Skundas Nr. 1S-23-626/2022
(S)
Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00031-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.1.3.1; 2.14.2; 2.14.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto išvertimui į kaltinamajam A. A. (A. A.) suprantamą kalbą bei jo kopijos įteikimo jam,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teisme 2021 m. gruodžio 3 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinami: M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį; A. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį; M. Ž. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; Ž. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (3 veikos); BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos); A. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio l dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio l dalį; juridinis asmuo BUAB „M“ (duomenys pakeisti) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
2. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, motyvuojant tuo, kad nėra įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas, t. y. kaltinamajam A. A. pasirašytinai nebuvo įteiktas į jam suprantamą kalbą išverstas kaltinamasis aktas.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
4. Prokuroras pažymi, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bylos perdavimas prokurorui galimas tik esant dviejų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-18-1020/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-63-954/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-156-1020/2020, Nr. 1S-133-579/2021 ir kt.). Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pagal Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136 su pakeitimais, 23 punkte numatyta, jog, jeigu kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, kaltinamasis aktas turi būti išverstas į kaltinamojo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Šių rekomendacijų 25 punkte nustatyta, kad kaltinamasis aktas ir visa ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti perduota teismui ir kaltinamajam neįteikus kaltinamojo akto vertimo, tačiau prokuroras turi užtikrinti, jog kaltinamojo akto vertimas kaltinamajam būtų įteiktas iki teismo posėdžio pradžios, likus pakankamai laiko pasirengti gynybai.
5. Prokuroras nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienas iš kaltinamųjų A. A. yra (duomenys neskelbtini) tautybės, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu jis pasirinko ir pasikvietė gynėją advokatą Raimondą Garlauską. 2021 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė byloje surašė kaltinamąjį aktą, kuris vadovaujantis BPK 220 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. lapkričio 30 d. pateiktas ir A. A. gynėjui. Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (taikant procesines prievartos priemones, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atliekant proceso veiksmus su A. A. ir kt.) buvo gauti duomenys, jog A. A. moka (duomenys neskelbtini) kalbą. Todėl prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į Šiaulių apygardos teismą, 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriui buvo pateiktas prašymas išversti kaltinamąjį aktą į (duomenys neskelbtini) kalbą. Jau perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, 2021 m. gruodžio 22 d. kaltinamojo A. A. gynėjas elektroniniu paštu informavo prokurorę, jog kaltinamasis pageidauja, kad kaltinamasis aktas būtų išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą. Todėl 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 1.9.-4105 (pridedama) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriui buvo pateiktas prašymas išversti kaltinamąjį aktą į (duomenys neskelbtini) kalbą.
6. Prokuroras pripažįsta, kad kaltinamojo akto ir jo vertimo įteikimą patvirtinantys dokumentai bylos perdavimo metu teismui nebuvo pateikti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog kaltinamojo akto vertimo organizavimas jau buvo atliekamas. Prokuroro nuomone, dėl to konstatuoti BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, tuo labiau jį vertinti kaip esminį, nebuvo pagrindo. Prokuroras nurodo, kad skundžiamos nutarties teiginiai, jog duoti prokurorui pavedimą organizuoti kaltinamojo akto įteikimą nebuvo galimybės, nes kaltinamasis aktas į (duomenys neskelbtini) kalbą dar nėra išsiųstas vertimui, neatitinka tikrovės. Be to, nepagrįstas ir skundžiamos nutarties teiginys, kad kaltinamojo akto vertimo į (duomenys neskelbtini) kalbą laikas prognozuojamas mažiausiai keturi mėnesiai. Prokuroras pažymi, kad iš 2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriaus vedėjos atsakymo Nr. 17.9.-261 (pridedama) matyti, jog kaltinamojo akto vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą skyrius planuoja pateikti iki 2022 m. kovo mėnesio vidurio. Prokuroro vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis akivaizdu, kad skundžiamoje nutartyje paminėtos BPK 240 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat nebus pažeistos.
7. Anot prokuroro, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą teigtina, kad jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, šioje proceso stadijoje nenustatyta. Prokuroras mano, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų ir BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui aiškiai prieštarauja proceso paskirčiai ir negali būti paliktas galioti.
III. Atsiliepimų į skundą teisiniai argumentai
8. Atsiliepime į pateiktą skundą kaltinamojo A. A. gynėjas advokatas Raimondas Garlauskas prašo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties atmesti.
9. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis A. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2019 m. vasario 6 d. pastarajam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pagal Europos tyrimo orderį jis buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) institucijoje (t. 14, b. l. 64-66). 2020 m. sausio 8 d. A. A. pateikė rašytinius parodymus (t. 87, b. l. 106-112). Visus kitus procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo užbaigimu, susipažinimu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ikiteisminio tyrimo įstaiga, vykdydama Šiaulių apygardos prokuratūros pavedimus, atliko nedalyvaujant kaltinamajam A. A., o per kaltinamojo gynėją. 2021 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą (lietuvių kalba) 2021 m. gruodžio 2 d. įteikė tik kaltinamojo A. A. gynėjui.
