurnalą pildys pagrindinis rangovas, kurio nenurodė ((duomenys neskelbtini)).

8.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. J. K. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, patvirtino, kad 2018 m. birželio 20 d. sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė pavedė trečiajam asmeniui vykdyti techninę priežiūrą (būti techniniu prižiūrėtoju) statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame objekte generalinis rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog jam nėra žinoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“; minėtos įmonės pildytas statybos žurnalas ar kvalifikaciją patvirtinantys atestatai techniniam prižiūrėtojui niekada nebuvo perduoti. 2018 metų rudenį defektų šalinimo ir tolimesnius statybos darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė pasamdyti rangovai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti. Patvirtino, kad šiuo metu minėto objekto statybos darbai yra faktiškai baigti ((duomenys neskelbtini)).

9.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsiliepimo civilinėje byloje neteiks, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini)).

IV. Šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, liudytojų parodymai

10.                      Teismo posėdžių metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, paaiškino, kad šalys buvo sudarę rangos sutartį, pagal kurią susitarė dėl tam tikrų statybos darbų, numatytų priede Nr. (duomenys neskelbtini), atlikimo. Šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas rengė atsakovė, o kas rengė sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) – neaišku. Darbų eigoje buvo susitarta dėl papildomų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimo. Kada tiksliai buvo susitarta dėl šių darbų atlikimo, nėra duomenų. Papildomus darbus prašė atlikti atsakovė, todėl už juos ji turi sumokėti. Ieškovės atstovė nurodė, kad ikisutartinių santykių metu nebuvo tartasi dėl stogo dangos montavimo darbų, visi kiti darbai, išskyrus konstruktyvo montavimą ir „sandwich“ dangos dėjimą, kurie nurodyti rangos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptarti vėliau, iškovei atvykus į objektą. Kadangi sutarties priede tam tikri darbai buvo numatyti, tačiau nebuvo aptarta jų kaina, darbų kaina turi būti nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant sutartį nebuvo susitarta dėl visų darbų kainos, nesutinka, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl galutinės kainos. Dėl kokių priežasčių nebuvo susitarta dėl šių darbų kainos, ieškovės atstovei nebuvo žinoma. Ieškovei darbų kaina buvo svarbi, tačiau tai, kad buvo atlikti papildomi darbai, kurie nenumatyti sutartyje, nereiškia, jog atsakovė už juos neturi mokėti. Be to, jei ieškovė nemokamai turėtų atlikti tuos darbus, dėl kurių kainos sutartyje šalys nesusitarė, atsakovė be pagrindo gautų pajamas natūra. Ieškovės atsakovei pateiktoje apmokėti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta suma už papildomus darbus neviršija sutarties galutinės kainos, nes tai papildomi darbai, dėl kurių atlikimo ir kainos šalys susitarė žodžiu. Darbų eigoje neatsirado svarbios, objektyvios priežastys, dėl kurių nebuvo galima numatyti visos darbų kainos, taip pat darbų eigoje nebuvo keičiami projektiniai sprendimai. Vien tai, kad sutartis dėl papildomų darbų nebuvo pakeista raštu, nereiškia, kad dėl papildomų darbų nebuvo susitarta. Pagal kasacinio teismo praktiką, rangos santykiuose dėl darbų galima susitarti ir žodžiu. Atsakovė elektroniniais laiškais, žodžiu ir veiksmais sutiko dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau dėl darbų tolimesnio vykdymo nesutiko tik tuomet, kai už juos buvo pareikalauta sumokėti. Ieškovė raštiško susitarimo dėl papildomų darbų, taip, kaip yra nurodyta sutartyje, sudarymo neinicijavo dėl savo teisinio neišprusimo. Ieškovė darbų perdavimą organizavo 2018 m. rugpjūčio 27 d. Priešingai nei nurodo atsakovė, pareigą organizuoti darbų perdavimą–priėmimą pagal sutartį turėjo būtent ji. Darbai buvo perduoti B., kuris už darbus nurodė mokėsiantis tik 10 000,00 Eur, o ieškovei su tuo nesutikus, necenzūriniais žodžiais pasiuntė ieškovės vadovą kuo toliau. Darbų perdavimas–priėmimas raštiškai įformintas nebuvo, aktas buvo paliktas atsakovei. Tarpinis darbų perdavimas nebuvo įforminamas perdavimo–priėmimo aktais. Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi ir į antstolę S. V., kadangi nujautė, kad atsakovė neketina apmokėti už atliktus darbus. Atsakovės elgesys jau tuo metu kėlė abejonių, nes pateikta 2018 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita nebuvo apmokėta. Ieškovė nesutinka, jog jos atlikti darbai buvo nekokybiški, kadangi atsakovė nenurodė, kokius norminius statybinius dokumentus ieškovė atlikdama darbus pažeidė ir kokių teisės aktų reikalavimų, keliamų darbų kokybei, nesilaikė. Ieškovė yra įsitikinusi, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir remiantis technologija. Nors darbų instrukcija ieškovei nebuvo įteikta, tačiau darbai buvo atlikti pagal ją, kadangi tokie darbai gali būti atlikti nebūtinai pagal medžiagų gamintojos Borgos instrukciją. Ieškovė yra profesionalė, todėl jos atlikti darbai atitinka reikalavimus. Atsakovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo turi būti atmestas atsiliepime nurodytais argumentais, nes atlikti darbai buvo kokybiški, o be to, CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kada kita šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius už pašalintus trūkumus – kai daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad daikto, dėl neva ieškovės atliktų darbų trūkumų, nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovės turimais duomenimis, šiuo metu ieškovės statytas pastatas yra naudojamas pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir net nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti trūkumus, jei jie ir buvo. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės rašte nurodoma, kad ji kreipėsi į medžiagų tiekėją dėl galimų darbų trūkumų, todėl jei bus nustatyta, kad netinkamai atliktas montavimas, reikalaus nuostolių atlyginimo. Ieškovė, reaguodama į šį raštą, telefonu susisiekė su atsakovės direktoriumi, tačiau susidariusi situacija nebuvo išspręsta. Ieškovės atstovės manymu, minėtas raštas buvo surašytas tik tam, kad paneigtų perdavimo–priėmimo akto gavimą ir turėtų pasiteisinimą nemokėti už atliktus darbus. Vėliau, rugsėjo mėnesį, buvo atsiųstas ieškovei 2018 m. rugpjūčio 29 d. defektinis aktas, kas leidžia daryti išvadą, jog rašant minėtą raštą defektinis aktas jau turėjo būti arba defektų aktas surašytas atgaline data. Be to, siunčiant šį aktą buvo nurodoma, kad trūkumai yra šalinami, todėl ieškovei net nebuvo suteiktas terminas atsakyti į minėtą raštą. Gavusi minėtą raštą ieškovė nuvyko į objektą, tačiau stogą dengė jau kiti asmenys. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateiktu defektų aktu, nes nėra jokių įrodymų, kad aktą surašė asmuo, turintis tinkamą kvalifikaciją. Be to, aktas rašytas rugpjūčio 29 d., todėl nėra aišku, ar nuo rugpjūčio 27 d. plėvelė negalėjo suplyšti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vėjo. Nuostolių dydis nepagrįstas, nes nors nurodyta prašoma priteisti suma ir pateiktos sąskaitos faktūros, tačiau nenurodyta, kokie darbai atlikti, kokie yra jų kiekiai. Atsakovės pateiktame darbų perdavimo–priėmimo akte taip pat yra neatitikimų, pavyzdžiui, kad ilginiai keisti kvadratiniais metrais, nors turėtų būti bėginiai metrai. Kadangi iš pateiktų dokumentų nėra aiški kaina už atliktus darbus, net jei teismas pripažintų, kad tokie trūkumai buvo, nebūtų galima nustatyti, ar darbų trūkumų šalinimo kaina atitinka nusistovėjusią rinkoje. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirktos medžiagos, tačiau nėra aišku, kam medžiagos buvo panaudotos. Atsakovė tuo metu keitė stogą ir buvusiam (senam) pastatui, todėl atsakovės įsigytos medžiagos yra skirtos būtent stogo dangai, o ne trūkumams šalinti. Iš atsakovės pateiktų pinigų mokėjimų dokumentų matyti, kad pinigai mokėti ne kaip avansas, o mokėta už jau atliktus darbus. Be to, ieškovės žiniomis, defektų akte pirmoje pozicijoje nurodytas defektas – sulankstyti ir sugadinti cokolio lankstiniai – nebuvo ištaisytas, taip pat nebuvo keista pažeista „sandwich“ danga. Skarda, kaip ir nurodyta įsigijimo dokumentuose, buvo įsigyta stogo dengimui, o ne trūkumų šalinimui. Pinigų priėmimo kvitai ir verslo liudijimų duomenys patvirtina, kad visi asmenys, kurie, atsakovės teigimu, šalino nustatytus trūkumus, užsiiminėjo stogų dengimu, nors tiksliai nėra žinoma, kokiais darbais užsiiminėjo S. R. ir R. L..

11.                      Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovė yra verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo reikalavimai, ji ilgą laiką dirba statybų srityje, todėl, pasirašydama sutartį, turėjo suprasti jos sąlygas ir sukeliamas pasekmes. Atsakovės atstovo teigimu, sutarties sąlygas šalys buvo suderinusios, pirma sutartį pasirašė ieškovė. Sąmatą vienašališkai pateikė ieškovė, priedas Nr. 1 su atsakove nebuvo derintas, kadangi jai tiko tiek darbų apimtis, tiek ir darbų kainos. Ieškovei buvo svarbi kaina, todėl derėdamasi dėl darbų nuo gegužės 16 d., galėjo numatyti darbų mastą, kiekius, kainas, todėl sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta darbų kaina yra galutinė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnės kainos, todėl atsakovei dalį sumos už atliktus darbus sumokėjo, ieškovė gali prašyti tik 16 561,00 Eur priteisimo, nes likusi suma viršija sutartą kainą. Sutartinių santykių metu kainos keitimas galimas tik išimtiniais atvejais tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl papildomos darbų kainos. Viena vertus, ieškovė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. ne visi darbai buvo atlikti, kita vertus, teigia, kad atsakovei atsisakius už juos sumokėti, jie atsakovei buvo perduoti. Užsakovė turi priimti darbus tik kai gauna pranešimą apie tai, kad darbai atlikti, tačiau ieškovė neinicijavo darbų perdavimo, atsakovei joks pranešimas dėl darbų perdavimo nebuvo pateiktas, aktas yra vienašalis, jame nenurodyta jokių pastabų, kad atsakovė aktą atsisakė pasirašyti. Kadangi atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo siųstas, nėra aišku, kada jis buvo surašytas. Neaišku, kodėl siųsdama 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą, ieškovė kartu su ja neatsiuntė ir darbų akto. Su minėtu aktu atsakovė nesutinka ir atsikirtimų forma jį ginčija, todėl dėl jo turi būti sprendžiama darbų atlikimo ir teisėtumo bei pagrįstumo aspektu. Gavusi PVM sąskaitą faktūrą su aktu ir nuvykus į objektą, pamačiusi, kad darbai atlikti netinkamai, atsakovė kreipėsi į medžiagų tiekėjo, oficialaus Borga atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją dėl darbų įvertinimo, o tik paskui surašė ieškovei išsamų atsakymą, kad nepripažįsta pateiktos apmokėti sąskaitos, kad jie buvo susitarę tik dėl fiksuotų darbų atlikimo, todėl už jokius papildomus darbus neturi mokėti, jie nebuvo informuoti apie darbų perdavimą, prašo jį organizuoti teisės aktuose nustatyta tvarka, nurodo, kad kreipėsi į tos srities gamintojo specializuotą atstovą dėl atliktų darbų, tačiau į šį raštą ieškovė nereagavo, su atsakove nebendradarbiavo. Nors minėtame rašte nurodyta, kad šalys nebuvo susitarusios dėl iškrovimo darbų, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad dėl šių darbų buvo susitarta. Nurodė, kad nesutinka apmokėti už 2018 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitoje nurodytus varžtus, nors dėl jų buvo susitarta, tačiau jie nebuvo panaudoti, kadangi jie nenurodyti darbų perdavimo–priėmimo akte. Pirmą ieškovės pateiktą sąskaitą apmokėjo neatlikus darbų perdavimo–priėmimo, kadangi matė, jog darbai yra atliekami. Atliktus darbus apžiūrėdavo asmuo, kuris buvo atsakingas už darbų organizavimą, – atsakovės atstovas G. E. B.. 2018 m. rugsėjo 19 d., gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų aktą, jį persiuntė ieškovei, nurodė atvykti į objektą, nes, priešingu atveju, kiti rangovai pradės darbus, tačiau ieškovė į tai taip pat niekaip nereagavo. Atsakovė turėjo imtis veiksmų, siekdama apsaugoti statinį, nes buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai, o artėjo rudens sezonas. Defektų akte panaudotos nuotraukos buvo darytos 2018 m. rugpjūčio 29 d., o aktas surašytas vėliau, minėtame akte nustatyti trūkumai nepaneigti, jokių metrologinių sąlygų ar trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių būtų galima manyti, kad trūkumai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, nebuvo. Kadangi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš ieškovės nebuvo jokios reakcijos, jie negalėjo ilgiau laukti, todėl siūlė atvyti ir pažiūrėti, kaip trūkumus šalins kiti rangovai. Atsakovė reagavo ir į 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą, nurodydama, kad su papildomais darbais nesutinka, jų nepripažįsta ir nurodė, kad iki tol atlikti darbai yra su trūkumais, kuriuos kvietė apžiūrėti. Atsakovė, įvertinus sutartyje numatytus terminus, kitus rangovus galėjo samdyti tik rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį. Atsakovė nesutinka, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, už kuriuos apmokėti pateikta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo, kadangi ne tik yra viršijama sutarties kaina, bet byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtina šių darbų užsakymą ar tai, kad minėti darbai neįeina į kitus ieškovės pasiūlytus atlikti darbus. Atsakovės atstovo teigimu, papildomi darbai įeina į kitų darbų sudėtį, pavyzdžiui, stogo skersinių montavimą ir kitus, ir už juos pateikta apmokėti sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai – stogo dangos montavimas, stoglangio įrengimas ir skardos lankstinių montavimas įeina į stogo uždengimo, montavimo darbus. Kaip šalys supranta stogo dangos montavimą, t. y. koks tai yra darbas, šalys nesusitarė. Atsakovė stogo montavimą suprato taip, kad šie darbai bus atlikti montuojant konstruktyvą ir stogo skersinius, t. y. atliekant visus stogo montavimo darbus, o ieškovė juos skaido skirtingais pjūviais. Sąmatą ir pozicijas pasiūlė išimtinai ieškovė, kuri, atsakovės atstovo teigimu, sąmoningai nenurodė šių darbų kainos, nes jie įeina į prieš tai pozicijose nurodytus darbus. Atsakovei tiko toks ieškovės pasiūlymas su fiksuota kaina, todėl jokių pastabų dėl priedo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pateikta.

11.1.       Pasisakydamas dėl darbų trūkumų šalinimo, atsakovės atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė tiekė šalinant trūkumus reikalingas medžiagas, o darbus atliko samdyti rangovai, su kuriais sutartys buvo sudarytos, tik nėra žinoma, ar rašytinės, ar žodinės. Atsakovės atstovas, matydamas, kad ieškovė nereaguoja į siunčiamus laiškus, o artėja ruduo, pradėjo ieškoti, kas galėtų atlikti darbus, o 2018 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į rangovą, siekdamas išsiaiškinti, ar jis sutiktų atlikti darbus, jei gavus defektų aktą darbų neatliks UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. R. ir kiti nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. dešimt dienų vertino žalą, kiek darbų reikės atlikti, o rugsėjo 21 d., įvertinęs darbus, paprašė sumokėti 2 000,00 Eur avansą. Minėtas asmuo ir kiti trys rangovai rugsėjo pabaigoje, visą spalio mėnesį (tikslinant aplinkybes paklaustas atsakovės atstovas nurodė, kad iki 2018 m. spalio 24 d.) atliko trūkumų šalinimo darbus, kurių priėmimas buvo įformintas aktais. Darbai buvo pradėti 2018 m rugsėjo 26 d. Atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, ar visi rangovai darbus pradėjo vienu metu, tačiau jie visi paprašė avanso, kad rezervuotų laiką ir prireikus galėtų dirbti šiame objekte. Atsakovė su tuo sutiko, nes jei nebūtų dirbę, būtų grąžinę avansą. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose parašyta, kad mokamas ne avansas, o už montavimo darbus. Ieškovei nereaguojant į išsiųstą defektų aktą, atsakovė įgijo teisę šalinti darbų trūkumus ir reikalauti atlyginti nuostolius, todėl darbai buvo pradėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte konstatuota, kad nustatyti konstrukcijos trūkumai sąlygoja konstrukcijos netvarumą, o kadangi statinys yra prekybos su paslaugų paskirties patalpomis, trūkumai lėmė ir galimybės jį naudoti nebuvimą. Dėl sugadintos plėvelės iš karto atsirastų drėgmė. Nurodė, kad prie plėvelės tvirtinimo darbų daugiausiai dirbo A. A. ir P. S., keičiant skersinius ir ilginius – S. R., negalėjo atsakyti, ar minėti asmenys uždengė ir stogo dangą, t. y. atliko tuos darbus, kurių ieškovė nebuvo atlikusi. Cokolio lankstinių keitimo darbus atliko visi keturi rangovai, jie visi vykdė trūkumų šalinimo darbus, todėl konkrečiai detalizuoti, kuris rangovas kokius darbus atliko, atsakovės atstovas negalėjo nurodyti. Šalinant trūkumus buvo naudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos medžiagos, kurios naudotos ir toliau tęsiant darbus. Medžiagos taip pat buvo pirktos ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – lygi skarda, paslaugos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skardos išlankstymas. Įsigyta skarda nebuvo skirta stogo dengimui, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo tiek skardos, kiek reikėjo šalinant trūkumams. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas pripažino, kad pastato dangos įlenkimas ir šiuo metu figūruoja, todėl už šio trūkumo šalinimo darbus neprašo jokios sumos, bet kiek konkrečiai kainavo šio trūkumo šalinimas, nenurodė (Defektų akto 4 punktas). Nurodė, kad montuojant stogo dangą buvo panaudota garo plėvelė, šalinant defektų akto 3-4 punktuose nustatytus trūkumus taip pat buvo naudota plėvelė, taip pat stogo skersiniai ir konstruktyvo montavimo darbai. Išsamiai dėl defektų akto 6 punkte nurodyto trūkumo negalėjo pasisakyti. Nurodė, kad 1 620 kv. m garo plėvelės buvo panaudota šalinant defektų akto 2, 3, 5 punktuose numatytiems trūkumams, tačiau kiek konkrečiai buvo sunaudota plėvelės trūkumams šalinti, negalėjo nurodyti, pažymėjo, kad ją reikia keisti visą, nors yra suplyšusi tik dalis. Pradžios ir užbaigimo profiliai yra lankstiniai arba vadinami ilginiai, jie buvo panaudoti šalinant defektų akto 2, 3 punkte nurodytus trūkumus, susijusius su stogo darbais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo priėmimo akte priskirti prie sienų dangos komplekto. Jokie kiti profiliai ginčo objekte nebuvo montuojami. Varžtai ir tarpinės buvo būtini keičiant ilginius ir tvirtinant plėvelę. Atsakovės atstovas negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo pakeista lubinė skarda. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko papildomus darbus – ji buvo samdoma ir toliau darbams atlikti, tik negalėjo nurodyti, kokiems tiksliai. Atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, ar seniau atsakovės statytam statiniui tuo metu buvo tiekiamos medžiagos. Atsakovės atstovas paaiškino, kad šalinant trūkumus buvo panaudotos ir anksčiau įsigytos medžiagos – lygi skarda, įsigyta 2018 m. rugpjūčio 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigydami skardą, jie nežinojo, kad ji bus panaudota trūkumams šalinti, be to, ją reikėjo papildomai išlankstyti, kad galėtų panaudoti, tačiau kokiems tikslams buvo įsigyta skarda, atsakovės atstovas negalėjo nurodyti. 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nurodyta lygi skarda buvo panaudota šalinant defektų akto 1, 4 punktuose nurodytus trūkumus, tačiau kaip konkrečiai, negalėjo atsakyti. Taip pat ir 2018 m. spalio 9 d. įsigyta lygi skarda. Iš viso tos pačios skardos buvo įsigyta virš 100 kv. m, kai defektų akte nurodytas sulankstytų cokolio lankstinių ilgis – tik 12,5 m. Atsakovės atstovo teigimu, kadangi profiliai daugiasluoksniai, reikėjo sunaudoti tiek daug skardos. Pasisakydamas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros, kurioje nurodyta paslauga – skardos lankstymas, atsakovės atstovas nurodė, kad ji buvo išrašyta tik atlikus darbus, nes nebuvo aišku, ar papildomai nereikės atlikti lankstymo darbų. Kam buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 17 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti lankstiniai, atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, mano, kad šalinant defektų akto 1 punkte nurodytą trūkumą. Atsakovės atstovas paaiškino, kad lygi ir profiliuota skarda buvo pirkta ir lankstyta, nes taip kainuoja pigiau. Skarda buvo panaudota lankstiniams gaminti, formuoti profilius. Buvo įsigyjami ir jau pagaminti lankstiniai. Šalinant trūkumus buvo būtinas ir kamino kepurės lankstymas –formuojant stogą turėjo būti paruošta vieta kaminui. Ieškovė buvo padariusi tokį lankstinį ir jis buvo su trūkumu. Šio trūkumo šalinimas priskirtinas prie defektų akto 5 pozicijoje nurodytų trūkumų (lubinės skardos montavimas), prie ilginių demontavimo ir sumontavimo. Skardos profiliavimas (trapecijos) lankstymas buvo reikalingas šalinant defektų akto 5, 2 punktuose nurodytus trūkumus, o stoginiai savisriegiai buvo objektyviai būtini stogui surinkti. Atsakovės atstovo teigimu, jei ieškovė laikosi pozicijos, kad ji atliko visus pagal sutartį sutartus darbus, o tie darbai nebuvo visi atlikti, tai trūkumų šalinimu laikytinas ir tų darbų atlikimas, kurių ieškovė nebuvo atlikusi. Atsakovė nesikreipė dėl nuostolių atlyginimo, kadangi pati nebuvo sumokėjusi ieškovei 16 000,00 Eur, todėl dėl likusios sumos išieškojimo nesikreipė. Iš esmės atsakovė užskaitė mokėtinas sumas. Ieškovei už darbus turėtų sumokėti, jei jie būtų atlikti tinkamai. Teismas, jei nuspręstų nesant pagrindo tenkinti priešieškinį, galėtų parinkti ir kitą atsakovės teisių gynimo būdą – sumažinti darbų kainą. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovei buvo žinoma, kad yra šalinami darbų trūkumai – B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą apie turėtas išlaidas informavo spalio mėnesį, tačiau ieškovė kelis mėnesius nieko nedarė, kas rodo, jog ieškovė sutiko su tuo.

11.2.       Pasisakydamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. J. K., jo atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo jokia forma nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, jų atliekamų darbų neprižiūrėjo, atliko tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų darbų priežiūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pamato ir stogo uždengimo darbus, stogo dengimo darbai buvo atliekami nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neprisistatė trečiajam asmeniui, todėl šios įmonės darbuotojai trečiajam asmeniui nebuvo žinomi. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbams atlikti samdė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jos vykdytų darbų neprižiūrėjo. Trečiasis asmuo atlikto tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų darbų techninę priežiūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko trūkumų šalinimo darbų, ji stogo uždengimo darbus vykdė vėliau, kai buvo pašalinti trūkumai. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė ir trečiojo asmens susitarimą, jis turėjo prižiūrėti tik generalinio rangovo darbus. Trečiojo asmens atstovas negalėjo atsakyti, ar pagal teisės aktų reikalavimus trečiasis asmuo turėjo prižiūrėti ir kitų rangovų darbus. Š. J. K. statybvietėje lankėsi betarpiškai visų jo prižiūrimų darbų metu. Trečiojo asmens atstovas negalėjo nurodyti, kada buvo atlikti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti darbai, taip pat kada darbai buvo priduoti statybos komisijai. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad Š. J. K. neturėjo jokių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų atliktų darbų defektų šalinimu, todėl negalėjo atsakyti į klausimą, ar turėjo rangovų, šalinusių darbų defektus, atestatus.

12.                      E. P., apklaustas kaip liudytojas, o vėliau paaiškinimus davęs ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nurodė, kad su juo susisiekė užsakovas, kuris nurodė, kokių darbų norėtų – konstrukcijos sumontavimas ir sienų uždengimas, pateikė elektroniniu paštu brėžinius, nurodė kiekį ir kvadratūrą, jis pateikė atsakovei konstrukcijos ir „sandwich“ dangos montavimo darbų kainas, dėl kurios šalys susitarė. Kada tiksliai prasidėjo bendravimas su atsakove, liudytojas negalėjo nurodyti. Paaiškino, kad bendravo su G. B., jam buvo žinoma, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, bet kai reikėjo sudaryti sutartį, atsiuntė kitos įmonės rekvizitus. Sutartyje yra jo parašas, jis derėjosi dėl sutarties sąlygų, nors sutartis buvo atsiųsta kaip šablonas, kaip nurodė atsakovės atstovas, kuris variantas buvo trumpiausias. Liudytojas nurodė, kad sudarant sutartį jiems buvo svarbi darbų kaina, prieš pasirašant sutartį jie galėjo įvertinti ir numatyti darbus, kadangi buvo atsiųsti brėžiniai, jie galėjo apskaičiuoti darbų kiekį, tačiau nurodė, kad pagal sutartį dėl galutinės kainos net negalėjo būti susitarta, kadangi kai kurie darbai paaiškėjo eigoje. Buvo susitarta, kad konstrukcijos montavimo darbai yra 12 000,00 Eur, o „sandwich“ dangos montavimas – pagal kvadrato kainą, todėl galutinės sumos nebuvo. Tikrojo šalių susitarimo esmė buvo, jog bus atsiskaitoma etapais, padaro konstrukcijas – atsiskaito, padaro sienas – atsiskaito. Darbų eigoje objektyvios ir nuo jų nepriklausančios priežastys, dėl kurių reikėtų atlikti papildomus darbus, neatsirado, projektiniai sprendimai nebuvo keičiami, tačiau dėl papildomų darbų ir tai, kad už juos bus atsiskaityta, buvo susitarta. Liudytojo teigimu, neatlikus kitų papildomų darbų – nesumontavus ankerių, neišsikrovus medžiagų, konstrukcijos montavimo darbų nebūtų galima atlikti, todėl atsakovės atstovas prašė, kad jie atliktų šiuos darbus. Sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė jis, kad jame būtų nurodyti darbai, kurie buvo padaryti. Priedas buvo surašytas atlikus darbus, jame nurodyti tikrieji darbų atlikimo terminai, nurodė neprisimenantis, ar pasirašant sutartį buvo tiksliai suderėta dėl darbų, kiekio ir terminų, kaip yra nurodyta priede Nr. (duomenys neskelbtini). Darbus turėjo atlikti pagal sąmatą, tai, kas joje surašyta, tą jie ir atliko, todėl jie turi teisę gauti priede numatytą atlygį. Kai pirmą kartą atvyko pas užsakovę, buvo susitarta dėl pagalbos iškraunant medžiagas, transporto priėmimo, iškrovimo, sutikimo, atsakovės atstovas nurodė, kad už šiuos darbus atsiskaitys. Susitarimas dėl šių darbų buvo žodinis. Pasisakydamas dėl priede Nr. (duomenys neskelbtini)  nurodytų darbų, paaiškino, kad priede nurodyti varžtai įrašyti dėl to, kad atliekant darbus buvo pastebėta, jog trūksta varžtų komplekto – buvo tartasi su užsakove, bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, nuspręsta, kad jie varžtus nupirks, o paskui už juos jiems sumokės. Dėl stogo dangos montavimo nebuvo tartasi, tačiau buvo kalbėta, galbūt jie visą pastatą statys, tačiau pabaigus kitus darbus ir atvykus derėtis dėl stogo, dėl įvykusio konflikto nesusitarus dėl darbų kainos, darbai nutrūko. Taip pat nesitarė dėl stoglangio įrengimo ir skardos lankstinių montavimo, minėti darbai būtų atliekami, jei ieškovė būtų atlikusi stogo dangos montavimo darbus. Kadangi tai buvo ateities susitarimas, todėl konkreti darbų suma ir nėra nurodyta. Atsiuntus sąskaitas už atliktus darbus, buvo tariamasi dėl stogo dangos montavimo darbų, tačiau susitarti nepavyko, nes užsakovas nurodė, jog jis manė, kad nurodyta kaina yra už visą pastatą, taip pat nurodė, kad jam yra per brangu, nors visi įkainiai, kvadratūra, jam buvo pateikti susirašinėjant. Vykdant darbus buvo atvežtos ir medžiagos stogui, kurias jie iškrovė, taip pat jų buvo paprašyta uždėti plėvelę, kad ją parištų ties sijomis, kad kai žmonės dirbs toliau, ją galėtų užsikloti. Taip pat su atsakovės atstovu buvo kalbėta, jog jie montuos visą stogą, jei tik tinkamai atliks kitus darbus ir pasiūlys tinkamą kainą. Priede Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir yra nurodyti stogo montavimo darbai, tačiau dėl šių darbų kainos nebuvo tartasi – jie buvo susitarę tik dėl konstrukcijos ir sienų montavimo, o stogą įrašė tiesiog, kadangi žinojo, jog stogą reikės dengti, o jų pasiūlyta kaina bus mažiausia, tai iš inercijos buvo pradėti atlikti ir stogo dangos montavimo darbai. Kadangi darbai sustojo, tai priede Nr. (duomenys neskelbtini)  tos kainos nebuvo paminėtos, o sąskaitoje už šiuos darbus nurodyta tokia kaina, kuri, tikrai žinojo, bus priimtina atsakovei, nes nerado, kas galėtų pigiau tai padaryti. Plėvelės montavimo darbų prie stogo ir stogo apatinės dalies montavimo darbų kainos nebuvo derinamos, kainą nustatė pats, pagal minimaliausią rinkoje esančią kainą, ji su atsakove nebuvo aptarta, darbai į priedą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukti. Minėti darbai užtruko apie tris dienas, tiek vieni, tiek kiti. Plėvelė buvo tvirtinama prie konstrukcijos, kad ja būtų galima iškloti stogo dangą. Atsakovė matė visus šiuos darbus kiekvieną dieną, jos atstovas pats atnešė medžiagas, kuriomis plėvelė buvo tvirtinama - izoliaciją, virves. Atlikus darbus – sumontavus konstrukciją ir sienas, nusiuntė atsakovei apmokėti sąskaitą, susitarė dėl darbų akto pateikimo, nes visi darbai buvo užbaigti (buvo pradėta montuoti stogo danga), apie tai informavo telefonu, tačiau atvažiavus į objektą jam buvo pasakyta, kad už darbus sumokės tik pusė kainos, tiek, kiek yra išrašyta sąskaitų, bet jie turi atlikti visus likusius darbus, o jei ne – pasiuntė ant trijų raidžių. Esant tokioms aplinkybėms, jie iš objekto pasišalino. Kadangi atsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti aktą, kurį jis atsivežė su savimi, jis išvyko. Vienas akto egzempliorius buvo paliktas atsakovei ofiso patalpose, į jį net nebuvo pažiūrėta. Atsakovės atstovas darbų neapžiūrėjo, atsisakė tą padaryti, nors darbai buvo apžiūrimi kiekvieną dieną. Pretenzijas dėl darbų ieškovė gavo po keturių savaičių, kai nutrūko šalių bendradarbiavimas po paskutinės sąskaitos pateikimo (nuo 2018 m rugsėjo 27 d.), tačiau su jomis nesutinka. Skersiniai buvo sumontuoti gerai, o plėvelė galėjo suplyšti tuo metu, kai ieškovė jau darbų nevykdė. Plėvelę jie buvo pririšę, kad kiti, kurie montuos stogą, ją galėtų atsilaisvinti, o kadangi darbai nebuvo daromi, vėjas plėvelę atpalaidavo ir galimai įplėšė. Apatinius cokolio lankstinius montavo jie, tačiau nustatytų trūkumų jie nematė. Ar lankstinius pažeidė jie, negali pasakyti, tačiau galėjo pažeisti ir jie. Nurodė, jog šios detalės keisti nereikia, kadangi ji atlieka vandens patekimo į vidų funkciją, o ant jos išorėje dedasi lankstinys. Detalės vizualiai nesimato, bet savo funkciją ji atlieka. Sieninės plokštės pažeidimas yra tik estetinis pažeidimas, bet pastato tinkamam naudojimui neturi reikšmės. Liudytojas nurodė, kad keičiant plėvelę ilginių nereikia demontuoti, jie sumontuoti kaip stogo dalis, o plėvelė sumontuota po apačia. Gavęs defektų aktą, kelis kartus su atsakovės atstovu G. B. susitiko Lytagroje, jis nurodė, kokie yra trūkumai, tačiau dėl to jie nesusitarė. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip buvo sureaguota į atsakovės atsiųstą 2018 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, nepamena, kada ją tiksliai gavo. Liudytojas nurodė, jog jiems buvo žinoma, kad reikės dirbti su Borga medžiagomis, su šios įmonės medžiagomis jie nėra dirbę, tačiau jie vadovavosi jų nurodymais, užsakovo pateiktu konstrukcinės dalies projektu, instrukcija jiems nebuvo pateikta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į objektą buvo atvykęs mažiausiai 10 kartų, jie su juo konsultavosi, dėl jo kompetencijos ir jo, kaip atstovo, abejonių nekilo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kaip turėtų būti uždėta plėvelė, viso darbų atlikimo metu jokių priekaištų dėl darbų neturėjo. Liudytojas nurodė, kad objekte jis buvo kiekvieną dieną, tačiau faktiškai darbų, be pagalbinio pobūdžio (įrankių padavimo, palaikymo), neatliko. Objekte po 2018 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo, tačiau pravažiuodamas į Vilnių matė, kad objekte darbai buvo vykdomi. Pagal sutartį buvo susitarę dėl visų darbų, išskyrus stogo dangos montavimą iš apačios, numatytus darbus atliko pilnai, sustabdė tuos darbus, kuriuos vykdė – stogo skardos montavimo darbus, darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti tie darbai, kurie buvo atlikti iki tol. Plėvelės montavimo darbus ir skardos montavimą iš apačios jis priskirtų prie stogo dangos montavimo, stoglangio įrengimo darbų ir skardos lansktinių montavimo neatliko. Varžtai nėra nurodyti perdavimo–priėmimo akte, jie buvo panaudoti, tačiau akte nenurodyti. Sudarant sutartį konkreti darbų apimtis nebuvo aiški, todėl iškrovimo darbų kainą jis nustatė savo nuožiūra, įvertinęs tai, kiek užtruko darbai. Perdavimo–priėmimo akte nurodyta sienų apdailinių lankstinių montavimas – 1 komplektas – priskirtina prie sienų „sandwich“ dangos montavimo. Liudytojas paaiškino, kad pagal faktinį susitarimą, už konstrukcijų sumontavimo darbus turėjo būti sumokėtas 50 procentų avansas, tačiau sumokėjo tik ketvirtadalį sumos, kai pradėjo montuoti sieną – sumokėjo dar ketvirtadalį sumos, tačiau ieškovė darbus tęsė toliau. Sienas sumontavus, prašė atsiskaityti už konstrukcijas, tačiau nebuvo sumokėta už sienas. Prieš atsiskaitant darbai nebuvo perduoti, pirmą sąskaitą faktūrą atsakovė apmokėjo be darbų perdavimo – priėmimo, tai būtų tik formalumas, nes kiekvieną dieną buvo kartu ir viską matė. Į antstolę kreipėsi po konflikto dėl to, kad būtų fiksuotas darbų atlikimas. Nuotraukose prie faktinių aplinkybių konstatavimo akto atspindėta reali situacija. Liudytojas nurodė, kad jam visą laiką buvo sakoma, jog jai nesutiks atlikti visų darbų, iš viso nieko negaus. Paaiškino, jog iš anksto buvo galima numatyti plėvelės montavimo darbus ir apatinės stogo dangos montavimą, tačiau, sudarant sutartį jie nežinojo, ar šiuos darbus jie darys patys. Darbus objekte pradėjo birželio pabaigoje, tačiau neprisimena, ar prieš sudarant sutartį. E. P. taip pat paaiškino, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik dėl to, jog manė, kad ši turi reikiamą atestatą, kadangi iš pradžių sutartį ketinta sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo darbuotojai. Pradedant darbus nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestato statyti ypatingąjį statinį neturėjo, todėl buvo susitarta žodžiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčia tokį atestatą, jog ji teiks priežiūros ir rekomendacines paslaugas. Tačiau G. E. B. nurodžius, kad jis turi reikiamą įmonę, atestatas iš ieškovės pusės buvo nereikalingas. Liudytojo teigimu, darbams atlikti svarbu ne atestatas, o turima patirtis. Klausimas dėl atestato iškilo tik vėliau, jau atliekant darbus. Tik tuomet, rugpjūčio 1 d., jis surado atestatą ir išsiuntė G. B.. Liudytojo teigimu, tokia praktika statybų versle pasitaiko. Liudytojas nurodė, kad visą laikotarpį – nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos objekte dirbo trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Visą tą laikotarpį jie dirbo pasikeisdami, arba kartu. Daugiau asmenų, kurie dirbtų objekte, nebuvo. Statybos žurnalo nepildė, nes jis jiems nebuvo perduotas, techninio prižiūrėtojo objekte taip pat nebuvo. Liudytojas nurodė, kad instrukcijoje nebuvo parodyta, kad reikia tvirtinti plėvelę, todėl to teiravosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kuris taip pat nežinojo, kaip reikia tvirtinti plėvelę. Atvykęs į objektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas jiems parodė filmuotą ištrauką internete, kaip turėtų būti tvirtinama plėvelė, jie taip plėvelę ir pritvirtino. Liudytojas neprisiminė, ar užsakovei siuntė darbuotojų atestatus, taip pat kurie iš darbuotojų tokius atestatus turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturėjo atestatų ypatingam statiniui. Liudytojas paaiškino, kad sutarties priede nurodytus darbų atlikimo terminus reikėtų sudėti, nors kai kurių darbų atlikimo terminas gali sutapti. Galutinio darbų termino neprisimena. Bendra suma gali būti kokie trys mėnesiai. Visi duomenys apie atliktus darbus yra pateikti priede.

13.                      Liudytojas S. R., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad jo ir proceso dalyvių nesieja jokie tarpusavio santykiai, paaiškino, kad pašalinti trūkumus objekte paprašė užsakovas G. – paskambino ir susitarė susitikti, jį G. kažkas rekomendavo. Atvykus į objektą, akivaizdžiai matėsi darbų trūkumai – sulankstyta skarda, apskardinimai, ilginiai profiliai netinkamai sumontuoti, įvaržos neįtemptos, trūkumų nustatė ir daugiau. Tuo metu objektą apžiūrėjo keturiese: jis, P. S., A. A. ir kitas vyriškis, kurį pasikvietė pats G.. Kadangi visi tuo metu dirbo kitame objekte, kartu atvažiavo ir šį objektą. Visi dirbo pagal verslo liudijimą, o liudytojas – pagal individualią veiklą. Objekte susitiko rugsėjo pradžioje – rugsėjo 7 d., kur pamatė nebaigtą statyti pastatą su nedengtu stogu. Visi jie buvo pasamdyti pastato trūkumams pašalinti, nes buvo reikalinga papildoma darbo jėga. Rugsėjo 7 d. jie jau žinojo, kad šiame objekte atliks tam tikrus trūkumų šalinimo darbus. Apžiūrėdami statinį užtruko apie dvi valandas. Defektus įvertino ne tą pačią dieną – atvykus į vietą apsižiūrėjo ir pasakė, kada jie galėtų pradėti dirbti, tačiau jiems buvo atsakyta, kad galės pradėti dirbti tik rugsėjo pabaigoje. B. norėjo saugaus pastato, prašė pašalinti visus trūkumus. Trūkumus nustatinėjo visi kartu, ėjo aplink ir apžiūrinėjo, nustatinėjo, ką reikia atlikti. Jis nustatė šiuos trūkumus – cokolio skardos lankstinių pažeidimas keliose vietose, tačiau kiek konkrečiai buvo pažeista metrų, negalėjo nurodyti, nes cokolio lankstinius keitė ne jis (vėliau teigė, kad trūkumą nustatė ne jis). Šalinant šiuos trūkumus darbus atliko A. A. ir P. S.. Visi dirbo bendrai kaip komanda, todėl negali nurodyti, kuris konkrečiai kur užfiksavo trūkumus. Nustatinėdami trūkumus kiekio nenustatinėjo, jie tik įsivertino darbus laike. Tačiau pasiteiravus, kiek laiko reikėjo pakeisti cokolio skardai, negalėjo atsakyti, nurodė, kad gal apie keturias dienas, tačiau tikslaus laiko neprisimena. Liudytojas paaiškino, kad šiam trūkumui ištaisyti kranas nereikalingas, reikia tik keltuvo, kurį užsakinėjo užsakovas. Kiti jo asmeniškai nustatyti trūkumai – neizoliuota garo plėvelė tam tikrose vietose viršuje, nebuvo sudėtos tarpinės po ilginiais, nebuvo sudėtos plokštelės tarp ilginio ir pagrindinio metalo konstruktyvo. Taip pat buvo nustatyta, kad netinkamai sumontuoti keli stogo skersiniai, nesumontuota visa eilė, C ir Z profiliai sumontuoti ne ta puse, neįveržtos įtampos tarp stogo konstrukcijų, sulaužyti lietaus nubėgimo vamzdžiai, pažeista plokštė. Liudytojas nurodė, kad pastato neįmanoma sumontuoti be stogo ilginių, o ilginių – be garo izoliacinės plėvelės; sienų neįmanoma rinkti nesant stogo ilginio. Garo plėvelė buvo netaisyklingai sumontuota, todėl reikėjo demontuoti stogo ilginius. Šalinant trūkumus nurinko visus ilginius, pakeitė plėvelę ir vėl juos surinko. Objekte plėvelė kai kur buvo uždėta, o kitur susukta. Liudytojas nurodė neprisimenantis, ar kolegos nustatė papildomai kitus trūkumus, tačiau jam yra žinoma, kad jie atliko kitus smulkius trūkumų šalinimo darbus. Jis asmeniškai šalino šiuos trūkumus – garo izoliacinės plėvelės keitimas ir ilginių demontavimas ir sumontavimas, tarpinių sudėjimas, trūkstamų plokštelių įdėjimas tarp ilginių ir metalo konstruktyvo. Koks buvo statinio plotas, liudytojas negalėjo pasakyti, taip pat negalėjo nurodyti, kiek reikėjo plėvelės norint ją pakeisti. Už plėvelės pakeitimą jis skaičiavo ne metrais, bet dienomis, kiek užtruko atlikdamas šį darbą. Prie plėvelės pakeitimo dirbo ilgiau nei mėnesį. Jo darbo dienos įkainis tuo metu buvo 110,00 Eur, o valandinis įkainis – 12,50 Eur. Per dieną dirbdavo 10, 12, 13 valandų, priklausomai nuo oro sąlygų. Buvo keletas dienų, kai dėl oro sąlygų negalėjo dirbti, kadangi esant dideliam vėjui plėvelės keitimas neįmanomas, nors ilginių keitimas galėjo būti atliekamas. Liudytojas nurodė, kad šiam pastatui stogo nedengė, šalino tik darbų defektus. Kai jis sutvarkė defektus, iš objekto išėjo, pastatas tuo metu buvo likęs be stogo. Tačiau toliau prie šio statinio liko dirbti kiti trys jo kolegos. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek bėginių metrų ilginių jis pakeitė, tačiau nurodė, kad vienam ilginiui pakeisti užtrunka nuo pusės valandos iki trijų valandų. Liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, kiek ilginių jis vienetais pakeitė, paaiškino, kad kaip specialistas galėtų tokį kiekį tik apskaičiuoti. Liudytojas nurodė, kad keičiant ilginius jis užtruko apie mėnesį. Taip pat dar buvo keičiama izoliacinė plėvelė, sudėtos tarpinės ir plokštelės. Liudytojo teigimu, jis šiuos darbus atliko ne vienas, jam padėjo P. S. ir A. A.. Visi susitikimo rugsėjo 7 dieną metu paprašė avansinio mokėjimo, likę kiti trys vyriškiai avansą pasiėmė grynaisiais pinigais, o jis po kelių dienų išrašė sąskaitą, kaip garantiją, kad jo neapgaus ir užtikrins jo dalyvavimą. Avansinę sąskaitą jis išrašė rugsėjo 10 ar 11, 21 d. Nurodė, jog jo kolegoms buvo sumokėtas 600,00 Eur ir 300,00 Eur dydžio avansai. Avanso dydis nustatomas pagal tai, kiek laiko jis atliks darbus. Objekte pradėjo dirbti rugsėjo pabaigoje ir dirbo iki spalio pabaigos, kiti dirbo tuo pačiu metu. Už minėtame objekte atliktus darbus iš viso išrašė tris sąskaitas. Tarėsi dėl bendros visų darbų sumos – 8 000,00 Eur, tačiau pasiderėjus iš viso buvo sumokėta 7 900,00 Eur. Didesnė pinigų dalis buvo sumokėta jam, kadangi jis buvo už viską atsakingas, atliko svarbesnius darbus. Tiek P. S., tiek ir A. A. už darbus buvo mokama ir vėliau, papildomai prie avanso. Jis visiems atliktiems darbams išrašinėjo sąskaitas ir jam buvo sumokama bankiniais pavedimais. Kaip kitiems rangovams buvo sumokėta vėliau – grynaisiais ar bankiniu pavedimu, neprisimena. Kai buvo susitikę objekte rugsėjo 7 d., sutartis dėl darbų atlikimo nebuvo surašyta, tačiau pabaigus darbus darbų perdavimo priėmimo aktas buvo surašytas, jame nurodyti tik didžiausi atlikti darbai. Su kitais rangovais sutartys nebuvo pasirašytos, tačiau jam žinoma, kad su kitais rangovais taip pat buvo pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktai, nors vėliau apklausiamas nurodė, kad buvo surašytas vienas aktas už jų visų trijų atliktus darbus. Darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo surašytas spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Aktą surašė jis, tačiau kokiais matavimo vienetais buvo nurodyti atlikti darbai, neprisimena, kadangi aktus surašinėja konvejeriu, šabloniškai, todėl nežiūri nei tikslių kiekių, nei matavimų. Akte skaičiavo darbus kvadratais, bėginiais metrais, tačiau tik ne dienomis. Nurodė, kad ilginiai buvo demontuoti visi, kadangi reikėjo keisti garo izoliacinę plėvelę – tai galėjo būti apie 300–400 kv. m ilginių, gal apytiksliai apie 320 kv. m. Kiek reikėjo pakeisti garo izoliacinės plėvelės – neprisimena, tačiau atliekant šiuos darbus taip pat reikia pakeisti deformacines tarpines, sudėti plokšteles tarp konstruktyvo ir ilginių. Visi šie darbai įeina prie ilginių montavimo ir demontavimo, kaip buvo nurodyti atlikti darbai akte – neprisiminė. Galimai apie 180 kv. m buvo netinkamai sumontuota, deformacinių tarpinių keitimo plotas turėtų būti kaip ilginių. Pasisakydamas dėl akte nurodytų stoginių Z profilių sumontavimo, nurodė, kad tai ir yra ilginiai, kadangi jie atliko visus darbus, susijusius su stogu. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kas yra pradžios ir užbaigimo profiliai, kadangi jie bendrauja žargonu. Liudytojo teigimu, greičiausiai tai yra C profilis, tai konstruktyvo dalis, jie būtų priskiriami prie ilginių, jam nėra žinoma, ar tokius naudojo. Varžtus, tarpines naudojo, tačiau kiek sunaudojo, negalėjo nurodyti. Liudytojas nurodė, kad darbų perdavimo–priėmimo akte gali būti nurodytas ir cokolio skardos keitimas, kadangi tai jau rimtas darbas, o kokia šio darbo vertė, negalėjo nurodyti. Liudytojas nurodė, kad atvykus į objektą ankstesnis rangovas nedalyvavo, vėliau taip pat nebuvo atvažiavęs, minėtame objekte iki spalio pabaigos kiti asmenys nešalino trūkumų. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. sąskaitoje nors ir nurodyti montavimo darbai, tačiau tai avansinė sąskaita. Kadangi jis nėra buhalteris, išrašė tokią sąskaitą, kokią mokėjo. Liudytojas nurodė, kad turi patirties atliekant montavimo darbus – tokius darbus atlieka 7–8 metus, trūkumai buvo šalinami naudojant ne Borgos medžiagas, bet medžiagas, kurias pateikė užsakovas G. B.. Buvo gaminiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jie savo produkciją pažymi. Liudytojas nurodė, kad jo specializacija yra metalo konstrukcijų montuotojas – įeina visos konstrukcijos – įskaitant ir garo plėvelės montavimą. Liudytojas nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nurodytas medžiagas naudojo, galėjo sunaudoti ir tokius kiekius, kiek yra nurodyta. Paaiškino, kad trūkumams šalinti buvo panaudojama ir angare buvusi lygi skarda – jie paprašydavo pateikti lankstinius, reikalingus šalinant trūkumus, skardos lankstiniai panaudoti ir keičiant ilginius. Liudytojas nurodė, kad siekiant pakeisti sugadintus ir sulankstytus cokolio lankstinius, buvo reikalinga demontuoti plokščių eilę, nes tai pažeidžia pastato sandarumą. Garo izoliacinė plėvelė buvo suplėšyta ir sugadinta, o jai pakeisti buvo būtina demontuoti ir vėl sumontuoti stoginius profilius. Plėvelė buvo sugadinta ne vienoje vietoje, taip pat buvo pažeista daugiasluoksnė sieninė plokštė. Šio trūkumo jie netvarkė, kadangi buvo daugybė kitų trūkumų, o tas įlinkis nebuvo kritinis, todėl ir nešalino. Kai sutvarkė stogą, šios plokštės negalima pakeisti. Nurodydamas galimus atliktų darbų kiekius, liudytojas nurodė, kad plėvelės galėjo būti pakeista apie 400 kv. m, sumontuota ilginiu – apie 300 kv. m. Liudytojas nurodė, jog jam nebuvo žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas defektų aktas, tačiau šalindami trūkumus jie galėjo sunaudoti jame nurodytus medžiagų kiekius. Liudytojas nurodė, kad R. L. dirbo kartu, tačiau jis nebuvo jų komandoje. Jis bendravo su R. B., jiems buvo pristatytas kaip darbuotojas. R. B. liudytojui nurodė, kad jis jau turi vieną žmogų, o jei reikėtų, gali surasti ir daugiau. R. L. padėdavo ir jiems, ir jie jam padėdavo, jis daugiau dirbo su lankstiniais, skardinimais. Liudytojas tirtino, kad daugiau jokių darbų objekte neatliko, tačiau vėliau jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinei ar B. darbus, pardavė metalo gaminius 2019 m. Liudytojo teigimu, prie seno pastato jokie darbai nebuvo atlikti.