10. Advokato nuomone, įvertinus bylos duomenis galima teigti, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ėmėsi tam tikrų priemonių, jog būtų įvykdyti BPK 218 ir 220 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai, tačiau kaltinamasis aktas, išverstas į kaltinamajam suprantamą kalbą, kaip kad reikalaujama BPK 220 straipsnio 4 dalyje, pasirašytinai kaltinamajam A. A. įteiktas nebuvo. Taigi, gynėjas mano, kad šiuo atveju prokuroras kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavė teismui neįvykdęs BPK 218 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsni 4 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. neatlikęs privalomų ikiteisminio tyrimo pabaigimui kaltinamojo akto surašymu ir kaltinamojo akto su byla perdavimui į teismą veiksmų. Advokato vertinimu, tokius baudžiamojo proceso pažeidimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiais. Gynėjas pažymi, kad teismai pripažįsta, jog kaltinamojo akto neįteikimas kaltinamajam iki bylos perdavimo teismui, o atitinkamais atvejais ir išversto į kaltinamajam suprantamą kalbą, laikomi suvaržančiais konstitucinę kaltinamojo teisę į gynybą ir trukdančiais teismui nagrinėti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-77-318/2018).
11. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad gal ir būtų galima sutikti su prokuroro skundo argumentu, jog kaltinamasis A. A. turi gynėją, kuriam buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, tačiau ši aplinkybė pirmiau paminėtų išvadų pagrįstumo nepaneigia, nes baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato ir įpareigoja prokurorą kaltinamąjį aktą iki bylos perdavimo teismui įteikti pačiam kaltinamajam. Advokatas nurodo, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, kaltinamajam A. A. nebuvo įteiktas kaltinamojo akto, išversto į kaltinamajam suprantamą kalbą, nuorašas. Gynėjas pažymi, pagal BPK 220 straipsnio 4 dalies nuostatas, prokuroras bylą teismui perduoda tik tada, kai yra įvykdyti visi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, kas esamu atveju nebuvo padaryta. Todėl advokatas mano, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta.
12. Atsiliepime į pateiktą skundą kaltinamojo A. L. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties.
13. Gynėjas nurodo, kad, priešingai nei teigiama skunde, prokuroras nesiėmė visų priemonių, jog kaltinamasis A. A. būtų supažindintas su kaltinamuoju aktu. Advokatas pažymi, kad BPK 220 straipsnyje bei Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136, 24 punkte nurodyta, jog, jeigu kaltinamasis - užsienio pilietis, kaltinamas dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais, yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras išsiunčia kaltinamojo akto nuorašą ir jo vertimą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėse, o kaltinamojo gynėjui kaltinamasis aktas įteikiamas vadovaujantis Rekomendacijų 22 punkto nuostatomis. Advokatas pažymi, kad prokuroras neįgyvendino pirmojo iš paminėtų reikalavimų. A. A. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra viena iš BK 7 straipsnyje numatytų veikų, todėl prokuroras privalėjo kaltinamojo akto kopiją ne tik įteikti A. A. gynėjui, bet ir jo nuorašą su vertimu į (duomenys neskelbtini) kalbą išsiųsti centrinei susižinojimo įstaigai (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tai padaryta nebuvo (nebuvo išsiųstas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir lietuvių ar (duomenys neskelbtini) kalbomis surašytas kaltinamasis aktas). Gynėjo nuomone, tai leidžia teigti, jog prokuroras aplaidžiai vykdė BPK 220 straipsnio reikalavimus. Dėl šios priežasties aptariamas prokuroro skundas laikytinas visiškai nepagrįstu, dėl ko skundas neturėtų būti tenkinamas.
14. Prokuroro skunde taip pat akcentuojama, jog Šiaulių apygardos teismas galbūt būtų spėjęs pradėti nagrinėti bylą per terminą, numatytą BPK 240 straipsnio 3 dalyje. Advokato vertinimu, tokios prielaidos skunde dėstomos nepagrįstai. Viena vertus, bylą nagrinėjantis teismas negali užsiimti spėliojimais, kada prokuroras įgyvendins savo procesines pareigas ir užtikrins tinkamą pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Kita vertus, teismas negali rizikuoti pažeisti įstatyme numatytą imperatyvų bylos pradėjimo nagrinėti teisme terminą, kuris ir taip yra išimtinis, palyginti su 20 dienų terminu, numatytu BPK 240 straipsnio 2 dalyje.
IV. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus skundas netenkinamas.
15. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai aiškino bei taikė baudžiamojo proceso teisės normas.
16. BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas, susipažinęs su byla, priėmė nutartį baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto išvertimui į kaltinamajam A. A. suprantamą kalbą bei jo kopijos įteikimo jam. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nėra įvykdytas BPK 220 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas, t. y. kaltinamajam A. A. pasirašytinai nebuvo įteiktas į jam suprantamą kalbą išverstas kaltinamasis aktas. Apygardos teismo nuomone, įvertinus tai, kad kaltinamojo akto vertimas užtruks apie keturis mėnesius, po to vyktų kaltinamojo akto įteikimas, susipažinimas su kaltinamuoju aktu, kuris yra labai didelės apimties, pradėti nagrinėti bylą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo, kaip tai numatyta BPK 240 straipsnio 3 dalyje, nebūtų galimybės. Prokuroras su tokiu teismo sprendimu bei motyvais nesutinka ir skunde nurodo, kad jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, šioje proceso stadijoje nenustatyta. Prokuroras pažymi, kad kaltinamojo akto vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyrius planuoja pateikti iki 2022 m. kovo mėnesio vidurio, todėl skundžiamoje nutartyje paminėtos BPK 240 straipsnio 3 dalies nuostatos nebus pažeistos. Tokie prokuroro skundo argumentai yra nepagrįsti.
18. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo pabaigą kaltinamojo akto surašymu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pats arba jo pavedimu ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo paskelbti įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlikus šiuos bei kitus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą (BPK 218 straipsnio 7 dalis). BPK 220 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. BPK 220 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, prokuroras siunčia kaltinamojo akto dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio pagrindais, arba dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta didelės žalos, nuorašą Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje.
19. Šioje baudžiamojoje byloje A. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis šioje užsienio šalyje, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika patenka į BK 7 straipsnio sąrašą (BK 7 straipsnio 5 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė byloje surašė kaltinamąjį aktą, kuris 2021 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas ir A. A. gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui (t. 93, b. l. 8). Prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į Šiaulių apygardos teismą, 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriui buvo pateiktas prašymas išversti kaltinamąjį aktą į (duomenys neskelbtini) kalbą. Jau perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, 2021 m. gruodžio 22 d. kaltinamojo A. A. gynėjas elektroniniu paštu informavo prokurorę, jog kaltinamasis pageidauja, kad kaltinamasis aktas būtų išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą. Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 1.9.-4105 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriui buvo pateiktas prašymas išversti kaltinamąjį aktą į (duomenys neskelbtini) kalbą (t. 94, b. l. 13). Iš 2022 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyriaus vedėjos atsakymo Nr. 17.9.-261 matyti, jog, atsižvelgiant į kaltinamojo akto apimtį (420 lapų), vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą skyrius planuoja pateikti iki 2022 m. kovo mėnesio vidurio (t. 94, b. l. 14).
20. Iš aptartų duomenų matyti, kad, nors prokuroras ėmėsi tam tikrų priemonių, jog būtų įvykdyti BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimai, tačiau kaltinamasis aktas, išverstas į kaltinamajam suprantamą kalbą, kaip kad reikalaujama BPK 220 straipsnio 4 dalyje, pasirašytinai kaltinamajam A. A. įteiktas nebuvo. Kaltinamojo akto nuorašas su vertimu į (duomenys neskelbtini) kalbą taip pat nebuvo išsiųstas centrinei susižinojimo įstaigai (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta BPK 220 straipsnio 6 dalyje. Taigi šiuo atveju prokuroras kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla perdavė teismui neįvykdęs BPK 220 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimų, t. y. neatlikęs privalomų ikiteisminio tyrimo pabaigimui kaltinamojo akto surašymu ir kaltinamojo akto su byla perdavimui į teismą veiksmų. Prokuroras skunde nurodo, kad pagal Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136, 25 punkte nustatyta, kad kaltinamasis aktas ir visa ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti perduota teismui ir kaltinamajam neįteikus kaltinamojo akto vertimo, tačiau prokuroras turi užtikrinti, jog kaltinamojo akto vertimas kaltinamajam būtų įteiktas iki teismo posėdžio pradžios, likus pakankamai laiko pasirengti gynybai. Kaip minėta, kaltinamojo akto vertimą į (duomenys neskelbtini) kalbą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vertimų skyrius planuoja pateikti iki 2022 m. kovo mėnesio vidurio. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant tiksliai neapibrėžtam terminui, kada bus pateiktas kaltinamojo akto vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą, prokuroras negali užtikrinti, kad didelės apimties kaltinamojo akto vertimas kaltinamajam A. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), būtų įteiktas iki teismo posėdžio pradžios, likus pakankamai laiko pasirengti gynybai. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, BPK 240 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju esant nurodytam neapibrėžtumui, kada bus įgyvendinti BPK 220 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimai, apygardos teismui buvo grėsmė pažeisti įstatyme numatytą bylos pradėjimo nagrinėti teisme terminą.
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Šiaulių apygardos teismas aptartus baudžiamojo proceso pažeidimus pagrįstai pripažino esminiais, trukdančiais teismui nagrinėti bylą. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Vitalija Norkūnaitė