14.                      Liudytojas G. E. B. nurodė, kad jis yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė akcininkas ir nuo pat pirmos dienos dalyvavo susitariant dėl rangos darbų, iki pat šios susiklosčiusios situacijos, todėl jam žinomos aplinkybės. Liudytojas nurodė, kad prieš pradedant vykdyti statybos darbus, teikė užklausas dėl atliktinų darbų. Vertindami pasiūlymus atsižvelgė į kainas, darbų atlikimo terminus ir išsirinko jiems tinkančias įmones. Viena iš tokių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria dar iki sutarties pasirašymo vykdė derybas, o birželio mėnesį pasirašė sutartį su priedu, kuriame buvo numatyti visi darbai, kainos ir terminai, tačiau dėl kokios konkrečiai galutinės darbų kainos susitarė, liudytojas negalėjo nurodyti. Liudytojas nurodė neprisimenantis, kas rengė sutarties projektą, tačiau, jo manymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors vėliau nurodė, kad sutartį rengė ir sąlygas derino būtent jis. Liudytojo teigimu, jie ieškojo rangovo statiniui pastatyti, kalbėjo apie viso statinio pastatymą, tačiau pasiteiravus, kodėl T. P. siųstame paklausime nurodyti tik konstruktyvo montavimo darbai, liudytojas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, ką skelbime parašė jo įmonės darbuotojas ir jis už tai neatsako, tačiau vėliau apklausiamas nurodė, kad darbuotojui T. P. buvo pavesta surasti rangovą, kuris pastatytų pastatą – dalinai arba pilnai, žiūrėjo, ar galima subranga. Liudytojas nurodė negalintis teigti, jog norėjo, kad visus darbus atliktų vienas asmuo, kadangi prie projekto prisidėjo ir kitos įmonės. Nurodė, jog nebuvo svarbu, kokius darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“, - konstrukcijos pirminės ir antrinės surinkimas, „sandwich“ plokštės susukimas. Liudytojas nurodė, kad stogo uždengimas į šiuos darbus neįeina, bet skersiniai – įeina. Dar vėliau apklausiamas liudytojas nurodė, kad dėl stogo uždengimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitarė, stogą uždengė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašant rangos darbų sutartį jie susitarė dėl fiksuotos darbų kainos, nes, priešingu atveju, jie minėtos įmonės nebūtų pasirinkę. Jokių papildomų rašytinių susitarimų dėl kainų keitimo nebuvo, nebuvo ir susitarimų dėl papildomų darbų, kadangi nebuvo jokių projektinių sprendimų pakeitimų. Statomam statiniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialiai padarė projektą, surašė surinkimo instrukcijas, medžiagas, todėl siųsdami užklausas dėl darbų atlikimo, nurodė ir darbų apimtis, pagal kurias ir buvo skaičiuojama sąmata. Rugpjūčio mėnesį ieškovei sumokėjo 12 000,00 Eur avansą, tarpinį mokėjimą, tačiau rugpjūčio mėnesio pabaigoje jau matėsi, kad rangovas atsilieka nuo žadėtų terminų, matosi atliekamų darbų trūkumai, todėl su jais buvo pradėta kalbėtis. 2018 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu buvo atsiųsta sąskaita, tačiau atsakovė parašė pretenziją dėl nesutikimo su minėta sąskaita, kadangi nesutiko su atliktų darbų kiekiais. Liudytojo teigimu, jie prašė ieškovės atvykti į statybvietę, siūlė ieškoti sprendimų, prašė užfiksuoti darbus perdavimo–priėmimo akte, kad būtų galima toliau atlikti darbus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ į raštą nereagavo. Liudytojo teigimu, tuomet jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie, jų prašymu, atvažiavę įvertino situaciją. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi po rugpjūčio 21 d. sąskaitos gavimo. Kada tiksliai gavo defektų aktą, liudytojas negalėjo nurodyti, tačiau anksčiau nei jis kreipėsi į kitus rangovus dėl darbų trūkumų šalinimo. Defektų aktą nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet pradėjo ieškoti sprendimo, ką daryti su statiniu, nes artinosi ruduo, žiema. Liudytojas nurodė, kad ieškojo kitų meistrų, kurie padarė darbus, kurių neatliko ieškovė. Meistrus rekomendavo draugai – liudytojui buvo rekomenduotas S. R., paskambino R. L., kurie iki tol nedirbo ir paslaugų neteikė. Su šiais rangovais susisiekė rugsėjo 4-6 dienomis, o su visais kartu susitiko rugsėjo 7 dieną, apsitarė, apžiūrėjo statinį, susitarė dėl kainos ir terminų. Apžiūra truko gal dvi–tris valandas, jie apėjo aplink pastatą, turėjo visas galimybes įvertinti defektus, stoge buvusius defektus, kadangi pakilo keltuvu iki stogo. Padarius nuolaidą sulygo dėl darbų už 7 900,00 Eur, kurie turėjo būti sumokėta visiems keturiems, o kaip jau jie pasiskirstė šią sumą, jam nerūpėjo. Visi keturi asmenys turėjo verslo liudijimus, tai nebuvo nelegalūs darbuotojai. Avansus tą dieną sumokėjo vieniems, kitą dieną – kitiems, dalis avanso paprašė grynaisiais pinigais, o kitiems buvo sumokėta bankiniu pavedimu. Vėliau rangovams mokėjo ir kitas sumas, sumokėjo tik tiek, kiek susitarė, tačiau nenurodė, nei kada, nei kaip šios sumos buvo išmokėtos. Sumokėjus avansą rangovai iš karto nepradėjo dirbti, nes turėjo laukti eilėje, be to, nebuvo aišku, kaip išsispręs situacija su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo teigimu, pačiu blogiausiu atveju jis galėjo prarasti rankpinigius. Tačiau jis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neklydo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų aktą pateikė per kelias dienas, aktas buvo išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu ir registruotu laišku, tačiau ieškovė į jį niekaip nesureagavo. Iki rugsėjo 26 dienos ieškovė neskambino, jie iki paskutinės dienos laukė jos, tačiau šiai neatvykus, paprašė naujai pasamdytų rangovų atvykti dirbti. Darbai buvo atliekami iki spalio mėnesio pabaigos, tačiau kaip buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai, liudytojas negalėjo nurodyti. Darbus atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, dažniausiai dirbo du darbuotojai, būdavo, kad ir keturi, tačiau objekte kasdien nedirbdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai daugiau objekte nebuvo. Darbų aktas po pabaigimo buvo surašytas su S. R., nes jis buvo kaip darbų vadovas, su kitais asmenimis darbų perdavimo–priėmimo aktų nepasirašė. Rangovams medžiagas pilna apimtimi tiekė užsakovė. Šalinant darbų trūkumus buvo reikalinga skarda, rangovai nurodydavo, kokių lankstinių reikia ir jis patiekdavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamus lankstinius išlankstydavo. Rugpjūčio 21 d. įsigyta lygi skarda taip pat buvo panaudota šalinant trūkumus, nors ji turėjo būti panaudota kitiems darbams ateityje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų perdavimo akte nurodytos medžiagos šalinant trūkumus buvo panaudotos ne visos, tik tam tikros pozicijos, – garo plėvelė, pradžios ir užbaigimo profiliai, daugiasluoksnės dangos varžtai ir tarpinės. Kitos pozicijos buvo panaudotos kitiems darbams atlikti, kurių neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 15d. išrašė vieną sąskaitą už per ilgesnį laikotarpį atliktus darbus, ji taip pat susijusi su trūkumų šalinimu. Minėtos įmonės spalio 17 d. sąskaitoje nurodytos medžiagos taip pat buvo panaudotos trūkumams šalinti, visas reikalingas medžiagas jam nurodydavo S. R., kuris, pasiteiravęs apie objekto apimtį, nurodė, kad bus daug darbų, todėl pasiūlė kitus kolegas, kuriuos gali pasiimti kartu, – P. S. ir A. A.. Liudytojas nurodė tam neprieštaravęs. Liudytojas nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kontakto nebuvo iki ieškinio pateikimo teismui, Lytagroje buvo susitikęs įmonės darbuotoją, tačiau su juo nekalbėjo. Patvirtino, kad ieškovei buvo pateikta Borgos instrukcija, kurioje detaliai nurodytas visas darbų eiliškumas. Kai viena sušlapo, atvežė kitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai į objektą buvo atvykę ne vieną kartą, prižiūrėjo statybų eigą, tas darbuotojas, kuris prižiūrėjo objektą, rugpjūčio mėnesį atstogavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip gamintojo atstovas buvo geranoriškai nusiteikę padėti, medžiagas tiekė dalimis dėl vagysčių grėsmės, statiniui statyti buvo gautas statybos leidimas, techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas, bet pavardės negalėjo nurodyti. Liudytojas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesiais seno pastato stogo nekeitė, o ar kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medžiagų seno pastato stogu pakeisti, neprisimena. Liudytojas nurodė, kad angaro stogas buvo uždengtas tik pašalinus trūkumus, stogas uždengtas iki lapkričio pradžios–vidurio. Liudytojas nurodė neprisimenantis stogo dengimo sąmatos, taip pat neprisimena, ar buvo pasirašytas darbų aktas. Angaras faktiškai eksploatuoti pradėtas vasario mėnesį, iki šiol statinio užbaigimo deklaracija nėra surašyta. Liudytojas nurodė, kad statinio rangovas buvo ir statybos žurnalą pildė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo nurodyti, dėl kokių darbų atlikimo buvo sudaryta sutartis su šia įmone. Liudytojas negalėjo nurodyti, iš kur gavo P. S. ir A. A. verslo liudijimus, pasižiūrėjo juos tada, kai susitiko, o ar vėliau dirbdami turėjo verslo liudijimus, jam nėra žinoma. Nurodė, kad buhalterinius dokumentus advokatui pateikė įmonės atstovai, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių esančiuose verslo liudijimuose nurodytos ir vėlesnės datos, nei kad išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Liudytojas nurodė, kad nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo pabaigos nebuvo atliekami jokie darbai, laukė rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reakcijos, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių rugsėjo 19 d. rašte nurodė, kad darbus jau taiso kiti. Liudytojo teigimu, jis galėjo suklysti dėl žodžio taisyti gramatinės formos, jo išsilavinimas yra vidurinis, vadovaujamą darbą dirba jau 20 metų, yra įmonės direktorius. Liudytojo teigimu, sudarant sutartį buvo susitarta dėl medžiagų iškrovimo, o kodėl jų įmonės siųstame rašte nurodyta, kad dėl šių darbų nesitarė, tai nėra esminis skirtumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo uždengti stogo. Liudytojas neigė, kad rugpjūčio 27 d. jam buvo įteikta sąskaita ir darbų perdavimo–priėmimo aktas, liudytojo teigimu, jis aktą ir sąskaitą pamatė pirmą kartą bylos medžiagoje. Liudytojas nurodė nežinantis, ar yra pakeista apatinio cokolio skarda, kadangi darbus atliko meistrai, o jis jų nuolat neprižiūrėjo, taip pat negalėjo nurodyti, ar jis sumokėjo už cokolio skardos pakeitimą, ar yra bendravęs dėl šio trūkumo šalinimo. Liudytojas nurodė, kad jie nėra pakeitę tik sulankstytos „sandwich“ dangos, tačiau nurodė nežinantis, ar šalinant trūkumus buvo numontuojama „sandwich“ danga. Su rangovais susitarė dėl stogo konstrukcijos trūkumų darbų šalinimo, kadangi ji buvo blogai padaryta, tai esminis trūkumas. Liudytojas nurodė neprisimanantis, kada tiksliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo darbus objekte, tačiau neneigė, kad vėluojant pristatyti medžiagas, darbai galėjo būti pradėti vėliau nei kad numatyta sutartyje galimai apie Jonines. Ilgiausias darbų atlikimo terminas dienomis – 35 dienos, todėl darbai turėjo būti baigti rugpjūčio pradžioje. Kadangi darbai nebuvo baigti, ieškovė buvo raginama atlikti darbus, tačiau į skambučius neatsiliepdavo, bendravo tik žodžiu. Buvo dienų, kad ieškovė darbų negalėjo atlikti dėl oro sąlygų. Pirmą ieškovės pateiktą sąskaitą apmokėjo kaip dalinį mokėjimą, nors darbai nebuvo atlikti, prieš apmokant šią sąskaitą darbų kokybės netikrino, darbų perdavimo–priėmimo akto nesurašė, klausimų dėl darbų kokybės nekilo, nors vėliau liudytojas nurodė, kad prieš išrašant sąskaitą jau buvo nustatyti tam tikri trūkumai, apie kurios buvo nurodyta žodžiu, tačiau jie sąskaitą apmokėjo, nes buvo žadėta, kad trūkumai bus ištaisyti. Vėliau pateiktos sąskaitos neapmokėjo, kadangi brendo konfliktas, į pateiktą apmokėti sąskaitą reagavo raštu, kurį surašė kaip mokėjo, tuo metu objekte ieškovės darbuotojų jau nebuvo, tačiau paprašytas nurodyti, iki kada tiksliai ieškovės darbuotojai dirbo objekte, liudytojas negalėjo nurodyti. Liudytojo teigimu, ieškovei, pamačius savo darbų trūkumus, lengviausia buvo pabėgti, o vėliau kreipėsi į teismą, neva visus darbus atlikusi tinkamai. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų trūkumų nustatymo kreipėsi dėl to, kad jiems geriausiai žinomos visos aplinkybės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudami prekes ne kiekvieną kartą gaudavo PMV sąskaitą faktūrą, tačiau su kokiu lydinčiu dokumentu gaudavo prekes, jis nežino.

15.                      Liudytojas T. B. nurodė, kad jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, šiuo metu – įmonės vadovas. Ginčo darbų atlikimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo statant angarą. Darbai buvo baigti, nes nebuvo susitarta dėl apmokėjimo už darbus. Užsakovei nesutikus sumokėti už darbus, jie iš objekto pasišalino. Liudytojas nurodė, kad atlikti darbai užsakovei buvo perduoti, žino, kad įmonės vadovas E. P. atvažiavo su visais užpildytais dokumentais ir perdavė juos užsakovui – G. B.. Pats asmeniškai liudytojas to nematė, jam apie tai pasakojo įmonės vadovas. Liudytojas girdėjo tik pokalbį, kai G. B. pasiūlė visus darbus padaryti už pusę kainos, – 30 000,00 Eur. Visi darbai – stogas, vata, švieslangių sudėjimas, tai tuomet užsakovas sumokėtų pusę sumos. Jų įmonė turėjo pastatyti konstrukciją ir sumontuoti „sandwich“ plokštę. Kokius darbus turėjo atlikti darbuotojai, nurodydavo vadovas. Plėvelė buvo pradėta dėti, nes kitaip neįmanoma surinkti konstrukcijos, kadangi tik uždėjus plėvelę ant jos dedami ilginiai. Plėvelę jie susukdavo, surišdavo virvėmis, priklijuodavo jiems duota lipnia juosta prie arkų. Dalį plėvelės jie jau buvo sudėję, kadangi buvo pradėta dėti skarda. Atliekant darbus buvo atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, tačiau pastabų dėl darbų kokybės neturėjo. Liudytojas patvirtino, jog G. B. buvo sutikęs prekybos centre Lytagra, kuris jam siūlė atvažiuoti ir ištaisyti darbų trūkumus, tačiau nuvykęs pasižiūrėti, jis pamatė du darbuotojus, kurie toliau tiesė plėvelę ir suko skardą. Minėtas susitikimas galėjo įvykti praėjus dviem savaitėms po jų išvykimo, kadangi ir toliau stovėjo jų keltuvas. Pasiteiravus, kokie yra darbų trūkumai, nieko nenurodė. Jis buvo priėjęs tik prie vartų, į teritoriją nėjo, todėl negalėjo matyti cokolio. Tačiau liudytojas nurodė, kad vėliau buvo nuvykęs prie angaro – žiūrėjo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktą nustatytų defektų, t. y. ar visi yra pašalinti. Priėjęs prie cokolio pamatė, kad yra uždėtas tik apdailinis lankstinys, niekas nebuvo keista, vaizdą nufotografavo telefonu. Jokie nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti. Minėtą situaciją matė prieš porą mėnesių (liudytojas apklaustas 2019 m. rugpjūčio 7 d. vykusiame teismo posėdyje). Liudytojas nurodė, kad jam nebuvo žinomos jokios susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė sąlygos, jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai pradėjo dirbti objekte, nurodė, kad galbūt vasaros pradžioje. Liudytojo teigimu, iš pradžių vyko medžiagų išsikrovimas, o objekte dirbo apie porą mėnesių. Liudytojui nebuvo žinomos ir darbų apmokėjimo sąlygos, apie sąskaitų neapmokėjimą papasakojo įmonės vadovas, tačiau vadovas buvo sakęs, kad padarius konstrukcijas jie gaus atlyginimą, taip pat sumontavus plokštes bus sumokėta. Jo viršininkas jam buvo sakęs, kad už 60 000,00 Eur turėjo būti pastatytas visas pastatas, todėl jiems pasiūlė darbus atlikti už pusę kainos, o kai nesutiko, negražiais žodžiais išvarė iš objekto. Liudytojas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokius darbus turės atlikti objekte, tačiau parodė, kad atliekant darbus turėjo brėžinį – visą knygą – kur buvo pavaizduotas Borgos konstrukcijų montavimas. Darbus atliko pagal instrukciją, konsultavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Liudytojas nurodė, kad su užsakovu buvo visas pastatas apžiūrėtas tuomet, kai surinko arkas, iksus, kai pradėjo dėti „sandwich“ dangą, tačiau ar aplink pastatą buvo apeita 2018 m. rugpjūčio 27 d., nežino. Tuo metu jie buvo pabaigę visą konstruktyvą su plėvele, uždengę dvi eiles stogo dangos. Jo viršininkas buvo sakęs, kad dedam stogo skardą, o paskui važiuosiu ir tarsiuosi. Jis įmonėje dirbo pilnu etatu, penkias dienas per savaitę, yra dirbęs ir savaitgaliais. Jam nėra žinoma, kad vadovas į objektą būtų atvykęs su antstole. Iš objekto išvažiavo rugpjūčio 27 d., prieš vakarą, nurodė, kad jei atsiskaitys, tai tęs darbus, tačiau dirbti į objektą negrįžo.

16.                      Liudytojas O. P. nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadovas, atsakingas už angarų realizaciją. Būtent jis asmeniškai pardavė G. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iždinė angarą, kuris yra įmonės kūrinys. Nors realizaciją vykdė kitas žmogus, tačiau dalyvavo ir pats. Į juos kreipėsi G. B., kuris jau turėjo statybos leidimą, pasirašė sutartį dėl angaro komplekto pardavimo. Kadangi jų įmonė padarė darbo projektą, stebėjo, kad angaras būtų padarytas pagal Borgos sistemą, tinkamai funkcionuotų. Jų įmonės tikslas, kad darbas būtų atliktas nenukrypstant nuo darbo projekto, kuris buvo pateiktas dar prieš pristatant medžiagas. Liudytojas nurodė, kad konstrukcijos buvo sumontuotos gana neblogai, pagal darbo projektą, jokių priekaištų jie dėl šių darbų neturėjo, tačiau kai buvo pradėta montuoti stogo danga, įvyko kas įvyko. Konstrukcinė dalis buvo techniškai tvarkinga, buvo tam tikrų pabraižymų, tačiau taip būna natūraliai. „Sandwich“ danga taip pat buvo sumontuota gerai, nebuvo dėl to jokių pastabų, išskyrus pabraižymą, palankstymą, tačiau tai nėra konstrukciniai pažeidimai, tačiau stogo trūkumai buvo tokie, jog stogas turėjo būti permontuotas iš naujo. Tuomet jie išsikvietė pirkėją ir nurodė, kad yra trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti, jiems buvo atsakyta, kad problemos bus sprendžiamos. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai neištaisomi, oficialiai neįforminamas objektas. Kadangi užsakovas per porą savaičių nesusitvarkė, jiems teko rašyti pretenziją. Pagrindinės pretenzijos buvo dėl stogo dangos, kadangi neištaisius nurodytų trūkumų, stogas būtų nesandarus. Stogas nebuvo blogai montuojamas, tačiau buvo uždelsta atlikti darbus, nes jei užpučia vėjas, užlyja, atsiranda trūkumų. Nurodytus trūkumus reikėjo ištaisyti, nors tai buvo tik smulkmena. Liudytojo teigimu, pagrindinė problema, kad darbai buvo sustabdyti – užeina vėjas, užlyja lietus, todėl atsiranda problema. Užsakovei tai buvo pasakyta, jis tai akcentavo, nes neturi sušlapti nei vata, nei suplyšti plėvelė. Liudytojas nurodė, jog taip būna labai retai, tačiau šiuo atveju teko rašyti pretenziją, nes nurodžius trūkumus, užsakovė jų neištaisė. Liudytojas nurodė, kad pats asmeniškai tikrino objektą, nes objektas yra strategiškai patogioje vietoje, pats yra buvęs apie penkis kartus. Be to, kadangi objektas yra prie kelio, tai būtų jų įmonės reprezentacinis objektas. Liudytojas paaiškino, kad kai yra pastatoma „kliūška“, perdedama plėvelė, tik tuomet montuojami ilginiai (antrinis rėmas), skardos buvo sumontuota labai nedaug. Plėvelė buvo pririšta, tačiau ją plaikstė vėjas ir ji suplyšo, dėl ko turėjo būti demontuoti Z profiliai, iš naujo uždėta plėvelė ir vėl sumontuoti profiliai. Skardos buvo sumontuoti 2-3 tarpatramiai – apie 400 kv. m. Lubų skarda nebuvo bloga, tačiau ji buvo panaudota, todėl antrą kartą ją montuojant ir nepataikius į tą pačią skylę, ji bus pažeista. Nurodytos skylutės nepablogina pastato eksploatacinių savybių, tačiau nėra vizualinio grožio. Garo izoliacinė plėvelė tvirtinama sumontavus konstrukciją – rėmus – perdedama per rėmą ir ant viršaus montuojami Z, ilginiai, plėvelė surišama tam, kad neplaikstytų vėjas. Liudytojas nurodė, kad atsakingam už projektą darbuotojui P. paskambino ir pasakė, jog šis paskambintų statybininkams ir pasakytų, kad susirištų plėvelę, tačiau po savaitės situacija nebuvo pasikeitusi – plėvelė nebuvo surišta. Kada tiksliai tai buvo, jis negali pasakyti, galbūt rugpjūtį – rugsėjį. Minėtas darbuotojas sakė, kad jau buvo sakyta, tačiau ir toliau plėvelė nebuvo surišta. Liudytojas nurodė, kad rekomenduojama pirmiau sudėti „sandwich“ dangą, kad plėvelė mažiau plaikstytųsi. Minėtame objekte matė sumontuotą „sandwich“ dangą dalyje (pusėje) statinio ir blogai pririštą, netinkamai sumontuotą) plėvelę. Plėvelė kainuoja – 0,30–0,40 Eur, tačiau reikia įdėti daug darbo. Liudytojas nurodė, kad iš karto buvo iškviestas užsakovas ir nurodyta, kad yra problemų su plėvele. Pretenzija galėjo būti surašyta tiek jų iniciatyva, kadangi užsakovas neištaisė trūkumų, tiek ir paprašius užsakovui. Neištaisius trūkumų jie rašytų pretenziją (apžiūros – defektinį aktą), kad vėliau galėtų atsisakyti garantijų dėl stogo sandarumo. Kadangi nebuvo ištaisyti trūkumai, greičiausiai aktas buvo surašytas jų iniciatyva. Aktą surašyti užtrunka pora valandų, tačiau prieš surašant aktą jis buvo skambinęs užsakovui, todėl jei nesusitarė, aktas buvo surašytas. Aktas buvo surašytas kitą dieną po apsilankymo objekte, kur buvo daromos naujos nuotraukos. Tuo metu objekte darbai nevyko, tačiau surašius aktą, greičiausiai buvo reaguojama. Negali būti taip, kad nusifotografavo nuotraukas, o aktas surašytas po mėnesio. Surašytas aktas išsiųstas rugsėjo 18 d. Užsakovui nuo liepos iki rugpjūčio nėra siuntęs jokių laiškų. Liudytojas nurodė, kad defektiniame akte nurodant jo surašymo datą, gali būti padaryta techninė klaida, kadangi paskutinis išsaugotas failas yra 2018 m. rugsėjo 18 d., patvirtino, kad nemano, jog kas nors būtų galėjęs prašyti aktą surašyti atgaline data. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar gali būti taip, kad akte panaudotos 2018 m. rugpjūčio 29 d. darytos nuotraukos. Liudytojas nurodė, kad pats važiavo fotografuoti, nuotraukos yra darytos jo, jis apie egzistuojančią problemą sužinojo tik rugsėjo 10 d., kai gavo nuotraukas. Liudytojas nurodė, kad jo surašytas aktas yra skirtas žmonėms, o ne teismui. Kadangi prieš akto surašymą jis užsakovą įspėjo prieš dvi savaites, tai galėjo būti padaryta rugsėjo pradžioje. Liudytojas rugsėjo 10 dieną yra gavęs nuotraukas iš darbų vadovo, kad yra problemų su stogo danga, todėl gali būti, kad tada ir informavo G.. Liudytojas nurodė, kad plėvelės pakeitimas galėtų kainuoti tiek, kiek kainuoja montavimas ir demontavimas, jei montavimas kainuoja 2,00 Eur, tai iš viso kainuos – 4,00 Eur. Z ilginio montavimas kainuoja 3,50 Eur, skardos montavimas – apie 7,00 Eur. Stogo dangos montavimas – 6,00 Eur, yra normali kaina. Nurodyta plėvelės uždėjimo kaina yra rinkos kaina, o kiek gali būti tiksliai – reikia žiūrėti pagal kiekius ir kt. Kaina nurodyta su pridėtinės vertės mokesčiu, bet jis statybose neskaičiuojamas. Užsakovui yra perduodama visi dokumentai, darbo projektas, kuriame nurodyta, kaip reikia montuoti, nes be darbo projekto angaras nebūtų sumontuotas. Darbo projekto pakanka, kad konstrukcija būtų sumontuota be instrukcijos. Rangovai turėjo turėti projektą, nesiskundė, kad jo neturi. Liudytojas nurodė, kad jis asmeniškai neturi jokių atestatų, todėl negali daryti ekspertizių. Paaiškino, kad nuo 2012 metų dirba su angarais, dalyvauja užsienio mokymuose, todėl patirtis svarbiau už atestatą. Pasisakydamas dėl cokolio sulankstyto lankstinio, liudytojas nurodė, kad tai nėra labai didelis trūkumas, taip kaip ir įbrėžta „sandwich“ danga, jį galima atlankstyti, uždėti apdailinį kitą lankstinį, bet dėl to pastato eksploatacinės savybės nepablogėja. Tačiau, kadangi statybos techninis reglamentas reikalauja, kad būtų pastatytas naujas statinys, jei užsakovas pageidaus, kad trūkumas būtų ištaisytas, jį reikės ištaisyti. Gaminiai gali būti sugadinti ir transportavimo metu, tačiau tokiu atveju montuotojas turėtų paskambinti ir pasakyti, kad gaminys yra su defektais. Cokoliniai lankstiniai taip pat gali būti sulankstyti jau po montavimo. Pasisakydamas dėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždine sudarytų sutarčių, liudytojas nurodė, kad pagal šias sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė visus gaminius, ji pati objekte jokių darbų neatliko, taip pat nematė, kad dirbtų vadovai, darbams atlikti buvo pasamdyti statybininkai, jam nėra žinoma, kas atliko stogo dengimo darbus. Statinio projektas buvo parengtas birželio 15 d., o rangovai pasamdyti birželio 20 d. Liudytojo teigimu, jie nuo birželio 20 d. iki rugsėjo mėnesio pabaigos turėjo pakankamai laiko pastatyti tokį pastatą. Liudytojas nurodė, kad buvo pristatyta visa garo plėvelė, kiek buvo reikalinga pagal projektą. Ar užsakovė papildomai pirko garo plėvelę, liudytojas negalėjo atsakyti, tačiau tai būtų papildomas pirkimas, ne pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Kad būtų sudarytas atskiras aktas, liudytojas nurodė neprisimenantis, taip pat neprisiminė, ar buvo prašoma papildomai tarpinių, nurodė, kad jam nėra žinoma, jog užsakovė įsigijo iš jų papildomai medžiagų. Jei akte nurodyta suma atitinka sutarties sumą, tai jokių papildomų medžiagų nebuvo pateikta. Akte nurodytos visos medžiagos, kurios buvo būtinos objektui pastatyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2018 m. spalio 26 d. atliktų darbų aktas yra ne dėl prekių pirkimo – pardavimo bet dėl paslaugų suteikimo, kadangi suprojektavo, pagamino ir pristatė gaminius. Viskas, kas yra nurodyta šiame akte, buvo pateikta užsakovei. Medžiagos galėjo būti pateiktos ir anksčiau, nebūtinai spalio mėnesį, tik tuomet, kai medžiagos būna sumontuotos, yra surašomi aktai. Spalio mėnesį rašant aktą darbai jau vyko, stogas buvo sumontuotas. Liudytojo teigimu, stogui sumontuoti reikėjo daugiausiai vienos savaitės, o jei kartu buvo šalinami ir trūkumai – visi darbai užtruktų dvi savaites. Liudytojas nurodė, kad atliktų darbų akte minima stogo danga senam pastatui, gali būti pateikta, nes jei keitė stogą, todėl gali būti ir senam stogui danga. Prieš surašant aktą objektas buvo apžiūrėtas, stogo dangos trūkumai buvo ištaisyti, o ar buvo ištaisyti kiti defektų akte nurodyti trūkumai – sulankstyti cokolio lankstiniai ir įbrėžta „sandwich“ danga, jis nežino, kadangi šiems trūkumams nesant esminiams, jis jų nežiūrėjo.

17.                      Liudytojas P. S. parodė, kad S. R. jam pasiūlė darbą – padėti uždengti stogą. Jis buvo pagalbinis darbininkas ir dirbo tik prie stogo dengimo darbų, kurie atlikti rudenį, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Buvo susitarę dėl užmokesčio, tačiau tiksliai dėl kokio, neprisimena, gali būti, kad dėl 600,00 Eur. Pinigus jam pervedė į kortelę, jis dirbo pagal verslo liudijimą. Kaip buvo tartasi dėl apmokėjimo, tiksliai neprisimena, taip pat neprisimena, kas sumokėjo už darbus. Ar buvo sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė, liudytojas nurodė neprisimenantis, suprato, kad yra pagalbinis S. darbuotojas. Jis ir anksčiau yra padėjęs S.. Dengiant stogą daugiausiai keitė sudraskytą plėvelę – iki tol jis nežinojo, kad ji skirta apsaugoti nuo kondensato, taip pat keitė „selerius“ ir „zetus“, jie buvo labai nelygūs, jo manymu, arba buvo sujudėjus visa konstrukcija, arba buvo nekruopščiai atliktas darbas – nebuvo susukti visi varžtai, nesutapo skylės. Liudytojas nurodė, jog jam susidarė įspūdis, kad konstrukcija buvo kreiva, jo atliekamas darbas buvo profilių, Z keitimas, jie išiminėjo kai kuriuos Z profilius, juos perdėjo, nes nesutapo skylės, susuko varžtus. Atliekant darbus visos plėvelės nekeitė, nes kur buvo mažos skylutės, davė specialią priemonė joms užklijuoti, klijavo tose vietose, kur prisisuka varžtai. Didžiąją dalį plėvelės keitė, tačiau ne visose vietose plėvelė buvo suplyšusi. Jis neturi kvalifikacijos ir patirties, kad pats savarankiškai galėtų atlikti darbus, taip pat neturėjo ypatingojo statinio vadovo atestato. Tuo metu objekte dirbo keturiese, tų pačių darbų neatliko kiti asmenys. Jie dirbo apie dvi savaites, tačiau tiksliai neprisimena. Prieš pradedant dirbti į objektą nebuvo atvykęs, tačiau šalia objekto yra buvęs ir anksčiau. Pasiteiravus dėl byloje esančių duomenų apie liudytojo turėtus verslo liudijimus, t. y. kad verslo liudijimai buvo išduoti rugpjūčio 30-31 d., rugsėjo 5, 7-14, o liudijimas išduotas rugsėjo 6 d., kitas tik lapkričio 29 d., liudytojas negalėjo nurodyti, kada pagal nurodytus liudijimus dirbo ginčo objekte, nurodė nemanantis, kad būtų dirbęs be verslo liudijimo. Liudytojas nurodė, kad gal tai ir buvo tas pats laikotarpis, bet nurodė tiksliai negalintis pasakyti. Jis iš objekto išvyko anksčiau ir baigiamuosiuose darbuose nedalyvavo. Jam išvykstant jau buvo pakeista plėvelė, viename krašte buvo uždėta vata. Liudytojas nurodė, kad jam dirbant nematė, kad būtų ardomos sienos, nes tam reikėtų specialios įrangos, pats šio darbo neatliko. Objekte tuo metu stovėjo bokštelis, bet kas jį nuomojo, nežino.

18.                      Liudytojas R. L. nurodė, kad jį siejo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, S., kurio pavardės nežino, jį pakvietė ten dirbti. Objekte, kadangi buvo suplyšusi plėvelė, atliko plėvelės ir vatos keitimo darbus, jis būtent dirbo prie šių darbų. Objekte dirbo prieš metus ar du, buvo ruduo – rugsėjo–spalio mėnesiai, galėjo būti rugsėjis, spalio pradžia, tačiau tikslios datos neprisimena. Objekte dirbo apie dvi savaites, tačiau kiek tiksliai, neprisimena. Dirbti jį pakvietė S., šeimininką matydavo atvažiuojant į objektą, su juo pasisveikindavo, nes pas jį jam yra tekę dirbti anksčiau, yra dirbęs pas jį namuose. Prieš pradedant dirbti jam buvo sumokėtas avansas, kadangi turi neigiamos patirties, prašo sumokėti avansą. Dėl avanso tarėsi tarpininkaujant S.. Avanso dydį nustatė pagal tai, kiek laiko reikės dirbti, tuomet paskaičiavo savo įkainius ir nurodė, kiek reikės sumokėti. Nustatant avanso sumą jis nebuvo buvęs objekte. Gavęs pavedimą ir sulaukęs S. kvietimo, atvykto dirbti. Praktika, kai gavus avansą yra atvykstama dirbti vėliau, liudytojo teigimu, yra įprasta. Liudytojas nurodė, kad už darbą jam buvo sumokėta 1 000,00 – 1 200,00 Eur, tačiau vėliau nurodė, kad be prekių pirkimo pardavimo kvite nurodytos 1 000,00 Eur sumos daugiau nėra gavęs. Po apmokėjimo pradėjo dirbti ne iš karto, gali būti, kad tik rugsėjo mėnesio pabaigoje. Defektus šalino dar du žmonės, iš viso – keturi asmenys, visi dirbo pagal patentą arba vykdydami individualią veiklą. Vaikinukas (P. S.), irgi dirbo kartu, jiems visiems vadovavo S.. Plėvelė buvo ant stogo, tačiau labai suplėšyta, kai ją pamatė, pagalvojo, jog po uragano ar labai smarkaus vėjo, toks darbas nepriimtinas. Taip pat liudytojas nurodė padėjęs pakeisti Z stogo profilius, visi atlikti darbai buvo susiję su stogu, – vatos, plėvelės dėjimas, o paskui pasitraukė iš objekto. Prieš pradedant dirbti į objektą nebuvo atvykęs apžiūrėti, o ar jam skambino G. B., negali pasakyti, tačiau viskas buvo kontroliuojama S.. Liudytojas nurodė, kad prieš tai šiame objekte nebuvo dirbęs, grynųjų pinigų nėra gavęs, pinigai pervesti pavedimu. Dirbant prie stogo, liudytojas nematė nuardant „sandwich“ dangos. Liudytojas prie S. R. prisijungė vėliau, atėjęs rado jau nuimtą plėvelę, todėl jam nėra žinoma, kiek ilgai iki tol dirbo S.. Liudytojas atėjęs rado nuimtą skardą, rado plėvelę ir vatą, kurią reikėjo tvarkyti. Plėvelę pakeitė visą, klijavo siūles, o plėvelę pateikė užsakovas. Liudytojas nurodė neprisimenantis, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė 2018 m. sausio 19 d. sumokėjo 500,00 Eur, galbūt jis yra atlikęs kokius nors darbus objekto viduje. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, ar jam buvo sumokėta papildomai 800,00 Eur suma, taip pat ar tuo metu jau buvo pabaigti darbai. Objekte dirbo dvi savaites kiekvieną dieną, gali būti daugiau ar mažiau. Kai jis dirbo, buvo ir P. S., tačiau kuris iš jų darbą baigė anksčiau, negali pasakyti. Kiek tiksliai užtruko dienų keisdamas plėvelę, liudytojas negalėjo nurodyti, kadangi dėjo su vata, tai dedant tik plėvelę, gal užtruktų apie savaitę. Kiti asmenys dirbo tuos pačius darbus – vieni dėjo vatą, plėvelę, keitė profilius. Liudytojui nežinoma, ar buvo pakeisti visi profiliai, tačiau nemažai, nes kai kurie iš jų – Z stogo profiliai buvo sulankstyti. Liudytojas nurodė, kad apatinio sluoksnio jis nemontavo, dėjo vatą ir plėvelę, o ar po vata apatiniame sluoksnyje buvo plėvelė, neprisimena. Liudytojas nurodė, kad jau 20 metų jis yra stalius – dailidė – stogdengys, atestato dirbti su ypatingu statiniu neturi. Liudytojas nurodė, kad atliekami darbai buvo trūkumų šalinimo darbai, dengė iki tol buvusio statinio, kuris yra prie gatvės, stogą, jis daugiau dirbo ant seno statinio dalies, kadangi ir ten plėvelė buvo suplyšusi. Liudytojas nurodė, kad pagrindinis darbas buvo ant seno statinio, tačiau gal buvo įlysta ir į naujo priestato teritoriją. Visi dirbo savo darbus, visas statinys buvo be stogo, jie atiko darbus viso statinio.

19.                      Liudytojas A. A. nurodė, kad E. P. jam yra kaip darbdavys, parodė, kad užsakovas, kuriam atliko darbus, nesumokėjo pinigų, E. pasiuntė necenzūriniais žodžiais, pasiūlė darbus atlikti už mažesnę sumą, todėl E. nesutikus, jie buvo išvaryti iš objekto. Darbus pradėjo prieš Jonines, o baigė rugpjūčio pabaigoje. Objekte atliko konstrukcijos ir „sandwich“ dangos montavimo, varžtų sukimo, krovimo darbus. Darbo metu jokių konfliktų ar priekaištų nebuvo, todėl jam nėra žinoma, dėl ko kilo konfliktas. E. P. kiekvieną dieną atvažiuodavo į objektą, su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais taip pat bendraudavo pats E., buvo atvykę keletas vyriškių, tačiau kas jie, neužfiksavo. Šeimininkas taip pat lankydavosi objekte, tačiau dėl darbų kokybės jokių pastabų nebuvo. Jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra žinomos šalių sudarytos sutarties sąlygos, dėl kokios darbų kainos buvo susitarta, tačiau įmonė buvo pasamdyta atlikti montavimo darbus. Kokius darbus reikia atlikti jiems nurodydavo jų vadovas, sutarties priedų turinys jam taip pat nėra žinomas. Liudytojas nurodė, kad jam neteko užfiksuoti, jog būtų pildoma dokumentacija, ji visą laiką dirbo lauke, už atliktus darbus nepasirašinėjo. Objekte dirbo trise, visi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, būdavo ir E., už visus mėnesius gavo darbo užmokestį. Apie išdarbinimą liudytojui žinoma, tačiau kada tiksliai buvo išdarbintas, nežino. E. P. atveždavo komandą į objektą ir aptardavo ką daryti, tačiau pats nedirbo. Kitos konsultacinės įmonės jam nėra žinomos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojui nežinoma įmonė, jo nekonsultavo. Liudytojas nurodė, jog jis neturi leidimo vykdyti ypatingo statinio darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo žiniomis, turėjo. Apie įvykusį konfliktą liudytojui žinoma tik iš E. P. žodžių. Kada įvyko konfliktas, liudytojui tiksliai nežino, jis nematė, ar vadovas turėjo kokius nors dokumentus, sąskaitas. Kai E. P. nurodė išeiti iš objekto, jis tuo metu objekte nebuvo. Kai jis buvo objekte, buvo atlikti konstrukcijos montavimo. „sandwich“ dangos montavimo darbai, o stogo dengimo darbų nebuvo atlikta – buvo uždėti Z profiliai, plėvelė, o tuomet darbai ir sustojo. Plėvelės montavimo darbus atliko kiti du asmenys. Stogo dangos sumontavimas – visos konstrukcijos surinkimas. Liudytojas nurodė nežinantis dėl papildomų darbų atlikimo. Išėjus iš objekto buvo likusi nesumontuota plėvelė ir dar keletas smulkių darbų – kiti darbuotojai toliau tęsė darbus, o kokie paskutiniai darbai buvo atlikti, liudytojui nėra žinoma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

preliminarus sprendimas paliektinas nepakeistas, priešieškinis atmestinas.

20.                      Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8923-1084/2019 buvo nustatyta, kad šalys UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus prekybos paskirties pastate su paslaugų paskirties patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė – užsakovė – apmokėti už atliktus darbus per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo. Byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovė atliko statybos darbus, tačiau darbų perdavimo–priėmimo akto atsakovė nepasirašė. Ieškovė už atliktus statybos darbus ir suteiktas paslaugas pateikė atsakovei apmokėti 2018 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė apmokėjo. Taip pat ieškovė yra išrašiusi ir pateikusi atsakovei apmokėti 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma – 16 561,00 Eur, ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma – 3 407,00 Eur. Šios sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 20 darbo dienų po darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo – iki 2018 m. rugsėjo 24 d. Nustačius, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė apmokėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, teismas sprendė, jog ji yra skolinga ieškovei 19 968,00 Eur už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį, taip pat laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės atsakovė turi sumokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius – už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. už 115 darbo dienų – 2 296,32 Eur.

21.                      Teismas, įvertinęs teismo posėdžių metu duotus šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė prieštaravimuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti preliminarų sprendimą.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių sudarytos rangos sutarties

22.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš statybos rangos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Egzistuojant statybos rangos sutartiniams teisiniams santykiams, akcentuojama statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

23.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekybos paskirties pastato su paslaugų paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini). Konkretūs statybos darbai ir ar jų kaina, dėl kurių šalys susitarė sutartyje, sutarties nuostatose nenurodyti, nukreipiant į sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad sutarties darbų kaina pagal sąmatinį skaičiavimą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, minėtos sutarties 2 punkte, aptariant darbų pradžios ir atlikimo terminus, nurodyta, kad rangovė darbus pradeda 2018 m. birželio 20 d. ir baigia pagal grafiką, pateiktą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtos statybų rangos sutarties sąlygos dėl atliekamų darbų ir jų apimties, darbų kainos, taip pat atlikimo terminų turėjo būti šalių aptartos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas neatskiriama šios sutarties dalimi.

23.1.       Teismui pateiktas 2018 m. birželio 20 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)  yra pasirašytas rangovės vadovo E. P., kuriame nurodyti darbai, mato vienetai, kiekis, kaina, suma (eurais) bei darbų atlikimo terminas dienomis. Sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini)  numatyti šie darbai: ankerių sumontavimas – 24 vienetai, kaina – 12,00 Eur, suma – 288,00 Eur, darbų atlikimo terminas – 3 dienos; konstrukcijų iškrovimas – 1 komplektas, kaina ir suma – 500,00 Eur, terminas – 1 diena; konstruktyvo montavimas – 1 komplektas, kaina ir suma – 12 000,00 Eur, terminas – 35 dienos; stogo skersinių montavimas – 1 komplektas, suma ir kaina – 3 500,00 Eur, terminas – 10 dienų; palangių montavimas (2 profiliai) – 107 m, kaina – 5,00 Eur, suma – 535,00 Eur, darbų atlikimo terminas – 2 dienos; „sandwich“ dangos ir kt. iškrovimas – 1 komplektas, kaina ir suma – 500,00 Eur, terminas – 1 diena; „sandwich“ montavimas – 924 kv. m, kaina – 12,00 Eur, suma – 11 088,00 Eur, terminas – 10 dienų; varžtai – 1 komplektas, suma ir kaina – 50,00 Eur (terminas nenurodytas); vatos iškrovimas – 1 komplektas, kaina ir suma – 100,00 Eur, terminas – 1 diena; stogo dangos montavimas – 1 370,00 kv. m, kaina ir suma nenurodyta, terminas – 35 dienos; stoglangio įrengimas – 37,5 m, kaina ir suma nenurodyta, terminas – 14 dienų; skardos lankstinių montavimas – 5 m, kaina ir suma nenurodyta, terminas – 7 dienos.

23.2.       Bylos nagrinėjimo teisme metu, nei viena iš sutarties šalių šio sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijo, teigė, jog būtent tokio turinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas, tačiau šalys skirtingai vertina jame užfiksuotus duomenis. Byloje kilus ginčui dėl šalių tarpusavio susitarimo dėl pagal sutartį atliktinų darbų apimties, susitarimo dėl mokėtinos už darbus kainos, teismas vertina, ar minėtame sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota tikroji sutarties šalių valia, egzistavusi sudarant sutartį.

23.3.       Kaip jau buvo minėta, sutarties šalys patvirtino, kad priedas Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtent tas priedas, kuris buvo sudarytas sutarties sudarymo metu, tačiau teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytomis aplinkybėmis, kritiškai vertina tokią šalių poziciją. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas rangos sutarties priedas yra pasirašytas tik vienos iš sutarties šalių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. ir nėra duomenų, kad užsakovė jį būtų patvirtinusi, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos ir teigė, kad jiems rangovės pateiktas priedas Nr. (duomenys neskelbtini) tiko ir jie dėl jo jokių pretenzijų nereiškė. Taigi, atsakovė priedą Nr. (duomenys neskelbtini) laiko sudėtine sutarties dalimi. Visų antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas sutarties priedas užsakovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog minėtas sutarties priedas šalių viena kitai buvo išsiųstas ar kad šalys šiuo priedu apsikeitė sutarties sudarymo metu. G. E. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, tiksliai negalėjo nurodyti, kas surašė priedą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau E. P. pripažino aplinkybę, jog minėtą priedą surašė būtent jis, taip pat pripažino aplinkybę, jog šis priedas buvo surašytas faktiškai jau atlikus dalį darbų. Teismas, įvertinęs minėto rangos sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, taip pat liudytojo E. P. nurodytas aplinkybes apie šio priedo surašymą, sprendžia, jog į bylą teismui pateiktas rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)  yra surašytas vėliau, nei kad buvo sudaryta šalių rangos sutartis (vėliau nei 2018 m. birželio 20 d.), todėl sprendžiant dėl šalių tikrosios valios sutarties sudarymo metu, jame pateikti duomenys vertintini atsižvelgiant į visus kitus byloje esančius duomenis dėl šalių tarpusavio bendradarbiavimo, įskaitant ir jų ikisutartinius teisinius santykius. Minėtą išvadą be jau nurodytų argumentų teismas grindžia ir aplinkybe, jog rangos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) prie atliekamų darbų nurodyti varžtai, 1 komplektas, kaina – 50,00 Eur. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo teisme metu E. P., minėtą varžtų komplektą jie įsigijo darbų atlikimo metu, pastebėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytoje medžiagoje trūksta varžtų, t. y. jau darbų atlikimo metu, todėl neabejotina, kad aplinkybė, jog pateiktoje medžiagoje gali trūkti varžtų, sutarties šalims sudarant sutartį objektyviai negalėjo būti žinoma. Teismas, vertindamas visumą byloje esančių įrodymų, neturi pagrindo abejoti E. P. nurodytomis aplinkybėmis dėl to, kaip į minėtą sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti stogo dangos montavimo, stoglangio įrengimo ir skardos lankstinių montavimo darbai. E. P. nurodė, kad šalys iš pradžių dėl stogo dangos montavimo darbų nesitarė, jis, manydamas, kad įmonė pateiks užsakovei geriausią pasiūlymą kainos prasme, iš inercijos ėmėsi dengti ir stogo dangą. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad sutarties sudarymo metu šalys dėl pirmiau paminėtų darbų, susijusių su stogo dangos montavimu, nesusitarė, ką, teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojo G. E. B. parodymai. Apklausiamas minėtas liudytojas nors iš pradžių ir teigė, kad šalys tarėsi dėl viso pastato pastatymo, tačiau vėliau nurodė, kad darbai, dėl kurių susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, apima pirminės ir antrinės konstrukcijos surinkimą, „sandwich“ plokštės susukimą, kad į šiuos darbus stogo uždengimas neįeina, bet skersinių montavimas – įeina. Tačiau, nepaisant nurodytų bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusių aplinkybių, šalys ir toliau laikėsi pozicijos, kad minėtas sutarties priedas Nr. 1 yra sudėtinė sutarties dalis, nei viena iš šalių jo neginčijo, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovausis minėtame priede nurodytais duomenimis.

24.                      Vykdant minėtą sutartį, 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta konstruktyvo sumontavimo darbų kaina – 12000,00 Eur Minėtą sąskaitą atsakovė yra apmokėjusi, atitinkamai 6000,00 Eur sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d., 3000,00 Eur – rugpjūčio 20 d. ir 3000,00 Eur – rugpjūčio 21 d. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą serija RMA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią užsakovė už atliktus darbus turėtų sumokėti rangovei 16 561,00 Eur. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyti tokie atlikti darbai – ankerių sumontavimas, 24 vnt. – 288,00 Eur, konstrukcijų iškrovimas, 1 komplektas, – 500,00 Eur, stogo skersinių montavimas – 1 komplektas, 3 500,00 Eur, palangių montavimas (2 profiliai) – 107 m –535,00 Eur, „sandwich“ dangos ir kt. iškrovimas – 1 komplektas, 500,00 Eur, „sandwich“ montavimas – 924 kv. m, 11 088,00 Eur, varžtai – 1 komplektas, 50,00 Eur, vatos iškrovimas – 1 komplektas, 100,00 Eur. Šios sąskaitos atsakovė nėra apmokėjusi. 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei pamokėti sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta iš viso mokėtina suma – 3 407,00 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodyti atlikti darbai – plėvelės montavimo darbai prie stogo konstrukcijos – 1 367 kv. m, darbų kaina 1,00 Eur, iš viso – 1 367,00 Eur, stogo dangos apatinės dalies montavimas – 340 kv. m, darbų kaina – 6,00 Eur, iš viso mokėtina suma – 2 040,00 Eur. Ši sąskaita taip pat nėra apmokėta. Byloje esantis 2018 m. rugpjūčio 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei darbus, vienašališkai surašydama darbų perdavimo–priėmimo aktą.

25.                      Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir jos priedą Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl galutinės pagal sutartį atliktinų darbų kainos ir ar ji gali būti keičiama, taip pat ar egzistavo pagrindas keisti sutarties kainą. Atsakovė, ginčydama pareigą mokėti jai pateiktas sąskaitas faktūras, teigia, kad šalys sutartyje labai aiškiai apibrėžė galutinę darbų kainą – pagal sąmatinį skaičiavimą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame priede yra išvardinti darbai ir nurodyta bendra darbų suma – 28 561,00 Eur. Atsakovės teigimu, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalims susitarus dėl konkrečios kainos, o atsakovei už konstruktyvo montavimo darbus sumokėjus 12 000,00 Eur, atsakovės galimas įsiskolinimas negali būti didesnis nei 16 561,00 Eur, tačiau ieškovės prašoma suma viršija nurodytą sumą. Įvertinus ginčo sumą, spręstina, jog byloje ginčas yra kilęs tik dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitoje faktūroje RMA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų ir jų apmokėjimo. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyti šie darbai: plėvelės montavimo darbai prie stogo konstrukcijos – 1 367 kv. m, kaina – 1,00 Eur, mokėtina suma – 1 367,00 Eur; stogo dangos apatinės dalies montavimas – 340 kv. m, kaina – 6,00 Eur, mokėtina suma – 2 040,00 Eur, iš viso mokėtina suma – 3407,00 Eur. Ginčo byloje dėl to, kad minėtus darbus faktiškai atliko ieškovė, nėra. Priešingai, būtent dėl minėtų atliktų darbų trūkumų šalinimo atsakovė pareiškė priešieškinį byloje, tokiu būdu, kita vertus, pripažindama ir šių darbų atlikimo faktą. Nesutikimą su minėtoje sąskaitoje atliktais darbais ir pareigos apmokėti už juos nebuvimą, atsakovė grindė tuo, kad, visų pirma, minėtoje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma viršija sąskaitoje apibrėžtą galutinę darbų kainą, taip pat tuo, kad arba šie darbai nebuvo numatyti sutartyje (plėvelės montavimo darbai prie stogo konstrukcijos) arba jų atlikimo kaina buvo įtraukta į sutarties galutinę kainą (stogo dangos apatinės dalies montavimo darbai). Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas, ar pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir jos priedą Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl galutinės pagal sutartį atliktinų darbų kainos ir ar ji gali būti keičiama, taip pat ar egzistavo pagrindas keisti sutarties kainą.

26.                      Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl rangos darbų kainos, yra nurodyta, kad darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1-3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

27.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl galutinės darbų kainos, kuri nurodyta sutarties šalių sudarytame priede Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas su tokiu atsakovės sutarties nuostatų bei priedo Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimu nesutinka. Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios kainos, patvirtina sutarties nuostata, kad sutarties darbų kaina – pagal sąmatinį skaičiavimą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sutartyje šalys konkrečios darbų kainos, nurodytos skaitine išraiška, nėra įrašiusios ir nekreipia į sąmatinį skaičiavimą priede Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal kasacinio teismo praktiką, sąmata gali būti tiek konkreti, tiek apytikrė, priklausomai nuo to, šalių sutarta kaina gali būti galutinė arba ne. Kaip matyti iš byloje esančios priede Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos darbų sąmatos, joje konkrečiai nurodyti atliktini darbai, mato vienetai, kiekiai, darbų atlikimo terminai, tačiau ties pozicijomis stogo dangos montavimas, stoglangio įrengimas ir skardos lankstinių montavimas, nėra nurodyta kainos bei bendros mokėtinos sumos. Nustačius šias aplinkybes, spręstina, kad priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta sąmata yra konkreti, tačiau ne galutinės kainos nustatymo prasme. Teismo vertinimu, šalys susitarė tik dėl galutinės kai kurių darbų kainos, kai tuo tarpu dėl stogo dangos montavimo, stoglangio įrengimo, skardos lankstinių montavimo darbų kainos nebuvo susitarta. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad šalims sudarant sutartį nebuvo susitarta dėl galutinės darbų kainos, patvirtina ir tai, kad užsakovės atstovas G. E. B., bylos nagrinėjimo metu teisme, taip ir negalėjo nurodyti, dėl kokios konkrečiai kainos, jei ji buvo nustatyta konkreti ir galutinė, šalys susitarė sudarydamos rangos sutartį, nors jis teigė, kad buvo tas asmuo, kuris derino visas sutarties su ieškove sąlygas.

27.1.       Atsakovės teigimu, esant nurodytiems visiems kitiems šiuos darbus apibūdinantiems kriterijams, šalys susitarė, kad minėtų trijų darbų kaina įeina į bendrą priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų kainą, t. y. jog šalys susitarė, kad visų pagal sutartį atliktinų vertė yra 28 561,00 Eur. Teismo vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtose pozicijose yra nurodyti visi su stogo dangos montavimu susiję darbai – stogo dangos montavimas, stoglangio įrengimas, skardos lankstinių montavimas, kurie, teismo vertinimu, yra reikšmingi tiek atliktinų darbų, tiek ir kainos prasme, todėl spręsti, kad minėtų darbų kaina priede Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta vien dėl to, kad šių darbų atlikimo kaina buvo įskaičiuota į bendrą sutarties kainą, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad byloje pateiktas elektroninis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė darbuotojo T. P. ir E. P. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakydamas į gautą paklausimą dėl pageidaujamų atlikti angaro montavimo darbų, E. P. nurodė, kad konstruktyvo sumontavimo kaina – 12 000,00 Eur, plius PVM, stogo skersinių montavimas – 3 500,00 Eur plius PVM, „sandwich“ dangos montavimas – 12,00 Eur/1 kv. m, nurodytas kvadratų kiekis jo paskaičiavimu – 954 kv. m. Minėtos aplinkybės, įvertinus tai, kad didžiąją sumą kainos už priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus sudaro būtent šių trijų darbų kaina, taip pat ieškovės atstovui nenurodžius, kad nurodytos darbų kainos apima ir kitus, susijusius su viso statinio įrengimu, darbus, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės atstovo pozicija dėl nurodytų darbų kainos įskaitymą į bendrą priede Nr. (duomenys neskelbtini) kainą, yra pagrįsta. Įvertinus priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbų atlikimo terminus, matyti, kad stogo dangos montavimo darbai turėtų būti atliekami tiek pat, kiek ir konstrukcijos montavimo darbai, t. y. patį ilgiausią iš priede nurodytų terminų – 35 dienas, kas tik patvirtina teismo poziciją, jog darbų atlikimas už kainą, kuri paskaičiuota už kitus sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, neatitiktų ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, kurio veiklos tikslas yra pelno siekimas, veiklos tikslų, ir būtų finansiškai nenaudingas. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie tai, kad ieškovė sutarties sudarymo metu buvo nesumokėjusi privalomų mokėti mokesčių, ieškovės veikla negaunant iš to pajamų, neatitiktų ieškovės tikslų.

27.2.       Sprendžiant, ar šalys nesitarė dėl minėtų darbų kainos, atsižvelgtina ir į priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų dėstymą. Nustatyta, kad aptariant varžtų komplektą, ties darbų atlikimo terminu, skaičiuojamu dienomis, yra parašytas brūkšnelis, tokiu būdu leidžiant suprasti, jog joks konkretus terminas su šia pozicija nesusijęs. Priešingai, pasisakant dėl pirmiau nurodytų trijų darbų, kurių kainos nėra nurodytos, jokių brūkšnelių, kas taip pat leistų teismui manyti, kad jų kaina neturėtų būti nustatoma, nėra nurodyta, kas tik patvirtina, kad šalys dėl to, jog minėti darbai bus atlikti už bendrą sutarties priede nurodytą darbų kainą, nesitarė. Teismo vertinimu, kitoks šių nuostatų aiškinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovei, kuri faktiškai yra atlikusi išuos darbus, už juos nebūtų sumokėta.

27.3.       Aplinkybę, jog sutarties šalys nebuvo susitarę dėl stogo dangos montavimo darbų kainos, patvirtina tai, kad šalys dėl šių darbų iš pradžių nesitarė, tik vėliau buvo svarstoma, jog minėtus darbus galėtų atlikti ir ieškovė, tačiau konkretus susitarimas dėl darbų ir kainos nebuvo pasiektas. Todėl atsakovei neginčijus darbų priedo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodytus darbus bylos nagrinėjimo teisme metu pripažinus, sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nesant nurodytai šių darbų kainai, spręsti, kad šalys susitarė dėl galutinės darbų kainos dėl visų priede nurodytų darbų, nėra pagrindo.

27.4.       Teismo išvados nepaneigia ir šalių sudarytos rangos sutarties 6 punkto nuostata, kad statybos eigoje ar keičiant jau aptartus projektinius sprendimus, atsiradę papildomi ir nenumatyti darbai (kurių užsakovas ir rangovas pasirašydami šią sutartį objektyviai negalėjo numatyti) aprašomi atskiru susitarimu ir galioja tik abiem šalims patvirtinus. Šiuo papildomu šalių susitarimu koreguojama šios sutarties kaina bei atlikimo terminai. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl stogo dangos montavimo darbų kainos ši nuostata netaikytina, kadangi stogo dangos montavimo darbai buvo numatyti sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie nebuvo naujai paaiškėję darbai, dėl kurių reikėtų sudaryti rašytinį susitarimą.

27.5.       Sutarties šalims nesusitarus dėl konkrečios sutartyje numatytų darbų kainos, nustatant ieškovės atliktų darbų kainą turi būti vadovaujamasi CK 6.198 straipsnio nuostatomis, nes šių darbų kainos nustatymo kriterijai sutartyje nebuvo aptarti. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovei 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitoje faktūroje RMA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžius jos atliktų stogo dangos apatinės dalies montavimo darbų kainą – 6,00 Eur/kv. m, ieškovė neginčijo minėtos darbų kainos, nenurodė jokių aplinkybių, kad ši kaina galėtų būti per didelė ar neatitiktų tuo metu rinkos kainų. Atsakovei neginčijant nei atliktų darbų kiekio, nei ieškovės vienašališkai pagal rinkos kainas nustatytos darbų kainos, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pareigos už atliktus darbus sumokėti.

28.                      Pasisakydamas dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitoje faktūroje RMA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų plėvelės montavimo darbų prie stogo konstrukcijos, teismas pažymi, kad atsakovės pozicija, jog minėti darbai nebuvo numatyti sutartyje, todėl už juos ji neturi sumokėti, negali būti laikoma pagrįsta. Ieškovės teigimu, šalys dėl minėtų darbų atlikimo susitarė žodžiu, atsakovei paprašius šiuos darbus atlikti papildomai. Teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad šalys dėl šių darbų atlikimo buvo susitarusios, todėl už juos atsakovė taip pat turi pareigą atsiskaityti. Teismas šią savo išvadą grindžia šiais argumentais. Sutiktina su atsakove, kad šių dabų atlikimas sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytas, tačiau, kaip jau minėta, šalys dėl papildomų darbų gali laisvai susitarti, aptardamos tiek pačius darbus, kainas bei kiekius. Pažymėtina, kad iš pradžių šalys tarėsi tik dėl konstrukcijos montavimo darbų, nors garo plėvelės montavimo (pritvirtinimo ir surišimo) prie stogo konstrukcijos darbai savo esme priskirtini stogo dangos montavimui. Taigi, šalims nesitariant dėl stogo dangos montavimo darbų atlikimo, tačiau egzistuojant situacijai, kai pagal techninius sprendinius plėvelės pritvirtinimo prie stogo konstrukcijų darbai turi būti atlikti jų montavimo momentu, tikėtina, jog šalys susitarė ir dėl šių darbų atlikimo, sudarydamos papildomą susitarimą. Teismo vertinimu, byloje esantis statinio techninis projektas nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė dar prieš sudarydama sutartį galėjo numatyti, kad plėvelės tvirtinimo darbai turės būti atlikti stogo konstrukcijos tvirtinimo metu ir šiuos darbus įskaičiuoti į bendrą stogo skersinių montavimo kainą. Pažymėtina, kad darbo projekte, toje dalyje, kuri susijusi su stogo konstrukcijų montavimo darbais, nėra jokių duomenų apie prie stogo konstrukcijų tvirtinamą garo plėvelę, kas galėjo sudaryti pagrindą ieškovei šių darbų kainos neįtraukti į konstrukcijų montavimo darbus. Ieškovei neatlikus visų stogo dangos montavimo darbų, kitu būdu užfiksuoti minėtų darbų atlikimą, kaip tik juos išskiriant atskira eilute, nebuvo įmanoma, todėl teigti, kad tokie darbai nebuvo numatyti sutartyje, todėl už jų atlikimą nereikia sumokėti ieškovei, nėra jokio pagrindo.

29.                      Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo šalys pagal sutarties sąlygas turėjo sudaryti raštu, abiem šalims pasirašius, nurodžius atliktinus papildomai darbus, jų kiekį ir kainą. Tokio susitarimo byloje nėra, tačiau teismas, spręsdamas, ar toks susitarimas galėjo būti sudarytas, be jau pirmiau nurodytos objektyvios būtinybės plėvelės tvirtinimo darbus atlikti konstrukcijų montavimo metu, atsižvelgia į šalių santykių pobūdį tariantis dėl kitų darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarę pradiniame sutarties etape. Kaip jau buvo nurodyta, šalys iš pradžių tarėsi tik dėl konstrukcijų sumontavimo, stogo skersinių sumontavimo ir „sandwich“ dangos montavimo darbų atlikimo, tačiau, kaip matyti iš priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų, ieškovė atliko ir kitus darbus, pavyzdžiui, ankerių montavimą, medžiagų iškrovimo darbus, tačiau byloje nėra jokių rašytinių susitarimų dėl šių darbų atlikimo. Įtraukus juos į priedą Nr. (duomenys neskelbtini), spręstina, jog toks susitarimas nebūtų buvęs reikalingas, tačiau įvertinus priedo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo aplinkybes, tikėtina, kad sutarties šalims laikantis sutarties sąlygų dėl būtinybės sudaryti rašytinius susitarimus papildomiems darbams atlikti, tokie susitarimai turėjo būti sudaryti. Tačiau byloje tokių susitarimų nėra, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog ieškovė ir atsakovė dėl papildomų darbų tardavosi žodžiu, o ne raštu, taip, kaip numatyta sutarties nuostatose. Aplinkybę, jog šalys, vykdydamos sutartį, jos reikalavimų tiksliai nesilaikė, patvirtina ir tai, kad nors darbų perdavimas–priėmimas numatytas tik atlikus visus darbus ir tik po to atsiranda užsakovei pareiga apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau dar neatlikus darbų atsakovė jai pateiktą apmokėti sąskaitą faktūrą apmokėjo. Tai rodo, kad šalys sutartinių įsipareigojimų tiksliai nevykdė, kas teismui leidžia labiau tikėtinomis laikyti ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog šalys daugelį klausimų, įskaitant ir atliekamų darbų pobūdį, apimtį bei kainą derino žodiniu. Pažymėtina, kad atsakovė iš pradžių neigė ir kitų žodinių susitarimų egzistavimą, tačiau vėliau šiuos darbus pripažino. Pažymėtina, jog atsakovė neįrodinėjo, kad šiuos darbus atliko ne ieškovė, neteigė, kad ieškovė šiuos darbus atliko savo iniciatyva ar nuožiūra. Aplinkybę, jog šalys buvo susitarusios susitarimą dėl plėvelės montavimo darbų prie stogo konstrukcijos atlikimo patvirtina ne tik atsakovės veiksmai pateikiant šią plėvelę ieškovei montuoti, bet ir tai, kad atsakovė būtent šiuos darbu svertino kaip atliktus su trūkumais ir iš šių trūkumų šalinimo veiksmų kildino reikalavimą atlyginti jos turėtas išlaidas.

30.                      Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad šalys žodžiu, nesilaikydamos sutartyje nustatytos rašytinės susitarimo formos, buvo susitarusios dėl plėvelės montavimo darbų prie stogo konstrukcijos atlikimo, šie darbai faktiškai yra atlikti, juos ieškovė yra perdavusi atsakovei, todėl spręstina, kad už atliktus darbus atsakovė turi sumokėti ieškovei nurodytą darbų atlikimo kainą. Atsakovė nurodytų darbų kainos – 1,00 Eur/kv. m, neginčijo, kas leidžia spręsti, jog su ja sutiko. Minėtiems darbams esant perduotiems, atsakovei atsirado pareiga už juos sumokėti.

Dėl darbų perdavimo – priėmimo

31.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

32.                      Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė reikalavimo teisę atsakovei grindžia ir į bylą pateiktu 2018 m. rugpjūčio 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovė kaip rangovė perdavė atsakovei kaip užsakovei šiuos atliktus darbus – ankerių sumontavimas, 24 vnt., konstrukcijų iškrovimas, 1 komplektas, konstruktyvo sumontavimas, 1 komplektas, stogo skersinių montavimas – 1 komplektas, palangių montavimas (2 profiliai) – 107 m, „sandwich“ dangos iškrovimas – 1 komplektas, „sandwich“ dangos montavimas su sandarinimu – 924 kv. m, sienų apdailinių lankstinių montavimas – 1 komplektas, vatos iškrovimas – 1 komplektas, plėvelės montavimo darbai prie stogo konstrukcijos – 1 367 kv. m, stogo dangos apatinės dalies montavimas – 340 kv. m. Minėtame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad bendra užsakovės rangovei mokėtina suma už atliktus darbus – 31 968,00 Eur. Minėtas aktas pasirašytas rangovės vienašališkai, jame nėra jokių pastabų apie priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą.

33.                      Atsakovė, nesutikdama su minėtu darbų perdavimo–priėmimo aktu, nurodė argumentus, kurie, jog teigimu, sudaro pagrindą minėtą aktą pripažinti negaliojančiu. Savarankiško reikalavimo atsakovė dėl darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu nereiškė, tačiau teismas, priešingai nei kad teigia ieškovės atstovė, sprendžia, kad tokį savarankišką reikalavimą nėra būtina reikšti. Atsakovės nurodytoje teismų praktikoje pripažįstama, kad savo teises ginčydama atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą užsakovė gali įgyvendinti tiek reikšdama savarankišką reikalavimą dėl akto pripažinimo negaliojančiu, tiek ir atsikirtimus dėl akto, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, nurodydama nesutikimo su minėtu aktu priežastis, tinkamai realizavo savo teisę ginčyti rangovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės atstovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. yra pasisakyta tik dėl galimybės užsakovui ginčyti vienašališkai surašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau nėra pasakyta, kad ši teisė gali būti realizuojama tik reiškiant savarankišką reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl atsakovės nurodytų argumentų, kuriais ji grindė nesutikimą su darbų perdavimo–priėmimo aktu, spręsdamas, ar jie sudaro pagrindą 2018 m. rugpjūčio 27 d. vienašališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu.

33.1.       Viena iš aplinkybių, remiantis kuria atsakovė nesutiko su ieškovės surašytu darbų perdavimo–priėmimo aktu – medžiagų tiekėjo (gamintojo įgalioto atstovo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti surinktų metalo konstrukcijų, esančių (duomenys neskelbtini), esminiai atliktų darbų ir konstrukcijos montavimo trūkumai. Viena vertus, byloje esantis minėtas defektų aktas patvirtina, kad atlikus darbų apžiūrą buvo nustatyti tam tikri atliktų darbų trūkumai, tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). Taigi, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vienašališkai surašytą aktą pripažinti negaliojančiu, nes užsakovė savo pažeistas teises dėl netinkamai atliktų darbų gali realizuoti teisės aktuose nustatytais būdais – vieną iš kurių atsakovė ir pasirinko byloje – kreipėsi dėl jos turėtų išlaidų darbų trūkumams šalinti atlyginimo, dėl kurio pagrįstumo yra pasisakyta šiame teismo sprendime, nors prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir pareikšto ieškinio rėmėsi nuostatomis dėl teisės reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą. Pažymėtina, kad pačių darbų atlikimo fakto atsakovė neginčijo bylos nagrinėjimo metu, todėl realizavusi teisę reikšti reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, ji turi pareigą atlyginti ieškovei už atliktus darbus.

33.2.       Atsakovė, nesutikdama su darbų perdavimo–priėmimo aktu, teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog rangovė kada nors būtų organizavusi atliktų darbų perdavimą–priėmimą. Būtent dėl to, atsakovės teigimu, turi būti vertinama, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pasirašyti vienašališkai surašytą darbų aktą šalims nepatikrinus ir nekonstatavus ieškovės atliktų darbų kiekio ir kokybės. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teismui pateiktu 2018 m. rugpjūčio 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu nustatyta, kad rangovė, ketindama perduoti jos atliktus darbus, pakviesta užsakovės atstovo, atvyko į objektą parengusi darbų perdavimo priėmimo–aktą bei tos pačios dienos sąskaitą faktūrą, kuriuos, E. P. teigimu, G. B. atsisakė priimti ir pasirašyti.

33.2.1.                      Sutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad rangovė būtų raštišku pranešimu informavusi apie atliktus darbus ir pasirengimą perduoti darbų rezultatą, tačiau, teismo vertinimu, vien tokių rašytinių įrodymų nebuvimas, nesudaro pagrindo remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovei įrodinėti, kad ji pranešė užsakovei apie darbų perdavimą. Aplinkybes apie darbų perdavimą–priėmimą patvirtino byloje apklaustas liudytojas T. B. ir nors jis nurodė, kad jam šias aplinkybes papasakojo E. P., kad jis asmeniškai nematė, ar vadovas perdavė G. B. darbų perdavimo–priėmimo aktą, ar buvo sutikrinti atlikti darbai, tačiau, teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog rangovė informavo užsakovę apie tuo metu atliktus darbus ir pasirengimą juos perduoti, tačiau užsakovė savo pareigos organizuoti darbų perdavimą, tinkamai nevykdė.

33.2.2.                      Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 4.5 punktą, užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus bei pasirašyti darbų atlikimo aktą per 5 dienas skaičiuojant nuo paskutinės darbų atlikimo dienos. Minėta sutarties nuostata iš esmės pakartoja įstatyminę užsakovo pareigą priimti atliktus darbus, nustatant tam terminą – 5 dienos nuo paskutinės darbų atlikimo dienos. Taigi, priešingai nei savo 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte teigė atsakovė, pagal sutarties nuostatas būtent ji, o ne ieškovė, turėjo organizuoti darbų perdavimą–priėmimą, tačiau duomenų, kad tai būtų dariusi, nėra. Byloje nustatyta, kad ieškovė paskutinius darbus objekte atliko ir iš objekto pasišalino 2018 m. rugpjūčio 27 d., tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji per 5 dienas būtų organizavusi darbų priėmimą, juo labiau, kad būtų pasirašiusi ieškovės pateiktą darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuris, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jai buvo pateiktas paskutinę ieškovės darbo objekte dieną. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė turėjo priimti darbus per sutartyje nurodytą terminą, tačiau to nepadarė, todėl ieškovė pagrįstai darbų perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Teismo vertinimu, minėta sutarties nuostata, esant nustatytam konkrečiam faktui, su kuriuo yra siejama termino darbams priimti skaičiavimo pradžia, nesuponuoja ieškovės pareigos atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, raštu apie tai informuoti užsakovę) informuojant dėl darbų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pozicija, jog ji siūlė nustatyti ieškovei darbų perdavimo priėmimo datą, tačiau ji niekaip į tai nereagavo, neatitinka šalių sudarytos sutarties nuostatų. Pažymėtina, jog atsakovei nesutikus su jai pateiktu ieškovės darbų perdavimo–priėmimo aktu, ji, užuot vengusi jį pasirašyti, duomenis dėl darbų trūkumų ar neatitikimo galėjo nurodyti minėtame akte ar pagal sutarties nuostatas surašydama defektų aktą, juo labiau galėjo organizuoti darbų perdavimą priėmimą pagal sutarties nuostatas, apie jį informuodama rangovę.

33.2.3.                      Be pirmiau nurodytų argumentų, kaip jai buvo minėta, teismas sprendžia, jog labiau tikėtinomis laikytinos aplinkybės, kad užsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktas, parengtas rangovės, buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, nesutarimai tarp šalių kilo ieškovei pateikus pamokėti 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą, užsakovei nesutikus su minėtoje sąskaitoje atliktais darbais ir nurodytomis medžiagomis (varžtais). Teismo vertinimu, būtent po to, kilus konflikto grėsmei, ieškovei baiminantis, kad atsakovė gali tinkamai nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ji ėmėsi veiksmų siekdama užfiksuoti atliktus darbus, ką patvirtina byloje esantis 2018 m. rugsėjo 3 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmai buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 24 d. 17.00–18.00 val., todėl tikėtina, jog ėmėsi priemonių užfiksuoti ir jos atliktus darbus bei jų kiekį. Teismas labiau tikėtinomis laiko ir aplinkybes dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykusio šalių atstovų susitikimo siekiant išspręsti kilusį konfliktą bei tuo metu ieškovės inicijuoto darbų perdavimo–priėmimo organizavimo, taip pat tuo metu įvykusio perdavimo–priėmimo akto atsakovei perdavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad tą pačią dieną atsakovei pateikta apmokėti sąskaita faktūra būtų buvusi siųsta atsakovei elektroniniu paštu (kaip kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita faktūra), kas sudaro pagrindą spręsti, jog ji užsakovei buvo pateikta kartu su darbų perdavimo–priėmimo aktu, kaip kad nurodė ieškovės atstovas, tačiau šalims nesusitarus dėl tolimesnio darbų atlikimo bei kilus konfliktui, atsakovė darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, nesiėmė priemonių, kad darbai būtų perduoti tinkamai.

33.2.4.                      Teismo vertinimu, byloje esantis atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, sutinkant su ieškovės atstovės argumentais, priešingai nei teigia atsakovė, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad minėto rašto surašymo metu ieškovės atliktų darbų perdavimas jau buvo inicijuotas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog į 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė sureagavo tik 2018 m. rugpjūčio 30 d., t. y. po devynių dienų. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė į minėtą sąskaitą faktūrą negalėjo tokiu pat būdu sureaguoti ir anksčiau, tačiau tai padarė tik po 2018 m. rugpjūčio 27 d., be to, dėl kokių priežasčių minėtame rašte nurodytos aplinkybes dėl darbų perdavimo–priėmimo, jei anksčiau pateiktą sąskaitą faktūrą apmokėjo nesurašius perdavimo–priėmimo akto. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad būtent gavus darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį vienašališkai pasirašė ieškovė, ji siūlė ieškovei organizuoti darbų perdavimą–priėmimą, nors tokią pareigą turėjo būtent ji. Taigi, teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad ieškovė darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė atsakovei nežinant apie ieškovės darbų pabaigą ir nesiėmus priemonių šiuos darbus perduoti, todėl ir dėl šių argumentų nėra pagrindo pripažinti aktą negaliojančiu.

33.3.       Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neginčija darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų atliktų darbų, faktinių jų kiekių, kainų (išskyrus tai, kad jos, atsakovės teigimu, viršija galutinę sutarties kainą), nenurodė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ieškovė darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų nėra atlikusi, juo labiau, byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atliktais darbais faktiškai naudojasi. Nors atsakovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte teigė, kad ji neturi pareigos mokėti už tuos darbus, dėl kurių nesusitarė – visus, išskyrus montavimo darbus, tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ji pripažino, kad dėl šių darbų šalys buvo susitarusios ir kad jie yra atlikti. Atsakovės nurodomi argumentai, jog tinkamai neperdavus darbų, nebuvo galima nustatyti atliktų darbų kiekio, jų įvertinti ir t. t., laikytini nepagrįstais.

33.4.       Byloje nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą 2018 m. rugsėjo 27 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu, nustačius, kad ieškovės reikalavimas priteisti už atliktus plėvelės montavimo darbus prie stogo konstrukcijos ir stogo apatinės dalies montavimo darbus yra pagrįstas, spręstina, jog 2019 m. kovo 26 d. preliminariame teismo sprendime teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai nevykdo CK 6.687 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos užsakovo pareigos apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, nustatyta tvarka už ieškovės atliktus darbus nėra sumokėjusi, todėl pažeidė savo sutartinę prievolę. Teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį, o atsakovės nurodyti prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo nepasitvirtino, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas

34.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

35.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 411,71 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Atsakovė, remdamasi 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (gamintojo įgalioto atstovo) defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais esminiais atliktų darbų ir konstrukcijos montavimo trūkumais, sąlygojančiais pastato konstrukcijos netvarumą ir reikalaujančiais skubaus šių trūkumų pašalinimo, sutartyje jai suteikta teise šalinti darbų trūkumus, ieškovei per sutartyje nustatytą terminą neišnagrinėjus defektų akto ir nenustačius termino defektų šalinimui ir įgijus teisę šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus trečiųjų asmenų pagalba, prašo priteisti iš ieškovės atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas – 17 411,71 Eur, iš kurių 7 900,00 Eur sudaro tik darbai, o 9 511,71 Eur sudaro išlaidos medžiagoms (įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas lankstymo paslaugas). Viena vertus, atsakovė priešieškinyje paminėdama, kad ieškovė netinkamai atliko stogo dengimo darbus, byloje įrodinėjo konstrukcijos montavimo ir kitų ieškovės atliktų darbų trūkumus, numatytus 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte, bei jos turėtas išlaidas šiems trūkumams pašalinti. Paminėtina, kad, bylos duomenimis, ieškovė stogo dangos montavimo darbų, išskyrus plėvelės uždėjimo darbus, kurie buvo atlikti montuojant stogo konstrukcijas, bei dalies – 340,00 kv. m stogo apatinės dalies montavimo darbus, daugiau nėra atlikusi, todėl spręstina tik dėl tų galimų trūkumų, kurie yra susiję su ieškovės atliktais stogo montavimo darbais.

35.1.       Šalių sudarytos sutarties 7 punkte numatyta, kad užsakovas, pastebėjęs neatitikimus arba broką darbų priėmimo metu, pasirašant darbų atlikimo aktą, privalo surašyti neatitikimą, broko aktą. Rangovas privalo neatitikimo, broko aktą išnagrinėti per 5 darbo dienas ir jei brokas atsirado dėl rangovo kaltės, nustatyti terminą brokui ištaisyti (pašalinti). Sutarties 8 punkte numatyta rangovo pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su defektų šalinimu ir dėl to užsakovo turėtus nuostolius, jei nepašalina defektų. Taigi, šalių sudarytoje rangos sutartyje numatyta užsakovės teisė pašalinti darbų trūkumus, tačiau prioritetas sutartyje numatytas rangovo pareigai ištaisyti jo atliktų darbų trūkumus. Be to, užsakovei teigiant, kad rangovo atlikti darbai yra su trūkumais, tokius trūkumus ji turi nurodyti, o taip pat įrodyti, kad šie trūkumai yra tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį.

35.2.       Atsakovei neigiant, jog ieškovė perdavė jai atliktus darbus, nurodė, kad gavusi ieškovės pateiktą apmokėti 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą RMA Nr. (duomenys neskelbtini), ji nedelsiant ėmėsi veiksmų dėl sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų įvertinimo ir atsakymo ieškovei parengimo, t. y. vadovaudamasi sutarties 7 punktu, reglamentuojančiu darbų trūkumų nustatymą darbų priėmimo metu, nedelsiant kreipėsi į medžiagų tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ieškovės atliktų metalo konstrukcijų montavimo darbų apžiūros ir įvertinimo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovė vadovavosi minėtu sutarties 7 punktu, tik patvirtina teismo kaip labiau tikėtina padarytą išvadą, jog vis dėlto darbai atsakovei buvo perduoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovė teigia, jog ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų apžiūros ir įvertinimo, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šį kreipimosi faktą, nėra, o byloje kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad labiau tikėtina, jog defektų aktas buvo surašytas jų įmonės iniciatyva, atsakovei kaip užsakovei nešalinant jų pastebėtų darbų trūkumų

35.3.       2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadovo O. P. surašytame defektų akte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė vadovui, nuodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikus surinktų metalų konstrukcijų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyti esminiai atliktų darbų ir konstrukcijų montavimo trūkumai, sąlygojantys pastato konstrukcijos netvarumą ir reikalaujantys skubaus šių trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas šį aktą surašęs liudytojas O. P. nurodė, kad akto surašymo data neatitinka jo surašymo datos, nes aktas, jo duomenimis, buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 18 d. Liudytojas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių akte nurodyta ankstesnė jo surašymo data, nei kad tikroji akto surašymo data arba jo darytų objekto fotonuotraukų data (2018 m. rugsėjo 10 d.), tačiau patvirtino, jog aktas buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 18 d.

35.4.       Minėtame akte nurodyti nustatyti šie trūkumai: 1) sulankstyti ir sugadinti cokolio lankstiniai, pakeitimo procedūra sudėtinga, kadangi reikia demontuoti daugiasluoksnių plokščių eilę ir pakeitus cokolio lankstinius juos vėl sumontuoti (nurodytas kiekis – 12,5 m); 2) 5-6 ašyse suplėšyta ir sugadinta garo izoliacinė plėvelė, kurią būtina keisti prieš tai demontuojant ir vėl sumontuojant stoginius Z profilius (nurodytas kiekis – 432 kv. m garo plėvelės keitimas, 360 m ilginių demontavimas ir sumontavimas, 360 m deformacinės naujos tarpinės keitimas); 3) 1 ašyje sudraskyta ir į gabalus suplėšyta garo izoliacinė plėvelė, kurią būtina keisti prieš tai demontuojant ir vėl sumontuojant stoginius Z profilius (nurodytas kiekis – 216 kv. m garo izoliacinės plėvelės keitimas, 180 m ilginių demontavimas ir sumontavimas); 4) pažeista daugiasluoksnė sieninė plokštė (kiekis – 6,8 kv. m); 5) tose vietose, kur sumontuotos lubinės skardos, garo plėvelė tarpusavyje neperleista ir neužklijuota, suplyšusi, todėl reikia demontuoti skardą, kuri turės būti keičiama, nes bus pažeista ir antrą kartą nesusimontuos, taip pat keisti plėvelę, prieš tai demontuojant ir vėl sumontuojant stoginius Z profilius (kiekis – 432 kv. m garo izoliacinės plėvelės pakeitimas, 360 m ilginių demontavimas ir sumontavimas, 460 kv. m. lubinės skardos pakeitimas, 360 m deformacinės naujos tarpinės keitimas); 6) įrengus garo izoliacinę plėvelę buvo pamiršta izoliuoti „clips“ tipo laikiklius stogo ilginiams ir neaišku, kur dar reikės pakeisti garo izoliacinę plėvelę, kol nebus visos pilnai išvyniotos (kiekis - likusi stogo dalis).

35.5.       Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų nustatytus kitus nei kad šiame defektų akte nurodytus ginčo statinio trūkumus, kaip ir nėra duomenų, jog dėl akto 6 punkte nurodytų trūkumų būtų buvęs poreikis keisti ir visą likusią garo izoliacinę plėvelę, demontuojant ir vėl sumontuojant stoginius Z profilius, keičiant deformacinę tarpinę. Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad ieškovės atliktus darbus vertino ir darbų trūkumams pašalinti pasamdyti kiti keturi rangovai – S. R., P. S., A. A. ir R. L., buvo nurodyta, kad jie trūkumus nustatinėjo ir vertino dešimt dienų, tačiau jokių kitų įrodymų, kuriuose buvo fiksuoti kokie nors kiti ieškovės atliktų darbų trūkumai, byloje nėra. Byloje apklaustų darbus ginčo objekte atlikusių asmenų vertinimai apie tai, kad buvo netinkamai surinkta visa konstrukcija, kad ji galimai buvo pasislinkusi ir kiti, vertintini kaip niekuo nepagrįsti subjektyvūs minėtų asmenų pamąstymai, nesudarantys pagrindo teismui spręsti apie tokių trūkumų objektyvų egzistavimą. Juo labiau kad apklaustas teismo posėdyje defektų aktą surašęs O. P. nurodė, kad konstrukcija buvo sumontuota tinkamai.

35.6.       Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė nesutiko su byloje pateiktu defektų aktu, teigdama, kad byloje nėra jokių duomenų apie jį surašiusio asmens kvalifikaciją, turimus sertifikatus. Viena vertus, teismas su šiais ieškovės atstovės argumentais sutinka, kadangi byloje tokių duomenų nepateikta, juo labiau, kad O. P. ir neneigė neturintis eksperto ar specialisto kvalifikacijos, tačiau, kita vertus, neturi pagrindo abejoti minėto asmens kvalifikacija įvertinti atliktų darbų atitiktį jų įmonės gaminamiems gaminiams ir jų montavimui keliamiems reikalavimams. O. P. neneigė, jog jis neturi jokio sertifikato ar atestato darbų trūkumų konstatavimo darbams atlikti, tačiau nurodė, kad remiasi savo patirtimi darbinėje veikloje. Teismo manymu, vien tai, kad minėtas asmuo nėra ekspertas, nepaneigia akte nustatytų darbų trūkumų fakto, juo labiau, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų buvus šiuos trūkumus. Priešingai, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė įrodinėjo, kad kai kurie iš defektų akte nurodytų trūkumų nebuvo pašalinti, tokiu būdu pripažindama šių defektų egzistavimo faktą. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl minėtame akte nurodytų trūkumų pagrįstumo, atkreipia dėmesį ir į teismo posėdžio metu O. P. duotus paaiškinimus, kokiu tikslu buvo surašytas šis defektų aktas, t. y. jog minėtą aktą savo iniciatyva surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, siekdamas užfiksuoti objekte nustatytus atliktų darbų trūkumus, kad jie būtų nurodyti objekto statytojui ir pareikalauta juos ištaisyti, nes, priešingu atveju, jų neištaisius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakytų suteikti medžiagoms taikomą garantiją. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suinteresuota nurodyti visus nustatytus trūkumus, tokiu būdu siekiant apsaugoti save nuo nepagrįstų pretenzijų ir galimų nuostolių dėl kitų asmenų kaltės. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, jog tiek pagal teismų praktiką, tiek ir pagal šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas, nėra reikalaujama, kad priimant darbų trūkumus užsakovas atliktų kažkokius ypatingus veiksmus, matavimus ar stebėjimus, kuriais būtų galima nustatyti atliktų darbų trūkumus, atliktų darbų trūkumams konstatuoti nėra reikalaujamas ekspertizės aktas, o byloje ieškovė, jei ir abejojo minėtame defektų akte nustatytais trūkumais, ekspertizės skirti neprašė.

35.7.       Ieškovės atstovės teigimu, byloje neįrodyta, kad defektų akte nurodyti trūkumai yra tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Su šiais argumentais teismas sutinka. Ieškovės atstovės teigimu, kadangi pastatas šiuo metu yra naudojamas, eksploatuojamas, todėl nustatyti trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių nebūtų galima naudoti ginčo pastato pagal jo paskirtį nurodytą sutartyje – prekybos ir paslaugų teikimo. Sutiktina, kad įrodymų, jog dėl nustatytų defektų akte trūkumų nebūtų galima naudoti statinio pagal jo tikslinę paskirtį arba pablogėtų jo naudojimo pagal paskirtį galimybės, byloje nėra pateikta. Spręsti, jog nustatyti trūkumai nebuvo tokie, kurie galėtų lemti statinio galimybių naudoti jį pagal tikslinę paskirtį nebuvimą arba pabloginti jo naudojimą pagal tikslinę paskirtį, pagrindą sudaro tai, kad defektų aktą surašęs O. P. patvirtino, jog dėl sulankstytų cokolio lankstinių ir pažeistos „sandwich“ dangos pastato eksploatacinės savybės nesumažėja. Aplinkybę, jog dėl minėtų trūkumų galimybės naudoti pastatą nesumažėjo, patvirtina ir tas faktas, jog pastatas yra naudojamas šių trūkumų neištaisius. Nors minėtas liudytojas teigė, kad dėl netinkamai sumontuotos, suplyšusios garo izoliacinės plėvelės pastato stogas taptų nesandarus, tačiau, teismo vertinimu, net jei nustatyti trūkumai ir lemtų stogo nesandarumą, byloje nėra įrodymų, jog jie būtų tokie, kad pablogintų statinio naudojimo pagal jo paskirtį galimybes. Teismas šią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad defektų akte nurodyti trūkumai susiję su garo izoliacine plėvele, t. y. apatine stogo dangos dalimi, virš kurios yra montuojamas apšiltinimo sluoksnis, dedama difuzinė plėvelė ir montuojama stogo danga, dėl ko spręsti, kad, pavyzdžiui, nustatyti trūkumai galėtų sąlygoti vandens pratekėjimą į statinio vidų, nėra jokio pagrindo. Šilumos varžos ir (ar) izoliacinių savybių sumažėjimas, nesant jokių objektyvių įrodymų apie tai, kaip nustatyti trūkumai galėtų šias statinio savybes pabloginti taip, kad statinio naudojimas pagal jo paskirtį taptų neįmanomas arba pablogėtų, nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad dėl tokių trūkumų statinio eksploatavimas nebūtų galimas arba jo naudojimas pagal tikslinę paskirtį pablogėtų. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte nustatyti trūkumai buvo tokie, dėl kurių darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėjo jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės.

36.                      Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku G. E. B. išsiuntė ieškovės vadovui E. P. defektų (apžiūros) aktą, surašytą pastato konstrukcijos tiekėjų, taip pat kvietė atvykti ir stebėti, kaip naujai pasamdyta įmonė bando ištaisyti akte išvardintus trūkumus. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, rangovė defektų aktą turėtų išnagrinėti per 5 darbo dienas ir, jei trūkumai atsirado dėl jos kaltės, nustatyti terminą trūkumams ištaisyti (pašalinti). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė iki 2018 m. rugsėjo 26 d. būtų kokiu nors būdu reagavusi į mintą laišką, tačiau, sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, jog minėto laiško turinys nesudarė pagrindo ieškovei manyti, kad ji turėtų reaguoti į šį laišką kitaip, kaip tik į kvietimą atvykti stebėti trūkumų šalinimo procesą, kurį atlieka kita užsakovės pasamdyta įmonė. Siunčiant defektų aktą, nebuvo reikalaujama ieškovės pašalinti trūkumus, juos įvertinti ir spręsti, ar jie atsirado dėl rangovės kaltės, buvo siūloma tik atvykti stebėti darbų trūkumų šalinimo procesą, kuris, teismo vertinimu, jau buvo pradėtas. Minėto laiško analizė ir visų kitų byloje esančių įrodymų analizė teismui leidžia daryti išvadą, kad minėtu momentu konkretūs asmenys, kurie šalino šiuos trūkumus, jau buvo pasamdyti ir jie darbus jau atliko, todėl sutiktina su pozicija, jog minėtas elektroninis laiškas patvirtina, kad 2018 m rugsėjo 19 d. trūkumai, jei tokie buvo nustatyti, jau buvo šalinami. Teismo vertinimu, atsakovė net nesudarė galimybės ieškovei įvertinti jos nurodytų trūkumų pobūdį ir pasisakyti dėl galimybės šiuos trūkumus ištaisyti, o savo iniciatyva, nesivadovaudama šalių sudarytos sutarties nuostatomis, ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti. Nurodyta aplinkybė, teismo vertinimu, visų kitų bylos aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, yra pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas.

36.1.       Teismo posėdžio metu apklaustas minėtą laišką surašęs G. E. B. tokią gramatinę laiško konstrukciją aiškino kaip savo neišmanymą ir galbūt klaidingą gramatinės žodžių formos pavartojimą, tačiau, nors minėto asmens išsilavinimas, jo nurodymu, yra vidurinis, bet minėtas asmuo ilgą laiką dirbo vadovaujantį darbą, yra įmonės akcininkas, dėl ko abejotina, kad jis negebėtų nurodyti tinkamos tam tikro veiksmažodžio laiko formos. Juo labiau, kad bylos aplinkybių analizė leidžia teismui spręsti, jog tuo metu darbų trūkumų šalinimo, jei trūkumai buvo šalinami, darbai buvo atliekami, todėl spręstina, jog minėtas elektroninis laiškas atitiko tuo metu buvusia faktinę situaciją ir nevertintinas kaip klaidingo turinio laiškas.

37.                      Pasisakant dėl atsakovės nurodytų išlaidų darbų trūkumams pašalinti, visų pirma pažymėtina, kad atsakovė nei priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kiek ir kokių trūkumų buvo pašalinta, kokios jos teigimu įsigytos medžiagos ir kuriems iš defektų akte nurodytų trūkumų buvo panaudotos pašalinti, kiek kainavo konkrečių trūkumų šalinimo darbai. Atsakovė nurodė, kad darbų trūkumus šalino keturi asmenys – S. R., P. S., A. A. ir R. L.. Teismui abejonių dėl to, kad minėti asmenys atliko tam tikrus darbus, už kuriuos atsakovė jiems sumokėjo, nekilo, tačiau, teismas kritiškai vertina atsakovės ir kitų jai palankius parodymus davusių asmenų paaiškinimus dėl trūkumų šalinimo darbų atlikimo. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad minėti trūkumai buvo šalinami nelaukiant atsakovės nurodytos 2018 m. rugsėjo 26 d. (pažymėtina, kad tai buvo paskutinė diena, kai rangovė dar galėjo reaguoti į atsakovės atsiųstą kvietimą atvyti stebėti darbų šalinimo proceso), pradedant darbus dar rugsėjo mėnesio pradžioje. Tokią poziciją teismas grindžia šiais argumentais.

37.1.       Visų pirma, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas iš pradžių teigė, kad pirmasis susitikimas su asmenimis, kurie turėjo šalinti darbų trūkumus, įvyko 2018 m. rugsėjo 10 d. kai vėliau jau buvo nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. Visų antra, tiek liudytojas G. E. B., taip pat ir liudytojas S. R. nurodė aplinkybes, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. visi keturi darbus atlikti turėję asmenys susitiko ginčo objekte, įvertino esamus trūkumus, susitarė dėl avanso ir dėl to, kad darbai negalėjo būti pradėti iki rugsėjo mėnesio pabaigos, tuo metu jokių darbų neatliko. Tačiau byloje apklausti liudytojai P. S. ir R. L. neigė buvę objekte prie pradedant darbus, nurodė jokių darbų trūkumų nevertinę, o R. L., priešingai nei teigė S. R., nurodė, kad jį į objektą pakvietė dirbti būtent S., o ne G. E. B. (S. R. teigė, kad R. L. nebuvo jų komandos žmogus, jį į objektą pakvietė G. E. B.), kad būtent su S. jis tarėsi dėl jam mokėtino avanso sumos.

37.2.       Pažymėtina, kad visi byloje apklausti asmenys teigė, kad objekte dirbo rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesį, tačiau, byloje esantys duomenys teismui leidžia spręsti, kad minėti asmenys darbus objekte pradėjo daug anksčiau. Byloje esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, A. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., nurodyti veiklos vykdymo laikotarpiai – rugpjūčio 28–31, rugsėjo 3–7 diena, veiklos teritorija (duomenys neskelbtini). Nors veiklos teritorija nurodytame verslo liudijime nekonkretizuota, tačiau (duomenys neskelbtini)veiklos teritorija leidžia manyti, jog būtent atsakovei priklausančiame objekte nurodytu laikotarpiu dirbo A. A. pagal minėtą verslo liudijimą. A. A. 2018 m. rugsėjo 7 d. išmokėta 600,00 Eur už montavimo darbus, nurodytas ūkio subjekto numeris (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 10 d. išrašytas apmokėti kvitas 1 400,00 Eur, nurodytas ūkio subjekto Nr. IF011720-1, Pagal šį verslo liudijimą, kuris išduotas A. A. 2018 m. rugsėjo 19 d., ir galiojo nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 6 d., nurodyti veiklos laikotarpiai (duomenys neskelbtini) – rugsėjo 20, 21, spalio 3-5 diena. Pažymėtina, kad atsakovė, grįsdama minėto asmens veiklą ginčo objekte po 2018 m. rugsėjo 26 d. ir pateikdama šiuos verslo liudijimus, pati paneigia savo nurodytas aplinkybes dėl minėtų asmenų veiklos objekte būtent rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesį, kadangi, kaip matyti iš šio verslo liudijimo, asmuo pagal jį veiklą vykdė jau rugsėjo 20-21, kai, atsakovės teigimu, minėti asmenys veiklą objekte šalinant trūkumus pradėjo tik 2018 m. rugsėjo 26 d.

37.3.       Į bylą pateikti duomenys apie P. S. išduotą verslo liudijimą, patvirtina, kad P. S. 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas verslo liudijimas, galiojantis nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d., kuriame nurodytas veiklos laikotarpis – rugsėjo 7, 10-15 dienos, veiklos vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės taip pat, priešingai nei kad buvo nurodoma bylos nagrinėjimo teisme metu, leidžia daryti išvadą, kad dar prieš 2018 m. rugsėjo 7 d. P. S. buvo žinoma, jog jis dirbs ginčo objekte ir jame jis veiklą vykdė anksčiau, nei kad 2018 m rugsėjo 26 d. Apklaustas teismo posėdžio metu P. S. taip pat nurodė, kad šalinant trūkumus objekte dirbo rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesį, nurodė, kad negalėjo dirbti be verslo liudijimo, tačiau nurodžius laikotarpius, kuriems jam buvo išduotas liudijimas, teigė, jog galėjo būti ir taip, kad dirbo objekte verslo liudijime nurodytu laikotarpiu.

37.4.       Taigi, nors atsakovės atstovas ir liudytojai G. E. B. bei S. R. nurodė, kad visi trūkumų šalinimo darbus atlikę asmenys objekte susitiko 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. tą dieną, kai jiems buvo sumokėtas avansas, tačiau iš pateiktos informacijos matyti, kad jau 2018 m. rugpjūčio 27 d. A. A. žinojo, jog dirbs Kaišiadorių rajone, o jo veiklos vykdymo laikotarpio pradžia numatyta nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. anksčiau nei kad 2018 m. rugsėjo 7 d. Pagal minėtą verslo liudijimą matyti, jog minėtas asmuo objekte dirbo tik iki 2018 m. rugsėjo 7 d., todėl tikėtina, kad jam tą dieną sumokėta 600,00 Eur suma buvo ne avansas, o atlygis už atliktus darbus. Pažymėtina, kad P. S. tai pat jau 2018 m. rugsėjo 6 d. žinojo, kad dirbs ginčo objekte, kas leidžia abejoti nurodytomis aplinkybėmis dėl jų susitikimo objekte tik 2018 m rugsėjo 7 d.

37.5.       Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie P. S. ir R. L. duomenis apie jų turimus verslo liudijimus ir juose esančią informaciją sudaro pagrindą kritiškai vertinti nurodytas aplinkybes apie susitarimą dėl avanso mokėjimo ir darbų atlikimo vėlesniu laiku. Teismo vertinimu, vien tam, kad asmeniui būtų išmokėtas avansas, verslo liudijimas, kuriame būtų nurodyta konkretus veiklos laikotarpis, veiklos vieta – teritorija, nebūtų buvęs reikalingas, kas tik patvirtina, jog minėti asmenys objekte dirbo faktiškai anksčiau, nei kad teigė atsakovės atstovai.

37.6.       Teismas kritiškai vertina ir byloje esančią 2018 m. rugsėjo 21 d. S. R. išrašytą ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė pateiktą apmokėti sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma – 2000,00 Eur, o ūkinės operacijos turinys – montavimo darbai laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Nors S. R. nurodė, kad minėta sąskaita faktūra išrašyta ne už konkrečiai atliktus montavimo darbus, bet kaip avansas už būsimus atliktus darbus, teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai, manydamas, jog jais siekiama nuslėpti tikrąjį darbų atlikimo laiką, siekiant įrodyti, jog darbai pradėti po 2018 m. rugsėjo 26 d., neva sudarant galimybę ieškovei ištaisyti nustatytus trūkumus. Pažymėtina, kad nors buvo teigiama, kad visiems atvykusiems rugsėjo 7 d. buvo sumokėtas jų paprašytas avansas už būsimus darbus, nėra aišku, dėl kokių priežasčių S. R. jis buvo sumokėtas tik 2018 m rugsėjo 21 d. Teismo vertinimu, visų bylos aplinkybių visuma labiau tikėtinomis leidžia laikyti aplinkybes, jog nurodytu laikotarpiu S. R. atliko statybos darbus ginčo objekte, už kuriuos ir išrašė mokėtiną sąskaitą faktūrą.

37.7.       Kaip matyti iš atsakovės sąskaitos, esančios Luminor bank AS (buvęs pavadinimas Luminor Bank), išrašo, 2018 metais R. L. buvo pervestos šios sumos: 2018 m. sausio 19 d. – 500,00 Eur; 2018 m. rugsėjo 7 d. – 1000,00 Eur; 2018 m. spalio 4 d. – 800,00 Eur. Apklausiamas liudytojas teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė anksčiau nėra dirbęs, jam už atliktus darbus buvo sumokėta 1 000,00 Eur suma, tačiau pateikus nurodytus duomenis apie jam išmokėtas sumas, dėl jų konkrečiai nepasisakė. A. A. 2018 m. rugsėjo 7 d. sumokėta 600,00 Eur; 2018 m. spalio 15 d. – 1 400,00 Eur; 2018 m. spalio 26 d. – 600,00 Eur. P. S. – 2018 m. rugsėjo 7 d. – 600,00 Eur. S. R. – 2018 m. rugsėjo 21 d. – 2 000,00 Eur, 2018 m. spalio 12 d. – 1 500,00 Eur, 2018 m. spalio 26 d. – 800,00 Eur, 2008 m. lapkričio 16 d. – 980,00 Eur, 2018 m. lapkričio 27 d. – 500,00 Eur. Pirmiau aptarti duomenys apie minėtiems asmenims išmokėtas sumas, atsižvelgiant į tai, kad priešieškinyje prašoma priteisti tik dalį iš jų, sumokėtų aktualiu ginčo laikotarpiu, leidžia manyti, kad minėti asmenys darbus ginčo laikotarpiu atliko kitais terminais, nei kad buvo nurodytas terminas trūkumams pašalinti, be to, galimai jie dirbo ir kitais, vėlesniais laikotarpiais ginčo objekte, nors apklausti teigė, kad daugiau objekte darbų nebuvo atlikę. Pirmiau nustatytos aplinkybės ir prieštaravimai tarp byloje esančių rašytinių duomenų bei liudytojų parodymų, sudaro pagrindą kritiškai vertinti liudytojų parodymus dėl darbų trūkumų šalinimo termino, labiau tikėtinai esant aplinkybei, kad minėti asmenys darbus ginčo objekte pradėjo netrukus po to, kai darbus nutraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

37.8.       Pasisakant dėl konkrečių atsakovės nurodytų išlaidų medžiagoms, teismas kritiškai vertina jos nurodytas išlaidas medžiagoms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti. Atsakovės teigimu, ji trūkumams šalinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo medžiagų už 4 900,00 Eur, kurios nurodytos 2018 m. spalio 26 d. atliktų darbų akte Nr. 2 – 8 pozicija – garo plėvelė, 1 620 kv. m, iš viso kaina – 400,00 Eur, 14 – pradžios ir užbaigimo profiliai, 1 komplektas – 900,00 Eur, 17 pozicija – daugiasluoksnių plokščių, stogo dangos ir lankstinių varžtai, 1 komplektas, 1 500,00 Eur, tarpinės ir kiti priedai, 1 komplektas, 2 100,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą serija BOR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina suma 20 000,00 Eur. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, minėta sąskaita faktūra išrašyta remiantis 2018 m. spalio 26 d. 2018 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame atliktų darbų akte fiksuoti tam tikri darbai (medžiagos), kiek jie kainuoja, kiek atlikta darbų nuo statybos pradžios, įskaitant per ataskaitinį laikotarpį, taip pat, kiek iš tų darbų yra atlikta per 2018 m. spalio mėnesį. Kaip matyti iš minėtame akte nurodytų darbų – medžiagų pozicijų, jos sutampa su atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 28 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodytomis medžiagomis, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pristatyti atsakovei. Liudytojas O. P., apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtame akte fiksuoti darbai ir sunaudotos medžiagos per 2018 m. spalio mėnesį ir laikotarpį iki tol. Liudytojo teigimu, minėtame akte žymimos tik tos medžiagos, kurios yra sumontuotos ir panaudotos objekte, o ne tos, kurios yra pristatytos užsakovei. Atsakovės teigimu, minėtame akte 8, 14, 17 ir 18 pozicijose nurodytos medžiagos buvo panaudotos šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau prie visų iš šių pozicijų nėra jokių duomenų apie tai, kad šios medžiagos būtų panaudotos 2018 m. spalio mėnesį, kas, įvertinus liudytojo O. P. parodymus, suponuoja išvadą, kad minėtos medžiagos objekte buvo panaudotos dar iki 2018 m. spalio 1 d., kai tuo tarpu, atsakovės teigimu, darbų trūkumai buvo pradėti šalinti rugsėjo mėnesio pabaigoje ir tęsiami iki 2018 m. spalio mėnesio pabaigos. Remiantis liudytojo parodymais, jei minėtos medžiagos būtų naudotos trūkumų šalinimui atsakovės nurodytu laiku, jos būtų aprašytos vėlesniame akte – 2018 m. lapkričio mėnesio akte, jei toks buvo. Tačiau atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė. Juo labiau, atsakovės nurodytos pozicijos medžiagos ir jų kiekiai idealiai atitinka tas medžiagas ir jų kiekius, kurie buvo nurodyti 2018 m. gegužės 28 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede, kas leistų manyti, jog atsakovė pakartotinai užsisakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar po vieną komplektą (tokį patį kiekį) medžiagų, tačiau, teismui nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, jog atsakovei buvo du kartus pateikti tokių medžiagų kiekiai. Priešingai, apklausiamas liudytojas O. P. nurodė, kad minėtame akte nurodytos medžiagos yra būtent to komplekto medžiagos, kurios turėjo būti pateikiamos atsakovei pagal sutartį. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, objektyviai neįmanoma, kad tos pačios medžiagos, kurias atliekant darbus sunaudojo ieškovė, būtų panaudotos jos atliktų darbų trūkumams šalinti. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad medžiagų kiekiai sutampa su užsakyme nurodytais kiekiais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtų objektyvus pagrindas panaudoti tokį patį medžiagų kiekį, koks buvo panaudotas darbams atlikti, trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad byloje nėra daugiau jokių duomenų apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų aktą, pagal kuriame nurodytus duomenis šalinant trūkumus reikalinga 1 080 kv. m garo plėvelės (įvertinus liudytojo pateiktus duomenis, jog papildomai reikėtų 10 procentų daugiau plėvelės, nei kad stogo danga, reikiamas plėvelės kiekis būtų 1 188 kv. m (pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo pažeista ir buvo būtina keisti visą garo izoliacinę plėvelę). Minėtame atliktų darbų akte nurodytas plėvelės kiekis – 1 620,00 kv. m nėra būtinas nustatytiems trūkumas pašalinti. Be to, atsakovė nurodė, kad šalinant trūkumus buvo panaudoti pradžios ir užbaigimo profiliai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti profiliai yra priskiriami sienų dangos komplektui, tačiau duomenų, kad šiuos profilius buvo būtina keisti, byloje nepateikta. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo būtina sunaudoti po komplektą tarpinių ir kitų priedų (atsakovė net nėra nurodžiusi, kokie tie priedai), taip pat daugiasluoksnių plokščių, stogo dangos ir lankstinių varžtų. Nepaisant nurodytų pastabų, aplinkybė, jog minėtos medžiagos buvo panaudotos dar iki 2018 m. spalio 1 d., sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šios medžiagos buvo panaudotos ne šalinant galimus ieškovės atliktų darbų trūkumus, bet ieškovei atliekant darbus. Juo labiau, pavyzdžiu, byloje nesant duomenų apie papildomos plėvelės įsigijimą, abejotina, ar atsakovė iš viso šalino defektų akte nurodytus atsakovės atliktų darbų trūkumus, kadangi nepasitvirtinus atsakovės nurodytoms aplinkybėms, jog ji garo plėvelę įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nesant byloje daugiau duomenų apie garo plėvelės įsigijimą papildomai, nėra aišku, kokia plėvelė šalinant trūkumus buvo keičiama vietoje nurodytos pažeistos.

37.9.       Atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 73,75 kv. m lygios skardos už 1 606,28 Eur, 2018 m. rugsėjo 10 d. – 11,25 kv. m lygios skardos už 245,03 Eur, 2018 m. spalio 9 d. – 21,25 kv. m lygios skardos už 642,81 Eur. Iš viso pateiktais duomenimis, šalinant trūkumus buvo panaudota 106,25 kv. m lygios skardos. Teismas pirmiausiai pažymi, jog kritiškai vertina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. įsigytą skardą taip pat naudojo trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad teismui nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, kokiems tikslams ši skarda buvo įsigyta, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar ji nepanaudota anksčiau. Taip pat atsakovė konkrečiai nenurodė, kokiems iš defektų akte nustatytų trūkumų šalinti buvo panaudota ši lygi skarda ir kiek jos buvo panaudota. Nors buvo teigiama, kad ji buvo panaudota keičiant sugadintus cokolio lankstinius, pažeistą daugiasluoksnę sieninę plokštę, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovei pateikus įrodymus, kad sulankstytas cokolio lankstinys nėra pakeistas, taip pat teigiant, kad pažeista „sandwich“ plokštė nebuvo pakeista, atsakovės atstovas patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, kad tuomet už šių trūkumų šalinimą turėtų išlaidų neprašo priteisti. Taip pat buvo teigiama, jog skarda buvo naudota įvairiems lankstiniams gaminti, tačiau konkrečiai kokiems – niekas iš byloje apklaustų asmenų, kurie, atsakovės teigimu, galėjo ką nors žinoti apie trūkumų šalinimą, negalėjo nurodyti.

37.10.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė 135,04 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą serija LAN26983 už skardos lankstymą, o iš minėtos įmonės atsakovė 2018 m. spalio 17 d. įsigijo prekių ir paslaugų už 1 982,55 Eur – hermetiko, 4 lankstinius, lygios skardos 31,26 kv. m, profiliuotos skardos 12,83 kv. m, už tris kamino kepurės lankstymo darbus sumokėjo 60,00 Eur, skardos profiliavimą 8,35 kv. m, stoginių savisreigių 3 dėžutes. Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad įsigyti lankstiniai yra stogų ilginiai, taip pat jie buvo naudojai keičiant sulankstytus ir sugadintus cokolio lankstinius, tačiau aplinkybė dėl cokolio lankstinių keitimo nepasitvirtino, o pasisakant dėl stogo ilginių, pažymėtina, kad defektų akte nėra nurodyta, kad yra reikalinga keisti ilginius. Pažymėtina, kad defektų akte yra nurodytas tik ilginių demontavimas ir sumontavimas, tačiau apie ilginių keitimą nėra nurodyta. Taip pat akte nėra nurodyta ir apie kitų lankstinių keitimą, kaminų kepurių lankstymą ir kt., kas, teismo vertinimu, tik sudaro pagrindą spręsti, kad minėtos prekės buvo panaudotos ne defektų akte nurodytiems trūkumams pašalinti.

37.11.       Teismas pažymi, kad pagal defektų akte nurodytus trūkumus, išskyrus tuos trūkumus, kurių atsakovė patvirtino nešalinusi (sulankstyti ir sugadinti cokolio lankstiniai, pažeista daugiasluoksnė sieninė plokštė) būtų reikėję pakeisti 1 080 kv. m garo izoliacinės plėvelės, demontuoti ir sumontuoti 900 m ilginių, pakeisti 720 m naujos deformacinės tarpinės bei pakeisti 460 kv. m. lubinės skardos, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad tokios medžiagos, kurios būtų reikalingos trūkumams pašalinti, buvo įsigytos. Teismas jau pasisakė dėl garo izoliacinės plėvelės, tačiau byloje atsakovė nepateikė ir duomenų, jog yra įsigijusi 460 kv. m naujos lubinės skardos ir (ar) įsigijo deformacinės tarpinės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės nurodytos medžiagos, kurių įsigijimo dokumentai pateikti byloje, buvo panaudotos būtent defektų akte nurodytiems trūkumams pašalinti.

37.12.       Pasisakant dėl atsakovės teigimu trūkumus šalinusių asmenų atliktų darbų, pažymėtina, kad S. R. nurodė, kad buvo surašytas vienas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyti svarbiausi atlikti šalinant trūkumus darbai, nurodant, kad tai yra visų atlikti darbai, nors akte gali būti nurodyta jam mokėtina suma. Byloje esančiame 2018 m. spalio 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad rangovas S. R. perduoda, o užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė priima šiuos montavimo darbus – ilginių demontavimą ir sumontavimą – iš viso 540 kv. m, deformacinės tarpinės keitimas – 360 kv. m, stoginių Z profilių demontavimas ir sumontavimas – 360 kv. m (defektų šalinimo akte toks darbas šalinant trūkumus nenurodytas). Viena vertus, minėti darbai, išskyrus nurodytą pastabą, nurodyti defektų šalinimo akte, tačiau skiriasi matavimo vienetai – ilginiai matuojami metrais, kai perdavimo–priėmimo akte – kvadratiniais metrais, tas pats pasakytina ir apie deformacinę tarpinę. Nors nurodytas neatitikimas nėra esminis ir S. R. nurodė, kad surašant tokio pobūdžio aktus į tai nekreipia dėmesio, tačiau darbų perdavimo–priėmimo akto svarba, kad jame būtų tiksliai nurodyti atlikti darbiai ir jų kiekai, taip pat aplinkybės, kad liudytojas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie trūkumai ir kaip jų apimtis buvo paskaičiuota, leidžia teismui kritiškai vertinti šį darbų perdavimo priėmimo aktą. Teismo posėdžių metu buvo nurodyta, kad su kitais neva trūkumus šalinusiais asmenimis darbų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo surašyti, kad aktas buvo surašytas tik su S. R., kaip šių darbų organizatoriumi, tačiau, nors tiek pats S. R., tiek ir kiti apklausti liudytojai ir atsakovės atstovas teigė, kad buvo šalinami ir kiti defektų akte nurodyti trūkumai, tačiau, pavyzdžiui, jame net nėra nurodyti plėvelės keitimo darbai, kuri, anot minėto liudytojo, buvo visa suplyšusi ir ją reikėjo keisti, jau nekalbant apie kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte nurodytus trūkumų šalinimo darbus, kurie, minėto liudytojo tvirtinimu, buvo atliki – sulankstyto cokolio lankstinio keitimas. Nurodytos aplinkybės teismui pagrįstai kelia įtarimų dėl minėto akto pagrįstumo ir jame nurodytų atliktų darbų teisingumo.

37.13.       Teismas, sutikdama su ieškovės atstovės argumentais kritiškai vertina minėto liudytojo parodymus dėl jau pirmiau nurodytų neatitikimų jo ir kitų asmenų parodymuose, taip pat ir dėl neatitikimų, susijusių su defektų šalinimo darbais. S. R. nurodė, kad visi defektų akte nurodyti trūkumai, išskyrus „sandwich“ daugiasienės plokštės keitimą, buvo šalinami – taip pat ir keičiami sugadinti cokolio lankstiniai. Liudytojo teigimu, šį darbą atliko P. S. ir A. A., nurodė, kad matė fiziškai atliekant šį darbą, tačiau P. S. paneigė šias aplinkybes ir ne tik kad nepatvirtino, jog jis pats atliko šį darbą, bet ir nurodė nematęs, kad kas nors tokį darbą būtų atlikę. Atsakovės atstovui patvirtinus, kad nurodytas trūkumas nebuvo ištaisytas, visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kitų aplinkybių kontekste, sudaro pagrindo spręsti, kad minėtas liudytojas, apklausiamas teisme, nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes dėl trūkumų šalinimo darbų, kas sudaro pagrindo abejoti ir kitais minėto liudytojo parodymais, duotais teismo posėdyje bei jais nesivadovauti. Nesutiktina su atsakovės atstovo argumentais, jog visi asmenys šalino skirtingus trūkumus, kad dirbo atskirai, todėl minėtas liudytojas negalėjo žino, kokius darbus kas atlieka. Pažymėtina, kad tiek pats liudytojas, tiek kiti darbus atlikę asmenys apklausti nurodė, kad S. R. buvo tas asmuo, kuris organizavo ir koordinavo atliekamus darbus, juos paskirstydavo dirbusiems asmenims, todėl spręstina, jog jam geriausiai turėjo būti žinomi tiek atlikti darbai, tiek tai, kas kokius darbus atliko, tiek atliktų darbų kiekiai.

37.14.       Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgia ir į liudytojo R. L. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog jis keitė ir dengė seno pastato stogą. Teismui nekilo abejonių dėl to, jog minėtas liudytojas galėjo neteisingai suprasti, kur buvo senas pastatas, o kur naujas statinys – priestatas, nes jis teisingai nurodė, kad senas statinys buvo prie gatvės, liudytojui tiksliai buvo žinoma, kur yra seno pastato ir naujo pastato riba, nes jis patvirtino, kad atlikdamas darbus siekė ir naujo statinio teritoriją. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad tuo pačiu metu darbus objekte atliko ir kiti trūkumus šalinti turėję asmenys (R. L. nurodė, kad prie komandos prisijungė keliomis dienomis vėliau), teismui sudaro pagrindą labiau tikėtinomis laikyti ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, jog tuo metu buvo keičiamas seno statinio stogas, o ne šalinami defektų akte nustatyti trūkumai.

37.15.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte nurodytiems trūkumams pašalinti, o asmenys, kuriuos ji nurodė šalinus trūkumus, atliko būtent trūkumų šalinimo darbus. Teismas sprendžia, kad atsakovei priklausančiame objekte asmenys, kurie, jos teigimu, šalino trūkumus, darbus pradėjo dar iki 2018 m. rugsėjo 26 d., tokiu būdu, net jei ir būtų atlikti kokie nors defektų akte nurodytų trūkumų šalinimo darbai, nesudarant galimybės ieškovei pačiai ištaisyti nustatytus trūkumus. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, nesudariusi galimybės ieškovei pašalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektų akte nurodytus trūkumų, atsakovei neįrodžius, jog dėl jų darbų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėjo jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, prarado teisę į jos turėtų išlaidų, net jei tokių išlaidų ji ir turėjo, atlyginimą. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu teismas netenkina atsakovės priešieškinio dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Teismas pažymi, kad atsakovei pasirinkus savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir teismui netenkinus ieškovės reikalavimo, teismas savo nuožiūra neturi pagrindo parinkti kitą atsakovės teisių gynimo būdą.

Dėl kitų bylos aplinkybių

38.                      Pagal šalių sudarytos sutarties 3 punktą, šalys įsipareigojo vykdydamos sutartį vadovautis įstatymais, normatyviniais aktais, statybos rangos sutarties nuostatais ir šios sutarties sąlygomis. Byloje nustatyta, kad objektas, dėl kurio statybos darbų buvo susitarę šalys, yra ypatingasis statinys, kuriam statyti yra būtinas atitinkamas atestatas. Tačiau byloje nustatyta, nors šį reikalavimą ieškovės buvęs vadovas traktavo kitaip, kad darbų vykdymo metu nei ieškovė, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria ieškovė buvo sudariusi subrangos sutartį ginčo darbams atlikti, tokio atestato neturėjo. Byloje nebuvo įrodinėjama, kiek ši aplinkybė galėjo būti reikšminga ir (ar) turėti reikšmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau pažymėtina, kad, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, sudarant sutartį užsakovei šios aplinkybės esminės reikšmės apsisprendžiant dėl įmonės, su kuria bus sudaryta sutartis statybos darbams atlikti, neturėjo. Iš byloje esančio ikisutartinių santykių metu vykusio susirašinėjimo matyti, kad šis klausimas šalių nebuvo keliams, užsakovė nesiėmė priemonių įsitikinti, kad rangovė, su kuria ketina sudaryti sutartį, turi atitinkamus atestatus ir leidimus tokio pobūdžio statybos darbams atliki. Kita vertus, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad rangovė šią aplinkybę užsakovei būtų atskleidusi iki sutarties sudarymo. Nors tuo metu rangovės vadovu buvęs E. P. nurodė, kad užsakovei ši aplinkybė buvo atskleista, žinoma, būtent dėl to, jog manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tinkamą atestatą, sutartis buvo sudaryta su ja, o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, pačios užsakovės neatsakingumas renkantis rangovą, visų reikiamų dokumentų, kurie gali patvirtinti jo galimybes atlikti reikiamus statybos darbus, nepareikalavimas, rodo, kad užsakovė tam neskyrė pakankamai dėmesio ir jai ši aplinkybė darbų atlikimo metu nebuvo esminė. Tokią atsakovės poziciją patvirtina ir tai, kad darbų trūkumų šalinimui ji samdė ne įmonę, kuri būtų turėjusi tokį leidimą, bet pavienius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar dirbančius pagal verslo liudijimą. Byloje esantys Statybos produkcijos sertifikavimo centro viešai skelbiami duomenys (2019 m. gegužės 20 d.) Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų nuo 2012 m., registre, patvirtina, kad jame duomenų apie A. A., R. L., P. S. ir S. R. išduotus atestatus ir teisės pripažinimo dokumentus nėra. Nei vienam iš minėtų asmenų atestatų, kurie patvirtintų, jog jie turi teisę atlikti ypatingojo statinio statybos (rekonstrukcijos) darbus, neturint, spręstina, kad atsakovė aplinkybei, ar darbus jos objekte atliks subjektai, turintys tam reikiamus atestatus, kurie tuo pačiu patvirtina ir atitinkamą tų subjektų kvalifikaciją atlikti ypatingojo statinio statybos darbus, esminės reikšmės neteikė. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytą poziciją, jog atsakovei nebuvo svarbu, ar darbus atliks atitinkamą atestatą turintys asmenys.

39.                      Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl subjektų, atlikusių statybos darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog statybos darbus pagal šalių 2018 m. birželio 20 d. sudarytą sutartį atliko ne sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet subrangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria tą pačią dieną buvo sudaryta subrangos sutartis. Byloje taip pat buvo teigiama, kad subrangos sutartis buvo sudaryta ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau susitarimas buvo žodinis, o subranga apėmė tik konsultacines paslaugas, susijusias su šios įmonės turimu ypatingojo statinio darbų vykdytojo atestatu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo darbų atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik vienas apdraustasis – taigi vienas darbuotojas, todėl minėta įmonė savo pajėgomis objektyviai negalėjo atlikti statybos rangos sutartyje numatytų darbų, ką patvirtina ir byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta subrangos sutartis bei aplinkybė, kad faktiškai darbus objekte atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuria teismas neturi pagrindo abejoti. 2018 m. birželio 20 d. statybos subrangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonių vadovo E. P., susitarė dėl gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė sutarytą sutartį. Sutartyje numatyta, kad rangovas darbus pradeda 2018 m. birželio 20 d. ir baigia 2018 m. rugsėjo 1 d. (sutarties 3.1 punktas). Numatyta, kad darbų pabaiga fiksuojama rangovui pateikus ir užsakovui priėmus darbus bei pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktus (sutarties 4.1 punktas). Byloje nėra pateiktas nei minėtas darbų perdavimo- priėmimo aktas, E. P. negalėjo paaiškinti dėl sutartyje numatytos darbų datos, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą neturi, kadangi dėl rangos darbų tinkamo atlikimo užsakovei atsako ne subrangovas, bet rangovas. Dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtina, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šio susitarimo egzistavimo faktą, išskyrus tai, kad 2018 m. liepos 20 d. G. B. informavus E. P., kad jo su ankstesniu elektroniniu laišku siųstas pažymėjimas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) netinka, 2018 m. rugpjūčio 1 d. E. P. išsiuntė G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinių dokumentų nepateikė, savo pozicijos neišdėstė, nurodė nesanti susijusi su šiomis įmonėmis. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtintas draudimas rangovei darbus vykdant pasitelkti kitus asmenis – subrangovus. Priešingai, iš sutarties 5.3 punkte įtvirtintos rangovės pareigos užtikrinti, kad jos personalas ir subrangovai laikytųsi priešgaisrinės saugos aplinkos apsaugos, saugos darbe, ekologinių bei higienos taisyklių, spręstina, kad rangovė turėjo teisę darbams atlikti pasitekti trečiuosius asmenis. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Sutarčiai įvykdyti pasitelkus subrangovus, rangovas tampa generaliniu rangovu ir jis atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Pirmiau nurodytas galiojantis teisinis reglamentavimas, taip pat šalių sudarytos sutarties nuostatos, nedraudė ieškovei sudaryti subrangos sutartį siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, priimtus pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė sudarytą rangos sutartį. Aplinkybė, kiek darbuotojų darbų vykdymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo vertinimu, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, kadangi byloje nėra kilęs ginčas dėl to, ar darbai, dėl kurių buvo susitarta pagal rangos sutartį, yra padaryti, byloje atsakovė nenurodė argumentų dėl to, kad būtų nesilaikyta darbų atlikimo terminų, todėl aplinkybė, kiek žmonių faktiškai atliko pagal sutartį sulygtus darbus, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo.

40.                      Šalių sudarytos sutarties 5.4 numatyta rangovo pareiga pildyti statybos vykdymo dokumentaciją, sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, tai pat nebuvo vykdoma, kadangi nei viena iš šalių, taip pat ir objekto techninę priežiūrą vykdęs techninis prižiūrėtojas, trečiasis asmuo šioje byloje Š. J. K., negalėjo pateikti teismui statybos darbų žurnalo, kuriame būtų buvę fiksuoti rangovės atlikti darbai. Viena vertus, užsakovė teigė, kad ji tokį žurnalą rangovei perdavė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negalėjo, kita vertus, rangovė tokio žurnalo jai perdavimo faktą neigė, teigdama, kad joks žurnalas jai pildyti nebuvo perduotas. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė taip pat patvirtina faktą, jog šalys, vykdydamos statybų rangos sutartį, nebendradarbiavo, nesiėmė priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiga pildyti dokumentaciją yra numatyta būtent rangovei, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų reikalavusi pateikti statybos darbų žurnalą, kad tinkamai galėtų vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Buvęs rangovės vadovas nurodė, kad jis visą informaciją turi, be to, ji visa yra pateikta byloje, todėl jis nieko nebūtų nurodęs daugiau, nei kad yra pateikta ieškinio prieduose. Nepaisant to, spręstina, kad būtent ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos, numatytos sutartyje, pildyti statybos vykdymo dokumentus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41.                      Palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1312-1084/2019 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00275-2019-3), kuriuo patenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, ieškovei iš atsakovės priteistinos papildomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė priešieškinį atmetus, jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).

42.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atstovei advokatei R. U. už atstovavimą yra sumokėjusi šias sumas – 2020 m. vasario 19 d. – 360,00 Eur; 2019 m. rugsėjo 18 d. – 720,00 Eur; 2019 m. spalio 28 d. – 540,00 Eur; 2019 m. gegužės 20 d. – 300,00 Eur; 2019 m. liepos 15 d. – 560,00 Eur, iš viso 2 880,00 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 430 straipsnio 7 dalis). Atstovės pateiktais duomenimis, šias išlaidas sudaro šios sumos: atsiliepimo į prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio parengimas – 300,00 Eur; atsiliepimo į priešieškinį parengimas – 300,00 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 20,00 Eur; 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 21 d. prašymų parengimas – 60,00 Eur; dalyvavimas 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje – 450,00 Eur (5 val. x 90,00 Eur); dalyvavimas 2019 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje – 540,00 Eur (6 val. x 90,00 Eur); dalyvavimas 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdyje – 90,00 Eur (1 val. x 90,00 Eur); dalyvavimas 2019 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje – 90,00 Eur (1 val. x 90,00 Eur); dalyvavimas 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje – 270,00 Eur (3 val. x 90,00 Eur); dalyvavimas 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdyje – 180,00 Eur (2 val. x 90,00 Eur); pasiruošimas teismo posėdžiams – 540,00 Eur (6 val. x 90,00 Eur). Teismo vertinimu, nurodyta išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2(duomenys neskelbtini) m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių ir yra proporcinga. Teismas šią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad byla yra sudėtinga, ginčas yra kilęs iš statybos rangos teisinių santykių, reikalaujanti specialių teisinių ar kitokio pobūdžio žinių, būtinybę ieškovės atstovei, reziduojančiai Kaune, atvykti į teismo posėdį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, į ginčo (ieškinio ir priešieškinio) sumos dydį – kuris yra 39 676,03 Eur ir kuris yra daugiau kaip 13 kartų didesnis nei kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

43.                      Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iždinė turėjo šias teisinės pagalbos išlaidas: 1 936,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje (2019 m. birželio 5 d. sąskaita), iš kurios 100,00 Eur sumokėta už ieškovės patikslinto ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo analizę, konsultaciją su advokatu; 600,00 Eur už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą; 600,00 Eur už priešieškinio parengimą; 300,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, bei 968,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje (2019 m. spalio 24 d. sąskaita). Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 392,00 Eur. Atsakovės priešieškinį atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

44.                      Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 35,27 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 5,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), todėl, tenkinus ieškinį, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8923-1084/2019, kuriuo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 303355689, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iždinė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 19 968,00 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) skola, 2 296,32 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 32 ct) delspinigiai, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminis mokestis ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidos; grąžinta uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalis – 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikti nepakeistą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iždinė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 880,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iždinė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,27 Eur (trisdešimt penkių eurus 27 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                 Jurgita Jasinskaitė